- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-18
- Bylos Nr.
- e2A-199-264/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-01177-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Baubienė, Virginija Gudynienė, Izolda Nėnienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Transorus“
- Ieškovas
- L. V.
- Kategorijos
- 2.6.9.2Nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas
- 2.6.10.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.20pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Gudynienės ir Izoldos Nėnienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Transorus“ apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. spalio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3639-470/2019 pagal ieškovo L. V. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Transorus“ dėl be pagrindo įgytų lėšų priteisimo ir atsakovės priešieškinį ieškovui dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas L. V. kreipėsi į teismą ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės UAB „Transorus“ 6 000 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas L. V. vedė su atsakove UAB „Įmonių steigimas“, kuri vėliau pakeitė pavadinimą į UAB „Transorus“, derybas dėl UAB „Albena varna“ bendro verslo krautuvų versle. Tuo tikslu ieškovas turėjo įsigyti 30 procentų UAB „Albena varna“ akcijų, taip pat turėjo būti pasiekti kiti susitarimai dėl bendros veiklos. Ieškovas, rodydamas savo rimtus ketinimus dalyvauti bendroje veikloje, 2016 m. spalio 25 d. pervedė atsakovei 6 000 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „UAB „Įmonių steigimas“ dalinis mokėjimas už UAB „Albena varna“ akcijas“. Buvo pradėti tam tikri bendri projektai, tačiau iki galo taip ir nebuvo susitarta dėl bendros veiklos, o akcijų pirkimo pardavimo sutartis nesudaryta, atsakovė jokių akcijų ieškovui neperdavė. Ieškovas niekada neatsisakė sudaryti akcijų pirkimo – pardavimo sutarties ir derybų nenutraukė, tačiau būtent atsakovė atsisakė sudaryti akcijų pirkimo –pardavimo sutartį, teigdama, kad ieškovas neįvykdė įsipareigojimų. Ieškovas per atstovą kreipėsi į atsakovę, jog pastaroji grąžintų sumokėtus pinigus, tačiau atsakovė šių pinigų negrąžino. Atsakovė ieškovo pervestą pinigų sumą valdo be jokio teisinio pagrindo (įstatymo ar sandorio). Atsakovės vadovas, gavęs iš ieškovo atstovo pranešimą, telefonu informavo ieškovą, jog atitinkamus pinigus laiko rankpinigiais ir jų negrąžins. Tačiau tarp šalių nebuvo ir negalėjo būti sudaryta nei preliminarioji, nei pirkimo – pardavimo sutartis, todėl atitinkamos lėšos negali būti laikomos nei kaip netesybos, nei kaip rankpinigiai. Pinigus atsakovė šiuo metu yra gavusi be pagrindo ir turi grąžinti ieškovui.
2. Atsakovė UAB „Transorus“ pateikė priešieškinį, kuriuo nurodė su ieškovo ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti ir priteisti iš ieškovo 4 000 Eur nuostolių, patirtų dėl ieškovo kaltės. Nurodo, kad 2016 m. spalio mėnesį šalys susitarė, kad ieškovas nupirks, o atsakovė parduos 100% Lietuvos ir Bulgarijos UAB „Albena varna“ akcijų. Užtikrindamas susitarimą, ieškovas pervedė atsakovei 6 000 Eur avansą. Likusią sumą ir turto pirkimo – pardavimo sutartį šalys susitarė sudaryti per kelis mėnesius nuo avanso apmokėjimo. Bendra šalių nustatyta turto kaina sudarė 12 000 Eur, iš jų – 6 000 Eur buvo pervesta 2016 m. spalio 25 d. bankiniu pavedimu, likusi suma – 6 000 Eur sumokėta nebuvo. Nepaisant to, kad atsakovė nuolat ragino ieškovą pasirašyti turto pirkimo – pardavimo sutartį ir apmokėti likusią sumą už turtą, ieškovas delsė tai padaryti, motyvuodamas sunkia finansine padėtimi. Taigi, šalys susitarė dėl esminių būsimo sandorio sąlygų. Visą ikisutartinių santykių laikotarpį ieškovas dalyvavo Lietuvos ir Bulgarijos UAB „Albena varna“ veikloje, teikė pasiūlymus ir vykdė darbus dėl įmonės verslo plėtros, buvo susipažinęs su visa įmonės konfidencialia informacija. Atsakovė buvo įgijusi ikisutartinį pasitikėjimą ieškovu ir tarp šalių susiklostę ikisutartiniai santykiai kvalifikuotini kaip toli pažengusios derybos. Ieškovas 2017 m. rugpjūčio 24 d. laišku informuodamas atsakovę, kad yra nemokus ir sutarties dėl turto įsigijimo nesudarys, pažeidė pareigą ikisutartiniuose santykiuose elgtis sąžiningai, kadangi pastarasis neturėjo teisės nutraukti toli pažengusių derybų. Šie ieškovo veiksmai laikytini neteisėtais veiksmais kaip viena iš civilinės atsakomybės sąlygų. Ieškovas, kaip apdairus ir protingas asmuo, turėjo įvertinti savo finansines galimybes įsigyti turtą. Todėl ieškovo atsisakymas sudaryti turto pirkimo – pardavimo sutartį, motyvuojant sunkia finansine padėtimi, negali būti laikoma kaip ikisutartinių santykių nutraukimas dėl pateisinamos priežasties. Atsakovė nurodo, kad ji prieš pradėdama derybas su ieškovu buvo sudariusi 2016 m. rugsėjo 26 d. preliminarią sutartį dėl turto pirkimo sutarties sudarymo Nr. (duomenys neskelbtini) su trečiu asmeniu UAB „Asvina“. Pagal minėtą sutartį atsakovė įsipareigojo parduoti, o UAB „Asvina“ įsipareigojo nupirkti 100% Lietuvos ir Bulgarijos UAB „Albena varna“ akcijų. Sutarties užtikrinimui UAB „Asvina“ apmokėjo atsakovei 4 000 Eur turto rezervavimo mokestį. Vėliau ieškovui taip pat išreiškus valią įsigyti 100% Lietuvos ir Bulgarijos UAB „Albena varna“ akcijų, atsakovė sutiko, nutraukė preliminarią sutartį su UAB „Asvina“, pagal preliminarios sutarties 10 p. grąžino UAB „Asvina“ sumokėtą turto rezervavimo mokestį bei sumokėjo 4 000 Eur netesybas. Ieškovas buvo ne atsitiktinis pirkėjas, tarp ieškovo ir atsakovės direktoriaus M. L. jau buvo susiklostę partnerystės santykiai. Atsakovė įvertinusi, kad dėl preliminarios sutarties su UAB „Asvina“ nutraukimo patirs 4 000 Eur nuostolį, atitinkamai padidino turto kainą ieškovui. Kadangi sutarta 12 000 Eur kaina ieškovui tiko, atsakovė, įvertinusi tai, kad sudarius pagrindinę turto pirkimo - pardavimo sutartį su ieškovu ir gavus galutinį atsiskaitymą už turtą atgaus prarastus 4 000 Eur, jau po ieškovo avanso apmokėjimo nutraukė preliminarią sutartį su UAB „Asvina“. Taigi, ieškovo neteisėti veiksmai – toli pažengusių derybų nutraukimas be pakankamos priežasties, priežastiniu ryšiu siejami su atsakovei padaryta žala – 4 000 Eur nuostolių, kurie priteistini iš ieškovo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Alytaus apylinkės teismas 2019 m. spalio 29 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai – priteisė iš UAB „Transorus“ 6 000 Eur nepagrįsto praturtėjimo ir 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2019 m. gegužės 13 d. (bylos iškėlimo teisme diena) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat 1 262 Eur bylinėjimosi išlaidų L. V.. Taip pat atmetė UAB „Transorus“ priešieškinį L. V. dėl nuostolių atlyginimo.
4. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad šalis siejo ikisutartiniai santykiai bendro verslo vystymo srityje, o taip pat ieškovas siekė įsigyti iš atsakovės bendrovės „A. V.“ akcijų.
5. Teismas nurodė, jog sugretinus byloje esančius įrodymus, labiau yra tikėtina ieškovo pozicija, kad 6 000 Eur ieškovo sumokėta atsakovui suma yra tiek avansinis mokėjimas už įsigyjamas iš atsakovės akcijas, tiek dalis šių lėšų yra skirta numatomam toliau bendrai vystyti verslui (jungtinė veikla). Šiuo atveju nėra svarbu, kuriam tikslui kuri dalis lėšų buvo skirta, nes šalių procesiniuose dokumentuose esančiais paaiškinimais nustatyta, kad jų bendras ketinimas pradėti ir vystyti jungtinį verslą vėliau nebuvo realizuotas, t. y. jokie bendri verslo veiksmai neįvyko, o pirkti UAB „A. V.“ akcijas ieškovas atsisakė dėl lėšų stygiaus.
6. Teismas sprendė, kad atsakovė įrodė, jog jos įmonės iš ieškovo gautos lėšos įgytos teisėtai, turto įgijimo pagrindas – ikisutartiniai jos ir ieškovo santykiai.
7. Teismas nurodė, jog lėšų įgijimo pagrindas nors ir buvo, tačiau jis išnyko po to, kai ieškovas pervedė lėšas atsakovei, kas reiškia, kad atsakovė praturtėjo ieškovo sąskaita, todėl atsiranda atsakovės prievolė grąžinti ieškovui lėšas kaip įgytas be pakankamo pagrindo (CK 6.237 str.1 d., 2 d.). Šiuo atveju pareigos grąžinti be pagrindo įgytą turtą neeliminuoja net lėšas įgijusio asmens veikimas sąžiningai.
8. Teismas vertino, kad atsakovės pateikti į bylą rašytiniai įrodymai negali būti vertinami kaip objektyvūs, nes jų duomenys patikimai nepatvirtina, jog atsakovė iš pradžių gavo iš UAB „Asvina“ 4 000 Eur grynaisiais pinigais, o vėliau šiuos pinigus, o taip pat tokio paties dydžio baudą grynaisiais pinigais jai grąžino.
9. Teismas sprendė, jog nesant patikimų įrodymų apie patirtų nuostolių dydį, kas yra viena iš privalomų nuostolių atlyginimų sąlygų, ieškinys atmestinas neanalizuojant kitų civilinės atsakomybės sudėtinių dalių sąlygų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
10. Atsakovė UAB „Transorus“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir tenkinti atsakovės priešieškinį, o nustačius, kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme - panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Nesutinka su teismo argumentu, kad pateikti dokumentai nepatvirtina, kad atsakovė iš pradžių gavo iš UAB „Asvina“ 4 000 Eur grynaisiais pinigais, o vėliau šiuos pinigus, o taip pat tokio paties dydžio baudą grynaisiais pinigais jai grąžino, nes priešingai, nei teigia teismas, būtent apskaitos dokumentai įrodo grynųjų pinigų priėmimą į/iš ūkio subjekto (bendrovės) kasą.
10.2. Teigia, kad teismo argumentai dėl į bylą pateiktų atsakovės įrodymų - kasos pajamų orderio bei kvito nepatikimumo, nesant į bylą pateiktų kitų apskaitos registrų, iš esmės prieštarauja Lietuvos teismų praktikai (civilinės bylos Nr. E2-360-553/2019).
10.3. Nesutinka, kad byloje nebuvo pateikta patikimų įrodymų apie patirtų nuostolių dydį, kas yra viena iš privalomų nuostolių atlyginimo sąlygų.
10.4. Teismas nepagrįstai kvalifikavo, kad tarp šalių susiklostė ikisutartiniai santykiai tiek dėl akcijų įsigijimo, tiek dėl jungtinio verslo.
10.5. Nesutinka su teismo išvada, kad 6 000 Eur ieškovo sumokėta atsakovei suma yra tiek avansinis mokėjimas už įsigyjamas iš atsakovės akcijas, tiek dalis šių lėšų yra skirta numatomam toliau bendrai vystyti verslui.
10.6. Teismas netinkamai vykdė pareigą įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.
10.7. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas.
Atsiliepimas
11. Ieškovas L. V. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti atsakovės apeliacinį skundą ir palikti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. spalio 29 d. sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Atsakovė su apeliaciniu skundu nepateikė nei kasos knygos, nei kitų apskaitos registrų, kurie patvirtintų tikrai įvykusias ūkines operacijas, todėl ir apeliaciniu skundu neišsklaidė abejonių, dėl jos pateiktų įrodymų patikimumo.
11.2. Apeliaciniame skunde atsakovės nurodomi į bylą pateikti kasos pajamų orderiai nėra pakankami įrodymai patvirtinantys apie atsakovės patirtą nuostolių dydį.
11.3. Į bylą pateikti įrodymai paneigia atsakovės priešieškinyje ir apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
11.4. Byloje yra duomenų apie atsakovės nesąžiningumą, todėl atsakovės teikiami įrodymai visiškai pagrįstai buvo vertinti kartu su kitais byloje esančiais įrodymais ir jiems nebuvo suteikta atsakovės pageidaujama žalos dydį ir faktą patvirtinanti įrodomoji galia.
11.5. Bylos šalių susirašinėjimas paneigia atsakovės apeliaciniame skunde nurodytus argumentus apie tai, jog teismas nepagrįstai sprendė, jog šalys tarėsi dėl bendro verslo, o ne tik dėl akcijų įsigijimo. Be to, ne ieškovas, o atsakovė nutraukė galutines derybas tiek dėl akcijų, tiek ir dėl bendros veiklos.
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
Apeliacinis skundas atmestinas.
12. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.
13. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis, t. y. jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismui pateikti procesiniai dokumentai, tarp jų ir apeliacinis skundas ir atsiliepimas į apeliacinį skundą, yra pakankamai aiškūs, motyvuoti. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju skundui išspręsti pakanka rašytinio proceso.
14. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškinys dėl nepagrįsto praturtėjimo, o atsakovės priešieškinis dėl nuostolių atlyginimo netenkintas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
15. Apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo sprendimą skundžia atsakovė, esminiai apeliacinio skundo argumentai grindžiami tais motyvais, jog teismas netinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų visumą, dėl ko bylą išsprendė neteisingai.
16. Teisėjų kolegija pažymi, jog įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti. Tik ta aplinkybė, kad šalies nurodytos aplinkybės nepripažįstamos įrodytomis, neteikia pagrindo daryti išvados, jog padarytas CPK 176 ar 185 straipsnių pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).
17. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Apeliantės apeliaciniame skunde nėra argumentų, kuriais remiantis reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, apeliantė naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė. Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą, iš esmės sutinka su žemesnės instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, dėl to žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvų nebekartoja, o, atsižvelgdama į apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, juos papildo.
18. Dėl priešieškinio. Deliktinė civilinė atsakomybė galima tik nustačius visas jos sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį ir kaltę - išskyrus atvejus, kai civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės (CK 6.246-6.249 straipsniai).
19. Reikalavimą atlyginti nuostolius atsakovė kildina iš jos ir trečiojo asmens UAB „Asvina“ sutartinių santykių, kurie atsakovės teigimu, nutrūko dėl ieškovo L. V. kaltės šiam nesąžiningai atsisakius sudaryti akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, dėl ko atsakovė pagal sutartį privalėjo sumokėti UAB „Asvina“ piniginę baudą (4000 Eur dydžio netesybas). Pirmosios instancijos teismas netenkino atsakovės priešieškinio, padaręs išvadą, kad atsakovė neįrodė jos patirtų nuostolių dydžio, t.y. vienos iš būtinų sąlygų deliktinei atsakomybei atsirasti.
20. Apeliaciniame skunde apeliantė įrodinėja, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog priešieškinis atmestinas tuo pagrindu, jog atsakovė priešieškiniu reikalaudama 4000 Eur nuostolių atlyginimo priteisimo, neįrodė nuostolių fakto ir dydžio kaip vienos iš būtinų sąlygų deliktinei atsakomybei atsirasti. Teigia, kad atsakovės į bylą pateikti kasos kvitai įrodo grynųjų pinigų priėmimą į/iš ūkio subjekto (bendrovės) kasą faktą bei dydį, patvirtina aplinkybę, jog atsakovė iš pradžių gavo iš UAB „Asvina“ 4 000 Eur grynaisiais pinigais, o vėliau šiuos pinigus, o taip pat tokio paties dydžio baudą grynaisiais pinigais jai grąžino.
21. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiga įrodyti žalos faktą ir dydį tenka priešieškinio reikalavimą pareiškusiai atsakovei. Kolegijos vertinimu, apeliantės teiginiai dėl įrodymų pakankamumo, apsižvelgiant į byloje nustatytų faktinių aplinkybių bei įrodymų visumą, nepagrįsti ir neteikia pagrindo atsakovės priešieškinio tenkinimui.
22. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovės atstovai nedalyvavo nei viename teismo posėdyje, tokiu būdu atsakovė pati apribojo galimybę duoti paaiškinimus žodžiu teisme. Atsakovė neginčija aplinkybės ir nepateikė objektyvių duomenų, kad ieškovo pateikti Juridinių asmenų registro duomenys apie atsakovės finansinių ataskaitų už 2013 metus (ieškinio priedo Nr. 4, 14.20 punktas) teikimą, yra paskutiniai ir už vėlesnius 2014-2018 metus nebuvo teikti. Apeliantė nei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nei su apeliaciniu skundu nepateikė nei kasos knygos išrašų, nei įmonės registro duomenų, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste yra pagrindas suabejoti atsakovės pateiktų rašytinių įrodymų patikimumu. Be to, net pripažįstant, jog atsakovė ir sumokėjo netesybas trečiajam asmeniui, ši aplinkybė nepakankama konstatuoti esant įrodytoms visoms būtinoms sąlygoms deliktinei atsakomybei atsirasti (CPK 178, 185 str.). Atsakovas priešieškinyje nenurodė jokių aplinkybių ir neįrodinėjo, kad ieškovui buvo žinomos atsakovės ir trečiojo asmens UAB „Asvina“ preliminarios sutarties sudarymo sąlygos bei sutarties nutraukimo aplinkybės ir galimos pasekmės. Nors pirmosios instancijos teismas detaliai nepasisakė dėl kitų 3 civilinės atsakomybės sąlygų (ne)egzistavimo, tačiau įvertinus atsakovės priešieškinyje nurodytas nuostolių atsiradimo aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, pagal byloje nustatytas aplinkybes, šalių susirašinėjimą bei kitus rašytinius įrodymus, nėra teisinio pagrindo spręsti, jog ikisutartiniai šalių santykiai nutrūko būtent dėl ieškovo tyčinių veiksmų, kurie galėjo nulemti atsakovės nuostolių atsiradimą.
23. Dėl ieškinio. Nagrinėjamu atveju apeliantė neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad tarp šalių nebuvo sudaryta jokia rašytinė (preliminari) ar notarine tvarka patvirtinta sutartis dėl akcijų pirkimo-pardavimo, neginčija teismo išvados, kad atsakovė gavo iš ieškovo 6000 Eur sumą esant šalių ikisutartiniams santykiams dėl akcijų pirkimo-pardavimo, tačiau nesudarius notarinės sutarties, šis lėšų gavimo pagrindas išnyko, todėl atsakovei atsirado pareiga grąžinti ieškovui lėšas kaip įgytas be pagrindo (CK 6.237 str.1 d., 2 d.). Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, asmens sąžiningumas šiuo atveju neeliminuoja pareigos grąžinti be pagrindo įgytą turtą.
11. Pažymėtina, kad nepagrįstas praturtėjimas taikomas tik tokiu atveju, kai kito teisių gynimo būdo nėra (pagal kasacinio teismo praktiką, nepagrįsto praturtėjimo santykiai atsiranda tik tuomet, kai šalių nesieja kiti santykiai, kurių pagrindu perduotas turtas. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys bylose Nr. 3K-3-140/2006; Nr. 3K-3-166/2008; Nr. 3K-3-593/2008, Nr. 3K-7-385/2010). Kolegija nurodo, jog apeliantė byloje nepateikė jokių objektyvių įrodymų apie tai, jog iš ieškovo gauti 6000 Eur esant teisiniam pagrindui.
12. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ištyrė į bylą pateiktus šalių įrodymus (šalių paaiškinimus, rašytinius įrodymus), išvadas padarė iš įrodymų visumos. Tai, kad padarė kitokias išvadas nei tikėjosi apeliantė, nereiškia, jog netinkamai nustatytos byloje aplinkybės, netinkamai vertinti įrodymai ir padarytos netinkamos išvados.
13. Teisėjų kolegija dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, nepasisako. Įvertinusi aukščiau išdėstytą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino kilusiam ginčui aktualias materialiosios teisės ir procesinės teisės normas, apeliantės argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
14. Ieškovas įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nepateikė, todėl jų priteisimo klausimas nespręstinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Transorus“ apeliacinį skundą atmesti.
Alytaus apylinkės teismo 2019 m. spalio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.