Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

2016-08-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1-54-922/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2016-08-02Alytaus apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2017-01-09Kauno apygardos teismas
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-08-02
Bylos Nr.
1-54-922/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-70709-2015-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Loreta Janiulytė
Nukentėjusysis
J. V.
Kaltinamasis
G. R.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-54-922/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-70709-2015-4

(S) Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2.; 1.1.7.1.; 1.1.7.2.5.; 1.1.8.; 1.2.4.8.3.; 2.3.2.2.8.; 2.3.2.2.9.; 2.3.4.3.; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.3.; 2.3.6.4.5.

VARĖNOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. rugpjūčio 2 d.

VarėnaVarėnos rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Janiulytė,sekretoriaujant Laurai Verseckienei,dalyvaujant prokurorei Živilei Gecevičienei,nukentėjusiajam J. V., nukentėjusiojo atstovui advokatui D. R.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniuje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, tarnavęs Lietuvos kariuomenėje, dirbantis VšĮ „Universalus karys“ vadovu, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta adresu (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, padarymu.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. R. 2015 m. gruodžio 25 d. apie 13 val. 30 min. Varėnos rajone, prie kelio Pamusiai – Sarapiniškės, netoli Sarapiniškių kaimo ribos, tyčia, be aiškios priežasties, elgdamasis įžūliai ir rodydamas aiškų visuomenės negerbimą, kumščiu sudavė vieną smūgį J. V. į krūtinės sritį, pastarajam nuo suduoto smūgio nukritus ant žemės, ne mažiau kaip du kartus spyrė į kojas, tuo padarydamas nukentėjusiajam J. V. dešinio blauzdikaulio skeveldrinį lūžimą viršutiniame trečdalyje, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl dešinio blauzdikaulio lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui.

Teisiamajame posėdyje G. R. kaltės bei pareikšto civilinio ieškinio nepripažino, parodė, kad 2015-12-25 apie 12 val. automobiliu su savo žmona L. R. ir A. S. pro Sarapiniškių kaimą važiavo į savo sodybą (duomenys neskelbtini). Važiuojant matė keliu einančius du vyrus, o toliau dešinėje kelio pusėje, ant važiuojamosios kelio dalies stovintį vyrą, išsitraukusį lytinius organus. Žmonai jį apvažiavus, paprašė, kad sustabdytų automobilį. Automobiliui sustojus apie 10-15 m. nuo to asmens, jis išlipo, iš pradžių asmens nepažino, apsižodžiavo, kadangi asmuo trukdė eismui, jį reikėjo apvažiuoti, ir įsėdus atgal į automobilį nuvažiavo toliau. Nuvažiuojant, nukentėjusiojo tikriausiai ant kelio nebematė. Prieš nukentėjusįjį jokio smurto tikrai nevartojo, nebuvo fizinio kontakto, nuo kelio nevarė. J. V. nekėlė jokio pavojaus nei jam, nei kitiems, jis jam nieko blogo nebuvo padaręs, kartu yra grybavę, todėl jis neturėjo prieš nukentėjusįjį priežasties vartoti smurtą. Grįžus namo, po kurio laiko atvyko policijos pareigūnai ir kiti asmenys. Kaltinamasis iš karto išėjo į lauką ir papasakojo apie situaciją, sakė, jog tikrai nemušė nukentėjusiojo. Pareigūnams pateikė asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, o šie patikrino visų blaivumą. Su liudytojais įvyko žodinis konfliktas. Kaltės jis niekada nebuvo pripažinęs, tik nukentėjusiojo sesuo taip buvo sakiusi. G. R. teigė, kad įvykio vietoje prie kelio yra arimai, akmenų krūvos, senos kolonos, dideli grioviai ir statūs šlaitai, tai nukentėjusysis galėjo pats nuvirsti ir susižaloti koją.

Žemesnės instancijos teismas

Nukentėjusysis J. V. palaikė pateiktą civilinį ieškinį, patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir parodė, jog 2015-12-25 ryte su V. S. ir S. V. vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 12 val. 30 min., pasibaigus gėrimams, iš Pamusių kaimo trise ėjo keliu į Sarapyniškių kaimą nusipirkti dar. Likus apie 100 m. iki Sarapyniškių kaimo, nukentėjusysis užsinorėjo nusišlapinti, pasakęs V. S. ir S. V., kad jie eitų toliau, o nusišlapinęs juos pasivys, nuėjo nuo kelio apie 10 m. ir pradėjo šlapintis. Besišlapinant išgirdo nuo Sarapyniškių link Pamusių kaimo važiuojantį automobilį ir šiam sustojus netikėtai pajautė smūgį. Nuo smūgio nukrito ant dešinio šono, tuomet kaltinamasis pradėjo jį spardyti, priekaištaudamas dėl šlapinimosi, reikalaudamas pinigų ir vadindamas jį „J.“. Kaltinamasis jam ne mažiau kaip du kartus spyrė į kojas. J. V. manė, jog kaltinamasis jį su kažkuo kitu buvo supainiojęs, nes pasakius kaltinamajam, kad jis nėra „J.“, šis nustojo jį spardyti ir išvažiavo. Tuomet priėjo jo draugai, kurie matė įvykį, padėjo jam atsikelti, tačiau nukentėjusysis dėl skaudančios kojos negalėjo stovėti. Jis paskambino savo sesei, po to V. S. irgi paskambino nukentėjusiojo sesei, taip pat iškvietė policiją ir greitąją medicinos pagalbą. Nuo spyrių į kojas, J. V. buvo sumuštos abi kojos, viena jų sulaužyta. Dėl patirto šoko ir vartoto alkoholio iš pradžių nukentėjusysis nepažino kaltinamojo, tačiau jį pažino V. S. ir S. V.. Policijos pareigūnai jį rado toje pačioje vietoje, kurioje nukentėjusysis buvo spardomas.

Liudytojas V. S. parodė, kad 2015-12-25 apie 10 val. ryte kartu su S. V. ir nukentėjusiuoju J. V. vartojo alkoholinius gėrimus, vėliau prieš pietus trise ėjo į parduotuvę. Einant keliu link Sarapyniškių kaimo, netoli kaimo ribos, nukentėjusysis užsimanė nusišlapinti, dėl to V. S. su S. V. paėjo į priekį apie 50 m., o J. V. nuėjo į šalia kelio esantį lauką. Keliu važiavo automobilis, kuris sustojo, tačiau išgirdus J. V. šaukiant ir atsisukus, automobilis nuvažiavo. Automobilis buvo „Škoda“ markės, priklausantis kaltinamajam. V. S. pažino tiek patį automobilį, tiek kaltinamąjį G. R.. Matė, kad automobilį vairavo jo žmona. Kai su S. V. grįžo prie nukentėjusiojo, pastarasis gulėjo šalikelėje, ne mažiau 5 m. atstumu nuo kelio. J. V. skundėsi, kad skauda koją, negalėjo pasikelti. Sakė, jog jį sumužė asmuo, kuris yra nusipirkęs sodybą (duomenys neskelbtini). Nors nematė pačių spyrių, tačiau jis su S. V. suprato, kad tai G. R.. Tuomet jis paskambino nukentėjusiojo seseriai, kuri atvykusi iškvietė policiją ir greitąją medicinos pagalbą. Policijos pareigūnams juos apklausus ir nurodžius, kur gyvena kaltinamasis, tą pačią dieną su policijos pareigūnais nuvyko į G. R. namus. Policijos pareigūnai nuėjo iki namų, tada išėjo G. R., kuris pateikė pareigūnams savo pasą ir pasakė: „jeigu visi pradės šlapintis, tai kas tada bus“.

Liudytoja L. L. parodė, jog 2015-12-25 apie 13 val. paskambino jos brolis, aiškino, kad kažkas įvyko, tada atsiliepė V. S., kuris paaiškino, kad išlipo iš automobilio trys vaikinai ir sumušė jos brolį. Tada ji atvyko į įvykio vietą prie Sarapyškių kaimo, kurioje šalia kelio rado dejuojantį brolį, V. S. ir S. V.. Iškvietė policiją ir greitąją medicinos pagalbą. J. V. sakė, kad privažiavo mašina, priėjo trys vyrai, tada vienas mušė, o dviese stovėjo. V. S. jai pasakė, kad nukentėjusiajam trenkė smūgį į krutinę ir spardė kojomis žmogus iš (duomenys neskelbtini) sodybos, kurioje gyvena G. R.. Atvykus policijos pareigūnams ir greitosios medicinos pagalbos darbuotojams, kita sesuo išvyko su greitąja, o ji su liudytojais nuvyko į kaltinamojo namus, kur G. R. prisipažino, kad jis vienas mušė, kad jis važiavo tik su žmona.

Liudytojas N. B. parodė, kad įvykio dieną, tikslios datos neprisimena, buvo gautas pranešimas iš Bendrojo pagalbos centro. Į įvykio vietą išvyko greitosios medicinos pagalbos bei policijos ekipažas. Jam kartu su patrule G. G. atvykus į Sarapyniškių kaimo galą, šalikelėje esančioje pievoje gulėjo nukentėjusysis, kuris policijos pareigūnams papasakojo, kad jam einant keliu be jokios priežasties sustojo automobilis, išlipo kaltinamasis ir jį suspardė. Sakė, kad buvo du ar trys vyrai arba du vyrai ir moteris, tačiau mušė jį tikrai tik kaltinamasis. Įvykio vietoje nebuvo grumtynių pėdsakų, tačiau buvo padangų žymės, kurios buvo nufotografuotos. Su nukentėjusiuoju buvo liudytojai, iš kurių vienas nurodė kur gyvena kaltinamasis. Kartu su liudytojais nuvyko į kaltinamojo gyvenamąją vietą. Išėjus kaltinamajam buvo nustatyta jo tapatybė, patikrinti jo ir liudytojų girtumai. Įvyko žodinis konfliktas tarp kaltinamojo ir liudytojų. Kaltinamasis kaltės nepripažino ir nurodė, kad važiavo keliu, o nukentėjusysis viduryje kelio atliko gamtinius reikalus ir jam trukdė pravažiuoti, todėl šis sustojo ir nustūmė nukentėjusįjį nuo kelio, bet jo nemušė. Paklausus, kur kiti su juo kartu važiavę žmonės, kaltinamasis atsakė, kad jie yra išvykę. Nekilo abejonių, kas kaltinamasis, kadangi abu liudytojai nurodė G. R..

Liudytoja N. K. parodė, kad 2015-12-25 jai paskambino V. S. ir pasakė, kad sumuštas jos brolis. Tuomet ji su savo sūnumi, seserimi ir sesers sugyventiniu nuvyko į įvykio vietą. Kurioje rado 10 m. nuo kelio gulintį sužalotą J. V., kurį bandė pakelti, tačiau jis negalėjo pajudėti. Paklausus, kas sumušė, sakė, jog asmuo, kuris turi sodybą (duomenys neskelbtini). Sakė, kad buvo trise, vienas mušė, o du stovėjo. Sesuo iškvietė policiją ir greitąją. Vėliau ji su greitąja važiavo į ligoninę, o sesuo su policijos pareigūnais – pas kaltinamąjį.

Liudytoja L. R. parodė, jog 2015-12-25 apie pietus automobiliu „Škoda Octavia“ važiavo iš Sarapyniškių kaimo į (duomenys neskelbtini). Automobiliu važiavo trise: ji vairavo, jos vyras G. R. sėdėjo šalia, o A. S. sėdėjo ant galinės automobilio sėdynės. Bevažiuojant iš dešinės pusės, ant važiuojamosios kelio dalies pamatė žmogų, kuris buvo išsitraukęs lytinius organus, jį reikėjo apvažiuoti. Nuvažiavus tolyn, jos vyras paprašė, kad sustotų, norėjo paklausti, kodėl tas asmuo šlaistosi su lytiniais organais po kelią. Jie sustojo už 50-60 m. Išlipęs vyras ir stovėdamas prie pat automobilio pasirėkavo su J. V.. Viskas truko apie 10-15 min., tada G. R. įsėdo į automobilį ir jie nuvažiavo. Vėliau prie jų namų teritorijos atvyko policijos pareigūnai su liudytojais ir tarp jos vyro ir liudytojų įvyko žodinis konfliktas. Viską matė per langą, prie jų nėjo, nes namuose buvo svečių.

Liudytoja G. G. parodė, kad 2015-12-25 apie 14 val. buvo gautas pranešimas. Į įvykio vietą važiavo su policijos pareigūnu N. B.. Atvykus pamatė netoli nuo kelio ant žolės gulintį nukentėjusįjį, kuris rėkė iš skausmo. Jis negalėjo judėti, nes jam buvo sužalota koja. Liudytojai nurodė, kad išlipęs iš automobilio jį be jokios priežasties sumušė kitas vyras. Šalia nukentėjusiojo buvę asmenys nurodė žmogų, kuris galimai sužalojo nukentėjusįjį. Pas kurį vėliau nuvyko su liudytojais. Išėjus kaltinamajam, kilo kivirčas. Kaltinamasis sakė, kad važiavo su vaiku, kurio akivaizdoje nukentėjusysis šlapinosi, todėl jis sustojo ir paklausė nukentėjusiojo, kodėl taip šis elgiasi, tačiau neigė žalojęs nukentėjusįjį.

Liudytojas A. S. parodė, kad 2015-12-25 automobiliu „Škoda Octavia“ su G. R. ir jo žmona L. R. vyko į kaltinamojo sodybą (duomenys neskelbtini). Bevažiuojant sustojo, nes reikėjo apvažiuoti ant kelio stovintį žmogų. Nuo nukentėjusiojo sustojus apie 20-50 m. atstumu, iš priekinės keleivio sėdynės išlipo G. R., kuris stovėdamas šalia automobilio pasakė tam asmeniui, kad pasitrauktų nuo kelio, nes trukdė eismui, tada įsėdo į automobilį ir nuvažiavo toliau. Viskas truko labai trumpai. A. S. sėdėjo ant galinės automobilio sėdynės ir nesidairė, negirdėjo, kad būtų kilęs konfliktas, nematė, kad tas žmogus būtų sužalotas, nes tuo metu kalbėjosi su L. R.. Atvykus prie sodybos policijos pareigūnams į lauką nėjo.

Liudytojas S. V. nurodė, jog galima remtis jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ir papildomai pažymėjo, kad įvykio dieną ėjo trise su J. V. ir V. S. iš Pamusių kaimo į Sarapyniškių kaimą. Visi buvo neblaivūs. J. V. užsimanė nusišlapinti ir sustojo kelkraštyje, o S. V. su V. S. jo nelaukė ir nuėjo toliau. Nuėjus apie 100 m. išgirdo sustojant automobiliui ir šaukiantį J. V., atsigrįžus pamatė kaip kaltinamasis spyrė J. V. apie tris kartus. Po to automobilis „Škoda“ nuvažiavo, o nukentėjusysis liko gulėti ant žolės. Tuomet jis su V. S. grįžo prie nukentėjusiojo, pabandė jį pakelti, tačiau šis negalėjo atsistoti. Jie paskambino nukentėjusiojo sesei, kuri atvažiavusi iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Kai medikai išvežė nukentėjusįjį, atvyko policijos pareigūnai, kuriems V. S. nurodė asmenį, kuris sumušė nukentėjusįjį ir kur jis gyvena. Tuomet kartu su policijos pareigūnais ir kitais liudytojais nuvažiavo iki kaltinamojo namų, kur pareigūnai patikrino visiems blaivumą ir susirašė duomenis. Kaltinamasis išėjo iš savo namų į lauką, tačiau ką kas kalbėjo nepamena.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis G. R. kaltės nepripažino, tačiau jo kaltė įrodyta ne tik teisiamajame posėdyje duotais jo bei liudytojų parodymais, bet ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei teismo posėdyje ištirtais įrodymais:

Įvykio vietos apžiūros protokole ir prie jo esančiose fotolentelėse užfiksuota apžiūrėta įvykio vieta Varėnos r., prie žvyrkelio Pamusiai - Sarapiniškės - pieva prie kelio. Žiūrint nuo Sarapiniškių, dešinėje, kelkraštyje matyti žymės, galimai grumtynių. Iš įvykio vietos niekas nepaimta (1t. b. l. 8-13).

Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono PK VPS OVP l. e. specialisto pareigas N. B. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2015-12-25 apie 13.53 val., buvo gautas pranešimas, jog prie Sarapiniškių kaimo laukia sumuštas žmogus, sumušė pažįstami asmenys. Buvo nustatyta sužaloto asmens tapatybė, tai - J. V., asmenys, kurie buvo su juo, tai - V. S. ir S. V.. Buvo nustatytas galimai J. V. sužalojęs asmuo, tai - G. R., gyv. (duomenys neskelbtini) (1 t. b. l. 14).

Parodymų patikrinimo vietos protokole užfiksuota, kai nukentėjusysis J. V. parodė vietą, esančią Varėnos r. netoli Sarapiniškių kaimo, kur jis buvo kelkraštyje, kai jį sužalojo asmuo, vardu G. (1 t. b. l. 32-37).

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 56/2016 (06) nurodyta, kad J. V. kliniškai nustatyta dešinio blauzdikaulio skeveldrinis lūžimas viršutiniame trečdalyje. Sužalojimas padarytas veikiant dešinės blauzdos viršutinį trečdalį kietu buku žalojančiu daiktu. Sužalojimas galėjo būti padarytas nurodytu laiku ir nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimo padarymo galimybė, smūgiuojant rankomis ar griūnant ir atsitrenkiant į grunto paviršių, mažai tikėtina. Sužalojimo padarymo galimybė, smūgiuojant kojomis, neatmetama. Sužalojimas padarytas mažiausiai vieno trauminio poveikio pasėkoje. Sužalojimas kvalifikuotas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinio blauzdikaulio lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui (1 t. b. l. 25-27).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis J. V. parodė, kad 2015-12-25 nuo ryto Pamusių kaime V. S. namuose kartu su juo ir S. V. gėrė degtinę. Apie 13.30 val. visi trys ėjo keliu pėsčiomis į Sarapiniškių kaimo parduotuvę. Eidamas keliu, ties laukais, užsinorėjo šlapintis. Nuėjo į šalį, pasitraukė nuo kelio ir šlapinosi. Jam besišlapinant sustojo automobilis. Prie jo priėjo vyriškis, vardu G., gyvenantis (duomenys neskelbtini). G. priėjęs ant jo pradėjo šaukti, kodėl jis viešoje vietoje šlapinasi. G. vieną kartą kumščiu sudavė jam į krūtinę, po suduoto smūgio nukrito ant žolės ar arimo. Kokia padėtimi nukrito, neprisimena. Prie jo gulinčio priėjo G. ir spyrė jam į kojas, jam labai suskaudo dešiniąją koją. G. spyrė 2-3 kartus, tikslaus skaičiaus neprisimena. Po suduotų smūgių negalėjo atsistoti. G. nuvažiavo. Kažkuris iš draugų, S. ar V., paskambino jo sesei, kuri atvyko į įvykio vietą. Varėnos ligoninėje jam diagnozavo dešinės kojos lūžimą, gydėsi traumatologijos skyriuje. Dėl kokių priežasčių jis buvo sumuštas, nežino (1 t. b. l. 17-19).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. S. parodė, kad 2015-12-25 pas jį į svečius Pamusių kaime buvo atėję J. V. ir S. V., su kuriais gėrė degtinę. Apie 11.00-12.00 val., tiksliau laiko neprisimena, visi trys ėjo į Sarapiniškių kaimo parduotuvę. Jie ėjo keliu Pamusiai-Sarapiniškės. Netoli Sarapiniškių J. prie kelio sustojo šlapintis. Jis su S. ėjo toliau ir J. nelaukė. Paėję apie 50 metrų atsisuko atgal ir pamatė J. gulintį šalikelėje ant žolės ar ant žemės. Neprisimena, ar eidami sutiko kokį automobilį, buvo neblaivus. Priėjo prie J., šis skundėsi, kad jam skauda dešiniąją koją, kad jam spyrė vyriškis vardu G. dėl to, kad jis šlapinosi (1 t. b. l. 62-64).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas S. V. parodė, kad 2015-12-25 buvo Sarapiniškių k. Varėnos r., kuomet apie 13.00 val. su iš matymo pažįstamais asmenimis J. ir V. ėjo į parduotuvę. Einant J. užsinorėjo atlikti gamtinius reikalus ir sustojęs šalikelėje šlapinosi, o jis su V. ėjo toliau. Pastebėjo atvažiuojant automobilį, tikriausia „Škoda“, kuris sustojo ties ta vieta, kur stovėjo J.. Iš automobilio išlipo jaunuolis, keletą kartų kojomis sudavė J. ir įsėdęs į automobilį nuvažiavo. Kiek suprato sumušimo motyvas – šlapinimasis viešoje vietoje. Tuo metu, kai buvo mušamas J., jis pats nuo įvykio vietos buvo apie 100 m atstumu. J. skundėsi, kad jam skaudėjo koją, dėl to buvo kviečiami medikai (1 t. b. l. 69-70). Papildomai liudytojas S. V. parodė, kad 2015-12-25, kai ėjo su J. ir V. link Sarapiniškių kaimo, J. niekuo nesiskundė. Gamtinius reikalus J. atlikinėjo kairėje kelio pusėje, kai nuo Sarapiniškių pusės atvažiavo automobilis. Automobilio langai buvo tamsinti, jame matė du asmenis. Matė, kad J. buvo suduota kojomis. Prie J. jie priėjo, kai jį mušęs asmuo jau buvo pasišalinęs (1 t. b. l. 73-75).

Liudytojas S. V. ikiteisminio tyrimo teisėjui davė parodymus, kad 2015 metų gruodį, per Kalėdas ėjo į parduotuvę trise: jis, Pamusių kaimo gyventojai J. ir V.. Ėjo nuo Pamusių žvyrkeliu į Sarapiniškes. Kai buvo netoli Sarapiniškių kaimo J. užsimanė šlapintis, sustojo prie kelkraščio ir šlapinosi, o jie nuėjo toliau. Buvo nuėję nuo jo gal 100 metrų, kai pro juos nuo Sarapiniškių pusės pravažiavo sidabrinės spalvos lengvasis automobilis „Škoda“. Mašina važiavo vyriškis ir moteris. Jie išgirdo mašinos stabdymo garsą, todėl atsisuko ir pamatė, kad vyriškis du kartus koja sudavė gulinčiam per 1 metrą nuo kelio J., gal buvo sudavęs ir daugiau smūgių. Paskui atsisėdo į priekinę keleivio sėdynę ir nuvažiavo. Ar jis ką nors sakė J., negirdėjo, oras buvo blogas, šlapdriba. Jie atėjo prie J.. J. gulėjo per metrą nuo kelio ant žolės. Bandė jį kelti, bet J. sakė, kad jam skauda koją, negalėjo pastovėti. Ištisai dejavo, kad skauda. Jie iškvietė jo seserį. Viskas įvyko pirmą Kalėdų dieną, t. y. 2015-12-25, dienos metu, gal apie pietus. J. ir V. pažįsta iš matymo. J. šlapinosi pagal jų ėjimo kryptį kairėje kelio pusėje. J. paėjėjo į kelkraštį. Ar jis nuėjo į pievą, nematė. Jie matė, kad vyriškis J. spyrė du kartus į koją ir pataikė. Matomumas buvo geras, niekas neužstojo. Nuo mašinos iki J. buvo gal 4 metrai. Jie buvo už 100 metrų. Jis buvo su akiniais, kurie skirti žiūrėti į tolį ir viską gerai matė, ir V. matė. Kaip J. nukrito - nematė. J. nesakė, kas jį spardė. V. tą žmogų pažino. V. parodė policijai, kur tas žmogus gyvena (duomenys neskelbtini). Jis to žmogaus nepažįsta. V. J. seserims pasakojo, kad J. suspardė vyras, kažkoks mafijozas, tarnavęs Kosove, ir žino, kur jis gyvena. Seserims skambino pats J., paskui ragelį paėmė V. ir joms pasakė kaip privažiuoti prie tos vietos. Jie visi trys buvo išgėrę, bet dar nesišlaistė. Neblaivumas jam netrukdė viską prisiminti, papasakojo viską kaip buvo (1 t. b. l. 84-85).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas N. B., parodė, kad 2015-12-25 dirbo Operatyvaus valdymo poskyryje Operatyvinėje grupėje budėtoju. Apie 13.50 val. buvo gautas pranešimas, kad Varėnos r., netoli Sarapiniškių k., lauks sumuštas žmogus, vyras, kurį sumušė pažįstamas asmuo ar asmenys. Nedelsiant nuvyko į įvykio vietą, kur atvyko ir greitosios medicinos pagalbos darbuotojai. Įvykio vieta buvo kelyje Pamusiai – Sarapiniškės, netoli kelio ženklo „Sarapiniškės“, žiūrint kryptimi nuo Pamusių kaimo link Sarapiniškių kaimo. Įvykio vietoje buvo trys vyriškiai, iš kurių vienas buvo sužalotas, skundėsi, kad skauda dešiniąją koją. Nustatė, kad tai buvo J. V.. Kiti du vyriškiai buvo V. S. ir S. V., jiems buvo nustatyti girtumai. Visi trys aiškino vienodas įvykio aplinkybes, kad ėjo į Sarapiniškių kaimo parduotuvę, einant J. norėjo šlapintis ir paėjęs kiek toliau nuo kelio liko, o S. ir V. ėjo toliau link Sarapiniškių kaimo. Prie J. privažiavo automobilis, markės neminėjo, iš kurio išlipo vyriškis ir priėjęs prie J. spyrė jam keletą kartų, pataikė į kojas. Po to, sėdo į automobilį ir nuvažiavo link Pamusių kaimo. Ar jis važiavo vienas ar keliese, neminėjo. Kažkuris iš tų vyriškių ar tai S., ar tai V. sakė, kad pažino asmenį, kuris sužalojo J.. Pasakė, kad tai asmuo G. R. ir parodė, kur jis gyvena (duomenys neskelbtini). Buvo nuvažiuota adresu, kur gyvena G. R., jo paprašyta pasitikrinti girtumą, jis neigė mušęs J. V.. J. V. pats paaiškino, ir įvardijo asmenį, kas jį sužalojo, jis įvardijo, kad tai G. R.. Sakė, kad G. R. jam ranka sudavė smūgį į krūtinę, po ko jis nukrito ant žemės, o po to G. jam keletą kartų spyrė į kojas. Kiek tiksliai kartų jam spyrė, neprisimena. J. V. buvo nustatytas dešinės kojos lūžimas. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo (1 t. b. l. 87-88).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja L. L. parodė, kad 2015-12-25 apie 13.30 val. jos sugyventiniui paskambino jos brolis J. ir pranešė, kad jį sumušė kažkoks vyriškis. Vėliau iš J. telefoną paėmė V. ir pasakė, kad J. negali atsikelti, guli šalikelėje, skundžiasi, kad skauda dešiniąją koją. Su seserimi nuvažiavo į įvykio vietą netoli Sarapiniškių kaimo. J. gulėjo kairėje kelio pusėje žiūrint nuo Pamusių link Sarapiniškių, ant dešiniojo šono, apie 7 metrų atstumu nuo kelio. J. skundėsi, kad jam skauda koją. Ji iš savo telefono paskambino numeriu 112 ir pranešė, kad jos brolį sumušė trise, tokią informaciją ji buvo gavusi iš pradžių. Atvyko policijos pareigūnai ir medikai. Ji su policijos pareigūnais nuvyko pas asmenį, kuris sumušė J. Tas asmuo apie 30 metų amžiaus, girdėjo, kad jo vardas G. Tas vyriškis jai prasitarė, kad brolis gavo už tai, kad visus savo organus išsiėmęs viešai šlapinosi (1 t. b. l. 94-95).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja N. K. parodė, kad gyvena Varėnos r., Pamusių kaime. 2015-12-25 apie 13.30 val. paskambino sesers sugyventinis, kuris pranešė, jog jam skambino J., kurį kažkas prie Sarapiniškių kaimo sumušė. Ji paskambino J., tačiau negalėjo susikalbėti, nes J. skundėsi, kad jam labai skauda. Iš J. telefoną paėmė kažkoks kartu su juo buvęs vyriškis, galimai vardu V., ir pasakė, kad J. sumušė vyriškis vardu G.. Ji nuėjo pas sesę L. ir jos nuvažiavo į įvykio vietą. Žiūrint kryptini nuo Pamusių link Sarapiniškių J. gulėjo kairėje kelio pusėje apie 7-10 metrų nuo kelio laukuose, jau netoli Sarapiniškių kaimo. Prie J. buvo Pamusių kaimo gyventojas vardu V. ir dar vienas vyriškis, kuris šiuo metu Pamusiuose negyvena, jo duomenų nežino. J. gulėjo ant dešiniojo šono, skundėsi, kad jam labai skauda dešiniąją koją. J. minėjo, kad jis šlapinosi ir sustojo kažkoks automobilis, išlipo vyriškis ir priėjęs prie jo jį suspardė. Kiek smūgių jam buvo suduota, neklausinėjo. Sesuo iškvietė medikus, su kuriais ji kartu su broliu nuvažiavo į Varėnos ligoninę. Sesuo liko su policijos pareigūnais. Kiek vėliau sužinojo, kad brolį sumušė vyriškis vardu G., kuris turi sodybą (duomenys neskelbtini), tačiau jo asmeniškai nepažįsta. Ar V. ir kartu buvęs dar vienas vyriškis matė visas įvykio aplinkybes, nežino, jeigu ir matė, tai gal bijo liudyti (1 t. b. l. 97-98).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. S. parodė, kad gyvena Trakų rajone, Lentvaryje. Pažįsta L. R. iš mokyklos laikų. 2015-12-25 apie pietus, tikslios valandos neprisimena, kartu su L. ir jos vyru G. važiavo į jų sodybą, esančią Varėnos r., (duomenys neskelbtini). Automobilį „Škoda“ vairavo L., ant priekinės keleivio sėdynės sėdėjo jos vyras G., jis sėdėjo ant galinės automobilio sėdynės. Važiuojant kaimo keliu, žvyruota kelio danga, link Pamusių kaimo, viduryje kelio, jų važiuojamojoje kelio dalyje stovėjo kažkoks vyriškis. Nepastebėjo, kad tas vyriškis būtų šlapinęsis ar ką nors kito būtų daręs. L. jį automobiliu teko apvažiuoti. Apvažiavus tą vyriškį ir pavažiavus į priekį link Pamusių, L. sustojo. Dėl kokių priežasčių L. sustojo - nežino. Iš automobilio išlipo jos vyras G. ir kažką pasakė, kaip suprato, tam vyriškiui. G. nuo automobilio niekur nebuvo nuėjęs. Po kokios minutės G. atsisėdo į automobilį ir jie nuvažiavo į jų sodybą. Nematė, kad G. būtų nuėjęs prie to vyriškio, kurio jis nepažįsta ir jo gerai neįsidėmėjo, ir būtų jo atžvilgiu naudojęs kokius nors smurtinius veiksmus. Daugiau asmenų jis kelyje nepastebėjo (1 t. b. l. 102-103).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja L. R. apklausos metu parodė, kad 2015-12-25 apie 13.00-14.00 val. važiavo automobiliu Škoda, kuris yra registruotas jos vyro vardu. Automobilį vairavo ji, nes vyras G. R. neturi vairuotojo pažymėjimo. G. sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje, o ant galinės automobilio sėdynės sėdėjo jos pažįstamas A. S.. Važiavo iš Sarapiniškių kaimo link Pamusių kaimo, nes ten turi nusipirkę namus. Tik pravažiavus Sarapiniškių kaimą ir važiuojant link Pamusių, dešinėje kelio pusėje ėjo du iš matymo žinomi vyriškiai. Pravažiavus tuos vyriškius, už 100-150 metrų maždaug ties kelio viduriu pamatė stovintį vyriškį, kurį žino tik iš matymo, jį kaime vadina J. ar J. Jis stovėjo veidu į jos vairuojamą automobilį ir buvo prasisegęs kelnes bei išsitraukęs vyriškus lytinius organus ir, kaip suprato, šlapinosi. Jai teko tą vyriškį apvažiuoti, nes jis stovėjo jos važiuojamojoje kelio dalyje ir trukdė dešine kelio puse važiuoti. Apvažiavus tą vyriškį, pavažiavus maždaug nuo jo 20-50 metrų į priekį, link Pamusių kaimo, jos vyras G. paprašė sustoti. Ji sustojo. Vyras prasidarė automobilio dureles, išlipo iš automobilio ir stovėdamas šalia automobilio, niekur neidamas, sušuko kažką tam vyriškiui J. Ką sušuko, nelabai suprato. Kažką atsakė jam ir tas vyriškis. Po to jos vyras įlipo atgal į automobilį ir jie nuvažiavo į savo namus Pamusių kaime. Ji nematė, kad jos vyras būtų mušęs tą vyriškį, jis niekur nebuvo nuėjęs nuo automobilio. Nei ji pati, nei jos draugas A. nebuvo išlipę iš automobilio. Kas ir kaip sužalojo J., ar jis pats susižalojo, ji nežino (1 t. b. l. 107-108).

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, taip pat įvertinęs bylos nagrinėjimo teisme metu duotus teisiamojo, nukentėjusiojo paaiškinimus duotus ikiteisminio tyrimo metu bei liudytojų parodymus teisiamajame posėdyje, pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama G. R. padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti.

Pažymėtina, jog G. R. teisiamajame posėdyje kėlė versiją, kad nukentėjusysis galėjo pats nuvirsti nuo kelio ir susižaloti koją, kadangi įvykio vietoje, jo teigimu, prie kelio yra arimai, akmenų krūvos, senos kolonos, dideli grioviai ir statūs šlaitai, tačiau šią versiją paneigia įvykio vietos apžiūros ir parodymų patikrinimo vietos protokolai bei prie jų esančios fotonuotraukos, iš kurių matyti, jog įvykio vietoje nėra nei didelių griovių, nei stačių šlaitų ar kitokių kliūčių, dėl kurių nukentėjusysis būtų galėjęs nuvirsti ir susilaužyti dešinįjį blauzdikaulį bei patirti kitus sužalojimus. Tą patvirtina ir byloje pateikta teismo medicinos specialisto išvada.

Taip pat tiek paties kaltinamojo, tiek liudytojų parodymai bei kiti baudžiamojoje byloje surinkti ir teisme ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis nustatytu laiku buvo įvykio vietoje, išlipo iš automobilio ir turėjo žodinį kontaktą su nukentėjusiuoju. Kaltinamojo G. R. parodymai, jog ne jis atliko kaltinamajame akte nurodytus veiksmus prieš nukentėjusįjį teismo vertintini kaip pasirinkta gynybos pozicija siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, taigi teismas šioje dalyje kaltinamojo parodymus atmeta, kadangi jo atliktus veiksmus patvirtina kiti liudytojų parodymai, kurie yra nuoseklūs, bei baudžiamojoje byloje surinkti ir teisme ištirti įrodymai, taip pat kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta bylos medžiaga.

BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktas numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino žmogų dėl chuliganiškų paskatų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad chuliganiškos paskatos – tai nusikalstamo elgesio motyvas, kuris konstatuojamas nustačius, jog sveikatos sutrikdymo veiksmus lėmė noras pademonstruoti aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą, siekis priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, kai nėra jokių smurtinius veiksmus pateisinančių priežasčių arba kaip pretekstas savo veiksmams panaudojama mažareikšmė dingstis; tais atvejais, kai kaltininkas fizinį smurtą naudoja dėl kilusių asmeninių nesutarimų, konflikto su nukentėjusiaisiais, keršydamas šiems dėl jų pačių poelgių ir pan., t. y. kai nusikalstamus veiksmus lemia konkrečios, juos paaiškinančios priežastys, chuliganiškos paskatos (nesunkų sveikatos sutrikdymą kvalifikuojanti aplinkybė) neinkriminuojamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-63-648/2016).

Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytų byloje surinktų bei teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog byloje įrodyta, kad kaltinamasis G. R. 2015 m. gruodžio 25 d. apie 13 val. 30 min. Varėnos rajone, prie kelio Pamusiai – Sarapiniškės, netoli Sarapiniškių kaimo ribos, tyčia, be aiškios priežasties, elgdamasis įžūliai ir rodydamas aiškų visuomenės negerbimą, kumščiu sudavė vieną smūgį J. V. į krūtinės sritį, pastarajam nuo suduoto smūgio nukritus ant žemės, ne mažiau kaip du kartus spyrė į kojas, tuo padarydamas nukentėjusiajam J. V. dešinio blauzdikaulio skeveldrinį lūžimą viršutiniame trečdalyje. Šie nukentėjusiojo patirti sveikatos sužalojimai bendrai Specialisto išvadoje įvertinti nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Taigi byloje visiškai įrodyta kaltinamojo G. R. kaltė dėl jo neteisėtais veiksmais - smūgio nukentėjusiajam į krūtinės sritį sudavimu, pastarajam nuo suduoto smūgio nukritus ant žemės, ne mažiau kaip du kartus spyrimu į kojas - padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo, be to, byloje surinktų bei teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma bei liudytojų ir paties kaltinamojo parodymai patvirtino, jog nukentėjusiajam jis sudavė smūgį bei spyrė kojomis be priežasties, tiesiog pamatęs nukentėjusįjį besišlapinant, kas, teismo vertinimu, laikytina mažareikšme dingstimi, išlipo iš automobilio, priėjo, staiga sudavė nurodytus smūgius rankomis ir kojomis nukentėjusiajam ir nuėjo, net iš esmės nežiūrėdamas, kas nutiko nukentėjusiajam, tokiu būdu parodydamas abejingumą savo veiksmų pasekmėms. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, darytina išvada, jog kaltinamojo G. R. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, jo kaltė įrodyta.

Dėl bausmės skyrimo.

Skiriant bausmę G. R., teismas atsižvelgia į tai, kad jis veikdamas tiesiogine tyčia padarė apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis). Nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia (BK 11 straipsnio 2 dalis), ši nusikalstama veika yra baigta. Atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59, 60 straipsniai). Teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, kad G. R. yra teisiamas pirmą kartą, administracine tvarka nebaustas, vedęs, dirbantis. VšĮ Varėnos rajono psichikos sveikatos centre jam paslaugos neteiktos, priklausomų ligų registre nėra registruotas. Atsižvelgus į visumą nustatytų aplinkybių, remiantis BK 54 str., teismas sprendžia, kad G. R. skirtina BK 138 str. 2 d. sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, nėra baustas administracine tvarka, vedęs, dirbantis, turintis pastovią gyvenamąją vietą, teismas daro išvadą, kad realus laisvės atėmimo bausmės vykdymas yra netikslingas, paskirtinas laisvės atėmimas gali būti atidėtinas, tam esant įstatymo sąlygoms, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1-2 dalimis, jį atidedant vieneriems metams. Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumą, nusikaltimo padarymo aplinkybes, nusikalstamos veikos motyvus (chuliganiškas paskatas), pasekmių sunkumą (nukentėjusiajam padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą). Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis yra charakterizuojamas teigiamai, todėl darytina išvada, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo. Teismo vertinimu bausmės tikslai numatyti BK 41 str. 2 d. bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, t. y. remiantis BK 75 str. 1 d. paskirtos bausmės vykdymą atidedant. Be to, bausmės vykdymas paveiktų kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Vadovaujantis BK 75 str. 2 dalies nuostatomis G. R. įpareigotinas neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei neišeiti iš namų nuo 23 valandos iki 6 valandos, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi.

Dėl civilinių ieškinių.

Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus teritorinė ligonių kasa kaltinamajam pareiškė 243,91 EUR civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo už J. V. gydymą (1 t. b. l. 53-54). Bylos duomenimis, kaltinamasis nėra atlyginęs nurodytos žalos civiliniam ieškovui (1 t. b. l. 52), todėl, byloje esant įrodymams, pagrindžiantiems Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikšto reikalavimo pagrįstumą, šis civilinis ieškinys patenkintinas visiškai ir iš kaltinamojo G. R. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteistina 243,91 EUR turtinės žalos atlyginimo.

Be to, ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis J. V. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 60,00 EUR turtinės žalos ir 2300,00 EUR neturtinės žalos atlyginimo (1 t. b. l. 47). Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatomis, nusikaltimu padaryta neturtinė žala turi būti atlyginama visais atvejais, o teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad dėl kaltinamojo G. R. nusikalstamos veikos, panaudojant fizinį smurtą dėl chuliganiškų paskatų, nukentėjusiajam J. V. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata (dešinio blauzdikaulio skeveldrinis lūžimas viršutiniame trečdalyje). Nekelia abejonių, kad tokie kaltinamojo tyčiniai veiksmai sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą, kuris buvo jaučiamas ne tik smūgių sudavimo metu, bet ir vėliau, koja turėjo būti operuojama, nukentėjusysis sunkiai galėjo vaikščioti. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į paminėtas bei kitas aplinkybes, reikšmingas neturtinės žalos dydžio nustatymui, taip pat suformuotą teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo esant panašiems sužalojimams, padarytiems dėl chuliganiškų paskatų, darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas iš dalies patenkinti nukentėjusiojo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo ir iš kaltinamojo G. R. nukentėjusiojo naudai priteisti 60,00 EUR turtinės ir 1000,00 EUR neturtinės žalos atlyginimo (CK 6.250 str.; Šiaulių apygardos teismo 2015 m. spalio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-361-332/2015, Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-98-245/2015, Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-319/2014). Tai atitinka ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus.

Ikiteisminio tyrimo metu G. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 115, 291, 297, 302-305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

pripažinti G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 str. 2 d. 8 p. ir skirti jam 1 (vienerių) metų ir 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 75 str., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo metu neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; neišeiti iš namų nuo 23.00 valandos iki 6.00 valandos, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nurodyti G. R., kad jis privalo vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus bei nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimus.

Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti G. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Patenkinti Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį ir iš G. R. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteisti 243,91 EUR (du šimtus keturiasdešimt tris eurus 91 ct) turtinės žalos atlyginimo.

Patenkinti iš dalies nukentėjusiojo J. V. civilinį ieškinį ir priteisti iš G. R. J. V. 60,00 EUR (šešiasdešimt eurų) turtinės žalos ir 1000,00 EUR (vieną tūkstantį eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Varėnos rajono apylinkės teismą.

Teisėja Loreta Janiulytė