Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Gintaro Pečiulio ir Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal atsakovės R. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. vasario 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Pajūrio genranga“ ieškinį atsakovei R. B. dėl skolos priteisimo, išnagrinėjo prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

6. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Šalių procesinė teisė užbaigti bylą taikos sutartimi yra dispozityvumo principo civiliniame procese išraiška ir ji gali būti įgyvendinama bet kurioje civilinio proceso stadijoje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis). Taigi civilinės bylos užbaigimas taikos sutartimi atitinka civilinio proceso tikslus, dispozityvumo, proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principus (CPK 2, 7, 13 straipsniai) ir yra teismo skatintina pozityvi siekiamybė. Nagrinėjant bylą teisme pirmiausia turi būti siekiama sutaikyti šalis, o teismo sprendimas dėl ginčo esmės priimamas tada, kai susitaikymo galimybės nėra. Šalims sudarius taikos sutartį ir išreiškus valią ginčą baigti taikiai, teisme turi būti sudarytos visos sąlygos įstatyme nustatyta tvarka tokiai šalių valiai įgyvendinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-246-701/2019; 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76-403/2020).

7. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas taikos sutarties sampratą (CK 6.983 straipsnis), yra konstatavęs, kad taikos sutartis – tai ginčo šalių tarpusavio kompromisas, susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2010, 2008 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2008; kt.). Kasacinės instancijos teismas taip pat savo praktikoje yra pasisakęs dėl teismo nepatvirtintos taikos sutarties, kuria buvo siekiama užbaigti ginčą teisme, bet kuri nebuvo teismo patvirtinta, sukeliamų teisinių pasekmių. Taikos sutartis, kurią patvirtina teismas, nors reguliuojama proceso ir materialiosios teisės normų, yra civilinė sutartis; teismo nutartimi patvirtintos sutarties teisinė galia ir jos materialiniai teisiniai padariniai šalims apibrėžti CK, o taikos sutarties šalims kylantys procesiniai teisiniai padariniai nustatyti proceso teisės normų. Įstatymo nustatyta tvarka nenuginčyta taikos sutartis CK 6.189 straipsnio prasme šalims turi įstatymo galią, tačiau teismas, prieš ją tvirtindamas, turi pareigą patikrinti šalių valią dėl pasirašytos taikos sutarties ir tvirtinti CPK 140 straipsnio 2, 3 dalyse nustatyta tvarka. Be to, teismas privalo patikrinti tikruosius šalių ketinimus dėl taikos sutarties sudarymo, t. y. ta prasme, ar taikos sutartis galios, ir jos nepatvirtinus teisme, taip pat, ar šalių pateikta taikos sutartis sudaryta laisva valia, ar jos sąlygos neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms, ar nepažeidžia viešojo intereso (CPK 13 straipsnis, 42 straipsnio 1, 2 dalys, 140 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2010). Taigi, teismo nutarčiai, kuria patvirtinama taikos sutartis, įsiteisėjus, taikos sutartis įgyja galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir tampa priverstinai vykdytinu dokumentu (CK 6.985 straipsnis). Patikrinti aplinkybes, ar taikos sutartis neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, viešajam interesui ir ar taikos sutartis sudaryta laisva valia, yra teismo prerogatyva.

8. Pažymėtina, kad taikos sutarčiai, kaip ir bet kuriai kitai civilinei sutarčiai, viena vertus, galioja sutarties laisvės principas (CK 6.156 straipsnis). Šalys gali pasirinkti, kokias tarpusavio nuolaidas taikys, kokiu būdu ir apimtimi išspręs kilusį teisminį ginčą, taip pat kurioje proceso stadijoje tai padarys (CPK 140 straipsnio 3 dalis). Kita vertus, dispozityvumo principas ir iš jo kylanti šalių laisvė susitarti dėl taikos sutarties sąlygų nėra absoliuti.

9. Teismas tvirtina taikos sutartį, kai jos sąlygos neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, šalių ir trečiųjų asmenų teisių ar teisėtų interesų nepažeidžia, šalims yra žinomos procesinės taikos sutarties patvirtinimo pasekmės (CPK 42 straipsnio 2 dalis, 140 straipsnio 3 dalis, 293 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Ši teisės norma reiškia civilinių santykių dalyvių elgesio dispozityvumo ribojimą tiek materialiniuose, tiek procesiniuose teisiniuose santykiuose ir atitinkamą teismo pareigą užtikrinti, kad jo priimamais procesiniais sprendimais, kuriais patvirtinama proceso dalyvių valia, nebūtų įtvirtintas neteisėtumas. Taigi, šalių pasiektos taikos sutarties sąlygas bylą nagrinėjantis teismas visais atvejais turi įvertinti jų atitikties imperatyviajame įstatyme įtvirtintam reglamentavimui ir viešajam interesui požiūriu.

10. Civilinėje byloje iš esmės ginčas tarp šalių kilo dėl atsiskaitymo būdo ir kainos už ieškovės atliktus atsakovei nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose vandentiekio ir nuotekų (buitinių, lietaus) tinklų projektavimo ir įrengimo darbus. Kaip matyti iš šalių teikiamos Taikos sutarties turinio, sutartis sudaryta ir pasirašyta ne tik tarp byloje dalyvaujančių asmenų (ieškovės bei atsakovės); Taikos sutartimi atsakovė bei Pirkėjai – nedalyvaujantys byloje asmenys (fiziniai ir juridiniai asmenys): R. B.; Ž. K.; R. B., UAB „Tridenta“ ir UAB „Žaliasis slėnis“ susitarė, kad Pirkėjai sutinka apmokėti ieškovei UAB „Pajūrio genranga“ už atliktus bei ieškinyje įvardintus statybos rangos darbus bei atsakovės naudai atliktus bet kokio pobūdžio kitus darbus ir suteiktas paslaugas pagal atskirą ieškovės ir Pirkėjo(-ų) susitarimą; šalys susitarė, jog Pirkėjai šia sutartimi nuperka atsakovei R. B nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) (10 Daiktų) bei vandentiekio ir nuotekų tinklus (4 Daiktus); šalys susitarė dėl pirkimo–pardavimo kainos bei atsiskaitymo tvarkos; mokesčių sumokėjimo tvarkos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos. Šalys susitarė, kad Pirkėjui(-ams) nuosavybės teisė į perkamus daiktus pereina nuo teismo nutarties patvirtinti šią Taikos sutartį įsiteisėjimo dienos; aptarė kitas susitarimo sąlygas.

11. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad, viena vertus, Taikos sutartis sudaryta ne tik tarp byloje dalyvaujančių šalių (ieškovės bei atsakovės), kita vertus, sutarties dalykas – ne tik ginčo dalykas nagrinėjamoje byloje – atsiskaitymas su ieškove už atliktus vandentiekio ir nuotekų (buitinių, lietaus) tinklų projektavimo ir įrengimo darbus (Taikos sutarties 2 punkte numatyta, jog bus sudarytas atskiras ieškovės ir Pirkėjo(ų) susitarimas), bet susitarta ir dėl atsakovei nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų bei vandentiekio, nuotekų šalinimo tinklų – lietaus nuotekų tinklų pirkimo–pardavimo, t. y. susitarta ne dėl taikaus ginčo išsprendimo pareikštų ieškinio reikalavimų apimtimi, bet iš esmės siekiama parduoti–nupirkti nekilnojamojo turto objektus, susitarta dėl jų kainos, atsiskaitymo tvarkos, mokesčių sumokėjimo, kitų su nuosavybės teisės į turtą įgijimu susijusių sąlygų, – Taikos sutartis savo turiniu ir apimtimi išeina už ieškinio reikalavimų ribų (ginčo dalyko).

12. Konstatuotina, kad teikiama sutartimi šalys (ir byloje nedalyvaujantys asmenys) iš tikrųjų turi kitus ketinimus, nesiekia byloje ginčą užbaigti taikiu susitarimu, bet galimai siekia, išvengiant notaro paslaugų, įgyti nuosavybės teises į daiktus (žemės sklypus bei įvairios paskirties nuotekų tinklus bei įgyti iš to atsirandančias teises ir pareigas). Patvirtinus tokio turinio taikos sutarties sąlygas, kurios apima ne tik ginčo dalyką, byloje nedalyvaujantys asmenys įgytų teises ir pareigas į daiktus, kurie nėra šios bylos ginčo dalykas.

13. Lietuvos apeliacinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, jog atlikdamas tam tikrą teisinį tyrimą dėl taikos sutarties atitikties teisės reikalavimams, teismas turi būti aktyvus net ir dispozityviose bylose ir, esant abejonėms, reikalauti šalis pagrįsti, kad nėra jokių teisinių kliūčių tvirtinti sandorį. Nustatęs, jog egzistuoja bent vienas taikos sutarties nuginčijimo pagrindas ar yra kitų šio sandorio negaliojimo sąlygų, teismas turi atsisakyti tvirtinti taikos sutartį (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2-634/2014).

14. Nurodytina, kad Lietuvos apeliacinis teismas, gavęs prašymą patvirtinti taikos sutartį bei susipažinęs su jos turiniu, 2022 m. sausio 27 d. nutartimi atidėjo teismo posėdį, bei pasiūlė šalims apsvarstyti pateiktos Taikos sutarties sąlygas, įvertinant, jog pateiktos sutarties šalys yra ne tik ieškovė UAB „Pajūrio genranga“ bei atsakovė R. B., bet ir nagrinėjamoje byloje nedalyvavę fiziniai ir juridiniai asmenys (Pirkėjai): R. B.; Ž. K.; R. B., UAB „Tridenta“ ir UAB „Žaliasis slėnis“ (bei atsakovės sutuoktinis E. B.). Teismas nurodė, kad iš pateiktos sutarties turinio matyti, jog atsakovė bei Pirkėjai – nedalyvaujantys byloje asmenys, iš esmės susitarė dėl pirkimo pardavimo sąlygų, kuriomis atsakovė siekia parduoti jai nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą (10 žemės sklypų bei nuotekų šalinimo tinklus) Pirkėjams – fiziniams ir juridiniams asmenims, kurie nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra dalyvaujantys byloje asmenys. Nurodė, kad patvirtinus tokio turinio taikos sutarties sąlygas, byloje nedalyvaujantys asmenys įgytų atitinkamas teises ir pareigas. Teisėjų kolegija konstatavo, kad tokia apimtimi šalių pateikta Taikos sutartis negali būti patvirtinama, nes savo turiniu ir apimtimi išeina už ieškinio reikalavimų ribų. Šalys nepateikė paaiškinimų (nuomonės) dėl apeliacinės instancijos teismo nutartimi nurodyto pasiūlymo.

15. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegijos nuomone, byloje nustatytas teisinis pagrindas pripažinti, kad teikiamos patvirtinti Taikos sutarties sąlygos leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog Taikos sutartimi išreikšta tikroji šalių valia ne ginčą užbaigti taikiai ir civilinę bylą nutraukti, o teikiama Taikos sutartimi šalys bei byloje nedalyvaujantys asmenys siekia įgyti nuosavybės teise turtą (kuris nėra ginčo dalykas), bei tai sukeliančias teises bei pareigas. Teikiama Taikos sutartis prieštarauja CK 6.984 straipsniui ar neatitinka CPK 42 straipsnio 2 dalyje reglamentuojamų sąlygų, todėl netvirtinama.

16. Civilinė byla pagal atsakovės R. B. apeliacinį skundą skiriama nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2022 m. kovo 15 d. 9.00 val.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42 straipsnio 2 dalimi, 302 ir 321 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Taikos sutartį.

Skirti atsakovės R. B. apeliacinio skundo dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. vasario 11 d. sprendimo nagrinėjimą teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2022 m. kovo 15 d. 9.00 val.

Apie kito teismo posėdžio datą ir laiką byloje dalyvaujančius asmenis informuoti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka.