Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, našlys, neteistas, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 187 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo, nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Teismas, ištyręs byloje BPK nustatyta tvarka gautus duomenis ir įvertinęs jų leistinumą, patikimumą ir pakankamumą, konstatuoja, kad kaltinimas A. B. pagal BK 187 straipsnio 1 dalį yra įrodytas.

Nagrinėjamoje byloje surinkti ir teismo betarpiškai ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje kaltinamasis A. B. tyčia sugadino svetimą, nukentėjusiojo G. L. turtą – automobilį „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), subraižydamas jo dešinės pusės galinį sparną, dėl ko nukentėjusiajam padaryta 330 Eur dydžio žala. Nors kaltinamasis A. B. tiek tyrimo metu, tiek ir teisme kaltę neigė ir aiškino, kad jis negadino svetimo automobilio, tačiau teismas kaltinamojo paaiškinimus vertina kaip gynybinius, jie prieštarauja kitiems bylos duomenims, kurių patikimumas teismui abejonių nekelia. Pažymėtina, kad kaltinamasis A. B., aiškindamas įvykio aplinkybes, nebuvo nuoseklus, jo paaiškinimuose yra prieštaravimų. Ikiteisminio tyrimo metu A. B. neneigė, kad tuo metu, kai V. L. pastatė automobilį aikštelėje, jis buvo toje aikštelėje, ten apie 15–30 min. laukė atvažiuojančio sūnaus, bet prie kitų automobilių jis nėjo, tik kai iškrito ant žemės jo buto raktas ir jis lenkėsi jį pakelti, tai galėjo atsiremti į šalia stovėjusį automobilį (1 t., b. l. 134, 173). Duodamas paaiškinimus teisme, A. B. nurodė, kad aikštelėje jis stovėjo prie savo automobilio, laukė sūnaus, stovėjo ten trumpai, buvo paėjęs prie L. automobilio, bet jo negadino, nebraižė, tik prie to automobilio jam iškrito buto raktų dėklas, kuris buvo tuščias, be raktų, tai lenkėsi jį pakelti ir galimai atsirėmė į svetimą automobilį. Tokie kaltinamojo paaiškinimai prieštarauja nukentėjusiojo G. L., liudytojų V. L., A. Š. parodymams, kurie viso proceso eigoje buvo nuoseklūs ir vienodi, šių asmenų parodymai atitinka vaizdo įraše fiksuotas įvykio aplinkybes, todėl jų patikimumas abejonių nekelia. Nukentėjusysis ir liudytojos teisme patvirtino, kad jie aiškiai matė, kaip kaltinamasis A. B. priėjo prie aikštelėje stovėjusio G. L. automobilio „VolvoV70“ dešinės pusės galo ir, atsistojęs ties galiniu sparnu, kur yra kuro pylimo anga, pasidairydamas į šonus, ranka atliko judesius, lyg ką brėžtų ant automobilio sparno, o po to skubiu žingsniu pasitraukė nuo automobilio. Pažymėtina, kad nukentėjusysis G. L. ir liudytoja A. Š. įvykį stebėjo, o nukentėjusysis dar ir filmavo, pro buto langą namo antrame aukšte, gi liudytoja V. L. sekė A. B. veiksmus stovėdama lauke, ir jie visi vienodai paliudijo apie buvusį kaltinamojo kontaktą su automobiliu. Vieta, kurioje stovėjo G. L. automobilis, apšviesta, taigi, gerai matoma. Teismas neturi pagrindo abejoti G. L., V. L., A. Š. parodymais, nes nenustatytos jokios aplinkybės, dėl ko šie asmenys turėtų interesą apkalbėti A. B.. Be to, jų parodymus patvirtina ir G. L. pateiktas vaizdo įrašas, kuris teisme buvo ištirtas ir nekilo abejonių dėl jame fiksuotų įvykių autentiškumo, nes ir pats kaltinamasis po vaizdo įrašo peržiūros teismo posėdžio metu patvirtino, kad įraše fiksuota vieta yra automobilių stovėjimo aikštelė prie daugiabučio (duomenys neskelbtini) ir toje aikštelėje nufilmuotas stoviniuojantis vyras yra ne kas kitas, o jis pats, t. y. A. B.. Vaizdo įrašas nepatvirtina kaltinamojo paaiškinimų, kad jis buvo atsirėmęs į aikštelėje stovėjusį svetimą automobilį, kai neva lenkėsi prie žemės pakelti savo iškritusio daikto (tyrimo metu sakė, kad tai buto raktas, o teisme – kad tai tuščias raktų įdėklas). Iš vaizdo įrašo matyti, kad V. L. pastačius ir palikus automobilį „Volvo V70“ aikštelėje bei nuo jo pasitraukus, A. B. po kelių minučių iš lėto priėjo prie to automobilio, jo dešinė ranka kišenėje, jis atsistojo tarpe tarp dviejų automobilių prie V. L. pastatyto automobilio dešinio sparno, stovėjo ne šonu, o priekine kūno dalimi pasisukęs į šį automobilį ir buvo kiek palinkęs į priekį, taip pastovėjęs, žengė kelis žingsnius link važiuojamosios kelio dalies, bet po kelių sekundžių vėl grįžo atgal prie automobilio, dar pastovėjo ankstesnėje pozicijoje prie mašinos dešinio sparno, po to pasitraukė, eidamas nuo automobilio perėmė lazdelę į kitą ranką ir grįžo prie savo automobilio, lazdele pastukseno į jo ratus. Taigi, iš vaizdo įrašo matyti, kad kaltinamasis nesilenkė prie žemės ir jokių daiktų nekėlė, į svetimą automobilį nebuvo atsirėmęs, tačiau akivaizdu, kad jis, pasisukęs priekiu į automobilį ties jo dešiniu šonu, t. y. ties ta vieta, kur ir buvo padaryti penki gilūs įbrėžimai, buvo pasviręs dar arčiau automobilio ir tuo metu galėjo su juo kontaktuoti. Kaltinamasis aiškino, kad norėjo pamiklinti kojas, todėl ėjo prie nukentėjusiojo automobilio, bet toks paaiškinimas nelogiškas, nes iš vaizdo įrašo matyti, kad automobilių stovėjimo aikštelėje priešingoje pusėje, nei stovėjo G. L. automobilis, buvo pakankamai daug laisvos vietos pasivaikščiojimui, todėl kaltinamajam nebuvo jokios būtinybės judėti pro nukentėjusiojo automobilį, tačiau kaltinamasis lindo į tarpą tarp dviejų stovinčių automobilių ir sustojo būtent prie G. L. automobilio galinio dešinio sparno, kuriame ir buvo padaryti įbrėžimai. Teismas įvertina ir kaltinamojo reakciją į G. L. pretenzijas dėl apgadinto automobilio, kai šis kitą dieną po įvykio atėjo aiškintis pas jį į namus, t. y. G. L. klausimas, kodėl jis subraižė mašiną, kaltinamajam nebuvo netikėtas, jis visiškai nenustebo ir iš jo reakcijos matyti, kad jis išsyk suprato apie ką eina kalba, nes neklausė koks automobilis, kada, kur ir kaip jis buvo apgadintas, o V. L. pasiūlius pažiūrėti vaizdo įrašą, jis atsisakė, pradėjo kalbėti apie neva netinkamus L. veiksmus, kai jie per Velykas iškvietė jam policiją dėl aikštelėje užstatytos vietos. Reikšminga ir ta aplinkybė, kad kaltinamasis pasidomėjo, kokia pinigų suma nukentėjusysis vertina padarytą žalą bei sutiko padaryti remontą, sakydamas „nu tai padarysim, nudažysim, jeigu jau taip“. Nors kaltinamasis garbaus amžiaus ir turi sveikatos problemų, bet iš jo bendravimo su nukentėjusiuoju matyti, kad jis puikiai susivokė situacijoje, prasmingai klausinėjo ir atsakė, todėl nėra pagrindo sutikti su gynybos argumentais, kad kaltinamasis nesuprato, apie ką yra klausiamas. Ta aplinkybė, kad nukentėjusysis G. L. į policiją kreipėsi ne tą pačią dieną, kai buvo apgadintas automobilis, niekaip nemenkina nukentėjusiojo ar liudytojų V. L., A. Š. parodymų svarbos, atvirkščiai, tik parodo nukentėjusiojo pastangas išspręsti ginčą be teismo. Taigi, teismas, įvertinęs nukentėjusiojo ir liudytojų parodymus, vaizdo ir garso įrašų turinį, transporto priemonės vertinimo ataskaitą, daiktų apžiūros ir kitus tyrimo protokolus, sprendžia, kad visi šie duomenys, kurie vieni kitus papildo, sujungti į vientisą loginę grandinę suteikia pagrindą daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad nukentėjusiojo G. L. automobilį kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis tyčia sugadino būtent kaltinamasis A. B.. Atsižvelgiant į sugadinto turto vertę, kuri viršija 5 MGL dydžio sumą, pripažintina, kad kaltinamojo A. B. veiksmuose yra visi nusikaltimo, numatyto BK 187 straipsnio 1 dalyje, požymiai.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis, kad bausmė skiriama pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. BK 61 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

BK 187 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos kelios alternatyvios bausmės, t. y. šią veiką padaręs asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Kaltinamasis A. B. padarė tyčinį, baigtą nusikaltimą, kuris priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis). Teisiamas pirmą kartą, administracinėmis nuobaudomis nebaustas (2 t., b. l. 5, 6). Psichiatro ir priklausomybės ligų įskaitoje neįrašytas (t. 2 , b. l. 9). Senatvės pensininkas, našlys. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. Įvertinus nustatytas aplinkybes, kaltinamajam skirtina BK 187 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė, paskiriant įpareigojimą atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą. Intensyvi priežiūra kaltinamajam neskirtina, nes veikos padarymo metu galiojusi BK 48 straipsnio, reglamentuojančio laisvės apribojimo bausmę, redakcija, nenumatė intensyvios priežiūros skyrimo, todėl jos paskyrimas pasunkintų kaltinamojo teisinę padėtį, o tai prieštarauja BK 3 straipsnio 3 dalies nuostatoms. Atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę (neteistas, nebaustas, senyvo amžiaus), skirtina laisvės apribojimo bausmė, mažesnė už įstatymo numatytos šios rūšies minimalios ir maksimalios bausmės vidurkį.

Kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina iki bus pradėtas bausmės vykdymas (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Prie bylos pridėtas kompaktinis diskas su G. L. ir V. L. pateiktais vaizdo ir garso įrašais paliktinas saugoti prie bylos, o 10 CD diskų, kuriuose nėra tyrimui reikšmingos informacijos, sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktai).

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas G. L. pareiškė byloje civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš kaltinamojo A. B. turtinę žalą – 330 Eur už automobilio remonto išlaidas, 80 Eur turto vertinimo išlaidų ir 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 58–59), taip pat nukentėjusysis prašė priteisti 500 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

Kaltinamasis A. B. su civiliniu ieškiniu nesutiko, prašė jo netenkinti.

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Pagal bendrąsias deliktinės atsakomybės nuostatas žala atlyginama tik tuomet, kai yra konstatuoti neteisėti veiksmai, asmens kaltė, priežastinis ryšys tarp neteisėtų kaltų veiksmų ir atsiradusios žalos (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 1, 4 dalys, 6.246–6.248 straipsniai). Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo (CK 6.251 straipsnio 1 dalis). Šio principo esmė ta, jog žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamoje byloje teismas nustatė, kad kaltinamasis A. B. atliko neteisėtus, tyčinius veiksmus – sugadino G. L. automobilį, jį subraižydamas, dėl ko nukentėjusiojo turtui padaryta žala, nes automobilį reikia remontuoti, dažyti galinį dešinį sparną, pagal nukentėjusiojo pateiktą turto vertinimo ataskaitą remonto išlaidos yra 330 Eur (1 t., b. l. 75 –78). Be to, nukentėjusysis patyrė 80 Eur dydžio išlaidas už turto vertintojo paslaugas, tai patvirtina 2020 m. vasario 3 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 004445 (1 t., b. l. 62). Nusikaltimu padaryta turtinė žala, kuri sudaro iš viso 410 Eur, nukentėjusiajam neatlyginta. Pripažintina, kad G. L. pagrįstai reikalauja turtinės žalos atlyginimo, nes žala jo turtui padaryta kaltinamojo tyčiniais nusikalstamais veiksmais, todėl kaltinamajam tenka pareiga tą žalą atlyginti (CK 6.263 straipsnio 1, 2 dalys). Ta aplinkybė, kad nukentėjusiojo automobilis iki šiol yra nesuremontuotas, taigi, realiai nukentėjusysis nepatyrė remonto išlaidų, nepaneigia nukentėjusiojo teisės gauti nusikalstama veika padarytos žalos, kuri atsiras ateityje, atlyginimą. Tokią išvadą patvirtina ir CK 6.249 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas. Pagal šio straipsnio 3 dalį teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. Tokiu atveju teismas kaip žalos atlyginimą gali priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą. Nagrinėjamoje byloje G. L. automobiliui padarytų apgadinimų faktas abejonių nekelia, yra nustatytas objektyviais duomenimis, taip pat yra aiškus ir pagrįstas galimų išlaidų automobilio remontui dydis. Teismo vertinimu, reikalaujamos priteisti turtinės žalos dydis atitinka teisingumo ir protingumo principus, todėl reikalavimas atlyginti turtinę žalą tenkintinas visa apimtimi.

Spręsdamas reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, teismas vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, ir kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nukentėjusysis G. L. paaiškino, kad kaltinamasis tyčiniais nusikalstamais veiksmais padarė jam ne tik turtinę, bet ir neturtinę žalą, nes G. L., betarpiškai stebėdamas, kaip gadinamas jo turtas, vėliau aiškindamasis su kaltinamuoju dėl sugadinto automobilio, kuris buvo neseniai suremontuotas (perdažytas), kreipdamasis į policiją, turto vertintoją, patyrė dvasinius išgyvenimus, neigiamas emocijas, nepatogumus. Tai įvertinęs, teismas sprendžia, kad nukentėjusysis pagrįstai reikalauja atlyginti neturtinę žalą, kuri pasireiškė dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais, todėl ji priteistina (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad nusikaltimo dalykas šiuo atveju yra turtas, taigi, žala padaryta nukentėjusiojo turtiniams interesams, ir nors turtas sugadintas tyčia, tačiau nusikaltimu padarytos turtinės žalos dydis (410 Eur) nėra didelis, padaryti sugadinimai reikšmingai nesutrukdė naudotis automobiliu pagal paskirtį, nukentėjusysis nepateikė įrodymų, kad dėl A. B. padarytos nusikalstamos veikos jam būtų kilusios kokios nors sunkios pasekmės. Kaltinamasis A. B. pensininkas, senyvo amžiaus, turi sveikatos problemų. Įvertinęs visas šias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, taip pat teismų praktika panašaus pobūdžio bylose (Kauno apygardos teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-354-966/2020, Šiaulių apygardos teismo 2019 m. spalio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-278-354/2019), teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo reikalaujama 1 000 Eur dydžio kompensacija yra pernelyg didelė, šiuo konkrečiu atveju 250 Eur suma būtų proporcinga nukentėjusiojo patirtiems dvasiniams išgyvenimams ir nepatogumams, užtikrintų nukentėjusiojo bei žalą padariusio kaltinamojo interesų pusiausvyrą, todėl iš kaltinamojo nukentėjusiajam priteistina 250 Eur neturtinei žalai atlyginti.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Byloje esantys duomenys: 2020 m. vasario 17 d. atstovavimo sutartis, pinigų priėmimo kvitai Nr. 0997453, 0997477, 0997482 (1 t., b. l. 60, 62; 2 t., b. l. 75) patvirtina, jog nukentėjusysis G. L. ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme naudojosi atstovės advokatės O. K. teisinėmis paslaugomis ir už jas advokatei sumokėjo iš viso 500 Eur. Nukentėjusysis G. L. prašo priteisti šias išlaidas iš kaltinamojo. Teismo vertinimu, nukentėjusiojo prašoma priteisti už advokatės paslaugas suma yra proporcinga ir nelaikytina per didele. Teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusiojo atstovė dalyvavo procese tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir nagrinėjant bylą teisme, buvo aktyvi proceso dalyvė, rengė civilinį ieškinį, teikė nukentėjusiajam konsultacijas. Pažymėtina, kad paties kaltinamojo elgesys prisidėjo prie to, kad nukentėjusysis patyrė išlaidas advokatui, nes nukentėjusysis iš karto po įvykio bandė su kaltinamuoju išspręsti žalos atlyginimo klausimą nesikreipiant į teisėsaugą, tačiau kaltinamasis užėmė gynybinę poziciją, kad jis yra niekuo dėtas, todėl nukentėjusiajam teko kreiptis į advokatę dėl teisinės pagalbos, ir vėliau, kaltinamajam nepripažįstant kaltės, tiek ikiteisminis tyrimas, tiek ir bylos nagrinėjimas teisme tapo sudėtingesnis ir ilgesnis, dėl ko didėjo ir nukentėjusiojo patiriamos atstovavimo išlaidos. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, bylos sudėtingumą, nukentėjusiojo atstovės advokatės O. K. atliktų veiksmų apimtis ir aktyvumą užtikrinant nukentėjusiojo interesus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, vadovaudamasis protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, kad nukentėjusiojo prašoma priteisti advokato atstovavimo išlaidų suma nelaikytina neproporcinga ar nepagrįstai didele, todėl patirtos išlaidos priteistinos iš kaltu pripažinto A. B..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 302, 304 – 307 straipsniais,

nusprendžia:

A. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per penkis mėnesius atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bus pradėtas bausmės vykdymas.

Nukentėjusiojo G. L. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti G. L. iš A. B. 410,00 Eur (keturis šimtus dešimt eurų) nusikaltimu padarytai turtinei žalai ir 250,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš A. B. 500,00 Eur (penkis šimtus eurų) G. L. už advokato paslaugas.

Kompaktinį diską su G. L. ir V. L. pateiktais vaizdo ir garso įrašais palikti saugoti prie bylos, o 10 CD diskų, kuriuose nėra tyrimui reikšmingos informacijos, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusio Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.