- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-12-29
- Bylos Nr.
- 2-979-393/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irma Blekaitienė
- Ieškovas
- R. Š.
- Atsakovas
- G. P.
- Advokatai
- Jonas Amšiejus
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo pagal ieškovės R. Š. ieškinį atsakovui G. P..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 120 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, išmokas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, nustatant, kad pinigais R. Š. disponuos uzufrukto teise, įpareigojant atsakovą pinigus pervesti į ieškovės R. Š. nurodytą banko sąskaitą.
Nustatyti nepilnamečio sūnaus D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su jo motina R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Nustatyti, kad sūnaus D. P. tėvas G. P. su savo sūnumi gali bendrauti dieną bet kuriuo metu, ieškovei dalyvaujant, o jam paaugus, t. y. pradėjus lankyti mokyklą, gali pasiimti vaiką pas save savaitgaliais du kartus per mėnesį, atostogauti su juo vieną kartą per metus.
Šalies argumentai
Ieškovė paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) Alytuje gimė sūnus D. P.. Sūnaus tėvas yra G. P.. Jis vaiko gimimo liudijime įrašytas tėvu. Po vaikelio gimimo, praėjus trims mėnesiams, atsakovas paliko šeimą ir pradėjo gyventi skyrium. Ieškovė gyvena nuomojamam bute, moka už paslaugas, nuomos mokesčio už butą nemoka. Butas yra dviejų kambarių su patogumais. Vaikui augti yra tinkamos sąlygos. Sūnaus tėvas G. P. nuo sūnaus gimimo neprisidėjo prie sūnaus išlaikymo. Neprisideda ir dabar. Tačiau jis yra jauno amžiaus, darbingas, galėtų dirbti ir gauti darbo užmokestį, todėl turėdamas pareigą išlaikyti sūnų jis galėtų tai daryti. Prašydama priteisti 120 eurų vaiko išlaikymui nepažeis atsakovo teisių. Vaiko išlaikymui reikia pinigų maistui, drabužėliams, apavui, žaislams, higienos reikmenims, Jai išlaikyti sūnų padeda sesuo ir motina. Atsakovas nedirba ir neturi nekilnojamojo turto. Ieškovė atsakovui leidžia ir šiuo metu bendrauti su sūnumi jai dalyvaujant kiekvieną dieną. Ginčo dėl bendravimo nėra. Tačiau atsakovas vaiku visiškai nesidomi ir su juo nebendrauja. Vaikui paaugus ir pradėjus lankyti mokyklą ji neprieštarauja, kad vaikas bendrautų su tėvu ir jo gyvenamojoje vietoje. Taip pat sutinka, kad du kartus per mėnesį vaikas su tėvu praleistų savaitgalius ir vieną kartą per metus atostogautų.
Atsakovas G. P. į teismo posėdį neatvyko nors jam buvo pranešta apie jo datą, laiką ir vietą, ieškinio nuorašą jis yra gavęs ir ieškovės reikalavimus žino, bylos nagrinėjimo atidėti neprašė, todėl byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant. Atsiliepimo į ieškinį taip pat nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Byloje nustatyta, kad atsakovas G. P. yra D. P., gimusio (duomenys neskelbtini) tėvas, gyvena atskirai nuo sūnaus, o nuo sūnaus gimimo iki ieškovės kreipimosi į teismą išlaikymo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis savo sūnui neteikė, su sūnumi nebendrauja.
Teismas konstatuoja
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Abu tėvai privalo teikti išlaikymą proporcingai savo turtinei padėčiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 3 dalis). Tėvų prievolė išlaikyti vaikus yra turtinė asmeninė, todėl jos negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jos vykdyti. Vienam iš tėvų nevykdant išlaikymo prievolės, toks elgesys gali būti kvalifikuojamas kaip pagrindas riboti tėvų valdžią (CK 3.180 straipsnio 1 dalis). Situacija kai būtiną išlaikymą vaikui neteikia tėvai pažeidžia nepilnamečių vaikų interesus ir jų poreikių bei tėvų turtinės padėties proporcingumo principą, todėl ieškovės reikalavimas priteisti atitinkamą išlaikymo dalį iš šios pareigos nevykdančio tėvo (motinos) yra pagrįstas.
Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui
Vaiko gimimo įrašas patvirtina, kad atsakovas G. P. yra D. P., gimusio (duomenys neskelbtini) tėvas, todėl atsakovas turi pareigą jį išlaikyti. Kaip minėta, pareigos išlaikyti savo vaikus negalima nei atsisakyti, nei nuo jos atleisti, todėl esant reikalavimui priteisti vaikui išlaikymą, ir nustačius, kad tėvai ar vienas iš jų nevykdo tokios pareigos, toks reikalavimas negali būti netenkinamas. Tokiose bylose būtina nustatyti ne tėvų pareigą išlaikyti vaiką, o tik vaikui reikalingą ir jam priteistiną išlaikymo dydį.
Vaikų išlaikymo bylose suformuotoje teismų praktikoje yra ne kartą konstatuota, kad siekiant, jog suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus bei įgytus gebėjimus. Tėvai atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (požiūrių) sistemai, už paramą vaikui siekiant išsilavinimo, jam realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas (Vaiko teisių konvencijos 3, 27 straipsniai, CK 3.155, 3.165 straipsniai, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7–8, 11–14, 18 ir kiti straipsniai). Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 3K-3-620/2005).
Teismų praktikoje analogiškose bylose vadovaujamasi nuostata, kad priteisiant nepilnamečiui vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti orientacinis būtino išlaikymo dydžio kriterijus yra minimali mėnesio alga. Šiuo metu minimali mėnesio alga yra 380 eurų, todėl tėvų pareigoms išlaikyti vaikus esant lygioms (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis), vienam iš tėvų kreipiantis į teismą paprastai iš kito tėvo priteisiama suma neturėtų būti mažesnė kaip 190 eurų, t. y. ½ vaiko išlaikymui reikalingos sumos.
Ieškovė nurodė, kad sūnaus poreikiams patenkinti per mėnesį atsakovas turėtų prisidėti po 120 eurų, todėl atsižvelgiant į tai, kad tokia suma mažesnė nei pusė minimalios, teismų praktikoje būtinu pripažintino išlaikymo dydžio sumos (190 Eur iš vieno tėvo), teismas pripažįsta, jog ieškovės prašoma priteisti vaikui išlaikymo suma sūnaus poreikiams patenkinti yra būtina, visiškai adekvati ir protinga.
Atsakovas vaiko poreikių neginčija ir neįrodė, kad prašoma iš jo priteisti po 120 eurų suma yra per didelė ir sūnui išlaikyti nereikalinga. Pabrėžtina, kad ieškovė prašo priteisti iš atsakovo mažiau nei pusė minimalios mėnesio algos dydžio išlaikymą, o atsakovas šioje byloje nepareiškė jokių prieštaravimų dėl ieškovės reikalavimų, nepateikė jokių įrodymų, kad jis negalėtų teikti prašomo išlaikymo savo vaikui. Todėl ieškovės prašomas priteisti išlaikymo dydis tikrai nėra per didelis ir negali būti vertinamas kaip neadekvatus vaiko poreikiams ir atsakovo turtinei padėčiai.
Pabrėžtina ir tai, kad nustatant priteistiną išlaikymo vaikui dydį turi būti vertinamos ne tik šalių gaunamos ar negaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jos ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas reikalingas išlaikymas vaikams (Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-303/2008). Šiuo atveju svarbu yra tai, kad atsakovas yra jauno amžiaus, nėra jokių duomenų, kad jo sveikata būtų bloga, kad jis būtų visiškai ar iš dalies nedarbingas, todėl net ir neturėjimas su darbo santykiais susijusių pajamų savaime nėra ir negalėtų būti ta aplinkybė, kuria atsakovas galėtų pateisinti savo pareigos išlaikyti vaiką nevykdymą, nes galimybę dirbti jis turi. Tuo tarpu ieškovė, augindama sūnų gauna pašalpą.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes iš atsakovo priteistinas ieškovės prašomas išlaikymas atsakovo sūnui, nepaisant to, kad atsakovas nedirba, nes toks atsakovo teiktinas išlaikymo dydis visiškai atitinka vaiko poreikius ir atsakovo turtinės padėties proporcingumo principą, neviršija teismų praktikoje priteisiamo išlaikymo vaikams dydžio panašiose bylose.
Išlaikymas periodinėmis išmokomis priteistinas nuo ieškinio padavimo teismui dienos (CK 3.200 straipsnis).
Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnis).
Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo
Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. (CK 3.170 str.).
CK 3.156 straipsnio 2 dalis numato principinę nuostatą, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo nepilnamečių vaikų atžvilgiu, nepriklausomai nuo to, ar tėvų santuoka nutraukta, ar pripažinta negaliojančia, ar tėvai gyvena skyrium ir nėra susituokę.
Esant tokiam reglamentavimui ir susiklosčius tokiems ieškovės ir atsakovo santykiams, t. y. atsakovui apsigyvenus skyrium nuo sūnaus, ieškovė neprieštarauja, kad atsakovas bendrautų su sūnumi dalyvaujant jai, nes D. P. neturi nei metukų ir vienas artimas asmuo jam yra šiuo metu jo motina. Todėl tėvo bendravimas su sūnumi dalyvaujant motinai yra savaime suprantamas. Vėliau sūnui paaugus atsakovas su juo bendraus be motinos, galės praleisti kartu savaitgalius ir atostogas. Toks bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra tinkamas, kuris nepažeis paminėtų įstatymo nuostatų ir mažamečio sūnaus D. P. interesų.
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
Nuo 2017 m. gegužės mėnesio D. P. gyvena su motina. Ji tinkamai rūpinasi sūnumi. Sūnus prisirišęs prie motinos, prie jos aplinkos, tėvas būna toli nuo sūnaus ir su juo visiškai nebendrauja, todėl jų tarpusavio ryšiai yra šaltesni. Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje taip pat yra nurodyta, kad ieškovė gyvena dviejų kambarių nuomojamame bute su visais patogumais. Namuose tvarkinga ir švaru. Mažametis D. turi poilsiui vaikišką lovelę, patalynė tvarkinga ir švari. Atsakovas visiškai nesidomi vaiko vystymusi su vaiku nebendrauja. Neprisideda prie vaiko išlaikymo. Šiuo metu mažamečiui nustatyta mažakraujystė, tačiau ieškovė gyvena arti gydymosi įstaigos, todėl apsilankyti pas gydytoją nėra jokių kliūčių. Atsakovas gyvena pas savo tėvus. Apie 50 m² būste gyvena 8 asmenys, iš kurių trys nepilnamečiai. Todėl mažamečio gyvenimo sąlygos yra tinkamesnės pas motiną. Be to atsižvelgiant į vaiko amžių, jo ryšys su motina yra ženkliai stipresnis, juolab, kad tėvas visiškai nusišalinęs nuo bendravimo su vaiku.
Todėl įvertinus visas aukščiau paminėtas aplinkybes, teismas prieina prie išvados, kad vaiko gyvenamąją vietą nustačius su motina bus geriau užtikrinti vaiko interesai, bus aiškesnė situacija dėl sūnaus socialinės padėties ir socialinių garantijų vaikui.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškinį patenkinus ieškovei iš atsakovo priteistinų bylinėjimosi išlaidų nėra, nes ieškovei buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, todėl savo bylinėjimosi išlaidų ji neturėjo. Tuo tarpu bylinėjimosi išlaidos valstybei už žyminį mokestį, nuo kurio mokėjimo ieškovė yra atleista, išieškotinos iš atsakovo, nes jos susidarė dėl jo kaltės, kai ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 96 straipsnio 1, 5 dalys). Vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktu, iš atsakovo valstybei išieškotinas žyminis mokestis už išlaikymo priteisimą periodinėmis išmokomis, skaičiuojamas nuo priteistos sumos, sudaro 62,21 Eur (120 Eur x 12 mėn. x 3 % ) bei už neturtinį reikalavimą 100 Eur, iš viso žyminio mokesčio 162,21 Eur, iš atsakovo valstybei priteistina,ši bylinėjimosi išlaidų suma.
Atsakovas taip pat privalo atlyginti ir 138,77 Eur dydžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas valstybei, nes šios išlaidos susidarė dėl atsakovo kaltės, kai ieškovei prireikė kreiptis į teismą ir gauti tam reikalingą teisinę pagalbą (CPK 96 straipsnio 1, 5 dalys, 99 straipsnis).
Teismas vadovaudamasis CPK 259, 262, 268, 285 ir 286 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 120 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2017-10-24) iki vaiko pilnametystės, išmokas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, nustatant, kad pinigais R. Š. disponuos uzufrukto teise, įpareigojant atsakovą pinigus pervesti į ieškovės R. Š. nurodytą banko sąskaitą.
Nustatyti nepilnamečio sūnaus D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su jo motina R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Nustatyti, kad sūnaus D. P. tėvas G. P. su savo sūnumi gali bendrauti dieną bet kuriuo metu, ieškovei dalyvaujant, o jam paaugus, t. y. pradėjus lankyti mokyklą, gali pasiimti vaiką pas save savaitgaliais du kartus per mėnesį, atostogauti su juo vieną kartą per metus.
Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdytina skubiai
Priteisti iš atsakovo G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 162,21 Eur ( vieną šimtą šešiasdešimt du eurus 21 centą) bylinėjimosi išlaidų valstybei, jas sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“, arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, arba Nr. LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale, arba Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB banke, arba Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ banke, arba Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke, įmokos kodas – 5660. Jas galima sumokėti bet kuriame banke, Lietuvos pašto skyriuje ar „Perlo“ terminale.
Priteisti iš atsakovo G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 138,77 (vieną šimtą trisdešimt aštuonis eurus 77 centus) Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei, jas sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“, arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, arba Nr. LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale, arba Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB banke, arba Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ banke, arba Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke, įmokos kodas – 5630. Jas galima sumokėti bet kuriame banke, Lietuvos pašto skyriuje ar „Perlo“ terminale.
Dėl sprendimo per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti paduotas apeliacinis skundas Kauno apygardos teismui per Lazdijų rajono apylinkės teismą.