Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)Raseiniuose, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. vieta (duomenys neskelbtini)sen., Jurbarko rajono sav., (duomenys neskelbtini)@gmail.com; vedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju- ekspeditoriumi, teistas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. lapkričio 25 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 281 straipsnio 1 dalį ketverių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bausmės vykdymas atidėtas vienerių metų laikotarpiui, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje; 2020-12-17 bausmę atlikęs;

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. V. vairuodamas transporto priemonę pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, t. y.:

2024-09-11, apie 05:33 val., tamsiu paros metu, esant geroms oro ir kelio sąlygoms, sausai asfalto dangai, ties Šilutės pl. 52, Klaipėdoje, vairuojamu automobiliu „F. T.“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) išvažinėdamas iš degalinės „Viada“ ir sukdamas į dešinę, būdamas neatsargus ir neįsitikinęs, kad tai daryti saugu, nedavė kelio jam iš kairės, pagrindiniu keliu, antrąja eismo juosta važiavusiam automobiliui „Mercedes - Benz“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) ir vairuojamo automobilio „F. T.“ priekinės dalies kaire puse atsitrenkė į automobilio „Mercedes Benz“ dešiniojo šono galinę dalį, dėl ko automobilis „Mercedes- Benz“, vairuojamas V. J., vertėsi, todėl buvo sužalotas V. J. ir jam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Tokiu būdu S. V. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021-09-15 Nr. 744 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 9 punktą (Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui <...>) 101 punktą (Prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams), 102 punktą (Įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms (dviračiams ir kitoms)) reikalavimus ir tai sukėlė eismo įvykį.

Apklaustas kaltinamuoju S. V. kaltę pripažino visiškai. Parodė, kad įvykis buvo 2024 m. rugsėjo mėnesį, ryte, po 5 val., ties Šilutės pl. 52, prie ,,Viados“ degalinės. Jis krovininiu autobusiuku ,,F. T.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo darbo reikalais. Jam reikėjo nuvažiuoti į kitą kelio pusę, todėl iš antros juostos rikiavosi į trečią. Pasižiūrėjo, kad nieko nėra, todėl pradėjo rikiuotis į kairę pusę ir tą akimirką kliudė nukentėjusįjį. Jo automobiliui nukentėjo priekinė pusė, o nukentėjusiajam – dešinio šono galinė pusė. Po susidūrimo nukentėjusiojo automobilis vertėsi. Nukentėjo žmogus ir transporto priemonė. Mano, jog viskas įvyko dėl neatidumo, nuovargio, nes išvažiavo naktį. Supranta, kad šioje situacijoje jis turėjo duoti kelią. Savo poelgį vertina labai blogai, gailisi, kad taip atsitiko, nukentėjusiajam rūpesčių pridarė. Anksčiau negalėjo susisiekti su nukentėjusiuoju ir jo atsiprašyti, nes tyrėja nedavė jo telefono numerio. Labai apgailestauja dėl to kas įvyko ir atsiprašo nukentėjusiojo.

Apklaustas įtariamuoju S. V. taip pat prisipažino kaltu ir dėl savo poelgio gailėjosi (b. l. 130-133).

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė, padarius inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, įrodyta ir kitais įrodymais, teisme ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Iš 2024-10-08 tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nustatyta, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 281 straipsnio 1 dalį dėl to, kad 2024-09-11, apie 05 val. 33 min., Šilutės plente, Klaipėdos mieste, apsivertė lengvasis automobilis. Įvykio vietoje adresu Šilutės pl. 52, Klaipėda, nustatyta, kad automobilio „Ford“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas S. V., rikiuodamasis į trečiąją eismo juostą, neįsitikino, kad tai daryti saugu, dėl ko kliudė antrojoje eismo juostoje, ta pačia kryptimi važiavusį automobilį „Mercedes - Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo V. J.. Po susidūrimo V. J. vairuojamas automobilis apsivertė ir kliudė stovėjusį automobilį „Škoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Taip pat, eismo įvykio metu apgadintas kelio ženklas Nr. 203, kuris nuvirto ant stovėjusio automobilio „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2024-10-02 buvo išsiųstas paklausimas į VšĮ Klaipėdos universiteto ligoninę „Klaipėdos filialą’’ dėl informacijos suteikimo apie V. J. patirtus sužalojimus. Gautas atsakymas, kad eismo įvykio metu V. J. diagnozuotas kairiojo stipinkaulio lūžis (b. l. 1- 8).

Iš tarnybinio pranešimo dėl eismo įvykio nustatyta, kad 2024-09-11, apie 05 val. 33 min., patruliuojant ekipaže L1115, gautas pranešimas, kad apsivertė lengvasis automobilis, žmogus viduje, važiuojant Šilutės plentu. Atvykus adresu Šilutės pl. 52, Klaipėda, iš eismo įvykio metu apsivertusio automobilio MB, valst. nr. (duomenys neskelbtini) buvo ištrauktas vairuotojas V. J., kuris automobilyje važiavo vienas, medikų pagalba asmeniui nereikalinga. Automobilio „Ford“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (kaltininkas) vairuotojas S. V. kaltę dėl eismo įvykio pripažino, jam surašyta AN protokolas ROIK24254773062. Eismo įvykio metu apgadintas kelio ženklas (šalutinis kelias), kuris krisdamas kliudė ir apgadino stovintį automobilį „Skoda“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) Apvirtęs automobilis MB kliudė stovintį automobilį „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (įvykio vietoje savininko nebuvo). Eismo įvykio metu niekas nenukentėjo (b. l. 9).

Eismo įvykio schema patvirtina transporto priemonių padėtis po eismo įvykio, atstumus; padarytos fotolentelės (b. l. 13; 20-22).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir išvados.

Tačiau pagal BK 3 straipsnio 2 dalį, veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

Iki 2024-11-07 įstatymo Nr. XIV-3060, kuriuo buvo pakeistas BK, įsigaliojimo, BK 281 straipsnio 1 dalies redakcijos sankcijoje buvo nustatyta, kad už šio nusikaltimo padarymą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Nuo 2025-02-01 įsigaliojusios naujos redakcijos BK 281 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, kad toks asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Baudžiamuoju įstatymu, kuris sušvelnina bausmę, pripažintinas toks įstatymas, kuris sumažina BK straipsnio sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės minimalią, maksimalią arba abi šias ribas arba sumažina BK bendrosios dalies straipsnyje numatytą bausmės rūšies minimalią, maksimalią arba šias abi ribas, arba numato BK straipsnio sankcijoje naują vieną arba kelias alternatyvias švelnesnes bausmių rūšis. Palyginus BK 281 straipsnio 1 dalies redakcijas, matyti, kad pagal naująją įstatymo redakciją yra numatyta daugiau naujų alternatyvių švelnesnių bausmės rūšių – viešieji darbai ir laisvės apribojimas, tačiau veika išlieka priskirta nesunkių nusikaltimų kategorijai.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo padėtį švelninantis įstatymas turi grįžtamąją galią (BK 3 straipsnio 2 dalis), S. V. veika kvalifikuojama pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, galiojančią nuo 2025-02-01.

Dėl atsakomybės taikymo.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis V. J. paaiškino, kad kaltinamajam pretenzijų neturi, supranta, kad eismo įvykis įvyko netyčia. Nors jam gaila, kad buvo apgadintas automobilis, nes dėl sveikatos problemų jam būtina turėti net du automobilius, tačiau dėl to pretenzijų kaltinamajam nereiškia, civilinio ieškinio neteikia. Kaltinamajam atleidžia, su juo susitaiko ir prašo neskirti jam bausmės.

Kaltinamasis S. V. padarė vieną neatsargų nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors jis anksčiau yra teistas už analogišką neatsargų nusikaltimą, tačiau bausmę yra atlikęs prieš daugiau nei ketverius metus, per tą laiką nenusikalto (b. l. 119-120), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 113-117), nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius, nebuvo atleistas. Jis dirba. Darbovietė UAB „(duomenys neskelbtini)“ jį charakterizuoja teigiamai, kaip pareigingą, mandagų, atsakingą, ramų, supratingą, draugišką, nestokojantį humoro jausmo, besirūpinantį savo šeima darbuotoją (b. l.112). Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme pripažino savo kaltę ir davė nuoseklius parodymus. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailėjosi. Padaryta nusikalstama veika sunkių padarinių nesukėlė. Kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiojo V. J., šis jam atleido, pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereiškė. Nustatytos aplinkybės liudija, kad S. V. nėra būdingas priešingas teisei elgesys ir teismui suteikia pagrindą manyti, kad ateityje jis nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl S. V. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius.

Baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą, griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, išskyrus išimtis, nurodytas šioje dalyje, neturi grįžtamosios galios (BK 3 straipsnio 3 dalis).

BK 38 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2025-02-01) buvo nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nuo 2025-02-01 įsigaliojusi BK 38 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Taigi, S. V. nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi BK 38 straipsnio redakcija nedraudė taikyti susitaikymo instituto, jei būdavo atlyginama tik bet kurios vienos rūšies (turtinė ar neturtinė) žala ar susitariama dėl jos atlyginimo ar pašalinimo, priešingai, nei numatyta šiuo metu galiojančio BK 38 straipsnio 1 dalies 2 punkte, reikalaujančiame atlyginti turtinę ir neturtinę žalą arba susitarti dėl jos atlyginimo ar pašalinimo. Šiuo atveju nukentėjusiajam padarytą žalą atlygino draudimo bendrovė Ergo Insurance SE Lietuvos filialas (b. l. 85), ir tai leidžia daryti išvadą, kad BK 38 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas reikalavimas įvykdytas (Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. e1A-24-574/2021, Panevėžio apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-170-491/2022, Panevėžio apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-41-491/2024). Nei nukentėjusysis, nei kiti asmenys civilinių ieškinių byloje nėra pareiškę ir nereikalauja iš kaltinamojo nei turtinės, nei neturtinės žalos atlyginimo. Tačiau nežiūrint, to, pagal teismų praktiką reikalavimas atlyginti turtinę ir neturtinę žalą arba susitarti dėl jos atlyginimo ar pašalinimo, sunkina nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį (Šiaulių apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-3-951/2025). Todėl įvertinus aptartus BK 38 straipsnio pakeitimus, nuo 2025-02-01 įsigalioję BK 38 straipsnio pakeitimai, kurie sunkina S. V. teisinę padėtį, šiuo atveju netaikomi. Todėl S. V. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, taikant BK 38 straipsnio 1 dalies redakciją, galiojusią iki 2025-02-01, o byla nutrauktina (BPK 303 straipsnio 4 dalis).

Pažymėtina, kad teismas gali toje pačioje byloje taikyti skirtingu laiku galiojusias BK bendrosios ir specialiosios dalių straipsnių redakcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-254-719/2023).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo.

Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį, pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais gali būti skiriamos šios baudžiamojo poveikio priemonės.

Pagal BK 68 straipsnio nuostatas, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo 1 iki 5 metų. Teismų praktikoje nustatyta, kad uždraudimas naudotis specialia teise paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET, nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ar būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-252-677/2015, Nr. 2K-362-697/2018, Nr. 2K-262-303/2018, Nr. 2K-372-693/2018 ir kt.).

S. V. Kelių eismo taisykles pažeidė dėl neatsargumo, kaltę visiškai pripažino, dėl padaryto neatsargaus nusikaltimo nuoširdžiai gailėjosi, įvykio metu buvo blaivus. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Kad būtų viršijęs leistiną važiavimo greitį nenustatyta. Yra profesionalus vairuotojas. Nukentėjusiajam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Atsižvelgus į šias aplinkybes, šiuo atveju kaltinamajam nėra būtina taikyti šios baudžiamojo poveikio priemonės, nes prevenciniai tikslai – užtikrinti, kad kaltinamasis laikytųsi Kelių eismo taisyklių reikalavimų, visuomenės sveikatos, saugumo, vairuotų atsakingai, gali būti pasiekti ir be jos. Įvertinęs visas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, – netaikytina.

Dėl kitų procesinių klausimų

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: skaitmeninė laikmena –nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais,

nusprendžia:

S. V. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį (nuo 2025-02-01 galiojanti Nr. XIV-3060 redakcija) atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalis (įstatymo redakcija, galiojanti iki 2025-02-01), o baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti S. V., kad jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: skaitmeninę laikmeną – nuosprendžiui įsiteisėjus palikti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmams.