- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-08-22
- Bylos Nr.
- e2S-1360-773/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-01177-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Mindaugas Šimonis
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Transorus“
- Ieškovas
- L. V.
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Transorus“ atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gegužės 14 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovo L. V. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Transorus“ dėl be pagrindo įgytų lėšų priteisimo ir pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Transorus“ priešieškinį dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas L. V. 2019 m. gegužės 13 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti ieškovei iš atsakovės UAB „Transorus“ 6 000,00 Eur be pagrindo įgytų lėšų, 5,00 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (e. b. l. 1-5). Kartu su ieškiniu ieškovas pateikė prašymą taikyti atsakovo atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei nuosavybės teise priklausantį neįkeistą kilnojamąjį turtą bendrai 6 000,00 eurų sumai, o nesant (trūkstant) tokio turto, areštuoti atsakovės pinigines lėšas, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, neviršijant minėtos areštuotino turto sumos. Ieškovas nurodė, kad tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimą, todėl prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones motyvavo tuo, kad nėra galimybės įvertinti atsakovės turtinės padėties, nes atsakovė neteikia finansinių ataskaitų Juridinių asmenų registrui. Atsakovė neteikdama savo finansinių ataskaitų pažeidžia viešosios teisės nustatytas taisykles, kas parodo atitinkamą atsakovės nesąžiningumą. Be to, atsakovė perleido savo nematerialųjį turtą – įmonės pavadinimą, t.y. nuo 2018 m. rugpjūčio 7 d. atsakovės buvęs pavadinimas UAB „Įmonių steigimas“ pakeistas į UAB „Transorus“, tačiau 2019 m. sausio 24 d. įsteigiama nauja bendrovė su pavadinimu UAB „Įmonių steigimas“, kuriai, kaip ir UAB „Transorus“ vadovauja tas pats vadovas – M. L.. Abi bendrovės veikia tame pačiame name, tik skirtingose patalpose. Ieškovo nuomone, atsakovė imasi veiksmų, kuriais siekia atsikratyti kažkiek turinčio vertę nematerialaus turto (pavadinimo) ir atitinkamai greičiausiai bankrutuoti, priešingu atveju negalima paaiškinti įmonės pavadinimo perkėlimo naujai steigiamai susijusiai bendrovei. Šios aplinkybės patvirtina, jog egzistuoja reali grėsmė, kad ieškovui galimai palankus teismo sprendimas nebus įvykdytas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Alytaus apylinkės teismas 2019 m. gegužės 14 d. nutartimi ieškovo L. V. 6 000 Eur reikalavimo įvykdymo užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovei UAB „Transorus“ nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius ir/ar kilnojamuosius daiktus, uždraudžiant skolininkei jais disponuoti (perleisti kitiems asmenims, įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į juos), tačiau paliekant teisę juos valdyti ir jais naudotis; nesant daiktų ar esant nepakankamai, trūkstamai sumai areštavo pinigines lėšas, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant jomis disponuoti, tačiau leidžiant iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su ieškovu, darbuotojais, mokėti įstatymo nustatytus privalomus mokėjimus valstybei, privalomojo sveikatos draudimo ir valstybinio socialinio draudimo įmokas. (e. b. l. 18-20).
3. Teismo vertinimu, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, ieškovo ieškinys yra preliminariai pagrįstas, nes ieškinys aiškus tiek dėl jo teisinio, tiek dėl faktinio pagrindo, ieškinyje nurodytos aplinkybės grindžiamos tai patvirtinančiais įrodymais.
4. Teismas pažymėjo, kad reikalavimo suma 6 000,00 Eur pagal šiandieninę ekonominę situaciją atsakovei laikytina didele, juo labiau, kad reikalavimas nėra užtikrintas, atsakovės reali finansinė padėtis teismui nežinoma, todėl teismas sprendė, kad yra pakankama tikimybė, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomu, juolab, kad atsakovė nevykdo susitarimo ir nesiekia sumažinti įsiskolinimo ieškovui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Atsakovė UAB „Transorus“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gegužės 14 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovės atžvilgiu (e. b. l. 31-32). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Pirmosios instancijos teismas procesinį sprendimą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindžia didele reikalavimo suma, kuri gali objektyviai padidinti teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką, remdamasis nebeaktualia teismų praktika. Šiuo metu aktualiausioje Lietuvos apeliacinio teismo laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje yra pasisakoma, kad nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti ar netaikyti laikinąsias apsaugos priemones.
1.2. Teismas, priimdamas sprendimą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nenurodė jokių aplinkybių, sudarančių pagrįstą prielaidą manyti, kad dėl turto arešto apelianto atžvilgiu netaikymo teismo sprendimo įvykdymo galimybė sumažėtų. Ieškovui neįrodžius apelianto nesąžiningumo, nesant duomenų, jog apeliantas ketina perleisti, apsunkinti turimą turtą ar pan., tokie teismo akcentuojami kriterijai, kaip reikalavimo suma, neturi lemiamos reikšmės sprendžiant, ar yra pagrindas byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui, kaip būtinoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga, šiuo atveju neįrodyta (CPK 185 straipsnis).
1.3. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas gali neproporcingai pažeisti apelianto teises ir neužtikrintų bylos šalių interesų pusiausvyros. Išviešinti apribojimai disponuoti turtu galėtų turėti įtakos apelianto, kaip verslo subjekto, reputacijai, pakenkti jo verslui, kas, atitinkamai, menkintų ir jo galimybes atsiskaityti su savo kreditoriais, ?skaitytinai ir su pačiu ieškovu. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apeliantui galėtų kilti kur kas daugiau neigiamų padarinių nei ieškovui, jeigu turto areštas nebūtų taikomas. Todėl nagrinėjamu atveju laikinosios apsaugos priemonės taikytos nepagrįstai.
Atsiliepimas
6. Ieškovo L. V. įgaliotas atstovas advokatas A. Gruodis atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad su atskiruoju skundu nesutinka ir prašė Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gegužės 14 d. nutartį palikti nepakeistą (e. b. l. 54-56). Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
2.1. Atsakovė neginčija teismo išvados, jog atitinkama suma atsakovei yra didelė ir nepateikia tai paneigiančių įrodymų. Ieškinyje, kuriame buvo prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, buvo nurodyti ir konkretūs atsakovės nesąžiningumą patvirtinantys argumentai ir įrodymai, t. y. atsakovė keletą metų neteikė ir neteikia finansinių ataskaitų Juridinių asmenų registrui ir atsakovė perleido savo nematerialų turtą – pavadinimą. Šios aplinkybės patvirtina, kad egzistuoja reali grėsmė, jog ieškovui galimai palankus teismo sprendimas nebus įvykdytas.
2.2. Ieškovo įgaliotas atstovas pažymėjo, kad po to, kai atsakovė buvo informuota apie bylos iškėlimą, ji iš kart atleido savo darbuotojus, taip nutraukdama veiklą, kad nebūtų pajamų ir turto, iš kurio būtų galima išieškoti vykdant galimai palankų ieškovui teismo sprendimą. Kaip matyti iš viešai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos tinklapyje teikiamų duomenų apie atsakovę, 2019 m. gegužės 14 d., kai buvo priimta skundžiama nutartis, pas atsakovę dirbo trys darbuotojai. Ieškovo atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymo dieną pas atsakovę liko dirbti tik 1 darbuotojas (vadovas). Šie įrodymai taip pat patvirtina atsakovės nesąžiningumą, dėl ko teismas visiškai pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
8. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovei buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, pagrįstumo.
9. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jeigu tokių priemonių netaikant teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba tapti neįvykdomu. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jei nustatytos abi CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąlygos.
10. Atsakovė pirmosios instancijos teismo nutartį jos atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones skundžia tuo pagrindu, kad neįrodyta, jog egzistuoja grėsmė galimai būsimo palankaus teismo sprendimo vykdymui, nes laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pirmosios instancijos teismo nutartyje grindžiamas išimtinai santykinai didele ieškinio suma atsakovei. Pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – ieškinio tikėtinas pagrįstumas – nėra ginčijama.
11. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentu, kad remiantis aktualia Lietuvos apeliacinio teismo praktika, didelei ieškinio sumai, kurios nurodymas visuomet priklauso tik nuo ieškovo, nesuteikiama absoliučios ir savaime arešto taikymą lemiančios aplinkybės reikšmė (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-596-464/2019; Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-614-450/2019). Nors pirmosios instancijos teismo nutartyje akcentuota pareikšto ieškinio sumos reikšmė atsakovei kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas, tačiau pats ieškovas, teikdamas teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, šį prašymą grindė atsakovės nesąžiningumu, t.y. teisės aktuose nustatytos pareigos teikti finansinės atskaitomybės dokumentus Juridinių asmenų registrui nesilaikymu ir nepagrįstu įmonės pavadinimo keitimu. Aplinkybė, kad atsakovė nesilaiko teisės aktuose nustatytos pareigos teikti finansinės atskaitomybės dokumentus Juridinių asmenų registrui įvertinta ir pirmosios instancijos teismo nutartyje, nurodant, kad dėl šios priežasties nėra galimybės nustatyti realios atsakovės turtinės padėties.
12. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodoma, kad laikinųjų apsaugos priemonių institutas skirtas užkardyti nesąžiningus asmens veiksmus. Kadangi laikinosiomis apsaugos priemonėmis didesniu ar mažesniu mastu yra suvaržomos asmens teisės, nors teismas dar nėra išsprendęs šalių ginčo ir nėra pasisakęs dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo, tai suponuoja šio procesinio instituto taikymo išimtinumą. Disponavimo turtu ribojimų nustatymo iki ginčo išsprendimo iš esmės paskirtis yra konservacinė, o šių priemonių taikymo tikslas yra išsaugoti asmens, kuriam inicijuotas teismo procesas, turtą iki šio proceso pabaigos, jeigu kyla bent menkiausia grėsmė ar galimybė, kad jis gali būti perleistas, įkeistas ar apsunkintas kitomis prievolėmis, siekiant ateityje išvengti atsiskaitymo su bylą inicijavusiu asmeniu. Šiame kontekste svarbu ir tai, kad nagrinėjant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teisės aktai nepreziumuoja asmens nesąžiningumo, todėl šio išimtinio ir itin antrosios ginčo šalies interesus varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus ar atliekamus veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-350-464/2018, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1837-236/2018).
13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovas, teikdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atsakovės nesąžiningumą grindė konkrečiais duomenimis apie finansinės atskaitomybės dokumentų neteikimą Juridinių asmenų registrui vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 26 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 58 straipsnio 3 dalimi. Patikrinus šią aplinkybę Juridinių asmenų registre nustatyta, kad atsakovė šią teisės aktuose nustatytą pareigą paskutinį kartą įvykdė 2014 metais, teikdama finansinės atskaitomybės dokumentus už 2013 metus (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovo įgalioto atstovo atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytu argumentu, kad šios pareigos nevykdymas įrodo atsakovės nesąžiningumą, nes nesant pateiktų dokumentų nėra galimybės tinkamai įvertinti atsakovės turtinės padėties. Atsakovės nesąžiningumo faktą papildomai patvirtina ieškovo nurodomos aplinkybės dėl pakeisto įmonės pavadinimo greta įsteigiant įmonę su ankstesniu atsakovės pavadinimu, kurių teisingumą patvirtina Juridinių asmenų registro duomenys, ir vieši Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenys apie darbuotojų skaičiaus mažėjimą. Pažymėtina ir tai, kad atsakovė, teikdama atskirąjį skundą, jos turtinę padėtį pagrindžiančių duomenų ar kitų aplinkybių, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, kad paneigti ieškovo nurodomi duomenys dėl atsakovės nesąžiningumo, nepateikė ir nenurodė. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovas įrodė atsakovės nesąžiningumą, o atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų ieškovo nurodomas aplinkybes, ar leistų teismui daryti išvadas, kad nėra grėsmės būsimam galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymui.
14. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamos Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gegužės 19 d. nutarties, kuria tenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, naikinti atskirajame skunde nurodomais argumentais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gegužės 14 d. nutartį palikti nepakeistą
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.