Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant Loretai Ščerbakovienei, dalyvaujant ieškovui A. G., ieškovo atstovei advokatei I. P., atsakovei D. B., atsakovės atstovei advokatei E. G., išvadą teikiančios institucijos Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui V. T.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovei D. B., išvadą teikiančiai institucijai Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas ieškinį palaiko ir prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2015-11-12 nutartį civilinėje byloje Nr. S2-10665-776/2015, nustatyti T. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su ieškovu, T. G., gim. (duomenys neskelbtini), priteisti iš atsakovės D. B. 120,00 Eur išlaikymą periodinėmis išmokomis, mokamą kiekvieną mėnesį nuo 2016-01-01 iki sūnaus pilnametystės, 120,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2015-12-01- iki 2015-12-31, sūnui mokamų lėšų tvarkytoju paskirti A. G., įpareigojant ieškovą mokamą sūnui išlaikymą tvarkyti uzufrukto teise. Ieškovas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės valstybei bei nustatyti tokią motinos ir sūnaus bendravimo tvarką: atsakovė D. B. rūpinasi sūnumi ir jį prižiūri savo namuose, pirmo ir trečio mėnesio savaitgalio šeštadienį, paimdama vaiką 9.00 val. iš atsakovo namų ir parveždama jį tą pačią dieną 19.00 val. tėvui į namus, vasaros mėnesiais dvi savaites abipusiu susitarimu parinktu laiku sūnus atostogauja su ieškove D. B., poriniais metais Šv. Velykas, o neporiniais metais Šv. Kalėdas T. G., gim. (duomenys neskelbtini), praleidžia su atsakove, ieškovas A. G. rūpinasi sūnumi ir jį prižiūri visą kitą laiką.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje kilo ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo.

Iš teismų informacinės sistemos LITEKO gauti teismų nutarimai, teismo baudžiamasis įsakymas įrodo, jog ieškovas A. G. ne kartą baustas administracine tvarka, 2010-11-30 jam skirta administracinė nuobauda pagal ATPK 50 str., 2008-07-01 ieškovui skirta ATPK 126 str. 4 d. numatyta administracinė nuobauda, kadangi ieškovas būdamas neblaivus, esant 1,80 promilės, vairavo automobilį (92, 93 b. l.). 2012-06-12, 2012-05-31 atsakovas pažeidė ATPK 174 str., ATPK 50³ str., konstatuotas atsakovo girtumas viešoje vietoje (94, 95, 96 b. l.). 2013-02-11 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu atsakovas pripažintas kaltu pagal BK 140 str. 1 d. už veikas įvykdytas 2012-07-04, 2012-12-26, t. y. tyčiniais smurtinio pobūdžio veiksmais sukėlus fizinį skausmą D. B. (97-100 b. l.). 2012-06-18 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutarimas įrodo, jog ieškovas A. G., būdamas neblaivus, nustatytas 2,29 promilių girtumas, konfliktavo su savo sugyventine atsakove D. B., girdint jų nepilnamečiam vaikui T. G., gim. (duomenys neskelbtini), ieškovui už pažeidimą, numatytą ATPK 181 str. 1 d. skirta administracinė nuobauda – įspėjimas (101 b. l.). Šiuo metu atsakovas dirba, gauna minimalų mėnesinį atlyginimą (115-116 b. l.). Iš 2016-01-20 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-07-12 įsakymu Nr. A-754 D. B. ir A. G. šeima įrašyta į skyriaus socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus apskaitą dėl girtavimo, 2012-07-11 T. G. buvo atvežtas į vaikų globos namus Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stoties darbuotojų, kadangi atsakovė D. B. girtavo, o ieškovas A. G. nurodė, jog negali tuo metu pats pasirūpinti vaiku (44 b. l.). Išvadoje taip pat nurodoma, jog Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-07-12 įsakymu Nr. A-755 T. G., gim. (duomenys neskelbtini), nustatyta laikinoji globa, laikinuoju globėju ir turto administratoriumi buvo paskirti Šiaulių vaikų globos namai, 2012-08-27 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-897 vaikas buvo grąžintas tėvams (44-46 b. l.).

2015-12-30 Šiaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centro socialinės priežiūros socialinės rizikos šeimoms tarnybos raštas, 2015-11-06 pažyma apie įvestą placebo preparatą „Torpedo“ įrodo, jog nuo 2015 metų spalio mėnesio ieškovas ir atsakovė gyvena atskirai, nuo 2015-10-20 iki 2015-11-09 ieškovas A. G. gydėsi Šiaulių miesto priklausomybės ligų centre, ieškovui 2015-11-06 įvestas preparatas siekiant riboti alkoholio vartojimą (70, 77 b. l.). Atkreiptinas dėmesys, jog 2015-11-12 Šiaulių apylinkės teismo nutartis, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, priimta ieškovo gydymosi laikotarpiu, teismui netiriant faktinių aplinkybių, tik patvirtinant taikos sutartį. Ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino, jog taikos sutartis jam buvo atvežta į ligoninę, ji pasirašyta 2015-10-29, jis net gerai nesuprato, ką pasirašo (2016-03-09 garso įrašas).

Pateikti įrodymai patvirtina, jog 2015-12-28 atsakovei D. B. taip pat įvestas specifinis antialkoholinis preparatas „Disulfiram“, kuris galioja iki 2016-06-28 (70, 78 b. l.), tačiau atkreiptinas dėmesys, jog atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ji nėra alkoholikė, preparatą ji įsivedė tam, jog gautų pažymą Vaiko teisių apsaugos tarnybai, kai tuo tarpu ieškovas pripažįsta, jog turi problemų dėl alkoholio vartojimo, bet siekia keisti savo gyvenimo būdą, lanko anoniminių alkoholikų klubą, stengiasi atsiriboti nuo aplinkos, kuri darytų neigiamą įtaką, ar skatintų vartoti alkoholį (2016-03-24 garso įrašas). Byloje esantys įrodymai patvirtina aplinkybę dėl atsakovės piktnaudžiavimo alkoholiu, tačiau atsakovės priklausomybės neigimas tik įrodo, jog ji nemotyvuota keisti gyvenimo būdą, teigė besigydanti tik dėl pažymos, kuri buvo reikalinga Vaiko teisių apsaugos skyriui pateikti. Tuo tarpu atsakovas, pripažindamas priklausomybę alkoholiui, yra motyvuotas, turi daugiau galimybių pakeisti gyvenimo būdą ir tą daro kryptingai, ieškodamas pagalbos sau, kad ir ateityje tinkamai galėtų pasirūpinti sūnumi (CPK 185 str.).

Tokius liudytojos S. S. parodymus, jog dabartinis atsakovės sugyventinis nevartoja alkoholio paneigia paties liudytojo A. T. patvirtinimas, jog išgeria švenčių proga, geria ir su kaimynu, bet negalėjo pasakyti, ką šventė.

2016-01-22 Š. R. progimnazijos pažyma Nr. S-21(1.10) įrodo, jog atsakovė nepilnamečio vaiko mokykloje nesilankė nuo spalio mėnesio (103 b. l.). Pažymoje konstatuota, jog atsakovė nuo to laiko neskambina, sūnaus mokymusi nesidomi, į susirinkimus, klasės renginius ateina ieškovas, bendrauja su klasės mokytoja, nuolat domisi sūnaus elgesiu, teiraujasi, ar sūnui netrūksta reikiamų mokymo priemonių. Nurodoma, jog nepilnamečio vaiko pasiekimai labai susilpnėjo spalio – lapkričio mėnesiais, nes berniukas dažnai vėluodavo į pamokas, praleido nemažai pamokų, o šiuo metu (2016-01-22 pažyma) padėtis pagerėjo, berniukas geba bendrauti, lanko du būrelius, į mokyklą ateina pailsėjęs, švariais rūbais, turi visas mokymo priemones, mokykla dėl T. G. priežiūros nusiskundimų neturi (103 b. l.).

Byloje pateiktų įrodymų visuma, liudytojų apklausa patvirtina, jog ieškovas vaikui sudarė tinkamesnes sąlygas gyventi, pasirūpino vaiko baldais, jis savarankiškai nuomojasi būstą, nuomojamas būstas yra netoli sūnaus mokyklos, vaikui sudarytos sąlygos mokytis, gyvena su ieškovu jau nuo 2015 metų lapkričio mėnesio pabaigos, ieškovas rūpinasi vaiko mokslais, ateina į mokyklos susirinkimus, sūnui gyvenant su tėvu, iš mokyklos gauti atsiliepimai yra geri, kas rodo tinkamą tėvo dėmesį sūnumi. Be to, teismo posėdžio metu šalys paaiškino, jog ieškovas, atsakovė ir jų nepilnametis sūnus iki šalių gyvenimo skyrium gyveno tame pačiame bute, todėl manytina, jog ieškovo gyvenamoji aplinka yra įprasta nepilnamečiam vaikui. Tuo tarpu ieškovė gyvena ne savo nuomojame bute, yra įtraukta į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, vis dar nežino, kur ji gyvens ateityje, iš byloje esančių duomenų matyti, jog iš pradžių ketino nuomotis didesnį būstą, dabar jau tikisi, jog kartu su sugyventiniu pirks naują būstą, yra nenuosekli, jos padėtis priklauso nuo sugyventinio valios, pati savarankiškai gyvenimo perspektyvų nekuria. Atsižvelgiant į tai, ieškovo gyvenamoji vieta vertintina, kaip geriau atitinkanti nepilnamečio vaiko interesus bei reikalavimus sveiko vaiko normaliam vystymuisi (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.).

Sprendžiant dėl to, ar esanti aplinka užtikrina vaiko poreikius, jo galimybes sveikai augti ir vystytis, būtina, be kita ko, atsižvelgti ir į vaiko norus. CK 3.177 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išsiaiškinti vaiko norus ir pažiūras nepriklausomai nuo jo amžiaus, svarbiausia, kad jis sugebėtų šiuos suformuluoti ir išreikšti. Byloje pateikta 2016-02-08 psichologės išvada Nr. 1442 dėl T. G. nuomonės išklausymo (64-68 b. l.), kuri patvirtina, jog vaikas vienareikšmiškos nuomonės dėl gyvenimo su tėčiu ar mama neišreiškia. Išvadoje nurodyta, jog vaikui pasireiškia lojalumo konfliktas, pastebima, kad vaikas nenori išskirti ar atstumti vieno iš tėvų, nurodo, jog norėtų gyventi su abiem (66 b. l.). Tačiau vaikas paaiškina, jog su tėčiu pradėjo gyventi kartu, kadangi mama dažnai gerdavo, kartais viena, kartais su draugu Aurelijumi, nurodo, jog su atsakovės sugyventiniu sutaria gal ir gerai, tačiau pyksta ant jo, kadangi jis blogas, visada geria ir prašo atsakovės gerti kartu, todėl išvadoje konstatuota, jog nerimą kelia vaiko nurodytas faktas, kad dažniausiai alkoholis vartojamas mamos sugyventinio iniciatyva, atsakovės aplinkoje nėra užtikrinamos pilnavertės aplinkos sąlygos, teisės į mokslą, poilsį, kadangi, atsakovei girtaujant, namuose būna didelis triukšmas (65 b. l.). Atkreiptinas dėmesys, jog išvadoje konstatuota, kad T. G. turi galimybę susitikti su mama, tėtis nereiškia tam pretenzijų, skatina vaiko ir mamos bendravimą, o atsakovė į tarpusavio konfliktus su ieškovu įtraukia vaiką, blogai atsiliepia apie ieškovą vaiko akivaizdoje, kas neigiamai veikia vaiko psichologinę gerovę (65 b. l.). Iš psichologės išvados, byloje pateikto T. G. šeimos piešinio (69 b. l.), matyti, jog sąvokai „šeima“ vaikas priskiria tuos asmenis, su kuriais dabar gyvena ir daugiausiai bendrauja, o mamos piešinyje vaikas nepavaizdavo. Išvadoje taip pat konstatuota, jog vaikui gyvenant ieškovo namuose ramu, nėra jokio triukšmo, gyvenant tėčio aplinkoje yra patenkinamas vaiko saugumo poreikis, mažiau baiminamasi dėl galimų išgėrinėjimų, iš įrodymų galima spręsti, jog tėvas geba užtikrinti vaiko fizinių poreikių patenkinimą.

CK 3.178 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, nagrinėjant ginčus dėl vaikų, būtinas valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos dalyvavimas. Kiekvienoje byloje, kurioje sprendžiami su vaikais susiję klausimai, vaiko teisių apsaugos institucijos išvada turi būti pateikiama, tačiau joje esančios informacijos įrodomoji reikšmė turi būti įvertinama, atsižvelgiant į byloje surinktų įrodymų visumą. Nagrinėjamu atveju, išvadą teikiančios institucijos Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas teismo posėdžio metu pateikė išvadą, jog nepilnametį vaiką būtų tikslinga palikti atsakovei, tačiau nurodė, kad pateikti vienareikšmišką išvadą yra sudėtinga. Vaikas tiek mamą, tiek tėtį vertina vienodai, galbūt saugiau jaučiasi su tėvu, tačiau tėvui sunkiau tvarkytis buityje, padėti ruošti pamokas, žaisti, skalbti. Nurodo, jog mamai nėra priekaištų dėl atsainaus vaiko auginimo. Kai ji negeria, ji geba vaiku pasirūpinti.

Teismo vertinimu, psichologo atlikta apklausa įrodo, jog šalių sūnus nori bendrauti su abiem tėvais, yra prisirišęs prie abiejų tėvų, tačiau būdamas emociškai nebrandus, negali išskirti vieno iš jų ir įvardinti, su kuriuo norėtų gyventi, tiek tarp vaiko ir motinos, tiek tarp vaiko ir tėvo yra stiprus emocinis ryšys, vaikas neišskiria nei vieno iš tėvų, bijo vieną iš jų įskaudinti. Svarbu pažymėti, kad nors tokio amžiaus vaiko nuomonė negali būti pripažinta lemiančiu kriterijumi, tačiau tai, kad vaikas neišskiria nei ieškovo, nei atsakovės, teismo įsitikinimu, pagrindžia aplinkybę, kad vaiko interesai yra tinkamai užtikrinami jam gyvenant su ieškovu. Byloje nustatyta, jog ieškovas nuo 2015 metų lapkričio mėnesio sūnumi rūpinasi nuolat, domisi sūnaus mokymusi, pas ieškovą jam sudarytos geresnės ir stabilesnės gyvenimo sąlygos. Iš byloje esančių įrodymų visumos matyti, jog atsakovė bendrauja su draugu, kurį nepilnametis sūnus vertina neigiamai, atsakovė gyvena jo išnuomotame bute, savo gyvenimo sąlygas ketina keisti, atsižvelgdama į sugyventinio planus, o realiai bendravimo su sūnumi nuo 2015 metų lapkričio mėnesio nesiekia, yra pasyvi, jos paaiškinimai apsiriboja tuo, kad dirba, todėl negali pasimatyti su sūnumi. Atsakovė neįrodė, jos nori ir gali tinkamai pasirūpinti sūnumi. Atsakovės argumentai, jog ieškovas sūnaus jai neduoda, o ji nenori vaiko traumuoti, šiuo atveju yra nepagrįsti, nes ji turėjo realią galimybę nuo 2015 metų lapkričio mėnesio bendrauti su sūnumi jo ugdymo įstaigoje, jį parsivežti iš mokyklos į savo namus, nes tuo metu nedirbo, tačiau sūnaus ugdymo įstaigoje net nuo spalio mėnesio nesilankė. Atkreiptinas dėmesys, jog ji dirba tik nuo 2016 m. sausio 14 d. (40, 41 b. l., CPK 178, 185 str.).

Įvertinus šalių gyvenamąją vietą, kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas, siekį keisti gyvenimo būdą, kiekvieno iš tėvų galimybes sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas, šalių elgesį, motyvaciją, teismas sprendžia, jog šalių nepilnamečio vaiko gyvenimas su ieškovu labiau atitinka vaiko interesus ir jiems neprieštarauja, todėl siekiant užtikrinti nepilnamečiam sūnui aplinkos stabilumą, saugumą, vengiant papildomo psichologinio vaiko traumavimo, ieškovo reikalavimas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo tenkintinas, šalių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatyta Šiaulių apylinkės teismo 2015-11-12 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. S2-10665-776/2015, keistina, ir nepilnamečio T. G. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškovu (CK 3.169 str. 3 d., CPK 178, 185 str.).

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.3 str. įtvirtinta nuostata, kad šeimos santykių teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje grindžiamas prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu. Tarp vaiko tėvų, gyvenančių skyrium, kilus ginčui dėl bendravimo su vaiku tvarkos, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 str. 4 d.). CK 3.170 str. 1, 2, 3 dalyse nustatyta, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.156 straipsnyje nustatyta, jog tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Todėl tiek motina, tiek tėvas yra vienodai atsakingi už tėvų valdžios įgyvendinimą ir turi lygias su savo vaikais susijusias teises ir pareigas, nesvarbu, ar tėvai gyvena santuokoje, skyrium ar santuoka nutraukta.

Ieškovas prašo nustatyti tokią nepilnamečio vaiko ir jo motinos bendravimo tvarką: atsakovė D. B. rūpinasi sūnumi ir jį prižiūri savo namuose, pirmo ir trečio mėnesio savaitgalio šeštadienį, paimdama vaiką 9.00 val. iš atsakovo namų ir parveždama jį tą pačią dieną 19.00 val. tėvui į namus, vasaros mėnesiais dvi savaites abipusiu susitarimu parinktu laiku sūnus atostogauja su ieškove D. B., poriniais metais Šv. Velykas, o neporiniais metais Šv. Kalėdas T. G., gim. (duomenys neskelbtini), praleidžia su atsakove, ieškovas A. G. rūpinasi sūnumi ir jį prižiūri visą kitą laiką.

Formuodamas teismų praktiką, nustatant tėvų bendravimo su vaiku tvarką, kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principas (CK 3.175 str. 2 d.), nustatant bendravimo tvarką reiškia, kad tėvui (motinai), negyvenančiam kartu su vaiku, neturi būti daromi apribojimai bendrauti su vaiku (vietos, būdo, sąlygų ir pan. atžvilgiu), jeigu jie nereikalingi vaiko interesams apsaugoti. Minimalaus bendravimas pateisinamas, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams, jei dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, neatitinka vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, daroma įtaka vaiko brandai ir pasaulėžiūrai (LAT 2005 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005).

Nagrinėjamu atveju atsakovė nesutinka su bendravimo tvarkos punktu, t. y. norėtų nepilnametį sūnų jai numatytais savaitgaliais pasiimti su nakvyne. Byloje yra duomenų, jog sūnus noriai bendrautų su motina, atsakovei esant blaiviai. Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, jog savaitgaliais šiuo metu vyksta pas draugą, bet, sūnui pageidaujant, ji prioritetą teiktų sūnui, kadangi T. neigiamai atsiliepia apie jos sugyventinį. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu atsakovės sugyventinis kartu su atsakove negyvena, teismas sprendžia, jog siekiant atkurti susilpnėjusį ryšį su motina, nepilnamečio sūnaus pasilikimas pas atsakovę savaitgaliais su nakvyne neprieštarautų vaiko interesams (CPK 178, 185 str., CK 3.175 str.).

Atkreiptinas šalių dėmesys, jog tokio pobūdžio šeimos bylose teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes ir siekdamas apginti nepilnamečio vaiko interesus, turi teisę išeiti už ieškinio reikalavimo ribų ir priimti, teismo nuomone, geriausiai vaiko, taigi ir viešąjį interesą atitinkantį sprendimą. Atsižvelgiant į tai, jog teismui patvirtinus ieškovo pasiūlytą bendravimo tvarką, būtų iš dalies pažeisti nepilnamečio vaiko interesai, vaikas neturėtų galimybės su mama bendrauti pakankamai, o ieškovas šiuo atveju turi pareigą sudaryti sąlygas vaikui bendrauti su skyrium gyvenančia mama, nes tai užtikrina vaiko interesus, teismas sprendžia, jog atsižvelgtina į atsakovės išdėstytą poziciją, todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas iš dalies (CK 3.175 str., CPK 178, 185 str.).

Atsakovė šiuo metu gyvena Šiauliuose ir byloje nėra duomenų, jog ji planuotų kraustytis gyventi į kitą miestą, todėl, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko poreikius ir interesus, atsakovei D. B. suteiktina teisė rūpintis sūnumi ir jį prižiūrėti savo namuose, pirmo ir trečio mėnesio savaitgalio šeštadienį, paimant vaiką 9.00 val. iš atsakovo namų ir parvežant jį 19.00 val. tėvui į namus sekmadienį, nustatant, kad motinai netrukdomai leidžiama bendrauti su sūnumi ryšio priemonėmis, kitoje dalyje ieškinys dėl bendravimo tvarkos nustatymo tenkintinas pagal ieškovo reikalavimą (CK 3.170 str., CPK 178, 185 str.).

Atkreiptinas atsakovės dėmesys, jog santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką (LAT 2004 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-663).

Išaiškintina ieškovui, kad jis neturi trukdyti atsakovei bendrauti su sūnumi, jei tai neprieštarauja vaiko interesams. Dėl garso įrašo vertinimo, kurį pateikė ieškovas teismo posėdžio metu, teismas išaiškina šalims, kad bet koks vaiko nuteikinėjimas prieš vieną iš tėvų, ar darant įtaką bendraujant su vienu iš tėvų, neigiamai gali paveikti nepilnamečio vaiko interesus, sveikatą, todėl šalims reiktų vengti tokių veiksmų, labiau atsižvelgti į sūnaus interesus, jo poreikius, lūkesčius.

Dėl išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

CK 3.192 straipsnyje nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Ši pareiga tenka tiek vaiko motinai, tiek vaiko tėvui, nesvarbu, su kuriuo iš jų nepilnamečiai vaikai gyvena. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Ieškovas, su kuriuo šiuo metu nuo 2015 metų lapkričio mėnesio gyvena nepilnametis sūnus, jį išlaiko vienas, nes atsakovė išlaikymo sūnui neteikia. Pasikeitus aplinkybėms, t. y. šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą nustačius su ieškovu, yra pagrindas tenkinti ieškovo reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiam sūnui ir išlaikymo įsiskolinimo iš atsakovės priteisimo. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės D. B. 120,00 Eur išlaikymą periodinėmis išmokomis, mokamomis kiekvieną mėnesį nuo 2016-01-01 iki sūnaus pilnametystės, 120,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2015-12-01iki 2015-12-31, sūnui mokamų lėšų tvarkytoju paskirti A. G., įpareigojant ieškovą mokamą sūnui išlaikymą tvarkyti uzufrukto teise, tuo pakeičiant 2015-11-12 teismo nutartį. Atkreiptinas dėmesys, jog 2015-11-12 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi patvirtintoje taikos sutartyje šalys buvo sutarusios, jog nepilnamečio vaiko išlaikymui reikalinga per mėnesį skirti 240,00 Eur ir po 120,00 Eur prisidėti prie vaiko išlaikymo buvo įsipareigojusi atsakovė (2.1, 2.3 punktai, 16-17 b. l.). Atsakovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog gali teikti 100,00 Eur išlaikymą per mėnesį, tačiau nenurodė aplinkybių, kurios patvirtintų, jog nepilnamečio sūnaus išlaikymui yra reikalinga mažesnė, nei 240,00 Eur suma per mėnesį, teikiama abiejų tėvų (CPK 178, 185 str.). Taikos sutarties tvirtinimo metu šalys nedirbo, šiuo metu abu dirba ir gauna pajamas. Byloje nėra duomenų, jog atsakovė turėtų nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, tačiau atsakovė šiuo metu dirba, kitų išlaikytinių neturi, duomenų apie atsakovės blogą sveikatą, kas trukdytų atsakovei dirbti ir užsidirbti, teismui nepateikta, todėl teismo vertinimu atsakovė turi galimybę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui po 120,00 Eur kas mėnesį (CPK 178, 185 str.).

Įvertinus nurodytas aplinkybes, ieškovo prašymas dėl 120,00 Eur išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo iš atsakovės tenkintinas, Šiaulių apylinkės teismo 2015-11-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. S2-10665-776/2015, keistina, priteisiant vaikui išlaikymą iš atsakovės po 120,00 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo 2016-01-01 iki vaiko pilnametystės, ją indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, nustatant uzufrukto teisę ieškovui tvarkyti priteistą išlaikymą. Ieškovas prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiam vaikui nuo 2015-12-01 iki 2015-12-31. Bylos duomenimis nustatyta, jog tuo metu šalių nepilnametis sūnus jau gyveno su ieškovu, atsakovė teigė neteikusi išlaikymo, todėl ieškovo reikalavimas šioje dalyje taip pat tenkintinas, už laikotarpį nuo 2015-12-01 iki 2015-12-31 priteistinas 120,00 Eur išlaikymo įsiskolinimas vaikui (CPK 178, 185, 376 str., CK 3.190, 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.200 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų. 2015-11-30 sprendimu ieškovui buvo suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, 100 proc. atleidžiant jį nuo bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo (5-7 b. l.). Pateikta 2016-03-24 pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų įrodo, jog ieškovas patyrė 150,54 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Atsakovė D. B. 2016-01-12 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu taip pat 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Civilinio proceso kodekso 96 str. 4 d. numato, jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų, todėl jos valstybei nepriteistinos (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., 96 str. 4 d.).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 1 d., 2 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263, 268-271, 279, 282, 307 straipsniais, teismas

nusprendė:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2015-11-12 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. S2-10665-776/2015:

pakeisti nepilnamečio vaiko T. G. gyvenamąją vietą ir nepilnamečio vaiko T. G., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu A. G., a. k. (duomenys neskelbtini)

pakeisti bendravimo tvarką ir nustatyti tokią nepilnamečio vaiko T. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir motinos D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką:

atsakovė D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) rūpinasi sūnumi ir jį prižiūri savo namuose pirmo ir trečio mėnesio savaitgalio šeštadienį, paimdama vaiką 9.00 val. iš atsakovo namų ir parveždama jį sekmadienį 19.00 val. tėvui į namus;

vasaros mėnesiais dvi savaites abipusiu susitarimu parinktu laiku sūnus T. G. atostogauja su motina D. B.;

poriniais metais Šv. Velykas, o neporiniais metais Šv. K. T. G., gim. (duomenys neskelbtini), praleidžia su motina;

nustatyti, jog motinai netrukdomai leidžiama bendrauti su sūnumi ryšio priemonėmis;

tėvas A. G. rūpinasi sūnumi ir jį prižiūri visą kitą laiką.

Pakeisti 2015-11-12 teismo nutartį dėl išlaikymo priteisimo ir priteisti iš atsakovės D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam sūnui T. G., gim. (duomenys neskelbtini), po 120,00 Eur (vieną šimtą dvidešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2016-01-01 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Pakeisti 2015-11-12 teismo nutartį dėl uzufrukto teisės ir nustatyti uzufrukto teisę ieškovui A. G. tvarkyti priteistą išlaikymą sūnui.

Priteisti iš atsakovės D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam sūnui T. G., gim. (duomenys neskelbtini), 120,00 Eur (vieno šimto dvidešimties eurų) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2015-12-01 iki 2015-12-31.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.