- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-01
- Bylos Nr.
- e2A-15-755/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-07068-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Eigirdas Činka, Rita Dambrauskaitė, Dalia Pranckienė
- Ieškovas
- N. J. B.
- Atsakovas
- J. Š.
- Trečiasis asmuo
- valstybės įmonė Registrų centras, N. D. S., D. T. B., T. A., L. A.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ritos Dambrauskaitės ir Dalios Pranckienės, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės N. J. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-06-10 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-751-433/2022 pagal ieškovės N. J. B. ieškinį atsakovams J. Š. ir J. Š. dėl statybos užbaigimo deklaracijos ir statinio registracijos panaikinimo, tretieji asmenys valstybės įmonė Registrų centras, N. D. S., D. T. B., T. A., L. A..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė N. J. B. teismui pateiktu ieškiniu prašė: panaikinti (duomenys neskelbtini) deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini) apie statybos užbaigimą, kurios pagrindu atlikta atviros terasos, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), registracija Nekilnojamojo turto registre; panaikinti atviros terasos, kurios unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), registraciją Nekilnojamojo turto registre; priteisti iš atsakovų ieškovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad atsakovas J. Š., (duomenys neskelbtini), neturėdamas statinio statybą leidžiančių dokumentų, prie buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio daugiabučiame pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklype, kurio dabartinis adresas (duomenys neskelbtini), pasistatė gyvenamąjį priestatą su gelžbetoniniais pamatais, rūsio (šildomo) patalpomis, mūrinėmis 1,30 m aukščio (virš žemės) sienomis ir stogu. Taip atsakovas atliko pastato dalies, kurioje yra butas, rekonstrukciją.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3315-600/2014 be kita ko pripažinta, kad priestato, pristatyto prie buto, statyba yra savavališka. Nuspręsta jį nugriauti ir sutvarkyti statybvietę, jeigu J. Š. per 9 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka neparengs priestato projektinės dokumentacijos ir negaus šių statinių statybą įteisinančių dokumentų. Teismo sprendimas yra įsiteisėjęs.
4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-12-18 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-24084-1098/2020 atmestas prašymas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-01-03 sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo. Šios bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad J. Š. neįvykdžius 2014-01-03 teismo sprendimo ir priestato nenugriovus, J. Š. priestatą neteisėtai (duomenys neskelbtini) įregistravo Nekilnojamojo turto registre kaip atvirą terasą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Įregistravimo pagrindas - jos surašyta (duomenys neskelbtini) deklaracija apie statybos užbaigimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir Deklaracija).
5. Nurodė, kad Deklaracija nepatvirtinta ir neregistruota Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje. Atlikta terasos registracija ne tik neteisėta, bet ir pažeidžia ieškovės, kitų žemės sklypo, kuriame yra savavališkai pastato rekonstrukcijos būdu pastatytas priestatas, bendraturčių (trečiųjų asmenų) teises ir teisėtus interesus.
6. Teigia, kad Deklaracijoje pateikti duomenys yra neteisingi, nes joje nurodyta, kad tai yra „nauja statyba“ pagal (duomenys neskelbtini) projektą, nors faktiškai tai yra savavališkai pastatytas priestatas. Projekte nenurodyta, kad priestatas sujungtas su butu, nors (duomenys neskelbtini) teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1532-208/2017 priestato atskyrimas nuo buto pripažintas neteisėtu.
7. Nurodė, kad terasa vadinamas tas pats priestatas tik užpiltas gruntu. Vilniaus apygardos teismas 2020-02-20 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-271-340/2020 pripažino J. Š. teisę įteisinti terasą be žemės sklypo ir pastato bendraturčių sutikimo, bet ir konstatavo, kad ieškovei nusprendus neįteisinti priestato teismo sprendime nurodyta tvarka, o pertvarkyti jį į I kategorijos nesudėtingą statinį, toks pasirinktas statinio įteisinimo būdas nelaikytinas priestato savavališkos statybos padarinių pašalinimu pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą.
8. Mano, kad J. Š. neturėjo teisės surašyti Deklaracijos ir įregistruoti terasos, nes ji yra ne naujas statinys, kaip klaidingai nurodoma Deklaracijoje, bet tas pats savavališkai pastatytas priestatas, kurio neteisėtos statybos padariniai nepašalinti. Pažymi, kad priestatas Deklaracijos pagrindu neteisėtai įregistruotas nekilnojamojo turto registre kaip terasa atsakovei siekiant išvengti priestato savavališkos statybos – rekonstrukcijos padarinių pašalinimo, konkrečiau, pastato išorinės sienos (laikančiosios konstrukcijos) sutvirtinimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022-06-10 sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė atsakovei J. Š. iš ieškovės N. J. B. 2 904 Eur už advokato teisinę pagalbą, iš ieškovės į valstybės biudžetą 107,06 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.
10. Teismas nustatė, kad nuosavybės teisės į ginčo - Kitus inžinerinius statinius – atvirą terasą, esančią (duomenys neskelbtini), įregistruotos atsakovės vardu. Atviros terasos įregistravimo pagrindas yra (duomenys neskelbtini) Deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. (duomenys neskelbtini) (įrašas galioja nuo (duomenys neskelbtini)). Ginčo terasa įrengta pagal (duomenys neskelbtini) projektavimo – komercinės firmos parengtą projektą – pertvarkius priestatą, pristatytą prie buto, į I kategorijos nesudėtingą inžinerinį statinį.
11. Teismas vertino, kad byloje pareikšti reikalavimai nesukelia teisinių pasekmių ieškovės teisėms ir pareigoms, tačiau ieškinio reikalavimų faktiniu pagrindu nurodomos aplinkybės gali turėti reikšmės, teismui sprendžiant bylą dėl savavališkų statybos padarinių panaikinimo - teismo sprendimo tinkamo/netinkamo įvykdymo.
12. Teismas pasisakė, kad viešojo administravimo subjekto – valstybės įmonės (toliau ir VĮ) Registrų centro priimto sprendimo įregistruoti ginčo terasą teisėtumo vertinimas nėra šios civilinės bylos dalykas bei pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau ir ABTĮ) 17 straipsnio dalies 1 punkto nuostatas, tokie ginčai priskirtini administracinių teismų kompetencijai, todėl dėl šio ieškovės reikalavimo nepasisakė. Teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų, jog VĮ Registrų centro sprendimas įregistruoti terasą būtų nuginčytas.
13. Teismas darė išvadą, jog ieškovė neįrodė, kad ginčo statinio įregistravimas pažeidė jos saugomas teises. Pažymėjo, kad jos teisės jau buvo apgintos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-01-03 sprendimu – pagal pareikštą savarankišką reikalavimą nuspręsta pašalinti savavališkos statybos padarinius. Ieškovei buvo išduotas vykdomasis raštas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-01-03 sprendimą. Byloje nėra duomenų, kad buvo surašytas aktas bei kreiptasi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl nutarties taikyti sprendime arba privalomajame nurodyme nurodytas pasekmes, jei skolininkas neatliko tam tikrų veiksmų.
14. Nurodė, kad ieškovės pozicija dėl terasos įteisinimo būdo bei dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-01-03 sprendimo įvykdymo netinkamumo turi būti vertinamos šio sprendimo vykdymo procese, o ne nagrinėjamoje byloje, kurios ginčo dalykas nesusijęs su terasos įteisinimu ar teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimu. Pažymėjo, kad tokios nuomonės laikėsi ir Vilniaus apygardos teismas 2021-02-25 civilinėje byloje Nr. 2S-616-866/2021.
15. Teismas akcentavo, kad Vilniaus apygardos teismas 2020-02-20 sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-271-340/2020 pripažino J. Š. teisę be žemės sklypo bendraturčių sutikimo įteisinti terasą, kaip I kategorijos nesudėtingą inžinerinį statinį, pagal (duomenys neskelbtini) projektą, konstatavęs, kad tai nepažeidžia atsakovų interesų, todėl nėra pagrindo iš naujo vertinti argumentus, kad terasa neteisėta ir ją įteisinti nėra pagrindo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-12-18 nutartis civilinėje Nr. 2VP-24084-1098-2020, kuria atmestas J. Š. prašymas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-01-03 sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo, savaime neatėmė iš atsakovų teisės priestatą (atitinkantį įstatymo nustatytus reikalavimus) įregistruoti kaip terasą.
16. Pirmiau aptartų aplinkybių pagrindu teismas padarė išvadą, kad ieškovė nepagrindė pažeistų teisių buvimo, neįrodė kokiais neteisėtai veiksmais/neveikimu atsakovai pažeidė jos teises, t. y. neįrodžius visų sąlygų civilinei atsakomybei kilti, ieškinį atmetė.
17. Teismas vertino, kad atsakovų pasirinktas gynybos nuo pareikšto ieškinio būdas pats savaime negali būti laikomas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis ir ieškovės atstovų prašymą dėl baudos skyrimo atsakovams atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
18. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-06-10 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
19. Nurodo, kad teismo išvada, jog ginčas kilo dėl terasos įteisinimo būdo yra nepagrįsta. Ieškovė įrodinėjo, kad atskiro savarankiško I kategorijos inžinerinio statinio – terasos, kuri įteisinta ginčo Deklaracijos pagrindu, apskritai nėra ir toks įteisinimas negalimas. Ginčo Deklaracija surašyta ne dėl terasos, o dėl teismo sprendimu pripažinto, kaip savavališkai pastatyto, priestato. Jo įteisinimo terminas pagal 2014-01-03 Sprendimą buvo suėjęs ir liko vienintelis jo vykdymo būdas – griovimas, todėl priestato įteisinimas nebuvo galimas.
20. Susidarė situacija, kai šis savavališkas statinys buvo neteisėtai įregistruotas Nekilnojamojo turto registre ginčo Deklaracijos pagrindu, kaip terasa. Pažymi, kad priestatą savavališkai pastatė ir nugriovė atsakovas, bet „terasa“ įregistruota J. Š. vardu. Joks kitas savarankiškas objektas J. Š. ginčo vietoje nebuvo pastatytas.
21. Atkreipia dėmesį, kad atsakovai savo (duomenys neskelbtini) rašytiniais paaiškinimais patvirtino, jog priestatas, vykdant 2014-01-03 teismo sprendimą, nugriautas, o terasos duomenys turi būti išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro. Tokia atsakovų pozicija, kai vykdant teismo sprendimą priverstine tvarka, atsakovas pats priestatą, kuris neteisėtai įregistruotas kaip kitas statinys – terasa, nugriovė, laikytina šio ieškinio dėl Deklaracijos ginčijimo pripažinimu.
22. Kadangi 2014-01-03 teismo sprendimo vykdymas neapėmė dėl savavališko priestato po šio teismo sprendimo surašytų, savavališką statybą įteisinančių, dokumentų naikinimo, todėl dėl jų teisėtumo negalėjo būti sprendžiama 2014-01-03 sprendimo vykdymo metu, o turėjo būti sprendžiama šioje byloje. Ieškovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype neegzistuojančio statinio surašyta Deklaracija ir jos registracija turėjo būti panaikinta tenkinant ieškinį.
23. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė nepagrindė pažeistų teisių buvimo. Ji yra žemės sklypo, kuriame yra neteisėtai įregistruotas priestatas kaip terasa Deklaracijos pagrindu, bendrasavininkė. Atsakovų veiksmai žemės sklype daro įtaką visų jo bendrasavininkų teisėms ir teisėtiems interesams. Ieškovės suinteresuotumą dėl Deklaracijos panaikinimo patvirtina 2014-01-03 teismo sprendimas. Šioje byloje pareikštas ieškinys laikytinas tęstiniu procesu ginant įsiteisėjusiu teismo sprendimu konstatuotas pažeistas ieškovės, kaip žemės sklypo, kuriame yra savavališkai pastatytas priestatas, bendraturtės (taip pat ir kitų bendraturčių), ir buto, kuris yra neteisėtai rekonstruotame pastate, savininkės teises ir teisėtus interesus.
Žemesnės instancijos teismas
24. Nesutinka su teismo išvada, kad nors Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-12-18 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-24084-1098/2020 atmetė atsakovo prašymą keisti 2014-01-03 teismo sprendimo vykdymo tvarką, tai savaime neatėmė iš atsakovų teisės priestatą (atitinkantį įstatymo nustatytus reikalavimus) įregistruoti kaip terasą. Susidarė situacija, kai iš atsakovo J. Š. neteisėtų veiksmų atsiranda J. Š. teisė, o vienas teismo sprendimas paneigia kito sprendimo privalomą vykdymą.
25. Pabrėžia, kad ginčijama Deklaracija neatitiko paties (duomenys neskelbtini) Projekto, nes visi tariamo priestato „pertvarkymo“ į atvirą terasą darbai atlikti dėl akių, atliekant kosmetinius pakeitimus dėl išvengti teismo sprendimo vykdymo ir siekiant neteisėtos statybos įteisinimo. Teismas net nenustatinėjo aplinkybių dėl objekto atitikties (duomenys neskelbtini) projekto sprendiniams, Deklaracijos turinio, kurioje nei vienas iš trijų nurodytų statybą leidžiančių dokumentų neatitinka nei Statybos dokumento apibrėžimo, nei rūšies, nei išduodančio subjekto pagal Statybos įstatymo nuostatas, neatsižvelgė į tai, kad deklaracija buvo įregistruota praleidus imperatyvius įstatymo nustatytus terminus.
26. Priešingai nei vertino teismas, bylos dalykas nėra VĮ „Registrų centras“ administracinio sprendimo ginčijimas, bet Deklaracijos panaikinimas ir su tokiu panaikinimu susijęs išvestinis reikalavimas dėl atviros terasos registracijos nekilnojamojo turto registre panaikinimo. Ieškovė neturėjo pagrindo ginčyti VĮ „Registrų centras“ sprendimo įregistruoti atvirą terasą, nes VĮ „Registrų centras“ neturi kompetencijos vertinti Deklaracijos teisėtumo. Reikalavimas dėl Deklaracijos pagrindu atliktos registracijos panaikinimo reiškiamas ne VĮ Registrų centras, bet atsakovės atžvilgiu, nes tokio įrašo panaikinimas teisines pasekmes sukels būtent jai.
Atsiliepimas
27. Atsakovai atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
28. Mano, kad Nekilnojamojo turto registro išrašus ginčo klausimai susiję su J. Š. nuosavybe, tad reikalavimai J. Š. reiškiami nepagrįstai.
Žemesnės instancijos teismas
29. Atvirą terasą atsakovė įsirengė pagal (duomenys neskelbtini) projektavimo komercinės firmos parengtą projektą (toliau – (duomenys neskelbtini) Projektas), pertvarkydama buvusį priestatą, pristatytą prie buto, į I kategorijos nesudėtingą inžinerinį statinį. Tokią teisę jai suteikė Vilniaus apygardos teismas 2020-02-20 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-271-340/2020. Toje byloje nekilo ginčo, jog J. Š. siekiamas įteisinti inžinierinis statinys (Atvira terasa) nėra susijęs nei su ieškovės butu, nei su visu namu jokiais funkciniais ryšiais.
30. Mano, kad (duomenys neskelbtini) Deklaracija Nr. (duomenys neskelbtini) niekaip nepažeidžia nei ieškovės, nei kitų bendrasavininkų teisių ir jų teisėtų interesų, kaip ir nepažeidė jų teisių atviros terasos registracija Nekilnojamojo turto registre. Ginčo Deklaracijos surašymu bei terasos registravimu Nekilnojamojo turto registre atsakovė realizavo jai Vilniaus apygardos teismo 2020-02-22 sprendimu suteiktą teisę ir taip užbaigė terasos įteisinimą. Apeliantės teiginius, kad Deklaracija surašyta dėl neva neegzistuojančio statinio vertina kaip nepagrįstus.
31. Žemės sklypo bendrasavininkų ginčai dėl atviros terasos buvimo ir įteisinimo buvo išspręsti kitose civilinėse bylose (Vilniaus apygardos teismo 2020-02-22 sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-271-340/2020, Vilniaus apygardos teismas 2020-10-20 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1580-640/2020), kuriose sprendimai yra įsiteisėję, todėl nepagrįstai skunde apeliantė vėl kelia klausimus dėl jos, kaip žemės sklypo bendrasavininkės, neva pažeistų teisių egzistavimo. Šie teismų procesiniai sprendimai, duomenys iš Nekilnojamojo turto registro, Inspekcijos surašytas faktinių aplinkybių patikrinimo aktas, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai, statybos (duomenys neskelbtini) išvada patvirtina, kad(duomenys neskelbtini), žemės sklype buvo atvira terasa, kuri pagal (duomenys neskelbtini) Projektą buvo pertvarkyta iš buvusio priestato atlikus paprastojo remonto statybos darbus ir rezultate sukurtas naujas objektas – atvira terasa.
Žemesnės instancijos teismas
32. Vilniaus apygardos teismo 2020-02-22 išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr.e2A-271-340/2020 Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (duomenys neskelbtini) patikslintoje išvadoje nurodė, jog terasa yra atskiras, savarankiškas I grupės nesudėtingas inžinerinis statinys; projekte nurodyti statybos darbai, pertvarkant priestatą, t. y. rūsio patalpų užpylimas gruntu, funkcinio ryšio su gyvenamu pastatu panaikinimas (angų užmūrijimas), deformacinės siūlės įrengimas bei terasos stogo demontavimas, priskiriami paprastojo remonto darbams; įgyvendinus projekto sprendinius, terasa, kaip I grupės inžinerinis statinys, neturintis patalpų, stogo konstrukcijų, detaliajame plane nustatytam sklypo naudojimo režimui įtakos neturės, nes neturi Teritorijų planavimo įstatyme reglamentuojamų užstatymo intensyvumą ir tankį įtakojančių parametrų.
33. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nepagrindė jos pažeistų teisių dėl ginčo Deklaracijos ir jos pagrindu atlikto atviros terasos įregistravimo buvimo, teismas pagrįstai neanalizavo ieškovės argumentų dėl atsakovės teisės įteisinti atvirą terasą.
34. Atvirai terasai, kaip I kategorijos inžineriniam statiniui, nereikalingas statybos leidimas. Deklaracija buvo pildoma pagal institucijos nustatytą dokumento šabloną. Statiniui nereikalingas statybos leidimas ir/ar pridavimas statybos valstybinę priežiūra vykdančioms institucijoms. Teiginiai, kad praleisti imperatyvūs Deklaracijos registracijos terminai yra nepagrįsti. VĮ „Registrų centras“ savo iniciatyva atnaujino Statybos įstatymo 28 straipsnio 5 dalyje nustatytą 3 mėnesių terminą ir įregistravo atviros terasos duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą
35. Pažymi, kad VĮ „Registrų centras“ (duomenys neskelbtini) pateikti dokumentai ((duomenys neskelbtini)) patvirtina, kad atvira terasa yra išregistruota iš kadastro registro, taip pat išregistruotos atsakovės nuosavybės teisės į ją. Toks veiksmas buvo atliktas, nes atviros terasos faktiškai nebėra, todėl atsakovės prašymu buvo atnaujinti žemės sklypo duomenys ir kadastro registro duomenys dėl nekilnojamojo daikto. Šie veiksmai buvo atlikti ne ieškinio pripažinimui, o įvertinus faktinę aplinkybę, kad atviros terasos nebėra, tad tolimesnis teisminis procesas neturi prasmės, todėl apeliacinis procesas ir civilinė byla nutrauktini, priteisiant atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
36. Trečiasis asmuo VĮ „Registrų centras“ raštu dėl atsiliepimo į apeliacinį skundą ir naujų įrodymų prijungimo informavo teismą, kad po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, (duomenys neskelbtini) atvira terasa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), išregistruota iš Nekilnojamojo turto registro. Taip pat išregistruotos atsakovės nuosavybės teisės į terasą bei visi kiti juridiniai faktai, žymos, susiję su terasa. Prašo prijungti prie bylos medžiagos Nekilnojamojo turto registro įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) su istoriją ir aktualaus įrašo, duomenų bazės išrašus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
37. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Dėl vieno iš ieškinio reikalavimų atsisakymo
38. Kaip matyti iš trečiojo asmens VĮ Registrų centro pateiktų naujų duomenų - Nekilnojamojo turto registro išrašų, kurių priimti ir prijungti prie civilinės bylos medžiagos atvira terasa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) išregistruota iš Nekilnojamojo turto registro kaip sunaikinta.
39. Ieškovė apeliacinės instancijos teismui (duomenys neskelbtini) pateikė pareiškimą, kuriuo be kita ko, prašė priimti atsisakymą nuo antrojo ieškinio reikalavimo, kuriuo prašoma panaikinti atviros terasos, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), registraciją Nekilnojamojo turto registre, ir šią bylos dalį nutraukti.
40. Ieškovė nurodė, kad terasos išregistravimas iš Nekilnojamojo turto registro nepaisant ydingo jo vykdymo būdo, sukelia iš esmės analogiškas teisines pasekmes, kurių ji reikalavo antruoju ieškinio reikalavimu, o būtent – terasos teisinės registracijos Nekilnojamojo turto registre panaikinimo, todėl yra pagrindas atsisakyti šio reikalavimo. Mano, kad atsakovai šį reikalavimą patenkino, tokiu būdu, be kita ko, pripažindami byloje pareikšto ieškinio pagrįstumą.
41. Kiekvienos civilinės bylos nagrinėjimo ribas apsprendžia asmens, kuris inicijuoja civilinį ginčą – ieškovo arba atsakovo procesiniuose dokumentuose (ieškinyje, priešieškinyje) nurodytas reikalavimų pagrindas ir dalykas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir 4 punktas, 143 straipsnio 3 dalis). Dispozityvumo principas lemia, kad šalys ir proceso dalyviai joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis disponuoja savo nuožiūra (CPK 13 straipsnis). Pagal galiojantį teisinį reguliavimą ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę bet kurioje proceso stadijoje raštu ar žodžiu pareikšti teismui, jog atsisako ieškinio ar jo dalies (CPK 140 straipsnio 1 dalis).
42. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad ieškinio dalies atsisakymas imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui neprieštarauja (CPK 42 straipsnio 2 dalis). Pateikdama pareiškimą ieškovė patvirtino, kad jai yra žinomos procesinės atsisakymo nuo antrojo ieškinio reikalavimo pasekmės, numatytos CPK 294 straipsnio 2 dalyje, t.y., kad bylą dėl šios ieškinio dalies nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.
43. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas priima apeliantės pareiškimą dėl ieškinio reikalavimo - panaikinti atviros terasos, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), registraciją Nekilnojamojo turto registre, atsisakymo ir šią civilinės bylos dalį, kaip ir pradėtą apeliacinį procesą šioje dalyje, nutraukia bei panaikina šią Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-06-10 sprendimo dalį (CPK 293 straipsnio 4 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 308 straipsnio 2 dalis).
44. Atitinkamai vertinti ginčo šalių procesiniuose dokumentuose teikiamų argumentų dėl tokio ieškinio reikalavimo ir šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, pagrįstumo ar nepagrįstumo, apeliacinės instancijos teismas procesinės pareigos nebeturi.
45. Pasisakytina dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atmestas reikalavimas panaikinti (duomenys neskelbtini) Deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini) apie statybos užbaigimą, kurios pagrindu atlikta atviros terasos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini)), registracija Nekilnojamojo turto registre, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl faktinių aplinkybių
46. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė J. Š., kaip statytoja, (duomenys neskelbtini) užpildė ir pasirašė deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini) apie statinio (ių), jo (jų) dalies (-ių) (Kai statyba numatyta užbaigti etapais) statybos užbaigimą/statinio (-ių), jo (jų) dalies(-ių)/ patalpos (-ų) paskirties pakeitimą, kuria deklaravo, jog adresu (duomenys neskelbtini), pastatytas naujas statinys – (duomenys neskelbtini) ploto atvira terasa (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) priskiriama I grupės nesudėtingiems statiniams, kurios paskirtis-kiti inžinieriniai statiniai. Terasa įrengta pagal (duomenys neskelbtini) projektavimo – komercinės firmos parengtą projektą – pertvarkius priestatą į I kategorijos nesudėtingą inžinerinį statinį. Šios deklaracijos pagrindu atlikta ginčo statinio teisinė registracija.
47. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ginčo esmę, t.y., kad ginčas kilęs dėl atsakovų terasos įteisinimo būdo. Tokius teiginius paneigia ieškinio reikalavimais siekiamos teisinės pasekmės – kad būtų panaikinta deklaracija apie atviros terasos statybos užbaigimą, kurios pagrindu buvo atlikta šio statinio teisinė registracija.
48. Tai, kad apeliantė ieškinį grindė įsitikinimu, kad tokio statinio, kaip terasa apskritai nėra, o tai yra tas pas priestatas, kurį įsiteisėjusiu teismo sprendimu atsakovai įpareigoti nugriauti, pirmiau aptarto vertinimo nekeičia ir neleidžia spręsti dėl pirmosios instancijos teismo išvados, jog tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-12-18 nutartimi civilinėje Nr. 2VP-24084-1098/2020 atmetė pareiškėjo J. Š. prašymą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-01-03 sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo – neleido priestatą, pristatytą prie buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (šiuo metu – (duomenys neskelbtini)), pertvarkyti į I kategorijos nesudėtingą inžinerinį statinį pagal (duomenys neskelbtini) projektavimo -komercinės firmos parengtą projektą, savaime neatėmė iš atsakovų teisės priestatą (atitinkantį įstatymo nustatytus reikalavimus) įregistruoti kaip terasą, nepagrįstumo.
49. Apeliantės nesutikimo su ginčijamu pirmosios instancijos teismo sprendimu argumentai teigiant, kad byloje pareikštas ieškinys laikytinas tęstiniu procesu ginant įsiteisėjusiu teismo sprendimu konstatuotas pažeistas ieškovės, kaip žemės sklypo, kuriame yra savavališkai pastatytas priestatas, bendraturtės (taip pat ir kitų bendraturčių), ir buto, kuris yra neteisėtai rekonstruotame pastate, savininkės teises ir teisėtus interesus, nepagrindžia, kad pirmosios instancijos teismas bylos duomenis įvertino netinkamai, dėl ko padarė teisiniu reguliavimu ir faktine situacija neatitinkančias išvadas dėl aptariamo ieškinio reikalavimo nepagrįstumo.
50. Pabrėžtina, kad kasacinės instancijos teismas ne kartą pasisakė, kad esminė teisingumo vykdymo prielaida yra teismo sprendimo privalomumas. Pagal CPK 18 straipsnį įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, kas reiškia, jog tai, kas nuspręsta teismo, yra privaloma visiems teisės subjektams ir turi būti vykdoma, įsiteisėjusio teismo sprendimo teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip negu instancine tvarka.
51. Šiais nagrinėjamos bylos aspektais reikšminga, kad J. Š. inicijavo teisminį procesą, prašydama pripažinti jos teisę be žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) bendraturčių N. J. B., T. A., L. A., N. M., D. T. B. sutikimo, įteisinti terasą, kaip I kategorijos nesudėtingą inžinerinį statinį, pagal (duomenys neskelbtini) projektavimo - komercinės firmos parengtą projektą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-06-03 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-89-1012/2019 atmetė ieškinį. Šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą įvertinęs Vilniaus apygardos teismas 2020-02-20 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-271-340/2020 panaikino apylinkės teismo sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį tenkino iš dalies, t.y. pripažino J. Š. teisę be žemės sklypo (duomenys neskelbtini), bendraturčių sutikimo, įteisinti terasą, kaip I kategorijos nesudėtingą inžinerinį statinį, pagal (duomenys neskelbtini) projektavimo - komercinės firmos parengtą projektą. Šiuo įsiteisėjusiu teismo sprendimu konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas byloje kilusio ginčo nepagrįstai neatribojo nuo 2016-01-27 įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-01-03 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3315-600/2014 išnagrinėto ginčo dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo. Apeliacinės instancijos teismas vertino, kad J. Š. nusprendus neįteisinti priestato įsiteisėjusiame teismo sprendime nurodyta tvarka, o pertvarkyti jį į I kategorijos nesudėtingą statinį, kuriam nereikalingas statybos leidimas ir rekonstrukcijos projektas, toks pasirinktas statinio įteisinimo būdas nelaikytinas priestato savavališkos statybos padarinių pašalinimu pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą, kadangi ieškovė (J. Š.) siekia įteisinti ne priestatą, kaip pastato (gyvenamojo namo) dalį, o iš esmės kitą savarankišką inžinerinį statinį (terasą). Vilniaus apygardos teismas pažymėjo, kad esminis atsakovų (įskaitant ir N.J. B.) nesutikimo su terasos įteisinimu argumentas yra tas, kad statinio atskyrimas, kaip ir priestato statyba, turėjo būti vykdomas pagal rekonstrukcijos projektą, nes pagal ieškovės pasirinktą savavališkos statybos padarinių pašalinimo būdą nebuvo sustiprinta namo laikančioji siena, kuri buvo susilpninta priestato statybos metu, iškertus namo laikančiojoje sienoje angą durims iš ieškovės buto į priestatą. Vilniaus apygardos teismas tokius argumentus vertino kaip susijusius ne su J. Š. siekiamu įteisinti savarankišku inžinieriniu statiniu, kuris neturi funkcinio ryšiu su namu, bei pasisakė, kad atsakovai iš esmės nesutinka su laikančiosios sienos remonto būdu, atskyrus priestatą, kai tokios aplinkybės turi būti įvertintos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-01-03 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3315-600/2014 vykdymo procese, o ne šioje byloje, kurios ginčo dalykas nėra susijęs su priestato, susijusio su namu funkciniais ryšiais, įteisinimu.
13. Kitas J. Š. inicijuotas teisminis procesas taip pat aktualus nagrinėjamai bylai, nes juo buvo prašoma pripažinti jai teisę be žemės sklypo (duomenys neskelbtini), bendrasavininkų sutikimo ir UAB „Vilniaus topografija“ (duomenys neskelbtini) parengto žemės sklypo plano pasirašymo užbaigti kadastrinių matavimų procedūrą ir atnaujinti žemės sklypo duomenis kadastro ir nekilnojamojo turto registre pagal UAB „Vilniaus topografija“ parengtą kadastrinių matavimų bylą. J. Š., kreipdamasi į teismą, nurodė, kad jos naudojamoje žemės sklypo dalyje (duomenys neskelbtini), ji pertvarkė priestatą į I kategorijos nesudėtingą inžinerinį statinį – atvirą terasą, kurios duomenis nori registruoti nekilnojamojo turto registre, tačiau atlikus matavimus bendrasavininkiai nesuderino atnaujinto žemės sklypo plano. Atsakovais šioje byloje patraukti žemės sklypo bendrasavininkiai jau ir tuo metu atsikirtinėjo, kad J. Š. tokiu būdu siekia įteisinti savavališkai pastatytą priestatą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-05-22 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-7580-964/2020 ieškovės J. Š. ieškinį tenkino, pripažino jai teisę be žemės sklypo bendrasavininkų sutikimo ir parengto žemės sklypo plano pasirašymo užbaigti kadastrinių matavimų procedūrą bei atnaujinti žemės sklypo duomenis kadastro ir nekilnojamojo turto registre pagal UAB „Vilniaus topografija“ parengtą kadastrinių matavimų bylą. Vilniaus apygardos teismas 2020-10-20 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1580-640/2020 šį pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Pasisakė, kad pirmosios instancijos teismas ,tenkindamas ieškinį nustatė, jog atsakovai nesutinka su atnaujinto plano suderinimu, nes jame pažymėta terasa, kurią jie laiko neteisėtu statiniu. Kolegija tokią atsakovų poziciją pripažino nepagrįsta ir pasisakė, kad Vilniaus apygardos teismui 2020-02-20 sprendimu civilinėje byloje Nr.e2A-271-340/2020 konstatavus, jog terasos įteisinimas nepažeidžia atsakovų interesų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nematė pagrindo iš naujo vertinti atsakovų argumentų, kad terasa neteisėta ir ją įteisinti nėra pagrindo. Apygardos teismas pripažino, kad šalių ginčai dėl neteisėto statinio yra išspręsti įsiteisėjusiu teismo sprendimu (civilinėje byloje Nr. 2-3315-600/2014), bei nenustatė pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismu, jog nėra pagrindo iš naujo vertinti atsakovų argumentus dėl terasos neteisėtumo ir pagrindo jai įteisinti nebuvimo, nes ši aplinkybė išnagrinėta ir kitoje civilinėje byloje Nr. e2A-271-340/2020.
52. Atsižvelgus į pirmiau aptartą teisinį reguliavimą dėl įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo privalomumo bei nurodytais įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais konstatuotas šiai nagrinėjamai bylai reikšmingas aplinkybes ir padarytas išvadas, atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad ginčijama deklaracija faktiškai yra surašyta dėl priestato, kurio statyba Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-01-13 sprendimu pripažinta savavališka. Sutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra pagrindo iš naujo vertinti argumentus, kad terasa neteisėta ir ją įteisinti nebuvo pagrindo.
53. Apeliaciniame skunde dėstomi teiginiai, kad teismas be pagrindo sutapatino priestatą, kuris buvo sujungtas su butu, su atskiru I kategorijos nesudėtingu inžinieriniu statiniui – terasa, kurio įteisinimas leistas pagal 2020-02-20 Vilniaus apygardos teismo sprendimą atmestini kaip deklaratyvaus pobūdžio. Iš pirmiau aptartų įsiteisėjusių teismų sprendimų matyti, kad priestatas, kurio statyba pripažinta savavališka, buvo susijęs su namu funkciniais ryšiais, kai ginčo terasa yra savarankiškas inžinierinis statinys, neturintis funkcinio ryšiu su namu. Dėl projektinių šio statinio klausimu būtinos pateikti dokumentacijos pagal Statybos įstatymo ir Statybos techninio reglamento STR1.01.03:2017 ,,Statinių klasifikavimas“ nuostatas vėl gi buvo pasisakyta Vilniaus apygardos teismo 2020-02-20 sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-271-340/2020, kur byloje išvadą teikianti institucija Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija išvadose nurodė, kad suprojektuota terasa yra atskiras, savarankiškas I grupės nesudėtingas inžinerinis statinys; projekte nurodyti statybos darbai, pertvarkant šiuo metu esantį priestatą, t. y. rūsio patalpų užpylimas gruntu, funkcinio ryšio su gyvenamu pastatu panaikinimas (angų užmūrijimas), deformacinės siūlės įrengimas bei terasos stogo demontavimas, priskiriami paprastojo remonto darbams; įgyvendinus projekto sprendinius, terasa, kaip I grupės inžinerinis statinys neturintis patalpų nei stogo konstrukcijų, detaliajame plane nustatytam sklypo naudojimo režimui įtakos neturės, nes neturi Teritorijų planavimo įstatyme reglamentuojamų užstatymo intensyvumą ir tankį įtakojančių parametrų. Teismas iš šių duomenų sprendė, kad tokiam I grupės nesudėtingajam inžinieriniam statiniui nereikalingas statybos leidimas, tačiau yra reikalingas žemės bendraturčių sutikimas, ir, kaip minėta, pripažino J. Š. teisę be žemės sklypo bendraturčių sutikimo, įteisinti terasą, kaip I kategorijos nesudėtingą inžinerinį statinį pagal minėtą projektą.
54. Apeliaciniame skunde nurodomais argumentais dėl šalių ginčus sprendusių teismų galimo procesinių sprendimų prieštaringumo nepasisakoma, nes apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas diskrecijos vertinti įsiteisėjusių teismų sprendimų teisėtumo ar pagrįstumo neturi.
55. Pasisakant dėl apeliantės suinteresuotumo Deklaracijos nuginčijimo klausimu, pažymėtina, kad įstatymų leidėjas kiekvienam suinteresuotam asmeniui užtikrina teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Taigi, kreiptis į teismą dėl deklaracijos apie statybos užbaigimą panaikinimo turi teisę asmenys, kurių teises arba įstatymų saugomus interesus pažeidžia deklaracijos apie statybos užbaigimą patvirtinimas ir įregistravimas.
56. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (redakcija galiojusi ir 2020-10-06 - 2021-01-21) 84¹.2, 84¹.2.2, 84¹.2.2.3 punktuose nustatytą teisinį reguliavimą, statytojo surašyta deklaracija apie statybos užbaigimą yra vienas iš dokumentų, kurie turi būti pateikiami kadastro tvarkytojui siekiant įrašyti ar pakeisti nekilnojamojo daikto (statinio) kadastro duomenis į kadastrą. Deklaracijos apie statybos užbaigimą įforminimas ir, ją pateikus kartu su kitais dokumentais, statinio ir nuosavybės teisės įregistravimas Nekilnojamojo turto registre atliekamas siekiant išviešinti statinį ir statytojo nuosavybės teisę į jį, įgytą statybos (daikto pagaminimo) pagrindu. Toks išviešinimas būtinas disponavimo statiniu teisei, sudarant notarine forma tvirtinamus sandorius, įgyvendinti, o asmenys, kurių teises ar įstatymų saugomus interesus pažeidžia toks disponavimas statiniu, yra suinteresuotieji asmenys, kurie gali kreiptis į teismą ginčydami deklaraciją apie statybos užbaigimą ir statinio bei statytojo teisių įregistravimą Nekilnojamojo turto registre.
57. Nors ieškovė suinteresuotumą ginčyti Deklaraciją įrodinėjo, jos žemės sklypo bendraturtės teisių pažeidimu, tačiau teismas tokius argumentus laiko nepagrįstais. Apeliantė nedetalizavo tokių savo argumentų bei neteikė įrodymų, kurie leistų spręsti apie tokio pažeidimo esmę ir pobūdį. Teiginiai, kad bet kokie atsakovų veiksmai žemės sklype daro įtaką visų bendrasavininkų teisėms ir teisėtiems interesams, atsižvelgiant į ginčijamo akto esmę, tokio vertinimo nekeičia, nes teisės į teisminę gynybą įgyvendinimui reikšmingas siekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Šiuo gi atveju, apeliantė taip ir nenurodo, kokią įtaką jos teisėms ir teisėtiems interesams turi tokio akto egzistavimas, juolab, kad šiuo metu pats objektas, kurio sukūrimą statytoja patvirtino Deklaracija, yra sunaikintas ir toks faktas išviešintas nekilnojamojo turto registre.
58. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės nurodomos aplinkybės dėl Deklaracijos pagrindu įregistruoto statinio neteisėtumo, yra paneigtos pirmiau aptartais įsiteisėjusiais teismo sprendimais, priestato, kaip savavališkos statybos objekto, klausimas buvo išspręstas ir yra įvykdytas. Tokios aplinkybės neįrodo, kad ginčijama deklaracija dėl kito nekilnojamojo objekto – atviros terasos, buvo kaip nors pažeistos ieškovės teisės ar įstatymų saugomas interesas, kad tenkinus tokį ieškinio reikalavimą ir panaikinus Deklaraciją bus sukurtos, pakeistos, panaikintos kokios nors ieškovės teisės ar pareigos, todėl reikalavimas panaikinti deklaraciją negalėjo būti tenkinamas.
59. Pabrėžtina, kad kreipimasis į teismą negali būti savitikslis, todėl pagal CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą ieškinys negali būti tenkinamas, jeigu ieškovas neįrodo teisių ar įstatymo saugomo intereso pažeidimo. Priešingai, kai įgyvendinus teisę į teisminę gynybą nebus pasiekiamas materialusis teisinis rezultatas, t.y. nėra modifikuojamos (sukurtos, pakeistos, panaikintos) ieškovo teisės ar pareigos, kaip yra šiuo atveju, kreipimasis į teismą būtų savitikslis.
60. Sutikti su apeliante, kad 2014-01-13 teismo sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-3315-600/2014 įvykdymas savaime suponuoja, jog atsakovai pripažino ieškinio reikalavimą dėl Deklaracijos nuginčijimo, teisėjų kolega negali, nes tai yra du skirtingi procesai, nors ir turintys sąsajų, bet su siekiamomis skirtingomis pasekmėmis.
Dėl procesinės bylos baigties
61. Vertinti byloje esančius įrodymus kitaip, nei juos įvertino pirmosios instancijos teismas ir tenkinti apeliacinį skundą, kolegija neturi teisinio pagrindo. Tai, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantė, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas vertintino ieškinio reikalavimo apimtyje, yra neteisėtas, nepagristas ar, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, materialinės ar procesinės teisės normas.
62. Atsižvelgus į pirmiau išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliacinio skundo motyvais keisti ar naikinti likusią skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį (dėl Deklaracijos panaikinimo) nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindų (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
63. Dėl kitų apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį išdėstytų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
64. Ieškiniu buvo pareikšti du reikalavimai, tačiau reikalavimas dėl teisinės registracijos panaikinimo vertintas kaip išvestinis ir už jį žyminis mokestis, kaip už savarankišką neturtinį reikalavimą nebuvo sumokėtas. Tokiu pat būdu, tik atsižvelgus į pakitusį vartotojų kainų indeksą žyminiam mokesčiui indeksuoti, buvo paskaičiuotas ir sumokėtas žyminis mokestis už apeliacinį skundą. Įvertinus, kad ieškovė apeliacinės instancijos teisme atsisakė išvestinio reikalavimo atskirai neapmokėto žyminiu mokesčiu, CPK 87 straipsnio 2 dalies nuostatos dėl žyminio mokesčio grąžinimo šiuo atveju netaikytinos.
65. Nepripažinus pagrindinio materialinio reikalavimo pagrįstu ir nenustačius, jog išvestinio reikalavimo atsisakymas buvo nulemtas atsakovų netinkamu procesiniu elgesiu, kaltais veiksmais, ar, kad kaip teigia ieškovė, jog terasos teisinė registracija panaikinta atsakovams pripažinus ieškinio reikalavimų pagrįstumą, o ne siekiant, kad viešajame registre atsispindėtų faktinę situaciją atitinkantis atsakovės daiktinių teisių turinys, keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų tarp šalių paskirstymo nėra pagrindo.
66. Atmetus apeliacinį skundą, ieškovės bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
67. Į bylą atsakovų atstovo pateikti įrodymai, kad atsakovai apeliacinės instancijos teisme turėjo 1 936 Eur atstovavimo išlaidų, iš jų 1 210 Eur už susipažinimą su pirmosios instancijos teismo spendimu ir apeliaciniu skundu bei atsiliepimo į jį parengimu bei pateikimu teismui, o 726 Eur už susipažinimą su apeliantės pareiškimu dėl ieškinio reikalavimo atsisakymo bei į atsiliepimo (rašytinių paaiškinimų) į tokį pareiškimą parengimą ir pateikimą apeliacinės instancijos teismui. Šias išlaidas yra apmokėjusi atsakovė J. Š., ką patvirtina į bylą pateikti (duomenys neskelbtini) mokėjimo nurodymai.
68. Šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą bei advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pirmiau aptartus kriterijus, atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas pripažįsta iš esmės pagrįstomis. 726 Eur apmokėjimas pagal sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) atliktas, kaip joje nurodoma, už susipažinimą su pareiškimu dėl dalies ieškinio atsisakymo, prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir atsiliepimo į šį pareikimą parengimą bei pateikimą teismui. Kolegijos vertinimu, apmokėjimas už susipažinimą su priešingos šalies pateiktu dokumentu, kad parengti atsiliepimą dėl jo, atskirai neturi būti išskiriamas ir apmokamas, nes savaime suprantama, jog tam, kad parengti atsiliepimą į dokumentą būtina su juo susipažinti ir šis procesas yra sudėtinė dokumento rengimo dalimi. Sąskaitos apmokėjimo metu (duomenys neskelbtini) Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris naudojamas skaičiuojant atstovavimo išlaidas buvo 1 796 Eur. Maksimalios atstovimo išlaidos už tokią paslaugą negalėjo viršyti 712,20 Eur (Rekomendacijų 7, 8.16 p.), 726 Eur suma viršija Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydį. Dėl pasakyto iš ieškovės atsakovei priteisiama mažesnė atstovavimo išlaidų suma – 1 922,20Eur.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu,
nutaria:
priimti N. J. B. atsisakymą nuo ieškinio reikalavimo - panaikinti atviros terasos, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), registraciją Nekilnojamojo turto registre.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-06-10 sprendimo dalį ir civilinės bylos Nr. e2-751-433/2022 dalį pagal N. J. B. ieškinio reikalavimą panaikinti atviros terasos, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), registraciją Nekilnojamojo turto registre, atsakovams J. Š. ir J. Š. bei pradėtą apeliacinį procesą dėl šios dalies nutraukti.
Likusią Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-06-10 sprendimo dalį dėl N. J. B. reikalavimo - panaikinti (duomenys neskelbtini) deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini) apie statybos užbaigimą, kurios pagrindu atlikta atviros terasos, kurios unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), registracija Nekilnojamojo turto registre palikti nepakeistą.
Priteisti J. Š. iš N. J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 922,20 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus dvidešimt du eurus 20 centų ) už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.