Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimundo Jurgaičio, Zigmo Kavaliausko, Nijolės Matuzevičienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. S., nukentėjusiųjų R. P. ir B. K. Č., R. V. ir P. V. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. liepos 25 d. nuosprendžio, kuriuo

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 (nukentėjusiųjų R. V. ir P. V. turto vagystė) laisvės atėmimu 1 metams 7 mėnesiams,

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (nukentėjusiojo R. T. turto vagystė) laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams,

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (nukentėjusiųjų B.K. Č. ir R. P. turto vagystė) laisvės atėmimu 1 metams 9 mėnesiams,

pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (nukentėjusiųjų B. K. Č. ir R. P. turto sugadinimas) laisvės atėmimu 6 mėnesiams,

pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (pasikėsinimas pagrobti nukentėjusiojo A. M. turtą) laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės paskirtos pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (nukentėjusiųjų B. K. Č. ir R. P. turto vagystė) ir 187 straipsnio 1 dalį (B. K. Č. ir R. P. turto sugadinimas) subendrintos apėmimo būdu, po to, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, ši subendrinta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (nukentėjusiųjų R. V. ir P. V. turto vagystė), pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (nukentėjusiojo R. T. turto vagystė), pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (pasikėsinimas pagrobti nukentėjusiojo A. M. turtą), ir S. S. skirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir S. S. paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 8 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2018 m. birželio 22 d. baudžiamuoju įsakymu, ir S. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 9 mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į S. S. paskirtą bausmę įskaitytas suėmimo laikas nuo 2018 m. gegužės 27 d. iki 2019 m. liepos 25 d.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, šios bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, ir S. L. paskirta subendrinta bausmė – areštas 54 paroms. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir S. L. paskirta galutinė bausmė – areštas 36 paroms.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į S. L. paskirtą bausmę įskaitytas suėmimo laikas nuo 2019 m. birželio 19 d. iki 2019 m. liepos 25 d., laikant S. L. atlikusia arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, S. L. pagal BK 187 straipsnio 1 dalį išteisinta, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

Nukentėjusiųjų R. V. ir P. V. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir iš S. S. priteista: nukentėjusiajai R. V. 800,77 EUR turtinei ir 200 EUR neturtinei žalai atlyginti, nukentėjusiajam P. V. 800,77 EUR turtinei ir 200 EUR neturtinei žalai atlyginti

Nukentėjusiojo R. T. civilinis ieškinys patenkintas ir iš S. S. nukentėjusiajam R. T. priteista 1215 EUR turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiųjų B. K. Č. ir R. P. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir priteista: nukentėjusiajai B. K. Č. solidariai iš kaltinamųjų S. S. ir S. L. 1185,14 EUR turtinei ir 200 EUR neturtinei žalai atlyginti; nukentėjusiajai R. P. solidariai iš kaltinamųjų S. S. ir S. L. 1185,14 EUR turtinei žalai ir 200 EUR neturtinei žalai atlyginti; nukentėjusiajai B. K. Č. iš kaltinamojo S. S. 155 EUR turtinei žalai atlyginti; nukentėjusiajai R. P. iš kaltinamojo S. S. 155 EUR turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

10. Apygardos teismo posėdyje nuteistasis S. S. ir jo gynėjas advokatas prašė tenkinti nuteistojo apeliacinio skundo dalį dėl bausmės sušvelninimo, o kitų apeliacinio skundo reikalavimų atsisakė, nukentėjusiųjų apeliacinius skundus prašė atmesti, nukentėjusiosios R. P. ir B. K. Č. prašė jų skundus tenkinti, o nuteistojo skundą atmesti, prokurorė prašė nuteistojo ir nukentėjusiųjų apeliacinius skundus atmesti, nuteistosios S. L. gynėja pašė nukentėjusiųjų skundus atmesti, o S. S. skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

12. Nuteistasis S. S. apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu atsisakė savo apeliaciniame skunde keliamų reikalavimų dėl nusikalstamų veikų perkvalifikavimo, priteistos žalos sumažinimo ir prašo tik sušvelninti jam paskirtą bausmę, nukentėjusiosios R. P. ir B. K. Č. savo apeliaciniame skunde ginčija joms priteistos neturtinės žalos dydį, prašo nuteistajam S. S. paskirti griežtesnę bausmę, o nukentėjusieji R. V. ir P. V. savo apeliaciniame skunde ginčija tik jiems priteistos neturtinės žalos dydį, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, neviršydama apeliacinių skundo ribų bei atsižvelgdama į apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu pateiktus apeliantų prašymus.

Dėl neturtinės žalos dydžio

13. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Taigi asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Nagrinėjamu atveju neabejotina, kad civilinės ieškovės ir nukentėjusiosios R. P. ir B. K. Č. dėl S. S. ir S. L. padarytų nusikalstamų veikų bei civiliniai ieškovai ir nukentėjusieji R. V. ir P. V. dėl S. S. padarytos nusikalstamos veikos patyrė neturtinę žalą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė šią žalą nukentėjusiems priteisti iš nuteistųjų.

13.2. Neturtinės žalos dydį teismas nustato įvertinęs visus byloje esančius teisiškai reikšmingus kriterijus, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką. Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad, kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros ir neturtinės žalos atlyginimo nepaversti antra – papildoma bausme. Pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiajam atsiradusias negatyvias pasekmes. Pažymėtina, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos, padarytos nusikalstamomis veikomis nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, dydį, atsižvelgiama ir į šiomis veikomis padarytą turtinę žalą.

13.3. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl R. V. ir P. V. priteistinos neturtinės žalos dydžio iš nuteistojo S. S., pagrįstai atsižvelgė į visus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y. į tai, kad S. S. savo tyčiniais veiksmais pagrobė R. V. ir P. V. turtą, į tai, kad dėl nusikalstamų nuteistojo veiksmų nukentėjusieji patyrė išgyvenimų, nepatogumų, tačiau tuo pačiu apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė ir į tai, jog nukentėjusieji nepateikė jokių įrodymų, kad dėl S. S. įvykdytos nusikalstamos veikos jiems būtų kilusios kokios nors sunkios pasekmės. Be to, apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė ir į S. S. turtinę padėtį, jog nuteistasis jokio turto ar pajamų neturi, be to, turi sveikatos problemų. Nagrinėjamu atveju sprendžiant neturtinės žalos dydį būtina atsižvelgti ir į padarytos turtinės žalos ir reikalaujamos neturtinės žalos dydžių santykį. Pažymėtina, kad nukentėjusieji R. V. ir P. V. civiliniu ieškiniu prašė priteisti kiekvienam po 1000 Eur dydžio neturtinę žalą (6 t., b. l. 37), tačiau iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad nukentėjusiems buvo padaryta bendra 2316 Eur dydžio turtinė žala, kurios dalį atlygino draudimas (1 t., b. l. 192), todėl nukentėjusieji byloje pareiškė tik 1601,53 Eur dydžio turtinį reikalavimą (6 t., b. l. 54), t. y. pareikštos neturtinės žalos dydis iš esmės artimas padarytos turtinės žalos dydžiui, todėl vien tai leidžia daryti išvadą apie neproporcingą nukentėjusiųjų reikalaujamos neturtinės žalos, kurią sukėlė turtinio nusikaltimo padarymas, dydį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nukentėjusiųjų skundo argumentas, jog neturtinės žalos dydis turi būti didinamas vien dėl to, kad nuteistasis S. S. nusikalstamos veikos darymo metu sirgo tuberkulioze ir dėl to neva pastarieji gali užsikrėsti, yra nepagrįstas ir deklaratyvus, nes byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie pagrįstų nukentėjusiųjų išreikštą baimę, o vien tai, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo sirgo minėta liga, nėra pagrindas didinti priteistinos neturtinės žalos dydį. Taigi, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visą tai, kas anksčiau išdėstyta, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais bei įvertinusi byloje nustatytą aplinkybę, kad S. S. nusikaltimu iš esmės pažeidė tik turtinius nukentėjusiųjų interesus, t. y. nebuvo kėsinamasi į jų fizinę sveikatą, daro išvadą, kad 200 Eur dydžio suma neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiems R. V. ir P. V. yra proporcinga jų patirtai neturtinei žalai, todėl nukentėjusiųjų civilinis ieškinys pagrįstai tenkintas iš dalies, pagrindo didinti priteistinos neturtinės žalos dydį nėra.

13.4. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl nukentėjusiosioms R. P. ir B. K. Č. priteistino neturtinės žalos dydžio, taip pat atsižvelgė į visus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y. į tai, kad S. S. ir S. L. savo tyčiniais veiksmais pagrobė bei sugadino nukentėjusiųjų turtą, į tai, kad dėl nusikalstamų nuteistųjų veiksmų nukentėjusiosios patyrė nepatogumų ir išgyvenimų, tačiau tuo pačiu apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė ir į tai, jog nėra jokių duomenų, kad dėl nusikalstamų veikų nukentėjusiosioms kilo kokių nors ilgalaikių pasekmių. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas įvertino ir tai, kad nukentėjusiųjų patirti nepatogumai ir išgyvenimai apima ir nepatogumus dėl sugaišto laiko vaikštant pas tyrėjus ir į teismą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į nuteistųjų turtinę padėtį – nedirbantys, neturi jokių pajamų ir turto. Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio būtina atsižvelgti ir į padarytos turtinės žalos ir reikalaujamos neturtinės žalos dydžių santykį. Pažymėtina, kad nukentėjusiosios civiliniu ieškiniu prašė priteisti kiekvienai po 1000 Eur dydžio neturtinę žalą (6 t., b. l. 92–94), nors iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad bendrai iš nukentėjusiųjų buvo pagrobta turto už 1180 Eur bei sugadinta turto už 310 Eur, t. y. nukentėjusiosioms nuteistųjų tiesioginiais veiksmais buvo padaryta mažesnė turtinė žalą, nei jų reikalaujamos neturtinės žalos dydis, o bendra padarytą nuteistųjų žalą nukentėjusiosioms (2680,27 Eur) yra artima nukentėjusiųjų reikalaujamos neturtinės žalos dydžiui. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo daryti išvados, jog nukentėjusiosioms buvo priteistas neproporcingai mažas reikalaujamos neturtinės žalos dydis dėl turtinio nusikaltimo padarymo. Nukentėjusiosios nepagrįstai mano, jog neturtinės žalos dydis turėtų būti didinamas vien dėl to, jog nuteistasis S. S. nusikalstamų veikų įvykdymo metu sirgo tuberkulioze ir neva dėl to pastarosioms bei nukentėjusiosios R. P. sūnui yra tikimybė susirgti minima liga, nes byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie pagrįstų nukentėjusiųjų išreikštą baimę, ir, kaip jau minėta, vien tai, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo sirgo minėta liga, nėra pagrindas didinti priteistinos neturtinės žalos dydį. Pagrindo priteisti didesnę neturtinę žalą nukentėjusiai B. K. Č. dėl to, jog ji atvykusi į teismo posėdį nugriuvo ir susižeidė koją, taip pat nėra, nes minėtas įvykis visiškai nėra susijęs su S. S. ir S. L. įvykdytomis nusikalstamomis veikomis. Taigi, atsižvelgiant į visa tai, kas anksčiau išdėstyta, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais bei atsižvelgiant į tai, kad S. S. ir S. L. įvykdytais nusikaltimais iš esmės pažeidė tik turtinius nukentėjusiųjų interesus, t. y. nebuvo kėsinamasi į jų fizinę sveikatą, sprendžiama, jog 200 Eur dydžio suma neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiosioms R. P. ir B. K. Č. yra proporcinga jų patirtiems dvasiniams išgyvenimams ir nepatogumams, todėl nukentėjusiųjų civilinis ieškinys pagrįstai tenkintas iš dalies, pagrindo didinti priteistinos neturtinės žalos dydį nėra.

13.5 Dėl apeliančių R. P. ir B. K. Č. prašymo įpareigoti nuteistąjį S. S. išėjus į laisvę įsidarbinti ir atlyginti priteistą turtinę žalą, o neturtinę žalą atlyginti per 24 mėnesius, teisėjų kolegija pažymi, kad BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas atlyginti ar pašalinti turtinę žalą – gali būti skiriama pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais. Nagrinėjamu atveju S. S. nuteistas realia laisvės atėmimo bausme, todėl minėta baudžiamojo poveikio priemonė dėl turtinės žalos atlyginimo jam negali būti taikoma, o teismo nuosprendžio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo, nuteistajam savanoriškai žalos neatlyginus (BPK 107 straipsnis), vykdoma Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka.

Dėl S. S. paskirtos bausmės

14. BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Konkrečiu atveju, teismas, atsižvelgdamas į minėtas, turinčias reikšmės bausmei skirti, aplinkybes, paskiria nuteistajam individualizuotą bausmę, siekiant įgyvendinti bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

14.1. BK 61 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta, kad už šio nusikaltimo padarymą yra baudžiama baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų, o BK 187 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, kad už šio nusikaltimo padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam S. S. bausmę dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje bei 187 straipsnio 1 dalyje, padarymo, minėtų įstatymo nuostatų nepažeidė, tinkamai jomis vadovavosi.

14.2. Iš bylos medžiagos matyti, kad S. S. padarė penkias tyčines nusikalstamas veikas, iš kurių keturios priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai, o viena – nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 178 straipsnio 2 dalis, 187 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 3, 4 dalys), dalį nusikalstamų veikų įvykdė bendrininkaudamas, nusikalstamas veikas padarė teistumui neišnykus, yra teistas 3 kartus (iš viso yra teistas net 12 kartų, tačiau tik 3 teistumai nėra išnykę) dėl nusikalstamų veikų nuosavybei padarymo, be to, ir paskutinį kartą buvo nuteistas 2018 m. birželio 22 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu dėl nusikalstamos veikos nuosavybei padarymo (5 t., b. l. 8– 33), baustas administracine tvarka (5 t., b. l. 34–40), be to, nėra duomenų, jog S. S. būtų kada nors legaliai dirbęs ir turėjęs legalų pragyvenimo šaltinį (5 t., b. l. 12). Pažymėtina, kad nuteistojo S. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe apylinkės teismas pagrįstai pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taigi ši aplinkybė buvo tinkamai įvertinta skiriant bausmę, nesuteikiant minėtai aplinkybei prioriteto, dominuojančios padėties kitų aplinkybių, nurodytų BK 54 straipsnio 2 dalyje, atžvilgiu. Be to, apylinkės teismas pagrįstai apelianto atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), todėl pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus S. S. už padarytas nusikalstamas veikas laisvės atėmimo bausmes.

14.3. Nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės, kad jis nusikalto dėl sunkios materialinės padėties, nes žmona laukėsi, nuolatinio darbo dirbti negalėjo, nes pasas buvo policijoje, dirbo tik pavienius darbus, nusikalstamų veikų neplanavo, nėra narkomanas ar priklausomas nuo alkoholio, yra sergantis, nėra konfliktiškas ar keliantis pavojų aplinkiniams, turi statybininko specialybę, todėl būdamas laisvėje galėtų dirbti ir atlyginti padarytus nuostolius, be to, nuteistojo teigimu, dėl laisvės atėmimo bausmės negali pasirūpinti savo vaiku, todėl prašo jam paskirti švelnesnę bausmę. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistojo S. S. nurodytos aplinkybės nemenkina jo kaltės padarius nusikalstamas veikas ir nėra pakankamas pagrindas lengvinti jo baudžiamąją atsakomybę atsižvelgus į anksčiau išdėstytus bylos duomenis, reikšmingus parenkant bausmę, kurie nepaneigia nuteistajam pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmės pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog visiškai nepagrįstas S. S. argumentas, jog jis nusikalto dėl sunkios materialinės padėties, nes, kaip minėta anksčiau, byloje nėra duomenų, kad apskritai S. S. būtų kur nors legaliai dirbęs, nors, kaip pats nurodo, turi statybininko specialybę, todėl šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad S. S. sudėtinga turtinė padėtis susiklostė dėl jo paties tyčinių veiksmų (sąmoningas darbo nesiieškojimas, nuolatinis nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų darymas) ir dėl to nėra pagrindo švelninti apelianto teisinės padėties. Vien tai, kad S. S. yra sergantis, kad nori pasirūpinti vaiku, taip pat nėra pagrindas švelninti jo atsakomybę, nes šios aplinkybės niekaip jam nesutrukdė įvykdyti nusikalstamų veiksmų. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad aptartos aplinkybės patvirtina neigiamą S. S. orientaciją visuomenėje, susiformavusias antivisuomenines nuostatas ir nenorą laikytis įstatymų. S. S. nekeičia savo elgesio, išvadų iš jam anksčiau paskirtų bausmių nepadarė ir toliau daro naujas nusikalstamas veikas, todėl pirmosios instancijos teismas nuteistajam S. S. už padarytą nusikalstamą veiką tinkamai parinko bausmės rūšį – laisvės atėmimą.

14.4. Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina ir tai, kad S. S. už BK 178 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą buvo paskirtos mažesnės bausmės nei minėtų straipsnių sankcijose nustatyti tokių bausmių vidurkiai (BK 178 straipsnio 2 dalies laisvės atėmimo bausmės vidurkis – 3 metai 1 mėnuo 15 dienų, BK 187 straipsnio 1 dalies laisvės atėmimo bausmės vidurkis – 1 metai 1 mėnuo 15 dienų). Bendrinant bausmes S. S. buvo taikomas bausmių apėmimo būdas ir po to dalinio sudėjimo būdas, pridedant prie griežtesnės bausmės minimalias paskirtų švelnesnių bausmių dalis (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas, 4 dalis), ir S. S. paskirta adekvati ir proporcinga įvykdytoms nusikalstamoms veikoms subendrinta bausmė. Be to, nuteistajam S. S., vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta galutinė bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu. Pažymėtina ir tai, kad apylinkės teismas, spręsdamas dėl S. S. skirtinos bausmės rūšies (teismas parinko pačią griežčiausią bausmės rūšį) ir dydžio, tinkamai atsižvelgė ir įvertino nukentėjusiųjų R. P. ir B. K. Č. nurodytas aplinkybes, kad S. S. yra teistas ir nuolat daro nusikalstamas veikas, S. S. paskirdamas adekvačią jo įvykdytų nusikalstamų veikų pavojingumui, bausmę. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad, priešingai nei teigia apeliantai, pirmosios instancijos teismo nuteistajam S. S. už nusikalstamas veikas paskirta bausmė nėra nei per griežta, nei per švelni.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo S. S., nukentėjusiųjų R. P. ir B. K. Č., R. V. ir P. V. apeliacinius skundus atmesti.