Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje J. U., a, k, (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 119 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. U. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu per septynias dienas nuo akcininkės E. U., turinčios ½ UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, 2021 m. gegužės 18 d. prašymo gavimo dienos nesudarė galimybės akcininkei susipažinti ir nepateikė bendrovės sąskaitų bankuose išrašų už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 10 d. iki 2020 m. balandžio 26 d., bendrovės investicinio turto objektų nuomos sutarčių, sudarytų laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 10 d. iki 2021 m. balandžio 25 d., bendrovės didžiosios knygos už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 10 d. iki 2021 m. balandžio 25 d., bendrovės pinigų priėmimo kvitų (jų kopijų) už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 10 d. iki 2021 m. balandžio 25 d., dokumentų dėl skolų, už kurias bendrovė atliko mokėjimus laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 26 d. iki 2021 m. balandžio 25 d., tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 16 straipsnio 1 dalies 4 punktą, 18 straipsnio 1 dalį.

J. U. teismo posėdžio metu kaltės nepripažino ir parodė, kad tuo metu, kai buvo nepasibaigęs užklausimas, vyko procesas dėl to paties straipsnio, kuriuo jį kaltino teisme. Į visuotinį susirinkimą buvo kviečiama akcininkė E. U., bet ji neatvyko, rūpimais klausimais nesikalbėjo, norėjo bendrauti tik tokia forma. Kadangi buvo prašymas papildyti prieš tai gautą informaciją, toks prašymas netenkintas dėl konfidencialios informacijos. Buvo aiškiai išreikštas atsisakymas pateikti informaciją. Atsisakymas buvo išreikštas žodžiais akcininkei E. U.. Tai jai pasakė jis pats, tokio atsisakymo įrodymų, įrašų neturi. Tuo metu jie susitiko jo name, kuriame tuo metu gyveno akcininkė E. U. ir nepilnametės dukros, kai jis atvažiavo susitikti su dukromis. Teisme dar nebuvo pasibaigęs procesas pateikti atsisakymą raštu, dėl kurio prieš tai buvo lygiai tokia pati situacija. Jis manė, kad užtenka žodžiu atsakyti, kad tai pakankamai suprantama. Sutinka, kad raštu būtų buvę aiškiau, butų įrodymas. Atsisakymas raštu po to buvo pateiktas, jau vykstant procesui. Tai buvo pakartotinis atsisakymas raštu praėjus laiko tarpui, nes jau buvo pradėtas procesas. Atsakymas pateiktas rugsėjo 26 d.

Motyvuojamoji dalis

Detalizuojant aukščiau aptartą teisinį reguliavimą, spręstina, jog akcininkų neturtinė teisė (gauti apie bendrovę ABĮ nurodytą informaciją) realizuojama tokia tvarka: 1) akcininkas ar jo įgaliotas atstovas turi kreiptis raštu dėl pageidaujamos gauti informacijos; 2) bendrovė privalo sudaryti galimybę susipažinti su prašoma informacija ir (ar) pateikti dokumentų kopijas; 3) bendrovė tai privalo padaryti ne vėliau kaip per septynias dienas nuo reikalavimo gavimo dienos; 4) atsisakymą pateikti dokumentus bendrovė turi įforminti raštu, jeigu akcininkas to pareikalauja (ABĮ 18 straipsnio 1 dalis). Gavus prašymą dėl informacijos pateikimo, bendrovės vadovo teisėto elgesio alternatyvos yra šios: 1) išsiųsti akcininkui ar jo įgaliotam atstovui jų prašomą informaciją (dokumentus) paštu arba 2) informuoti akcininkus apie tai, kur ir kada jiems bus sudaryta galimybė susipažinti su prašoma informacija (dokumentais) ir, jiems atvykus, sudaryti tokią galimybę, arba 3) informuoti akcininkus apie tai, kur ir kada jiems bus pateiktos dokumentų kopijos, ir, jiems atvykus, pateikti dokumentų kopijas, arba 4) aiškiai išreikšti atsisakymą pateikti prašomą informaciją (dokumentus). Nustačius, kad asmuo neįvykdė nė vienos iš alternatyvių pareigos realizavimo variantų dėl bent vienos iš įstatymo nurodytos informacijos, yra pagrindas konstatuoti, kad toks neveikimas atitinka ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 31 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-40-489/2018).

Teismas, visapusiškai ir objektyviai ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatė ir pripažįsta, kad J. U. pažeidė UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkės E. U. teisės, tuo pačiu padarydamas ir administracinį nusižengimą, numatytą ANK 119 straipsnio 1 dalyje.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėja E. U. 2021 m. gegužės 18 d. per atstovą advokatą pateikė prašymą UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui J. U. dėl informacijos apie Bendrovę ir su jos veikla susijusių dokumentų pateikimo (b. l. 10-13). Nors prašymu buvo reikalaujama daug įvairaus pobūdžio informacijos ir paaiškinimų, kurie bendrovės vadovui nėra privalomi, jame buvo aiškiai įvardintas ir toks prašomos susipažinti informacijos turinys, kuris buvo numatytas tiek ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje, tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatuose (18 p., 19 p.). Dėl to E. U., kuri valdo įmonės 50 proc. akcijų, įvykdžiusi numatytas sąlygas turėjo teisę susipažinti su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitų bankuose išrašais, bendrovės investicinio turto objektų nuomos sutartimis, bendrovės didžiąja knyga, bendrovės pinigų priėmimo kvitais ir dokumentais dėl skolų.

Akcininkės E. U. 2021 m. gegužės 18 d. prašymo 9 p. buvo prašoma informaciją ir dokumentus pateikti juos persiunčiant nurodytais elektroninio pašto adresais. Tuo atveju jeigu prašomus dokumentus būtų atsisakyta pateikti, atsisakymą akcininkė prašė įforminti raštu ir atsiųsti jį nurodytais elektroninio pašto adresais, nurodant atsisakymo priežastis. Tokiu būdu E. U. išreiškė ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje numatytą jos teisę pareikalauti, kad atsisakymą akcininkui sudaryti galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų kopijas bendrovė įformintų raštu.

Benfrovės direktorius J. U. teismo posėdžio metu teigė, kad akcininkei E. U. informaciją dėl jos prašymo netenkinimo, nes buvo reikalaujama konfidenciali informacija, jis aiškiai išreiškė žodžiu jų susitikimo metu, kuomet jis atvažiavo susitikti su dukromis. Visų pirma, tokių atsakomybėn patraukto parodymuose teigiamų aplinkybių nepatvirtina jokie faktiniai duomenys. Teisme apklausta akcininkė ir pareiškėja E. U., kuri buvo įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, šių J. U. teiginių nepatvirtino ir nepripažino. Antra, net ir įvertinus visas galimas abejones kaltininko naudai, toks direktoriaus J. U. elgesys ir atsakymas į gautą 2021 m. gegužės 18 d. prašymą neatitiko įstatymo nuostatų dėl pareigos atsisakymą pateikti rašytine forma. Direktoriaus akcininkei žodžiu išreikštas atsisakymas pateikti prašomą informaciją ir dokumentus būtų prieštaravęs ABĮ įstatymo imperatyvui tokį atsisakymą pateikti raštu, kaip to prašymu pareikalavo akcininkė.

Prasidėjus administracinio nusižengimo bylos procesui teisme bendrovės direktoriaus J. U. atstovas advokatas Gediminas Blaškevičius 2021 m. rugsėjo 26 d. pateikė rašytinį atsakymą į E. U. 2021 m. gegužės 18 d. prašymą, nurodydamas, kad akcininkės prašoma pateikti informacija yra konfidenciali, o akcininkė, teisės aktų nustatyta tvarka Bendrovei nėra pateikusi konkrečių teisės aktų reikalavimų, kurie įpareigotų ją gauti tokią informaciją (b. l. 97-98). Vertindamas tai teismas pripažįsta, kad įstatymo nuostatas atitinkantis ir galintis būti pagrįstu Bendrovės administracijos atsisakymas pateikti akcininkei prašomą informaciją ir dokumentus buvo surašytas tik 2021 m. rugsėjo 26 d., t. y. praėjus daugiau nei 4 mėnesiams nuo prašymo gavimo dienos. Toks elgesys akivaizdžiai pažeidžia minėtas tiek ABĮ įstatymo 18 str. 1 d. numatytas, tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatų 18 punkte įtvirtintas nuostatas dėl to, kad atsisakymas turėtų būti pateiktas ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos. Išnagrinėjus bylą teismas nenustatė jokių objektyvių ir pateisinančių priežasčių, dėl ko UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus J. U. atstovas advokatas pateikdamas 2021 m. rugsėjo 26 d. atsakymą į 2021 m. gegužės 18 d. pareiškėjos prašymą praleido ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje numatytą 7 kalendorinių dienų terminą.

Teismas pastebi, kad įstatymas suteikia bendrovei teisę atsisakyti sudaryti akcininkui galimybę susipažinti su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi, konfidencialia informacija ir (ar) pateikti su tokia informacija susijusių dokumentų kopijas. Jei tai yra informacija ir dokumentai, susiję su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi ir konfidencialia informacija, akcininkas turi užtikrinti tokios informacijos ir dokumentų konfidencialumą. Tuo atveju, kai bendrovės informacija akcininkui būtina kituose teisės aktuose nustatytiems reikalavimams įgyvendinti, bendrovė tokios teisės neturi. Nurodytos akcininko pareigos saugoti komerciškai vertingą bendrovės informaciją įgyvendinimo būdai skiriasi priklausomai nuo konkrečios informacijos rūšies – ar tai yra komercinė paslaptis, ar konfidenciali informacija (dėl informacijos klasifikavimo žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016 48–54 punktus). Tais atvejais, kai vertinama informacija atitinka komercinės paslapties formaliuosius požymius ir akcininkas žino, jog ši informacija sudaro komercinę paslaptį, papildomi akcininko bei bendrovės susitarimai dėl komercinės paslapties apsaugos nėra reikalingi, nes pareiga saugoti komercines paslaptis kyla iš įstatymo; konfidencialios informacijos, kurios teisinė apsauga kildinama iš sutarties, atveju atitinkamas susitarimas yra reikalingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-1075/2021, 2021 m. birželio 8 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-25-303/2021).

Visgi, įvertinus akivaizdžiai praleistą įstatymo numatytą 7 kalendorinių dienų atsisakymo pateikimo terminą, 2021 m. rugsėjo 26 d. rašytinio atsakymo į 2021 m. gegužės 18 d. pareiškėjos prašymą ir atsisakymo pateikti informaciją bei dokumentus dėl jų konfidencialumo priežasčių analizė šiuo atveju yra ne tik neprasminga, bet ir nereikalinga.

Remiantis aukščiau išdėstytais motyvais ir faktinėmis aplinkybėmis teismas pripažįsta, kad J. U. būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu per septynias dienas nepateikė įmonės akcininkei E. U. 2021 m. gegužės 18 d. rašte reikalaujamos informacijos ir dokumentų apie Bendrovę ir jos veiklą, laiku nepateikė ir privalomo rašytinio atsisakymo dėl to, tokiu būdu sąmoningai neatliko įstatyme nustatytos pareigos, tuo pažeidė ABĮ 16 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą akcininkės neturtinę teisę, akcininko galimybės pasinaudoti savo teisėmis buvo neįgyvendintos dėl įmonės direktoriaus kaltės, tokiais savo veiksmais J. U. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 119 straipsnio 1 dalyje. Teismas neturi pagrindo J. U. administracinio nusižengimo vertinti kaip pakartotinio dėl to, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 1 d. nutarimas šiame procese nagrinėjamo pažeidimo padarymo metu buvo dar nepriimtas.

J. U. administracinę atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį (padarytas nusižengimas, susijęs su vadovaujamos įmonės įvykdytu akcininkų teisių pažeidimu), tai, jog nenustatyta J. U. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę – yra dirbantis, Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis neteistas, administracine tvarka baustas, nusižengė pažeisdamas buvusios sutuoktinės teise.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, J. U., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui skirtina ANK 119 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – bauda, kurios dydis, nustatytinas kaip artimas sankcijoje numatytam vidurkiui.

ANK nėra specialių normų, reguliuojančių proceso išlaidų ir advokato darbo apmokėjimo klausimus, tačiau ANK 666 straipsnyje numatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos. Pagal BPK 104 straipsnio 2 dalį, proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo.

Pagal teismų praktiką bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos atsižvelgiant į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-255-746, 2K-406-507/2016, 2K-143-696/2017, 2AT-7-5-303/2021 ir kt.).

Pareiškėjos E. U. atstovas advokatas Paulius Miliauskas prašo priteisti iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens J. U. 1785,96 Eur išlaidas už suteiktas teisines paslaugas (1032,37 Eur + 753,59 Eur). Pareiškėjos atstovas pateikė šias išlaidas patvirtinančius dokumentus, t. y. suteiktų paslaugų sąrašą, PVM sąskaitą faktūrą, mokėjimo nurodymus.

Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, pripažinus J. U. kaltu, padarius administracinį nusižengimą, dėl kurio E. U. buvo priversta savo pažeistas teises ginti teisme ir naudotis kvalifikuota teisine pagalba. Visgi, prašymas dėl išlaidų priteisimo tenkintinas iš dalies. Teismas pastebi, kad patirtos išlaidos nėra visa apimtimi susijusios su nagrinėta administracinio nusižengimo byla Nr. A6.-2113-716/2021. Prašomų priteisti išlaidų dalį sudaro ir kaina dėl išlaidų byloje Nr. A6.-1969-1100/2021, kurioje pradėti administracinį procesą buvo atsisakyta. Be to, pagal teismui pateiktą 2021 m. liepos 14 d. advokato Pauliaus Miliausko pareiškimą dėl J. U. padaryto administracinio nusižengimo teismas bylą iškėlė tik dalyje, nes didžioji dalis prašymo dėl J. U. veiksmų nepateikiant paaiškinimų akcininkei E. U. buvo nepagrįsta ir nebuvo nagrinėjamos bylos dalykas. Dėl to teismas E. U. priteisia patenkinto reikalavimo dydžiui proporcingas jos patirtas išlaidas šiame procese.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 119 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu

nutaria:

J. U. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 119 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) dydžio baudą.

E. U. iš J. U. priteisti 700 (septynis šimtus) eurų proceso išlaidų už advokato teisinę pagalbą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo bylos numerį – A6-2113-716/2021.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.