Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedantis iš teisėjų Gintaro Dzedulionio, Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Pauliaus Veršekio,

nuteistajai D. K. (nuotoliniu būdu, naudojantis „Zoom“ programa), jos gynėjai advokatei Marinai Gušauskienei,

nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. C. (A. C.) atstovui advokatui Vladimirui Buslovičiui,

viešajame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios D. K. gynėjos advokatės Marinos Gušauskienės ir nukentėjusiojo A. C. (A. C.) atstovo advokato Vladimiro Buslovičiaus apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 14 d. nuosprendžio, kuriuo D. K. pripažinta kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – ir BK) 284 straipsnyje, ir jai paskirta 50 MGL (2 500 Eur) bauda, įpareigojant šią baudą sumokėti per penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, iki kiekvieno mėnesio 15 dienos sumokant ne mažiau kaip po 500 Eur. Šiuo nuosprendžiu A. C. civilinis ieškinys atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos faktinės aplinkybės

1. D. K. nuteista už tai, kad ji, 2022 m. spalio 8 d. apie 12.56 val., viešoje vietoje - automobilių stovėjimo aikštelėje šalia pastato, esančio Vilniuje, Priegliaus g. 2, žodinio konflikto su automobilio „Lexus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoju A. C. metu tyčia vieną kartą spyrė į minėto automobilio vairuotojo dureles ir šias apgadino, A. C. buvo padaryta 1 238,65 eurų turtinė žala, tokiu būdu ji įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį. Šiais savo veiksmais D. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

II. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus prašymai bei argumentai

4. Atsiliepimų į apeliacinį skundą nėra gauta.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistosios D. K. gynėjos advokatės Marinos Gušauskienės apeliacinis skundas atmetamas, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovo advokato Vladimiro Buslovičiaus apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies

6. Nuteistosios D. K. gynėjos pateiktu apeliaciniu skundu nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad D. K. padarė BK 284 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką ir nurodoma, kad teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir BPK 20 straipsnio nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 straipsnio 3 dalimi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina pateikto apeliacinio skundo ribose.

7. D. K. skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį buvo nuteista už tai, kad ji šios nutarties 1 punkte nurodytoje vietoje, laiku ir aplinkybėmis, žodinio konflikto su automobilio „Lexus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoju A. C. metu tyčia vieną kartą spyrė į minėto automobilio vairuotojo dureles ir šias apgadino, A. C. buvo padaryta 1 238,65 eurų turtinė žala, tokiu būdu ji įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį.

8. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistosios D. K. gynėjos apeliacinio skundo argumentus ir patikrinusi bylą konstatuoja, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas ištyrė visas bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, išvados dėl nuteistosios kaltės pažeidus viešąją tvarką pagrįstos surinktais bylos duomenimis, todėl pagrindo teigti, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės, nėra.

9. Byloje nustatyta, kad konfliktas tarp nuteistosios D. K. ir nukentėjusiojo A. C. kilo po to, kai, nuteistosios brolis A. K., vairuodamas automobilį – džipą, sustojo važiuojamojoje automobilių stovėjimo aikštelės dalyje tam, kad jo žmona įliptų į automobilį, tuo tarpu nukentėjusysis A. C., išvažiuodamas iš požeminės aikštelės ir pamatęs prieš jį sustojusį automobilį, panaudojo garsinį automobilio signalą. Tada automobilio – džipo vairuotojas A. K. ir A. C. vairuotojai išlipo iš automobilių ir tarp jų pokalbio eigoje išsivystė konfliktas, po kurio sekė grumtynės tarp nukentėjusiojo A. C., liudytojų E. G., A. G. ir liudytojo A. K., nuteistosios D. K.. Iš byloje esančio vaizdo įrašo pavadinimu „1“ matyti, kaip A. K. vejasi nukentėjusįjį A. C., o tuo metu D. K. nuėjo prie nukentėjusiojo automobilio „Lexus“ ir laikė įspaudusi garsinį signalą. Tuomet ji nueidinėjo link A. K. automobilio – džipo, tačiau po kelių sekundžių apsisuko ir grįžo ir puolė A. C., spyrė į automobilio „Lexus“ vairuotojo dureles, po ko ji, vedama savo sužadėtinio J. E., nuėjo prie A. K. automobilio – džipo.

10. Tai, kad dėl šių nuteistosios D. K. veiksmų buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, patvirtina ne tik aplinkybė, kad buvo apgadintos nukentėjusiojo A. C. automobilio durelės, bet ir tai, kad į policiją kreipėsi ne tik konflikto dalyviai – nukentėjusysis ir A. K., bet ir parduotuvės apsaugos darbuotojas (šių asmenų kreipimasis į bendrąjį pagalbos centrą užfiksuotas 2022 m. lapkričio 23 d. kitų objektų apžiūros protokole (t. 1, b. l. 106)). Nurodytoji aplinkybė, be kita ko, paneigia skundo argumentą, kad niekas iš parduotuvės automobilių stovėjimo aikštelėje buvusių asmenų nekvietė policijos. Be to, peržiūrėjus vaizdo įrašą pavadinimu „1“, nekyla jokių abejonių, kad viešąją tvarką pažeidžiančius veiksmus matė pašaliniai asmenys. Toks įžūlus D. K. veiksmų pobūdis – automobilių durelių apgadinimas spiriant koja į jas (tai aiškiai matyti iš vaizdo įrašo pavadinimu „1“, spyris užfiksuotas 36:35 vaizdo minutę) viešoje vietoje kitų asmenų akivaizdoje, prieš tai dar garsiniu automobilio signalu atkreipus aplinkinių dėmesį – patvirtina, kad nuteistoji suprato, jog tokiais jos veiksmais bus sutrikdyta viešoji rimtis ir tvarka, ir to norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su apeliaciniame skunde nurodytu teiginiu, jog D. K. veiksmai – spyris į nukentėjusiojo automobilio „Lexus“ dureles buvo jos reakcija į tuo metu vykusį konfliktą, tačiau tokia jos reakcija, įvertinus šių veiksmų pavojingumą ir kilusius padarinius, t. y. tai, kad buvo apgadintas nukentėjusiojo automobilis ir sutrikdyta visuomenės rimtis, teisėjų kolegijos vertinimu, negali būti pateisinama. Šiuo atveju akivaizdu, kad nuteistoji savo elgesiu demonstravo nepagarbą visuomenei.

11. Iš apeliacinio skundo argumentų matyti, kad nesutinkama su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytais teiginiais, jog D. K. spyrė į automobilio „Lexus“ vairuotojo pusės dureles, siekdama ne organizuoti pro šalį važiavusių transporto priemonių eismą, o tiesiog apgadinti minėtą automobilį, nors poreikio organizuoti eismo nebuvo, automobiliai, galėjo judėti laisvai, skunde pabrėžiama, kad nuteistoji niekada nesakė, kad jos tikslas buvo eismo organizavimas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šiuo aspektu pažymi, kad nuteistoji D. K. pirmosios instancijos teisme vykusiame teisiamajame posėdyje nurodė, kad ji „tikrai nespyrė į automobilio duris, tik koja silpnai duris paspaudė, kad šios užsidarytų ir netrukdytų kitiems automobiliams, kad būtų pravažiavimas“ .

12. Nuteistosios D. K. gynėjos apeliaciniame skunde dėstomos aplinkybės, jog konfliktas kilo dėl paties nukentėjusiojo veiksmų, D. K. atsakomybės nešalina. Pažymėtina, kad net ir nustačius, kad A. C., reaguodamas į netinkamoje vietoje pastatytą A. K. automobilį, naudojo garsinį automobilio signalą ir vartojo necenzūrinius žodžius ir dėl to kilo konfliktas, tačiau šioje situacijoje D. K. veiksmai prieš A. C. – spyris į jo automobilio dureles, matant aplinkiniams, buvo neadekvatūs ir vertintini kaip neleistini, moralės požiūriu nepriimtini, t. y. įžūlūs veiksmai. Nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, jog D. K. viešoje vietoje – prie prekybos centro esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, spirdama koja į A. C. automobilį, tokiu savo elgesiu pažemino ne tik nukentėjusįjį, bet ir demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir tokiais savo įžūliais, moralės požiūriu nepriimtinais veiksmais sukėlė neigiamus padarinius – sutrikdė viešąją rimtį ir tvarką. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl D. K. kaltės viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravus nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdžius visuomenės rimtį ir tvarką. Tokie nuteistosios veiksmai pirmosios instancijos teismo teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį.

13. Be to, kaip matyti iš apeliacinio skundo argumentų, daug dėmesio skiriama nukentėjusiojo A. C. veiksmų vertinimui pagal Kelių eismo taisykles, o būtent, skunde nurodoma, kad remiantis Kelių eismo taisyklių 102 punktu, A. C. neturėjo judėjimo pirmumo teisės, kadangi išvažinėjo iš požeminės aikštelės. Taip pat apeliaciniame skunde pažymima, kad A. C. tuo metu, kai išvažinėjo iš požeminės aikštelės, kalbėjo telefonu. Apeliantės teigimu, tuo atveju, jeigu nukentėjusiojo vairuojamas automobilis išvažiuotų iš požeminės stovėjimo aikštelės ir ketintų važiuoti link pagrindinio kelio ar į priešingą pusę, jis privalėtų duoti kelią kitai keliu važiuojančiai transporto priemonei, šiuo atveju – džipui. Dėl nurodytų aplinkybių teigiama, jog nukentėjusysis neturėjo jokio pagrindo piktintis tuo, kad jam neva buvo užstotas kelias. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šiuos apeliacinio skundo argumentus, visų pirma, atkreipia dėmesį į tai, kad skunde nurodytos aplinkybės dėl galimo A. C. naudojimosi mobiliojo ryšio telefonu transporto priemonės vairavimo metu nebuvo nustatytos, administracinio nusižengimo teisena nebuvo pradėta, todėl apeliacinės instancijos teismas šia nutartimi A. C. galimo Kelių eismo taisyklių pažeidimo dėl vairavimo naudojantis mobiliojo ryšio telefonu klausimo neanalizuoja ir detaliai nepasisako. Kita vertus, apeliaciniame skunde teisingai nurodoma, jog vadovaujantis Kelių eismo taisyklėmis, aptariamu atveju nukentėjusysis A. C., išvažiuodamas iš požeminės automobilių statymo aikštelės, neturėjo pirmumo teisės ir turėjo praleisti kitus automobilius. Tačiau šiuo aspektu pažymėtina, jog A. C. sustojo praleisti iš kairės atvažiuojantį nuteistosios brolio A. K. vairuotą automobilį - džipą, tuo tarpu nagrinėjamoje situacijoje džipo vairuotojas A. K., nors ir trumpam laikui, sustojo tam neskirtoje vietoje (Kelių eismo taisyklių 150.10 punkte įtvirtintas draudimas sustoti ir stovėti transporto priemonėms ten, kur sustojusi transporto priemonė trukdytų įvažiuoti (išvažiuoti) į (iš) stovėjimo aikštelę (-ės), stovėjimo vietą (-os) arba kitaip kliudytų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui). Nepaisant to, net ir nustačius, kad A. C. neturėjo pagrindo piktintis tuo, kad nuteistosios brolis A. K. sustojo tam neskirtoje vietoje, tai negalėtų pateisinti tolesnių D. K. neteisėtų veiksmų, dėl kurių ji buvo patraukta baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 284 straipsnį.

14. Apeliaciniame skunde taip pat keliamas klausimas, kodėl kitų konflikto dalyvių veiksmai, pavyzdžiui, A. G. stumdymasis, A. C. sukeltos grumtynės, nelaikomi nei pavojingais, nei agresyviais, nei neteisėtais. Atsakant į šį skundo argumentą, pirmiausia pažymėtina, jog jokie konflikte dalyvavusių asmenų veiksmai, kurie pasireiškė stumdymusi ar grumtynėmis, negali būti pateisinami, tačiau kitų konflikte dalyvavusių asmenų veiksmais nebuvo sukelta jokių reikšmingų padarinių, byloje nenustatyta, kad šie asmenys savo veiksmais būtų smurtavę, priešingai, peržiūrėjus byloje esantį vaizdo įrašą, matyti, kad nukentėjusysis A. C. vengė fizinio kontakto su automobilio – džipo keleiviais, kai šie jį vijosi – jis bėgo, kai jį užpuolė D. K., jis atsitraukė, taip pat dėl kitų konflikto dalyvių veiksmų pretenzijų nebuvo pareikšta, į medikus nebuvo kreiptasi. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistoji dėl liudytojos A. G. veiksmų patyrė fizinį smurtą, kadangi ši ją nustūmė, iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad liudytoja A. G. pastūmė nuteistąją iš karto po to, kai ši užpuolė A. C. (vaizdo įrašo „1“ 36:35 minutė). Skunde dėstomas vertinimas, jog nuteistoji D. K. skundžiamu teismo nuosprendžiu diskriminuojama dėl jos tautybės, nesant pateiktų jokių objektyvių duomenų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, kad pirmosios instancijos teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį jos atžvilgį remdamasis diskriminuojančiais motyvais, laikytini deklaratyviais.

15. Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad teismas nepagrįstai vadovavosi aktyviai dalyvavusių konflikte asmenų parodymais, kurie yra nukentėjusiojo draugai (A. C. ir E. G. kartu žaidžia futbolo klube (duomenys neskelbtini)) ir jų parodymus laikė patikimesniais nei D. K. ir jos brolio parodymai. Šiuo aspektu pažymėtina, kad teismas skundžiamame nuosprendyje tinkamai motyvavo, kodėl vadovavosi A. C., E. G. ir A. G. parodymais, o D. K. nurodytą įvykio versiją atmetė. Skundžiamame nuosprendyje teisingai pažymėta, kad nukentėjusiojo A. C. ir liudytojų E. G. bei A. G. parodymus patvirtina objektyvūs byloje esantys duomenys - vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuota vaizdinė medžiaga atitinka nukentėjusiojo ir minėtų liudytojų pateiktą įvykio versiją. Taigi, apylinkės teismas visus byloje surinktus įrodymus vertino susiedamas juos į nuoseklią, logišką grandinę, pagrindo abejoti atlikto įrodymų vertinimo objektyvumu nėra.

16. Nėra pagrindo sutikti ir su apeliaciniame skunde dėstomais teiginiais, jog automobilio durelių apgadinimas nebuvo užfiksuotas ir ištirtas. Įvykio vietos apžiūros protokolu automobilis buvo apžiūrėtas įvykio vietoje, yra pridėta fotolentelė, kurioje užfiksuotos automobilio durelės ir jose esantis įlenkimas (t. 1, b. l. 20). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliaciniame skunde klaidingai nurodoma, jog A. C. teisiamojo posėdžio metu nurodė teismui, kad anksčiau yra turėjęs eismo įvykį (turėjo santykį su stulpeliu) ir dėl to nesikreipė dėl draudiminės išmokos. Susipažinus su 2023 m. balandžio 20 d. vykusio teisiamojo posėdžio protokolu matyti, kad jis nesikreipė į draudimo bendrovę, dėl to, kad pabrangtų draudimo įmoka, todėl nusprendė, kad apmokėti turi kaltininkas. Be to, vaizdo įraše pavadinimu „2022_1008_131238_010“, užfiksuotame „body“ kamera, nukentėjusysis pareigūnui parodė į automobilio durelėse esantį įlenkimą ir pasakė: „ji spyrė, matosi bruožas, jį nuvalė“, į šį jo teiginį pareigūnas atsakė: „aš tai matau“. Taigi, įvykio vietoje buvęs policijos pareigūnas patvirtino matęs ant automobilio įlenkimą. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad byloje nebuvo atliktas specialus tyrimas siekiant nustatyti, ar D. K. avalynė leistų palikti tokio pobūdžio apgadinimus, tačiau įvertinus tai, kad suduotas smūgis, kaip matyti iš vaizdo įrašo, buvo pakankamai stiprus, pagrindo abejoti, kad būtent D. K. spyriu buvo padarytas minėtas automobilio apgadinimas, nėra.

17. Atsižvelgiant į tai, kas buvo išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl naikinti ar keisti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį nuteistosios D. K. gynėjos pateiktame apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Dėl nuteistajai D. K. paskirtos bausmės

18. Apeliaciniu skundu prašoma priimti sprendimą, priešingą pirmosios instancijos teismo sprendimui, kas, sutinkamai su kasacinio teismo praktika, reiškia, kad apibrėžiamos pačios plačiausios apeliacinio skundo ribos. Tokiu atveju BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą visa apimtimi, tame tarpe ir dėl paskirtos bausmės (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-34/2010, 2K-190-648/2018).

19. BK 284 straipsnyje numatyta, kad tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu arba laisvės atėmimu iki dviejų metų. Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas bausmės rūšį ir dydį, tinkamai įvertino aplinkybes, jog D. K. yra neteista, dirba, taip pat nenustatyta jos atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas pagrįstai sprendė, kad bausmės tikslai už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, bus pasiekti paskiriant baudos bausmę, nustatant minimalų baudos dydį – 50 MGL (2 500 Eur). Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajai skirta bausmė visiškai atitinka tiek jos padarytą nusikaltimą, tiek jos asmenybę, tiek ir paskirta bausme siekiamų tikslų įgyvendinimą. Nuteistosios gynėja pateiktame apeliaciniame skunde nurodė, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje, spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, pažymėjo, kad nuteistoji nėra išreiškusi sutikimo su viešųjų darbų bausme, tačiau toks klausimas jai nebuvo užduotas. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teisme vykusio 2023 m. gegužės 25 d. teisiamojo posėdžio protokolo, prokurorei pasiūlius D. K. skirti baudos bausmę, nei pati nuteistoji, nei jos gynėja neišreiškė nesutikimo su siūloma baudos bausme. Įvertinus tai, kad nuteistajai skundžiamu nuosprendžiu buvo paskirta minimali baudos bausmė, taip pat atsižvelgus į tai, kad apeliaciniu skundu nėra prašoma pakeisti nuteistajai paskirtą bausmę į švelnesnę, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistajai paskirta bausmė yra teisinga ir proporcinga padaryto nusikaltimo pavojingumui.

Dėl civilinio ieškinio

20. Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismui pateikto nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. C. atstovo apeliacinio skundo turinio, juo prašoma panaikinti skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria atmestas nukentėjusiojo A. C. civilinis ieškinys dėl jam padarytos 1 238,65 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimo ir šioje dalyje prašo priimti naują sprendimą – priteisti iš D. K. nukentėjusiojo A. C. naudai 1 238,65 Eur turtinei žalai atlyginti bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

21. Civilinio ieškinio išsprendimo baudžiamojoje byloje klausimai reglamentuojami BPK 115 straipsnyje. Sutinkamai su šio straipsnio 1, 2 dalimis, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Minėto straipsnio 3 dalyje numatyta, jog išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

22. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas civilinį ieškinį, netinkamai taikė ir aiškino įstatymo nuostatas, reglamentuojančias žalos atlyginimą, kai civilinis ieškinys pareiškiamas baudžiamojoje byloje. Todėl šioje dalyje nuosprendis naikintinas.

23. Susipažinus su baudžiamosios bylos medžiaga, nustatyta, kad nukentėjusysis A. C. civilinį ieškinį pateikė ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 222-227) ir 2023 m. sausio 16 d. nutarimu pripažintas civiliniu ieškovu (t. 1, b. l. 234-236). Skundžiamame nuosprendyje Vilniaus miesto apylinkės teismas pažymėjo, kad automobilis „Lexus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris buvo apgadintas, nagrinėjamo įvykio metu buvo draustas „Kasko“ draudimu, todėl teismas sprendė, kad šis nagrinėjamas įvykis yra draudiminis, todėl A. C. arba T. C., kuris įvykio metu buvo automobilio savininkas, įvykus draudiminiam įvykiui ir norėdamas gauti draudimo išmoką, privalėjo kreiptis į AB (duomenys neskelbtini). Kaip nurodyta skundžiamame nuosprendyje, teisiamojo posėdžio metu D. K. gynėja teismui pateikė dokumentus, iš kurių matyti, kad T. C. kreipėsi į AB (duomenys neskelbtini), prašydamas įvertinti nagrinėjamo įvykio metu padarytą žalą, tačiau visos procedūros, būtinos gauti draudimo išmoką, nebaigė. AB (duomenys neskelbtini) Klientų aptarnavimo centro Žalų valdymo grupės vadovas pateikė informaciją, jog žalos administravimas buvo sustabdytas bei draudimo išmoka neišmokėta dėl nepateiktų dokumentų, nebuvo pateiktos automobilio nuotraukos (t. 2, b. l. 88). Pirmosios instancijos teismas A. C. civilinį ieškinį atmetė iš esmės motyvuodamas tuo, kad T. C. turi teisę kreiptis į AB (duomenys neskelbtini) ir šiai įmonei pateikti šio baudžiamojo proceso metu surinktus duomenis, patvirtinančius automobilio „Lexus“ apgadinimą, padarytą nagrinėjamo įvykio metu, o AB (duomenys neskelbtini) atsisakius atlyginti žalą – kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka.

24. Pažymėtina, jog civilinis ieškinys gali būti atmestas tik tais atvejais, kai civilinis ieškinys ir jo dydis yra nepagrįstas (apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo atveju), arba, jei neįrodyta, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką (išteisinamojo nuosprendžio priėmimo atveju). Kadangi tokių aplinkybių skundžiamame Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendyje nenustatyta, teismas nepagrįstai nusprendė civilinio ieškovo ieškinį atmesti. Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad būtent T. C. turi teisę kreiptis į AB (duomenys neskelbtini) dėl žalos atlyginimo, kadangi tokią teisę turi ir teisėtas faktinis automobilio „Lexus“ valdytojas A. C. Kaip matyti iš nuteistosios gynėjos pateikto apeliacinio skundo, ji nurodo, kad byloje nukentėjusiojo pateikta UAB (duomenys neskelbtini) remonto darbų sąmata, kurioje išvardinti būtini „Lexus“ automobilio remonto darbai, neatitinka automobilio apgadinimo, be to, nuteistosios gynėja abejoja pateiktos sąmatos objektyvumu, nurodydama, kad šią sąmatą parengusioje įmonėje dirba nukentėjusiojo draugas. Teisėjų kolegija, įvertinusi šias aplinkybes, sprendžia, jog civilinio ieškinio klausimas negali būti išspręstas neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ir negavus papildomos medžiagos, todėl civilinio ieškovo atstovo skundas tenkinamas iš dalies ir skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžio dalis dėl civilinio ieškinio atmetimo naikintina, o klausimas dėl civilinio ieškinio dydžio perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Dėl procesinių išlaidų atlyginimo

25. Bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis A. C. pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą dėl atstovavimo išlaidų, kurios sudaro 400 Eur, priteisimo bei pridėjo išlaidas patvirtinančius dokumentus (t. 2, b. l. 53-55). Vis tik, kaip teisingai nurodyta nukentėjusiojo atstovo pateiktame apeliaciniame skunde, Vilniaus miesto apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį D. K. atžvilgiu, nepasisakė dėl nukentėjusiojo A. C. pateikto prašymo priteisti jo patirtas atstovavimo išlaidas.

26. BPK 106 straipsnio 2 dalis numatyta, kad teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas tenkinti nukentėjusiojo A. C. prašymą priteisti iš nuteistosios D. K. jo patirtas atstovavimo išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusiojo A. C. atstovas advokatas Vladimiras Buslovičius papildomai pateikė prašymą dėl atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų, kurios sudaro 200 Eur, atlyginimo, sąskaitą-faktūrą už teisines paslaugas ir pinigų priėmimo kvitą. Teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas tenkinti nukentėjusiojo A. C. prašymą priteisti iš nuteistosios D. K. jo patirtas atstovavimo išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, todėl šios nukentėjusiojo A. C. turėtos išlaidos, t. y. iš viso 600 Eur, priteistinos iš nuteistosios D. K. nukentėjusiojo naudai. Prašomos priteisti atstovavimo išlaidos nėra aiškiai per didelės ir yra pagrįstos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistosios D. K. gynėjos advokatės Marinos Gušauskienės apeliacinį skundą.

Nukentėjusiojo A. C. atstovo advokato Vladimiro Buslovičiaus apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti nuosprendžio dalį, kuria nuspęsta A. C. civilinį ieškinį atmesti.

Pripažinti A. C. teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Vadovaujantis 106 straipsnio 2 dalimi, iš nuteistosios D. K. išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. C. naudai 600 (šešis šimtus) eurų atstovo advokato paslaugoms apmokėti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėjo nuo jos paskelbimo dienos.