Šiaulių apygardos teismo nutartis

2011-11-04 · Civilinė byla Nr. 2S-662-267/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2011-11-04Šiaulių apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2012-01-24Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-11-04
Bylos Nr.
2S-662-267/2011
Teisminio proceso Nr.
2-47-3-01364-2011-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Birutė Simonaitienė, Danutė Burbulienė, Vytautas Kursevičius
Skolininkas
R. T., J. T.
Kreditorius
AB SEB bankas
Kategorijos
  • 32.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 128.17pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja Danutė Burbulienė Civilinė byla Nr. 2S-662-267/2011

Teisėja Judita Staševičienė Teisminio proceso Nr. 2-47-3-01364-2011-4

Procesinio sprendimo kategorija 32.5; 122.4; 128.17. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. lapkričio 4 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Burbulienės (pirmininkė ir pranešėja),

Vytauto Kursevičiaus, Birutės Simonaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkų R. T. ir J. T. atskirąjį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 15 d. nutarties panaikinimo, civilinėje byloje Nr. 2-1564-304/2011 pagal kreditoriaus AB SEB bankas patikslintą pakartotinį pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Kreditorius AB SEB bankas patikslintu pakartotiniu pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo kreipėsi į Telšių rajono apylinkės teismą, prašydamas: išieškoti 188925,84 EUR negrąžinto kredito, 2535,20 EUR palūkanų, 1186,16 EUR delspinigių, iš viso išieškoti 192647,20 EUR skolos, 135,00 Lt žyminio mokesčio, 5 proc. dydžio įstatymines metines palūkanas ir parduoti iš varžytynių įkeistus daiktus.

2007-06-28 Hipotekos registre įregistruotas sutartinės hipotekos lakštas Nr. 09120070000936, kuriuo R. T. ir J. T., užtikrindami paskolos, suteiktos R. T. pagal 2007-06-21 Kredito sutartį Nr. 1150718070824-15, grąžinimą ir visų su ja susijusių mokėjimų vykdymą, įkeitė kreditoriui AB SEB bankas (anksčiau AB SEB Vilniaus bankas) jiems priklausantį nekilnojamąjį turtą.

II. Pirmos instancijos teismo nutarties esmė

Telšių rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartimi, civilinėje byloje Nr. 2-1564-304/2011 pagal kreditoriaus AB SEB bankas patikslintą pakartotinį pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo nutarė pradėti priverstinio skolos išieškojimo procesą. Teismas nusprendė: priverstinai parduoti iš varžytynių sutartinės hipotekos lakštu Nr. 09120070000936 įkeistus daiktus - žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), foto parduotuvę-saloną, esančią (duomenys neskelbtini), ūkio patalpą(duomenys neskelbtini), priklausančius R. T. ir J. T., išieškant 188925,84 EUR negrąžinto kredito, 2535,20 EUR palūkanas, 1186,16 EUR delspinigius už laiku negrąžintą kredito dalį bei palūkanas, viso išieškoti 192647,20 EUR skolą, 135,00 Lt žyminį mokestį, 5 proc. įstatymines metines palūkanas skaičiuojamas nuo negrąžintos kredito sumos, skaičiuojant nuo pakartotinio pareiškimo gavimo teisme dienos, 2011-07-05 iki visiško skolos grąžinimo.

Teismas padarė išvadą, kad iš pateikto pakartotinio pareiškimo matyti, kad skolininkas (įkeisto daikto savininkas) R. T. skolos per vieną mėnesį nuo nutarties areštuoti įkeistus daiktus įteikimo dienos negrąžino. Todėl patikslintą pakartotinį pareiškimą patenkino.

III. Apeliacinio skundo esmė

Atskiruoju skundu skolininkai R. T. ir J. T. prašo panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1564-304/2011 ir grąžinti pirmosios instancijos teismui klausimą nagrinėti iš naujo.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Šalies argumentai

1. Apeliantų nuomone, kreditorius elgiasi nesąžiningai. Pažymi, kad vyko derybos su kreditoriumi dėl įmokų sumažinimo, tačiau tuo pat metu kreditorius kreipėsi į teismą dėl priverstinio skolos priteisimo.

2. Apeliantų nuomone, priverstinis skolos išieškojimas negali būti pradėtas, nes nėra byloje duomenų apie tai, kad yra nutraukta sutartis.

3. Apeliantų nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamos teismų praktikos. Kadangi hipotekos teisėjas netikrino hipotekos kreditoriaus prašymo pagrįstumo, sutarties nutraukimo pagrįstumo ir nevertino šių aplinkybių. Be to, pažymi, kad netesybos ir pradelsti mokėjimai sudaro tik kelis procentus nuo bendros sumos, todėl mano, kad kreditorius nepagrįstai nutraukė kredito sutartį. Nurodo, kad hipotekos lakšte taip pat nėra nurodyta, kad kreditorius turi teisę kreiptis dėl priverstinio išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Atlikdamas procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedūra, hipotekos teisėjas turi atlikti teisinį tyrimą, siekdamas išsiaiškinti, ar atitinkamą procedūrą jam priklauso atlikti, taip pat ar pateikti jai vykdyti būtini dokumentai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nordea Bank Finland Plc (AB) v. BUAB „Neto“). Atlikdamas kreditoriaus pareiškime nurodytų reikšmingų teisės taikymui aplinkybių ir pateiktų dokumentų tyrimą hipotekos teisėjas nusprendžia dėl teisinio pareikštų reikalavimų pagrįstumo. Kai kreditorius prašo pradėti priverstinį išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto (CK 4.192 straipsnis, CPK 558 straipsnis) prieš terminą nutraukus kreditavimo sutartį, jis turi pateikti įrodymus, o hipotekos teisėjas – patikrinti, ar sutartis nutraukta laikantis sutartyje ar įstatyme nustatytos tvarkos. Teigiamu atveju atliekamas prašomas veiksmas, o priešingu atveju, jei pateikti dokumentai neatitinka įstatymo reikalavimų, nutartimi atsisakoma atlikti prašomą procedūrą. Plėtodamas šių taisyklių aiškinimą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad nurodytos teismų praktikos nuostatos negali būti suprantamos kaip paneigiančios hipotekos bylų, kaip teismo veiklos vykdant teisingumą, esmę ir hipotekos teisėjo vaidmenį apribojančios tik formalių veiksmų atlikimu. Iš bylos duomenų nustatyta, kad AB SEB bankas (kredito įstaiga, kuri turi licenciją verstis ir verčiasi indėlių ar kitų grąžintinų lėšų priėmimu iš neprofesionalių rinkos dalyvių ir jų skolinimu ir prisiima su tuo susijusią riziką bei atsakomybę) ir R. T. 2007-06-21 sudarė kredito sutartį Nr. 1150718070824-15, prievolės įvykdymas buvo užtikrintas hipoteka. Pagal hipotekos lakštą Nr. 091200700000936, kuriuo R. T. ir J. T., užtikrindami kredito, suteikto R. T. pagal 2007-06-21 sudarytą kredito sutartį Nr. 1150718070824-15, grąžinimui ir visų su ja susijusių mokėjimų vykdymui, įkeitė kreditoriui AB SEB bankas jiems priklausantį nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), foto parduotuvę-saloną, esančią (duomenys neskelbtini), ūkio patalpą, esančią (duomenys neskelbtini). Formaliai (t. y. nenagrinėjant ginčo dėl fakto) šie Kredito sutarties duomenys leidžia daryti išvadą, kad tarp R. T. ir AB SEB bankas, buvo sudarytos Kredito ir Hipotekos vartojimo sutartys (LR Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 str. 14 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje A. K. v. UAB ,,Ribenos prekyba“, bylos Nr. 3K-3-536/2008).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką Hipotekos bylą nagrinėjantis teisėjas privalo vadovautis bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, turi pareigą ir teisę veikti ex officio, kai to reikalauja viešojo intereso apsauga. Hipotekos teisėjas, nagrinėjantis pareiškimus dėl priverstinio skolos išieškojimo, kai kredito gavėjai yra fiziniai asmenys, privalo ex officio kvalifikuoti kreditavimo ir hipotekos sutartis kaip vartojimo, ir atlikti jų sąlygų sąžiningumo kontrolę. Hipotekos teisėjui tenka pareiga patikrinti, ar prašantis pradėti išieškojimą iš įkeisto turto asmuo pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad pagrindinė sutartis buvo nutraukta laikantis įstatymų nustatytos tvarkos. Atlikdamas kreditoriaus pareiškime nurodytų reikšmingų teisės taikymui aplinkybių ir pateiktų dokumentų tyrimą hipotekos teisėjas nusprendžia dėl teisinio pareikštų reikalavimų pagrįstumo. Kai kreditorius prašo pradėti priverstinį išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto (LR CK 4.192 str., CPK 558 straipsnis) prieš terminą nutraukus kreditavimo sutartį, jis turi pateikti įrodymus, o hipotekos teisėjas - patikrinti, ar sutartis nutraukta laikantis sutartyje ar įstatyme nustatytos tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2009, 2010 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr, 3K-3-433/2010, 2011 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011). Tuo tarpu kaip matyti iš skundžiamos nutarties, pirmosios instancijos teismas neanalizavo šių anksčiau nurodytų aplinkybių, o apsiribojo tik formaliu kreditoriaus pareiškimo vertinimu. Teisėjų kolegija pažymi, kad Šiaulių apygardos teismo 2011-05-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-366-368/2011 buvo priimta iki Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011, kuri pakeitė formuojamą teismų praktiką atskirajame skunde nagrinėtais klausimais.

Įvertinusi minėtas bylos aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Hipotekos teisėja, priimdama ginčijamą 2011 m. liepos 15 d. nutartį, neatliko išsamaus jai pateikto kreditoriaus AB SEB bankas, pareiškimo tyrimo, nevykdė pareigos ex officio kvalifikuoti kreditavimo ir hipotekos sutarčių kaip vartojimo, nenustatė ar kredito sutartis Nr. 1150718070824-15 neprieštarauja bendriesiems sąžiningumo reikalavimams ir iš esmės nepažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyros vartotojo (kredito gavėjo) nenaudai (CK 6.188 straipsnio 1 ir 2 dalys). Dėl šių priežasčių ši nutartis negali būti pripažinta teisėta ir teisinga, todėl panaikintina ir kreditoriaus AB SEB bankas pareiškimas dėl priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto R. T. ir J. T. priklausančio nekilnojamojo turto perduotinas spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui (LR CPK 337 str. 3 p.).

Skundžiamą nutartį panaikinus dėl anksčiau nurodytų motyvų, kitų atskirojo skundo argumentų teisėjų kolegija nenagrinėja ir dėl jų nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu,

nutaria:

Panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo Hipotekos teisėjos 2011 m. liepos 15 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kolegijos pirmininkė Danutė BurbulienėTeisėjai Vytautas KursevičiusBirutė Simonaitienė