Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. R. patikslintą ieškinį atsakovei N. R. dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, kompensacijos priteisimo, nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo AB Luminor bankas, atsakovės N. R. patikslintą priešieškinį dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, santuokos metu įgyto turto padalijimo, atsiskaitymo su kreditoriumi tvarkos nustatymo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos rajono savivaldybėje, ir trečiojo asmens pareiškiančio savarankiškus reikalavimus UAB „Klaipėdos būstas LT“ ieškinį dėl skolos priteisimo iš atsakovės N. R..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį parengiamojo ir teismo posėdžio metu patikslino ir prašo nutraukti santuoką tarp ieškovo ir atsakovės, sudarytą 2001-06-13 Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 412 dėl abiejų sutuoktinių kaltės; nustatyti sūnaus M. R., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su atsakove N. R.; priteisti iš ieškovo išlaikymą sūnui M. R. periodinėmis išmokomis, mokant po 250,00 Eur kiekvieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki sūnaus pilnametystės; santuokos metu įgytą turtą, esantį bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, padalyti taip: atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteisti: butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 64000,00 Eur; automobilį „VW PASSAT“, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), 5000,00 Eur vertės; ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteisti: (duomenys neskelbtini); automobilį „VW PASSAT“, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) kurio vertė 1700,00 Eur; priteisti iš atsakovės 1100,00 Eur piniginę kompensaciją už sutuoktinių jungtinės nuosavybės sumažinimą (už praduotus atsakovės šuniukus) ir 1098,00 Eur kompensaciją už jo sumokėtas sąskaitas už komunalines paslaugas; priteisti iš atsakovės 3990,00 Eur piniginę kompensaciją už sutuoktinių jungtinės nuosavybės sumažinimą (už atsakovės pasisavintus daiktus) ir 1705 Eur nuostolių už apleistos namo aplinkos teritorijos atstatymą, 100 Eur nuostolių už išlaužtą garažo langą; prievolę pagal 2010-10-25 Kreditavimo sutartį Nr. 2305-2010-6533 kreditoriui AB „Luminor“ bankas pripažinti šalių solidaria prievole; po santuokos nutraukimo atsakovei palikti jai santuokinę pavardę „R.“; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Reikalavimų pagrindu nurodė aplinkybes, jog bendras jų šeimos gyvenimas tapo negalimas, kadangi atsakovė buvo neištikima. Siekdamas išsaugoti šeimą, ne vienerius metus tikėjosi, kad atsakovės elgesys pasikeis, tačiau atsakovės elgesys nesikeitė, todėl bendras gyvenimas tapo negalimas. Su atsakove negyvena santuokinio gyvenimo ir yra įsitikinęs, kad tolesnis jų bendras gyvenimas nebegalimas, susitaikyti nėra galimybių. Po santuokos nutraukimo išlaikymo iš atsakovės nereikalauja. Sūnaus Milano gyvenamoji vieta nustatytina su motina. Su sūnumi santykiai artimi, rūpinasi jo vystymusi, lavinimu, sveikata, išlaiko sūnų finansiškai. Sūnus neturi jokių ypatingų poreikių, dėl ko reikėtų mokėti didesnę išlaikymo sumą, nei 250 Eur. Kreditorius – DNB bankas, 2010 m. spalio 25 d. Kreditavimo sutartimi Nr. 2305-2010-64533 suteikė 91230,31 Eur dydžio kreditą gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini), pirkti, kredito likutis 2017-04-04 yra 77256,71 Eur, kredito mokėjimo termino pabaiga – 2040-10-30. Priteisus turtą, adresu (duomenys neskelbtini). ieškovo asmeninės nuosavybės teise, sutinka, jog prievolė mokėti kreditą nustatytais terminais ir tvarka pereitų ieškovui. Nuo 2010 m. kredito gavimo dienos, mokėjo visas įmokas už namą iš savo darbinių pajamų. Teigia, jog atsakovė gyvendama skyriumi, sumažino bendro dalytino turto vertę, išnešdama iš namo kilnojamąjį turtą už 7980 Eur, tai yra išnešė: rankinės zygiavimo stakles - 300 Eur; krūmapjovę - 150 Eur; medienos pjaustymo stakles -150 Eur; siaurapjūklį „Metabo“ - 250 Eur; benzininį pjūklą - 200 Eur; automobilio keliones bagažinės laikiklį „Thule“ - 300 Eur; zygiavimo ratukus - 150 Eur; televizorių „Samsung“ - 300 Eur; kalvio rankų darbo paveikslą - 70 Eur; planšetinį kompiuterį „Ipad“ - 250 Eur; auksinę grandinėlę ir pakabuką, bendras svoris 60 g (*27e) - 1620 Eur; auksinę grandinėlę ant rankos 1 modelis, - 560 Eur; auksinę grandinėlę ant rankos 2 modelis - 560 Eur; paauksuotų stalo įrankių rinkinį - 250 Eur ir lėkščių rinkinį – 200 Eur; masažinę kėdę -150 Eur; lankstymo staklių priedą – skardos pjaustymo peilį - 500 Eur; stalinę lempą - 20 Eur; pripučiamą miegamą čiužinį - 50 Eur; elektrinę garinę grindų plovimo šluostę - 30 Eur; gėlių vazą - 50 Eur; židinio žeberklų (kalvio rankų darbo) rinkinį -130 Eur; kalvio rankų darbo žvakidę - 100 Eur; lauko kėdes, 6 vnt. - 60 Eur; fotoapratą „Nikon D80“ - 450 Eur; mėsos malimo ir dešrelių gaminimo mašiną - 150 Eur; siuvimo mašiną - 400 Eur; akumuliatorinę drėlę „Bosch“ - 250 Eur; įvairių veržlių atsukimo raktų rinkinį -120 Eur; sulčių spaudimo mašiną - 150 Eur; trimerį - 60 Eur, todėl iš atsakovės turi būti priteistina pusė šių nurodytų daiktų vertės –3990 Eur. Atsakovė pardavė vienuolika šuniukų po 250 Eur ir tokiu būdu sumažino bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę 1100 Eur sumai. Laikotarpiu nuo 2017-06-01 iki 2017-09-31 sumokėjo mokesčius už namą, kuriame liko gyventi atsakovė, todėl atsakovė turi jam kompensuoti 1098 Eur už apmokėtas atsakovės sąskaitas. Atsakovė tyčia išlaužė garažo langą ir apleido namo aplinką, todėl turi atlyginti jam padarytą žalą.

Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, tačiau pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo su ieškovo patikslintais reikalavimais nesutiko. Nurodė, jog 2017 m. gruodžio mėnesį atsakovės augintinė kalė atsivedė 6 šuniukus, kurių negalėjo prižiūrėti ir išmaitinti, todėl juos padovanojo kitiems žmonėms. Ieškovo prašoma priteisti kompensacija už sumokėtas komunalines paslaugas yra nepagrįsta, šioms sąskaitoms apmokėti buvo naudojamos lėšos iš bendrų sutuoktinių lėšų. Ieškovo prašoma kompensacija už dalintino kilnojamojo turto sumažinimą, neva ji išnešė iš namo, taip pat nepagrįsta, nes apie kai kurių daiktų egzistavimą net nežino, kiti daiktai vis dar yra name, pvz. televizorius perneštas į vaiko kambarį, o televizorių buvusį svetainėje ieškovas pats išsivežė, papuošalai yra jos asmeniniai. Teigia, jog lango neišdaužė ir jokių tyčinių veiksmų neatliko, pagal galimybes tvarkė namo aplinką, be to aplinką turėjo galimybę tvarkyti ir ieškovas.

Trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų AB „Luminor“ bankas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė atmesti ieškinio reikalavimą dėl prievolių pagal 2010-10-25 Kreditavimo sutartį Nr. 2305-2010-64533 pripažinimo asmeninėmis ieškovo A. R. prievolėmis. Nurodė, jog 2010 m. spalio 25 d. Kreditavimo sutartis Nr. 2305-2010-64533 yra sudaryta abiejų sutuoktinių: ieškovo ir atsakovės, negrąžinto kredito likutis sudaro 75902,59 Eur. Bankas suteikė kreditą abiem sutuoktiniams ieškovui ir atsakovei kaip solidariems skolininkas, už įsipareigojimų bankui pagal kreditavimo sutartį įvykdymą yra atsakingi solidariai tiek ieškovas, tiek atsakovė. Bankas nesutinka keisti kreditavimo sutarties sąlygų ir atleisti atsakovę N. R. nuo įsipareigojimų bankui pagal kreditavimo sutartį vykdymo. Ieškinio reikalavimą dėl bankui įkeisto turto, adresu (duomenys neskelbtini), priteisimo ieškovui asmeninės nuosavybės teise palieka spręsti teismo nuožiūra.

Institucija teikianti išvadą, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, per teismo nustatytą terminą pateikė preliminarią išvadą, kurioje nurodė, jog neprieštarauja, kad šalių sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, su kuria vaikas ir gyvena. Vaikas paaiškino, jog nori gyventi su mama, o su tėvu bendrauti kas antrą savaitgalį bei su juo praleisti pusę savo atostogų. Prašomas priteisti išlaikymas vaikui yra pakankamas, be to ieškovas yra pažadėjęs kiekvieną savaitę sūnui pervesti po 20 Eur.

Institucija teikianti išvadą susipažinusi su priešieškinio reikalavimais, nurodė, jog tenkinus priešieškinio reikalavimus dėl gyvenamosios vietos nustatymo su motina ir išlaikymo priteisimo, nepilnamečio vaiko interesai nebus pažeisti.

Klaipėdos apylinkės teismo pirmininko pavaduotojas 2018-03-30 nutartimi sujungė civilinę bylą Nr. e2-4136-941/2018 pagal ieškovės UAB „Klaipėdos būstas Lt“ ieškinį atsakovei N. R. dėl 173,57 Eur skolos, 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo su civiline byla Nr. e2-176-1025/2018 dėl santuokos nutraukimo.

2018-04-03 Klaipėdos rajono rūmų nutartimi pripažintas šioje civilinėje byloje trečiuoju asmeniu UAB „Klaipėdos būstas Lt“ ir byloje nagrinėtinas trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais UAB „Klaipėdos būstas LT“ ieškinys atsakovei N. R. dėl priteisimo iš atsakovės 175,57 Eur skolos, 5 procentų metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų.

Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė savo reikalavimus, prašė juos tenkinti. Papildomai nurodė, jog sutinka nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsakovės kaltės neįrodinės. Sutinka, jog sūnus gyventų su motina. Ginčo dėl bendravimo su sūnumi nėra, motina sūnui leidžia su juo bendrauti, bet pats sūnus nenori. Vaikas sportuoja, lanko užsiėmimus saviraiškos centre, specialių poreikių neturi. Kai atsakovė gyveno santuokoje, ji nedirbo, o jis duodavo apie 1300 Eur, iš kurių atsakovė mokėjo už sūnaus būrelius, kitoms reikmėms, buičiai, o jis mokėjo paskolą, komunalinius mokesčius, automobilio tvarkymą. Sutinka mokėti sūnui po 250,00 Eur kas mėnesį, jeigu galės ir reikės, mokės ir daugiau. Šiuo metu dirba naftos platformoje, atlyginimas svyruoja. Išėjo gyventi skyrium 2017 m. kovo mėnesį į nuomojamą butą, o atsakovė su sūnumi liko gyventi name (duomenys neskelbtini). Bute, (duomenys neskelbtini), niekas negyvena. Žino, kad yra susidariusios skolos už komunalines paslaugas, norėjo jas sumokėti. Sutiktų, jog "Klaipėdos būstas Lt" prievolė būtų solidari ir skola būtų priteista iš jų kaip solidarių skolininkų, tačiau tik tokiu atveju, jeigu atsakovė grąžintų pasisavintus daiktus (įrankius). Nuo 2017-06-01 iki 2017-12-31 bute Alksnynės gatvėje niekas negyveno. Iki 2017-06-01 butas buvo nuomojamas, sąskaitas apmokėdavo nuomininkai, o jiems išsikrausčius, sąskaitas už komunalinius mokesčius gaudavo atsakovė, o jis už namą, todėl ir mokėjo komunalinius mokesčius. Neleido nuomininkams toliau nuomoti buto, nes ketino pats ten apsigyventi, bet bute negyveno. Darbingas, sveikas. Kreditorių neturi, išskyrus Luminor banką dėl būsto kredito. Kredito įmokas visada laiku mokėjo, atsakovė pajamų niekada neturėjo. Sutiko, dėl nekilnojamojo turto ir transporto priemonių pasidalijimo būdo ir tvarkos, tačiau nesutiko dėl dalintino turto verčių, nes atsakovė jam atitenkančiam turtui sukėlė vertes. Sokaičių kaime esanti sodybos dalis turi būti priteista jam, nes tai jo senelių namai. Sodyba buvo labai apleista, jis nusipirko iš senelio ir įregistravo kaip bendrą jungtinę nuosavybę. Sutinka, jog butas Alksnynės gatvėje atitektų atsakovei. Priteisus namą jam, mokėtų kredito įmokas, siektų modifikuoti prievolę, jog ji taptų asmenine. Dauguma baldų pirko Rietavo turguje, todėl jų kainas nurodė tokias kiek mokėjo turguje, nežino ar jos sumažėjo. Atsakovės nurodomos staklės iškomplektuotos, atsakovė nuo lankstymo staklių nuėmė peilį, kurio vertė apie 500 Eur, nuo karpymo staklių nuėmė rankeną, kurios vertė apie 300 Eur. 2002-04-31 sudaryta išlaikymo iki gyvos galvos sutartis, kurios pagrindu buvo sudaryta senelio buto pardavimo sutartis ir įsigytas kitas butas, su sąlyga, jog senelis gyvens kartu su jais. Seneliui buvo skirtas kambarys, po 2 metų jis mirė. Kadangi atsakovė nedirbo, tai atsakovės senelį išlaikė jis. Nuo 2017 m. kovo mėnesio kartu negyvena. Pradėjus gyventi atskirai atsakovė išnešė daugelį daiktų, todėl atsakovė turi sumokėti kompensaciją už sumažintą turtą. Nurodė sąrašą ir daiktų vertes, kurias paskaičiavo pagal internetiniuose tinklapiuose nurodytas naujų daiktų kainas, jas sumažindamas. Teigia, jog kai kurie daiktai – staklės, zygiavimo staklės, krūmapjovė, siaurapjūklis Metabo, bagažinės laikiklis, zygiavimo ratukai, lankstymo staklių peilis yra dingę, jie buvo garaže, o garažo langas išlaužtas, todėl mano, jog buvo garažas atidarytas iš vidaus ir minimi daiktai parduoti ar atiduoti apie juos suprantančiam asmeniui. Televizorius Samsung gali būti name, nors jo nematė; kalvio rankų paveikslas – dingęs; planšetinis kompiuteris gali būti name; juvelyriniai dirbiniai yra pas atsakovę, jie buvo pirkti kaip investicija; paauksuoti indai ir lėkščių rinkinys, masažinė kėdė, stalinė lempa, pripučiamas čiužinys, vaza, židinio žeberklai, žvakidės dingę, lauko kėdžių taip pat nematė name. Namo aplinka kai pradėjo gyventi skyrium apleista. Atsakovė išlaužė garažo langą, todėl turi atlyginti nuostolius.

Teismo posėdžio metu atsakovė palaikė savo reikalavimus, prašė juos tenkinti. Papildomai nurodė, jog ieškovas 2017-05-24 paėmė raktus nuo namo garažo, sodybos, o ji turėjo tik vienus raktus nuo namų įėjimo, todėl negali pasakyti, kokie daiktai buvo garaže. Ieškovui pradėjus kaltinti, jog ji pradangino dalį daiktų, paprašė sūnaus pro garažo langą nufotografuoti ten esančius daiktus. Sūnus išdaužė garažo langą, tačiau įlįsti į garažo vidų jis negalėjo, nes garažo langas grotuotas. Ieškovas yra konfliktiškas, todėl prisigalvoja įvairiausių būdų kaip ją kaltinti. Kas kartą kai jos nėra namie, ieškovas atvažiuoja į namą ir nežinia, kokius daiktus jis išsinešė, žino tik, kad buvo televizorius, kuris pirktas lizingu „Samsung“, Karcher“ aukšto slėgio plovykla, kavos virimo aparatas, grilinė, kada jie dingo, pasakyti negali, nes nepastebėjo, juos išsinešė ieškovas. Auksiniai papuošalai jai buvo padovanoti tėvų, todėl jie yra asmeniniai. Apie ieškovo įrankius supratimo neturi ir jai tokie daiktai nereikalingi, mano, kad jie vis dar yra garaže, į kurį įeiti ir dabar dar negali, o ieškovas gali. Kai kurie ieškovo nurodomi kaip dingę daiktai yra name. Ieškovui išėjus gyventi atskirai, aplinką prie namo tvarkė kaip įmanė, nes garažas buvo užrakintas su reikalingomis aplinkos tvarkymo instrumentais. Jai padėjo kaimynai. Sutiko su nekilnojamojo ir kilnojamojo turto ir transporto priemonių padalijimo būdu, tačiau nesutiko dėl verčių. Priešieškinyje kilnojamojo turto vertes nurodė pagal internetiniuose puslapiuose skelbiamas kainas, o nekilnojamąjį turtą įvertino jos užsakymu vertintojai. Paaiškino, jog sudarius santuoką, ji ir ieškovas neturėjo kur gyventi, todėl jos senelis ir ji sudarė rentos sutartį, kurios pagrindu ji turėjo išlaikyti senelį iki gyvos galvos. Senelio butas buvo parduotas ir tą pačią dieną nupirktas butas Alksnynės gatvėje, Klaipėdoje. Jos šeima ir senelis gyveno kartu, nors ji ir nedirbo, kadangi buvo vaiko gimdymo atostogose, tačiau gaudavo pajamų, be to senelis pats prisidėdavo prie savęs išlaikymo, nes gavo gerą pensiją, todėl sakyti, kad tik ieškovas išlaikė senelį, negalima. Senelis jų šeimoje išgyveno trejus metus. Mano, jog ieškovas turi jai sumokėti kompensaciją už jos asmeninį turtą įsigyjant butą Alksnynės gatvėje. Pripažino, jog ieškovas moka 200 Eur kas mėnesį, tačiau išlaikymui ieškovas turėtų skirti daugiau, nes sūnus lanko kikbokso treniruotes, kai gyveno kartu mokėsi labai gerai, jam buvo samdomi repetitoriai, o dabar mokslai pašlijo, todėl reikalinga samdyti repetitorius, jo sveikata gera. Jos pajamas sudaro nuo 440-500 Eur per mėnesį. Vaiko poreikiams patenkinti reikia iš viso 600 Eur. Nurodė, kad išėjus ieškovui gyventi atskirai, jis laikotarpiu nuo 2017-06-01 iki 2017-09-31 naudojosi butu Alksnynės gatvėje, todėl už buto komunalinius mokesčius turėtų būti mokama solidariai. Ji mokėjo mokesčius ir už butą ir už namą. Name gyvena ji su vaiku.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

ieškinys, priešieškinis tenkintini iš dalies, UAB „Klaiėdos būtasLT“ ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad šalys susituokė (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Santuokos metu šalims gimė sūnus M. R., gim. (duomenys neskelbtini).

2002-04-30 sudaryta tarp N. S. ir N. R. išlaikymo iki galvos sutartis, kurios pagrindu N. R., su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos N. S., nuosavybė perduotas butas, esantis (duomenys neskelbtini); 7 punkte nurodyta, jog N. R. gali perleisti gautą turtą tik turint išankstinį patvirtintą notaro N. S. sutikimą. 2002-09-10 sutuoktiniai N. R. ir A. R., kaip pardavėjai, N. S. sutikimu įsipareigojo parduoti butą (duomenys neskelbtini) pirkėjui B. J.. Sutartyje aiškiai nurodyta, jog parduodamas turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė ir priklauso pardavėjams pagal 2002-04-30 išlaikymo iki gyvos galvos sutartį ir VĮ Registrų centro registraciją. 2002-09-10 pirkimo-pardavimo sutartimi N. R. nusipirko butą, adresu (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro duomenimis butas, esantis (duomenys neskelbtini), įregistruotas N. R. vardu pagal 2002-09-10 pirkimo-pardavimo sutartį. Įkeistas. Domus Optima 2018-04-19 įvertino šį turtą 64000 Eur. 2018-05-30 hipoteka pakeista. 2018-08-06 atliktas vertinimas UAB „Lovertus“ nustatyta buto vertė 59700 Eur.

Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotas N. R. ir A. R. vardu 2010-10-26 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, turtas įkeistas bankui. Šalys turi kreditorinius įsipareigojimus pagal 2010-10-25 Kreditavimo sutartį Nr. 2305-2010-6533 kreditoriui AB „Luminor“ bankas, pagal kurią bankas sutuoktiniams suteikė 91203,31 Eur dydžio kreditą gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini) pirkimui, kredito mokėjimo termino pabaiga 2040-10-31. 2018-04-03 kredito likutis - 74523,81 Eur. „Domus Optima“ 2017-10-30 įvertino šį turtą 125000 Eur. Pagal 2018-01-29 teismo ekspertės L. C. atliktą nekilnojamo turto vertinimo išvadą Nr. 180129LCH-02, šio turto vertė - 155000 Eur.

13/29 dalys žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), įregistruotas N. R. ir A. R. vardu 2008-06-16 pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu. Pagal teismo ekspertės L. C. atliktą nekilnojamojo turto vertinimo išvadą Nr.180430LCH-01 šio turto vertė 2018-04-13 dienai 9000,00 Eur.

minkštas odinis kampas - 130 Eur (ieškovo nurodoma 800 Eur vertės); šaldytuvas - 50 Eur (ieškovo nurodoma 200 Eur vertės); ąžuolinė komoda - 100 Eur (ieškovo nurodoma 200 Eur vertės); kavos staliukas - 20 Eur (ieškovo nurodoma 150 Eur vertės); skalbimo mašina - 50 Eur (ieškovo nurodoma 150 Eur vertės); virtuvinis stalas su 4 kėdėmis - 100 Eur (ieškovo nurodoma 250 Eur vertės); miegamojo baldų komplektas - 80 Eur (ieškovo nurodoma 200 Eur vertės) televizorius - 100 Eur (ieškovo nurodoma 150 Eur vertės); prieškambario spinta - 50 Eur (ieškovo nurodoma 150 Eur vertės), prieškambario spintelė - 30 Eur (ieškovo nurodoma 100 Eur vertės); ieškovas dar papildomai nurodė kambario baldus (viengulė lova, spinta 300 Eur vertės), o atsakovė nurodo, jog tai vaiko baldai, dulkių siurblį 80 Eur vertės, atsakovė nurodė, jog jis sugedęs, todėl bevertis.

Dėl santuokos nutraukimo

Dėl pavardės po santuokos nutraukimo.

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 str. 1 d.). Šalys prašo po santuokos nutraukimo palikti atsakovei pavardę „R.“, o ieškovui – „R.“, todėl nesant ginčo, po santuokos nutraukimo atsakovei paliktina jos pavardė „R.“, o ieškovui – „R.“ (CK 3.69 str. 1 d.).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi vadovautis išimtinai vaiko interesais (CK 3.174 str. 2 d.), taip pat turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovo ir atsakovės nepilnametis vaikas M. R., šalims pradėjus gyventi skyrium liko gyventi kartu su atsakove ir šiuo metu su ja gyvena. Atsakovė užtikrina sūnaus fizinius poreikius, saugią aplinką, tinkamas gyvenimo sąlygas. Ieškovas sutinka, kad sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakove. Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė nurodė, jog vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su atsakove atitinka jo interesus, vaikas nori gyventi su motina. Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių nėra ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, byloje nesant duomenų, jog atsakovė elgiasi netinkamai sūnaus atžvilgiu ar negalėtų tinkamai pasirūpinti vaiku, atsižvelgus į institucijos pateiktą išvadą, jog šalių vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakove, ieškovas neprieštarauja, kad sūnus gyventų su atsakove, darytina išvada, kad nepilnamečio vaiko M. R. interesai bus maksimaliai apsaugoti jo gyvenamąją vietą nustačius su ieškove – vaiko motina N. R. (CK 2.14 str., 3.169 str. 2 d.).

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

Dėl išlaikymo vaikui priteisimo.

Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 1, 2 d.). CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaiko poreikius. Vertinant konkrečioje byloje nurodytas faktines aplinkybes, reikia ne tik laikytis teisės normose, reglamentuojančiose vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymo pareigas, išdėstytų reikalavimų, bet ir vadovautis kitais civiliniame kodekse įtvirtintais principais, tarp kurių ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai bei CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaiko poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaiko poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius.

Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Pažymėtina, jog priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimalia mėnesine alga. Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas tik orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti. Nepriklausomai nuo to, su kuriuo iš tėvų gyvena nepilnametis vaikas, jo išlaikymu turi rūpintis abu tėvai.

Teismo vertinimu, nereikia įrodinėti, jog šalių sūnui būtinas pilnavertis maitinimas, apranga ir avalynė, priemonės laisvalaikiui, ugdymui ir pan., tačiau atsakovės nurodoma būtina 600,00 Eur suma, kuri reikalinga vienam mėnesiui vaikui išlaikyti ir jo poreikiams tenkinti yra per didelė ir nelaikytina atitinkančia faktines vaiko išlaikymui reikiamas būtinas ir pagrįstas išlaidas. Atsakovė neįrodė, kad nepilnamečiui sūnui per mėnesį būtina skirti 100,00 Eur rūbams bei avalynei. Teismo vertinimu ieškovės nurodoma pramogoms skirtina 40,00 Eur suma yra pakankamai didelė ir nepagrįsta. Turiningą vaiko laisvalaikį galima užtikrinti užsiimant ir nemokama veikla. Abi šalys patvirtino, jog jų sūnus aktyviai sportuoja, tai patvirtina ir atsakovės pateikti duomenys apie berniuko lankomas kikbokso treniruotes ir saviraiškos būrelį, už kuriuos reikia mokėti po 41,30 Eur per mėnesį, taip pat atsakovė pateikė duomenis, kiek kainuoja papildomus treniruotes, kai sūnus ruošiasi varžyboms. Pateiktos nuotraukos patvirtina, jog šalių sūnus aktyviai dalyvauja varžybose. Šalių sūnus neturi sveikatos problemų, byloje nėra duomenų, jog sūnus dažnai sirgtų, todėl atsakovės nurodoma vaistams išleidžiama 30,00 Eur per mėnesį suma laikytina pakankamai didele ir nepagrįsta. Teismo vertinimu atsakovės nurodytos vaiko poreikiams skiriamos sumos nėra tikslios ir objektyviai būtinos, todėl teismas negali besąlygiškai jomis vadovautis. Šalių sūnus šiuo metu yra 16 metų, mokosi K. V. didžiojo gimnazijoje trečioje klasėje, atsakovė nurodė, jos sūnui būtina samdyti repetitorius, nes sūnaus mokslai suprastėjo, ieškovas patvirtino, jog anksčiau sūnus lankė papildomai konsultacijas pas mokytojus, kurias jis apmokėdavo. Taigi šalys gyvendamos kartu skirdavo lėšų papildomam sūnaus ugdymui, jo įgimtų bei įgytų gebėjimų lavinimui, berniukui nuo gimimo buvo sudarytos kokybiškos gyvenimo bei vystymosi sąlygos, vaikas prie tokių gyvenimo sąlygų, įvertinus jo amžių, buvo pripratęs.

Teismas, įvertinęs vaiko amžių, tokio amžiaus vaiko galimus ir būtinus poreikius (sveikai maitintis, rengtis rūbais ir dėvėti avalynę, atitinkančią metų laikus, leisti laisvalaikį), taip pat įvertinęs, jog šalių sūnus aktyviai sportuoja, dalyvauja varžybose, tėvai sūnaus papildomam mokymuisi anksčiau skirdavo lėšų repetitoriams, šalių sūnus šiais metais baigia gimnaziją, todėl siekiant užtikrinti materialines sąlygas vaiko fiziniam ir socialiniam vystymuisi, įgimtų ir įgytų gebėjimų tolesniam ugdymui ir tobulinimui, teismas spendžia, jog yra pagrindas nukrypti nuo orientacinio vaikui išlaikyti nurodyto kriterijaus ir laiko, jog 480,00 Eur suma kas mėnesį yra būtina ir visiškai pakankama šalių sūnaus visiems poreikiams tenkinti (CK 3.192 str. 2 d.).

Teismas, įvertinęs vaiko poreikius, turi nustatyti abiejų tėvų turtinę padėtį, jos pokyčius, tėvų pastangas, kad nepilnamečio vaiko poreikiai būtų patenkinti. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikui išlaikyti.

Bylos duomenys patvirtina, jog abi šalys yra jauno bei darbingo amžiaus, duomenų apie turimas sveikatos problemas teismui nėra pateikta, abi šalys patvirtino, jog sveikatos problemų neturi. Ieškovas dirba ir vidutiniškai per mėnesį gauna apie 3177,20 Eur, kitų išlaikytinių neturi. Atsakovė dirba, jos gaunamas darbo užmokestį apie 500 Eur, kitų išlaikytinių neturi. Šalims po santuokos nutraukimo atitenka nemažos vertės nekilnojamasis turtas, kilnojamasis turtas. Šalys asmeninių įsipareigojimų neturi, tik abi turi solidarią prievolę bankui, tačiau dėl tėvų prisiimtų įsipareigojimų negali nukentėti vaiko interesai, nes tėvai prisiimdami prievoles, turi įvertinti savo galimybes ir užtikrinti vaikui tokį išlaikymą koks jis yra būtinas ir prie kokio nepilnametis jų vaikas buvo pripratęs, be to tėvų santuokos nutraukimas negali turėti neigiamo poveikio vaikui ir jo poreikių tenkinimui. Įvertinus ieškovo ir atsakovės turtinę padėtį darytina išvada, jog šiuo metu ieškovo finansinė padėtis yra geresnė, nei atsakovės.

Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus byloje surinktus įrodymus, atsižvelgus į vaiko amžių ir jo augančius poreikius, įvertinus, tai jog abu tėvai yra darbingi, sveiki, tačiau ieškovo šiuo metu gaunamos pajamos yra akivaizdžiai didesnės nei atsakovės, taip pat įvertinus tai, jog šalių sūnaus gyvenamoji vieta nustatyta su motina, todėl būtent atsakovei tenka didesnė vaiko išlaikymo našta užtikrinant sūnui gyvenamąjį būstą ir tenkinant kasdienius vaiko poreikius, nes gyvenant su vaiku iškyla nenumatytų išlaidų, reikalingų vystymuisi, auklėjimui, ugdymui, tačiau tėvas, teikiantis išlaikymą, prie tų išlaidų paprastai neprisideda ir tokios išlaidos šiuo metu tenka būtent atsakovei, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, teismų formuojama praktika tokio pobūdžio bylose konstatuoja, jog yra pagrindas minimaliai nukrypti nuo lygių dalių principo ir iš ieškovo priteisti išlaikymą nepilnamečiam sūnui po 280,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės. Teismo įsitikinimu, ieškovo mokamas tokio dydžio išlaikymas kartu su atsakovės skiriamu 200,00 Eur dydžio išlaikymu yra visiškai pakankamas ir atitinka tiek vaiko interesus bei poreikius, tiek ginčo šalių turtinę padėtį, jų teises, interesus (CK 3.192 str. 2 d.).

Nustatant išlaikymo formą periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis, pripažintina, kad tokia forma labiausiai atitinka vaiko poreikius ir ieškovo galimybes teikti išlaikymą tokia forma (CK 3.196 str. 1 d.). Ieškovas prašė priteisti išlaikymą nuo teismo sprendimo priėmimo, atsakovė prašė priteisti išlaikymą nuo bylos teisme iškėlimo momento. Bylos duomenys patvirtina, jog ieškovas sūnui laikotarpiu nuo 2017-04-11 iki 2017-12-29 mokėjo kiekvieną mėnesį sumas nuo 20 iki 50 Eur, abi šalys patvirtino, jog ieškovas sūnui gera valia moka po 200 Eur, duomenų, jog ieškovas būtų mokėjęs papildomai sūnui po 2017-12-29 duomenų teismui nėra pateikta. Teismas pažymi, jog išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos (CK 3.200 str.). Ieškinio priėmimo teisme diena yra momentas nuo kurio priteisiamas išlaikymas vaikui iki vaiko pilnametystės. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei į teisinį reglamentavimą ir siekiant maksimaliai apsaugoti šalių nepilnamečio vaiko interesus gauti iš ieškovo teismo nustatyto dydžio 280,00 Eur išlaikymą, išlaikymas priteistinas iš ieškovo nuo ieškinio padavimo teisme dienos 2017-05-24. Pažymėtina, jog pateiktus sprendimą vykdymui, antstolis turės į teismo priteistą išlaikymo sumą įskaityti pinigines lėšas, kurias ieškovas sumokėjo sūnaus išlaikymui nuo 2017-05-24. Pažymėtina, kad jeigu išlaikymas priteisiamas periodinėmis išmokomis, tai išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.). Įstatymas nedraudžia vaiko tėvams skirti savo vaiko išlaikymui ir daugiau lėšų.

Nepilnamečiui M. R. priteistų piniginių išmokų tvarkytoja skirtina atsakovė (CK 3.190 str., 3.202 str.). Išaiškintina atsakovei, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams tenkinti (CK 3.203 str. 1 d.).

Išaiškintina šalims, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo ir vaiko gyvenamosios vietos bei bendravimo tvarkos nustatymo neturi res judicata galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, augant vaikui, pasikeitus šalių turtinei padėčiai yra galimas pakartotinis ieškinys dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo ar vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.169 str. 3 d., 3.201 str. 1 d.).

Sprendimas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdytinas skubiai. Skubiai vykdytino sprendimo apskundimas jo vykdymo nesustabdo (CPK 282 str. 1 d., 2 d. 1 p.).

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

Bendro turto padalijimo klausimą, be kitų privalomai spręstinų santuokos nutraukimo padarinių, teismas turi išspręsti nepriklausomai nuo to, kokiu iš CK 3.49 straipsnio 2 dalyje nustatytų būdų nutraukiama santuoka (CK 3.53 str. 3 d., 3.59 str., 3.62 str. 3 d.). Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi sudaryti sutuoktinių turto balansą, t. y. nustatyti bendrą sutuoktinių turtą ir vieno bei kito asmeninį turtą, mokėtinas abiejų (vieno jų) skolas, taip pat kiek vienas ir kitas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrą turtą ir kiek vienam bei kitam sutuoktiniui turi būti kompensuota iš bendro turto. Jeigu, sudarius balansą, paaiškėja, kad bendro turto liko, jis padalijamas sutuoktiniams lygiomis dalimis.

Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. CK 3.88 str.) Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 str.).

Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis šalys santuokos metu įgijo šį nekilnojamąjį turtą: butą, esantis (duomenys neskelbtini).

Bylos duomenimis šalys santuokos metu įgijo registruotiną kilnojamąjį turtą – transporto priemones: „VW PASSAT“, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) bei „VW PASSAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad į dalijamo sutuoktinių bendro turto balansą gali būti įtraukiamas tik realiai egzistuojantis abiem sutuoktiniams ar vienam iš jų priklausantis nuosavybės teise turtas. Laikytina, kad turtas realiai egzistuoja, jeigu prašantis padalyti bendrą turtą sutuoktinis nurodo konkretų bendrosios nuosavybės teise sutuoktiniams priklausantį turtą ir pateikia įrodymus apie tokio turto buvimo vietą ir jo valdymą.

Šalys nurodo ir patvirtino, kad gyvendamos santuokoje įgijo neregistruotiną kilnojamąjį turtą, pateikė teismui šio turto nuotraukas ir teismo posėdžio metu patvirtino apie jų egzistavimą. Nustatyta, jog gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini) yra šis dalintinas turtas: ąžuolo masyvo komoda, staklės (ieškovo nurodoma, kad iškomplektuota), staklės, skirtos skardos lankstymui (ieškovo nurodoma, kad iškomplektuota), „Karcher“ aukšto slėgio plovykla (ieškovo nurodoma, kad tokios nėra, tačiau atsakovė nurodė, kad ieškovas išsinešė), elektrinė kepsninė „Stollar“ grill, šaldiklis, skalbimo mašina „Bosh“, kavos virimo aparatas, sofa-lova (ieškovo nurodoma, kad tai vaiko lova), ąžuolo masyvo lova, odinių baldų komplektas, ąžuolo masyvo kavos staliukas, prieškambario spinta su veidrodžiu, antikvarinis komodas, antikvarinė spinta (ieškovo nurodoma, kad tai vaiko spinta), miegamojo vintažinė komoda, biliardo stalas, ąžuolinė dvigulė lova su spintelėmis, ąžuolo masyvo spinta rūbams; dviejų durų šaldytuvas, dvi vonios spintelės su veidrodžiu, 2 balti bei 2 rudi šveistuvai, pietų stalas su kėdėm; sodyboje Sokaičių kaime yra pietų stalas; bute, Alksnynės g. 6-19, Klaipėda yra: minkštas odinis kampas; šaldytuvas; ąžuolinė komoda; kavos staliukas; skalbimo mašina; virtuvinis stalas su 4 kėdėmis; miegamojo baldų komplektas, televizorius; prieškambario spinta, prieškambario spintelė ir dulkių siurblys.

Į dalintino turto sąrašą netrauktinas 1300,00 Eur vidutinės rinkos vertės televizorius „Samsung“, kadangi teismo posėdžio metu ieškovas pripažino, jog gyvendamas skyrium sumokėjo visas lizingo įmokas, tai patvirtina rašytiniai įrodymai, todėl laikytina, jog šį turtą ieškovas įgijo iš savo lėšų savo asmeninių poreikių tenkinimui gyvendamas skyriumi su atsakove ir laikytinas jo asmenine nuosavybe.

Teismas, nustatęs dalijamą sutuoktinių turtą, turi nustatyti ir jo vertę (CK 3.118, 3.119 straipsniai) bei sutuoktiniams tenkančias turto dalis (CK 3.117, 3.123 str.), ir esant galimybei padalinti turtą natūra abiem sutuoktiniams (CK 3.127 str. 3 d.). Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į šalių pateiktus norus, nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CK 3.127 str. 3 d.).

Dalijamo turto vertės nustatymas yra viena iš esminių teisingo turto padalijimo garantijų, todėl svarbu, kad dalijant turtą būtų nustatyta jo tikroji vertė. CK 3.119 straipsnis numato, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Lietuvos A. T. praktikoje pažymima, kad turto vertė gali būti nustatoma, remiantis VĮ Registrų centro, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais, o taip pat dėl dalijamo turto vertės gali susitarti pačios šalys. Jei toks šalių susitarimas nepasiekiamas – turto vertė gali būti nustatoma remiantis bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą.

Teismas, įvertinęs tai, jog nei viena iš šalių neprašė skirti žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) bei buto, adresu (duomenys neskelbtini), teismo ekspertizės, abi pateikė savo vertinimus, kurių vertės skiriasi, turto vertinimai padaryti šalių užsakymu, todėl įvertus šias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad yra pagrindas ginčo nekilnojamojo turto vertes – žemės sklypo ir gyvenamojo namo su priklausiniais, esančių (duomenys neskelbtini) ir buto (duomenys neskelbtini), nustatyti pagal šalių pateiktų vertinimų vidurkį ir nustatyti, jog žemės sklypo ir gyvenamojo namo su priklausiniais, esančių (duomenys neskelbtini)vertė yra 140000 Eur ((125000 Eur + 155000 Eur )/2), buto esančio (duomenys neskelbtini), vertę laiko objektyvia ir atitinkančią 61850 Eur vertę ((59700 Eur+ 64000 Eur)/2) (CPK 179, 185 str.).

Dėl 13/29 dalys žemės sklypo, ½ dalys gyvenamojo namo, viralinės, garažo, tvarto, daržinės, kiemo rūsio, kitų kiemo inžinerinių statinių – kiemo statiniai (tvora, lauko tualetas, šulinys), bei sandėlių, esančių, (duomenys neskelbtini), šalių vadinama „Sodyba“, ginčo dėl vertės tarp šalių nėra. Atsakovės užsakymu atliktas turto vertinimas ir šis turtas 2018-04-13 dienai įvertintas 9000,00 Eur, su šia verte sutiko ir ieškovas, todėl teismas laiko, jog šio nekilnojamojo turto vertė yra 9000,00 Eur (CPK 187 str.).

Tarp šalių nėra ginčo, jog žemės sklypas ir gyvenamas namas su priklausiniais, adresu (duomenys neskelbtini) ir 13/29 dalys žemės sklypo, ½ dalys gyvenamojo namo, viralinės, garažo, tvarto, daržinės, kiemo rūsio, kitų kiemo inžinerinių statinių – kiemo statiniai (tvora, lauko tualetas, šulinys), bei sandėlių, esančių, (duomenys neskelbtini)būtų priteistas natūra ieškovui, o atsakovei priteistas natūra - butas (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, ieškovui asmenines nuosavybės teise priteistinas žemės sklypas ir gyvenamasis namas su priklausiniais, adresu (duomenys neskelbtini) (140000,00 Eur vertės) ir 13/29 dalys žemės sklypo, ½ dalys gyvenamojo namo, viralinės, garažo, tvarto, daržinės, kiemo rūsio, kitų kiemo inžinerinių statinių – kiemo statiniai (tvora, lauko tualetas, šulinys), bei sandėlių, esančių, (duomenys neskelbtini) (9000 Eur) vertės, viso 149000,00 Eur turto, o atsakovei butas, (duomenys neskelbtini)61850 Eur vertės.

Teismo vertinimu sudarant turto balansą bendro nekilnojamojo turto vertę tikslinga sumažinti esamos solidariosios prievolės pagal šalių sudarytą kredito sutartį likusia suma, nes ieškovui bus perduotas ne tik nekilnojamasis turtas, kuris įsigytas už kreditą (aktyvas), bet ir atitinkama skolos dalis (pasyvas). Atsižvelgiant į tai, jog kreditorius Luminor bank AB nurodė, jog 2018-04-03 kredito likutis 74523,81 Eur, darytina išvada, jog yra pagrindas žemės sklypo ir gyvenamojo namo su priklausiniais, esančių (duomenys neskelbtini)vertę 140000 Eur sumažinti negrąžinto kredito suma, tai yra 140000 Eur – 74523,81 Eur ir laikyti, jog ieškovui atitenkančio turto žemės sklypas ir gyvenamo namo su priklausiniais, adresu (duomenys neskelbtini) už 65476,19 Eur.

Tarp šalių ginčo dėl kilnojamojo turto pasidalijo nėra, abi sutiko, jog turtas esantis gyvenamąja name ir Sokaičių sodyboje atitenka ieškovui, o kilnojamieji daiktai, esantys bute atsakovei, tačiau tarp šalių kilo ginčas dėl šio turto verčių.

Iš pateiktų šalių rašytinių įrodymų matyti, jog šalys, siekdamos nustatyti automobilių vertes, internetiniuose portaluose įvedė skirtingus ginčo automobilių parametrus (automobilio pagaminimo metus, pavarų dėžės ypatumus, ir t.t.), o ne parametrus konkretaus dalintino automobilio. Teismo vertinimu šalių nurodomos vertės neatspindi realios automobilio pardavimo (rinkos) kainos, t. y. tikrosios automobilio vertės, kita vertus, būtina atkreipti dėmesį į automobilio techninį stovį, kurie mažina automobilio rinkos kainą (vertę), jeigu tokie trūkumai yra žinomi. Atsakovė neneigė, jog naudojasi tuo automobiliu VW PASSAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir tai įrodo jos pateikti rašytiniai įrodymai, jog automobilio eksploatacijai pirko reikalingas priemones, automobilį remontavo. Šios išlaidos į automobilio vertę neįskaičiuotinos, nes atsakovė jas patyrė, jau kai gyveno skyrium su ieškovu. 2018-07-13 Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus raštas patvirtina, jog degė automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), variklio apatinė dalis.

Šalys nesikreipė į turto vertintoją, kuris būtų apžiūrėjęs šalių transporto priemones ir būtų nustatęs šių konkrečių transporto priemonių vertes, todėl teismas dalytino turto vertę nustato pagal byloje esančius įrodymus, kuriais jis suformuluoja savo įsitikinimą. Teismas, įvertinus abiejų šalių pateiktus skaičiavimus, rašytinius įrodymus, paaiškinimus, sprendžia, jog „VW PASSAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė gali būti apskaičiuojama taip – ieškovo nurodytų kainų vidurkis 5575 Eur; atsakovės nurodyta „VW PASSAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė 1600 Eur, apskaičiavus abiejų šalių vertes ir išvedus vidurkį, transporto priemonės vidutinė rinkos vertė galėtų būti laikytina 3587 Eur, tačiau ieškovės pateikti duomenys patvirtina, jog degė šio automobilio variklio apatinė dalis, o tai sudaro pagrindą manyti, jog transporto priemonę būtina remontuoti, jog ji vėl galėtų dalyvauti viešajame eisme, atsakovė nepateikė duomenų, kokios galimos remonto išlaidos, todėl atžvelgiant į tai, jog automobiliui galimai reikalingas remontas, teismas nustatytą transporto priemonės vidutinę vertę sumažina 10 proc. ir laiko, jog transporto priemonės „VW PASSAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė 3228 Eur. „VW PASSAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė gali būti apskaičiuojama taip – ieškovo nurodytų kainų vidurkis 1975 Eur ir atsakovės nurodytų kainų vidurkis 2349 Eur, apskaičiavus abiejų šalių vertes ir išvedus vidurkį ir nesant duomenų apie šios transporto priemonės apgadinimus, transporto priemonės VW PASSAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė nustatytina 2162 Eur.

Kadangi tarp šalių ginčo dėl transporto priemonių pasidalinimo nėra, todėl ieškovui po santuokos nutraukimo asmenine nuosavybe priteistinas automobilis VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo jis naudojasi 2162 Eur vertės, o atsakovei priteistinas jos naudojamas automobilis VW PASSAT, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), 3228 Eur vertės.

Dėl kompensacijos priteisimo iš ieškovo už atsakovės panaudotas asmenines lėšas buto įsigijimui.

CK 3.98 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė į kompensaciją tais atvejais, kai turtui, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įsigyti buvo panaudotos asmeninės sutuoktinio lėšos.

Šiuo pagrindu, atsakovė pareiškė reikalavimą – nustatyti, kad 2002-04-30 išlaikymo iki gyvos galvos sutarties pagrindu atsakovei perleistas butas, adresu (duomenys neskelbtini), atsakovei priklausė asmeninės nuosavybės teise ir iš ieškovo atsakovei priteisti 11150,13 Eur dydžio kompensaciją už buto, esančiam Alksnynės g. 6-19, Klaipėda, įgijimui panaudotas asmenines atsakovės lėšas.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad santuokos metu vieno ar abiejų sutuoktinių vardu įgytas turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Kilus sutuoktinių ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo leistinais įrodymais (CK 3.89 str. 2 d.) paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją.

Teismui pateikta 2002-04-30 sudaryta tarp N. S. ir N. R. išlaikymo iki galvos sutartis, kurios pagrindu N. R., su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos N. S., nuosavybėn perduotas butas, esantis Danės g. 25-56, Klaipėda; 7 punkte nurodyta, jog N. R. gali perleisti gautą turtą tik turint išankstinį patvirtintą notaro N. S. sutikimą.

Renta priskiriama sandoriams, kurių pagrindu turtas perleidžiamas kitam savininkui. Rentos sutarties samprata, įtvirtinta CK 6.439 straipsnio 1 dalyje, leidžia išskirti keletą šių teisinių santykių bendrų bruožų: norint gauti rentą, būtina prieš tai perduoti tam tikrą turtą rentos mokėtojui; santykių nepertraukiamumas; neversliškumas. Bet kurios rentos rūšies atveju rentos mokėtojas turi prievolę mokėti rentą ar išlaikyti rentos gavėją sutartyje, įstatyme, teismo sprendime nustatyta tvarka ir sąlygomis. Išlaikymo iki gyvos galvos sutartis yra rentos porūšis, kuriam būdingi bendrieji rentos sutarties ir rūšiniai rentos iki gyvos galvos požymiai (CK 6.460 str. 2 d.). Išlaikymo iki gyvos galvos sutarties skiriamieji požymiai: rentos mokėtojui už rentą perleidžiamas ne bet koks turtas, o tik nekilnojamasis daiktas; rentos forma – rentos gavėjo poreikių tenkinimas, atsižvelgiant į jo poreikius, gali būti tiek materialaus, tiek nematerialaus pobūdžio – aprūpinimas gyvenamąja patalpa, apranga, maitinimas, priežiūra; kai sutartimi apibrėžiama išlaikymo vertė, ji turi būti ne mažesnė nei nustatyta įstatyme (CK 6.461 str. 2 d.); sutartyje gali būti nustatyta ir rentos mokėtojo pareiga padengti rentos gavėjo laidojimo išlaidas; galimybė išlaikymą natūra pakeisti periodinėmis įmokomis iš esmės yra išimtinė, ji gali būti taikoma atsižvelgiant į sutarties pobūdį ir konkrečias aplinkybes, vadovaujantis protingumo kriterijais.

Atsakovė teigia, jog 2002-04-30 išlaikymo iki gyvos galvos sutarties pagrindu įgijo asmeninėn nuosavybėn savo senelio N. S. butą, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau duomenų apie nuosavybės teisės įregistravimą teismui nepateikė. Be to, atsižvelgiant į tai, jog nekilnojamojo daikto valdymas atsiranda nuo valdymo įregistravimo viešame registre momento (CK 4.27 str. 2 d.), todėl nagrinėjamu atveju sprendžiant klausimą dėl buto, pripažinimo asmenine ar bendrąja jungtine nuosavybe, yra svarbios šio buto įgijimo aplinkybes.

2002-04-30 išlaikymo iki gyvos galvos sutarties pagrindu atsakovė įgijo prievolę išlaikyti iki gyvos galvos senelį N. S.. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog atsakovė tuo metu jau buvo sudariusi santuoką su ieškovu A. R. ir augino vaiką iki trejų metų, todėl gavo tik valstybės išmokas apie (86 litus (25 Eur)). Tai patvirtina, teismui pateikti Sodros duomenys, jog atsakovė laikotarpiu nuo 2001-03-26 iki 2001-04-15 dirbo R. R. individualioje paslaugų įmonėje „R.R“, o laikotarpiu nuo 2001-09-17 iki 2004-12-17 gavo išmokas iš Sodros augindama vaiką iki trejų metų. Ieškovas minimu laikotarpiu dirbo ir gavo ženkliai didesnes pajamas (apie 1500 litų (434 Eur)). Sodros duomenimis A. R. nuo 2000-09-21 iki 2004-08-13 dirbo UAB „Persolita“. Ieškovas teigia, jog būtent jis išlaikė atsakovės senelį ir vykdė prievolę. Iš šių rašytinių įrodymų spręstina, jog atsakovės senelis buvo labiau materialiai išlaikomas būtent ieškovo, negu pačios atsakovės. Teismo vertinimu abu sutuoktiniai, neturėdami savo gyvenamojo būsto, buvo sutarę su atsakovės seneliu, jog būtent jie kartu vykdys prievolę ir išlaikys atsakovės senelį iki gyvos galvos, atsakovės senelis su tuo sutiko ir davė būtent abiem sutuoktiniams sutikimą parduoti butą ir šalys nurodytos, jog tai jų bendroji jungtinė nuosavybė. Ko pasekmėje, sudarant 2002-09-10 pirkimo-pardavimo sutartį, atsakovės senelis N. S. leido abiem sutuoktiniams parduoti butą, (duomenys neskelbtini). Šioje sutartyje aiškiai nurodyta, jog parduodamas turtas – butas (duomenys neskelbtini)yra bendroji jungtinė nuosavybė ir priklauso pardavėjams (A. R. ir N. R.) pagal 2002-04-30 išlaikymo iki gyvos galvos sutartį ir VĮ Registrų centro registraciją. Taigi, minėta notariškai patvirtinta sutartimi šalys pripažino ir patvirtino, kad butas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Pastebėtina, kad 2002-09-10 sutartį patvirtino specialus asmuo – notaras, kuriam įstatymas suteikia teisę juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti šių asmenų ir valstybės interesų pusiausvyrą bei garantuoti, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2, 28 straipsniai). Tą pačią dieną 2002-09-10 pirkimo-pardavimo sutartimi N. R. įsigijo butą, adresu (duomenys neskelbtini), kuris taip pat yra šalių įgytas bendrojon nuosavybėn ir atsakovė nebuvo išreiškusi valios šį butą įsigyti asmeninės nuosavybės teise. Šiame bute apsigyveno atsakovės senelis ir ginčo šalys, taigi ieškovas ir atsakovė suteikė atsakovės seneliui gyvenamąjį būstą bei abu išlaikė jį. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta atsakovė neįrodė, jog butas, adresu (duomenys neskelbtini), jai priklausė asmeninės nuosavybės teise, todėl nėra pagrindo tenkinti atsakovės reikalavimą ir priteisti jai kompensaciją už šio buto, esančio (duomenys neskelbtini), įgijimui panaudotas lėšas.

Dėl dalytino kilnojamojo turto sumažinimo, kompensacijos

Jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimą reguliuojanti CK 3.123 straipsnio 4 dalis nustato, jog vieno sutuoktinio dalis iš bendro turto gali būti mažinama pajamų suma, kurią jis nuslėpė nuo šeimos ir naudojo savo asmeniniams poreikiams tenkinti. CK 3.98 straipsnio 3 dalis nurodo, kad kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su CK 3.109 straipsnyje numatytų prievolių vykdymu, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti.

Vadovaujantis CK 3.67 straipsniu, santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms pasekmes sukuria nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo arba, esant sutuoktinio prašymui, nuo tos dienos, kai sutuoktiniai faktiškai pradėjo gyventi skyrium. Šios nuostatos yra pakartotos ir CK 3.127 straipsnyje, reglamentuojančiame dalijamo turto sudėties nustatymą.

Byloje nustatyta, kad sutuoktiniai gyventi atskirai pradėjo 2017 m. kovo mėnesį. Ieškovas dėl santuokos nutraukimo į teismą kreipėsi ieškiniu 2017-05-24, kuriame reikalavimų dėl kompensacijos nereiškė, o po metų, tai yra 2018-08-17 ieškovas patikslino ieškinį ir pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovės 1100 Eur kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, tai yra už parduotus labradoro veislės šuniukus, taip pat 1098 Eur piniginę kompensaciją už ieškovo apmokėtas atsakovės sąskaitas. 2018-09-24 ieškovas dar kartą tikslino ieškinį ir prašė priteisti 3990 Eur kompensaciją už sutuoktinių jungtinės nuosavybės sumažėjimą, tai yra už atsakovės pasisavintą kilnojamąjį turtą.

Tarp šalių nėra ginčo dėl gyvenimo skyrium pradžios (2017 m. kovo mėn.), teismo proceso metu pabrėžė dalijamo turto momentą, tai yra nuo gyvenimo atskirai, taigi nutraukiant santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, egzistuoja visos sąlygos dalinti bendrą turtą, sukurtą iki 2017 m. kovo mėnesio (CK 3.67 str. 2 d., 3.127 str. 2 d.).

Sprendžiant klausimą dėl bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimo, įrodinėjimo našta tenka asmeniui, kuris remiasi šia aplinkybe (CPK178 str.). Taigi ieškovas, teigdama, kad atsakovė dalį bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio turto pasisavino ir taip sumažino bendrąją nuosavybę, jis turėjo nurodyti šio turto buvimo vietą ir jo valdymą bei pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Iš sms žinučių matyti, jog atsakovė 2017-04-01 pranešė ieškovui apie šuniukų gimimą ir prašė pagalbos. Ieškovas pateikė 2017 gruodžio mėnesio skelbimą, jog parduodami 6 šuniukai, vieno šuniuko kaina 250 Eur.

Kita vertus pažymėtina tai, jog namas įgytas santuokos metu ir šalims tuo metu priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise, todėl abi šalys turėjo pareigą rūpintis šiuo turtu ir jį išlaikyti, apmokėti pateiktas sąskaitas (CK 3.109 str. 1 d. 2 p.). Taigi vien ta aplinkybė, jog ieškovas negyveno ginčo turte, savaime nepašalina jo, kaip turto savininko, pareigos prisidėti prie buto išlaikymo, nes pareiga išlaikyti daiktą kyla iš nuosavybės teisės. Be to, pažymėtina ir tai, jog atsakovė nurodė, jog ieškovas turėjo raktus ir galėdavo bet kada ateiti į namą ir naudotis teikiamomis paslaugomis, ieškovas šių aplinkybių neneigė. Byloje nėra duomenų apie tai, kad šalys būtų sudariusios susitarimą pagal kurį ieškovas būtų atleistas nuo pareigos prisidėti prie turto išlaikymo. Pažymėtina ir tai, kad bendraturčių teises ir pareigas naudojantis, išlaikant bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį turtą reglamentuoja CK 4.76 str. nuostatos. Šiame straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai privalo apmokėti išlaidas turtui išlaikyti ir išsaugoti, o jeigu vienas iš jų nevykdo savo pareigos, tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą. Iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės, susijusios su bendro turto tvarkymo išlaidomis (CK 3.109 str. 1 d. 2 p.), tokios prievolės yra solidarios.

Iš ieškovo pateiktų įrodymų matyti, kad nuo 2017-03-27 namui išlaikyti buvo sumokėta 1003,93 Eur suma. Kadangi ieškovas įvykdė prievoles susijusios su bendrąją sutuoktinių nuosavybe priklausančio turto išlaikymu, t. y. apmokėjo sąskaitas 1003,93 Eur, kurių atsakovė neapmokėjo, tokia prievolė yra solidari, todėl ieškovui visiškai įvykdžius solidariąją prievolę vienam iš skolininkų, atleidžiami kiti skolininkai nuo jos vykdymo kreditoriui (CK 6.6 str. 6 d.). Solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis (CK 6.9 str. 1 d.). Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad, vienam iš skolininkų įvykdžius prievolę, tarp buvusių solidariųjų skolininkų atsiranda dalinės tarpusavio prievolės arba prievolę tokiam skolininkui turi įvykdyti vienas iš buvusių solidariųjų skolininkų. Todėl ieškovas, apmokėjęs paslaugas, turi atgręžtinio reikalavimo teisė į atsakovę, tačiau ne visai sumai, bet pusei, nes kaip jau minėta abi šalys turi prievolę išlaikyti jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą.

Taigi ieškovui įvykdžius prievolę už atsakovę, jis patyrė 501,97 Eur dydžio nuostolius, todėl ieškovas atsakovės atžvilgiu įgijo kreditoriaus teises dėl šių nuostolių atlyginimo (CK 4.76 str., 6.50 str. 3 d.). Atsakovė į bylą nepateikė šias aplinkybes paneigiančių įrodymų (CPK 178 str.). Dėl to iš atsakovės priteistina 501,97 Eur namo išlaikymo išlaidoms atlyginti ir ši suma mažintina ieškovo atsakovei mokėtina kompensacijos suma (CK 3.98 str. 2 d., 6.50 str.).

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, ieškovui po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteistinas – žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitus kiemo inžineriniai statiniai – kiemo statiniai (tvora), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) (65476,19 Eur vertės (140000-74523,81 Eur)); 13/29 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ dalys gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitų kiemo inžinerinių statinių – kiemo statiniai (tvora, lauko tualetas, šulinys), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (9000,00 Eur); atsakovei po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteistinas butas, esantis (duomenys neskelbtini) (61850,00 Eur). Ieškovui po santuokos nutraukimo asmenine nuosavybe atitenka automobilis VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (2162,00 vertės), o atsakovei VW PASSAT, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) (3228 Eur vertės). Šalys teismo posėdžio metu sutarė, jog kilnojamieji daiktai esantys gyvenamajame name ir jo priklausiniuose, adresu (duomenys neskelbtini) ir sodyboje, adresu (duomenys neskelbtini) (11860,00 Eur vertės), priklausys asmeninės nuosavybės teise ieškovui, o daiktai esantys bute, adresu (duomenys neskelbtini), atsakovės asmeninėje nuosavybėje (1635,00 Eur).

Taigi ieškovui po santuokos nutraukimo atitenka santuokos metu įgyto turto už 88498,19 Eur, o atsakovei už 66713,00 Eur. Kadangi ieškovui tenka didesnės vertės santuokos metu įgyto turto, todėl jis turi sumokėti atsakovei kompensaciją. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė pagrindų nukrypti nuo įstatyme įtvirtintos prezumpcijos, jog sutuoktinių turto dalys yra lygios (CK 3.117 str., 3.123 str.), todėl iš ieškovo turėtų būti priteista atsakovei piniginė kompensacija už jam tenkančią didesnę turto dalį – 21785,19 Eur (CK 3.117 str. 3 d.). Teismui nustačius, jog atsakovė turi kompensuoti ieškovo patirtas išlaidas už sumokėtas paslaugas 501,97 Eur, todėl iš ieškovo priteistina kompensacija mažintina 501,97 Eur sumai ir iš ieškovo priteistina atsakovei 21283,22 Eur kompensacija. Teismo vertinimu toks turto padalijimo būdas yra racionaliausias bei atitinka abiejų šalių išreikštą valią ir interesus.

Dėl kreditorinių įsipareigojimų L. B. AB

Byloje nustatyta, kad šalys santuokos metu namo su žemės sklypu, adresu (duomenys neskelbtini) įsigijimui gavo iš trečiojo asmens Luminor banko 91230,31 Eur dydžio kreditą. Pripažintina, kad šalių gautas kreditas buvo naudojamas šeimos poreikiams tenkinti. Šalių prievolė kreditoriui pagal 2010-10-25 Kreditavimo sutartį Nr.2305-2010-64533 yra solidari prievolė, nes šis sandoris buvo sudarytas santuokos metu, bendriems šeimos poreikiams tenkinti (CK 3.109 str. 2 d.). Abi šalys sutiko, jog prievolė kreditoriui L. B. AB yra jų solidari pagal 2010-10-25 sutartį Nr. 2305-2010-64533. Ieškovas nurodė, jog gyvenamąjį namą asmeninės nuosavybės teise priteisus jam, jis sutinka asmeniškai vykdyti prievolinius įsipareigojimus pagal kreditavimo sutartį ir mokėti kreditą.

Prievolės solidarumas reiškia, kad kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek abu sutuoktiniai bendrai, tiek ir bet kuris jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.). Solidarioji prievolė skirta kreditoriaus interesų apsaugai, nes vieno bendraskolio nemokumas neturi įtakos prievolės kreditoriui įvykdymui. Esant solidariajai prievolei pareiga neskaidoma į dalis ir, nors yra keletas skolininkų, prievolės dalykas išlieka vientisas, nedalomas, o solidarusis skolininkas yra visos prievolės šalis. Kitaip tariant, kreditoriui solidarieji skolininkai turi vieną bendrą skolą ir visi (abu), iki bus grąžinta visa skola, turi pareigą ją grąžinti. Kai solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui (CK 6.6 str. 6 d.).

Kaip yra pažymėjęs Lietuvos Aukščiausias Teismas, kad kai santuoka nutraukiama, solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nemodifikuojamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2007; 2009 m. gegužės 18 d. nutartis Nr. 3K-7-229/2009; Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/ 2010).

Ginčo tarp šalių dėl būsto kredito sutarties 2010-10-25 Kreditavimo sutartį Nr.2305-2010-64533 nėra, šalys sutiko, jog prievolės po santuokos nutraukimo išliktų solidarios, kreditorius taip pat nurodė, jog sutuoktinių prievolės po santuokos nutraukimo turi likti solidarios ir nesutinko su prievolės modifikavimo, todėl šalys šios sudarytos sutarties atžvilgiu po santuokos nutraukimo lieka solidariais bendraskoliais.

Ieškovas nurodė, jog nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą ir žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), priteisus asmeninės nuosavybės teise jam, sutinka asmeniškai vykdyti prievoles kreditoriui pagal kredito sutartį.

Teismas nurodo, jog kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog sutuoktiniai yra solidarieji skolininkai prieš kreditorių (išoriniuose santykiuose), o vidiniuose tarpusavio santykiuose nėra draudžiama nustatyti, kokią skolos dalį mokės kiekvienas iš sutuoktinių (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Toks turto pasyvo paskirstymas sutuoktiniams nereiškia, kad solidarioji prievolė padalyta ir kad paneigta kreditoriaus teisė reikalauti, jog tiek visą prievolę, tiek jos dalį įvykdytų abu sutuoktiniai bendrai arba bet kuris iš jų (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-686/2013).

Kreditorius neprieštaravo dėl ieškovo nurodomos prievolės pagal 2010-10-25 kreditavimo sutartį vykdymo tvarkos, nes tai saisto tik vidinius šalių tarpusavio santykius, o santykiuose prieš kreditorių banką ieškovo ir atsakovės prievolė bankui vis tiek liktų solidari. Atsižvelgiant į tai, jog nekilnojamasis turtas, (duomenys neskelbtini), kuris įgytas už kreditą ir įkeistas bankui, asmeninės nuosavybės teise po santuokos nutraukimo priteistinas ieškovui ir ieškovui sutinkant faktiškai toliau vykdyti prievoles bankui, nustatytina, jog ieškovo ir atsakovės prievolės kreditoriui L. B. AB yra solidarios pagal 2010-10-25 Kreditavimo sutartį Nr. 2305-2010-64533, nekeičiant šios sutarties sąlygų, o prievolinius įsipareigojimus pagal Kreditavimo sutartį vykdys ieškovas iš savo asmeninių lėšų.

Dėl nuostolių priteisimo

Ieškovas reikalauja nuostolių iš atsakovės, nes ji išlaužė garažo langą, kurio vertė 100 Eur ir apleido namo aplinką, kurios atstatymą įvertino 1705 Eur.

Deliktinė civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 str. 4 d.). Tam, kad būtų galima taikyti asmeniui civilinę atsakomybę, būtina nustatyti visas asmens civilinės atsakomybės sąlygas, tai yra neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusius nuostolius, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį, kaltę (CK 6.246-6.249 str.). Reikalavimą atlyginti nuostolius pareiškusi šalis turi įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas.

Byloje pateikta nuotrauka patvirtina, jog garažo langas išdaužtas, tačiau įrodymų, jog atsakovė išlaužė garažo langą, nėra. Atsakovė posėdžio metu nurodė, jog tai greičiausiai padarė sūnus, tą patį patvirtino ir ieškovas, taigi atsakovės neteisėtų veiksmų bei kaltės dėl šio turto sugadinimo nėra.

Dėl UAB „Klaipėdos būstas Lt“ ieškinio

UAB „Klaipėdos būstas Lt“ pareiškė reikalavimą iš atsakovės N. R. priteisti 175,57 Eur skolos, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Vadovaujantis CK 4.86 straipsnio 1 dalies nuostatomis, bendraturčiai atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo solidariai apmokėti išlaidas jam išlaikyti, išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms, jeigu jie nesusitarę kitaip ar įstatymai nenumato ko kita. Prievolės, atsiradusios dėl buto, esančio bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, komunalinių paslaugų įsiskolinimo yra bendrosios N. R. ir A. R. sutuoktinių prievolės pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

Bylos duomenimis, laikotarpiu nuo 2017-06-01 iki 2017-12-01 sutuoktiniams priklausančiam bute, adresu (duomenys neskelbtini), buvo suteiktos bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalinės paslaugos.

Administravimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai (CK 4.84 str. 4 d.). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 str. 1 d.). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 str.). Asmuo, neįvykdęs savo sutartinės prievolės, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 str. 2 d.). Esant nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms ir nurodytam teisiniam reguliavimui, pripažintina, kad sutuoktiniai N. R. ir A. R. turi prievolę UAB „Klaipėdos būstasLT“ mokėti administravimo mokestį, eksploatacines išlaidas ir mokesčius už komunalines paslaugas, tačiau šios prievolės nevykdė, todėl kreditoriaus reikalavimas priteisti 175,57 Eur skolą yra pagrįstas ir tenkintinas ir iš ieškovo ir atsakovės priteistina solidariai 173,57 Eur skolą (CK 4.84 str. 4 d., 6.1 str., 6.6 str., 6.38 str. 1 d., 6.59 str., 6.63 str. 1 d. 2 p., 6.245 str. 1 d., 6.200 str., 6.205 str.). Priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos, tai yra nuo 173,57 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra nuo 2018-02-27 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CPK 6.37 str. ir 6.210 str. 1 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys (priešieškinis) patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 str.). Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, be kita ko, apima ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 str. 1 d. 6 p.). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo teisines paslaugas. Teismas, spręsdamas dėl šių išlaidų dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 ir Lietuvos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas. Pažymėtina ir tai, jog vien tai, jog prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, savaime nereiškia, kad visos šalių patirtos išlaidos turi būti atlyginamos.

Teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 4 d.). Sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo taikomi realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijai, priteisiamos protingo dydžio išlaidos, nes teismas negali toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia.

Bylos duomenimis ieškovas pateikė įrodymus, jog patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 450,00 Eur žyminio mokesčio, 2950,00 Eur už advokato paslaugas, 320,00 Eur už turto vertinimą. Teismo 2017-06-08 nutartimi ieškovui atidėtas 389,00 žyminio mokesčio sumokėjimas, teismo 2018-08-31 nutartimi atidėtas 56,00 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas, 2018-09-25 nutartimi atidėtas 131 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas.

Atsakovė pateikė įrodymus, jog patyrė šias išlaidas: 50,00 Eur žyminio mokesčio už priešieškinį, 2300,00 Eur už advokato padėjėjo paslaugas, 1450,00 Eur už turto vertimo paslaugas. Teismo 2018-03-29 nutartimi atsakovei atidėtas 350,00 Eur žyminis mokestis, 2018-05-18 nutartimi atidėtas 1332,87 Eur žyminis mokestis.

Trečiasis asmuo, pareiškęs savarankiškus reikalavimus, UAB „Klaipėdos būstasLT“ pateikė įrodymus, jog patyrė bylinėjimosi išlaidos 15,00 Eur žyminio mokesčio, 60,00 Eur už advokato paslaugas, kitos išlaidos 1,71 Eur.

Teismas pripažįsta, jog šalių patirtos išlaidos dėl dalintino nekilnojamojo turto vertinimo yra susijusios su šios bylos nagrinėjimu ir buvo būtinos, siekiant išspręsti tarp šalių kilusį ginčą dėl dalintino nekilnojamojo turto vertės (CPK 88 str. 1 d. 10 p.).

Nagrinėjamu atveju šalių reikalavimai tenkinti iš dalies, ieškovo ieškinys tenkintas 56 proc. (reikalavimas dėl santuokos nutraukimo tenkintas 100 proc., reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tenkintas visiškai 100 proc., reikalavimas padalinti turtą tenkintas visiškai 100 proc.; reikalavimas dėl 1100,00 Eur piniginės kompensacijos už sutuoktinių jungtinės nuosavybės sumažinimą (už praduotus atsakovės šuniukus) atmestas, reikalavimas dėl 3990,00 Eur piniginės kompensacijos už sutuoktinių jungtinės nuosavybės sumažinimą (už atsakovės pasisavintus daiktus) atmestas, 1705 Eur nuostolių už apleistos namo aplinkos teritorijos atstatymą ir 100 Eur nuostolių už išlaužtą garažo langą atmestas, dėl 1098,00 Eur kompensaciją už jo sumokėtas sąskaitas už komunalines paslaugas tenkintas 46 proc., reikalavimas dėl prievolių kreditoriui pagal kredito sutartį tenkintas 100 proc.), o atsakovės priešieškinys tenkintas 82 proc. (atsakovės priešieškinio reikalavimas dėl santuokos nutraukimo tenkintas 100 proc., dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tenkintas 100 proc., dėl išlaikymo vaikui tenkintas 96 proc., reikalavimas padalinti turtą tenkintas visiškai, o reikalavimas priteisti kompensaciją tenkintas 79 proc., nustatyti, kad 2002-04-30 išlaikymo iki gyvos galvos sutarties pagrindu atsakovei perleistas butas, adresu Danės g. 25-56, Klaipėda, atsakovei priklausė asmeninės nuosavybės teise ir iš ieškovo atsakovei priteisti 11150,13 Eur dydžio kompensaciją už buto, esančiam Alksnynės g. 6-19, Klaipėda, įgijimui panaudotas asmenines atsakovės lėšas atmestas, reikalavimas dėl prievolių kreditoriui pagal kredito sutartį tenkintas 100 proc.). Tačiau šiuo atveju skirstant bylinėjimosi išlaidas tarp šalių atsižvelgtina ne tik į atmestų bei patenkintų reikalavimų mastą, bet ir įvertintinas tiek šalių, tiek šalių atstovų procesinis elgesys bylos nagrinėjimo metu, abi šalys visą bylos nagrinėjimo teisme laikotarpį nesiekė ginčo išspręsti taikiai, nuolat tikslino reikalavimus bei teikė naujus reikalavimus, tokiais veiksmais nuolat vilkindamos procesą ir didindamos bylinėjimosi išlaidas, taip pat įvertintinas šalių atstovų paruoštų procesinių dokumentų turinys, suteiktų teisinių paslaugų apimtys, įvykusių teismo posėdžių skaičius ir trukmė, bylinėjimosi trukmę nulėmusias priežastis, bei vadovaudamasis CPK 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas sprendžia, jog abiejų šalių prašomos priteisti atstovavimo išlaidų sumos yra neprotingai didelės, todėl jos mažintinos trisdešimt procentų ir bylinėjimosi išlaidas tarp šalių paskirstytinos sekančiai: ieškovui iš atsakovės priteisti 1335,60 Eur bylinėjimosi išlaidų (1156,40 Eur advokatės pagalbos, 179,20 Eur vertinimo išlaidų), o iš ieškovo atsakovei priteisti 2509,20 Eur (1320,20 Eur advokato padėjėjo pagalbos, 1189 Eur vertinimo išlaidų (CPK 79 str. 1, 88 str. 1 d. 6, 10, p., 93 str. 2 d., 4 d.).

Iš ieškovo priteistina valstybei 84,70 Eur (11,70 Eur žyminio mokesčio, kurio mokėjimas buvo atidėtas ir 73 žyminio mokesčio už priteistą išlaikymą periodinėmis išmokomis) (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d., 85 str. 3 p., 96 str. 1 d.).

Iš atsakovės priteistina valstybei 262,00 Eur žyminio mokesčio, kurio mokėjimas buvo atidėtas.

Trečiojo asmens reikalavimai tenkinti visiškai, todėl iš šalių priteistino visos bylinėjimosi išlaidos. Trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos tarp ginčo šalių po lygiai, nes nenustatyta, kad kurio nors vieno veiksmai būtų lėmę didesnes trečiojo asmens išlaidas, todėl iš kiekvienos ginčo šalies priteistina trečiajam asmeniui po 38,35 Eur (CPK 80 str. 1 d. 5 p., 7 d., 88 str. 1 d. 6 p., 9 p., 10 p., 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270, 385 straipsniais teismas

nusprendžia:

patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinį tenkinti iš dalies, trečiojo asmens UAB „Klaipėdos būstasLT“ ieškinį tenkinti visiškai.

Santuoką, įregistruotą 2001-06-13 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 412, tarp N. R., a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. R., a.k. (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo šalims palikti pavardes: N. R. – „R.“, A. R. – „R.“.

Nustatyti, kad nei vienam buvusiam sutuoktiniui kitas sutuoktinis išlaikymo nemoka.

Padalinti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą:

Ieškovui A. R., a.k. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitus kiemo inžinerinius statinius – kiemo statinius (tvora), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (šio turto vertė 140000 Eur); 13/29 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ dalys– gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitų kiemo inžinerinių statinių – kiemo statiniai (tvora, lauko tualetas, šulinys), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)bei sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (šio turto vertė 9000 Eur);

kilnojamąjį turtą – automobilį „VW PASSAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė 2162 Eur); 200 Eur vidutinės rinkos vertės ąžuolo masyvo komodą; 550 Eur vidutinės rinkos vertės stakles; 600 Eur vidutinės rinkos vertės stakles, skirtas skardos lankstymui; 250 Eur vidutinės rinkos vertės „Karcher“ aukšto slėgio plovyklą, 250 Eur elektrinę kepsninę „Stollar“ grill, 450 Eur vertės šaldytuvą, 225 Eur vertės skalbimo mašiną „Bosh“, 260 Eur kavos virimo aparatą, 250 Eur sofą-lovą, 500 Eur ąžuolo masyvo lovą, 2000 Eur odinių baldų komplektą, 175 Eur ąžuolo masyvo kavos staliuką, 225 Eur prieškambario spintą su veidrodžiu,550 Eur antikvarinį komodą, 1000 Eur vertės antikvarinę spintą, 300 Eur miegamojo vintažinį komodą, 225 Eur vertės biliardo stalą, 250 Eur ąžuolinę dvigulę lovą su spintelėmis,400 Eur vertės ąžuolo masyvo spintą rūbams, 1025 Eur Sokaičių k. sodyboje esantį pietų stalą, 800 Eur dvi vonios spintelės su veidrodžiu (kiekviena po 400 Eur), 400 Eur 2 baltus bei 2 rudus šveistuvus, 700 Eur vertės pietų stalą su kėdėmis.

Atsakovei N. R., a.k. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (šio turto 61850,00 Eur vertės);

kilnojamąjį turtą – automobilį „VW PASSAT“, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) (3228 Eur vertė); minkštą odinį kampą - 530 Eur vertės; šaldytuvą - 125 Eur vertės; ąžuolinę komodą - 150 Eur vertės; kavos staliuką - 85 Eur vertės; skalbimo mašiną - 100 Eur vertės; virtuvinį stalą su 4 kėdėmis - 175 Eur vertės; miegamojo baldų komplektą - 140 Eur vertės; televizorių - 125 Eur vertės; prieškambario spintą - 100 Eur vertės; prieškambario spintelę - 65 Eur vertės; dulkių siurblį 40 Eur vertės.

Priteisti iš ieškovo A. R. 21283,22 Eur kompensaciją atsakovei N. R. už jam atitenkančio didesnę turto dalį.

Pripažinti, kad ieškovo A. R. ir atsakovės N. R. prievolės kreditoriui L. B. AB yra solidarios pagal 2010-10-25 Kreditavimo sutartį Nr. 2305-2010-64533, nekeičiant šios sutarties sąlygų, o prievolinius įsipareigojimus pagal Kreditavimo sutartį vykdys ieškovas A. R. iš savo asmeninių lėšų.

Nustatyti nepilnamečio M. R., gim (duomenys neskelbtini)gyvenamąją vietą su atsakove N. R., jos gyvenamojoje vietoje.

Nustatyti, jog ieškovas A. R. bendrauja su nepilnamečiu vaiku M. R., gim. (duomenys neskelbtini) geranoriškai tėvų susitarimu ir šalių sutarta tvarka ir laiku.

Priteisti iš ieškovo A. R., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus M. R., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 280,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio teismui pateikimo dienos – 2017-05-24 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti atsakovę N. R., uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečio vaiko M. R., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo lėšas iki jo pilnametystės.

Kitą patikslinto ieškinio ir patikslinto priešieškinio dalį atmesti.

Priteisti solidariai iš N. R. ir A. R. 173,57 Eur įsiskolinimą, nuo šio sumos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra nuo 2018-02-27 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo UAB „Klaipėdos būstas LT“, įmonės kodas 140524848, naudai.

Priteisti iš ieškovo A. R. atsakovei N. R. 2509,20 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės N. R. ieškovui A. R. 1335,60 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo A. R. valstybei 84,70 Eur žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovės N. R. valstybei 262,00 Eur žyminio mokesčio.

Valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5660. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.

Priteisti iš A. R. 38,35 Eur bylinėjimosi išlaidų UAB „Klaipėdos būstas LT“, įmonės kodas 140524848, naudai.

Priteisti iš N. R. 38,35 Eur bylinėjimosi išlaidų UAB „Klaipėdos būstas LT“, įmonės kodas 140524848, naudai.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimui įsiteisėjus jo nuorašą per 1 (vieną) dieną išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, VĮ „Registrų centras“, VĮ „Regitra“.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.