- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-01-09
- Bylos Nr.
- 1A-40-498/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-70709-2015-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Olegas Šibkovas (pirm.), Giedrius Endriukaitis, Algerdas Urbšys
- Nuteistasis
- G. R.
- Nukentėjusysis
- J. V.
- Advokatai
- Valerijus Karpovas
- Kategorijos
- 2.4.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas Olegas Šibkovas Baudžiamosios bylos Nr. 1A-40-498/2017
Teisėja Loreta Janiulytė Teisminio proceso Nr. 1-01-1-70709-2015-4
2017 m. sausio 9 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Giedriaus Endriukaičio, Olego Šibkovo (kolegijos pirmininkas) ir Algerdo Urbšio,
viešame teismo posėdyje, apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. R. apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendžio, kuriuo G. R. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir jam paskirta 1 (vieneri) metai ir 2 (du) mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo metu neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; neišeiti iš namų nuo 23.00 valandos iki 6.00 valandos, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi. Bausmės vykdymo atidėjimo pradžia skaičiuotina nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinys patenkintas ir iš G. R. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteista 243,91 EUR (du šimtus keturiasdešimt trys eurus 91 ct) turtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusiojo J. V. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir priteista iš G. R. J. V. 60,00 EUR (šešiasdešimt eurų) turtinės žalos ir 1000,00 EUR (vieną tūkstantį eurų) neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
G. R. nuteistas už tai, kad 2015 m. gruodžio 25 d. apie 13 val. 30 min. (duomenys neskelbtini), prie kelio (duomenys neskelbtini), netoli (duomenys neskelbtini) kaimo ribos, tyčia, be aiškios priežasties, elgdamasis įžūliai ir rodydamas aiškų visuomenės negerbimą, kumščiu sudavė vieną smūgį J. V. į krūtinės sritį, pastarajam nuo suduoto smūgio nukritus ant žemės, ne mažiau kaip du kartus spyrė į kojas, tuo padarydamas nukentėjusiajam J. V. dešinio blauzdikaulio skeveldrinį lūžimą viršutiniame trečdalyje, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl dešinio blauzdikaulio lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui. Varėnos rajono apylinkės teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį konstatavo, jog byloje visiškai įrodyta kaltinamojo G. R. kaltė dėl jo neteisėtais veiksmais - smūgio nukentėjusiajam į krūtinės sritį sudavimu, pastarajam nuo suduoto smūgio nukritus ant žemės, ne mažiau kaip du kartus spyrimu į kojas - padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Be to, apylinkės teismas konstatavo, kad byloje surinktų bei teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma bei liudytojų ir paties kaltinamojo parodymai patvirtino, jog nukentėjusiajam jis sudavė smūgį bei spyrė kojomis be priežasties, tiesiog pamatęs nukentėjusįjį besišlapinant, kas, teismo vertinimu, laikytina mažareikšme dingstimi, išlipo iš automobilio, priėjo, staiga sudavė nurodytus smūgius rankomis ir kojomis nukentėjusiajam ir nuėjo, net iš esmės nežiūrėdamas, kas nutiko nukentėjusiajam, tokiu būdu parodydamas abejingumą savo veiksmų pasekmėms. Atsižvelgiant į tai, pirmos instancijos teismas padarė išvadą, jog kaltinamojo G. R. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, jo kaltė įrodyta.Skirdamas ir individualizuodamas bausmę pirmos instancijos teismas padarė išvadą, kad realus laisvės atėmimo bausmės vykdymas yra netikslingas, paskirtinas laisvės atėmimas gali būti atidėtinas, tam esant įstatymo sąlygoms, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1-2 dalimis, jį atidedant vieneriems metams.Pirmos instancijos teismas priteisdamas nukentėjusiajam neturtinę žalą atsižvelgė į suformuotą teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo esant panašiems sužalojimams, padarytiems dėl chuliganiškų paskatų, ir padarė išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas iš dalies patenkinti nukentėjusiojo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo ir iš kaltinamojo G. R. nukentėjusiojo naudai priteisė 60,00 EUR turtinės ir 1000,00 EUR neturtinės žalos atlyginimo.Nuteistasis G. R. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendį ir jį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Skunde G. R. nurodo, kad nusikaltimo, už kurį yra nuteistas nepadarė. Jo nuomone, teismas netinkamai ištyrė ir įvertino įrodymus, netinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, nuosprendis G. R. atžvilgiu paremtas prielaidomis bei prieštaringais nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais, kurie visi įvykio diena buvo neblaivūs. Teismo išvados neseka iš byloje esančių įrodymų, faktiškai įrodymai vertinti šališkai (BPK 20 straipsnio 3 dalis ir 5 dalis).Nuteistasis nurodo, kad priimdamas nuosprendį teismas negali konstatuoti, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti parodymai yra teisingi, todėl jais negali remtis priimant nuosprendį. G. R. teigimu, nukentėjusysis J. V. davė nenuoseklius parodymus. Nukentėjusysis teisme nepatvirtino, kad būtent nuteistasis atliko kokius nors veiksmus jo atžvilgiu. Šios aplinkybės bylos nagrinėjimo metu taip pat nepatvirtino ir joks kitas byloje apklaustas liudytojas. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojai mini Gediminą, tačiau niekas teisme nepatvirtino, kad tai esu būtent nuteistasis. Nukentėjusiojo parodymai nesutampa su liudytojų V. S. ir S. V. parodymais. Nuteistojo nuomone, teismas nepašalino šių parodymų prieštaringumo ir neatitikimo, neišsiaiškino bylai esminių aplinkybių.Nuteistasis skunde rašo, kad teismas netenkino prašymo apklausti ekspertą byloje. Ekspertizės akte nurodyta, kad smūgiai galėjo būti padaryti kietu buku žalojančiu daiktu, ekspertas neatmetė galimybės, kad susižalojimas atsirado pačiam kaltinamajam nugriuvus. Ekspertas teigia, kad tokia galimybė mažai tikėtina, tačiau ji nėra atmesta. Ekspertas, taip pat neįvertino, kad nukentėjusiajam dėl besaikio vartojimo galėjo išsivystyti osteoporozė. Nuteistojo teigimu, teismas byloje neįvertino aplinkybės, kad nukentėjusiajam įvykio dieną nustatytas 1,06 prom. girtumas, dėl ko nuketėjusysis pats galėjo nugriūti ir susilaužyti koją. Nuteistojo teigimu liudytojai S. V. ir V. S. įvykio metu taip pat buvo girti, jie yra suinteresuoti ir šališki, kadangi pažįsta Jurijų ir yra jo draugai, o nukentėjusysis siekia pasipelnyti. Nuteistasis nurodo, kad teismas netyrė ir nesiaiškino kaip kojos smūgiu įmanoma gulinčiam žmogui sulaužyti koją per blauzdikaulį. Iš byloje esančių įrodymų ir faktinių aplinkybių seka, jog yra žymiai didesnė tikimybė, kad šis sužalojimas padarytas ne koja, o nukentėjusiajam nukritus.Nuteistasis G. R., skunde neigia kad jis atliko veiksmus, kuriais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Nurodo, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad jei be nukentėjusiojo sumušimo nenustatyta kitų veiksmų, kuriais buvo demonstruota nepagarba aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, tai pakanka kaltininko veiksmus kvalifikuoti pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį, numatantį sveikatos sutrikdymą. G. R. skunde teigia, kad asmuo padaręs sužalojimus jį vadino „J.“ ir reikalavo pinigų, priekaištavo dėl šlapinimosi, o šiam pasakius kad jis ne „J.“ veiksmus baigė. Nuteistojo teigimu, sužalojimai padaryti dėl nesutarimų, konflikto.G. R. nuomone, kad teismas netinkamai paskyrė ir individualizavo bausmę, neatsižvelgė į nuteistąjį charakterizuojančias teigiamas aplinkybes ir įrodymus, paskyrė ženkliai per didelę bausmę. Teismas nemotyvavo ir nepasisakė dėl neturtinės žalos dydžio ir jos atlyginimo, priteisė ženkliai per didelę neturtinę žalą nukentėjusiajam. Teismo nustatyti sužalojimai J. V. nežymiai sutrikdė sveikatą, nustatytas vienas smūgis, kuris negalėjo ir nesukėlė sunkių pasekmių, baimių, nervų sutrikimų, todėl neturtinė žalą galėjo būti priteista tik simbolinė. Teismo priteistos neturtinė žalos dydis yra nepagrįstas ir prieštarauja teisingumo bei protingumo principams.Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija išklausė kolegijos pirmininko pranešimą, nuteistąjį G. R. ir jo gynėją advokatą Valerijų Karpovą, kurie prašė apeliacinį skundą tenkinti, taip pat prokurorę ir nukentėjusįjį kurie prašė skundą atmesti. G. R. apeliacinis skundas atmetamas. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog G. R. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte yra įrodyta. Pripažindamas G. R. kaltu, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais bei padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas. Konstatuotina, kad teismo nuosprendis surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų, teisėjų kolegijos vertinimu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau – BPK) 20 straipsnio, 301 straipsnio, 305 straipsnio nuostatos nepažeistos. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog ištirtų ir išanalizuotų įrodymų pagrindu G. R. veika pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą kvalifikuota tinkamai, kadangi atitinka šio nusikaltimo požymius.
Motyvuojamoji dalis
Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
Nuteistojo apeliaciniame skunde nėra jokių pagrįstų argumentų, kurių pagrindų reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nuosprendį ir priimti naują, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl G. R. kaltės.Byloje nustatyta, kad G. R. 2015 m. gruodžio 25 d. apie 13 val. 30 min. (duomenys neskelbtini) rajone, prie kelio (duomenys neskelbtini), netoli (duomenys neskelbtini) kaimo ribos, tyčia, be aiškios priežasties, elgdamasis įžūliai ir rodydamas aiškų visuomenės negerbimą, kumščiu sudavė vieną smūgį J. V. į krūtinės sritį, pastarajam nuo suduoto smūgio nukritus ant žemės, ne mažiau kaip du kartus spyrė į kojas, tuo padarydamas nukentėjusiajam J. V. dešinio blauzdikaulio skeveldrinį lūžimą viršutiniame trečdalyje.Nuteistasis G. R. neigia padaręs BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytą nusikaltimą ir prašo jį išteisinti. Tokią nuteistojo poziciją, apeliacinės instancijos teismas vertina kritiškai, kaip mėginimą išvengti baudžiamosios atsakomybės už šį nusikaltimą, nes ji prieštarauja byloje surinktiems ir G. R. kaltę patvirtinantiems įrodymams bei neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Skunde G. R. nurodo, kad nukentėjusiojo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu nesutampa su parodymais duotais bylą nagrinėjant teisme, yra nenuoseklūs, todėl teismas negalėjo remtis parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu. Apeliacinės instancijos teismas patikrinęs šiuos skundo teiginius, konstatuoja, kad nukentėjusiojo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdyje iš esmės sutampa. Nukentėjusysis nedviprasmiškai nurodė, kad G. R. išlipęs iš sustojusio automobilio sudavė jam smūgį į krūtinę, nuo kurios nukentėjusysis pargriuvo, o gulintį ant žemės jam spardė į kojas. Nukentėjusysis patvirtino, kad nuteistasis jį vadino „J.“, priekaištavo, kad šlapinasi viešoje vietoje. Nuteistasis neteisus teigdamas, kad nukentėjusiojo parodymai nesutampa su liudytojų V. S. ir S. V. parodymais. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs šių asmenų parodymus palyginęs juos su nukentėjusioj parodymais, konstatuoja, kad liudytojų V. S. ir S. V. parodymai nuoseklūs. Šie liudytojai tiesiogiai matė įvykį ir nurodė aplinkybes, kurios neprieštarauja nukentėjusiojo parodymams ir kitiems byloje esantiems įrodymams. Nors šie liudytojai įvykio metu buvo vartoję alkoholio, tačiau jų parodymų nuoseklumas, jų veiksmai padedant nukentėjusiajam po sumušimo, nuvykimas kartu su pareigūnu pas nuteistąjį ir aplinkybių tikslus nurodymas, patvirtina tai, kad liudytojai adekvačiai vertino situaciją, jų suinteresuotumo bylos baigtimi nenustatyta, todėl jų parodymais netikėti, apeliacinės instancijos teismas, neturi jokio pagrindo. Liudytojas S. V. aiškiai nurodė, kad matė kaip nuteistasis spyrė nukentėjusiajam, o teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad pažino jog teisiamajame posėdyje dalyvauja būtent tas asmuo, kuris sumušė J. V.. Todėl visiškai nepagrįsti skundo argumentai, kad niekas teisme nepatvirtino, kad būtent G. R. sumušė J. V., kad tai galėjo būti kažkoks kitas asmuo, paneigta bylos medžiagoje esančiais duomenimis ir apeliacinės instancijos teismas tokius skundo argumentus laiko nuteistojo gynybine versija. Taip pat pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais bei įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-33/2010, 2K-33/2014, 2K-525-648/2015). Tik teismas sprendžia dėl duomenų įrodomosios vertės, jų pakankamumo pripažįstant asmenį kaltu, ar jį išteisinant, todėl vien tai, kad teismo išdėstytas įrodymų vertinimas nesutampa su apelianto įrodymų vertinimu, nepatvirtina, jog skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ar nepagrįstasNuteistasis skunde kelia versiją, kad nukentėjusysis dėl girtumo galėjo pats nugriūti ir susilaužyti koją. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog šią versiją paneigia įvykio vietos apžiūros ir parodymų patikrinimo vietos protokolai bei prie jų esančios fotonuotraukos, iš kurių matyti, jog įvykio vietoje nėra nei didelių griovių, nei stačių šlaitų ar kitokių kliūčių, dėl kurių nukentėjusysis būtų galėjęs nuvirsti ir susilaužyti dešinįjį blauzdikaulį bei patirti kitus sužalojimus. Šia versiją paneigia nukentėjusiojo, liudytojų parodymai ir byloje pateikta teismo medicinos specialisto išvada. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai netenkino nuteistojo prašymo kviesti ir apklausti medicinos ekspertą atlikusį tyrimą, nes byloje surinkta pakankamai duomenų, kuriuos teismas gali analizuoti ir vertinti. Analogiško nuteistojo prašymo netenkino ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje yra Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto išvada Nr. G 56/2016 (06), kuri apeliacinės instancijos teismui nekelia jokių abejonių. Šioje išvadoje nustatyta, kad J. V. kliniškai nustatyta dešinio blauzdikaulio skeveldrinis lūžimas viršutiniame trečdalyje. Sužalojimas padarytas veikiant dešinės blauzdos viršutinį trečdalį kietu buku žalojančiu daiktu. Sužalojimas galėjo būti padarytas nurodytu laiku ir nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimo padarymo galimybė, smūgiuojant rankomis ar griūnant ir atsitrenkiant į grunto paviršių, mažai tikėtina. Sužalojimo padarymo galimybė, smūgiuojant kojomis, neatmetama. Sužalojimas padarytas mažiausiai vieno trauminio poveikio pasėkoje. Sužalojimas kvalifikuotas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinio blauzdikaulio lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui. Taigi apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad specialisto išvada, ją vertinant kartu su kitais byloje esančiais įrodymais neabejotinai patvirtina, kad G. R. smurtiniais veiksmai nukentėjusiajam J. V. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.Iš nuteistojo skundo turinio matyti, kad G. R. kelia veikos kvalifikavimo klausimą, neigdamas, kad jo veikoje yra kvalifikuojantis požymis – chuliganiškos paskatos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pateiktą įrodymų vertinimą nuteistojo G. R. veikos kvalifikavimo klausimu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, konstatuoja, pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad G. R. nukentėjusiajam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, padarytas iš chuliganiškų paskatų.BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte (nesunkus žmogaus sužalojimas ar susargdinimas dėl chuliganiškų paskatų) numatytas kvalifikuojamasis požymis – chuliganiškos paskatos, kaip nusikalstamos veikos elgesio motyvas, konstatuojamos tada, kai veika padaroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomenės tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Teismų praktikoje smurto veiksmai, kad ir atlikti viešoje vietoje ir sutrikdę viešąją tvarką, ne visada vertinami kaip padaryti dėl chuliganiškų paskatų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-4/2008, 2K-136/2008). Tais atvejais, kai kaltininko viešojoje vietoje padarytą smurtinę veiką pirmiausia nulėmė pavydas, kerštas, pyktis ar kitokios paskatos, kilusios dėl kaltininko ir nukentėjusiojo asmeninių ir panašaus pobūdžio (dalykinių, tarnybinių) santykių, t. y. kai nusikalstamus veiksmus lemia konkrečios, juos paaiškinančios priežastys, chuliganiškų paskatų kvalifikuojanti aplinkybė paprastai neinkriminuojama (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-136/2008, 2K-454/2011, 2K-314/2012, 2K-475/2012, 2K-166/2013).Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą dėl nusikalstamo elgesio motyvo – chuliganiškų paskatų, nustatė, kad G. R. ir J. V. pažįstami tik iš matymo, anksčiau neturėjo jokių asmeninių tarpusavio santykių, jokių konfliktų tarp jų nekilo. Taigi jokių asmeninių ir panašaus pobūdžio santykių tarp nuteistojo G. R. ir nukentėjusiojo J. V. nebuvo užsimezgę. Iš bylos duomenų matyti, kad esminė dingstis panaudoti smurtą buvo tai, kad nuteistasis tiesiog pamatė nukentėjusįjį besišlapinant. Nors nuteistasis skunde teigia, kad jis mušdamas nukentėjusįjį neva reikalavo pinigų, tačiau ir ši aplinkybė negali būti vertinama, kaip jo veiksmus paaiškinanti priežastis. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad G. R. viešoje vietoje (prie kelio (duomenys neskelbtini), netoli (duomenys neskelbtini) kaimo ribos), be aiškios priežasties, elgdamasis įžūliai ir rodydamas aiškų visuomenės negerbimą, sumušė nukentėjusįjį, t. y. nesunkiai sutrikdė J. V. sveikatą dėl chuliganiškų paskatų. Todėl apeliacinės instancijos teismas, konstatuoja, kad G. R. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.
Dėl bausmės.
Už nusikaltimo numatyto BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte padarymą G. R. nuteistas – 1 (vienerių) metų ir 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo metu neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; neišeiti iš namų nuo 23.00 valandos iki 6.00 valandos, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi.Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys). Įvertinama ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai išanalizuojama kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmė. Tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Remiantis baudžiamosios teisės teorija bei teismų praktika šiuo klausimu, vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir rinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys ir pan.Iš skundžiamo nuosprendžio bausmės skyrimo motyvų matyti, kad apylinkės teismas, skirdamas G. R. bausmę, atsižvelgė į įvykdytų nusikalstamų veikų pobūdį (padarytas vienas smurtinis nusikaltimas) bei pavojingumą (nusikaltimas apysunkis), kaltės formą (nusikaltimas padarytas veikiant tyčia), nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (nusikaltimas padarytas dėl chuliganiškų paskatų), nusikalstamos veikos stadiją (nusikaltimas baigtas), taip pat į nuteistojo asmenybę. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad G. R. praeityje neteistas, administracine tvarka nebaustas, vedęs, dirbantis. VšĮ Varėnos rajono psichikos sveikatos centre jam paslaugos neteiktos, priklausomų ligų registre nėra registruotas. Nuteistojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Apylinkės teismas skirdamas G. R. laisvės atėmimo bausmę pagrįstai pritaikė BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymą atidėjo vieneriems metams, skirdamas įpareigojimus. Teisėjų kolegijos nuomone, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be G. R. skirtos realaus laisvės bausmės atlikimo, o paskirti įpareigojimai turės teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui. Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad G. R. paskirta bausmė yra teisinga ir proporcinga, todėl dar labiau švelninti jam paskirtą bausmę nėra jokio pagrindo.
Dėl civilinio ieškinio
Nuteistasis G. R. skunde nesutinka su priteistu neturtinės žalos dydžiu ir nurodo, kad priteista ženkliai per didelė neturtinė žala. Pirmos instancijos teismas nukentėjusiojo naudai iš G. R. priteisė 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismas, įvertindamas nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos dydį, teisingai konstatavo, kad prašomas neturtinės žalos dydis atitinka CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatytus kriterijus, atsižvelgė į atsiradusias pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Apygardos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas, įvertindamas nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydį, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos.Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad J. V. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas nesukėlė sunkių pasekmių, baimių, nervų sutrikimų, todėl neturtinė žalą galėjo būti priteista tik simbolinė. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad neturtinė žala kilo dėl tyčinių nuteistojo G. R. veiksmų, nukreiptų prieš nukentėjusįjį. Nukentėjusysis J. V. patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą, kuris pasireiškė dešinio blauzdikaulio skeveldrinį lūžimą viršutiniame trečdalyje, dėl to nukentėjusysis neabejotinai jautė fizinį skausmą, taip pat patyrė ir neigiamus dvasinius išgyvenimus, negalėjo atlikti ūkio darbų, buvo prižiūrimas sesers. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apylinkės teismas ir taip sumažino prašomo priteisti civilinio ieškinio sumą, todėl dar mažinti priteistos neturtinės žalos dydžio apygardos teismas neturi jokio pagrindo.Dėl šių aplinkybių, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Varėnos rajono apylinkės teismas ištyrė visus įrodymus, teisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir skirdamas bei individualizuodamas bausmę atsižvelgė į visus Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytus bausmės skyrimo pagrindus ir kriterijus, pagrįstai priteisė nukentėjusiajam neturtinės žalos atlyginimą, todėl keisti ar naikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendį nėra jokio pagrindo.Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius pateikė pažymą, patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo G. R., nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, kurias sudaro advokato užmokestis – 52,11 Eur. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Dėl šių priežasčių antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš G. R. neišieškotinos
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Nuteistojo G. R. apeliacinį skundą atmesti.
Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo paskelbimo dienos.