Šiaulių apygardos teismo nutartis

Teisėja A. Alčauskienė Teisminio proceso Nr. 2-47-3-01364-2011-4 Procesinio sprendimo kategorija

40.1.;42.11.5.;122.4.;128.17.;

NUTARTIS

2012 m. sausio 24 d.

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkų R. T. ir J. T. atskirąjį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2492-671/2011 pagal kreditoriaus AB SEB bankas pakartotinį pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kreditorius AB SEB bankas kreipėsi į Telšių rajono apylinkės teismo hipotekos teisėją su pakartotiniu pareiškimu dėl priverstinio skolininko R. T. skolos išieškojimo iš įkeisto R. T. ir J. T. nuosavybės teise priklausančio turto ir turto pardavimo iš varžytinių, nes skolininkas (įkeisto daikto savininkas) R. T. ir įkeisto turto savininkė J. T. per vieną mėnesį nuo nutarties areštuoti įkeistą daiktą įteikimo dienos nesumokėjo 192 647,20 EUR skolos ir 135,00 Lt žyminio mokesčio.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nurodė, kad hipotekos teisėja, priimdama ginčijamą 2011 m. liepos 15 d. nutartį, neatliko išsamaus jai pateikto kreditoriaus AB SEB bankas pareiškimo tyrimo, nevykdė pareigos ex officio kvalifikuoti kreditavimo ir hipotekos sutarčių kaip vartojimo, nenustatė, ar kredito sutartis neprieštarauja bendriesiems sąžiningumo reikalavimams ir iš esmės nepažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyros vartotojo (kredito gavėjo) nenaudai (CK 6.188 str. 1d., 2d.).

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).

Kreditorius AB SEB bankas kreipėsi į Telšių rajono apylinkės teismo hipotekos teisėją su pakartotiniu pareiškimu dėl priverstinio skolininko R. T. skolos išieškojimo iš įkeisto R. T. ir J. T. nuosavybės teise priklausančio turto ir turto pardavimo iš varžytinių, nes skolininkas (įkeisto daikto savininkas) R. T. ir įkeisto turto savininkė J. T. per vieną mėnesį nuo nutarties areštuoti įkeistą daiktą įteikimo dienos nesumokėjo 192 647,20 EUR skolos ir 135,00 Lt žyminio mokesčio.

Įvertinęs bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad priimdamas ginčijamą 2011 m. lapkričio 10 d. nutartį, pirmosios instancijos teismas išsamiai atliko pateikto kreditoriaus AB SEB bankas pareiškimo tyrimą, pagrįstai nustatė, jog kredito sutartis buvo nutraukta laikantis įstatymų nustatytos tvarkos.

Bylos medžiaga nustatyta, kad tarp apelianto R. T. ir kreditoriaus AB SEB banko 2007 m. birželio 21 d. buvo sudaryta Kredito sutartis Nr. 1150718070824-15 (toliau „Sutartis“), pagal kurią nekilnojamojo turto pirkimui ir įruošimui 25 metų laikotarpiui buvo suteiktas 203240,23 EUR kreditas, kredito grąžinimas užtikrintas apeliantams R. T. ir J. T. priklausančio nekilnojamojo turto – žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir negyvenamosios patalpos – foto parduotuvės – salono, taip pat ūkio patalpos, esančių (duomenys neskelbtini), hipoteka. Kredito sutarties bendrosios dalies 4.1. p. sutarties šalys sutarė, jog „...kredito gavėjas (gavėjai) įsipareigoja nuo gautos kredito sumos mokėti palūkanas, vykdyti prievoles Bankui pagal Sutartį ir mokėjimo dienomis pagal grafiką grąžinti kreditą Bankui bei sumokėti apskaičiuotas palūkanas...“. Minėtos Sutarties bendrosios dalies 4.1. p. nuostatų nesilaikymas yra vienas iš esminių sutarties pažeidimų, ko pasėkoje Bankas turi teisę nutraukti Sutartį anksčiau (Sutarties bendrosios dalies 5.2. p., 5.2.1. p.).

Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, kreditorius AB SEB bankas 2010-12-01 raštu informavo skolininką R. T. apie skolos kreditoriui dydį, bei davė skolininkui terminą iki 2010-12-25 padengti visus pradelstus mokėjimus, skolininkas buvo informuotas apie tai, kad jam neįvykdžius šio reikalavimo iki 2010-12-25, kredito sutartį kreditorius laikys nutraukta (15 b. l.). Minėtas raštas skolininkui R. T. buvo įteiktas 2010-12-03 (16 b. l.), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad skolininkas R. T. apie sutarties nutraukimą buvo informuotas prieš 22 kalendorines dienas, t. y. 7 dienomis daugiau, negu nustatyta Kredito sutartyje (sutarties 5.2. p.). Kreditoriui 2011-01-19 priėmus sprendimą nutraukti Sutartį (19 b. l.), 2011-02-04 raštu dar kartą pranešta skolininkui R. T., o taip pat ir įkeisto turto savininkei J. T., kad kredito sutartis nutraukta, duotas papildomas terminas iki 2011-03-05 padengti skolai, skolininkas ir įkeisto turto savininkai informuoti apie tai, jog nepadengus įsiskolinimo iki 2011-03-05, kreditorius pradės priverstinį skolos išieškojimą (17 b. l.). Minėtas raštas įteiktas skolininkui R. T. 2011-02-10 (18 b. l.), todėl skolininkas turėjo papildomai 23 kalendorines dienas įsiskolinimo padengimui. Byloje nėra duomenų, kad iki šios dienos būtų padengta bent dalis skolos. Be to, nesumokėtos 192 647,20 EUR skolos dalis, lyginant su 203 240,23 EUR suteikto kredito suma, yra labai didelė, skolininkas vykdė įsipareigojimus Bankui tinkamai tik tris metus, vėliau mokėjimai nutrūko. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Sutartis nutraukta teisėtai, kas sudaro pagrindą pradėti priverstinį skolos išieškojimą. Apeliantų nurodyti argumentai, kad netesybos ir pradelsti mokėjimai sudaro tik kelis procentus nuo bendros 188925,84 EUR negrąžinto kredito sumos, atmestini, nes, kaip jau minėta, iki šiol nėra padengta net dalis skolos, apeliantai Bankui jau daugiau nei metus laiko nėra atlikę jokio mokėjimo, kas leidžia pripažinti, jog priverstinis skolos išieškojimas pradėtas pagrįstai.

Atmestini apeliantų, argumentai, jog skundžiama nutartis turi būti panaikinta, nes hipotekos lakšte nėra nurodyta, kad kreditorius turi teisę kreiptis dėl priverstinio išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto.

Hipotekos teisė galioja iki tol, kol pilnai įvykdomas skolinis įsipareigojimas arba kol ji nepasibaigia kitais įstatyme nustatytais pagrindais (LR CK 4.197 str.). Šiuo atveju kreditoriui įkeistos turtinės teisės hipotekos teisė nėra pasibaigusi. LR CPK 558 str. reglamentuoja hipotekos kreditoriaus pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimo ir tenkinimo, kai daiktas įkeistas pagal hipotekos taisykles, tvarką bei sąlygas. Remiantis minėtu straipsniu, hipotekos kreditorius, jeigu skolininkas per hipotekos lakšte nustatytą terminą neįvykdo hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo, gali kreiptis į hipotekos skyrių su pareiškimu dėl skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo (LR CPK 558 str. 1 d.). Byloje nustatyta, jog kreditorius šia teise pasinaudojo, Telšių rajono apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2011 m. kovo 24 d. nutartimi buvo pradėtas priverstinis skolos išieškojimo procesas, o skolininkas (įkeisto turto savininkas) R. T. ir įkeisto turto savininkė J. T. įspėti, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties kopijos įteikimo dienos, įkeisti daiktai bus parduoti iš varžytynių skolos padengimui arba perduotas administruoti kreditoriui (26 b. l.). Minėta nutartis buvo apskųsta atskiruoju skundu, Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gegužės 5 d. nutartimi palikta nepakeista (53-55 b. l.).

Jeigu skola per vieną mėnesį nuo įspėjimo skolininkui ir įkeisto daikto savininkui įteikimo negrąžinta, hipotekos kreditorius pakartotinai kreipiasi su pareiškimu į hipotekos skyrių dėl skolos išieškojimo arba įkeisto daikto perdavimo administruoti ir kartu pateikia hipotekos lakštą. Gavęs pareiškimą, hipotekos teisėjas priima nutartį už skolą įkeistą daiktą parduoti iš varžytynių arba perduoti įkeistą daiktą kreditoriui administruoti (LR CPK 558 str. 2 d.). Hipotekos kreditorius AB SEB bankas įstatyme nustatyta teise pasinaudojo ir kreipėsi pakartotinai su pareiškimu į Telšių rajono apylinkės teismo hipotekos teisėją dėl priverstinio skolos išieškojimo (2-3 b. l.).

Pažymėtina, kad bet kurioje proceso stadijoje, tame tarpe ir vykdymo procese, šalys gali užbaigti bylą taikos sutartimi (LR CPK 42 str. 1 d., 643 str. 7 p.). Kreditorius turi teisę bet kuriuo momentu atsisakyti hipotekos ar įkeitimo, nors skolininkas jam ir nebūtų įvykdęs įsipareigojimų (LR CPK 567 str. 1 d.).

Dėl nurodytų motyvų atskirasis skundas atmestinas, o Telšių rajono apylinkės teismo 2011m. lapkričio 10 d. nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Telšių rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.