Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danguolės Šiugždinytės ir Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 28 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant A. K. nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ir per 6 (šešis) mėnesius atlyginti nusikaltimu padarytą žalą.

Nukentėjusiojo A. C. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista iš A. K. 450 Eur turtinei žalai ir 50 Eur neturtinei žalai atlyginti.

A. K. išaiškinta, kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimus.

Nuosprendis vykdytinas nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. K. nuteistas už tai, kad 2019 m. gegužės 13 d. apie 12.38 val. (duomenys neskelbtini) prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), praeidamas pro automobilių aikštelėje stovintį automobilį „VW Passat B6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį nukentėjusiajam A. C., dešinėje rankoje laikydamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą daiktą, braukdamas juo sugadino automobilio priekines dešinės pusės dureles, automobilio dešinės pusės galines dureles, automobilio dešinės pusės galinį sparną. Tokiu būdu sugadino nukentėjusiajam A. C. priklausantį automobilį „VW Passat B6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padarydamas bendrą 655,57 Eur turtinę žalą.

2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, sprendė, kad byloje ištirti įrodymai ir nustatytos aplinkybės neginčijamai patvirtina, kad A. K. tyčia sugadino (nenustatytu daiktu braukė per nukentėjusiojo automobilio dešinės pusės abejas dureles ir galinį sparną) svetimą nukentėjusiajam A. C. priklausantį turtą. A. K. kaltė neabejotinai įrodyta, jo veiksmai pagal BK 187 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti teisingai. Spręsdamas civilinio ieškinio atlyginimo klausimą teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti tenkinti iš dalies, o dėl neturtinės žalos atlyginimo – tenkinti visa apimtimi.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo A. K. apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl įrodymų vertinimo.

7. Teisėjų kolegija, patikrinusi Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 28 d. nuosprendį įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, nuteistojo A. K. apeliacinio skundo argumentus dėl neteisingo įrodymų vertinimo atmeta, kaip nepagrįstus. Duomenų pripažinimo įrodymais ir jų vertinimo bendrosios nuostatos įtvirtintos BPK 20 straipsnyje. Pagal šį straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais ir kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalys). Duomenų pripažinimas įrodymais ir jų vertinimas yra teismo prerogatyva. Teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįsta išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Išanalizavus baudžiamąją bylą, skundžiamo nuosprendžio turinį, aplinkybės, teikiančios pagrindą pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas aptartas įrodymų vertinimo nuostatas taikė netinkamai ar padarė kitus BPK pažeidimus, lėmusius akivaizdžiai nepagrįsto ir neteisėto nuosprendžio priėmimą, nenustatytos.

9. Skundžiamu nuosprendžiu A. K. pagal BK 187 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad braukdamas nenustatytu daiktu per nukentėjusiojo A. C. automobilio priekines dešinės pusės dureles, automobilio dešinės pusės galines dureles, automobilio dešinės pusės galinį sparną sugadino nukentėjusiajam A. C. priklausantį automobilį „VW Passat B6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tokiais veiksmais padarydamas 655,57 Eur turtinę žalą. Teisėjų kolegija, išanalizavusi baudžiamąją bylą, skundžiamą nuosprendį, neturi pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir tai turėjo įtakos netinkamam baudžiamojo įstatymo taikymui bei lėmė nepagrįstą A. K. nuteisimą. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas betarpiškai ištyrė visus byloje surinktus įrodymus ir juos įvertino tiek kiekvieną atskirai, tiek visumoje, sujungė juos į vientisą loginę grandinę, t. y. taip, kaip to reikalauja BPK 20 straipsnis. Nuosprendyje nurodyta, kuriais įrodymais yra grindžiamos teismo išvados dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo teisingumo bei A. K. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikaltimą įrodytumo. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis sutinka. Nors nuteistasis nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nepripažino sugadinęs nukentėjusiajam A. C. priklausantį automobilį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad byloje A. K. kaltės įrodymų yra surinkta pakankamai – nuteistojo kaltę neabejotinai įrodo nukentėjusiojo A. C., liudytojų V. C., D. Ž., D. R., A. B. parodymai, kiti bylos duomenys (vaizdo įrašas, apžiūrų protokolai, specialisto išvada, kiti rašytiniai duomenys). Visi šie įrodymai nuosprendyje išsamiai aprašyti ir išanalizuoti, pateiktas jų teisinis vertinimas nagrinėjamos nusikalstamos veikos ir byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste.

10. Nuteistasis, ginčydamas byloje atliktą įrodymų vertinimą, tvirtina, kad jis buvo nuteistas remiantis vien tik tendencingais, nelogiškais, kintančiais nukentėjusiojo parodymais, kurių jokie kiti objektyvūs duomenys nepatvirtina. Tačiau sutikti su tokiu apelianto vertinimu teisėjų kolegija neturi pagrindo. Nukentėjusysis A. C. dėl esminių šiai bylai aplinkybių, t. y. dėl to, kad pats betarpiškai pro virtuvės langą matė pro automobilį besiglaustant praeinantį nuteistąjį, po ko jis iš karto išėjo į lauką, pasivijo nuteistąjį ir jį atsivedė, iškvietė policiją – buvo nuoseklus. Taip pat nurodė, kad ant automobilio matėsi „šviežias“ įbrėžimas, kieme automobilį buvo palikęs neapgadintą. Nukentėjusiojo nurodytos aplinkybės iš esmės atitinka byloje pateiktą vaizdo įrašą, kurio apžiūra užfiksuota 2019 m. gegužės 20 d. apžiūros protokole. Iš šio vaizdo įrašo aiškiai matyti, kaip nuteistasis eina link nukentėjusiojo automobilio, priartėjęs prie jo ištraukia iš kišenės dešinę ranką, eidamas pro automobilį prie jo palinksta į dešinę pusę, taip eina iki automobilio galinės dalies. Netrukus po to, kai nuteistasis nueina nuo automobilio, į kiemą išbėga nukentėjusysis, apžiūri automobilį, nubėga paskui nuteistąjį, atsiveda jį prie automobilio, skambina telefonu ir netrukus atvyksta policijos pareigūnų automobilis. A. K. teigimu, byloje esantis vaizdo įrašas jo kaltės niekaip neįrodo, patvirtina tik tai, kad jis praeina pro automobilį. Tačiau priešingai apelianto teiginiams, iš šio vaizdo įrašo aiškiai matyti, kaip priartėjęs prie nukentėjusiojo automobilio nuteistasis išsitraukia ranką iš kišenės ir ją nuleidžia, o eidamas pro automobilio dešinę pusę visu kūnu palinksta link jo ir taip eina nuo automobilio priekinių durelių iki automobilio galo, nors praėjimas pro automobilį pakankamai platus, kitais automobiliais neužstatytas. Taigi, priešingai, negu teigia nuteistasis, vaizdo įrašas ne įrodo jo nekaltumą, o patvirtina nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes ir yra vienas iš A. K. kaltės įrodymų.

12. Šios išvados kontekste pritartina ir nuosprendyje pateiktam A. K. parodymų, kaip nenuoseklių ir prieštaringų, vertinimui. Nuteistasis savo kaltę dėl automobilio sugadinimo neigė viso proceso metu, tačiau analizuojant jo skirtingu proceso metu teiktų paaiškinimų turinį matyti, kad jis dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių nebuvo nuoseklus. Apklausiamas teisme A. K. tvirtino, kad pro nukentėjusiojo automobilį praėjo apie dviejų metrų atstumu. Tuo tarpu apklausiamas įtariamuoju iš pradžių laikėsi pozicijos, kad iš viso neatkreipė dėmesio, ar aikštelėje buvo nukentėjusiojo automobilis. Papildomos apklausos metu teigė, kad kokiu atstumu praėjo pro nukentėjusiojo automobilį neatsimena. Akistatos su nukentėjusiuoju metu A. K. teigė link šiukšlių konteinerio ėjęs pro visą koloną stovinčių automobilių. Patvirtino, kad aikštelėje automobilių buvo daug. Nukentėjusiojo parodymais, vaizdo įrašu, dėl kurių patikimumo pasisakydamas šios nutarties 10, 11 punktuose, nustatyta, kad A. K., priešingai jo teiginiams, pro nukentėjusiojo automobilio šoną praėjo labai arti (glausdamasis ir palinkęs į automobilio pusę). Taip pat vaizdo įrašu nustatyta ir tai, kad aikštelė aktualiu šiai bylai laiku buvo beveik tuščia (nemažu atstumu nuo nukentėjusiojo automobilio stovėjo vienas automobilis), todėl nuteistajam pro nukentėjusiojo automobilį judėti taip arti nebuvo jokios būtinybės. Esant tokioms aplinkybėms nuteistojo A. K. parodymus vertinti kaip objektyvius ir patikimus, o tuo pačiu ir paneigiančius iš kitų įrodymų šaltinių gautos informacijos patikimumą, teisėjų kolegija neturi pagrindo.

13. Nėra pagrindo sutikti ir su apelianto teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs automobiliui padarytų apgadinimų aukščius ir nuteistojo ūgį, padarė prielaidomis pagrįstą išvadą, kad automobilį apgadino nuteistasis. Visų pirma atkreipiamas dėmesys, kad BPK 20 straipsnyje įtvirtintas įrodymų visumos vertinimo reikalavimas suponuoja teismo pareigą ištirti visus byloje surinktus įrodymus, juos įvertinti ne tik kiekvieną atskirai, bet ir visumoje palyginant iš skirtingų įrodymų šaltinių gautą informaciją tarpusavyje. Šio reikalavimo nagrinėjamoje byloje buvo laikomasi. Iš nuosprendžio turinio matyti, kad apžiūrint automobilį užfiksuotus duomenis (apgadinimų pobūdį, lokalizaciją) ir duomenis, gautus atlikus A. K. ūgio matavimus ir užfiksuotus asmens apžiūros protokole, teismas įvertino kitų byloje surinktų įrodymų kontekste ir pagrįstai pripažino, kad šie duomenys išvadai, jog automobilį galėjo apgadinti nuteistasis, neprieštarauja (automobiliui padarytų apgadinimų lokalizacija atitinka asmens apžiūros metu užfiksuotą aukštį nuo grindų iki nuteistojo rankų pirštų ir riešo). Paminėtų duomenų vertinimas nuosprendyje yra detaliai aprašytas, su juo nesutikti teisėjų kolegija neturi pagrindo.

14. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo ištirti ir įvertinti bei šioje nutartyje dar kartą aptarti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad A. K. šioje byloje nustatytu laiku ir aplinkybėmis tyčia apgadino nukentėjusiajam A. C. priklausantį turtą – automobilį „VW Passat B6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nagrinėjamoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste nekyla jokių pagrįstų abejonių dėl to, kad A. K., nenustatytu daiktu braukdamas per automobilio priekines ir galines dureles, turėjo ir galėjo suprasti, kad tokiais veiksmais gadina svetimą turtą ir tokių padarinių norėjo. Tiek objektyvieji, tik subjektyvieji nusikaltimo – turto sugadinimo požymiai A. K. veiksmuose įrodyti, todėl jo veiksmai pagal BK 187 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti teisingai. Nors su nuosprendyje padarytomis išvadomis nuteistasis nesutinka, jo apeliacinis skundas iš esmės yra grindžiamas tomis pačiomis aplinkybėmis, kuriomis buvo grindžiama nuteistojo pozicija nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir dėl kurių skundžiamame nuosprendyje yra pakankamai argumentuotai pasisakyta.

15. Įvertinus aptartas teisines ir faktines aplinkybes konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas A. K. baudžiamosios atsakomybės klausimą, įrodymų vertinimo klaidų, kitų baudžiamojo proceso pažeidimų nepadarė, baudžiamąjį įstatymą A. K. pritaikė tinkamai. Skirdamas bausmę teismas BK 41, 54, 61 straipsnių nuostatų nepažeidė, tiek bausmės rūšies parinkimą, tiek jos dydį pakankamai išsamiai argumentavo. Nuteistojo subjektyvus byloje surinktų įrodymų interpretavimas, byloje nustatytų faktinių aplinkybių vertinimas, kuris nėra pagrįstas jokiais objektyviais duomenimis, nepaneigia nuosprendyje išdėstyto teisinio, BPK 20 straipsnio nuostatas atitinkančio įrodymų vertinimo ir šio vertinimo pagrindu padarytų išvadų teisingumo ir pagrįstumo. Atsižvelgiant į tai, naikinti apkaltinamąjį nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį nėra pagrindo.

Dėl civilinio ieškinio.

16. BPK 109 straipsnyje įtvirtinta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinę ar neturtinę žalą, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 115 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

17. Nukentėjusysis A. C. šioje byloje pareiškė civilinį ieškinį 755,57 Eur turtinei ir 50 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pirmosios instancijos teismas civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti tenkino iš dalies priteisdamas iš nuteistojo 450 Eur, o civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos – 50 Eur – atlyginimo tenkino visa apimtimi. Nuteistojo skunde su civilinio ieškinio tiek turtinei, tiek neturtinei žalai atlyginti išsprendimu nesutinkama. Ši nuosprendžio dalis ginčijama dviem aspektais: ieškinys negalėjo būti priteistas, kadangi nusikaltimo nuteistasis nepadarė; civilinis ieškinys nėra įrodytas. Teisėjų kolegija sutikti su tokiu nuteistojo vertinimu neturi pagrindo. Pirmosios instancijos teismo ištirtais ir šioje nutartyje dar kartą aptartais įrodymais neabejotinai įrodyta, kad A. K. sugadino nukentėjusiajam priklausantį automobilį, todėl dėl jo pareigos atlyginti nusikalstamais veiksmais padarytą žalą jokių pagrįstų abejonių nekyla. Vertinant nuteistojo argumentus dėl civilinio ieškinio įrodytumo visų prima pažymima, kad baudžiamojo proceso įstatymas turtinės ir neturtinės žalos sampratos nepateikia, ji įtvirtinta Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK). Remiantis CK 2.249 straipsnio 1 dalimi, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Neturtinės žalos samprata pateikta CK 6.250 straipsnyje, pagal kurio 1 dalį neturtinė yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nustatydamas turtinės ir neturtinės žalos dydį nukentėjusiajam ir priteisdamas šios žalos atlyginimą iš nuteistojo, BPK ir CK reikalavimų nepažeidė, visas šio klausimo išsprendimui reikšmės turinčias aplinkybes įvertinto teisingai, savo sprendimą išsamiai argumentavo.

18. Pritariant skundžiamame nuosprendyje pateiktam vertinimui pažymima, kad nors byloje ir nėra pateikti automobilio remonto išlaidas patvirtinantys dokumentai, ši aplinkybė nukentėjusiojo patirtos turtinės žalos fakto ir jo teisės gauti nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą savaime nepaneigia. Autotransporto priemonių nepriklausomų vertintojų asociacijos Kauno nepriklausomų autoekspertų biuro Autotransporto priemonės vertinimo ataskaita nustatyta automobilio remonto kaina – 655,57 Eur. Liudytojas V. C. patvirtino, kad dalies remonto darbų atlikimui surado asmenį, kuris darbus atliko pigiau – už dviejų automobilių durelių remontą sumokėjo 200 Eur. Liudytojo nurodyta suma nėra akivaizdžiai per didelė, neprieštarauja Autotransporto priemonės vertinimo ataskaitoje pateiktiems skaičiavimams, todėl manyti, kad šiuo atveju yra siekiama pasipelnyti reikalaujant akivaizdžiai per didelės turtinės žalos atlyginimo, nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas į šias aplinkybe atsižvelgė ir pagrįstai nukentėjusiajam iš nuteistojo priteisė 200 Eur už dviejų durelių remontą, bei 100 Eur, kuriuos nukentėjusysis sumokėjo už Autotransporto priemonės vertinimo ataskaitos parengimą (1 t. b. l. 115). Taip pat pagrįstai pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į Autotransporto priemonės vertinimo ataskaitoje pateiktus skaičiavimus, priteisė 150 Eur už galinio automobilio sparno remontą. Nors galinis sparnas dar nėra suremontuotas, tai nepaneigia nukentėjusiojo teisės gauti nusikalstama veika padarytos žalos, kuri atsiras ateityje, atlyginimą. Tokią išvadą patvirtina ir CK 6.249 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas. Pagal šio straipsnio 3 dalį, teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. Tokiu atveju teismas kaip žalos atlyginimą gali priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą. Vertinamu atveju automobiliui padarytų apgadinimų, tame tarpe ir galinio automobilio sparno, faktas abejonių nekelia, yra nustatytas objektyviais duomenimis. Taip pat yra aiškus ir galimų išlaidų galinio sparno remontui dydis. Taigi pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ir ateityje atsirasiančios turtinės žalos atlyginimą, įstatymo reikalavimų nepažeidė. Teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, teikiančių pagrindą pripažinti, kad civilinio ieškinio turtinei žalai atlyginti klausimą pirmosios instancijos tesimas išsprendė neteisingai, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl neteisingai išspręsto turtinės žalos atlyginimo klausimo atmetami, kaip nepagrįsti.

19. Nėra pagrindo sutikti ir su nuteistojo teiginiais dėl neteisingai išspręsto neturtinės žalos atlyginimo klausimo. Pritartina apeliantui, kad kelionės išlaidos, negautas darbo užmokestis yra duomenys, vertintini sprendžiant turtinės žalos atlyginimo klausimą. Taip pat apeliantas teisus, kad ši žala turi būti pagrįsta įrodymais (kvitais, darbo užmokesčio žiniaraščiais ir kt.). Tačiau atkreipiamas dėmesys, kad vertinamu atveju A. C. patirta neturtine žala buvo pripažintos ne negautos pajamos ar išlaidos kelionei, o nukentėjusiojo patirti nepatogumai dėl atsiprašymo iš darbo ir vykimo į policiją, jo dvasiniai išgyvenimai dėl sugadinto automobilio. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Nagrinėjamu atveju dėl to, kad nukentėjusysis dėl jam priklausančio turto sugadinimo patyrė neturtinę žalą, abejonių nekyla. Abejonių nekelia ir pirmosios instancijos teismo priteistos neturtinės žalos dydis – 50 Eur. Pirmosios instancijos teismas prašomą priteisti sumą neturtinei žalai atlyginti pripažindamas protinga, adekvačia patirtiems neigiamiems išgyvenimams ir nepatogumams kompensacija, atsižvelgė ne tik į nukentėjusiojo interesą gauti žalos atlyginimą, bet ir į nuteistojo amžių, gaunamas pajamas, jo galimybes atlyginti žalą ir pagrįstai 50 Eur sumą laikė atitinkančia teisingumo, proporcingumo principų reikalavimus. Aplinkybių, teikiančių pagrindą šią sumą mažinti ar neturtinės žalos atlyginimo iš viso nepriteisti, teisėjų kolegija nenustatė.

20. Konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas klausimą dėl civilinio ieškinio priteisiant turtinę ir neturtinę žalą išsprendė tinkamai, žalos atlyginimo dydį nustatė atsižvelgęs į visus reikšmingus kriterijus, faktines bylos aplinkybes. Turtinės žalos dydis nustatytas remiantis objektyviais duomenimis, atsižvelgus į faktines bylos aplinkybes. Nustatytas neturtinės žalos dydis yra pakankamas, adekvatus ir proporcingas nagrinėjamos bylos kontekste.

21. Nuteistasis A. K. apeliaciniame skunde prašo jo turėtas išlaidas pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš A. C.. Proceso išlaidų išieškojimą reglamentuoja BPK 105 straipsnis. Pagal šio straipsnio 6 dalį kai kaltinamasis išteisinamas baudžiamojoje byloje, pardėtoje tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą, teismas turi teisę nuspręsti, kad visas proceso išlaidas ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas. A. K. dėl BK 187 straipsnio 1 dalį nėra išteisinamas, todėl pagrindo jo turėtas išlaidas pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš nukentėjusiojo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo A. K. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.