- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-07-30
- Bylos Nr.
- e2-1823-904/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-00051-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Mantas Ūsas
- Ieškovas
- A. R.
- Atsakovas
- N. R.
- Trečiasis asmuo
- M. R., A. K.
- Advokatai
- Jelena Jermolajeva, Zita Jurgaitienė
dalyvaujant ieškovui A. R., jo atstovei advokatei Zitai Jurgaitienei, atsakovei N. R., jos atstovei advokato padėjėjai Jelenai Jermolajevai,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. R. ieškinį atsakovei N. R. dėl patirtų nuostolių už turto sugadinimą ir netekimą priteisimo, tretieji asmenys M. R., A. K..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas pateikė ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės 3601,80 Eur padarytų nuostolių, priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad santuoka tarp ieškovo ir atsakovės nutraukta 2018 m. lapkričio 20 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-176-1025/2018. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2019 m. rugpjūčio 2 d., Klaipėdos apygardos teismui peržiūrėjus bylą apeliacine tvarka. Viso santuokos nutraukimo proceso, nuo gyvenimo skyrium 2017 m kovo pabaigoje pradžios iki pat apeliacinės instancijos teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, ieškovė gyveno gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė, po apygardos teismo sprendimo įsigaliojimo išsikeldama iš namo, esančio (duomenys neskelbtini), jį paliko apleistą, iš namo išmontavusi ir neatskiriamus namo konstrukcijų elementus: kalvio darbo metalinės lango apsaugos ir kalvinės laiptų apsaugas – turėklus, namo laiptinėje buvusias žaliuzes, vonios ir tualeto kambario įmontuotas konstrukcijas – laikiklius, vandens aparatą, sieninius miegamojo ir laiptinės šviestuvus. Šių daiktų santuokos nutraukimo byloje ieškovė neprašė jai priteisti ar kaip kitaip padalyti. Nurodo, kad šio aplinkybės yra konstatuotos antstolės Vidos Daugirdienės 2018-12-21 bei 2019-08-02 faktinių aplinkybių konstatavimo protokoluose. Antstolės Vidos Daugirdienės 2018-12-21 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 0004/18/F-1074 užfiksuoti faktai apie name esančias konstrukcijas ir turtą, būklę, užfiksuota, kad 2018-12-21 name tarp pirmo ir antro aukšto vedančiuose laiptuose ir lango tarp jų yra kalvio darbo metalinės lango apsaugos ir kalvinės laiptų apsaugos – turėklai. Nurodė, kad išmontavus šiuos turėklus, ieškovė atsakovui padarė 1880,00 Eur žalą. Namuose nerastas pusantrinės lovos čiužinys, kuriam Ermitaže pirkti 2019-08-10 ieškovas išleido 195 Eur, išmontuoti sieniniai šviestuvai, dėl išmontuotų sieninių šviestuvų naujų pirkimui išleido 137 Eur, dėl išmontuotų lango roletų atstatymo patyrė 250 Eur išlaidas, dėl namuose nerastų Balticum televizijos 3 vnt. kortelių, 2 vnt. kortelių modulių įsigijimo patyrė 174 Eur išlaidas, dėl naujo Eden vandens aparato įsigijimo patyrė 270 Eur išlaidas, dėl vonios ir tualeto kambariuose buvusių žalvarinių laikiklių išmontavimo, turėjo pirkti naujus ir patyrė 695,80 Eur nuostolius.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, kadangi jis yra visiškai nepagrįstas. Nurodė, kad atsakovė jokio ieškovui priklausančio turto negadino, tuo labiau nepasisavino. Atsakovė iš namo, esančio (duomenys neskelbtini), išsikėlė 2019 m. liepos mėnesį ir daugiau jame nesilankė. Išsikeldama išsivežė tik jai ir jos vaikui priklausančius daiktus. Ieškovui priklausančių daiktų neėmė, name esančio turto negadino. Tuo tarpu ieškovas, kaip turto bendrasavininkas, turėjo namo raktus ir galimybę juose lankytis bet kuriuo metu.
Trečiasis asmuo M. R. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su mama N. R. (atsakove) iš namo, esančio (duomenys neskelbtini), išsikėlė 2019 m. liepos mėnesį. Išsikeldami su savimi išsivežė tik jiems priklausančius daiktus, ieškinyje nurodyti daiktai liko name. Išsikeldami iš namo turto neniokojo, turėklų nelaužė. Po išsikraustymo name lankėsi tik 2020 m. pabaigoje ir 2021 m. pavasarį, kai svečiavosi pas tėvą A. R. (ieškovą), jokių daiktų iš namo neėmė.
Trečiasis asmuo A. K. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad atsakovė iš namo, esančio (duomenys neskelbtini), išsikėlė 2019 m. liepos mėn. Nurodė, kad atsakovė yra jo gyvenimo draugė, 2019 m. buvo jų santykių pradžia, bendro ūkio nevedė. 2019 m. liepos mėn. jai padėjo išsivežti daiktus iš namo Jakų k. į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad pats name nesilankė, tarp daiktų, kuriuos padėjo pervežti, ieškinyje nurodytų daiktų nebuvo.
Šalies argumentai
Ieškovas A. R. teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad po sprendimo pirmosios instancijos teisme, 2018 m. gruodžio 21 d. atvyko į namus Jakų k. kartu su antstole, jo laukė atsakovė, pastebėjo, kad name sumontuotos kameros. Kameras sumontavo ieškovės ir atsakovo sūnus. Iki šio įvykio taip pat buvo ieškovo atžvilgio pradėtas ikiteisminis tyrimas, jam buvo uždrausta lankytis namuose. Nurodė, kad su sūnumi M. R. santykiai yra geri, jis nori bendrauti su ieškovu, tačiau atsakovė (mama) jam trukdo. Nurodė, kad žino, kas yra minimų daiktų išnešimo „užsakovas“ – atsakovė, ir kas yra „vykdytojas“ – sūnus M. R. ir atsakovės sugyventinis. Patikslino, kad 2019 m. liepos mėn. pabaigoje – rugpjūčio mėn. sūnus M. R. ir atsakovės sugyventinis – name, esančiame (duomenys neskelbtini), vykdė laiptų turėklų nusukimo darbus, nusuko roletus, nusuko žalvarinius kalviškus daiktus, nešė iš namų čiužinį. Nurodė, kad sūnus tuo metu buvo nepilnametis, o šiuo metu tarnauja kariuomenėje. Kalviškus darbus nuvežė į ieškovei priklausantį butą, 2020 m. skelbime dėl to buto nuomos, nuotraukose šie kalviški darbai matėsi. Įvykio, kad buvo vežami daiktai iš namo, pats nematė, apie tai žino iš kito asmens pasakojimo. Asmens, kuris jam viską papasakojo, atskleisti negali. Nurodė, kad raktus nuo namo Jakų k. iki 2019 m. rugpjūčio mėn. turėjo jis, atsakovė ir sūnus.
Atsiliepimas
Atsakovė N. R. teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad turi sūnų M. R., kuris 2019 m. gruodžio mėn. sulaukė pilnametystės. Nurodė, kad ginčo laikotarpiu 2019 m. liepos – rugpjūčio mėn. gyveno name, esančiame Jakų k., tačiau kartais gyveno pas savo mamą. Tuo metu dirbo apsaugos darbuotoja, darbas buvo pamaininis (24 val. dribo, 4-5 dienos poilsio), sūnus atostogavo. Nurodė, kad jos sugyventinis A. K. yra jūrininkas. 2019 m. liepos – rugpjūčio A. K. name Jakų k. negyveno, jie su atsakove buvo neseniai susipažinę, susitikinėjo. Sūnus M. R. su ieškovu mažai bendravo. Nurodė, kad tuo metu, kai ji name Jakų k., gyveno, ieškinyje nurodyti daiktai name buvo. Paaiškino, kad tuo metu, kai dar su ieškovu gyveno kartu, vykdavo į Rietavo turgų pirkti įvairių daiktų. Daiktus pirkdavo ne po vieną vienetą – kai ką palikdavo name Jakų k., kai ką į sodybą, butą. Pvz., kabyklas, tualetinio popieriaus laikiklius ir pan. pirko Rietave. Tai buvo sendaikčiai. Nurodė, kad ieškovas negali susitaikyti, kad po skyrybų jai iš ieškovo buvo priteista piniginė kompensacija. Patvirtino, kad 2019 m. liepos mėn. raktus nuo namų turėjo ji, ieškovas, sūnus ir galbūt ieškovo mama. Iš namo Jakų k. išsikraustė 2019 m. liepos mėn. Tuo metu, kai atvyko antstolė su ieškovu, jos name nebuvo, su ieškovu nebendravo. Išsikraustė kartu su sūnumi. Nurodė, kad daiktų neėmė, vykstant skyrybų procesui nuolat buvo kaltinama tuo, ko nepadarė. Dėl kėdžių name ir bute nurodė, kad kėdės (4 vnt.) pirko Rietavo turguje – 2 kėdės jie laikė name Jakų k., o kitas 2 – bute. Nurodė, kad butą nuomojo, tačiau 2017 m. birželio mėn. buto nuomos sutartis buvo nutraukta, butas nebuvo nuomojamas. Vėliau butą norėjo iš naujo išnuomoti, todėl įdėjo skelbimą į skelbiu.lt, skelbimas buvo koreguojamas, nes keitėsi buto apstatymas (buvo parduotas minkštas kampas ir pan.).
Atsakovės atstovė advokato padėjėja Jelena Jermolajeva teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad butas iki santuokos nutraukimo buvo nuomojamas, vėliau nuoma nutraukta. Įsiteisėjus santuokos nutraukimo sprendimui, ieškovė gavo kompensaciją ir atliko buto remontą, taip pat sukabino žalvarinius vonios kambario aksesuarus, kurie buvo įsigyti Rietavo turguje, perkant kelis komplektus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys atmestinas.
Iš bylos nagrinėjimo metu pateiktų rašytinių įrodymų nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Santuoka tarp ieškovo ir atsakovės nutraukta 2018 m. lapkričio 20 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų sprendimu civilinėje byloje e2-176-1025/2018, teismo sprendimas įsiteisėjo 2019 m. rugpjūčio 2 d.
2018 m. gruodžio 21 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 0004/18/F-1074 antstolė Vida Daugirdienė 2018 m. gruodžio 21 d. 10.00 val. nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), konstatavo, kad užfiksuota pirmojo aukšto sanitarinės patalpos būklė, patalpa tvarkinga ir pilnai apstatyta santechnika bei vonios baldais, užfiksuota antro aukšto patalpų būklė bei apstatymas.
2019 m. rugpjūčio 2 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 0004/18/F-1129 antstolė Vida Daugirdienė konstatavo, kad 2019 m. rugpjūčio 2 d. 10.50 val. nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), kad užfiksuota patalpų būklė – patalpos paliktos netvarkingos, visur šiukšlės, maisto liekanos, ant kurių gausybė musių, visur išmėtyti daiktai, kambariuose yra įvairių maišų su šiukšlėmis. Konstatuota, kad akivaizdžiai matomos žymės vietose, kuriose kabėjo šviestuvai – jų nebėra, išmontuoti dalis laiptinės turėklų, vonios kambaryje matosi likusios žymės buvusių pakabintų daiktų.
2018-04-19 buvo atliktas buto, esančio (duomenys neskelbtini), turto vertinimas, atlikta fotofiksacija. 2018-08-06 teismo ekspertė L. C. atliko nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) vertinimo, pateikė išvadą su foto nuotraukomis.
Ieškovas pateikė išlaidas pagrindžiančius dokumentus: 2019-08-05 uždarosios akcinės bendrovės „Balticum TV“ sąskaitą 174,00 Eur sumali; 2019-08-13 uždarosios akcinės bendrovės „Lauresta“ užsakymo kvitą – sutartį 250,00 Eur sumai; 2019-08-08 uždarosios akcinės bendrovės „Gestė“ PVM sąskaitą faktūrą 695,00 Eur sumai; 2019-08-10 uždarosios akcinės bendrovės „Ermitažas“ čekį 195,00 Eur sumai; 2020-12-29 M. B. „Vilko kalviai“ išankstinę sąskaitą 1880,00 Eur sumai bei 2021-05-10 sutartį; uždarosios akcinės bendrovės „Kesko Senukai Lithuania“ čekį 137,60 Eur sumai; 2019-09-10 mokėjimas uždarajai akcinei bendrovei „Eden Springs Lietuva“ 270,09 Eur sumai;
Atsakovė pateikė duomenis, kad 2019-08-05 iš uždarosios akcinės bendrovės „Pigu“ įsigijo čiužinį, kurio vertė 363,00 Eur.
Iš uždarosios akcinės bendrovės „Diginet LTU“ 2021-05-11 rašto nustatyta, kad užsakovas N. R. 2020-04-14 įdėjo skelbimą portale skelbiu.lt dėl nuomojamo trijų kambarių buto, kuris tą pačią dieną buvo aktyvuotas, koreguotas 2020-04-16, 2020-04-21, 2020-05-03.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato veiklos skyrius 2018-09-28 A. R. nurodė nesilankyti adresu (duomenys neskelbtini).
Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Civilinės atsakomybės teisiniai santykiai gali atsirasti tik tuomet, kai nustatomos visos atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltė, tais atvejais, kai ją reikia įrodinėti. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).
Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai plėtojamoje praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka.
CPK 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).
Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002). Pabrėžtina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus oficialiuosius rašytinius įrodymus (prima facie), kuriais patvirtintos aplinkybės laikomos visiškai įrodytomis, iki jos nebus paneigtos įstatymų nustatyta tvarka (CPK 197 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48/2005).
Taigi, įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą reikalauja, kad prieštaravimai, tiriant bei vertinant byloje surinktus įrodymus ir jų pagrindu nustatant faktines bylos aplinkybes, būtų pašalinti, prieinant teismo vidiniu įsitikinimu pagrįstą išvadą dėl vienų ar kitų teisiškai reikšmingų aplinkybių, kuriomis grindžiamas priimamas galutinis teismo sprendimas. Tačiau pabrėžtina, kad vien tik ta aplinkybė, kad šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, nesudaro pagrindo išvadai, jog bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009).
Byloje kilo ginčas dėl ieškovui padarytos turtinės žalos, kai atsakovė, jo teigimu, pasibaigus skyrybų procesui iš jam nuosavybės teise priskirto namo, esančio (duomenys neskelbtini), pasiėmė (demontavo) skyrybų byloje nepadalintus kilnojamuosius daiktus: kalvio darbo metalinės lango apsaugos ir kalvinės laiptų apsaugas – turėklus, namo laiptinėje buvusias žaliuzes, vonios ir tualeto kambario įmontuotas konstrukcijas – laikiklius, vandens aparatą, sieninius miegamojo ir laiptinės šviestuvus, čiužinį, Balticum televizijos 3 vnt. kortelių. Ieškovo skaičiavimu, jam padaryta 3601,80 Eur turtinė žala. Žalos dydį ieškovas grindė pateiktais čekiais, sąskaitomis faktūromis, sutartimis, pagal kuriuos įsigijo naujus daiktus, pakeičiančius prarastuosius. Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad iš liudininko žino, kad demontavimo darbus name atliko jo sūnus, byloje įtrauktas trečiuoju asmeniu M. R., o daiktus į atsakovei priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini)nuvežė atsakovės sugyventinis A. K.. Tačiau ieškovas nepasinaudojo savo teise į teismo posėdį pakviesti liudytoją, kuris jo nurodytas aplinkybes patvirtintų, liudytojo duomenų nenurodė. Be to, M. R. bei A. K. į bylą įtraukę trečiaisiais asmenimis, o ne atsakovais. Pažymėtina, kad ieškovas neteikė teismui duomenų apie žalvarinių vonios aksesuarų įsigijimo aplinkybes, kiek komplektų ir kada buvo pirkta. Nebuvo paneigta atsakovės versija, kad šiuos aksesuarus jie kartu pirko Rietavo turguje po kelis komplektus ir vienus laikė gyvenamajame name, kitus – bute. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu neteikė prašymo atlikti ekspertinį vertinimą, ar daiktai, užfiksuoti nuotraukose faktinių aplinkybių konstatavimo protokole ir nuotraukose, patalpintose portale skelbiu.lt yra tie patys, ieškovas vadovavosi tik savo subjektyviu vertinimu.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, įvertinus ištirtus byloje pateiktus įrodymus, konstatuotina, kad nėra visų būtinų sąlygų atsakovės civilinei atsakomybei kilti. Teismas daro išvadą, kad ieškinys, pareikštas atsakovei dėl nuostolių priteisimo nėra įrodytas, todėl atmestinas. Tuo pagrindu atmestinas ir reikalavimas dėl CK 6.37 straipsnio 1 dalyje numatytų palūkanų priteisimo
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė teismui pateikė įrodymus, kad patyrė 500 Eur advokato pagalbos išlaidų, todėl šios išlaidos jai priteisiamos iš ieškovo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo A. R. atsakovei N. R. 500,00 Eur (penki šimtai eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.