- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-12-12
- Bylos Nr.
- e2A-2268-863/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00921-2023-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Renata Volodko, Kristina Lysionok, Donata Kravčenkienė
- Ieškovas
- A. P.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini)
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini)
- Kategorijos
- 2.6.29.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donatos Kravčenkienės, Kristinos Lysionok (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Renatos Volodko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (atsakovės) uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. liepos 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) dėl paskolos grąžinimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. P. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) (duomenys neskelbtini) (toliau – ir atsakovė, bendrovė) 5 290 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2018 m. gegužės 15 d. kartu su UAB (duomenys neskelbtini) įsigijo lygiomis dalimis, po 50 procentų, atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) akcijų. Akcininkų sprendimu direktoriumi buvo paskirtas ieškovas. Akcininkai (ieškovas ir UAB (duomenys neskelbtini)) 2019 m. balandžio mėnesį žodiniu susitarimu nutarė suteikti atsakovei 25 200 Eur paskolą, padarant vienodus akcininkų įnašus po 12 600 Eur. Tokį akcininkų sprendimą sąlygojo ketinimas įsigyti pramoginį laivą ir juo vykdyti verslą. Šiuos įnašus į atsakovės kasą akcininkai padarė 2019 m. gegužės 1 d. ir 3 d. 2019 m. gegužės 2 d. sutartimi UAB (duomenys neskelbtini) pardavė atsakovei vidaus vandenų pramoginį laivą už 25 200 Eur (+ 5 292 Eur PVM). UAB (duomenys neskelbtini) 2021 m. pareikalavo atsakovės grąžinti jos įnašą ir tokiu reikalavimu kreipėsi į teismą (Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų civilinė byla Nr. e2-1476-341/2021), kuris 2021 m. gegužės 14 d. nutartimi patvirtino byloje šalių sudarytą taikos sutartį. 2021 m. gegužės 19 d. akcininkei UAB (duomenys neskelbtini) buvo grąžinta dalis įnašo (7 000 Eur). Ieškovui dalis įnašo (7 310 Eur) buvo grąžinta 2021 m. kovo 23 d. Siekdamas susigrąžinti likusią dalį (5 290 Eur), ieškovas 2023 m. vasario 23 d. pateikė atsakovės vadovui L. P. reikalavimą grąžinti minėtą sumą, tačiau atsakovė skolos negrąžino.
Atsiliepimas
3. Atsakovė atsiliepime su ieškovo ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas atsakovės vadovu buvo nuo 2018 m. gegužės 15 d. iki 2021 m. balandžio 23 d. Pasikeitus atsakovės vadovui, civilinėje byloje Nr. e2-1476-341/2021 buvo sudaryta taikos sutartis. Be kita ko remdamasi civilinės bylos Nr. e2-1476-341/2021 duomenimis, atkreipė dėmesį, kad tiek savo 12 600 Eur įnašo mokėjimo metu, tiek vėliau akcininkas A. P. šio įnašo nelaikė paskola. Todėl mano, kad paskolos grąžinimą reglamentuojančios teisės normos, kuriomis grindžiamas ieškinys, šiuo atveju nėra taikytinos. Dėl ieškovo įnašo grąžinimo sprendimą turėtų priimti atsakovės akcininkai ir tik tuo atveju, jei akcininkų sprendimas netenkins ieškovo, jis galės tokį sprendimą ginčyti.
4. Ieškovas dublike papildomai pažymėjo, kad atsakovės buvusi pozicija dėl įnašų grąžinimo buvo vienoda abiejų akcininkų atžvilgiu ir nebuvo diferencijuota, kaip teigiama atsiliepime. Nurodė, kad teismas, tvirtindamas atsakovės ir UAB (duomenys neskelbtini) taikos sutartį, teisinį santykį kvalifikavo kaip civilinės teisinės prigimties, o ne kylantį iš Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ). Mano, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 182 straipsnio 2 dalimi, ankstesnės bylos išsprendimas turi šiai bylai prejudicinę reikšmę.
5. Atsakovė triplike papildomai akcentavo, kad minėtoje civilinėje byloje ieškovas, būdamas atsakovės vadovu, neigė paskolinius santykius, o šioje byloje pateiktame dublike nepaaiškino, kodėl jo valia staiga pasikeitė. Atkreipė dėmesį, kad minėtoje byloje teismas nepateikė jokio teisinio kvalifikavimo dėl ieškovo įnašo.
6. Trečiasis asmuo UAB (duomenys neskelbtini) atsiliepimo nepateikė.
7. Ieškovo atstovas teismo posėdyje palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją, prašė ieškinį tenkinti.
Atsiliepimas
8. Atsakovės atstovas teismo posėdyje palaikė savo procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, prašė ieškinį atmesti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. liepos 20 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino visiškai; priteisė ieškovui A. P. iš atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) 5 290 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (5 290 Eur) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1 119 Eur bylinėjimosi išlaidų; taip pat priteisė valstybės naudai iš atsakovės 26,56 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.
9.1. Vertindamas ieškovo argumentus dėl neva prejudicinę reikšmę turinčios Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gegužės 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1476-341/2021, teismas pažymėjo, kad toje civilinėje byloje ginčas kilo tarp dviejų juridinių asmenų, be to, ginčas nebuvo išspręstas teismo sprendimu, nes byla buvo nutraukta; taigi minėtoje byloje teismas iš esmės nepasisakė dėl byloje įrodinėjimo dalyku buvusių aplinkybių. Todėl teismas nurodė, kad šioje byloje nesiremia minėtoje byloje priimta nutartimi, patvirtinusia UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) taikos sutartį.
9.2. Teismas nurodė, kad ieškovo ieškinyje nurodytos aplinkybės, susijusios su pinigų įmokėjimu į atsakovės kasą 2019 m. gegužės 1 d. ir 3 d., leidžia teismui daryti išvadą, kad tai buvo atsakovės akcininkų sprendimas, todėl šiems teisiniams santykiams yra taikytinos ABĮ nuostatos. Remdamasis ABĮ nuostatomis, teismas sprendė, kad 2019 m. gegužės 1 d. ir 3 d. ieškovo į atsakovės kasą įnešti pinigai (12 600 Eur) yra akcininko paskola atsakovei.
9.3. Nustatęs, kad byloje tarp šalių ginčas kilo iš esmės dėl to, kas turi nuspręsti dėl paskolos grąžinimo – bendrovės vadovas ar bendrovės akcininkai, teismas akcentavo, kad atsakovė nepateikė teismui įrodymų, kodėl jos vadovas, vienvaldiškai veikdamas atsakovės vardu, negali priimti sprendimo dėl likusios atsakovės gautos paskolos sumos ieškovui grąžinimo ar negrąžinimo, t. y. nepagrindė pozicijos, kad tokiam sprendimui priimti yra reikalingas visuotinio akcininkų (ieškovo ir UAB (duomenys neskelbtini)) susirinkimo sprendimas. Be to, teismas pažymėjo, kad 50 procentų atsakovės akcijų turinčio ieškovo pozicija dėl 5 290 Eur grąžinimo yra akivaizdi, o UAB (duomenys neskelbtini), įtraukta į procesą trečiuoju asmeniu, civilinėje byloje, kurioje sprendžiamas šios sumos priteisimo ieškovui iš atsakovės klausimas, buvo pasyvi, t. y. nusprendė ne tik neteikti atsiliepimo į ieškinį, bet ir nedalyvauti teismo posėdyje. Teismas sprendė, kad yra pagrindas tenkinti ieškovo ieškinį ir priteisti jam iš atsakovės 5 290 Eur skolą. Atitinkamai teismas tenkino ieškovo reikalavimą dėl 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų priteisimo, taip pat priteisė ieškovui iš atsakovės patirtas 1 119 Eur bylinėjimosi išlaidas, o valstybei iš atsakovės – 26,56 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) pateikė byloje apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. liepos 20 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atsakovė apeliacinį skundą grindžia toliau nurodytais motyvais.
10.1. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Pažymi, kad skundžiamame sprendime nebuvo nagrinėti atsakovės nurodyti motyvai, argumentai, susiję su minėta civiline byla Nr. e2-1476-341/2021. Vien iš ieškovo ieškinio teiginių teismas nusprendė, kad ieškovo įnašas laikytinas paskola. Teismas visiškai nepasisakė dėl atsakovės pateiktų argumentų ir įrodymų, nurodančių, kad pats ieškovas savo įnašo paskola nelaikė. Teismas nenurodė, kodėl šiuos atsakovo motyvus, argumentus, įrodymus atmeta.
10.2. Nesutikdama su teismo pozicija dėl akcininkų žodinio susitarimo suteikti paskolą kaip akcininkų sprendimo vertinimo, akcentuoja, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog toks įstatymo numatytas akcininkų sprendimas būtų priimtas ir įformintas. Be to, net jei laikyti, kad dėl įnašų įmokėjimo akcininkai priėmė sprendimą, tai jokio akcininkų sprendimo dėl ieškovo įnašo gražinimo nebuvo. Teismo sprendime šios aplinkybės ignoruojamos /nutylėtos ir nevertintos. Atsakovė pateikė teismui argumentus, kad net laikant ieškovo įnašą paskola, tuo pačiu turi būti laikoma, kad ieškovas asmeniškai (kaip paskolos davėjas) ir ieškovo tuo metu atstovauta UAB (duomenys neskelbtini) nustatė paskolos gražinimo sąlygas (kurios nurodytos atsiliepime civilinėje byloje Nr. e2-1476-341/2021): ši paskola turi būti grąžinama UAB (duomenys neskelbtini) akcininkų sprendimu. Nesant tokio akcininkų sprendimo UAB (duomenys neskelbtini) prievolė gražinti paskolą (jei tai paskola) netapo vykdytina ir ieškovo reikalavimas negalėjo būti patenkintas.
10.3. Atsakovės įsitikinimu, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme bylos esmė nebuvo atskleista. Teismas nesiaiškino paties ieškovo nurodytų motyvų ir argumentų, jog ieškovo įnašo „pagrindas buvo ne komerciniai ūkio subjektų santykiai, pagristi Civilinio kodekso normomis, o akcininkų santykiai su savo bendrove ir kitais akcininkais“; „dėl šios teisinės specifikos akcininko įnašo atlygintinumas gali būti įvykdytas ne vien tik pinigų grąžinimu, o ir kitais ABĮ numatytais būdais, pvz. akcijų išleidimo įnašų sumai taip padidinant bendrovės kapitalizaciją. Sprendimus dėl konkrečių įnašo kompensavimo būdų priima akcininkai“. Tam, kad išsiaiškinti paminėtus esminius ieškovo paaiškinimų prieštaravimus (o tuo pačiu – ir tikrąją ieškovo valią bei šalių teisinių santykių prigimtį/pobūdį) būtina išsami paties ieškovo apklausa. Atsakovė teismo posėdyje prašė pripažinti ieškovo dalyvavimą būtinu, tačiau teismas šį prašymą nepagrįstai atmetė.
Atsiliepimas
11. Ieškovas atsiliepime su atsakovės apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jo netenkinti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
11.1. Mano, kad apeliantė neįsigilino į skundžiamo sprendimo esmę, nes apeliacinio skundo motyvai iš esmės atkartoja jau atsakovės teiktų į bylą procesinių dokumentų argumentus, kuriais buvo oponuota ieškiniui. Atkreipia dėmesį, kad apeliantė neskundžia pagrindinės teismo sprendimo nuostatos dėl ieškinio pateikimo tinkamai ir tinkamam atsakovui, kuris yra įstatymo įgaliotas vienasmeniškai spręsti dėl ieškinio reikalavimo.
11.2. Kritiškai vertina apeliacinio skundo argumentus dėl teismo sprendimo motyvų prieštaravimo ABĮ 27, 29 straipsnių nuostatoms, kadangi neatskleidžiama, koks šių įstatymo normų turinys ir kokioms jų nuostatoms prieštarauja teismo sprendimo išvada apie buvusį akcininkų susitarimą. Pažymi, kad apie jokio akcininko susirinkimo sušaukimą ir jame priimtą sprendimą dėl įnašų duomenų byloje nėra, nes toks susirinkimas nevyko, kadangi akcininkų sprendimas dėl paskolos suteikimo savo bendrovei nepatenka į ABĮ 20 straipsnio 1 dalyje išvardintas visuotinio akcininkų susirinkimo išimtines teises. Nesant išimtinės teisės spręsti dėl paskolos ėmimo iš savo akcininkų, nėra ir negali būti išimtinės visuotinio susirinkimo teisės spręsti dėl tokių paskolų grąžinimo. Teismas tą savo sprendime aptarė, nurodydamas, kad sprendimą dėl tokios paskolos grąžinimo gali ir turi priimti įmonės vadovas; ir apeliaciniame skunde tai neginčijama.
11.3. Pažymi, kad apelianto teiginys, neva teismas nemotyvavo, kodėl akcininkų „žodinis susitarimas“ laikytinas akcininkų sprendimu, visų pirma yra spekuliatyvaus pobūdžio, bandant dirbtinai sukelti teisinę priešpriešą tarp sąvokų „žodinis susitarimas“ ir „sprendimas“, kai iš tikrųjų šiomis sąvokomis yra apibūdinamas akcininkų veiksmas, kuriuo buvo įgyvendinta jų teisė rūpintis bendrovės reikalais. ABĮ nereglamentuoja specialios procedūros dėl akcininkų sprendimo priėmimo suteikti savo bendrovei paskolą. Žodinis akcininkų susitarimas buvo priimtinas abiem akcininkams: ieškovui ir UAB (duomenys neskelbtini), kuri nei ankstesnėje civilinėje byloje (Nr. e2-1476-341/2021) dėl jos reikalavimo grąžinti paskolą, nei šioje byloje neginčijo buvus tokiam susitarimui ir laikė tai pakankamu ir teisėtu pagrindu suteikti paskolą. Atkreipia dėmesį, kad dabartinis atsakovės vadovas (skirtingai nei ieškovas, buvęs tuo pačiu metu ir akcininkas, ir vadovas) nedalyvavo akcininkams sprendžiant dėl paskolos suteikimo savo bendrovei, nes tuo metu jis niekaip nebuvo susijęs nei su UAB (duomenys neskelbtini), nei su UAB (duomenys neskelbtini). Tad nesant akcininkės UAB (duomenys neskelbtini) prieštaravimo šioms aplinkybėms, atsakovės vadovas net neturi teisės ginčyti savo bendrovės akcininkų veiksmų ir sprendimų. Pažymi, kad apelianto nuolatiniai teigimai, neva ieškovas niekada nelaikė akcininkų padarytų įnašų paskolomis bendrovei, yra melagingi ir neatitinka tikrovės. Nei vienoje iš bylų ieškovas neneigė paskolinių teisinių santykių tiek akcininkės UAB (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, tiek savo įnašo atžvilgiu. Mano, kad teismas teisingai ir pagrįstai sprendė, jog akcininkų sumokėti įnašai buvo jų paskola savo bendrovei, kurios grąžinimas yra bendrovės vadovo kompetencijoje.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
13. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
14. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo 2023 m. liepos 20 d. sprendimo, kuriuo ieškovo ieškinys buvo patenkintas, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
15. Byloje nustatyta, kad ieškovui ir trečiajam asmeniui UAB (duomenys neskelbtini) nuo 2018 m. gegužės 15 d. priklauso po 50 procentų atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) akcijų. Ieškovo pateiktais duomenimis, akcininkai (ieškovas ir UAB (duomenys neskelbtini)) 2019 m. balandžio mėnesį žodiniu susitarimu nutarė suteikti atsakovei 25 200 Eur paskolą, padarant vienodus akcininkų įnašus – po 12 600 Eur, kurie į atsakovės kasą buvo įmokėti 2019 m. gegužės 1 d. ir 2019 m. gegužės 3 d. Ieškovas taip pat pateikė duomenis, kad abiem akcininkams įnašas buvo dalinai grąžintas – ieškovui 7 310 Eur suma, UAB (duomenys neskelbtini) 7 000 Eur suma. Ieškovas 2023 m. vasario 23 d. pateikė atsakovės vadovui reikalavimą grąžinti likusią 5 290 Eur skolos sumą, tačiau atsakovė skolos negrąžino.
16. Nagrinėjamu atveju, ieškovui kreipusis į teismą dėl aukščiau minėtos skolos iš atsakovės priteisimo, Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. liepos 20 d. sprendime be kita ko konstatavęs, kad ieškovo į atsakovės kasą įnešti pinigai (12 600 Eur) yra akcininko paskola bendrovei, kurios dalis ieškovui nėra grąžinta, byloje taip pat nesant įrodymų, kad bendrovės vadovas, vienvaldiškai veikdamas bendrovės vardu, negali priimti sprendimo dėl likusios bendrovės gautos paskolos sumos ieškovui grąžinimo ar negrąžinimo, ieškovo reikalavimus laikė pagrįstais ir juos patenkino. Apeliantė savo apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, akcentuodama, kad skundžiamame sprendime nebuvo nagrinėti atsakovės motyvai, argumentai, susiję su civiline byla Nr. e2-1476-341/2021, be kita ko įrodantys, kad pats ieškovas savo įnašo paskola nelaikė. Apeliantės vertinimu, nesant akcininkų sprendimo UAB (duomenys neskelbtini) prievolė gražinti paskolą (jei tai paskola) netapo vykdytina ir ieškovo reikalavimas negalėjo būti patenkintas. Įvertinusi bylos medžiagą ir pateikto apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija su apeliantės pozicija neturi pagrindo sutikti.
17. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus, o įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Pagal CPK 185 straipsnio 2 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus oficialiuosius rašytinius įrodymus (prima facie). Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jų pakanka reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Reikia įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visetą. Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012).
18. CPK 182 straipsnio 2 punkte nurodyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad CPK 182 straipsnio 2 dalies taikymas siejamas su tokiais reikalavimais: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-695/2019).
19. Atsakovė tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek savo apeliaciniame skunde be kita ko akcentavo, kad ieškovas (atsakovės akcininkas) minėto atsakovei pervesto įnašo pats nelaikė paskola, tokias aplinkybes iš esmės grįsdama civilinės bylos Nr. e2-1476-341/2021 duomenimis, todėl mano, kad tarp šalių nesusiklostė paskolų teisiniai santykiai, ir dėl ieškovo įnašo grąžinimo sprendimą turėtų priimti atsakovės akcininkai. Įvertinusi paminėtus atsakovės argumentus, taip pat civilinės bylos Nr. e2-1476-341/2021 duomenis teismų informacinėje sistemoje Liteko, teisėjų kolegija nemato pagrindo šiame ginče remtis minėta byla ir atsakovės akcentuotomis aplinkybėmis. Pirmiausia pažymėtina, kad nurodytoje civilinėje byloje, iškeltoje pagal ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei UAB (duomenys neskelbtini) dėl 12 600 Eur skolos priteisimo, A. P. apskritai nebuvo bylos šalimi. Be to, ginčas toje byloje taip ir nebuvo išspręstas teismo sprendimu (Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gegužės 14 d. nutartimi byla buvo nutraukta, patvirtinus šalių pasirašytą taikos sutartį), tokiu būdu teismui iš esmės nenagrinėjus ir nepasisakius dėl byloje įrodinėjimo dalyku buvusių aplinkybių, susijusių su atsakovei akcininkės UAB (duomenys neskelbtini) paskolinta 12 600 Eur suma, ir pan. Todėl dėl nurodytų aplinkybių, sutinkamai su aukščiau paminėtomis teisės normomis ir teismų praktika, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė nesiremti minėta byla kaip turinčia prejudicinę reikšmę (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Be to, nustačius, kad aptariamu atveju nebuvo teisinio pagrindo remtis aukščiau paminėta civiline byla, kartu pažymėtina, kad šioje byloje pareikštu ir teismo priimtu ieškiniu ieškovas aiškiai išreiškė savo poziciją dėl atsakovei sumokėto įnašo grąžinimo. O aplinkybę, kad ieškovo prašoma grąžinti suma laikytina jo kaip akcininko paskola atsakovei, pagrindžia byloje nustatytų aplinkybių ir įrodymų visuma.
20. Remiantis ABĮ 15 straipsnio 1 dalies 5 punktu, akcininkai turi turtinę teisę įstatymų nustatytais būdais skolinti bendrovei. Ieškovas nurodė, kad, būdamas bendrovės akcininku, kartu su kita akcininke UAB (duomenys neskelbtini) nutarė suteikti atsakovei paskolą pramoginio laivo, kuriuo būtų vykdomas verslas (duomenys neskelbtini), įsigijimui. Šių aplinkybių atsakovė kaip ir trečiasis asmuo, kita atsakovės akcininkės, UAB (duomenys neskelbtini) byloje neginčijo. Byloje pateiktas atsakovės kasos knygos išrašas, kasos pajamų orderiai patvirtina, kad abu atsakovės akcininkai į atsakovės kasą 2019 m. gegužės 1 d. ir 2019 m. gegužės 3 d. įnešė po 6 300 Eur (kasos pajamų orderiai Nr. 190502, 190504, 190503, 190505), t. y. kiekvienas iš akcininkų – po 12 600 Eur. Taigi paminėtų nustatytų aplinkybių kontekste ieškovo į atsakovės kasą įnešta 12 600 Eur suma pagrįstai laikytina akcininko paskola bendrovei, suteikta naudojantis ABĮ 15 straipsnio 1 dalies 5 punkte akcininkams numatyta turtine teise. Nors apeliantė ir kritiškai vertino skundžiamo teismo sprendimo argumentus dėl minėto akcininkų žodinio susitarimo, teismo neva vertinto kaip akcininkų sprendimo, tačiau tokios savo pozicijos apeliantė nepagrindė. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismo sprendime minėtas akcininkų susitarimas vertintas kaip jų valios suteikti bendrovei paskolą išraiška, tačiau ne kaip vienas iš ABĮ numatytų visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijai priskirtų klausimų, pažymint, kad visuotiniam akcininkų susirinkimui, pagal ABĮ 20 straipsnio nuostatas, nėra numatyta išimtinė teisė priimti sprendimus dėl paskolų iš akcininkų gavimo. Taip pat pastebėtina, kad kita atsakovės akcininkė savo pozicijos byloje išvis nepareiškė, todėl galima vertinti, kad ieškovo pareikštam reikalavimui ir ginčo teisiniam vertinimui (dėl įnešto įnašo kaip paskolos bendrovei vertinimo, paskirties, ir pan.) neprieštaravo. Taigi atitinkamai atmestini ir apeliantės argumentai dėl neva ABĮ 27 straipsnio, reglamentuojančio reikalavimus visuotinio akcininkų susirinkimo kvorumui ir sprendimų priėmimui, ir 29 straipsnio, reglamentuojančio reikalavimus visuotinio akcininkų susirinkimo protokolui, nuostatų pažeidimo.
21. Kaip jau minėta, ieškovo pateiktais duomenimis, abiem akcininkams įnašas buvo dalinai grąžintas – ieškovui 7 310 Eur suma, UAB (duomenys neskelbtini) 7 000 Eur suma (iš byloje pateikto atsakovės sąskaitos išrašo matyti, kad ieškovui minėta suma pervesta 2021 m. balandžio 23 d., UAB (duomenys neskelbtini)– 2021 m. gegužės 19 d., mokėjimo paskirtyje nurodžius, kad tai yra dalinis skolos dengimas/grąžinimas). Atsakovė byloje iš esmės neginčijo aplinkybės, kad likusi 5 290 Eur suma ieškovui nėra grąžinta. Tačiau atsakovės vertinimu, paskola turi būti grąžinama akcininkų sprendimu. Tokia atsakovės pozicija taip pat vertintina kritiškai aukščiau aptartų aplinkybių ir paminėtų teisės normų kontekste, pažymint, kad ABĮ nuostatos tokio reguliavimo nenumato, o atsakovė taip pat niekaip nepagrindė savo pozicijos, nepateikė objektyvių argumentų ar įrodymų, kad ABĮ 19 straipsnyje nustatyta tvarka vienvaldiškai veikiantis bendrovės (atsakovės) vadovas negali priimti sprendimo dėl akcininkų bendrovei suteiktos paskolos grąžinimo. Juolab, kad tokie atsakovės argumentai vertintini prieštaringai ir kitų bylos duomenų kontekste. Atkreiptinas dėmesys, kad, pavyzdžiui, minėtos 7 000 Eur sumos UAB (duomenys neskelbtini) grąžinimui aptariama atsakovės pozicija nesukėlė kliūčių (7 000 Eur suma UAB (duomenys neskelbtini) buvo grąžinta 2021 m. gegužės 19 d., kai atsakovės vadovu jau buvo ne ieškovas, o dabartinis vadovas L. P. (byloje pateiktais Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro duomenimis, įmonės vadovu paskirtas 2021 m. balandžio 23 d., registruotas nuo 2021 m. gegužės 4 d.), byloje nesant duomenų, kad tai buvo bendrovės akcininkų sprendimas (dėl dalies skolos grąžinimo trečiajam asmeniui).
22. Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, pagrįstai priteisdamas ieškovui iš atsakovės reikalaujamą grąžinti 5 290 Eur skolą bei atitinkamai CK 6.210 straipsnio 2 dalyje numatytas 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas.
Dėl procesinės bylos baigties
23. Apibendrinant išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas palieka skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
24. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų šiame skunde nurodytų argumentų (pavyzdžiui, ieškovo apklausos būtinybės, ar kt.) apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie neturi esminės reikšmės ir nesudaro pagrindo keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
25. Teismo sprendimą palikus nepakeistą, pagrindo perskirstyti bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme nėra (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
26. Byloje pateiktas ieškovo prašymas dėl 800 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kartu su minėtos sumos apmokėjimą patvirtinančiu 2023 m. rugpjūčio 30 d. sąskaitos išrašu.
27. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės apeliacinis skundas yra atmestas, minėtos ieškovo patirtos išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) 8.11 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio dydžio už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, ieškovui iš apeliantės priteistina apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų suma.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. liepos 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) apeliacinėje instancijoje patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.