Teisora
Registruotis

Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2018-08-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1337-927/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-08-30
Bylos Nr.
1-1337-927/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-21946-2018-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Rezultatas
Išnagrinėta priimant nuosprendį.
Teisėjas
Jolanta Bagdonienė
Kaltinamasis
A. V.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1337-927/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21946-2018-6Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.25.4.2.6; 1.2.20.13; 1.1.7.2.2; 1.1.8.11; 1.1.8.12; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 2.1.3.1; 2.3.4.3; 2.3.6.4.4; 2.3.6.4.5.
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugpjūčio 30 d.Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Jolanta Bagdonienė,sekretoriaujant Ugnei Rėkutei,dalyvaujant prokurorui L. S.,kaltinamajam A. V.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

A. V. (A. V.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Šalčininkai, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) išsiskyręs, nedirbantis, teistas: 1. 2018-04-11 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 str. 7 d. - 48 MGL (2400 eurų) bauda, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą 3 (tris) metus naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones ir automobilio konfiskavimą,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 281 straipsnio 7 dalį ir 243 straipsnį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, nes vairavo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o būtent jis:

2018 m. gegužės 10 d. apie 20.40 val., Vilniaus r., Marijampolės sen., Rakonių k., E. V. gatvėje, pažeidęs Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (2014-10-03 nutarimo Nr. 1086 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Volvo V70“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta 2,50 promilės etilo alkoholio,

t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis A. V. kaltu prisipažino visiškai, patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 49) ir teisme paaiškino, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį neblaivus. Važiavo pas draugą. Buvo vartojęs alkoholį prieš tai. Pakeliui sustojo prie parduotuvės. Tuo metu prie jo privažiavo policijos mašina ir jį sustabdė. Dėl nusikaltimo gailisi. Prašo neskirti bausmės, susijusios su laisvės atėmimu, nes augina du nepilnamečius vaikus. Šiuo metu nedirba, tačiau susirado naują darbą. Automobilis jau konfiskuotas (b. l. 75-76).

Byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta šiais įrodymais ir duomenimis:

-liudytojo - Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato pareigūno A. M. - tarnybiniu pranešimu (b. l. 10-11) ir parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kad 2018 m. gegužės 10 d., patruliuodamas su kolega, apie 15.15 val. iš Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad Vilniaus r., Marijampolio k. link Rakonių k. žvyrkeliu nuvažiavo tamsiai mėlynos spalvos automobilis ,,Volvo“, kurio vairuotojas pavojingai manevravo, vos nesukėlė eismo įvykio. Važiuodami kaimu, prie parduotuvės pastebėjo automobilį ,,Volvo“, kuris atitiko budėtojų nurodytus požymius. Minėtas automobilis pajudėjo iš vietos ir pradėjo važiuoti link sankryžos. Jie važiavo paskui su įjungtais tarnybinio automobilio švyturėliais bei garsiniu signalu, stabdydami jį. Automobilis sustojo, o po to pradėjo važiuoti atbuline eiga ir atsitrenkė į pareigūnų tarnybinį automobilį. Automobilis tik trumpam sustojo ir nuvažiavo Akmeniškių kaimo link. Jie, pasiviję automobilį, sustabdė. Kolega nuėjo prie vairuotojo ir atsivedė jį prie tarnybinio automobilio, įsodino į jį. Vairuotojas pateikė jiems automobilio dokumentus. Tačiau savo asmens dokumento arba vairuotojo pažymėjimo jis neturėjo. Patikrino jį per duomenų bazę ir nustatė, kad automobilį, pakartotinai būdamas neblaivus, vairavo A. V.. Jis buvo patikrintas alkotesteriu, kurio duomenimis jam nustatytas 2,60 promilių girtumas. Apie tai buvo pranešta budėtojui, kuris išsiuntė kitą ekipažą į įvykio vietą (b. l. 36-37);

-pirkimo pardavimo sutartimi, VĮ ,,Regitra“ duomenimis, kad automobilį „Volvo V70“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvęs savininkas J. V. G. 2017 m. kovo 30 d. pardavė A. M., o šis – 2017 m. kovo 31 d. - A. V. (b. l. 14, 15, 31);

-VŠĮ „Emprekis“ išraše nurodyta, jog lengvojo automobilio „Volvo V70 TDI“ (kėbulo tipas – universalas, kuras – dyzelinas, variklio darbinis tūris – 2461 cm³, variklio galia – 103 kW, gamybos metai - 1998) kaina yra 1330 eurų (b. l. 30);

-VTMT specialisto išvada Nr. T-A 4532/2018 (01), kuria užfiksuota, kad A. V. kraujyje nustatyta 2,50 promilės etilo alkoholio (b. l. 52).

Dėl veikos kvalifikavimo

Vertindamas kaltinimo pagrįstumą, atsižvelgęs į byloje esančius teisminio nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad nuosekli įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jo kraujyje rasta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, todėl jo nusikalstami veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 7 d.

Žemesnės instancijos teismas

A. V. buvo atiduotas teismui kaltinant jį taip pat ir tuo, kad esant priimtam 2018 m. balandžio 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamajam įsakymui, kuriuo A. V. uždrausta naudotis specialia teise – vairuoti visų rūšių transporto priemones trejus metus, 2018 m. gegužės 10 d. apie 20.40 val., Vilniaus r., Marijampolės sen., Rakonių k., vairavo automobilį „Volvo V70“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) tokiu būdu vengė atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. kaip galimai padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 143 straipsnyje.

Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 d.).

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje buvo ne kartą pažymėta, kad siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę - kriminalinę bausmę. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.). Be to, Konstitucinis Teismas, aiškindamas konstitucinį teisinės valstybės principą, yra konstatavęs, kad nustatant teisinius apribojimus bei atsakomybę už teisės pažeidimus privalu paisyti protingumo reikalavimo, taip pat proporcingumo principo, pagal kurį nustatytos teisinės priemonės turi būti būtinos ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams (tarp tikslų ir priemonių turi būti pusiausvyra), jos neturi varžyti asmens teisių labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Konstituciniu teisinės valstybės principu turi būti vadovaujamasi ir taikant teisę, šis principas įpareigoja teisę taikančias institucijas nenukrypti nuo bendrųjų teisės principų, įtvirtintų demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje (Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m gruodžio 29 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2005 m. lapkričio 10d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai).

Įvertinus surinktą bylos medžiagą minėtų teisės normų bei principų kontekste, teismas daro išvadą, kad A. V. veiksmų prigimtis dėl jam inkriminuoto vengimo atlikti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę neleidžia minėtų jo veiksmų laikyti tiek pavojingais, kad būtų pagrindas taikyti jo atžvilgiu baudžiamąją atsakomybę.

BK 243 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, vengusiam atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę. Teismo vertinimu, vengimas minėtos normos kontekste pasižymi tam tikru piktybiškumu arba sistemingumu, o vienkartiniai, smulkūs ar neesminiai kaltininko baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimai neturėtų sukelti BK 74 straipsnio 2 dalyje numatytų teisinių pasekmių ir suponuoti asmens patraukimą baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 straipsnį. Tokia išvada atitinka teisingumo, protingumo kriterijus ir šiuo klausimu susiformavusią teismų praktiką (Klaipėdos apygardos teismo 2014-11-13 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-726-380-2014; Panevėžio apygardos teismo 2014-10-06 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-815-491/2014; Šiaulių apygardos teismo 2017-05-18 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-136-332/2017; Šiaulių apygardos teismo 2018-01-23 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-29-316/2018).

Iš bylos medžiagos matyti, kad buvo užfiksuotas tik vienas A. V. padarytas pažeidimas, kuomet jis 2018 m. gegužės 10 d. apie 20.40 val., Vilniaus r., Marijampolės sen., Rakonių k., E. V. gatvėje, vairavo automobilį „Volvo V70“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti. Taigi, jo veiksmuose nenustatytas sistemiškumas, todėl jį teismas vertina kaip vienkartinį. Pastebėtina ir tai, kad LITEKO duomenimis 2018 m. balandžio 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo tik 2018 m. gegužės 2 d., perduotas vykdyti - 2015 m. gegužės 3 d., o duomenų, kada jis buvo dėl baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pateiktas Probacijos tarnybai, byloje nepateikta. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kaltinamajam 2018 m. gegužės 21 d. buvo paskirta administracinė nuobauda už tai, kad jis šioje byloje tiriamo įvykio metu, t. y. 2018 m. gegužės 10 d. apie 20.40 val., Vilniaus r., Marijampolės sen., Rakonių k., E. V. gatvėje, vairavo automobilį „Volvo V70“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti.

Teismas taip pat pažymi, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad vengimu reikėtų pripažinti tik tuos atvejus, kai asmuo nevykdo arba netinkamai vykdo jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę tik po bausmę vykdančios institucijos įspėjimo. Byloje nėra pateikta duomenų, kad kaltinamajam iki 2018 m. gegužės 10 d., kuomet jis buvo sustabdytas policijos pareigūnų dėl vairavimo esant neblaiviam, Probacijos tarnyboje buvo išaiškinta atsakomybė už baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą. Teismas atkreipia dėmesį dar ir į tai, kad teismo baudžiamasis įsakymas, kuriuo A. V. buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, buvo priimtas rašytinio proceso tvarka, kaltinamajam posėdyje nedalyvaujant, o baudžiamajame įsakyme nebuvo nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymo pasekmės (LITEKO duomenys). Taigi, jis nebuvo įspėtas apie gresiančią atsakomybę už baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą ir jam nebuvo priminta apie pareigą laikytis teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės.

Esant nurodytoms aplinkybėms A. V. pagal BK 243 straipsnį išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusiengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Dėl skirtinos bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o ją sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant bausmę atsižvelgta į nusikaltimo padarymo aplinkybes, pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į jo pasekmes, nustatyto neblaivumo sunkumą, į kaltinamojo asmenybę ir šeimyninę padėtį (nedirba, išsituokęs, vienas augina du nepilnamečius vaikus), baustas administracine tvarka (b. l. 62-65), teistas 1 kartą už analogišką nusikaltimą ir nusikalto neatlikęs bausmės pagal pirmesnį 2018 m. balandžio 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl esant vienai jo atsakomybę lengvinančiai aplinkybei ir nesant sunkinančių aplinkybių, jam skirtina mažesnė nei vidutinė sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatyta bausmė – bauda, kuri mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis) ir subendrintina visiškai sudedant su pirmesniu 2018 m. balandžio 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme, o juo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės vykdytinos atskirai (BK 73 straipsnio 2 dalis).

Valstybinis kaltintojas prašė taikyti kaltinamojo atžvilgiu BK 72 straipsnio nuostatas ir konfiskuoti įvykio metu vairuotą automobilį bei uždrausti naudotis specialia teise 3 metus.

Nuo 2017 m. sausio 1 d. kriminalizavus atsakomybę už vairavimą esant neblaiviam, kai kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 straipsnio 7 dalis), buvo siekiama padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme. Todėl atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, į tai, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo kraujyje buvo nustatytas 2,50 promilių girtumas bei siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Nors kaltinamasis kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi, teisiamas antrą kartą už tapačios nusikalstamos veikos įvykdymą, todėl terminas, uždraudžiantis naudotis specialia teise nustatytinas maksimalus, o būtent - treji metai.

Valstybinis kaltintojas prašė konfiskuoti įvykio metu vairuotą automobilį, tačiau bylos duomenys patvirtina, kad šis automobilis jau yra konfiskuotas, paskyrus kaltinamajam šią baudžiamojo poveikio priemonę pirmesniu 2018 m. balandžio 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu.

Nagrinėjamoje byloje kaltinamasis vairavo jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Volvo V70“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jo kraujyje nustatyta 2,50 prom. etilo alkoholio, t. y. būdamas sunkiai apsvaigęs (sveikatos apsaugos ministro įsakymo „Dėl medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo ir bendros asmens būklės įvertinimo metodikų patvirtinimo“ 11.4.3 punktas). Bylos duomenys rodo, kad kaltinamasis praeityje yra teistas už tapačios nusikalstamos veikos įvykdymą, šioje byloje nagrinėjama nusikaltimą padarė, neatlikęs bausmės pagal pirmesnį teismo baudžiamąjį įsakymą ir praėjus mėnesiui po jo priėmimo, kas patvirtina, kad kaltinamasis nelinkęs laikytis įstatymų, ir rodo jo didesnį pavojingumą visuomenei. Todėl pagrįstai manytina, kad jam paskiriant dvi tarpusavyje tiesiogiai susijusias ir suderinamas baudžiamojo poveikio priemones, kaip numato ir BK 67 straipsnio 6 dalis – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimą trejiems metams ir įvykio metu vairuoto bei konfiskuotino automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas (BK 72 straipsnio 5 dalis), nebus pažeisti tiek proporcingumo, tiek teisingumo principai, bei kad tai neprieštarauja ir suformuotai teismų praktikai. Pabrėžtina ir tai, kad BK 281 straipsnio pakeitimais įstatymo leidėjas siekė didinti eismo saugumą, užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems KET pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir kalto asmens nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio nusikalstamą veiką, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu nusikaltimu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 273 straipsnio 1 dalimi, 291 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, teismas,

nusprendžia:

A. V. (A. V.) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 7 dalyje ir nuteisti jį 60 MGL (3000 eurų) bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu, t. y. iki 40 MGL (2000 eurų) baudos.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę visiškai sudedant subendrinti su 2018 m. balandžio 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme ir galutinę subendrintą bausmę skirti - 88 MGL (4400 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką (1 parą) nuo 2018-05-10 iki 2018-05-11 ir ją prilyginus 2 MGL dydžio baudai laikyti, jog A. V. (A. V.) paskirta subendrinta galutinė bausmė - 86 MGL (4300 eurų) dydžio bauda.

Bauda turi būti sumokėta į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (AB banke ,,Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitos Nr. LT247300010112394300, kodas 73000, įmokos kodas 6801) per 20 (dvidešimt mėnesių) nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis BK 73 straipsnio 2 dalimi, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 11 d. baudžiamuoju įsakymu A. V. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės (automobilio konfiskavimas ir uždraudimas naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones) vykdytinos atskirai ir su šiuo nuosprendžiu paskirta bausme nebendrintinos.

Vadovaujantis BK 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 3 dalimi ir 68 straipsniu, skirti A. V. baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejus) metus.

Vadovaujantis 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš kaltinamojo A. V. konfiskuotino turto - automobilio „Volvo V70“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 1330 (vieną tūkstantį tris šimtus trisdešimt) eurų.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

A. V. (A. V.) dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 243 straipsnį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja Jolanta Bagdonienė