Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per 5 mėnesius atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Nukentėjusiojo G. L. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš A. B. priteista 410 Eur nusikaltimu padarytai turtinei žalai ir 250 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Iš A. B. G. L. priteista 500 Eur advokato paslaugoms atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. B. nuteistas už tai, kad 2019 m. gruodžio 17 d. apie 16.50 val. (duomenys neskelbtini) esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, tyčia, braižydamas aštriu, tyrimo metu nenustatytu daiktu, subraižė G. L. priklausančio automobilio „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dešinės pusės galinį sparną, tuo padarė nukentėjusiajam G. L. 330 Eur turtinę žalą.

2. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. rugsėjo 23 d. nuosprendyje konstatuota, kad A. B. kaltė įrodyta byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Teismas, įvertinęs nukentėjusiojo ir liudytojų parodymus, vaizdo ir garso įrašų turinį, transporto priemonės vertinimo ataskaitą, daiktų apžiūros ir kitus tyrimo protokolus, sprendė, kad šie duomenys, kurie vieni kitus papildo, sujungti į vientisą loginę grandinę suteikia pagrindą daryti išvadą, kad nukentėjusiojo G. L. automobilį kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis tyčia sugadino būtent kaltinamasis A. B..

4. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo A. B. gynėjas palaikė apeliacinį skundą jame nurodytais pagrindais, prašė jį tenkinti. Prokuroras, nukentėjusysis G. L. ir jo atstovė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo A. B. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Nuteistojo A. B. apeliaciniame skunde pirmosios instancijos teismo nuosprendis ginčijamas įrodymų vertinimo aspektu, nesutinkant su teismo išvada, kad jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina pateikto apeliacinio skundo ribose.

7. Teisėjų kolegija, išanalizavusi apeliacinio skundo argumentus, kuriais nuteistasis grindžia nesutikimą su nuosprendyje padarytomis išvadomis, dar kartą įvertinusi baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad nuteistasis A. B. tyčia sugadino svetimą turtą, t. y. subraižė G. L. priklausančio automobilio dešinės pusės galinį sparną. Apygardos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padaryta išvada, kad nuteistojo A. B. kaltė dėl nusikalstamos veikos padarymo yra įrodyta byloje esančiais įrodymais, kurių patikimumas, leistinumas, sąsajumas ir įrodomoji reikšmė patikrinti teisminio bylos nagrinėjimo metu. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog ištirtų ir išanalizuotų įrodymų pagrindu A. B. padaryta nusikalstama veika kvalifikuota tinkamai, kadangi atitinka BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius. Nors nuteistasis skunde prašo pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti kitaip, nei įvertino pirmosios instancijos teismas ir ginčijamą nuosprendį panaikinti bei priimti išteisinamąjį nuosprendį, tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu ir pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl A. B. kaltės.

8. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme A. B. kaltės nepripažino, nurodydamas, kad jam praeinant pro nukentėjusiojo automobilio galą, iš kišenės iškrito buto raktų dėklas. Tuomet pasilenkė jį pakelti ir atsirėmė į nukentėjusiojo automobilio galinį ratą, kad neprarasti pusiausvyros. Automobilio sparno jis nelietė ir tikrai nesubraižė. Tuo tarpu apeliaciniame skunde nurodoma nauja aplinkybė – kad suskambo telefonas, buvęs nuteistojo kišenėje, todėl, traukiant jį iš kišenės, iškrito raktų dėklas. Be to, nuteistasis pakeičia poziciją ir jau teigia, kad galėjo atsiremti į kažkieno automobilį dėl pusiausvyros nelaikymo, tačiau nenurodo, kad atsirėmė būtent į nukentėjusiojo automobilį. Šių aplinkybių nei ikiteisminio tyrimo metu, nei apklausiant teisme A. B. nenurodė. Iš to seka, kad nuteistojo parodymai nėra nuoseklūs, o priešingai – vis kinta, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės ir laikomi gynybine versija, kuri paneigta byloje esančiais įrodymais.

9. Aplinkybę, kad būtent nuteistasis A. B. sugadino svetimą turtą, patvirtina nukentėjusiojo parodymai. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis G. L. parodė, kad matė kaip nuteistasis kažkuo braižė jo automobilio dešinį sparną. Po kelių dienų nuėjus pas nuteistąjį, šis kaltę pripažino ir nurodė ieškosiąs būdų žalai atlyginti. Nukentėjusiojo parodymai nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios buvo nuoseklūs nekito, juos patvirtina ir liudytojų parodymai. Liudytoja V. L. nurodė, jog nuteistasis, nuėjęs prie L. mašinos, iš kišenės kažką išsitraukė, ranka atliko kelis judesius, lyg ką brėžtų. Apžiūrėjus automobilį, matė ant galinio sparno padarytus įbrėžimus. Nuėjus pas A. B. į namus, šis klausė kiek kainuos remontas, sakė, kad pinigų remontui neturi, bet atvažiuos sūnus ir viską sutvarkys. Liudytoja A. Š. parodė, kad matė kaip A. B. priėjo prie L. automobilio ir kažką su ranka darė ties automobilio šonu, lyg braukė kažkuo per automobilį. Suprato, kad jis braižo, gadina automobilį. Kitą dieną nuėjusi prie L. automobilio, matė gilius įbrėžimus. Nuėjus kartu su L. pas nuteistąjį, šis pasakė, kad atvažiuos sūnus ir jie susitars dėl remonto. Liudytoju apklaustas R. B. patvirtino matęs, kad Lekavičių automobilis buvo subraižytas, akivaizdžiai tyčia apgadintas.

10. Teismas, pripažindamas nuteistąjį A. B. kaltu, pagrįstai rėmėsi ir kitais įstatymų nustatyta tvarka gautais bylos duomenimis. Nukentėjusiojo G. L. protokole-pareiškime nurodyta, kad gruodžio 17 d. 16.50 val. jis matė ir video kamera užfiksavo, kaip kaimynas A. B. aštriu daiktu subraižė jo automobilį „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1 b. l. 1). 2019 m. gruodžio 20 d. (duomenys neskelbtini) apskrities VPK Veiklos skyriaus tyrėjos O. Č. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad nuvykus į vietą, pareiškėjas G. L. patvirtino automobilio subraižymo aplinkybes (t. 1 b. l. 18–22). Iš policijoje registruojamų įvykių registro išrašo matyti, kad 2019 m. gruodžio 20 d. 16.13 val. priimtas G. L. pareiškimas dėl apgadinto automobilio „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). G. L. nurodė, kad automobilį apgadino kaimynas A. B., braižydamas jį aštriu daiktu (t. 1 b. l. 23). VĮ „R.“ duomenys patvirtina, kad automobilio „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra nukentėjusysis G. L. (t. 1 b. l. 27). Iš transporto priemonės „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertinimo ataskaitos bei turto vertintojo J. P. paaiškinamojo rašto matyti, jog „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) subraižytas kietu aštriu daiktu, dėl ko reikia remontuoti dešinį galinį sparną. Transporto priemonės atkuriamoji (remonto) vertė yra 330 Eur (t. 1 b. l. 71 – 90, 93). Apžiūros protokole užfiksuoti automobilio „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimai (t. 1 b. l. 119–127, 129). Iš objektų apžiūros protokolo matyti, kad vaizdo įraše matyti kaip 16.56.04 val. į vietą aikštelėje įvažiuoja tamsios spalvos automobilis, o šalia jo iš kairės pusės stovi kitas šviesios spalvos lengvasis automobilis, prie kurio stovi vyras, vilkintis šviesios spalvos drabužiais. 16.56.13 val. iš sustojusio aikštelėje tamsios spalvos automobilio išlipa moteris (vairuotoja) ir nueina, o vyriškis tebestovi prie šviesios spalvos automobilio. 16.57.29 val. vyriškis pajuda iš vietos, jis eina pasiremdamas lazda, kurią laiko kairėje rankoje, jo dešinė ranka striukės kišenėje, vyriškis juda link aikštelėje stovinčio tamsios spalvos automobilio dešinės pusės galinės dalies (ties galiniu sparnu ir durelėmis) ir ten stabteli, nuo 16.59.16 val. iki 16.59.34 val. vyras, stovėdamas prie automobilio, pasvyruodamas kažką daro, 16.59.36 val. jis nueina nuo automobilio ir grįžta į ankstesnę vietą (t. 1 b. l. 146–148). Apžiūros protokolu aprašytas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas pokalbis tarp G. L., V. L. ir nuteistojo. Į klausimą dėl nuostolių atlyginimo, nuteistasis atsako „nu tai padarysim, nudažysim, jeigu ten jau taip“. Nuteistasis domisi žalos dydžiu (t. 1 b. l. 102 – 110). Nors pastarasis vaizdo įrašas nėra reikšmingas nuteistojo kaltei pagrįsti, tačiau patvirtina nukentėjusiosios ir liudytojų parodymus, kad po įvykio nuteistasis iš esmės neneigė savo kaltės, klausė dėl žalos atlyginimo.

11. Aukščiau aptarti bylos nagrinėjimo metu ištirti duomenys patvirtina, kad būtent nuteistasis A. B. sugadino svetimą turtą. Šią išvadą pagrindžia nukentėjusiojo G. L., tiesioginių liudytojų V. L., A. Š. nurodytos aplinkybės, kad matė kaip nuteistasis subraižė nukentėjusiojo automobilį. Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, tiek nukentėjusiojo, tiek ir liudytojų parodymai, yra patikimi, nuoseklūs viso proceso metu, juos teismas laiko patikimais, jais vadovaujasi. Be to, nukentėjusiojo ir liudytojų nurodytas aplinkybes patvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Byloje esantis vaizdo įrašas neginčijamai patvirtina, kad įvykio metu būtent nuteistasis stovėjo prie nukentėjusiojo automobilio ir kažką prie jo darė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš byloje esančio garso įrašo matyti, kad nuteistasis neneigė subraižęs nukentėjusiojo automobilį, domėjosi dėl žalos atlyginimo, sakė: ,,nu tai nudažysim, padarysim“, ,,tai kiek jūs įvertinot žalą?“, ,,reikia pakalbėti, kad meistras atvažiuotų“, ,,aš tokių pinigų neturiu“. Visi šie byloje esantys įrodymai vieni kitus papildo, nėra prieštaringi tarpusavyje ir susijungia į nuoseklią įrodymų grandinę, patvirtinančią nuteistojo kaltę.

12. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvais ir išvadomis, kad A. B. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje. Kolegijos vertinimu, nuteistojo kaltė yra įrodyta pilnai ir visapusiškai ištyrus visus byloje surinktus įrodymus bei juos palyginus su kitais byloje surinktais duomenimis ir padarius pagrįstas išvadas, jog kaltinančių įrodymų dauguma sudarė nenuginčijamą pagrindą apylinkės teismui priimti apkaltinamąjį nuosprendį nuteistojo atžvilgiu.

13. Skunde nuteistasis kelia versiją, kad neva galėjo netyčia atsiremti į automobilį, susvyravęs arba tuo momentu, kai kėlė iš kišenės iškritusių raktų dėklą. Ši nuteistojo versija laikytina gynybine ir yra paneigta byloje esančiais įrodymais. Minėta, kad tiek pats nukentėjusysis, tiek liudytojos betarpiškai stebėjo nuteistojo veiksmus prie automobilio ir matė, kad jis kilnojo ranką, atsistojęs šalia nukentėjusiojo automobilio, lyg braižydamas jį, vis dairėsi aplink. Šias aplinkybes taip pat patvirtina byloje esantis vaizdo įrašas, kuris kartu ir paneigia nuteistojo keliamą versiją, kadangi iš jo matyti, kaip A. B. prieina prie nukentėjusiojo automobilio šono, atsistoja priekiu į nukentėjusiojo automobilį, pastovi, tada paeina kelis žingsnius į šoną. Po kelių akimirkų vėl grįžta prie nukentėjusiojo automobilio, pastovi ir tada greitu žingsniu nueina į šoną. Vaizdo įraše matyti, kad nuteistasis stovėjo būtent prie G. L. automobilio galinio sparno šiek tiek pasilenkęs, tačiau jis nė karto nebuvo pasilenkęs iki žemės, kas galėtų patvirtinti nuteistojo nurodytą aplinkybę, kad šis buvo pasilenkęs pakelti raktų dėklo. Vaizdo įrašas taip pat nepatvirtina, kad A. B. būtų susvyravęs ir tik pasilaikęs už nukentėjusiojo automobilio, kad neparkristų. Tai, kad vaizdo įraše nėra užfiksuotas vaizdas kaip nuteistasis išeina iš namų ir eina link stovėjimo aikštelės, visas jo laukimo laikas, atliekami veiksmai, važiuojantys automobiliai, šiai bylai reikšmės neturi, kadangi vaizdo įraše užfiksuotas būtent nusikalstamos veikos padarymo momentas, todėl nei veiksmas iki veikos padarymo, nei po jos padarymo jau nėra svarbus ir reikšmingas.

14. Atmestinas ir skundo argumentas, kad iš vaizdo įrašo nėra aišku, ar jame užfiksuotas būtent A. B., kadangi pirmosios instancijos teisme nuteistasis pats patvirtino, kad vaizdo įraše yra būtent jis. Kiti apeliacinio skundo argumentai yra tik paties nuteistojo samprotavimai, įvykio aplinkybių ir byloje esančių įrodymų subjektyvus vertinimas, kuris paneigtas byloje esančiais įrodymais.

Dėl atstovavimo išlaidų priteisimo

15. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nukentėjusiojo G. L. atstovė prašė priteisti nukentėjusiojo patirtas atstovavimo išlaidas už advokato dalyvavimą teismo posėdyje – 120 Eur, pateiktas tai įrodantis kvitas (t. 2 b. l. 110). BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog minėtos nuostatos galioja taip pat nagrinėjant bylą apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-271/2010, 2K-20/2011, 2K-174/2014).

16. Nagrinėjamu atveju Kauno apygardos teisme baudžiamoji byla nuteistojo A. B. atžvilgiu buvo nagrinėjama pagal jo paties apeliacinį skundą, kuris šia nutartimi atmetamas. Šioje byloje buvo keliami klausimai tiesiogiai susiję su nuken­tė­ju­siojo G. L. interesais byloje, todėl jis turėjo kreiptis į advokatę profesionalios pa­galbos atstovaujant jį apeliacinės instancijos teisme. Atsi­žvel­giant į tai, kad nukentėjusysis išlai­das patyrė dėl A. B. jo atžvilgiu įvykdyto nusi­kal­timo, todėl nukentėjusiojo turėtos advokatės pa­galbos išlaidos dėl jo atstovavimo apygardos teisme pripažintinos pro­ceso išlaidomis ir priteistinos iš A. B.. Apygardos teismas, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos sudėtingumą (nagrinėjama viena nusikalstama veika), bylos apimtį (2 tomai), suteiktų teisinių paslaugų kompleksiškumą (baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme išnagrinėta per vieną teismo posėdį), sprendžia, kad nukentėjusiojo patirtos 120 Eur išlaidos apeliaciniame procese yra proporcingos jo atstovės darbo sąnaudoms.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. B. apeliacinį skundą atmesti.

Iš nuteistojo A. B. priteisti nukentėjusiajam G. L. 120 Eur (vieną šimtą dvidešimt eurų) turėtų išlaidų atstovės paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.