Alytaus apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. V. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Transorus“ dėl be pagrindo įgytų lėšų priteisimo ir atsakovės priešieškinį ieškovui dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas, priešieškinys atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016 m. spalio mėnesį ieškovas L. V. ir UAB „Įmonių steigimas“, kuri vėliau pakeitė pavadinimą į „Transorus“, vedė derybas dėl bendro krautuvų verslo vystymo ir Lietuvos ir Bulgarijos UAB „Albena Varna“ akcijų įsigijimo. Ieškovas, rodydamas savo ketinimus dalyvauti bendroje veikloje ir siekdamas įsigyti UAB „Albena Varna“ akcijų, 2016-10-26 bankiniu pavedimu sumokėjo atsakovei 6000,00 Eur. Galutinai dėl bendros veiklos šalys nesusitarė ir akcijų pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, todėl ieškovas laiko, kad avansu jo sumokėtas lėšas atsakovė įgijo be pagrindo ir privalo jas grąžinti. Atsakovė su ieškiniu iš esmės sutinka, tačiau savo ruožtu ieškinio dalyje dėl 4000,00 Eur apmokėjimo prašo atlikti įskaitymą ir šioje dalyje reiškia priešieškinį, kuriuo teigia, kad ieškovas avansiniu mokėjimu dalinai apmokėjo UAB „Albena Varna“ 100% akcijų įsigijimą, tačiau dėl savo kaltės vėliau derybas nutraukė. Kadangi atsakovė dar 2016-09-26 buvo sudariusi preliminarią sutartį dėl UAB „Albena Varna“ akcijų pardavimo su trečiuoju asmeniu UAB „Asvina“, o pastaroji sutarties užtikrinimui atsakovei sumokėjo 4000,00 Eur turto rezervavimo mokestį, bet ieškovui sutikus įsigyti brangesne kaina UAB „Albena Varna“ įmonės akcijas, atsakovė nutraukė preliminarią sutartį su UAB „Asvina“ ir grąžino jai sumokėtą 4000,00 Eur turto rezervavimo mokestį, bei vykdydama sutarties sąlygą sumokėjo jai dar 4000,00 Eur netesybų. Tokiu būdu, sumokėdama netesybas, atsakovė nurodo patyrusi 4000,00 Eur nuostolio, kuris turi būti atlygintas ieškovo ir prašo priteisti jai iš ieškovo 4000,00 Eur, juos įskaitant į ieškovo pradinį reikalavimą.

Be pagrindo įgyto turto grąžinimo pareiga reglamentuojama CK 6.237 straipsnyje. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal šio straipsnio 1 dalyje pateiktą aptariamo teisės instituto sąvoką asmuo, be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijęs tai, ko negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa, ką yra gavęs, grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus CK nustatytas išimtis. Tam, kad atsirastų pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, visų pirma asmuo turi turtą įgyti be teisinio pagrindo, t. y. daikto ar pinigų gavimas negali būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu. Jeigu turto įgijimas gali būti pagrindžiamas teisės aktu, sandoriu ar kitokiu civilinių teisių atsiradimo pagrindu (CK 1.136 straipsnis), preziumuotina, kad toks turtas įgytas teisėtai ir aptariamo civilinės teisės instituto pagrindu turto išreikalauti negalima. Tačiau jeigu turto įgijimo pagrindas buvo, o po turto įgijimo jis išnyko, tai tokiu atveju įgijusiam turtą asmeniui atsiranda pareiga grąžinti įgytą turtą kaip įgytą be pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-68/2011).

Esant ieškovo reikalavimui priteisti iš atsakovės be pagrindo įgytas lėšas, šios bylos kontekste pirmiausia kvalifikuotinas šalių ginčo teisinis santykis. Ieškovo teigimu jis pervedė atsakovui 6 000,00 Eur lėšas bendro verslo vystymui ir avansu apmokėjo dalies UAB „Albena Varna“ akcijų įsigijimą. Atsakovas nurodo, kad ieškovas siekė įsigyti 100 % UAB „Albena Varna“ akcijų ir būtent už jas padarė atsakovei avansinį 6 000,00 Eur mokėjimą. Sprendžiant, kokiam tikslui iš tikrųjų buvo sumokėtos piniginės lėšos, būtina įvertinti ne tik šalių paaiškinimus, kurie iš dalies yra prieštaringi, bet ir kitus į bylą pateiktus įrodymus.

Iš šalių susirašinėjimo elektroninėje erdvėje seka, kad šalis siejo ikisutartiniai santykiai bendro verslo vystymo srityje, o taip pat ieškovas siekė įsigyti iš atsakovės bendrovės „Albena Varna“ akcijų. Atsakovės vadovas 2016-10-16 elektroniniu laišku ieškovui rašo: “Taip pat reikia pasirašyti sutartį dėl Albena Varna (krautuvų) akcijų pardavimo bei padaryti google susitarimą, kokius darbus tu atliksi krautuvais ir ką mes visi planuojame nuveikti per artimiausius kelis mėnesius. Šiame susitarime (mūsų trijų – tu, aš ir Mantas) taip pat surašom, ką tu gauni už akcijas ir ką mes gaunam iš tavęs kaip šio verslo dalyvio, ką duoda Mantas, ką duodu aš, ką daro mūsų darbuotojai, kaip plečiam ir t. y.. Norėčiau konkrečiai susitarti visas datas – kada gausim pinigus iš tavęs, kada kokius darbus pradėsim, kokius reikia darbuotojus priimti papildomai, kiek ketinam krautuvų dėvėtų pirkti ir kokį biudžetą tam skirsim iš nuosavų pinigų (metamės visi trys), ar darom iš papildomų įnašų papildomus detalių (pvz., padangų) užpirkimus (tai padidina pardavimus iškart), ar darom ratų balansavimą. Reikėtų visam šitam padaryti susitarimą mūsų visų trijų su Mantu“. Kaip matyti iš šio laiško ir iš ieškovo elektroninio atsakymo į jį, šalys tarėsi tiek dėl krautuvų bendro verslo, tiek dėl UAB „Albena Varna“ akcijų pirkimo. 2016-10-25 ieškovo darytame bankiniame pavedime nurodyta lėšų mokėjimo paskirtis „UAB Įmonių steigimas dalinis mokėjimas už UAB Albena Varna akcijas“. Taigi, sugretinus šiuos įrodymus labiau yra tikėtina ieškovo pozicija, kad 6 000,00 Eur ieškovo sumokėta atsakovui suma yra tiek avansinis mokėjimas už įsigyjamas iš atsakovo akcijas, tiek dalis šių lėšų yra skirta numatomam toliau bendrai vystyti verslui (jungtinė veikla). Šiuo atveju nėra svarbu, kuriam tikslui kuri dalis lėšų buvo skirta, nes šalių procesiniuose dokumentuose esančiais paaiškinimais nustatyta, kad jų bendras ketinimas pradėti ir vystyti jungtinį verslą vėliau nebuvo realizuotas, t. y. jokie bendri verslo veiksmai neįvyko, o pirkti UAB „Albena Varna“ akcijas ieškovas atsisakė dėl lėšų stygiaus.

Ieškovui teigiant, kad atsakovas gavo lėšas be pagrindo, atsakovas, kaip sprendžiama iš priešieškinio reikalavimo, šio fakto neneigia.

Šiuo atveju atsakovė įrodė, kad jos įmonės iš ieškovo gautos lėšos įgytos teisėtai, turto įgijimo pagrindas – ikisutartiniai jos ir ieškovo santykiai. Tačiau šios bylos kontekste svarbu tai, kad po to, kai ieškovas pervedė, o atsakovė įgijo pinigines lėšas, nesant šalių suderintos valios toliau tęsti pradėtą idėją dėl bendro verslo ir akcijų įsigijimo, šalių ikisutartiniai santykiai nutrūko, todėl lėšų įgijimo pagrindas nors ir buvo, tačiau jis išnyko po to, kai ieškovas pervedė lėšas atsakovei, kas reiškia, kad atsakovė praturtėjo ieškovo sąskaita. Būtent iš čia atsiranda atsakovės prievolė grąžinti ieškovui lėšas kaip įgytas be pakankamo pagrindo (CK 6.237 str.1 d., 2 d.). Šiuo atveju pareigos grąžinti be pagrindo įgytą turtą neeliminuoja net lėšas įgijusio asmens veikimas sąžiningai. Iš atsakovės ieškovui priteistina 6000,00 Eur pinginė suma, atsakovės įgyta be pagrindo.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią mokėti praleistas terminas nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovui iš atsakovės priteistinos penkių procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-05-14) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Dėl priešieškinio

Reikalavimą atlyginti nuostolius atsakovė kildina iš jos ir trečiojo asmens UAB „Asvina“ sutartinių santykių, kurie anot atsakovės nutrūko dėl ieškovo L. V. kaltės šiam nesąžiningai atsisakius sudaryti akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, dėl ko atsakovė pagal sutartį privalėjo sumokėti UAB „Asvina“ piniginę baudą (netesybas).

Deliktinė civilinė atsakomybė galima tik nustačius visas jos sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį ir kaltę - išskyrus atvejus, kai civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės (CK 6.246-6.249 straipsniai). Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis), konkrečiai šiuo atveju nuostolių fakto ir dydžio įrodinėjimo našta tenka juos patyrusiai atsakovei.

Nagrinėjamu atveju sprendžiama, ar yra visos ieškovo civilinės atsakomybės sąlygos (LR CK 6.245 – 6.249 str.): ieškovo neteisėti veiksmai ir kaltė, atsakovo nuostoliai, priežastinis ieškovo neteisėtų veiksmų ir žalos bei atsakovo nuostolių ryšys.

Patirtų nuostolių faktą ir dydį atsakovė grindžia į bylą pateikta preliminaria sutartimi dėl turto pirkimo sutarties sudarymo Nr. Preli 2016/09/26, sudaryta 2016-09-26 tarp UAB „Įmonių steigimas“ ir UAB „Asvina“, sutarties sąlygomis šalys susitarė dėl UAB „Albena varna“ 100% akcijų pirkimo – pardavimo už 8000,00 Eur (sutarties 4 p.), pirkėjas įsipareigojo sumokėti 4000, 00 Eur turto rezervavimo mokestį preliminarios sutarties pasirašymo dieną (sutarties 5 p.), šalys taip pat įtvirtino susitarimą, kad nutraukus preliminarią sutartį dėl pardavėjo (UAB „Įmonių steigimas“) kaltės, pardavėjas už savo įsipareigojimų nevykdymą privalo grąžinti pirkėjui (UAB „Asvina“) turto rezervavimo mokestį ir sumokėti tokio paties dydžio netesybas (sutarties 10 punktas). Patirtų nuostolių dydį atsakovas įrodinėja dviem rašytiniais įrodymais: 1) 2016-09-26 UAB „Įmonių steigimas“ kasos pajamų orderiu ISTE Nr. 2016-09-26, kurio duomenimis UAB „Įmonių steigimas“ iš UAB „Asvina“ priėmė grynaisiais pinigais 4000,00 Eur turto rezervavimo mokestį pagal 2016-09-26 preliminarią sutartį dėl turto pirkimo pardavimo sutarties sudarymo Nr. PRELI 2016/09/26, 2) 2016-10-28 kasos pajamų orderio kvitu ASV Nr. 2016-10-28, kurio duomenimis UAB „Asvina“ grynaisiais pinigais gavo iš UAB „Įmonių steigimas“ 4000,00 Eur turto rezervavimo mokestį ir 4000,00 Eur netesybų pagal 2016-09-26 preliminarią sutartį.

Sprendžiant dėl įrodymų patikimumo svarbu pastebėti, kad ieškovo atstovas teismo posėdžio metu suabejojo šių dokumentų tikrumu ir nurodė, jog jie galėjo būti sudaryti vėliau, nei nurodyta jų datose, tačiau neprašė detalaus ekspertinio atsakovės pateiktų dokumentų tyrimo, nes anot ieškovo atstovo toks veiksmas sąlygotų šios civilinės bylos ilgesnį nagrinėjimą, kai tuo pačiu jis sprendžia, jog atsakovės veiksmai – pavadinimo pakeitimas, finansinės atsakomybės dokumentų neteikimas negali būti laikoma sąžininga veikla, atsakovė galimai siekia bankrutuoti, o tai pagrindžia atsakovės siekį išvengti jai nepalankaus teismo sprendimo realaus įvykdymo.

Teismo vertinimu atsakovės pateikti į bylą rašytiniai įrodymai negali būti vertinami kaip objektyvūs, nes jų duomenys patikimai nepatvirtina, kad atsakovė iš pradžių gavo iš UAB „Asvina“ 4000,00 Eur grynaisiais pinigais, o vėliau šiuos pinigus, o taip pat tokio paties dydžio baudą grynaisiais pinigais jai grąžino. Atkreiptinas dėmesys, kad sutinkamai su Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nurodymais (2015-12-22 įstatymo redakcija) visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu privaloma įtraukti į apskaitą; 16 straipsnio 1 dalies nurodymu ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose. Tik tokie duomenys, kurie atsispindi įmonės apskaitoje, gali būti laikomi patikimais ir pobjektyviais. Šiuo atveju atsakovė pateikė į bylą tik kasos pajamų orderius, tačiau duomenų, kad jie tikrai įtraukti į įmonės apskaitą, atsispindi registruose, t. y. kad jie įrašyti į kasos knygą, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-14 nutarimu Nr. 179 patvirtintos Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklės, nepateikta.

Nesant patikimų įrodymų apie patirtų nuostolių dydį, kas yra viena iš privalomų nuostolių atlyginimų sąlygų, ieškinys atmestinas neanalizuojant kitų civilinės atsakomybės sudėtinių dalių sąlygų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovas pateikė įrodymą apie jo patirtas 173,00 Eur žyminio mokesčio išlaidas, o taip pat išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, jos sudaro 1089,00 Eur. Iš viso ieškovui iš atsakovės priteistina 1262,00 Eur.

Iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei, kurias sudaro 13,50 Eur pašto išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263–268 straipsniais, 270 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Transorus“, j. a. k. 302741410, 6 000,00 Eur (šešis tūkstančius eurų) nepagrįsto praturtėjimo ir 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2019 m. gegužės 13 d. (bylos iškėlimo teisme diena) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat 1262,00 Eur (vieną tūkstantį du šimtus šešiasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų L. V., a. k. (duomenys neskelbtini)

Uždarosios akcinės bendrovės „Transorus“, j. a. k. 302741410, priešieškinį L. V., a. k. (duomenys neskelbtini) dėl nuostolių atlyginimo atmesti.

Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Transorus“, j. a. k. 302741410, į valstybės biudžetą 13,50 Eur (trylika eurų 50 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (išlaidos valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660). pašto išlaidų valstybei

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.