- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-05-18
- Bylos Nr.
- e2A-408-262/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-28799-2015-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginijus Kairevičius, Rūta Petkuvienė, Ona Gasiulytė
- Ieškovas
- UAB „Addendum Solutions“
- Atsakovas
- R. G., Danske Bank A
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijaus Kairevičiaus ir Rūtos Petkuvienės kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą ieškovo UAB „Addendum Solutions“ ir atsakovės R. G. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Addentum Solutions“ ieškinį atsakovams R. G., Danske Bank A/S, Lietuvoje veikiančiam per Danske Bank A/S Lietuvos filialą dėl neteisėtų veiksmų nutraukimo ir baudos priteisimo ir atsakovės R. G. priešieškinį dėl susitarimo pripažinimo negaliojančiu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė: įpareigoti atsakovę R. G. nutraukti neteisėtus veiksmus, uždraudžiant atsakovei R. G. siūlyti ieškovo darbuotojams nutraukti darbo sutartis ir pereiti dirbti pas atsakovą Danske Bank A/S, įpareigoti atsakovą Danske Bank A/S nutraukti neteisėtus veiksmus, uždraudžiant atsakovui Danske Bank A/S siūlyti ieškovo darbuotojams nutraukti darbo sutartis ir pereiti dirbti pas atsakovą Danske Bank A/S, priteisti iš atsakovės R. G. ieškovui 28 962 Eur dydžio baudą ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Nurodė, kad UAB „Addendum Solutions“ ir Atsakovė R. G. 2012-07-02 sudarė darbo sutartį Nr. 54, kuria atsakovė tapo ieškovo darbuotoja, ėjo projektų vadovės pareigas iki 2015-01-15, kuomet darbo sutartis buvo nutraukta DK127 str. 1 d. pagrindu (darbuotojos pareiškimu). Minėtoje darbo sutartyje 10 p. įtvirtintas atsakovės konfidencialumo įsipareigojimas. Be to, atsakovė 2012-07-02 pasirašė Konfidencialios informacijos apsaugos, nekonkuravimo ir neviliojimo susitarimą, kuriame buvo nustatyti atsakovės konfidencialumo ir neviliojimo įsipareigojimai. Atsakovė pažeidė šiomis sutartimis prisiimtus įsipareigojimus ir taip ieškovui padarė žalą. Nutraukusi darbo sutartį su ieškovu, atsakovė įsidarbino Danske Bank A/S Lietuvos filiale sistemų vadove. Įsidarbinusi Banke ji Banko vardu pradėjo vilioti Ieškovo darbuotojus, siekdama, kad šie įsidarbintų Banke. Tokiu būdu Atsakovė perviliojo dirbti Banke ieškovo darbuotoją M. T. bei viliojo įsidarbinti Banke ir kitus ieškovo darbuotojus: E. D., K. Ž., A. K.. Kadangi atsakovė viliojo Banke įsidarbinti K. Ž., siūlydama jam didesnį atlyginimą, ieškovas buvo priverstas padidinti šiam asmeniui atlyginimą, tam, kad šis nenutrauktų darbo sutarties su ieškovu ir dėl to ieškovas patyrė nuostolių. Sutarties 4.2. punktas numato, kad Atsakovei pažeidus Sutarties 3 punkte numatytą neviliojimo įsipareigojimą, atsakovė įsipareigoja ieškovui sumokėti 100 000 Lt (28 962 EUR) dydžio baudą. Taigi, ši bauda turi būti priteista iš atsakovės.
3. Atsakovas Danske Bank A/S su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad LR darbo kodekso 2 str. 1 d. 2 p. yra įtvirtintas principas dėl laisvės pasirinkti darbą. Ieškovo teigimu specialisto įdarbinimas pas kitą darbdavį reiškia konkurenciją ir tokiu atveju bet kokie darbdaviai yra laikomi konkurentais LR konkurencijos įstatymo 3 str. 7 d. įtvirtinta prasme. Ieškovas savo abstrakčiu reikalavimu uždrausti Bankui siūlyti ieškovo darbuotojams nutraukti darbo sutartis ir pereiti dirbti į Banką iš esmės siekia suvaržyti savo darbuotojų laisvę pasirinkti darbą, nes esant tokio draudimo precedentui bet koks specialisto perėjimas dirbti pas kitą darbdavį galėtų būti traktuojamas kaip sąžiningos konkurencijos nesilaikymas. Toks Lietuvos Respublikos Konkurencijos įstatymo interpretavimas yra netinkamas, ir kaip tik apribotų ar net paneigtų konkurenciją darbo rinkoje. Ieškovas teigia, kad dėl Banko veiksmų neva patyrė nuostolių, tačiau nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių šią nurodytą aplinkybę.
4. Atsakovė R. G. su ieškiniu nesutiko, pateikė priešieškinį, kuriuo prašė 2012-07-02 Konfidencialios informacijos apsaugos, nekonkuravimo ir neviliojimo susitarimą (toliau – Susitarimas) pripažinti negaliojančiu. Nurodė, kad Susitarimas laikytinas negaliojančiu, kaip prieštaraujantis imperatyviosioms įstatymų nuostatoms, valstybėje susiformavusiai viešajai tvarkai ir gerai moralei.
5. Ieškovas UAB „Addentum solutions“ su atsakovės priešieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsižvelgdamas į priešieškinio motyvus, bei į tai, kad priešieškinyje nenurodytas nei vienas argumentas, paneigiantis ieškinyje išdėstytas faktines aplinkybes, ieškovas laikė, kad atsakovė iš esmės pripažįsta ieškinyje nurodytus faktus, tačiau nesutinka su atliktų veiksmų teisiniu kvalifikavimu bei iš to kylančiais teisiniais padariniais.
6. Atsakovas Danske Bank A/S su atsakovės priešieškiniu sutiko.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 4 d. sprendimu ieškinys ir priešieškinis buvo atmesti iš ieškovo atsakovui Danske Bank A/S buvo priteista 1615,35 Eur už advokato pagalbą; iš ieškovo atsakovei R. G. buvo priteista 315 Eur už advokato pagalbą.
8. Teismas, atmesdamas ieškinį, nurodė, kad Bankas darbuotojų atranką vykdo, įvertindamas potencialių kandidatų į laisvą darbo vietą gebėjimus, vertinimą atliekant etapais, dalyvaujant konsultantams, iš Danijos atvykusiems ekspertams. M. T. priėmimas į Banką nebuvo atsakovės kompetencija, ji nebuvo įgaliota priimti savarankišką sprendimą dėl darbuotojų priėmimo į darbą ar pasiūlymo dėl įdarbinimo teikimo. Esant nurodytoms aplinkybėms, laikytina, jog nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimų įpareigoti atsakovę nutraukti neteisėtus veiksmus, uždraudžiant jai siūlyti ieškovo darbuotojams nutraukti darbo sutartis ir pereiti dirbti pas atsakovą bei įpareigoti atsakovą nutraukti neteisėtus veiksmus, uždraudžiant atsakovui siūlyti ieškovo darbuotojams nutraukti darbo sutartis ir pereiti dirbti pas atsakovą. Kadangi Danske Bank A/S nėra UAB „Addentum Solutions“ konkurentas, jų veiklos visiškai skirtingos, todėl tarp jų yra tik konkuravimas dėl darbo jėgos, kuris nėra draudžiamas. Kadangi atsakovė nėra pažeidusi 2012-07-02 „Konfidencialios informacijos apsaugos, nekonkuravimo ir neviliojimo susitarimo“ 1.2p., 3.4.1p., 3.4.3p. ir 3.4.4p. nuostatų, todėl nėra pagrindo taikyti Susitarimo 4.2 p. numatytų sankcijų už Susitarimo 3 p. numatytą neviliojimo įsipareigojimą, t.y. 28 962 Eur (100 000 Lt) dydžio baudos.
9. Teismas, atmesdamas priešieškinį, nurodė, kad ieškovas pateikė teismui priedą Nr. 1 prie Susitarimo, kuriame yra ir atsakovės parašas, jog ji susipažino su komercinių paslapčių sąrašu. Tokiu būdu laikytina, kad atsakovei buvo žinomas konfidencialios informacijos turinys. Kaip seka iš Susitarimo 3.5 p. 2575 Lt suma yra kompensacija specialistui už numatytų nekonkuravimo įsipareigojimų laikymąsi. Kompensacija atsakovei buvo mokama jos darbo pas ieškovą metu. Ieškovas nereiškė atsakovei reikalavimo dėl konkuravimo, atsakovė priešieškiniu taip pat neprašo priteisti iš ieškovo piniginės kompensacijos, pasibaigus darbo sutarčiai. Teismas, vertindamas visus pateiktus įrodymus, padarė išvadą, jog priešieškinis yra nepagrįstas ir neįrodytas, todėl jį atmetė.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
10. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 4 d. sprendimo dalį ir vietoje tos dalies priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti; priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Nurodė, kad teismas netinkamai vertino ieškovo pateiktus įrodymus, įskaitant ir 2015 m. kovo 26 d. antstolės A. S. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 177-15-20. Aplinkybė, kad atsakovė nedalyvavo teismo posėdžiuose, neprisiekė teisme ir neteikė paaiškinimų, patvirtina ieškovo teiginius, kad buvo atlikti ieškovo darbuotojų viliojimo veiksmai. Teismas nepagrįstai atmetė ieškovo teiginius, jog atsakovė naujajam savo darbdaviui atskleidė konfidencialią informaciją. Teismas padarė klaidingą išvadą, konstatuodamas, kad atsakovė neviliojo ieškovo darbuotojų. Anot ieškovo, atsakovės atsakomybei pagal Susitarimo 4.2. punktą pakanka nustatyti viliojimo faktą nepaisant padarinių (rezultato). Teismas neįvertino aplinkybės, kad Danske Bank A/S veiklos sfera yra tapati ieškovo veiklos sferai - IT paslaugų teikimui. Taigi, teismas netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes ir padarė neteisingas išvadas, jog atsakovai neteisėtų veiksmų neatliko. Dėl išvardintų priežasčių ta sprendimo dalis, kuria buvo atmestas ieškinys turi būti panaikinta, o vietoje jos priimtas naujas sprendimas ir ieškinys patenkintas.
11. Atsakovė R. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 4 d. sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovės priešieškinis ir vietoje šios dalies priimti naują sprendimą – priešieškinį tenkinti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad teismas netinkamai įvertino atsakovės pateiktus įrodymus ir nurodytas faktines aplinkybes, kad jai buvo mokamas tik darbo užmokestis, o kompensacija pagal Susitarimą mokama nebuvo, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir kitų teismų formuojamos praktikos dėl nekonkuravimo susitarimų (sutarčių) pripažinimo negaliojančiomis. Teismas, nesant jokių įrodymų dėl kompensacijos už Susitarime nustatytų įsipareigojimų vykdymą mokėjimą atsakovei, padarė klaidingą išvadą dėl atsakovės priešieškinio nepagrįstumo.
Atsiliepimas
12. Atsakovė R. G. atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nei ji, nei atsakovas Danske Bank A/S jokių neteisėtų veiksmų neatliko, atsakovė nebandė pervilioti ieškovo darbuotojų į Danske Bank A/S, nes ieškovo darbuotojai patys savo noru dalyvavo darbo konkursuose. Ieškovas ir atsakovas Danske Bank A/S nėra konkurentai, todėl šiuo atveju nėra jokių nesąžiningo konkuravimo veiksmų.
13. Ieškovas atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovės išdėstyti teiginiai nėra laikytini pagrindu Susitarimą pripažinti negaliojančiu, kadangi nurodomų argumentų turinys neatitinka nei vieno teisinio pagrindo, kuriuo remiantis Susitarimas galėtų būti pripažintas negaliojančiu. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad Susitarimas yra galiojantis, o atsakovės išdėstyti argumentai atmestini, kaip teisiškai nereikšmingi.
14. Atsakovas Danske Bank A/S atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas ir ieškovas nėra konkurentai, todėl jokių neteisėtų veiksmų atsakovas neatliko. Taigi, ieškinys buvo atmestas pagrįstai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliaciniai skundai atmetami.
15. CPK 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).
16. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą privalo patikrinti ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.
17. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis c.b. 3K-3-52/2011 ir kt.).
Dėl ieškovo apeliacinio skundo
18. Šioje byloje ieškinys buvo pareikštas dėl nesąžiningos konkurencijos. Nesąžiningos konkurencijos draudimą bei komercinių paslapčių apsaugą tarptautinėje teisėje reglamentuoja 1883 m. Paryžiaus konvencija dėl pramoninės nuosavybės saugojimo (toliau – Paryžiaus konvencija), Sutartis dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba (angl. Agreement on Trade-Related Aspects of Intellectual Property Rights toliau – TRIPS sutartis). Tokiems teisiniams santykiams reglamentuoti Europos Sąjungos lygmeniu yra pateiktas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos pasiūlymas dėl neatskleistos praktinės patirties ir verslo informacijos (komercinių paslapčių) apsaugos nuo neteisėto gavimo, naudojimo ir atskleidimo (COM/2013/0813 final – 2013/0402 (COD) (toliau – Direktyvos pasiūlymas) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „SDG“ v. UAB „Verslo aljansas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-24-421/2015). Nacionaliniame teisiniame reguliavime, konkrečiai – Konkurencijos įstatymo 16 straipsnyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2012 m. kovo 22 d. Konkurencijos įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XI-1937 įsigaliojimo 2012 m. gegužės 1 d.; pagal aktualią Konkurencijos įstatymo redakciją – 15 straipsnis) nustatytas nesąžiningos konkurencijos veiksmų draudimas bei atskleidžiamas pavyzdinis sąrašas veiksmų, kurie gali būti kvalifikuojami kaip nesąžiningos konkurencijos veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis c. b. Nr. 3K-7-6-706/2016).
19. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą tinkamai taikė minėtas tarptautinės ir nacionalinės teisės normas, reglamentuojančias nesąžiningą konkurenciją ir su jomis susijusią teismų praktiką.
20. Ieškovas nurodo, kad teismas netinkamai vertino ieškovo pateiktą 2015 m. kovo 26 d. antstolės A. S. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 177-15-20 (toliau - Protokolas). Su tokiais ieškovo teiginiais negalima sutikti.
21. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį, kad Protokole užfiksuoti elektroniniai laiškai yra iš neįvardinto šaltinio. Pasisakydamas dėl Protokole neįvardinto ir nenustatyto šaltinio, teismas pagrįstai sprendė, kad Protokolas nėra objektyvus ir išsamus. Tokią teismo išvadą patvirtina tai, kad ieškovas byloje jokiais kitais įrodymais nepagrindė, koks advokatas pateikė antstolei elektroninius laiškus, kaip tokie elektroniniai laiškai buvo gauti. Kaip minėta, LR antstolių įstatymo 23 str. 2 d. įtvirtina objektyvumo, nešališkumo ir tikslumo principus konstatuojant faktines aplinkybes. Akivaizdu, kad ieškovui jokiomis priemonėmis neįrodžius atsakovės ir Danske Bank A/S iškeltų abejonių dėl Protokolo šaltinio ir tikslumo, teismas pagrįstai vertino šį įrodymą pagal savo vidinį įsitikinimą ir LAT formuojamą praktiką.
22. Ieškovas nurodo, jog ta aplinkybė, kad atsakovė nedalyvavo teismo posėdžiuose, neprisiekė teisme ir neteikė paaiškinimų, patvirtina ieškovo teiginius, kad buvo atlikti ieškovo darbuotojų viliojimo veiksmai. Toks teiginys nepagrįstas.
23. CPK 51 str. 1 d. įtvirtina šalies teisę bylą vesti per atstovą. Atsakovė tokia teise ir pasinaudojo. To paties straipsnio 2 d. nustato, kad atstovo atvykimas į teismo posėdį laikomas tinkamu byloje dalyvaujančio asmens, kuriam jis atstovauja, dalyvavimu teismo posėdyje. Atsakovės atstovas žodinio nagrinėjimo pirmosios instancijos teismo metu dalyvavo visuose teismo posėdžiuose, atsakė į visus ieškovo klausimus, teikė paaiškinimus, uždavė klausimus ieškovui.
24. Ieškovas teigia, kad atsakovė naujajam savo darbdaviui atskleidė konfidencialią informaciją. Toks ieškovo teiginys taip pat nepagrįstas.
25. Byloje esantys įrodymai patvirtina teismo padarytą išvadą, kad ieškovo darbuotojų užimamos pareigos, atsakomybės, projektai, sertifikatai, gebėjimai yra viešai pasiekiama informacija portale www.linkedin.com. Tokia informacija negali būti laikoma konfidencialia, kadangi: yra viešai pasiekiama; ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad siekė ją laikyti konfidencialia informacija, pavyzdžiui, būtų sudaręs sutartis su asmenimis dėl draudimo atskleisti informaciją viešai apie savo projektus, pareigas, atsakomybes ir pan.; ieškovas laiko visą informaciją apie darbuotojus konfidencialia, o tai yra visiškai nepagrįsta, nes tokiu atveju, bet koks darbuotojų komunikavimas nutrūkus darbo santykiams būtų pripažįstamas konfidencialios informacijos atskleidimu.
26. Ieškovas nei pirmosios instancijos teismo procesu metu, nei apeliaciniame skunde nepateikia jokių įrodymų ar teiginių apie tai, kokiais veiksmais ir kokią konfidencialią informaciją atsakovė atskleidė Danske Bank A/S. Ieškovas tik nurodė, kad atsakovė panaudojo „gilesnę konfidencialią informaciją apie ieškovo darbuotojus“, tačiau ieškovas nepateikė jokių duomenų apie tai, kokią konkrečią informaciją, kokiais veiksmais atsakovė perdavė ir panaudojo informaciją Danske Bank A/S. Taigi, teismas padarė teisingą išvadą, kad jokių konfidencialios informacijos atskleidimo veiksmų atsakovė neatliko.
27. Ieškovas teigia, kad teismas padarė klaidingą išvadą, konstatuodamas, kad atsakovė neviliojo ieškovo darbuotojų. Anot ieškovo, atsakovės atsakomybei pagal Susitarimo 4.2. punktą pakanka nustatyti viliojimo faktą nepaisant padarinių (rezultato). Apeliacinės instancijos teismas su šiais ieškovo teiginiais nesutinka.
28. Ieškovas nepaneigė aplinkybių, kad Danske Bank A/S vykdė darbuotojų atranką, informacija buvo pasiekiama viešai, Danske Bank A/S taip pat atliko kandidatų gebėjimų vertinimą keliais etapais, sprendimą dėl M. T. priėmimo į Banką priėmė ne atsakovė. Pažymėtina, kad Danske Bank A/S vykdomoje atrankoje M. T. dalyvavo savo noru.
29. K. Ž. 2015 m. vasario 26 d. buvo atsiųstas kaip rekomenduojamas kandidatas išorinės atrankos agentūros. Po interviu, 2015 m. kovo 19 d. atrankos agentūra buvo informuota, kad kandidatas nėra tinkamas. Ieškovas pateikė 2015 m. gegužės 19 d. priedą prie K. Ž. darbo sutarties, kuriame buvo pakeistos jo pareigos. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad K. Ž. buvo didintas darbo užmokestis. Kaip teigia atsakovai, kad asmenys apie konkretų darbo užmokestį sužino tik juos atrinkus dirbti Danske Bank A/S. K. Ž. nepraėjo atrankos etapų, todėl net negalėjo žinoti apie tai, kad Danske Bank A/S jam siūlytų didesnį atlyginimą nei ieškovas. Be to, net jeigu ieškovas ir būtų pateikęs įrodymus, kad jis tikrai pakėlę K. Ž. atlyginimą, vis tiek nebūtų galima teigti, kad tai yra ieškovo nuostoliai, nes susitarimas dėl atlyginimo yra tik darbuotojo ir darbdavio reikalas, toks sprendimas priimamas laisva valia, be to, ieškovas gali samdytis kitus darbuotojus, už kitokį atlyginimą.
30. Ieškovas teigia, kad Danske Bank A/S veiklos sfera yra tapati ieškovo veiklos sferai - IT paslaugų teikimui. Tokie ieškovo teiginiai yra visiškai nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas sprendime padarė pagrįstą išvadą, kad Danske Bank A/S teikia tik finansines paslaugas. Danske Bank A/S IT centras nėra juridinis asmuo. Tai yra Danske Bank A/S struktūrinis padalinys, o ne savarankiškas ūkio subjektas. Danske Bank A/S IT centras teikia paslaugas išimtinai tik pačiam Danske Bank A/S, t.y. užtikrina, kad bankas galėtų teikti finansines paslaugas. Bankas teikia tik finansines paslaugas. Taigi, Danske Bank A/S veikla nėra tapati ieškovo ūkinei- komercinei veiklai, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konkurencijos įstatymo 3 str. 7 d. nuostatomis Danske Bank A/S ir ieškovas nėra laikytini konkurentais.
31. Atmestini ieškovo teiginiai, kad Danske Bank A/S galėtų būti taikomas Lietuvos Respublikos Konkurencijos įstatymas net nesant konkuruojančioje situacijoje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, nagrinėjant nesąžiningos konkurencijos bylas, pažymėta, kad norint asmens atliktus veiksmus pripažinti nesąžiningos konkurencijos veiksmais, būtina konstatuoti dvi esmines sąlygas: pirma, turi būti nustatytas konkurencijos santykis tarp verslo ar profesine veikla užsiimančių subjektų; antra, būtina nustatyti, kad atitinkami konkurento veiksmai atliekami turint tikslą konkuruoti, ir būtent atliekant tokius veiksmus yra naudojamasi kitų subjektų reputacija, produktų, žymenų imitavimu ar kitais nesąžiningais veiksmais (vartotojų klaidinimu ir pan.), sąmoningai siekiant tapti konkuruojančiu subjektu (LAT 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-475/2008).
32. Ieškovo reikalavimas Danske Bank A/S nutraukti neteisėtus veiksmus taip pat yra nepagrįstas todėl, kad jokie veiksmai šiuo metu nėra atliekami. Lietuvos Respublikos Konkurencijos įstatymo 16 str. 1 d. 1 p. taikomas tuomet, kai neteisėti veiksmai yra tęsiami. Nagrinėjamoje byloje ieškovas pirmosios instancijos teismo posėdžių metu, taip pat ir apeliaciniame skunde, nepateikė jokių Danske Bank A/S neteisėtų veiksmų įrodymų. Atsižvelgiant į tai, nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo, kuriuo prašoma įpareigoti Danske Bank A/S nutraukti neteisėtus veiksmus, kadangi jokie veiksmai nebuvo atlikti nei praeityje nei tęsiasi iki šiol.
33. Net jeigu ieškovas ir atsakovas būtų ir laikomi konkurentais, Susitarimo nekonkuruoti nuostatos šioje situacijoje vis tiek neturėtų būti taikomos, nes įsipareigojimai dėl nekonkuravimo ir neviliojimo galėtų būti taikomi tik ta apimtimi, kiek tai susiję su Susitarime išvardintais ieškovo klientais - UAB „DPD Lietuva“, UAB „Omnitel“, AB TeliaSonera, AB TEO Lt, o atsakovas Danske Bank A/S į šį sąrašą nėra įtrauktas.
34. Taigi, esant šioms aplinkybėms darytina išvada, kad šioje situacijoje Lietuvos Respublikos Konkurencijos įstatymas nėra taikomas.
35. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą tyrė ne tik atsakovų veiksmų atitikimą Lietuvos Respublikos Konkurencijos įstatymo nuostatoms, bet ir CK 1.137 str. 3 d. bei CK 6.263 str. 1 d. nuostatoms, tačiau nebuvo nustatyta, kad atsakovai būtų piktnaudžiavę savo teisėmis ir padarę ieškovui žalą. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, darbuotojai turi teisę laisvai pasirinkti darbdavį ir jiems neturi būti trukdoma. Šiuo atveju taip ir buvo – atsakovas Danske Bank A/S viešai siūlė darbą IT specialistams, o ieškovo darbuotojai domėjosi galimybėmis pakeisti darbdavį. Taigi, jokių neteisėtų veiksmų ieškovo atžvilgiu atsakovai neatliko.
36. Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, kad ieškinys buvo atmestas pagrįstai, todėl ši skundžiamo sprendimo dalis paliekama nepakeista, o ieškovo apeliacinis skundas atmetamas.
Dėl atsakovės apeliacinio skundo
37. Atsakovės R. G. apeliaciniame skunde teigiama, kad Susitarimas turėtų būti pripažintas negaliojančiu. Atsakovė apeliaciniame skunde nenurodo, kokiu konkrečiu CK įtvirtintu sandorio negaliojimo pagrindu Susitarimas yra ginčijamas ir pripažintinas negaliojančiu ir kokias CK IV skyriaus nuostatas, reglamentuojančias sandorių negaliojimą, pažeidė pirmosios instancijos teismas.
38. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad sutartys gali būti pripažintos negaliojančiomis įstatymuose nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais. Teikdama priešieškinį pirmosios instancijos teismui, atsakovė Susitarimą ginčijo kaip neva prieštaraujantį imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnis), viešai tvarkai ar gerai moralei (CK 1.81 straipsnis), tačiau atsakovė nepagrindė kaip Susitarimas prieštarauja viešajai tvarkai bei gerai moralei ir neįrodė kokioms konkrečiai imperatyvioms teisės normoms prieštarauja Susitarimas. Dėl išvardintų priežasčių pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog atsakovės motyvai yra nepagrįsti.
39. Apeliaciniame skunde minėtais sandorių negaliojimo pagrindais (CK 1.80 straipsnis, 1.81 straipsnis) apeliantė nebesiremia, tačiau nurodo, kad Susitarimas pripažintinas negaliojančiu dėl to, jog: atsakovei buvo mokamas tik darbo užmokestis, o Susitarime numatyta kompensacija buvo tik darbo užmokesčio dalis; Susitarime įtvirtinta konfidencialios informacijos apimtis neatitinka LAT suformuotos praktikos; atsakovė ir ieškovas nesudarė Priedo Nr. 1 prie Susitarimo, kuriame pateikiamas Ieškovo konfidencialios informacijos sąrašas.
40. Tačiau šie atsakovės teiginiai nėra laikytini pagrindu Susitarimą pripažinti negaliojančiu, kadangi jų turinys neatitinka nei vieno CK IV skyriuje nurodyto pagrindo, kuriuo remiantis Susitarimas galėtų būti pripažintas negaliojančiu. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovo argumentais, kad ieškovas mokėjo ir darbo užmokestį ir kompensaciją, o tai, kad ieškovo atsakovei pervedama pinigų suma buvo įvardijama tik kaip darbo užmokestis, laikytina teisiškai nereikšminga aplinkybe. Svarbu pažymėti, kad atsakovė, dirbdama pas ieškovą, kompensacijos mokėjimo klausimo nekėlė, šį klausimą iškėlė tik ieškovui pateikus ieškinį. Elgdamasi protingai ir atsakingai, atsakovė, pastebėjusi, kad ieškovas nemoka jai kompensacijos, Susitarimo galiojimo klausimą būtų iškėlusi nedelsdama. Taigi, pati atsakovė dirbdama pas ieškovą, pripažino, jog Susitarimas buvo galiojantis, o ieškovas jo laikėsi.
41. Dėl išvardintų priežasčių pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad Susitarimas yra galiojantis, todėl ši skundžiamo sprendimo dalis taip pat paliekama nepakeista, o atsakovės apeliacinis skundas atmetamas.
42. Kadangi tiek ieškovo, tiek atsakovės R. G. apeliaciniai skundai buvo atmesti, jiems iš priešingų šalių bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Atsakovas Danske Bank A/S nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jam taip pat nepriteisiamos bylinėjimosi išlaidos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.