- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-04
- Bylos Nr.
- e2A-1503-1043/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-19015-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Arvydas Žibas, Dalė Burdulienė, Anita Sereikienė
- Atsakovas
- I. B.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Monresa“
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalės Burdulienės, Anitos Sereikienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja) ir Arvydo Žibo,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės I. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 28 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-5048-1088/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Monresa“ ieškinį atsakovei I. B. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB ) „Monresa“, teisme priėmus atsakovės I. B. prieštaravimus dėl 2020 lapkričio 30 d. teismo įsakymo, 2021 m. sausio 21 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį 2021 m. balandžio 22 d. patikslinusi, prašė teismo priteisti iš atsakovės 11 929,61 Eur skolą, 241,21 Eur metines palūkanas už laikotarpį nuo 2016 m. balandžio 29 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d., 2 418,61 Eur palūkanas už laikotarpį nuo 2016 m. gruodžio 31 d. iki 2021 m. sausio 20 d., 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad šalys 2015 m. gruodžio 3 d. sudarė paskolos sutartį Nr. 20151203/01 (toliau – ir paskolos sutartis). Paskolos sutartimi ieškovė įsipareigojo perduoti atsakovei nuosavybėn 25 000,00 Eur, kuriuos atsakovė įsipareigojo grąžinti paskolos sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka, t. y. grąžinti paskolą iki 2016 m. gruodžio 31 d. ir mokėti 3 procentų dydžio metines palūkanas. Ieškovė pervedė atsakovei 25 000,00 Eur, mokėjimą atliko per UAB „EVP International“. Atsakovė pagal paskolos sutartį atliko aštuonis mokėjimus ir viso pervedė ieškovei 13 316,00 Eur sumą. Mokėjimai pirmiausia buvo įskaityti palūkanoms padengti. Šalys nesitarė dėl kitokios nei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.54 straipsnyje įtvirtintos įmokų mokėjimo tvarkos, atsakovė nenurodė mokėjimo paskirtyje kitokio įmokų paskirstymo eiliškumo, todėl laikė, kad atsakovės atliktiems mokėjimams turi būti taikoma CK 6.54 straipsnyje įtvirtinta įmokų mokėjimo tvarka. 2015 m. gruodžio 15 d. atsakovė atliko 2 020,00 Eur pavedimą, tačiau įmokos atlikimo metu buvo priskaičiuotos 24,66 Eur palūkanos, todėl pagrindinei skolai padengti buvo užskaityta 1 995,34 Eur (po atliktos įmokos ir užskaitymo paskolos likutis buvo 23 004,66 Eur). 2015 m. gruodžio 22 d. atliko 1 590,00 Eur pavedimą, tačiau įmokos atlikimo metu buvo priskaičiuotos 13,24 Eur palūkanos ir paskolai padengti užskaityta 1 576,76 Eur (po atliktos įmokos, paskolos likutis buvo 21 427,90 Eur). 2016 m. sausio 29 d. atsakovė 1 564,00 Eur įmokėjo, tačiau įmokos atlikimo metu buvo priskaičiuotos 66,93 Eur palūkanos ir todėl pagrindinei skolai pagal paskolos sutartį padengti užskaityta 1 497,07 Eur (po atliktos įmokos, paskolos likutis buvo 19 930,83 Eur). 2016 m. kovo 1 d. atsakovė įmokėjo 1 264,00 Eur, tačiau įmokos atlikimo metu buvo priskaičiuotos 52,42 Eur palūkanos, todėl pagrindinei skolai pagal paskolos sutartį padengti užskaityta 1 211,258 Eur (po atliktos įmokos, paskolos likutis buvo 18 719,25 Eur). 2016 m. kovo 30 d. atsakovė įmokėjo 734,00 Eur, įmokos atlikimo metu buvo priskaičiuotos 44,62 Eur palūkanos, todėl pagrindinei skolai pagal paskolos sutartį padengti užskaityta 689,38 Eur (po atliktos įmokos paskolos likutis buvo 18 029,87 Eur. 2016 m. balandžio 27 d. atsakovė įmokėjo 3 000,00 Eur, tačiau įmokos atlikimo metu buvo priskaičiuotos 41,49 Eur palūkanos, todėl pagrindinei skolai pagal paskolos sutartį padengti užskaityta 2 958,51 Eur (po atliktos įmokos, paskolos likutis buvo 15 071,36 Eur). 2016 m. balandžio 28 d. atsakovė įmokėjo 2 735,00 Eur, tačiau buvo priskaičiuota 1,24 Eur palūkanų ir todėl pagrindinei skolai padengti užskaityta 2 733,76 Eur (po atliktos įmokos, paskolos likutis buvo 12 337,60 Eur). 2016 m. balandžio 29 d. atsakovė įmokėjo 409,00 Eur, įmokos atlikimo metu buvo priskaičiuotos 1,01 Eur palūkanos, todėl pagrindinei skolai pagal paskolos sutartį padengti užskaityta 407,99 Eur (paskolos likutis buvo 11 929,61 Eur). Atsakovė iki 2016 m. gruodžio 31 d. paskolos likučio 11 929,61 Eur negrąžino. Atsakovei neįvykdžius pareigos iki 2016 m. gruodžio 31 d. grąžinti paskolą, ieškovė reikalauja iš atsakovės negrąžintos paskolos dalies bei paskolos sutartyje numatytų 3 proc. metinių palūkanų. Ieškovė 3 proc. dydžio pelno palūkanas paskaičiavo nuo negrąžintos paskolos dalies, t. y. nuo 2016 m. balandžio 29 d. kai atsakovė atliko paskutinę įmoką iki paskolos grąžinimo termino (2016 m. gruodžio 31 d.) (11 929,61 x 3 proc. : 100 : 365 x 246 dienos) ir prašė priteisti 241,21 Eur palūkanas. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 2 418,61 Eur kompensuojamąsias palūkanas, kurios teismų praktikoje pripažįstamos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, dėl laiku negrąžintos skolos. Ieškovė nesutiko su atsakovės prašymu išdėstyti teismo sprendimo vykdymą dalimis. Nurodė, kad atsakovei deklaruojant sunkią finansinę padėtį, ji nepateikė visiškai jokių įrodymų, patvirtinančių jos finansinės padėties pagerėjimo ateityje perspektyvas. Atsakovės banko sąskaitos nėra areštuotos, todėl jose esančiomis piniginėmis lėšomis atsakovė gali laisvai naudotis. Atsakovės prašymas išdėstyti teismo sprendimą net dviejų metų laikotarpiui akivaizdžiai pažeistų ieškovės teises ir teisėtus interesus, būtų visiškai nesuderinamas su civilinio proceso principais.
Atsiliepimas
3. Atsakovė I. B. 2021 m. vasario 10 d. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį ir 2021 m. gegužės 12 d. atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame prašė teismo skolos sumą mažinti iki 11 684 Eur, ieškinį dalyje dėl palūkanų priteisimo atmesti bei priteistos sumos mokėjimą išdėstyti dviejų metų laikotarpiui, padalinant priteistą sumą į dvidešimt keturias lygias dalis.
4. Atsakovė atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad skolos likutis sudaro 11 684,00 Eur (25 000 Eur - 13 316 Eur), o ne ieškovės nurodomas 11 929,61 Eur. Palūkanos laikytinos padengtomis iki 2016 m. balandžio 29 d. Ieškovė ieškinyje buvo nurodžiusi, kad iš atsakovės gautas įmokas užskaitė skolos dengimui, todėl neturi teisės keisti įskaitymo tvarkos atgaline data. Ieškovė neteisingai apskaičiavo ir kompensuojamąsias palūkanas, nes jas skaičiavo ne nuo negrąžintos sumos. Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad išmokėta paskolos suma yra 25 000 Eur, pateikta įmokų už 13 316 Eur, tačiau neaišku, kodėl kompensuojamąsias palūkanas skaičiuoja nuo 11 929,61 Eur, o ne nuo 11 684,00 Eur. Prašydama priteistos skolos mokėjimą išdėstyti dalimis atsakovė nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovės jau vyksta teisminis ginčas kitoje civilinėje byloje Nr. e2-1482-643/2021 (ieškinio suma 73 312,41 Eur), kur atsakovės atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Nurodė, jog minėtas reikalavimas yra ginčijamas pateikus priešieškinį. Neišsprendus ieškovės reikalavimų minėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1482-643/2021 (kuriuos atsakovė laiko nepagrįstais), atsakovė negali tenkinti ieškovės reikalavimo šioje byloje. Atsakovės darbovietė MB „Spalvų spaustuvė“ minėtoje susijusioje byloje taip pat dalyvauja atsakove, kas gali įtakoti I. B. gaunamą darbo užmokestį ir galimybes dengti reikalavimus šioje byloje.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2021 m. gegužės 28 d. sprendimu ieškovės UAB „Monresa“ patikslintą ieškinį tenkino, priteisė ieškovei iš atsakovės I. B. 11 929,61 Eur skolą, 241,21 Eur metines palūkanas už laikotarpį nuo 2016 m. balandžio 29 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d., 2 418,61 Eur palūkanas už laikotarpį nuo 2016 m. gruodžio 31 d. iki 2021 m. sausio 20 d., 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos 14 589,43 Eur sumos nuo bylos iškėlimo 2020 m. lapkričio 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2 097,21 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės I. B. prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo atmetė.
6. Teismas nustatė, kad tarp šalių 2015 m. gruodžio 3 d. buvo sudaryta paskolos sutartis Nr. 20151203/01, kurios pagrindu ieškovė atsakovei suteikė 25 000,00 Eur paskolą, kurios grąžinimo terminas 2016 m. gruodžio 31 d. 2015 m. gruodžio 3 d. mokėjimo pavedimas patvirtina, kad pinigai buvo pervesti UAB „EVP International“, mokėjimo paskirtis – EVP2410001816596 I. B. pagal 2015 m. gruodžio 3 d. paskolos sutartį Nr. 20151203/01. Iš ieškovės pateikto AB DNB banko išrašo nustatė, kad atsakovė ieškovei 2015 m. gruodžio 3 d. pervedė 2 020,00 Eur, 2015 m. gruodžio 22 d. pervedė 1 590,00 Eur, 2016 m. sausio 29 d. pervedė 1 564,00 Eur, 2016 m. kovo 1 d. pervedė 1 264,00 Eur, 2016 m. kovo 30 d. pervedė 734,00 Eur, 2016 m. balandžio 27 d. pervedė 3 000,00 Eur, 2016 m. balandžio 28 d. pervedė 2 735,00 Eur, 2016 m. balandžio 16 d. pervedė 409,00 Eur (visų atliktų mokėjimų paskirtyje nurodė, kad tai dalinis skolos grąžinimas, paskolos sutarties data ir numeris). Teismas nustatė, kad paskolos dengimo detalizacija patvirtina, jog iš atsakovės atliktų mokėjimo palūkanoms dengti užskaityta: 2015 m. gruodžio 15 d. – 24,66 Eur, 2015 m. gruodžio 22 d. – 13,24 Eur, 2016 m. sausio 29 d. – 66,93 Eur, 2016 m. kovo 1 d. – 52,42 Eur, 2016 m. kovo 30 d. – 44,62 Eur, 2016 m. balandžio 27 d. – 41,49 Eur, 2016 m. balandžio 28 d. – 1,24 Eur, 2016 m. gruodžio 31 d. – 1,01 Eur.
7. Teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo dėl faktų, jog atsakovei paskolos suma buvo perduota, atsakovė įvykdė dalinį paskolos grąžinimą ir yra ieškovei viso sumokėjusi 13 316 Eur. Tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovės ieškovei sumokėtų sumų paskirstymo. Pagal šalių sudarytą paskolos sutartį, metinė palūkanų norma yra 3 procentai, palūkanos mokamos nuo faktiškai išmokėtos paskolos sumos (3 punktas). Sutarties 4 punktas numato, kad šalys turi teisę įvykdyti prievolę prieš terminą. Tokiu atveju palūkanos skaičiuojamos proporcingai paskolos terminui. Paskolos sutarties įvykdymas užtikrinamas pagal sutartį netesybomis (delspinigiais). Netesybomis laikoma šioje sutartyje nustatyta pinigų suma, kurią viena šalis privalo sumokėti kitai šaliai, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta, konkrečiai imant, jeigu praleistas prievolei įvykdyti terminas. Už prievolės įvykdymo termino praleidimą nustatomi delspinigiai po 0,02 procento skaičiuojami už kiekvieną termino praleidimo dieną. Pagal sutarties 6 punktą, paskolos gavėjas laikomas praleidusiu terminą, jeigu jis prievolės neįvykdo nustatytu terminu. Paskolos gavėjas, praleidęs įvykdymo terminą, atsako paskolos davėjui už termino praleidimu padarytus nuostolius ir už atsitiktinai atsiradusį po termino praleidimo negalėjimą įvykdyti prievolę.
8. Teismas nurodė, kad šalių sudarytoje sutartyje nėra aptartas įmokų paskirstymo eiliškumas, todėl laikė, jog ieškovė turėjo pagrindą atsakovės sumokėtas sumas paskirstyti pirmiausia palūkanoms pagal sutartį dengti ir tik po to pagrindinei skolai dengti. Teismas nurodė, kad ieškovė reikalavimą dėl pelno mokėjimo palūkanų priteisimo grindė 2021 m. sausio 19 d. ir 2021 m. balandžio 21 d. aktais, paskolos dengimo detalizacija. Iš pateiktų dokumentų teismas nustatė, kad ieškovė atsakovei palūkanas skaičiavo pastoviai visą sutarties vykdymo laikotarpį, atsakovės gautus mokėjimus paskirstydavo palūkanoms padengti iš karto gavusi mokėjimus. Teismas nurodė, kad iš ieškovės pateiktų dokumentų matyti, jog sutarties vykdymo laikotarpiu ieškovė apskaičiavo atsakovei 245,61 Eur palūkanas, kurias iš karto dengė iš atsakovės atliktų mokėjimų. Atsakovės argumentą, kad ieškovė pakeitė įskaitymo tvarką atgaline data, teismas laikė nepagrįstu. Teismas nurodė, kad atsakovė iki 2016 m. gruodžio 31 d. negrąžino 11 929,61 Eur.
9. Teismas nurodė, kad šalys susitarė dėl palūkanų kaip mokesčio už naudojimąsi paskolintais pinigais, t. y. mokėjimo (pelno palūkanų), nurodant, kad metinė palūkanų norma yra 3 procentai. Todėl laikė, kad atsakovės nesumokėtos pelno palūkanos skaičiuojamos nuo negrąžintos paskolos dalies nuo 2016 m. balandžio 29 d., t. y. nuo tos dienos, kai atsakovė atliko paskutinę įmoką iki 2016 m. gruodžio 31 d., t. y. iki tos dienos, kai atsakovė turėjo grąžinti paskolą, ir sudaro 241,21 Eur.
10. Teismas nurodė, kad prievolės neįvykdymas arba netinkamas įvykdymas yra pagrindas nukentėjusiai šaliai reikalauti taikyti įstatyme įtvirtintus civilinių teisių gynimo būdus, todėl šį ieškovės reikalavimą tenkino ir priteisė iš atsakovės ieškovei kompensuojamąsias palūkanas, skaičiuojamas nuo 2016 m. gruodžio 31 d., t. y. nuo negrąžintos paskolos dalies nuo tos dienos, kai atsakovė laikoma pažeidusia paskolos grąžinimo terminą, iki ieškinio pateikimo teismui dienos, kurias sudaro 2 418,61 Eur (11 929,61 x 5 % : 365 x 1 480 dienų). Iš atsakovė ieškovei taip pat buvo priteistos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
11. Pasisakydamas dėl atsakovės prašymo išdėstyti teismo sprendimu priteistą sumą dviejų metų laikotarpiui, teismas nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovės jau vyksta teisminis ginčas kitoje, Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-1482-643/2021, kur ieškinio suma 73 312,41 Eur, atsakovės ir jos darbovietės MB „Spalvų spaustuvė“ atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Atsakovės darbovietė MB ,,Spalvų spaustuvė“ yra iki šiol paskelbusi prastovą darbuotojams, kas ženkliai apsunkina galimybes skolą sumokėti nedelsiant. Teismas nurodė, kad atsakovė jokių duomenų apie savo turtinę padėtį, turimus išlaikytinius, nepateikė, todėl teismas laikė, jog nėra galimybės nei apskritai įvertinti atsakovės turtinę padėtį, nei spręsti, kad ji sunki, nei spręsti dėl atsakovės galimybių sumokėti spendimu priteistą skolą atsakovės nurodomų aplinkybių – dėl pritaikyto arešto ir paskelbtos darbovietės prastovos, kontekste. Atsakovei nepateikus jokių turtinę padėtį atskleidžiančių duomenų, teismas neturėjo pagrindo atsakovės finansinę padėtį vertinti kaip itin sunkią ir spręsti, jog atsakovė pagrindė būtinybę teismo sprendimo vykdymą išdėstyti. Atsakovė, siekdama jai palankaus procesinio sprendimo, turėjo pateikti įrodymus, kad padėtis yra tokia sudėtinga, jog priteistos skolos mokėjimo neišdėstymas sukeltų atsakovei itin sunkias pasekmes, kartu ir įrodymus, kad ateityje jos finansinė padėtis pagerės, todėl teismas sprendė, kad atsakovės prašymo tenkinimas neatitiktų teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo / atidėjimo instituto tikslų – užtikrinti tinkamą įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymą, todėl prašymą atmetė.
12. Pasisakydamas dėl ieškinio reikalavimo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo teismas nurodė, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, todėl ieškovei iš atsakovės priteisė 2 097,21 Eur bylinėjimosi išlaidas (330,00 Eur žyminis mokestis ir 1 767,21 Eur teisinės pagalbos išlaidos).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
13. Apeliaciniu skundu atsakovė I. B. prašo Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 28 d. sprendimą pakeisti bei pilnai arba iš dalies patenkinti atsakovės I. B. prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo 24 mėnesių laikotarpiui nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1.1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu netenkino atsakovės prašymo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą remdamasis tuo, kad atsakovė nepateikė teismui duomenų apie sunkią turtinę padėti ir tokios turtinės padėties pagerėjimą ateityje. Atsakovė kartu su 2021 m. vasario 9 d. atsiliepimu į ieškinį pateikė teismui duomenis apie tai, kad atsakovei ir jos darbovietei (duomenys neskelbtini) yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, taip pat pateikė duomenis apie savo turimą nekilnojamą turtą – hipotekos kreditoriui įkeistą žemės sklypą su statiniais, Kaune, Gaižiūnų g. 36. Be duomenų apie turtą, atsakovė pateikė teismui duomenis kokį darbo užmokestį ji gauna kas mėnesį iš savo darbovietės (duomenys neskelbtini) (1 300 Eur bruto, 805,64 Eur „į rankas“).
1.2. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, minėtų duomenų neįvertino ir tik formaliai pasisakė, kad jokių duomenų atsakovė neva nepateikė. Atsakovės teismui pateikti duomenys apie gaunamą darbo užmokestį patvirtina, jog ji negali sumokėti visos priteistos sumos iš karto. Atsakovės pajamos yra per mažos iš karto sumokėti 14 589,43 Eur, atsakovė neturi turto, kurį galėtų perleisti ir gražinti priteistą sumą nedelsiant. Tuo tarpu mokėdama per 24 mėnesius lygiomis dalimis atsakovė galėtų padengti priteistą sumą iš gaunamo darbo užmokesčio.
Atsiliepimas
14. Ieškovė UAB „Monresa“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovės I. B. apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 28 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Pirmosios instancijos teismo priimta ir atsakovės skundžiama sprendimo dalis, kuria buvo atmestas atsakovės prašymas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas tinkamai ir detaliai išnagrinėjo atsakovės pateiktus įrodymus ir pagrįstai nurodė, kad atsakovė jokių duomenų apie savo turtinę padėti, turimus išlaikytinius, nepateikė.
2.2. Atsakovė neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria iš jos ieškovės naudai priteista skola. Šiuo atveju atsakovė savo prašymą išdėstyti skundžiamu sprendimu priteistą sumą iš esmės motyvuoja tuo, jog neva atsakovės finansinės padėtis yra bloga vien todėl, jog kitoje civilinėje byloje Nr. e2-1482-643/2021, atsakovei ir jos darbovietei MB „Spalvų spaustuvė“ pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kas neva gali daryti įtaką atsakovės gaunamam darbo užmokesčiui ir galimybėms dengti reikalavimus šioje byloje. Šie atsakovės argumentai yra visiškai niekuo nepagrįsti bei neatitinka sąlygų teismo sprendimo vykdymo išdėstymui taikyti. 2021 m. sausio 6 d. atskirajame skunde dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-4532-643/2020, kuriuo atsakovė kartu su kitais civilinėje byloje Nr. e2-1482-643/2021 patrauktais atsakovais skundė Vilniaus apygardos 2020 m. gruodžio 29 d. nutartį ir atsakovė deklaravo, jog jos finansinė padėtis yra gera. Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones minėtoje civilinėje byloje buvo grindžiamas ne atsakovės sunkia finansine padėtimi, bet galimu bandymu paslėpti turimą nekilnojamąjį turtą apsunkinant galimą palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Civilinėje byloje Nr. e2-1482-643/2021 ieškinio suma yra 73 312,41 Eur, kai šioje nagrinėjamoje byloje ieškinio suma yra 14 685,24 Eur. Tokie atsakovės veiksmai, kai vienoje bylų atsakovė deklaruoja neva tai gerą savo finansinę padėtį kaip pagrindą netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, o kitoje byloje bando deklaruoti blogą finansinę padėtį, jog teismas tenkintų prašymą išdėstyti sprendimo vykdymą, laikytini atsakovės nesąžiningumu ir piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Be to, atsakovė savo teiginių nepagrindžia jokiais leistinais įrodymais.
2.3. Atsakovė nepateikė jokių duomenų, kurie pagrįstų jos finansinės padėties pablogėjimą po atskirojo skundo civilinėje byloje Nr. e2-4532-643/2020 pateikimo. Kadangi atsakovė neįrodė jokių išimtinių aplinkybių, kurios pagrįstų objektyviai egzistuojantį poreikį išdėstyti sprendimo įvykdymą. Nuo 2021 m. liepos 1 d. karantinas šalyje panaikintas, todėl tikėtina, jog atsakovė šiuo metu dirba, o prastovos jos darbovietėje nebetaikomos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
16. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atmestas atsakovės prašymas dėl skolos mokėjimo išdėstymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
17. Teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką (CPK 284 straipsnio 1 dalis). Teismo sprendimo vykdymo išdėstymas (CPK 284 straipsnio 1 dalis) reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimų vykdymo tvarkos, todėl galimas tik išimtiniais atvejais, kai sprendimo įvykdyti iš karto negalima dėl laikinai sunkios skolininko turtinės padėties ar kitų ypač svarbių aplinkybių. Skolininko turtinė padėtis turėtų būti išimtinai bloga, tačiau vien įprastai blogos materialinės padėties konstatavimas nesudaro pagrindo taikyti šį procesinį institutą.
18. Teismų praktikoje nėra išskirta, kokios aplinkybės laikytinos išimtinėmis, sudarančiomis pagrindą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, todėl teismas kiekvienu konkrečiu atveju spręsdamas prašymą situaciją turi vertinti individualiai ir sprendimą priimti atsižvelgęs į kasacinio teismo išaiškinimus dėl CPK 284 straipsnio taikymo.
19. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai, kurie reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar, atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).
20. Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant klausimą, ar yra pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą ar jį išdėstyti, svarbu įvertinti tai, ar teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis, pažeisti bendrieji teisės principai – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-260-313/2016). Be to, sprendžiant teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimą, būtina atsižvelgti ir į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas negali suteikti nepagrįsto pranašumo skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, taip pat visais atvejais turi būti siekiama išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-117-464/2018).
21. Teismo teisė išdėstyti ar atidėti sprendimo įvykdymą kasacinio teismo praktikoje vertinama kaip teismo prerogatyva nustatyti skolininkei lengvatinį terminą įvykdyti prievolę, kurią skolininkė įpareigota vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, jeigu egzistuoja itin nepalankios aplinkybės teismo sprendimo įvykdymui (pavyzdžiui, teismo sprendimo įvykdymas sąlygotų skolininkei itin sunkias finansines pasekmes). Sprendžiant klausimą, ar konkrečiu atveju yra pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą ar jį išdėstyti, svarbu įvertinti, ar teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkei, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis, pažeisti bendrieji teisės principai – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).
22. Nagrinėjamu atveju atsakovė I. B. prašė CPK 284 straipsnio pagrindu išdėstyti sprendimo vykdymą dalimis, prašymą grįsdama prasta savo turtine padėtimi. Apeliantės teigimu, jos pajamos yra per mažos iš karto sumokėti 14 589,43 Eur skolą, ji neturi turto, kurį galėtų perleisti ir grąžinti priteistą skolą nedelsiant. Atsakovė iš (duomenys neskelbtini) gauta 805,64 Eur atlyginimą „į rankas“, tačiau atsakovei ir jos darbovietei yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės kitoje civilinėje byloje, o atsakovės turimas nekilnojamasis turtas – žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra įkeistas hipotekos kreditoriui. Atsakovė nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nevertino šių aplinkybių ir dėl jų pasisakė tik formaliai.
23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantės pateikti duomenys, jog Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2-1482-643/2021 taikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo atsakovės ir jos darbovietės (duomenys neskelbtini) bei dar dviejų atsakovų nuosavybės teise priklausantį 73 312,41 Eur nekilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – kilnojamąjį turtą ir pinigines lėšas ir / ar turtines teises, priklausančias MB „Spalvų“ spaustuvė, ir esančias pas jį ar trečiuosius asmenis, kurių suma ar vertė 73 312,41 Eur, uždraudžiant areštuotu nekilnojamuoju ir kilnojamuoju turtu disponuoti, o pinigines lėšas naudoti, valdyti bei disponuoti jomis, nerodo ypatingai sudėtingos atsakovės finansinės padėties, kuri sudarytų pagrindą prašymą tenkinti. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismas taikydamas laikinąsias apsaugos priemones leido iš areštuotų lėšų atsiskaityti su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybine mokesčių inspekcija prie finansų ministerijos, darbuotojais ir ieškove, kas reiškia, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nesudarė jokių kliūčių atsakovės darbovietei mokėti, o atsakovei gauti darbo užmokestį.
24. Atsakovė pateikė įrodymus, jog jai asmeninės nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas – žemės sklypas ir gyvenamasis namas, esantys (duomenys neskelbtini) bei, kad šis turtas yra apsunkintas hipoteka. Tačiau nesant duomenų kokio dydžio yra atsakovės prievolė hipotekos kreditoriui, kokios jos vykdymo sąlygos, pats faktas, kad nekilnojamojo turto objektas yra įkeistas hipotekos kreditoriui niekaip nepagrindžia poreikio teismo sprendimo vykdymo išdėstymui. Su atsiliepimu į ieškinį (DOK-18413) atsakovė pateikė pažymą apie 2020 m. gruodžio mėnesį gautą darbo užmokestį iš (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovė nepateikė gaunamų pajamų iš darbovietės už ilgesnį laikotarpį, todėl vieno mėnesio gaunamas darbo užmokestis neparodo konkrečios atsakovės turtinės padėties prašymo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą pateikimo teismui momentu. Kitų įrodymų, tokių kaip banko sąskaitos išrašų, turimų transporto priemonių ir kt., kurie patvirtintų atsakovės sunkią turtinę padėtį byloje nėra pateikta.
25. Kaip minėta, vien tik atsakovės turtinė padėtis negali lemti sprendimo išdėstymo dalimis atsakovės pageidaujamam laikotarpiui. Byloje esantys duomenys, patvirtina, atsakovė ieškovei paskutinę įmoką, pagal 2015 m. gruodžio 3 d. paskolos sutartį Nr. 20151203/01, yra įmokėjusi 2016 m. balandžio 29 d. Atsakovė pateikdama atsiliepimą (2021 m. vasario 10 d.) nurodė, jog su ieškovės nurodomu skolos dydžiu sutinka, tačiau per visą bylos nagrinėjimo laikotarpį, jokių mokėjimų atsakovė ieškovei nėra atlikusi, kas iš esmės patvirtina, jog atsakovė nėra suinteresuota geranoriškai ir sąžiningai įvykdyti jai tenkančių įsipareigojimų ieškovei. Sunki turtinė padėtis gali būti sprendimo įvykdymo išdėstymo pagrindu tik konstatavus, jog ji susiklostė dėl objektyvių priežasčių, t. y. nuo atsakovės valios nepriklausančių priežasčių, jai elgiantis sąžiningai ir imantis visų būtinų priemonių, siekiant pagerinti susidariusią finansinę padėtį ir rasti būdų kaip galima greičiau atsiskaityti, tačiau tokių aplinkybių šioje byloje nebuvo nustatyta. Atsakovė nepateikė jokių duomenų, kad ji bandė ieškoti alternatyvių finansavimo šaltinių atsiskaitymui su ieškove.
26. Siekdama jai palankaus procesinio sprendimo dėl skolos išdėstymo, atsakovė turėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius ne tik tai, kad dėl susiklosčiusių aplinkybių jos finansinė padėtis yra sunki, bet ir tai, kad padėtis yra tokia sudėtinga, jog priteistos skolos mokėjimo neišdėstymas sukeltų atsakovei itin sunkias pasekmes, kartu ir įrodymus, kad ateityje jos finansinė padėtis pagerės (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-92-370/2021). Byloje nėra pateikta įrodymų, kurie leistų spręsti, jog artimoje perspektyvoje atsakovės finansinė padėtis pagerės, be to atsakovė nepateikė įrodymų, kad dėjo pastangas bent iš dalies atsiskaityti su ieškove. Vien tik atsakovės noras išvengti bet kokių jai neigiamų priverstinio sprendimo vykdymo pasekmių, nėra priežastis suteikti jai prioritetą prieš teismo sprendimu patenkintą ieškovės turtinį interesą.
27. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas aukščiau išdėstytą, konstatuoja, kad nagrinėjamos bylos atveju atsakovė nepagrindė tokių išimtinių aplinkybių, kurios pagrįstų objektyviai egzistuojantį poreikį išdėstyti sprendimo įvykdymą. Nesant ieškovės sutikimo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, laikytina, jog vykdymo išdėstymas pažeistų ieškovės, kaip kreditorės, teises ir teisėtus lūkesčius, šalių lygiateisiškumą ir protingos jų interesų pusiausvyros taisyklę. Esant šiam kontekstui pažymėtina, jog šalims nedraudžiama tartis dėl sprendimu priteistų sumų mokėjimo dalimis vykdymo procese.
28. Apibendrindama visa tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantė neįrodė išimtinių aplinkybių, kurios pagrįstų objektyviai egzistuojantį pagrindą išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė ir teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, teisiškai reikšmingus šalių teisiniams santykiams nustatyti, teisingai konstatavo aktualias faktines aplinkybes, todėl apeliacinis skundas atmetamas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
29. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Apeliacinio skundo netenkinus, ieškovė turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme.
30. Ieškovė pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą parengimą, t. y. 592,90 Eur už teisines paslaugas, bei pateikė šias išlaidas patvirtinančius duomenis. Atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, ieškovei iš atsakovės priteisiamos šios bylinėjimosi išlaidos.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Monresa“ (juridinio asmens kodas 304097206) iš atsakovės I. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 592,90 Eur (penkių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų 90 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.