- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-07-15
- Bylos Nr.
- 2-2873-266/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-14-3-00116-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Zita Gavėnienė
- Ieškovas
- S. R.
- Atsakovas
- T. M., Viešame teismo
- Advokatai
- Kęstutis Galvičius
- Kategorijos
- 2.6.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. R. ieškinį atsakovui T. M. dėl vartojimo rangos sutarties nutraukimo, avanso priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė S. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė nutraukti vartojimo rangos sutartį, sudarytą tarp ieškovės S. R. ir atsakovo T. M.; priteisti ieškovei iš atsakovo 600 Eur sumokėtą avansą; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovė, jos atstovas pareikštą ieškinį palaikė ir paaiškino, jog ji pernai metais, rugpjūčio mėnesį suplanavo namuose atlikti remontą, todėl ieškojo meistrų . Laikraštyje rado skelbimą, jog meistrai atlieka remonto darbus. Ji pasiskambino . Su atsiliepusiu vyru sutarė dėl darbų. Atvykęs į vietą vyras, kaip dabar žino atsakovas, apžiūrėjo darbų vietą ir jie sutarė, jog jis gipso plokštėmis iškals gyvenamojo namo lubas, sienas, sienas išklijuos tapetais, plytelėmis išklijuos tualeto sienas, suremontuos krosnį. Sutarė, jog visus darbus atliks už 1000 eurų. Sutarė žodžiu, jokios sutarties nerašė. Medžiagų pirkimui ji davė 100 eurų, nes reikėjo pirkti tašelius plokščių prikalimui, bei medsraigčių plokštėms prisukti. Gipso plokščių pirkti nereikėjo, nes jas atvežė sūnus iš anūkės. Buvo 12 plokščių baltos spalvos ir keturios žalios spalvos. Meistras dirbo gal tris dienas po 2- 3 valandas. Prikalė prie lubų tašelius ir prisuko gipso plokštes. Dirbant išdraskė elektros laidus, kad net dingo elektra. Po to, atsakovas pasakė, jog ji pirma susitvarkytų elektrą ir tada jis pabaigs darbus. Tuo viskas pasibaigė. Daugiau meistras atlikti remonto darbų nebeatvažiavo. Ji kelis kartus skambino skelbime nurodytu telefonu, tačiau niekas neatsiliepė. Tuomet ji sutarė , jog paskambins jos sesuo ir jai jis atsiliepė, tačiau išgirdęs, jog kalba eina apie nepabaigtą remontą, supyko . Ieškovė nurodė, jog po tokio remonto ji liko be elektros, turėjo kviestis elektriką, kad sutvarkytų išdraskytus laidus ir pažeistą instaliaciją, nes kaldamas plokštes meistras pažeidė laidą. Kadangi ji nežinojo meistro nei vardo, nei pavardės, tai dėl jo atliktų veiksmų kreipėsi į policiją ir tada ji sužinojo, jog tai buvo T. M.. Atsakovas nebeatvažiavo pabaigti darbų, todėl ji turėjo samdyti kitą žmogų, kuris padarė remontą. Meistras turėjo iš naujo tvarkyti lubas, nes gipso plokštės buvo prisuktos nekokybiškai, lubos nebuvo išlygintos. Kadangi atsakovas nekokybiškai atliko darbus, neatliko darbų už jos sumokėtą sumą , tai prašė nutraukti vartojimo rangos sutartį , nes atsakovas ją pažeidė ir priteisti iš atsakovo sumokėtą avansą 600 eurų, bei priteisti valstybei bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas paimdamas avansą, jai jokio pakvitavimo nedavė, nepateikė ir dokumentų kokių medžiagų ir už kiek pirko. Prašė ieškinį tenkinti visiškai.
Atsakovas T. M. atsiliepimo į ieškovės ieškinį teismui nepateikė. Teismui priėmus sprendimą už akių, pateikė prieštaravimus dėl priimto sprendimo už akių. Teismo posėdžio metu atsakovas su ieškiniu nesutiko. Paaiškino, jog jis atlieka remonto darbus, todėl apie tai skelbiasi laikraščiuose. Pernai metais, vasarą, jam paskambino moteris, kaip dabar žino ieškovė ir paprašė atlikti remonto darbus jos namuose (duomenys neskelbtini) miestelyje. Atvykus į vietą, ieškovė prašė iškalti lubas gipso plokštėmis, išklijuoti sienas tapetais, pataisyti krosnį. Sutarė, jog visus darbus atliks už 1000 eurų. Atsakovas tvirtino, jog su ieškove pasirašė sutartį, kurioje nurodė kokie darbai bus atlikti. Teigė, jog sutartis liko pas ieškove, jis jos neturi. Ieškovė medžiagų pirkimui ir už atliktus darbus jam davė 500 ar 600 eurų. Jis pats nedirbo, dirbo meistras ir dirbo 4 dienas. Buvo pirkti tašeliai, gipso plokštės, medsraigčiai gipso plokštėms prisukti. Nežino kiek plokščių pirko , kiek pirko medsraigčių , tašelių ir kokių. Kvitus dėl medžiagų pirkimo atiduodavo ieškovei. Nurodė , jog negalėjo pabaigti darbų, nes buvo netvarkinga ieškovės namo elektros instaliacija. Jis nurodė jai susitvarkyti elektrą, kad galėtų baigti darbus, tačiau su ieškove nebesutarė. Ji kreipėsi į policiją . Mano, jog ieškinys nepagrįstas, nes meistras atliko darbų už 600 eurų. Meistras važinėjo iš Utenos ir jam jis mokėjo po 60 eurų dienai. Prašė ieškinį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Bylos medžiaga, šalių paaiškinimais, liudytojų parodymais nustatyta, kad ieškovė S. R. ir atsakovas T. M. 2019 metų rugpjūčio mėnesį sudarė žodinę vartojimo rangos sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo ieškovės gyvenamajame name atlikti remonto darbus- išlyginti kambario ir virtuvės lubas, jas iškalti gipso plokštėmis, išklijuoti tapetais sienas, sutvarkyti krosnį , bei išklijuoti plytelėmis tualeto sienas. Už minėtų darbų atlikimą ieškovė įsipareigojo sumokėti 1000 eurų. Atsakovo meistras dirbo kelias dienas ieškovės name. Prisuko prie lubų tašelius ir prie jų prisuko gipso plokštes. Daugiau darbų neatliko. Ieškovė nebesulaukusi atvykstančio meistro, nežinodama jo vardo, pavardės, kreipėsi į policiją . Policijos pareigūnai nustatė atsakovo duomenis, apie tai informavo ieškovę. Kadangi ieškovė ir atsakovas nebesutarė dėl darbų, atsakovas darbus atliko nekokybiškai, tai ieškovė su ieškiniu kreipėsi į teismą. Savo reikalavimą įrodinėjo fotonuotraukomis, liudytojų parodymais , teikė duomenis apie gipso plokščių, tašelių, medsraigčių kainą, teikė darbų sąmatą iš interneto sąmata.lt. Atsakovas neteikė atsiliepimo į ieškinį. Teismui priėmus sprendimą už akių pateikė prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Teismui panaikinus teismo sprendimą už akių, atsakovas taip pat neteikė į bylą jokio atsiliepimo , įrodymų, kuriais grindė savo nesutikimą su ieškiniu.
Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.2 straipsnis). Nagrinėjamu atveju tarp ieškovės S. R. ir atsakovo T. M. susiklostė vartojimo rangos teisiniai santykiai (CK 6.672 straipsnis), kurių pagrindu, žodiniu susitarimu, ieškovė su atsakovu susitarė dėl remonto darbų namo viduje, adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 15-17). Atsakovas tokio susitarimo neginčijo. Šalys susitarė, kad remonto darbų kaina – 1000 Eur (CK 6.676 straipsnio 1 dalis). Atsakovas T. M. įsipareigojo gipso plokštėmis iškalti gyvenamojo namo kambario lubas , sienas išklijuoti tapetais, glazūros plytelėmis išklijuoti tualeto sienas, suremontuoti krosnį. Ieškovė S. R. per du kartus atsakovui sumokėjo 700 Eur, iš jų 100 Eur vinių ir medienos pirkimui, 600 Eur avanso. Gavęs pinigus atsakovas namo lubose, 21 kv. m. plote, sumontavo gipso plokštes, daugiau jokių darbų neatliko. Kadangi atsakovas T. M. su ieškove bendravimą nutraukė, darbų pagal susitarimą neatliko, pinigų negrąžino, ieškovė dėl tokių atsakovo veiksmų kreipėsi į policiją (b. l. 6). Atsakovas T. M. ieškinį ir jo priedus gavo asmeniškai, tačiau dėl vartojimo rangos sutarties nutraukimo ir 600 Eur grąžinimo prieštaravimų nereiškė. Atsakovas T. M. bendraudamas su policijos pareigūnais nurodė, kad 600 Eur yra gavęs už dalį atliktų darbų , tvirtino , jog likusius darbus atliks , kai bus tvarkinga namo elektros instaliacija (b. l. 6).
CK šeštosios knygos XXXIII skyriuje, reglamentuojančiame rangos santykius, išskiriamas vartojimo rangos institutas (tik vartojimo rangos sutartiniams santykiams taikytinų teisės normų grupė) (XXXIII skyriaus antrasis skirsnis – CK 6.672–6.680 straipsniai). Šiame skirsnyje pateikiamoje vartojimo rangos sutarties apibrėžtyje įtvirtinta, kad pagal vartojimo rangos sutartį rangovas, kuris verčiasi tam tikru verslu, įsipareigoja pagal fizinio asmens (vartotojo) užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą tenkinti buitinius ar asmeninius užsakovo ar jo šeimos poreikius, o užsakovas įsipareigoja priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti (CK 6.672 straipsnio1 dalis. ) Vartojimo sutartinių santykių reglamentavimas visų pirma grindžiamas vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, doktrina, specialiu vartojimo sutartinių santykių reglamentavimu siekiama atkurti sutarties šalių interesų pusiausvyrą, suteikiant vartotojui papildomas teisių apsaugos garantijas, kompensuojančias jo padėties esant sutartiniams santykiams trūkumus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi taisyklės, kad kvalifikavimui vartojimo rangos sutarčiai būtina konstatuoti šių požymių visetą: a) darbai atliekami fiziniam asmeniui; b) fizinis asmuo darbų rezultatą įsigyja savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; c) prekes ar paslaugas teikia verslininkas ar asmuo, vykdantis profesinę veiklą. Apskritai vartojimo sutarties institutas yra grindžiamas silpnesnės sutarties šalies (vartotojo) teisinės apsaugos doktrina. Pripažįstama, kad vartotojas, kaip sutarties šalis, dėl tam tikrų objektyvių priežasčių (informacijos, patirties, laiko stokos ir kitų panašių aplinkybių) yra akivaizdžiai nelygiavertėje padėtyje su kita sutarties šalimi – verslininku (pardavėju ar paslaugų teikėju), todėl vartojimo sutartinių santykių teisiniame reguliavime ribojamas sutarties laisvės principas, o greta bendrųjų sutarčių teisės taisyklių įstatymo leidėjas nustato specialias taisykles, užtikrinančias didesnę vienos iš sutarties šalių – vartotojo – teisių apsaugą
Nagrinėjamu ginčo atveju nustatyta , jog yra visi vartojimo rangos sutarties požymiai. Darbai buvo atliekami fiziniam asmeniui, tai ieškovei, buvo atliekami namo remonto darbai, tai antras sutarties požymis . Trečias sutarties požymis, tai, kad darbus atliko atsakovas, t. y. remonto paslaugas ieškovei teikė atsakovas , kaip verslininkas, vykdantis profesinę veiklą. Nustatyta, kad šioje ginčo situacijoje sutarties šalis- ieškovė – dėl objektyvių priežasčių (amžiaus, patirties stokos , ) buvo nelygiavertėje padėtyje su atsakovu , kuris pagal savo profesiją , vykdo remonto darbus , turi specialiųjų žinių remonto darbų atlikimo srityje. Šiuo atveju ieškovės (užsakovo) , kaip silpnesniosios vartojimo rangos sutarties šalies, pažeidžiamumas reiškiasi tuo, kad ieškovė turi mažiau specialiųjų žinių atliekant remonto darbus, negu šia veikla profesionaliai užsiimantis atsakovas. Visų pirma , vartojimo rangos atveju , atsakovas iki sutarties sudarymo privalėjo ieškovei suteikti būtiną ir teisingą informaciją , įgalinančią ieškovę pasirinkti jos poreikius atitinkantį darbo rezultatą, informuoti ieškovę apie siūlomus darbus, jų rūšį, kainą. Šiuo atveju tokios informacijos atsakovas ieškovei nesuteikė. Atsakovas tvirtino, jog jis neva viską ieškovei buvo surašęs, tačiau tokiam teiginiui įrodymų byloje nepateikė.
Kaip byloje nustatyta, atsakovas netinkamai vykdė vartojimo rangos sutartį, neatliko vartojimo rangos sutartyje numatytų darbų ir nenupirko prekių , vengė su ieškove bendrauti telefonu, todėl ieškovė turi teisę nutraukti vartojimo rangos sutartis, sudarytą tarp ieškovės ir atsakovo , atsakovui iš esmės sutartį pažeidus (CK 6.334 straipsnis, CK 6.672 straipsnis, CK 6.672 straipsnio 2 dalis, CK 6.680 straipsnis). Šio nagrinėjamoje situacijoje nustatyta , jog aiškiai buvo pažeistas silpnesnės sutarties šalies ieškovės interesas, netinkamai vykdžius vartojimo rangos sutartį. Ieškovė savo reikalavimus įrodinėjo liudytojų J. Š., J. B., V. R. ir E. R. parodymais. Šie asmenys patvirtino apie tai, jog tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta sutartis remonto darbų atlikimui, jog atsakovas nekokybiškai atliko darbus, visų numatytų darbų neatliko, nepirko statybinių medžiagų, jog gipso plokštes buvo atvežtos iš ieškovės anūkės namų . Į bylą teikė įrodymus apie sumontuotų gipso plokščių bendrą plotą, plokščių įsigijimo aplinkybes, gipso plokščių kainas, medsraigčių kainas, darbų sąmątą , tašelių kainą, bei fotonuotraukas kaip buvo atliekama gipso plokščių prisukimo darbai, kaip buvo sugadinta elektros instaliacija (b.l. 52-69) Atsakovas nesutiko su ieškovės teiginiais, jog jis netinkamai vykdė sutartį, tačiau neteikė į bylą jokių įrodymų, jog sutartį vykdė tinkamai, jog darbus atliko kokybiškai, jog pirko medžiagas ir panašiai. Teigė, jog ieškovės liudytojai yra ieškovės giminės, todėl negalima tikėti jų parodymais. Teismas tokius atsakovo teiginius atmeta ir jais nesiremia, nes atsakovas, tiek prašyme peržiūrėti sprendimą už akių, tiek ir teismo posėdyje , neteikė jokių įrodymų, kurie paneigtų ieškovės pateiktus įrodymus , kuriais ji grindžia ieškinį, ar pagrįstų jo nesutikimą su ieškiniu. Visa tai įvertinęs, teismas sprendžia, jog šioje byloje ieškovė savo ieškinį įrodė ir į bylą teikė įrodymus, kuriais teismas ir remiasi priimdamas sprendimą. Teismui nėra jokio pagrindo netikėti liudytojų parodymais, kurie aiškiai ir detaliai patvirtino , kad atsakovas netinkamai vykdė sutartį, jog neatliko darbų ir nenupirko medžiagų už gautus 600 eurų.
Kaip nustatyta, tai ieškovė S. R. patyrė nuostolių, kurie yra pagrindas taikyti atsakovo atžvilgiu civilinę atsakomybę (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Padaryti nuostoliai turi būti atlyginami visiškai (CK 6.251 straipsnio 1 dalis). Ieškovė S. R., proporcingai įvertindama atliktų darbų kainą, patyrė 600 Eur nuostolį (6.673 straipsnio 2 dalis) Atsakovas T. M. pripažino, jog gavo iš ieškovės 600 eurus, tačiau nesutiko jos grąžinti, teikdamas, jog už tokią sumą atliko darbų ir pirko medžiagas. Tokių teiginių pagrindimui neteikė jokių įrodymų. Teismas konstatuoja, jog atsakovas T. M. neatliko dalies prisiimtų įsipareigojimų pagal vartojimo rangos sutartį, todėl privalo atlyginti ieškovės patirtus nuostolius. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas pagrįstas ir iš atsakovo ieškovei priteistina 600 Eur suma.
Ieškovė S. R. 2019-10-16 valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo pagrindu yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (b. l. 4-5). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintinas visiškai, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 200 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl vartojimo rangos sutarties nutraukimo, 20 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl 600 Eur priteisimo ir 244,50 Eur išlaidų už advokato pagalbą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 80 straipsnio 1 dalies, 1 punktas, 2 punktas, CPK 96 straipsnio 1 dalis) (b. l. 21).
Nagrinėjamoje byloje susidarė 1,94 Eur pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios nepriteisiamos, nes yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų 5 Eur sumą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, CPK 92 straipsnis, CPK 96 straipsnio 1 dalis, 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti.
Nutraukti vartojimo rangos sutartį, sudarytą tarp ieškovės S. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo T. M., a. k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti ieškovei S. R., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo T. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 600 Eur (šeši šimtai eurų) sumokėtą sumą.
Priteisti valstybei iš atsakovo T. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 220 Eur (du šimtai dvidešimt eurų) žyminio mokesčio (įmokos kodas 5660) ir 244,50 Eur (du šimtai keturiasdešimt keturis eurus 50 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų,(įmokos kodas 5630) , mokamų į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB ,,Citadele“ bankas, banko kodas 72900 arba LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, banko kodas 70440, arba LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800, arba LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, banko kodas 74000, arba LT24 7300 0101 1239 4300, esančią ,,Swedbank“ AB, banko kodas 73000 arba LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB ,,Medicinos bankas“, banko kodas 72300 arba LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AB.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmuose.