- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-17
- Bylos Nr.
- 2A-59-544/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-14-3-00116-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Čeknienė
- Atsakovas
- T. M.
- Ieškovas
- S. R.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-59-544/2021
teisėja Zita Gavėnienė Teisminio proceso Nr. 2-14-3-00116-2020-2
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo T. M. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2020 m. liepos 15 d. sprendimo civilinėje byloje civilinėje byloje Nr. 2-2873-266/2020 pagal ieškovės S. R. ieškinį atsakovui T. M. dėl vartojimo rangos sutarties nutraukimo, avanso priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė prašė nutraukti vartojimo rangos sutartį, sudarytą tarp ieškovės S. R. ir atsakovo T. M., bei priteisti iš atsakovo 600 Eur sumokėtą avansą.
2. Nurodė, kad ji suplanavo namuose atlikti remontą, todėl laikraštyje susirado skelbimą dėl meistrų tokiems darbams atlikti. Telefonu susitarus, atsakovas atvyko į vietą ir žodžiu šalys sutarė, jog atsakovas už 1 000 Eur gipso plokštėmis iškals gyvenamojo namo lubas, sienas, jas išklijuos tapetais, taip pat plytelėmis išklijuos tualeto sienas, suremontuos krosnį. Medžiagų pirkimui per du kartus atsakovui ji davė 700 Eur (100 Eur ir 600 Eur). Atsakovas namo lubose sumontavo gipso plokštes, kurias montuodamas pažeidė elektros instaliaciją, dėl ko ji liko be elektros, todėl buvo priversta samdyti elektriką. Atsakovas pasakė, jog ji pirma susitvarkytų elektrą ir tada jis pabaigs darbus. Daugiau meistras atlikti remonto darbų nebeatvažiavo, į telefono skambučius neatsiliepė. Kadangi tuo meti nežinojo atsakovo vardo ir pavardės, kreipėsi į policiją. Atsakovas nebeatvažiavo pabaigti darbų, todėl ji turėjo samdyti kitą meistrą remontui, kuris iš naujo sutvarkė lubas, nes gipso plokštės buvo prisuktos nekokybiškai, lubos nebuvo išlygintos. Kadangi atsakovas nekokybiškai atliko darbus, neatliko darbų už jos sumokėtą sumą, todėl prašė nutraukti vartojimo rangos sutartį ir priteisti iš atsakovo sumokėtą 600 Eur avansą (100 Eur nereikalauja, nes tokia suma atitinka atsakovo proporcingai atliktų darbų kainą).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmai 2020 m. liepos 15 d. sprendimu ieškinį tenkino.
4. Teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovas 2019 metų rugpjūčio mėnesį sudarė žodinę vartojimo rangos sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo ieškovės gyvenamajame name atlikti remonto darbus – išlyginti kambario ir virtuvės lubas, jas iškalti gipso plokštėmis, išklijuoti tapetais sienas, sutvarkyti krosnį bei išklijuoti plytelėmis tualeto sienas. Už šių darbų atlikimą ieškovė įsipareigojo sumokėti 1 000 Eur. Atsakovo pasirinktas meistras kelias dienas dirbo ieškovės name. Prisuko prie lubų tašelius ir prie jų prisuko gipso plokštes, o kitų darbų neatliko. Ieškovė, nebesulaukusi atvykstančio meistro, nežinodama jo vardo, pavardės, kreipėsi į policiją. Policijos pareigūnai nustatė atsakovo duomenis, apie tai informavo ieškovę. Kadangi ieškovė ir atsakovas nebesutarė dėl darbų, atsakovas darbus atliko nekokybiškai, tai ieškovė su ieškiniu kreipėsi į teismą. Savo reikalavimą įrodinėjo fotonuotraukomis, liudytojų parodymais, teikė duomenis apie gipso plokščių, tašelių, medsraigčių kainą, teikė darbų sąmatą iš interneto sąmata.lt. Atsakovas neteikė atsiliepimo į ieškinį. Teismui priėmus sprendimą už akių pateikė prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Teismui panaikinus teismo sprendimą už akių, atsakovas taip pat neteikė į bylą jokio atsiliepimo, įrodymų, kuriais grindė savo nesutikimą su ieškiniu.
5. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių susiklostė vartojimo rangos teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.672 straipsnis), kurių pagrindu, žodiniu susitarimu, ieškovė su atsakovu susitarė dėl remonto darbų namo viduje, adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas tokio susitarimo neginčijo. Šalys susitarė, kad remonto darbų kaina – 1000 Eur (CK 6.676 straipsnio 1 dalis). Atsakovas įsipareigojo gipso plokštėmis iškalti gyvenamojo namo kambario lubas, sienas išklijuoti tapetais, glazūros plytelėmis išklijuoti tualeto sienas, suremontuoti krosnį. Ieškovė per du kartus atsakovui sumokėjo 700 Eur, iš jų 100 Eur – vinių ir medienos pirkimui, 600 Eur – avanso. Gavęs pinigus atsakovas namo lubose, 21 kv. m. plote, sumontavo gipso plokštes, daugiau jokių darbų neatliko. Kadangi atsakovas su ieškove bendravimą nutraukė, darbų pagal susitarimą neatliko, pinigų negrąžino, ieškovė dėl tokių atsakovo veiksmų kreipėsi į policiją. Atsakovas ieškinį ir jo priedus gavo asmeniškai, tačiau dėl vartojimo rangos sutarties nutraukimo ir 600 Eur grąžinimo prieštaravimų nereiškė. Atsakovas, bendraudamas su policijos pareigūnais, nurodė, kad 600 Eur yra gavęs už dalį atliktų darbų, tvirtino, jog likusius darbus atliks, kai bus tvarkinga namo elektros instaliacija.
6. Teismas pažymėjo, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi taisyklės, kad kvalifikavimui vartojimo rangos sutarčiai būtina konstatuoti šių požymių visetą: a) darbai atliekami fiziniam asmeniui; b) fizinis asmuo darbų rezultatą įsigyja savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; c) prekes ar paslaugas teikia verslininkas ar asmuo, vykdantis profesinę veiklą. Sprendė, jog nagrinėjamu atveju yra nustatyti visi vartojimo rangos sutarties požymiai. Laikė, kad šioje ginčo situacijoje sutarties šalis – ieškovė dėl objektyvių priežasčių (amžiaus, patirties stokos) buvo nelygiavertėje padėtyje su atsakovu, kuris pagal savo profesiją vykdo remonto darbus, turi specialiųjų žinių remonto darbų atlikimo srityje. Šiuo atveju ieškovės (užsakovo), kaip silpnesniosios vartojimo rangos sutarties šalies, pažeidžiamumas reiškiasi tuo, kad ieškovė turi mažiau specialiųjų žinių atliekant remonto darbus, negu šia veikla profesionaliai užsiimantis atsakovas. Todėl atsakovas iki sutarties sudarymo privalėjo ieškovei suteikti būtiną ir teisingą informaciją, įgalinančią ieškovę pasirinkti jos poreikius atitinkantį darbo rezultatą, informuoti ieškovę apie siūlomus darbus, jų rūšį, kainą. Šiuo atveju tokios informacijos atsakovas ieškovei nesuteikė.
7. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas netinkamai vykdė vartojimo rangos sutartį, neatliko vartojimo rangos sutartyje numatytų darbų ir nenupirko prekių, vengė su ieškove bendrauti telefonu, teismas sprendė, jog ieškovė turi teisę nutraukti vartojimo rangos sutartį, sudarytą tarp ieškovės ir atsakovo (CK 6.334, 6.672 straipsniai, CK 6.672 straipsnio 2 dalis, CK 6.680 straipsnis).
8. Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, sprendė, kad ieškovė savo ieškinį įrodė. Laikė, jog nėra jokio pagrindo netikėti liudytojų parodymais, kurie aiškiai ir detaliai patvirtino, kad atsakovas netinkamai vykdė sutartį, jog neatliko darbų ir nenupirko medžiagų už gautus 600 Eur. Kadangi ieškovė patyrė nuostolių, todėl, teismo nuomone, yra pagrindas taikyti atsakovo atžvilgiu civilinę atsakomybę (CK 6.249 straipsnio 1 dalis), o padaryti nuostoliai turi būti atlyginami visiškai (CK 6.251 straipsnio 1 dalis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Apeliaciniu skundu atsakovas T. M. prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2020 m. liepos 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – nepriteisti iš jo ieškovei 600 Eur.
10. Nurodo, kad su teismo priimtu sprendimu nesutinka. Mano, jog teismo posėdžio metu išimtinai buvo atsižvelgta tik į ieškovės ieškinį ir jos paaiškinimus. Ieškovė 600 Eur statybinėms medžiagoms pirkti bei remonto darbams atlikti sumokėjo savo valia, jokių pretenzijų nereiškė. Tik teisminio proceso metu, pasitarusi su advokatu, ieškovė pareiškė nepasitenkinimą atliktais darbais.
Atsiliepimas
11. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė S. R. prašo apeliacinį skundą atmesti.
12. Nurodo, kad teismo sprendimas yra teisiškai pagrįstas ir teisingas. Atsakovas neatliko dalies prisiimtų įsipareigojimų pagal vartojimo rangos sutartį, todėl privalo atlyginti ieškovės patirtus nuostolius.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Apeliacinis skundas atmetamas.
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Remiantis ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuojama, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas šioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
15. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo, kuriuo tenkinti ieškinio reikalavimai dėl tarp šalių sudarytos vartojimo rangos sutarties nutraukimo ir 600 Eur avanso priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
16. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad atsakovas neatliko dalies prisiimtų įsipareigojimų pagal vartojimo statybos rangos sutartį, todėl privalo atlyginti ieškovės patirtus nuostolius. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog aiškiai buvo pažeistas silpnesnės sutarties šalies – ieškovės interesas netinkamai vykdžius vartojimo rangos sutartį. Atsakovas, nesutikdamas su tokiu teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad teismas neatsižvelgė į jo paaiškinimus apie vykusią situaciją, vertino tik ieškovės pateiktus parodymus. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apelianto teiginiais nesutinka.
17. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisė ir pareiga. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014). Civilinis procesas, be kita ko, grindžiamas ginčo šalių rungimosi principu, kurio esmė yra ta, kad būtent dėl įrodinėjamų aplinkybių nustatymo suinteresuotoms šalims tenka įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo renkant įrodymus. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai).
18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo bei taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012).
19. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nutarties 17 – 18 punktuose nurodytą Lietuvos Aukščiausio Teismo praktiką įrodymų vertinimo aspektu, pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas sprendime išdėstė šalių prašymus, paaiškinimus, nurodė nustatytas aplinkybes, priešingai nei teigia apeliantas, vertino tiek ieškovės, tiek atsakovo pateiktus įrodymus, susijusius su byloje įrodinėjamomis aplinkybėmis, pateikė byloje esančių įrodymų vertinimą, padarė išvadas dėl ieškovės reikalavimų bei atsakovo atsikirtimų, išdėstė teisinius priimamo sprendimo argumentus, su kuriais apeliacinės instancijos teismas sutinka, todėl jų nekartoja.
20. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju atsakovas, nesutikdamas su teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Atsakovas iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Tačiau įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia atsakovo nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik byloje esančiais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga.
21. Atkreiptinas apelianto dėmesys, jog ieškovė savo reikalavimus įrodinėjo liudytojų parodymais, kurie patvirtino aplinkybes, kad tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta sutartis remonto darbų atlikimui, taip pat, kad atsakovas nekokybiškai atliko darbus, visų numatytų darbų neatliko, nepirko statybinių medžiagų, o gipso plokštės buvo atvežtos iš ieškovės anūkės namų. Be to, ieškovė pateikė įrodymus apie sumontuotų gipso plokščių bendrą plotą, jų įsigijimo aplinkybes, kainas, medsraigčių kainas, darbų sąmatą, tašelių kainą bei fotonuotraukas, kaip buvo atliekami gipso plokščių prisukimo darbai, kaip buvo sugadinta elektros instaliacija. Visas šias aplinkybes pagrįstai nustatė ir įvertino pirmosios instancijos teismas. Tuo tarpu atsakovas apskritai nepateikė jokių įrodymų apie nupirktas medžiagas ar kad darbus būtų atlikęs kokybiškai, t. y. šalių sudarytą vartojimo rangos sutartį būtų įvykdęs tinkamai. Akivaizdu, jog vien apelianto deklaratyvūs teiginiai nesudaro pagrindo netikėti atsakovės parodymais, kurie paremti byloje esančių įrodymų visuma. Šiuo aspektu taip pat pastebėtina, kad atsakovas byloje neteikė atsiliepimo į ieškinį, o, teismui panaikinus sprendimą už akių, taip pat neteikė į bylą jokio atsiliepimo ar įrodymų, kuriais grįstų savo nesutikimą su pareikštu ieškiniu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto pasirinktas procesinis elgesys neteikti nei procesinių dokumentų, nei įrodymų rodo jo pasyvumą procese ir netinkamą įrodinėjimo pareigos įgyvendinimą. Taigi, nustatytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad ieškovės pateikti bei aptarti įrodymai yra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog ieškovės reikalavimas nutraukti vartojimo rangos sutartį yra pagrįstas, todėl apeliantas, kokybiškai neatlikęs visų sutartų rangos darbų ir nenupirkęs medžiagų už gautus 600 Eur, privalo grąžinti ieškovei jos sumokėtą avansą.
22. Vadovaudamasis prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių, tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės bei procesines normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą atmeta, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2020 m. liepos 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.