Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų sprendimas

valstybės institucijos, duodančios išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atstovei A. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. Š. ieškinį atsakovui G. P. su valstybės institucija, duodančia išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėl išlaikymo padidinimo ir bendravimo tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

I. Dėl išlaikymo padidinimo

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 1 dalis). Vaikų išlaikymas (išlaikymo teikimo tvarka, forma ir dydis) pirmiausia yra tėvų susitarimo reikalas (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3.193 straipsnis). Tėvams nesusitarus dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ar nevykdant pareigos išlaikyti savo vaiką, yra galimas teisminės valdžios įsikišimas į šią tėvų ir vaikų turtinių teisinių santykių sritį, t. y. teismas gali priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą (CK 3.194 straipsnis). Teismo sprendimo įsiteisėjimas sukelia res judicata (galutinis teismo sprendimas) galią, reiškiančią, kad šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Vis dėlto ši taisyklė nėra absoliuti: pagal CPK 279 straipsnio 5 dalį, jeigu, įsiteisėjus teismo procesiniam sprendimui, kuriuo priteistos periodinės išmokos, iš esmės pasikeičia aplinkybės, turinčios įtakos išmokų dydžiui ar jų trukmei nustatyti, tai kiekviena šalis turi teisę, pareikšdama naują ieškinį, reikalauti pakeisti išmokų dydį bei terminus. Pažymėtina, jog tokiems procesiniams sprendimams, pasižymintiems res judicata galios neįgijimo ypatumu, priskiriami ir teismų procesiniai sprendimai dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.

CK 3.201 straipsnis reglamentuoja išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimus. Šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal aptariamo straipsnio antrąją dalį priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra).

Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad nepriklausomai nuo to, ar išlaikymo dydis buvo vienašališkai nustatytas teismo ar šalių susitarimu, patvirtintu teismo sprendimu (CK 3.53 straipsnio 3, 4 dalys), visais atvejais teigtina, jog teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis atitiko tuo metu buvusią to iš tėvų, kuris teismo sprendimu įpareigotas teikti išlaikymą, turtinių galimybių ir vaiko (vaikų), kuriam priteistas išlaikymas, poreikių pusiausvyrą, užtikrino galimybę patenkinti būtinus ar bent minimalius vaiko raidos poreikius. Taigi toks teismo sprendimas, nepažeidžiant CK 3.3 straipsnyje įtvirtinto vaiko teisių ir interesų prioritetinio gynimo principo, gali būti pakeistas, jei nustatomas reikšmingas aplinkybių pasikeitimas, įvykęs būtent po teismo sprendimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-24/2013). Ši taisyklė netaikytina tais atvejais, kai prašoma pakeisti ankstesniu teismo įsakymu priteistą išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis Nr. 3K-3-70-969/2018).

Kasacinis teismas yra pažymėjęs ir tai, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ar maksimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimaliąja mėnesine alga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti.

Viso aukščiau aptarto teisinio reguliavimo kontekste, įvertinus tai, kad šalių nepilnamečiui vaikui išlaikymas priteistas 2017 m. gruodžio 29 d. teismo sprendimu, išlaikymas gali būti padidintas tik nustačius, kad iš esmės padidėjo vaiko poreikiai ar pasikeitė tėvų turtinė padėtis. Išlaikymas nesietinas su minimalios mėnesinės algos dydžiu, tačiau vertinant vaikų poreikių pagrįstumą, atsižvelgtina ir į šį kriterijų.

Aukščiau aptartais įrodymais nustatyta, kad po išlaikymo priteisimo 2017 m. gruodžio 29 d., šalių sūnui (duomenys neskelbtini) nustatytas (duomenys neskelbtini) sutrikimas, įvairiapusiai raidos sutrikimai, specifinis judesių sutrikimas bei emociniai sutrikimai, jam nustatytas sunkus neįgalumo laipsnis. Dėl šio sutrikimo judesių sutrikimui kontroliuoti šalių sūnui būtina ortopedinė avalynė, būtini vaistai nuo alerginio rinito žuvies taukai. Vaikui reikalingi specialiai siūti drabužiai, individualiai ruoštas maistas. Iš ieškovės paaiškinimų matyti, kad sūnaus lavinimui nepakanka vien tipiškų kanceliarinių priemonių, būtina koreguoti jo įprotį laikyti rašiklį, pieštuką, tam būtini specialūs laikikliai. Visa tai leidžia spręsti, kad šalių nepilnamečio sūnaus poreikiai pasikeitė iš esmės jam nustačius sunkų neįgalumo laipsnį, jie padidėjo, todėl būtina spręsti dėl didesnio išlaikymo dydžio priteisimo.

Kaip matyti iš ieškovės pateiktų paskaičiavimų būtiniausiems poreikiams tenkinti reikalingi ne mažiau 425 Eur kas mėnesį. Atkreiptinas dėmesys, kad į šias išlaidas ieškovė neįskaičiavo išlaidų, kurios reikalingos vaiko gimtadieniams, šventėms, pramogoms, taip pat išlaidų, būtinų atnaujinti vaiko baldus ir gyvenamąją aplinką, patalynę, neįskaičiavo išlaidų kurui, kai sūnus vežamas į gydymo ar sanatorinio gydymo įstaigas Alytuje ar Druskininkuose, taip pat elementarioms peršalimo ligoms gydyti reikalingų vaistų išlaidų, išlaidų logopedo pagalbai. Atsižvelgus į tai, kad D. P. valstybė moka 190,92 Eur siekiančią išmoką vaikui, šios išlaidos gali būti dengiamos iš jos, tačiau ieškovės nurodytos minimalios sūnaus išlaikymui būtinos išlaidos – 425 Eur, kai atsakovas nepadengia net pusę sumos, negali likti vienai ieškovei. Reikia įvertinti ir tai, kad ieškovė, augindama sunkios negalios sūnų, turi ribotas galimybes dirbti.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad nustatant išlaikymo vaikui dydį būtina įvertinti vaiko poreikius. Vaikai turi lygias teises gauti išlaikymą, tačiau kiekvienam iš jų skiriamo išlaikymo dydis gali skirtis priklausomai nuo objektyvių ir subjektyvių priežasčių, būtent vaiko poreikių: gyvenimo sąlygų užtikrinimo, sveikatos priežiūros, fizinio ir dvasinio lavinimo bei kitų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011). Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Nustatant tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams, orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, laikoma CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimaliąją mėnesinę algą (toliau – MMA), kuri šiuo metu yra 730 Eur.

Sprendžiant, ar atsakovas pagal savo turtinę padėtį galės mokėti tokį išlaikymą, pažymėtina, kad ieškovė viena augina mažametį šalių sūnų, turintį (duomenys neskelbtini) sutrikimą, tačiau deda pastangas įgyti geresnę kvalifikaciją, baigė profesinio mokymo centrą ,,(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 48–49). Atsakovas yra darbingas, jauno amžiaus, tačiau niekur nedirba (b. l. 50), jis nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų spręsti, kad jis dėl objektyvių priežasčių negali mokėti ieškovės prašomo išlaikymo, nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių, kad deda kokias nors pastangas, kad savo sūnui užtikrintų orias gyvenimo ir ugdymo sąlygas, nors teismo nutartimi buvo įpareigotas pateikti įrodymus apie savo turtinę padėtį. Atsižvelgus į tai, jam esant jauno amžiaus ir darbingam spręstina, kad jis gali prisidėti prie vaikui būtino išlaikymo. Pažymėtina, kad vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Šio principo kontekste ir atsižvelgus į aukščiau aptartus argumentus spręstina, kad atsakovas turi realias galimybes mokėti savo nepilnamečiui sūnui 200 Eur dydžio išlaikymą.

Atsižvelgus į tai, iš atsakovo priteistinas didesnis išlaikymas nepilnamečiui sūnui D. P. po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės, priteistą išlaikymą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Ieškovė į teismą kreipėsi 2022 m. gegužės 26 d. ir ši diena laikytina teisės į išlaikymą atsiradimo diena. Atsižvelgus į tai, padidintas išlaikymas iš atsakovo priteistinas nuo 2022 m. gegužės 26 d.

Atsižvelgus į tai, kad priteisiamas padidintas išlaikymas, ieškovė paskirtina vaikams priteisto padidinto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

II. Dėl bendravimo tvarkos

Ieškovės, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvada nustatyta, kad ieškovė tinkamai rūpinasi vaiku, užtikrina fizinius, bendruosius individualius, socialinius ir specialiuosius jo poreikius, nepilnamečiui sudarytos tinkamos sąlygos augti ir vystytis, mamos ir sūnaus ryšys abipusis, glaudus, jis su mama jaučiasi saugus, su biologiniu tėvu berniukas nebendrauja.

Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką (CK 3.175 straipsnio 1 dalis). Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Vertinant aukščiau aptartas byloje nustatytas aplinkybes šio teisinio reguliavimo kontekste, svarbios yra šios aplinkybės.

Ieškovės paaiškinimais ir byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad atsakovas su sūnumi pastaruosius penkerius metus nebendrauja, vaikas tėvo nepažįsta, tėvui rekomenduoti pozityvios tėvystės kursai, rekomenduotas jo ir sūnaus ryšio atkūrimas. Šalių mažametis sūnus turi specialiųjų poreikių dėl jam nustatytų (duomenys neskelbtini) sutrikimų. Iš gydytojo pažymos matyti, kad pagal mažamečio emocinę būseną, rekomenduotinas bendravimas jam artimoje, pažįstamoje aplinkoje. Pagal nustatytą sutrikimą, mažamečiui būtina aiškiai struktūruota dienotvarkė, kad tam tikrus veiksmus jis darytų nuolat ta pačia tvarka. Netikėtumai, staigūs pasikeitimai jam sukelia nerimą, kurį jis išreiškia agresija ir pykčio priepuoliais. Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, ieškovės prašymas riboti atsakovo ir sūnaus bendravimą berniukui pažįstamoje aplinkoje, dalyvaujant ir ieškovei yra pagrįstas. Esant nesusiformavusiam atsakovo ir jo sūnaus socialiniam ryšiui, atsakovui neturint įgūdžių bendrauti su (duomenys neskelbtini) sutrikimų turinčių sūnumi, berniukui nepažįstant biologinio tėvo, toks atsakovo ir sūnaus bendravimas užtikrins mažamečio vaiko interesus. Apie tokį ketinimą bendrauti, atsakovas privalo ieškovę informuoti iš anksto, kad ši galėtų parengti vaiką susitikimui ir atitinkamai suplanuotų jo dienotvarkę.

Atsižvelgus į aukščiau aptartus argumentus, atsakovo ir jo sūnaus bendravimo tvarka keistina, nustatytina ieškovės ieškinyje nurodyta bendravimo tvarka.

III. Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro 385 Eur: 85 Eur sumokėtas žyminis mokestis už neturtinį reikalavimą nustatyti bendravimo tvarką (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas) (b. l. 1) bei išlaidos advokato pagalbai apmokėti – 300 Eur, kurios pagrįstos pinigų priėmimo kvitu (b. l. 24).

Išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atsižvelgus į tai, kad ieškovės atstovas surašė ieškinį, atstovavo teismo posėdyje, kuris truko 1 val., yra pagrįstos ir neviršija 2004-04-02 Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 ,,Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų maksimalių dydžių.

Atsižvelgus į tai, kad ieškinys tenkintinas visiškai, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos, priteistinos iš atsakovo (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 94 straipsnio 1 dalis). Bylose dėl išlaikymo priteisimo ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakovas nuo žyminio mokesčio mokėjimo neatleistinas.

Iš atsakovo buvo priteistas 120 Eur dydžio išlaikymas, ieškovės reikalavimas patenkintas, išlaikymas padidintas iki 200 Eur, t. y. 80 Eur (200 Eur – 120 Eur). Atsižvelgus į tai, už šį turtinį reikalavimą mokėtinas žyminis mokestis – 28,80 Eur (80 Eur x 12 mėn. x 3 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Ieškovė, pateikdama ieškinį sumokėjo 85 Eur žyminį mokestį už bendravimo tvarkos pakeitimą, jos ieškinys pripažintas pagrįstu, jis pateiktas ne elektroninėmis ryšio priemonėmis, todėl 2022 m. gegužės 26 d. (pateikimo data) ieškovė turėjo sumokėti 125,20 Eur žyminį mokestį už neturtinį reikalavimą, – bendravimo tvarkos nustatymą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas), ieškinys patenkinamas visiškai, todėl likusi dalis – 40,20 Eur priteistina iš atsakovo (125,20 Eur – 85 Eur) (CPK 94 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgus į tai, iš atsakovo priteistina 69 Eur žyminio mokesčio (28,80 Eur už išlaikymo padidinimą ir 40,20 Eur už bendravimo tvarkos nustatymą).

Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 13,44 Eur, jos taip pat priteistinos iš atsakovo, nes ieškinys tenkinamas visiškai (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 282, 385 straipsniais,

nusprendžia:

Pakeisti 2017 m. gruodžio 29 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-979-393/2017 priteisto išlaikymo dydį ir nustatytą bendravimo su vaiku tvarką ir priteisti iš G. P., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiui sūnui D. P., gim. (duomenys neskelbtini), 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės, lėšas kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją ir pervedant į R. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB ,,Swedbank“.

Padidintą išlaikymą išieškoti nuo 2022 m. gegužės 26 d. ir pavesti R. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), šias lėšas tvarkyti uzufrukto teise.

Nustatyti, kad G. P., a. k. (duomenys neskelbtini), su nepilnamečiu sūnumi D. P., gim. (duomenys neskelbtini), bendrauja ir dalyvauja jo auklėjime tiesiogiai, realiai kontaktuodamas su sūnumi, bendravimo trukmės neribojant dienų ir valandų skaičiumi per savaitę, tačiau R. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamojoje vietoje ir jai dalyvaujant, apie bendravimą ir jo trukmę pranešęs R. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), ne vėliau kaip prieš dvi kalendorines dienas, kad ji galėtų atitinkamai pakeisti sūnaus dienotvarkę ir su jos pasikeitimais supažindintų sūnų.

Priteisti iš G. P., a. k. (duomenys neskelbtini), 385 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų R. Š., a. k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš G. P., a. k. (duomenys neskelbtini), bylinėjimosi išlaidas valstybei: 69 Eur (šešiasdešimt devynis eurus) žyminio mokesčio, įmokos kodas – 5660; 13,44 Eur su procesinių dokumentų siuntimu susijusių išlaidų, įmokos kodas – 5662. Visos šios išlaidos mokamos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“, arba Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 AB Luminor bankas, arba Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, nurodant skirtingą įmokos kodą. Jas galima sumokėti AB „Lietuvos paštas“ pašto skyriuose; per UAB „EVP“ interneto portalą www.paysera.lt; SOLLO, UAB tarpininko MAXIMA LT, UAB kasose; UAB „Mokėjimo terminalų sistemos“ mokėjimo savitarnos terminaluose FOXBOX; UAB „Perlo paslaugos“ terminaluose; per UAB „Viena Sąskaita“ interneto portalą https://vienasaskaita.lt/; UAB „Virtualių paslaugų operatorius“ spaudos kioskuose.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.