- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-03-26
- Bylos Nr.
- e2A-129-934/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-59-3-00011-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danguolė Martinavičienė, Laima Ribokaitė, Žilvinas Terebeiza
- Ieškovas
- R. D.
- Atsakovas
- viešajai įstaigai Respublikinei Panevėžio ligoninei
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės, Laimos Ribokaitės ir Žilvino Terebeizos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. D. ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Respublikinei Panevėžio ligoninei dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo netinkamai suteikus sveikatos priežiūros paslaugas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė R. D. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė iš atsakovės viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) Respublikinės Panevėžio ligoninės (toliau – ir atsakovė arba Ligoninė) priteisti 1 667,17 Eur turtinės ir 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą už netinkamai suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas.
2. Nurodė, kad Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija (toliau – Komisija) 2021 m. gruodžio 20 d. priėmė sprendimą, kuriuo ieškovės pareiškimą atsisakė nagrinėti, nes skundžiamos paslaugos buvo teiktos 1995 metais, t. y. iki žalos atlyginimą reglamentuojančio įstatymo įsigaliojimo (2005 m. sausio 1 d.), todėl pagal Komisijos darbo reglamentą Komisijai tokių galimų žalos atlyginimo atvejų nagrinėjimas nepriklauso.
3. Paaiškino, kad 1995 m. lapkričio 9 d. atvyko į Ligoninę, kurioje buvo stebima laukiant gimdymo, o 1995 m. lapkričio 16 d. jai buvo atlikta Cezario pjūvio (toliau – CP) operacija. Po gimdymo 1995 metais iki 2021 metų ieškovei (duomenys neskelbtini). Dėl negalavimų ieškovė kreipėsi į gydytojus, tačiau tik 2021 m. kovo 18 d. atlikus (duomenys neskelbtini), chirurginės operacijos protokole buvo nurodyta, jog rastas siūlas gimdos apatiniame vidiniame segmente. Šios procedūros metu, t. y. po daugiau nei 25 metų, ieškovė sužinojo, kad po atliktos CP operacijos jos gimda buvo susiūta netirpiais siūlais. Kadangi 2021 m. kovo 18 d. epikrizėje ieškovei buvo rekomenduota spręsti dėl (duomenys neskelbtini), ji kreipėsi dėl papildomos konsultacijos į Medicinos diagnostikos ir gydymo centrą, kuriame dėl (duomenys neskelbtini) indikuotas (duomenys neskelbtini).
4. Ieškovė buvo paguldyta į VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikas (duomenys neskelbtini) operacijai. Operacijos metu (duomenys neskelbtini) buvo išsiųsti histologiniam tyrimui, kurio 2021 m. birželio 1 d. išvadoje nurodyta, kad gimdoje rasti siūlai, o galutinė diagnozė – (duomenys neskelbtini). Ieškovės vertinimu, atsakovei, kuri netinkamai atliko CP operaciją ir gimdoje paliko netirpius siūlus, kyla deliktinė civilinė atsakomybė už jos darbuotojų veiksmais padarytą žalą, nes egzistuoja visos jos sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė.
5. Atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad jos darbuotojai 1995 m. lapkričio 16 d. po CP operacijos ieškovės gimdą susiuvo netirpiais siūlais, todėl daugiau nei 25 metus jos kūne buvo svetimkūnis, tai sukėlė sveikatos problemų, kurios lėmė (duomenys neskelbtini). Ligoninėje 2021 m. kovo 18 d. atlikus (duomenys neskelbtini) gydytojai nurodė, kad privaloma kuo skubiau atlikti (duomenys neskelbtini) operaciją dėl gimdoje prieš 25 metus atliktos CP operacijos metu likusių siūlų. Kadangi ieškovei nebuvo paaiškinta, kad (duomenys neskelbtini) operacija reikalinga dėl (duomenys neskelbtini), neaišku, kuo vadovaujantis Ligoninėje buvo nurodyta (duomenys neskelbtini) diagnozė. Taip pat neatsakyta, ar dėl (duomenys neskelbtini), ar dėl (duomenys neskelbtini), ar dėl gimdoje paliktų siūlų buvo būtina atlikti (duomenys neskelbtini) operaciją.
6. Nurodė, kad dėl nekokybiškai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų patyrė 1 667,17 Eur turtinės (104,33 Eur už medicinines priemones po (duomenys neskelbtini) operacijos, 103,00 Eur už privačią (duomenys neskelbtini) Medicinos diagnostikos centre ir kraujo tyrimus, 201,44 Eur už ligos istorijos kopiją, 1 258,40 Eur išlaidos advokato pagalbai rengiant pareiškimą Komisijai) ir 30 000 Eur neturtinės žalos, kurių atlyginimą prašo priteisti iš atsakovės, anksčiau veikusios gydymo įstaigos teisių ir pareigų perėmėjos. Jeigu CP operacija būtų buvusi atlikta tinkamai, kokybiškai, atidžiai, rūpestingai ir nebūtų buvusi padaryta medicininė klaida – gimda po CP operacijos nebūtų buvusi susiūta netirpiais siūlais, jai galimai nebūtų kilusi būtinybė (duomenys neskelbtini) ir 25 metus kęsti neaiškios kilmės negalavimus.
Šalies argumentai
7. Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, nes jis yra nepagrįstas, pareikštas pasibaigus ieškinio senaties terminui, be to, atsakovė nėra atsakinga už 1995 metais jos patalpose sveikatos priežiūros paslaugas teikusio juridinio asmens veiksmų pasekmes, kadangi tuo metu veikusi Panevėžio daugiaprofilinė ligoninė 1997 metais buvo reorganizuota į Ligoninę.
8. Nurodė, kad 1995 m. lapkričio 16 d. tuometinės Respublikinės Panevėžio ligoninės Nėštumo patologijos skyriuje ieškovei buvo atlikta CP operacija. Gydymo stacionare ligos istorijoje ir gimdymo istorijoje nėra išlikusių duomenų apie tai, kokie siūlai naudoti CP operacijos metu siuvant gimdą Reverdeno siūle, bet Ligoninėje atliekant tokias operacijas naudojami tirpstantys siūlai, duomenų apie gimdymo metu padarytą žalą neužfiksuota. Šiuo metu nėra išlikę metodikos ar kiti dokumentai, kuriuose būtų aprašyta, kaip tuo metu reikėjo atlikti CP operacijas ir kokius siūlus naudoti. Iš anksčiau dirbusių darbuotojų žinoma, kad tuo metu tiekimas buvo centralizuotas, vaistus ir kitas medicinines priemones tiekdavo sveikatos ministerija, o ligoninės naudodavo tai, ką gaudavo.
9. Duomenys apie tai, kad ieškovei CP operacija buvo atlikta netinkamai, yra nepatvirtinti byloje surinktais įrodymais ir paneigti Valstybiniame patologijos centre atlikus histologinį tyrimą ir nustačius galutinę (duomenys neskelbtini) diagnozę – (duomenys neskelbtini). Ieškovė po gimdymo iki 2021 metų dėl (duomenys neskelbtini) susirgimų į Ligoninės specialistus nesikreipė. Ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti siejamas su ieškovei 1995 m. lapkričio 16 d. atlikta CP operacija, o Ligoninės deliktinės atsakomybės sąlygos neįrodytos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
10. Panevėžio apygardos teismas 2023 m. lapkričio 6 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė.
11. Nurodė, kad byloje esantys duomenys (ieškovės medicininiai dokumentai, teismo ekspertizės aktai, eksperto M. Š. paaiškinimai, liudytojų (gydytojų) V. R., E. F. bei E. I. D. parodymai) nepatvirtino, kad Ligoninės darbuotojų (gydytojų) neteisėti veiksmai (neveikimas) galėjo sukelti ieškovės sveikatai žalą.
12. Pažymėjo, kad byloje įrodyta, jog 1995 m. lapkričio 16 d. ieškovei atlikus CP operaciją susiuvant gimdą buvo panaudotas netirpus siūlas, tą patvirtina ekspertizės akto, medicininių dokumentų, liudytojų (gydytojų, eksperto) parodymų duomenys, tačiau tai savaime neįrodo atsakovės veiksmų neteisėtumo ir priežastinio ryšio tarp ieškovės nurodytų ilgalaikių negalavimų, ir poreikiu 2021 m. gegužės 26 d. atlikti (duomenys neskelbtini).
13. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad ieškovė skundžiasi dėl neigiamų liekamųjų pasekmių po atliktos (duomenys neskelbtini), kadangi patiria gyvenimo kokybės pablogėjimą, patyrė tiek fizinių, tiek psichologinių išgyvenimų, tačiau savaime tokių aplinkybių nustatymas negali būti pagrindu civilinei atsakomybei taikyti. Žalos atlyginimo priteisimui turi būti konstatuotas civilinei atsakomybei taikyti būtinųjų sąlygų egzistavimas, kuris nagrinėjamu atveju nepasitvirtino. Nors dabartinė sveikatos būklė ieškovės netenkina, tačiau ji nėra susijusi su kaltais medicininės priežiūros paslaugas teikusios Ligoninės ar joje dirbančių medikų veiksmais.
14. Atsižvelgdamas į tai, kad Ligoninės veiksmai, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, neįrodyti, teismas konstatavo, jog nenustačius civilinės atsakomybės sąlygos – Ligoninės neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo taikyti civilinę atsakomybę, todėl nepasisakė dėl kitų Ligoninės civilinės atsakomybės sąlygų bei su šių sąlygų nustatymu susijusių procesinių dokumentų argumentų.
15. Pažymėjo, kad iki 2001 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikoje galiojusio Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos civilinio kodekso 38 straipsnyje buvo numatyta, kad juridinį asmenį reorganizavus, jo turtas (teisės ir pareigos) pereina: 1) juridinius asmenis sujungus ir padalijus, – naujai atsiradusiems juridiniams asmenims; 2) juridinį asmenį prijungus prie kito juridinio asmens, – šiam pastarajam. Šio kodekso 508 straipsnyje buvo numatyta, kad reorganizavus juridinį asmenį, įpareigotą atlyginti žalą, susijusią su fizinio asmens sveikatos sužalojimu ar jo gyvybės atėmimu, reikalavimai atlyginti žalą pareiškiami juridinio asmens teisių perėmėjui. Taigi, Ligoninė yra 1995 metais veikusios Panevėžio daugiaprofilinės ligoninės teisių ir pareigų perėmėja, todėl yra tinkama atsakove.
16. Dėl senaties termino nurodė, kad ieškovė apie galimą savo teisių pažeidimą sužinojo 2021 m. kovo 18 d., kai Ligoninės gydytojas, naudodamas specialias priemones (histeroskopą), nustatė, jog jos gimda po CP operacijos susiūta panaudojant netirpius siūlus. Ieškovei anksčiau nežinant ir objektyviai negalint žinoti apie pažeidimą, kurį ji vertina kaip neteisėtą veiksmą, priežastiniu ryšiu susijusį su įrodinėjama žala, ji negalėjo ginti savo pažeistų teisių. Kadangi teisė į ieškinį ieškovei atsirado 2021 m. kovo 18 d., o ieškinį teismui ji pateikė 2022 m. sausio 19 d., nėra pagrindo išvadai, kad reikalavimai dėl padarytos žalos atlyginimo teisme pareikšti praleidus įstatymo nustatytą ieškinio senaties terminą, numatytą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje.
17. Dėl ginčui taikytinų teisės nuostatų nurodė, kad sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybė už joje dirbančių gydytojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytą žalą pacientams yra deliktinė civilinė atsakomybė. Sprendžiant ginčą turi būti vadovaujamasi galiojančio 2000 metų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatomis.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
18. Ieškovė R. D. (toliau – apeliantė) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2023 m. lapkričio 6 d. sprendimą – tenkinti ieškinį ir priteisti iš Ligoninės apeliantei 1 667,17 Eur turtinės ir 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Atsiliepimas
18.1. Klausimas, ar Ligoninės gydytojai pasirinko tinkamą gydymo taktiką susiūdami jos gimdą netirpiais siūlais, liko neatsakytas, nors pati atsakovė atsiliepime į apeliantės pareiškimą Komisijai nurodė, jog atliekant CP operacijas turi būti naudojami tirpūs siūlai. Be to, ekspertai, atsakydami į klausimą, ar gydytojai pasirinko tinkamą gydymo taktiką po 1995 m. lapkričio 9 d. CP operacijos pacientės gimdą susiūdami netirpiu siūlu, taip pat nurodė, kad šiais laikais CP operacijos metu gimdą rekomenduojama siūti tirpstančiu siūlu. Be kita ko, pažymėjo, kad Komisijai nėra žinoma apie 1995 metais VšĮ Panevėžio ligoninėje buvusius metodinius nurodymus (jeigu jie buvo) dėl konkrečių siūlų naudojimo užsiuvant gimdą CP operacijos metu.
18.2. Apeliantei Ligoninėje 2021 m. kovo 18 d. atlikus (duomenys neskelbtini), gydytojas jai nurodė, kad dėl gimdoje prieš 25 metus atliktos CP operacijos metu likusių siūlų privaloma kuo skubiau atlikti (duomenys neskelbtini) operaciją. Apeliantei nebuvo nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) operacija yra reikalinga dėl (duomenys neskelbtini) ar kitos priežasties. Nors ligos istorijoje nurodyta (duomenys neskelbtini) diagnozė, tačiau nėra aišku, kuo vadovaujantis ši diagnozė buvo nustatyta, kadangi (duomenys neskelbtini) tyrimo rezultate nurodyta diagnozė – (duomenys neskelbtini).
18.3. Teismo posėdžio metu V. R. paaiškino, kad siuntime atlikti operaciją buvo nurodyta, jog apeliantė turi būti operuota dėl netirpstančių siūlų. Taip pat, kad apeliantei operacija buvo daroma dėl (duomenys neskelbtini). Operacijos protokole pažymėta, kad apeliantė buvo operuota dėl (duomenys neskelbtini), bet (duomenys neskelbtini) nebuvo nustatyta. (duomenys neskelbtini) diagnozė buvo spėjimas, ją rodė atlikti tyrimai, tačiau (duomenys neskelbtini) tyrimui jos nepatvirtinus, matomai (duomenys neskelbtini) apeliantei kilo dėl siūlų.
18.4. Skundžiamame sprendime nurodoma, kad patologinį tyrimą atlikusi gydytoja nematė pilno preparato, nes jį ruošė gydytojas rezidentas, tirti buvo pateikta ne ta tiriamosios medžiagos vieta, taigi gydytoja pakitimų nerado. Dėl šios priežasties histologinio tyrimo metu galėjo būti neteisingai nustatyta, kad netirpus siūlas jokių pakitimų apeliantės (duomenys neskelbtini) nesukėlė.
18.5. Po 2021 m. gegužės 26 d. (duomenys neskelbtini) operacijos atliktame histologiniame tyrime nurodyta diagnozė – (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini). Visose gydymo įstaigose, kuriose lankėsi apeliantė, jai buvo nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) yra būtina (duomenys neskelbtini) dėl joje likusių siūlų. Tą posėdžio metu patvirtino ir liudytojas V. R., nurodydamas, kad operacija apeliantei atlikta, nes jai (duomenys neskelbtini). Net ir tuo atveju jeigu apeliantei buvo pagrįstai nustatytos (duomenys neskelbtini) diagnozės, nėra aišku, ar jos būklė šių ligų kontekste buvo tokia, kuri reikalautų gimdos šalinimo operacijos.
18.6. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantei visose gydymo įstaigose buvo nurodoma, jog (duomenys neskelbtini) operaciją jai buvo būtina atlikti tik dėl gimdoje esančių netirpstančių siūlų, ji su šia gydytojų nuomone sutiko. Tačiau apeliantė, žinodama, kad (duomenys neskelbtini) operacija dėl gimdoje paliktų netirpių siūlų galimai nėra būtina, nebūtų sutikusi su tokia operacija. Po operacijos histologiniu tyrimu apeliantei buvo nustatyta kita diagnozė, apie kurią pacientė prieš atliekant operaciją nežinojo. Jeigu prieš 2023 m. gegužės 26 d. (duomenys neskelbtini) operaciją apeliantė būtų žinojusi apie kitas galimas diagnozes, ji būtų kreipusis papildomų tyrimų ir nuomonės į kitus gydytojus dėl būtinybės (duomenys neskelbtini) ir su šia operacija galimai nebūtų sutikusi.
Šalies argumentai
18.7. Apeliantė nesutinka su skundžiamo sprendimo išvada, kad bylos duomenys nepatvirtina, jog Ligoninės gydytojų veiksmai (neveikimas) buvo neteisėti ir (ar), kad buvo padaryta medicininė klaida, nes: 1) 1995 m. lapkričio 16 d. CP operacijos metu apeliantės gimdos susiuvimui buvo naudoti netirpūs siūlai, todėl jos kūne daugiau nei 25 metus buvo svetimkūnis – siūlai; 2) klausimas, ar Ligoninės gydytojai pasirinko tinkamą gydymo taktiką susiūdami jos gimdą netirpiais siūlais, liko neatsakytas; 3) 2021 m. kovo 18 d. Ligoninėje apeliantei atlikus (duomenys neskelbtini) gydytojas nurodė, kad privaloma kuo skubiau atlikti (duomenys neskelbtini) operaciją dėl gimdoje likusių siūlų; 4) teismo posėdžio metu liudytojas V. R. nurodė, kad siuntime atlikti operaciją buvo nurodyta, jog apeliantė turi būti operuota dėl netirpstančių siūlų; 5) teismo posėdžio metu liudiję gydytojai nurodė, kad histologinio tyrimo metu šį tyrimą atlikusi gydytoja siūlų nerado, nes jai tirti buvo pateikta gimdos dalis, kurioje siūlų nebuvo.
18.8. Apeliantei dėl netinkamai atliktos operacijos kilo tiesioginės pasekmės – jai teko (duomenys neskelbtini), galimai dėl šios priežasties ji nesusilaukė daugiau vaikų. Tokio pobūdžio žalą tikėtina lėmė 1995 m. lapkričio 16 d. CP operacijos metu netinkamai atlikti gydytojų veiksmai – apeliantės gimda susiūta netirpiais siūlais. Tuo atveju, jei 1995 m. lapkričio 16 d. CP operacija būtų buvusi atlikta tinkamai, kokybiškai, atidžiai ir rūpestingai, nebūtų buvusi padaryta medicininė klaida – gimda po CP operacijos nebūtų buvusi susiūta netirpiais siūlais, o apeliantei galimai nebūtų kilusi būtinybė (duomenys neskelbtini), galbūt ji būtų turėjusi galimybę susilaukti daugiau vaikų, ją nebūtų 25 metus kamavę neaiškios kilmės negalavimai. Taigi, egzistuota priežastinis ryšys tarp Ligoninės neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos atsiradimo.
18.9. Ligoninei suteikus nekokybiškas paslaugas, apeliantei buvo padaryta žala (turtinė ir neturtinė), kuri pasireiškė: 1) apeliantei atlikus (duomenys neskelbtini), gydytojas jai nurodė, kad privaloma kuo skubiau atlikti (duomenys neskelbtini) operaciją – nebuvo nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) operacija yra reikalinga dėl (duomenys neskelbtini) ar kitos priežasties; 2) sumažėjo apeliantės galimybės dirbti darbą, kurį ji dirbo anksčiau pagal įgytą profesinę kvalifikaciją; 3) sumažėjo galimybės užsiimti ankstesne sportine veikla; 4) apeliantė neturi pakankamai medicininių žinių įrodyti priežastinio ryšio, tačiau atkreipia dėmesį, kad po 1995 m. lapkričio 16 d. gimdymo su sutuoktiniu niekada neieškojo priežasties, kodėl nebesusilaukė daugiau vaikų, t. y. nėra žinoma, ar gimdoje palikti netirpūs siūlai galėjo turėti tam įtakos; 5) apeliantę 25 metus kankino neaiškios kilmės skausmai, temperatūra, kuri sukildavo gana dažnai. Kaip matyti iš apeliantės ligos istorijos pirminės sveikatos priežiūros įstaigoje, ji gana dažnai kreipdavosi į gydytojus dėl neaiškios kilmės nusiskundimų, tačiau gydytojai nerasdavo to priežasties ir nurodydavo „neieškoti ligų“. Gydytojai manydavo, kad apeliantė galbūt peršalo, todėl išrašydavo antibiotikų, kurie būdavo neveiksmingi ir tik alino organizmą. Apeliantei nuolat laikėsi aukštesnė temperatūra, kas akivaizdžiai kenkė širdies darbui, alino organizmą. Po (duomenys neskelbtini) operacijos apeliantei (duomenys neskelbtini). Dėl atliktos operacijos apeliantė jaučia didelį diskomfortą ir nepilnavertiškumą, kadangi jai buvo (duomenys neskelbtini); 6) po (duomenys neskelbtini) operacijos apeliantei (duomenys neskelbtini), todėl bus reikalinga atlikti (duomenys neskelbtini).
18.10. Apeliantė prašo atlyginti 30 000 Eur neturinę žalą už nekokybiškai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų sukeltus išgyvenimus ir nepatogumus. Apeliantė patyrė ir turtinę žalą, kuri susideda: 1) 104,33 Eur už medicinines priemones po (duomenys neskelbtini) operacijos; 2) 103 Eur už privačią (duomenys neskelbtini) konsultaciją Medicinos diagnostikos centre ir kraujo tyrimus; 3) rengiant pareiškimą Komisijai, o vėliau norint šią medžiagą panaudoti teismo proceso metu, apeliantė norėjo susipažinti su savo ligos istorija. Gydymo įstaiga už apeliantės ligos istoriją pareikalavo sumokėti 201,44 Eur už ligos istorijos kopiją; 4) išlaidos advokato pagalbai rengiant pareiškimą Komisijai sudaro 1 258,40 Eur.
18.11. Gydytojui, kaip specialią kvalifikaciją teikti asmens gydymo paslaugas turinčiam asmeniui, yra keliamas padidintas rūpestingumo reikalavimas. Kadangi gydytojai 1995 m. lapkričio 16 d. atlikę CP operaciją padarė medicininę klaidą – gimdą susiuvo netirpiais siūlais, dėl to kilo žala, galima daryti išvadą, kad operacija buvo atlikta nepakankamai atsargiai ir rūpestingai. Taigi, egzistuoja Ligoninės kaltė, kuri taip pat yra viena iš civilinės atsakomybės kilimo sąlygų.
Atsiliepimas
19. Atsakovė VšĮ Respublikinė Panevėžio ligoninė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, palikti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
19.1. Apeliantė, kreipdamasi su reikalavimu atlyginti žalą, pirmiausia turėjo įrodyti neteisėtus veiksmus, t. y. kad pagal sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu galiojusius teisės aktus, gydymo metodikas, tuometinio medicinos mokslo ir praktikos galimybes Ligoninė privalėjo apeliantės gimdą susiūti netirpiais siūlais, tačiau dėl atidumo, dėmesingumo, rūpestingumo, atsargumo, kvalifikuotumo stokos to nepadarė. Taip pat, įrodyti priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (gimdos susiuvimo netirpiais siūlais) ir dabartinės sveikatos būklės ((duomenys neskelbtini) ir to nulemtų gyvenimo kokybės pokyčių), t. y. įrodyti, kad būtent Ligoninės taikytas procedūros metodas (gimdos susiuvimas netirpiais siūlais) nulėmė apeliantės sveikatos pokyčius tokiu mastu, jog lėmė (duomenys neskelbtini).
19.2. Vien apeliaciniame skunde reiškiamos abejonės dėl neteisėtų veiksmų (ne)įrodytumo taip pat dėl priežastinio ryšio tarp tariamai neteisėtų veiksmų (gimdos susiuvimo netirpiais siūlais) ir sveikatos pokyčių, tuo pačiu reiškia apeliantės pripažinimą, kad byloje surinktais įrodymais nepavyko įrodyti nei neteisėtų veiksmų, nei priežastinio ryšio tarp jų ir kilusios žalos, o šių civilinės atsakomybės sąlygų įrodinėjimo pareiga tenka apeliantei.
19.3. Byloje neįrodyti neteisėti veiksmai, nes nėra surinkta duomenų, kurie patvirtintų, kad 1995 metais, pagal tuo metu galiojusias metodikas ar tuometę medicinos mokslo ir praktikos situaciją, Ligoninė privalėjo ir galėjo (turėjo priemonių) apeliantės gimdą susiūti tirpiais siūlais. Apeliantė nei ieškinyje, nei apeliaciniame skunde nenurodo argumentų, dėl kokių priežasčių apeliantės gimdos susiuvimas netirpstančiais siūlais 1995 metais turėtų būti laikomas neteisėtu, tuomečio medicinos mokslo ir tuometės medicinos praktikos neatitinkančiu gydymo metodu, o apeliaciniame skunde sąmoningai nurodo CP operacijos metodus, taikytinus šiuo metu, pritaikydama juos 1995 metų situacijai.
19.4. Atsakovės atstovai teismo posėdžio paaiškino, kad Ligoninės archyve nerado dokumentų, kurie reglamentuotų 1995 metų reikalavimus dėl CP operacijos ir gimdos susiuvimo, nes tuo metu neegzistavo galiojantys normatyviniai aktai ar metodinės rekomendacijos. Nurodė, kad tuo metu medicinos priemonių tiekimas buvo centralizuotas, jas tiekdavo Sveikatos apsaugos ministerija, o sveikatos priežiūros įstaigos naudodavo tokias priemones, kokias gaudavo ir turėdavo. Šis teiginys patvirtintas ir Ekspertizės akto 2 punkte, kuriame nurodyta, kad nėra žinoma apie 1995 metais Ligoninėje buvusius metodinius nurodymus (jeigu jie buvo) dėl konkrečių siūlų naudojimo užsiuvant gimdą CP operacijos metu.
19.5. Teismo posėdyje 2023 m. rugsėjo 6 d. ekspertas M. Š. paaiškino, kad dirbo tuo metu (1995 metais) ir žino, kad atkūrus Lietuvos Respublikos nepriklausomybę sveikatos priežiūros įstaigose medicinos priemonių labai trūko, dalis jų (taip pat ir siūlai, naudojami operacijoms) buvo gaunamos kaip labdara iš Vakarų valstybių, todėl būdavo įprasta operacijoms naudoti ir netirpstančius siūlus. Teismo posėdyje 2023 m. gegužės 11 d. liudiję gydytojai E. F. ir V. R. nurodė, kad 1995 metais dar nedirbo, todėl ir apeliaciniame skunde pacituotas liudytojo V. R. samprotavimas apie tai, kad 1995 metais tirpstantys siūlai jau buvo, nesukonkretinant, kuo remiantis toks teiginys pasakytas (akivaizdu, kad ne empiriškai, nes liudytojas tuo metu dar nedirbo), kur tirpių siūlų jau buvo (pasaulyje, Lietuvoje ar Ligoninėje), negali būti laikomas pakankamu įrodyti atsakovės neteisėtus veiksmus.
19.6. Byloje taip pat neįrodytas priežastinis ryšys, nes nėra surinkta duomenų, kad apeliantės gimdoje palikti netirpūs siūlai sukėlė ieškinyje nurodytus neaiškios kilmės negalavimus (duomenys neskelbtini). Reikalavimo atlyginti žalą faktiniu pagrindu nurodomi negalavimai (duomenys neskelbtini) mediciniškai nėra ir negali būti siejami su po operacijos gimdoje paliktais netirpiais siūlais, o subjektyvus pacientės suvokimas apie šių negalavimų priežastis ar tariamą sąsają su prieš 25 metus atlikta operacija negali patvirtinti šiuo atveju būtino medicininio ryšio tarp operacijos metu naudotų netirpių siūlų ir apeliantės negalavimų, kurių medicininės priežastys medicininiuose dokumentuose įvardytos nustatytomis ne (duomenys neskelbtini) pobūdžio diagnozėmis.
19.7. Ekspertizės akte nurodyta, kad nėra mokslinių tyrimų apie netirpių siūlų gimdoje patvirtintas komplikacijas ar šalutinius sveikatos sutrikimus. Konkrečiu atveju (duomenys neskelbtini) tyrimai neparodė nei (duomenys neskelbtini), nei (duomenys neskelbtini). Taip pat pateiktuose medicininiuose dokumentuose nėra duomenų, kad apeliantei dėl buvusio gimdoje netirpaus siūlo po 1995 metų CP operacijos iki 2021 metų būtų nustatytos su siūlu susijusios ginekologinės ar kitokios patologijos. (duomenys neskelbtini) gimdos apatiniame segmente nustatyta normali histologinė struktūra.
19.8. Ekspertizės išvadas nuosekliai patvirtina ir liudytojos gydytojos E. I. D. 2023 m. gegužės 11 d. teismo posėdyje duoti parodymai, kuriuose ji patvirtino, kad (duomenys neskelbtini) tyrimo metu jokios reakcijos į 1995 metais naudotus netirpius siūlus nepastebėta, (duomenys neskelbtini) gimda apatiniame gimdos segmente buvo normalios histologinės išraiškos ir reakcijos į svetimkūnį nerodė. Gydytoja paaiškino, kad, jei panaudoti netirpūs siūlai būtų turėję įtakos apeliantės sveikatos būklei, sukėlę gimdos sienelės pakitimus, tai būtų matyti (duomenys neskelbtini) tyrime, o apeliantė anksčiau būtų atsidūrusi pas ginekologus, nes svetimkūnis teoriškai galėjo sukelti karščiavimą, skausmus, tačiau tai turėjo būti kokiais 1996 metais, bet ne 2021 metais.
19.9. Nors liudytojas V. R. 2023 m. gegužės 11 d. teismo posėdyje taip pat paaiškino, kad infekcija ar jos sukelta temperatūra, jei tai būtų dėl netirpių siūlų, turėtų būti netrukus po operacijos, tačiau kalbėdamas apie (duomenys neskelbtini) tyrimo rezultatus, nerodžiusius pakitimų, samprotavo, kad jie galėjo būti nepastebėti, jei tyrimui buvo pateikta ne ta tiriamosios medžiagos (gimdos) dalis, tačiau šios prielaidos buvo paneigtos ne tik Ekspertizės akte, bet ir jį detalizuojančiais eksperto M. Š. paaiškinimais.
19.10. Teismo posėdyje 2023 m. rugsėjo 6 d. ekspertas paaiškino, kad temperatūra ar skausmas yra simptomai, kuriuos sukelia organizme vykstantys uždegiminiai procesai, infekcija, todėl, jei dėl apeliantės organizme vykstančių procesų būtų išsivystęs ūminis arba lėtinis gimdos uždegimas, jis būtų palikęs pėdsakus, kuriuos galima matyti iš (duomenys neskelbtini) tyrimo vaizdo. Paaiškino, kad uždegiminis procesas apimtų ne tik vietą, kur yra siūlas, bet ir visą apatinę gimdos dalį ar visą gimdą, nes uždegimas nebūna lokalus, tačiau gimdoje (tirtoje apatinėje gimdos dalyje, kurioje ir buvo siūlas) jokių histologinių pokyčių nėra, todėl nėra pagrindo teigti, kad gimdos siūlai galėjo sukelti sveikatos sutrikimus. Dėl apeliantės nusiskundimų temperatūra, ekspertas pažymėjo, kad nedidelis karščiavimas keletą kartų per metus yra normalus kiekvienam žmogui, apeliantės ligos istorijoje matyti, jog karščiavimas kilo dėl kitų su ginekologiniais susirgimais nieko bendra neturinčių susirgimų, o apeliantė iki pat 2021 metų dėl ginekologinės patologijos į medikus nesikreipė.
19.11. Byloje priežastinis ryšys taip pat neįrodytas ir dėl to, kad nėra surinkta duomenų, kurie patvirtintų, jog apeliantės gimdoje palikti siūlai buvo esminė priežastis, lėmusi būtinybę (duomenys neskelbtini). Ligoninės gydytojai nėra nei priėmę sprendimo (duomenys neskelbtini), nei davę siuntimą šią procedūrą atlikti kitoje įstaigoje, nei šią operaciją apeliantei atlikę. Byloje nėra nė vieno medicininio dokumento, kuriame būtų nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) indikacijos yra gimdoje netirpstantys siūlai ar jų sukeltos organizmo būklės, visuose medicininiuose dokumentuose nurodytos kitos indikacijos (duomenys neskelbtini) ir kitos diagnozės, kurios buvo arba turėjo būti aptartos apeliantės ir operaciją atlikusio gydytojo V. R., todėl subjektyviai klaidingas apeliantės supratimas apie indikacijas atlikti (duomenys neskelbtini) operaciją ir šios operacijos priežastis bei pretenzijos dėl informuoto paciento sutikimo valios trūkumų turėtų būti keliamos ne Ligoninei, bet operaciją atlikusiam gydytojui ir jo darbovietei.
19.12. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, Ligoninės gydytojai nenurodė (duomenys neskelbtini) būtinybės, tik rekomendavo dėl to konsultuotis ir (ar) spręsti, taip pat, neišdavė siuntimo (duomenys neskelbtini) operacijai atlikti. Apeliantė 2021 m. balandžio 13 d. kreipėsi į (duomenys neskelbtini), kuriame dėl (duomenys neskelbtini) indikuotas (duomenys neskelbtini). Būtent gydytojo – V. R., 2021 m. gegužės 26 d. siuntime yra nurodyta, kad pacientei po CP operacijos yra likę gimdos istminės dalies rando siūlai, ji hospitalizuojama į (duomenys neskelbtini) operaciniam gydymui, tačiau nurodyta diagnozė – (duomenys neskelbtini), todėl apeliaciniame skunde cituojami 2023 m. gegužės 11 d. teismo posėdyje duoti V. R. parodymai, kad siuntime atlikti operaciją buvo nurodyta, jog pacientė turi būti operuojama dėl netirpstančių siūlų, yra nepagrįsti. Viena vertus, remiamasi paaiškinimais gydytojo, kuris pats, apžiūrėjęs pacientę, išrašė siuntimą į kitą savo darbovietę, teigdamas neva (duomenys neskelbtini) reikalingas dėl netirpstančių siūlų, nors nurodė diagnozę – (duomenys neskelbtini), kuri yra indikacija (duomenys neskelbtini), tačiau nėra ir negali būti susijusi su gimdos siūlais. Kita vertus, tiek iš liudytojo paaiškinimų, tiek iš apeliacinio skundo argumentų, galima susidaryti įspūdį tarsi siuntimą (duomenys neskelbtini) būtent dėl gimdos siūlų išrašė Ligoninės gydytojai, o V. R. tik realizavo Ligoninės gydytojų siuntimo rekomendaciją, kas dėl jau nurodytų priežasčių yra visiška netiesa.
19.13. Chirurginės operacijos protokole, pasirašytame gydytojo liudytojo V. R. nurodyta, kad indikacijos operacijai – (duomenys neskelbtini), apie tai, kad indikacijos operacijai būtų gimdoje palikti siūlai nenurodoma. Protokolo pabaigoje pažymima, kad įvertinus anamnezę, kliniką, objektyvius apžiūros, tyrimų rezultatus bei operacijos radinių duomenis, nustatoma klinikinė diagnozė – (duomenys neskelbtini). Operacijos protokole prie operacijos radinių ir apskritai nėra paminėti gimdoje buvę siūlai, todėl apeliacinio skundo argumentai bei operaciją atlikusio gydytojo V. R. parodymai neva apeliantė buvo operuojama dėl netirpstančių siūlų ar jų sukeltų būklių aiškiai prieštarauja paties V. R. įrašams medicininiuose dokumentuose.
19.14. Medicininiuose dokumentuose nei V. R., nei joks kitas gydytojas nebuvo nurodęs, kad (duomenys neskelbtini) priežastimi yra gimdoje likęs siūlas (svetimkūnis), nepaaiškino, kaip ir kodėl svetimkūnis galėjo sukelti (duomenys neskelbtini), jei gimdoje buvo 25 metus ir nesukėlė jokios ginekologinės patologijos. V. R. nepaaiškino, kodėl (duomenys neskelbtini) operacijos indikacija nurodė (duomenys neskelbtini), apie gimdos siūlo pašalinimą apskritai neužsimindamas operacijos protokole, nepaaiškino, kodėl (duomenys neskelbtini) ir jame buvusio siūlo nuotrauka buvo padaryta telefonu, neaprašyta operacijos protokole, nepridėta prie ligos istorijos, buvo saugoma telefone, o prie ligos istorijos buvo pridėta sužinojus apie prasidėjusią civilinę bylą dėl žalos iš Ligoninės priteisimo.
19.15. Jei apie tai, kad apeliantei reikalingas (duomenys neskelbtini) dėl joje esančių siūlų, nurodė gydytojas V. R., priėmęs sprendimą atlikti ir atlikęs (duomenys neskelbtini) operaciją, nors medicininiuose dokumentuose nurodė kitaip, Ligoninė nėra ir negali būti atsakinga dėl šių apeliantės informuoto paciento sutikimo valios trūkumų (jei tokie buvo), nes pareiga informuoti pacientę apie indikacijas operacijai, galimas alternatyvas ir operacijos padarinius teko sprendimą priėmusioms ir operaciją atlikusioms klinikoms ir jos gydytojui V. R.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų
20. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
21. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, nusprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribas.
22. Nagrinėjamoje byloje sprendžiami pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atsisakyta tenkinti apeliantės ieškinį dėl 1 667,17 Eur turtinės ir 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo klausimai. Bylos šalys neginčija pirmosios instancijos teismo išvadų dėl senaties termino taikymo, todėl teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, plačiau dėl jų nepasisako.
Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo
23. Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė (duomenys neskelbtini) tyrimą. Apeliantės teigimu, jis įrodo, kad po (duomenys neskelbtini) operacijos jai kyla sveikatos problemos, kurias lėmė būtent (duomenys neskelbtini) operacija. Šis tyrimas buvo atliktas 2023 m. lapkričio 20 d., t. y. jau priėmus pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliantė neturėjo galimybės jį pridėti prie bylos anksčiau. Atsižvelgdama į tai, kad naujai pateikiami dokumentai įrodo patirtą žalą bei negalėjo į bylą būti pateikti anksčiau, prašo apeliacinės instancijos teismo juos pridėti prie civilinės bylos.
24. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
25. Pagal kasacinio teismo praktiką apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
26. Teisėjų kolegija, įvertinusi pateikto dokumento turinį, atsižvelgdama į tai, kad atsakovė turėjo galimybę susipažinti su apeliantės pateiktais duomenimis, pateikti savo nuomonę dėl jų, taip pat į tai, kad toks poreikis atsirado po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo bei nenustačiusi apeliantės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių, nutaria priimti pateiktus naujus įrodymus ir juos vertinti kartu su kitais byloje esančiais duomenimis.
Dėl esminių faktinių aplinkybių
27. Apeliantei 1995 m. lapkričio 16 d. Respublikinės Panevėžio ligoninės Nėštumo patologijos skyriuje buvo atlikta CP operacija. Gimdymo istorijoje nurodyta, kad po CP operacijos gimda susiųsta ištisine Reverdeno siūle, kad pooperacinis laikas praėjo be komplikacijų, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 13–37).
28. Apeliantei 2021 m. kovo 18 d. buvo atlikta (duomenys neskelbtini), kurios metu pastebėtas siūlas apatiniame vidiniame segmente (CP); 2021 m. kovo 19 d. atlikus (duomenys neskelbtini) tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta diagnozė – (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini); išrašant iš Ligoninės apeliantei rekomenduota spręsti dėl (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 407–428).
29. Apeliantė 2021 m. balandžio 13 d. kreipėsi į (duomenys neskelbtini), kuriame dėl (duomenys neskelbtini) indikuotas (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 434–438).
30. Apeliantė laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 26 d. iki 2021 m. gegužės 28 d. buvo (duomenys neskelbtini), jai buvo nustatyta galutinė diagnozė: (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini); lydinčios ligos: svetimkūnis gimdoje. Dokumentuose nurodyta, kad atliekant (duomenys neskelbtini) aptikti siūlai po 1995 metais atliktos CP operacijos (1 t., b. l. 440–464).
Dėl atsakovės (ne)teisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio su kilusiais padariniais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas
31. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas apeliantės ieškinį, padarė išvadą, kad byloje nepateikta objektyvių ir patikimų įrodymų, patvirtinančių neteisėtus Ligoninės gydytojų veiksmus (neveikimą), susijusius su ieškovės ligos diagnostika ir (ar) gydymu, kurie būtų priežastiniu ryšiu susiję su ieškovės nurodoma žala. Aplinkybė, kad apeliantės netenkina dabartinė sveikatos būklė, savaime neįrodo Ligoninės ar joje dirbančių medikų veiksmų neteisėtumo.
32. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, siekia įrodyti, kad jos sveikatos pablogėjimą ir (duomenys neskelbtini) lėmė nekokybiškas gydymo paslaugų suteikimas. Apeliantės įsitikinimu, tuo atveju, jei 1995 m. lapkričio 16 d. CP operacija būtų buvusi atlikta tinkamai, kokybiškai, atidžiai ir rūpestingai, nebūtų padaryta medicininė klaida – gimda po CP operacijos nebūtų buvusi susiūta netirpiais siūlais ir apeliantei nebūtų kilusi būtinybė (duomenys neskelbtini), apeliantė galimai būtų turėjusi galimybę susilaukti daugiau vaikų, ją nebūtų 25 metus kamavę neaiškios kilmės negalavimai. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės nurodyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo dėl toliau nurodomų motyvų.
33. Nagrinėjamu atveju sveikatos priežiūros paslaugos, iš kurių kildinami apeliantės reikalavimai, suteiktos 1995 m. lapkričio 16 d., o apeliantė apie galimą savo teisių pažeidimą sužinojo 2021 m. kovo 18 d. (žr. šios nutarties 27–28 punktus), todėl kreipėsi į teismą dėl žalos atlyginimo. Taigi, nors CP operacija, kurios metu susiuvant ieškovės gimdą buvo panaudoti netirpūs siūlai, atlikta galiojant 1964 metų Civiliniam kodeksui, tačiau pagal 2000 metų CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 47 straipsnio 2 dalį, CK taikymas susietas ne tik su žalos padarymą sukėlusio veiksmo (neveikimo) atlikimo laiku, bet ir su to veiksmo (neveikimo) sukeltos žalos atsiradimo ir kreipimosi į teismą momentu. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad sprendžiant ginčą turi būti vadovaujamasi 2000 metų CK nuostatomis, reglamentuojančiomis deliktinę civilinę atsakomybę.
34. Sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybė už joje dirbančių gydytojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytą žalą pacientams yra deliktinė civilinė atsakomybė (CK 6.283, 284 straipsniai). Kalte grįstos civilinės atsakomybės prievolei konstatuoti būtinas sąlygų visetas: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai). Asmuo, pareiškęs sveikatos priežiūros įstaigai ieškinį dėl jos darbuotojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53-378/2018, 16 punktas). Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama, todėl, siekdama paneigti civilinės atsakomybės prievolę, sveikatos priežiūros įstaiga turi įrodyti, kad jos darbuotojai nėra kalti dėl atsiradusios žalos, t. y. jog, atsižvelgiant į prievolės esmę ir kitas aplinkybes, jie buvo tiek rūpestingi ir apdairūs, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-469/2020, 29 punktas).
35. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vertinant, ar egzistuoja neteisėti veiksmai, kaip sveikatos priežiūros įstaigos civilinės atsakomybės sąlyga, turi būti atsakyta į klausimą, ar individualiu atveju pacientui buvo suteiktos kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos. Gydytojų veiksmus teismas turi vertinti proceso, bet ne rezultato aspektu, t. y. ar konkrečioje situacijoje medicinos paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių ir jas naudojant atidžiai, rūpestingai ir kvalifikuotai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-603-701/2015).
36. Maksimalių pastangų principas vertinant gydytojo veiksmų atitiktį protingo ir atidaus profesionalo elgesio standartui nereiškia, jog gydytojas turi atlikti visus įmanomus tyrimus ir taikyti visus įmanomus gydymo metodus, tai reiškia, kad turi būti įvertinta, ar jis veikė kaip sąžiningas, atidus, atsargus, rūpestingas, kvalifikuotas savo srities specialistas, vadovaudamasis medicinos ir kitų mokslų žiniomis, gydytojų profesinės etikos ir pripažintos praktikos taisyklėmis, teisės aktų, reglamentuojančių medicininių paslaugų teikimą, nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2011).
37. Kasacinis teismas yra akcentavęs, kad gydytojo veiksmų standartas apima ne tik medicinos ir kitų mokslų žinias, taikytinas medicinos praktikoje, profesinės etikos ir pripažintos praktikos taisykles, bet ir gydytojo veiksmų konkrečiose aplinkybėse vertinimą remiantis protingumo, sąžiningumo kriterijais. Ar asmuo konkrečioje situacijoje buvo sąžiningas ir turi būti laikomas nekaltu, vertinama pagal tai, ar jis viską padarė, ko iš jo reikalaujama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2010).
38. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad konkrečių gydytojų veiksmų (neveikimo) atitikties sąžiningo, protingo ir atidaus profesionalo veiksmų standartui klausimas reikalauja specialiųjų žinių, ir tik patys konkrečios specifinės srities specialistai gali įvertinti, ar konkrečioje situacijoje buvo elgtasi adekvačiai ir pagal visas diagnostikos ir gydymo galimybes. Sprendžiant dėl gydytojų veiksmų diagnozuojant ligą ir atliekant tyrimus teisėtumo, reikšmingi įrodymai yra teismo medicinos ekspertizės išvada, taip pat rašytiniai įrodymai, kuriuose pateikiami duomenys, gauti atlikus reikalingus tyrimus ir pritaikius specialiąsias žinias, atitinkamos srities specialistų paaiškinimai. Būtent iš šių įrodymų gauta informacija yra susijusi su įrodinėjimo dalyku, t. y. gali patvirtinti ar paneigti, ar gydytojas konkrečiu atveju elgėsi taip, kaip būtų elgęsis sąžiningas, protingas ir atidus profesionalas; kitais įrodymais, kurių turinys nepagrįstas specialiosiomis žiniomis, nurodyti faktai objektyviai negali būti patvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-1075/2021).
39. Nagrinėjamu atveju byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismas 2022 m. gegužės 27 d. nutartimi paskyrė teismo medicinos deontologinę ekspertizę, skirtą įvertinti nustatytą diagnozę, gydymo taktiką ir spręsti kitus klausimus, susijusius su sveikatos priežiūros specialisto veiksmų (ne)teisėtumo (kaltės) medicinine prasme. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės akte (toliau – ekspertizės aktas), remiantis apeliantės medicininiais duomenimis, pateiktos tokios išvados: 1) apeliantei CP operacija 1995 m. lapkričio 9 d. ir pooperacinė priežiūra Ligoninėje buvo atlikta tinkamai; 2) šiais laikais CP operacijos metu gimdą rekomenduojama siūti tirpstančiu siūlu, o Komisijai nėra žinoma apie 1995 metais Ligoninėje buvusius metodinius nurodymus (jeigu jie buvo) dėl konkrečių siūlų naudojimo užsiuvant gimdą CP operacijos metu, todėl atsakyti į šį klausimą negalima; 3) apeliantei 2021 m. kovo 18 d. vykusios (duomenys neskelbtini) metu gimdoje buvo rastas netirpstantis siūlas, kuriuo gimda buvo susiūta 1995 metais CP operacijos metu, kadangi nėra duomenų apie kitokius gimdos susiuvimus; 4) apeliantei atliktos (duomenys neskelbtini) operacijos metu buvo nustatytas netirpus siūlas po CP operacijos 1995 metais; 5) Ligoninėje 2021 m. kovo 18 d. pagrįstai nustatyta (duomenys neskelbtini) būklė – (duomenys neskelbtini) ir tuo metu dė1 šios būklės nebuvo būtinybės atlikti (duomenys neskelbtini); 6) apeliantei 2021 m. gegužės 26 d. operacijos metu vizualiai pagrįstai įtarta (duomenys neskelbtini), kuri vėliau (duomenys neskelbtini) tyrimu patikslinta kaip (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) buvo pakankama indikacija atlikti (duomenys neskelbtini); 7) nėra visuotinai priimtos netirpių siūlų šalinimo iš gimdos metodikos, todėl kiekvienas atvejis sprendžiamas individualiai, priklausomai nuo siūlių kiekio ir siūlės pobūdžio; konkrečiu atveju (duomenys neskelbtini) dėl įtartos (duomenys neskelbtini), bet ne dėl netirpaus siūlo gimdoje; 8) pacientėms, kurių gimda yra susiūta netirpiais siūlais ir šie siūlai nėra šalinami 25 metus, nėra poreikio (duomenys neskelbtini) vien dėl gimdoje esančią netirpių siūlų, jeigu tokia būklė nėra lydima patologiniais simptomais; 9) nėra mokslinių tyrimų apie netirpių siūlų gimdoje patvirtintas komplikacijas ar šalutinius sveikatos sutrikimus, o konkrečiu atveju gimdos (duomenys neskelbtini) tyrimai neparodė nei (duomenys neskelbtini), nei (duomenys neskelbtini); 10) Ligoninės ligos istorijos duomenimis, apeliantei (duomenys neskelbtini) nebuvo; 11) (duomenys neskelbtini) tyrimo metu 2021 m. birželio 1 d. nėra patvirtintas siūlo fragmento buvimas (duomenys neskelbtini), kadangi tyrimą aprašiusi gydytoja visos gimdos nematė dėl darbo organizavimo tvarkos; (duomenys neskelbtini) tyrimo metu atliktas mikroskopinis objektų tyrimas; 12) pateiktuose medicininiuose dokumentuose nėra duomenų, kad apeliantei dėl buvusio gimdoje netirpaus siūlo po 1995 metais atliktos CP operacijos iki 2021 metų būtų nustatytos su siūlu susijusios ginekologinės ar kitokios patologijos; 13) CP operacijos metu 1995 m. lapkričio 16 d. panaudotas netirpus siūlas; 14) medicininių duomenų apie apeliantės (duomenys neskelbtini); 15) (duomenys neskelbtini) gimdos apatiniame segmente nustatyta normali histologinė struktūra; 16) apeliantei po (duomenys neskelbtini) tyrimo patikslinta (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 136–147).
40. Ekspertizės aktas bei medicininiai duomenys (pvz., duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 416)) patvirtina, kad gimdoje buvo rastas netirpstantis siūlas, kuriuo ji buvo susiūta 1995 metais CP operacijos metu, o ir šių aplinkybių atsakovė iš esmės neginčija. Ginčas iš esmės kilo dėl to, ar CP operacijos atlikimas netirpstančiais siūlais gali būti vertinamas kaip neteisėtas, aplaidus ar nerūpestingas elgesys ir, ar yra priežastinis ryšys tarp kilusių pasekmių (sveikatos pablogėjimo, (duomenys neskelbtini)) ir fakto, jog CP operacijos metu buvo panaudoti netirpstantys siūlai. Minėta, kad asmuo, pareiškęs sveikatos priežiūros įstaigai ieškinį dėl jos darbuotojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytos žalos atlyginimo, be kita ko, turi įrodyti neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos (žr. šios nutarties 34 punktą). Todėl šiais klausimai teisėjų kolegija toliau pasisako.
41. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad nors šiuo metu atliekant CP operaciją rekomenduojama siūti tirpstančiais siūlais (žr. šios nutarties 39 punktą), tačiau byloje nėra duomenų, jog CP operacijos atlikimo metu (1995 metais) būtų nustatyti metodiniai nurodymai, rekomendacijos, susijusios su konkrečios siūlų rūšies naudojimu, atliekant tokio pobūdžio operacijas. Taip pat byloje nenustatyta, kad netirpstančių siūlų naudojimas CP operacijos metu (1995 metais) neatitiko buvusį medicinos mokslo lygį ir gerąją medicinos praktikos patirtį. Tiek Ligoninės atstovai, tiek ir ekspertas M. Š. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 1995 metais neegzistavo galiojantys normatyviniai aktai ar metodinės rekomendacijos dėl CP operacijos ir gimdos susiuvimo, medicininių priemonių trūko, todėl sveikatos priežiūros įstaigos naudodavo tokias priemones, kokias gaudavo, todėl buvo įprasta operacijoms naudoti netirpstančius siūlus (2023 m. rugsėjo 6 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 37 min. 02 sek. iki 37 min 44 sek.). Taigi, nesant tokių duomenų, nėra objektyvaus pagrindo daryti išvadą, kad gydytojai, atlikę CP operaciją, neatliko tai, ko iš jų yra reikalaujama. Nors teismų praktikoje akcentuojamas aukščiausias galimas gydytojo veikimo standartas, tačiau egzistuoja objektyvios ribos, nes negalima reikalauti to, kas neįmanoma (žr. šios nutarties 36–37 punktus).
42. Apeliantės nurodyti argumentai dėl tirpių siūlų naudojimo iš esmės grindžiami šiuo metu galiojančiu teisiniu reguliavimu ir rekomendacijomis, kurie nėra aktualūs, kadangi nagrinėjamoje byloje vertinami gydytojų veiksmai 1995 metais atliktos CP operacijos metu, o duomenų, kad tuo metu CP operacija atlikta netinkamai, nenustatyta. Priešingai, byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 1995 m. lapkričio 9 d. atlikta CP operacija ir pooperacinė priežiūra Ligoninėje buvo atlikta tinkamai (žr. šios nutarties 39 punktą).
43. Taigi, byloje nesant objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad 1995 metais buvo nustatytas reikalavimas po CP operacijos gimdą susiūti tirpstančiais siūlais, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad Ligoninės darbuotojai CP operacijos metu (1995 metais) atliko neteisėtus veiksmus – padarė medicininę klaidą, todėl šie apeliantės argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
44. Apeliantė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad sveikatos sutrikimai (duomenys neskelbtini) nėra susiję su kaltais medicininės priežiūros paslaugas teikusios Ligoninės ar joje dirbančių medikų veiksmais. Nurodė, kad atlikus medicininę procedūrą paaiškėjo, jog gimdoje yra likę siūlai, todėl nedelsiant turėjo atlikti (duomenys neskelbtini) operaciją. Apeliantės įsitikinimu, šias aplinkybes patvirtina gydytojo V. R. teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai, kad (duomenys neskelbtini) diagnozė buvo spėjimas, ją rodė atlikti tyrimai, tačiau (duomenys neskelbtini) tyrimui jos nepatvirtinus, (duomenys neskelbtini) dėl kurio buvo atlikta operacija galimai kilo dėl netirpių siūlų. Be to, (duomenys neskelbtini) tyrimą atlikusiai gydytojai buvo pateikta ne ta tiriamosios medžiagos vieta, todėl ji galėjo nepastebėti gimdos pakitimų. Teisėjų kolegija šiuos apeliantės argumentus taip pat atmeta kaip nepagrįstus.
45. Visų pirma, byloje pateikti medicininiai dokumentai nepatvirtina, kad apeliantei (duomenys neskelbtini) operacija buvo atlikta būtent dėl to, jog gimdoje buvo rastas netirpstantis siūlas. Ligoninės stacionaro epikrizėje aprašyta 2021 m. kovo 18 d. atlikta procedūra – (duomenys neskelbtini), kurios metu nustatyta, kad rastas siūlas apatiniame segmente (cezario pjūvis). Be kita ko, nurodyta, kad nustatyta diagnozė – (duomenys neskelbtini), o išrašant iš Ligoninės apeliantei rekomenduojama spręsti dėl (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 433). Byloje taip pat pateikta ambulatorinio UAB ,,SK Impeks Medicinos diagnostikos centre“ apsilankymo aprašymo forma, kurioje pažymėta diagnozė – (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 437–438). Gydytojo V. R. 2021 m. gegužės 26 d. siuntime į VšĮ Vilniaus universiteto ligoninę Santaros klinikas nurodyta klinikinė diagnozė – (duomenys neskelbtini), rekomendacijos – hospitalizuoti (duomenys neskelbtini) operaciniam gydymui (1 t., b. l. 455). Santariškių klinikų prieš operacinėje epikrizėje nurodyta, kad indikacijos operacijai – (duomenys neskelbtini), nustatoma klinikinė diagnozė – (duomenys neskelbtini), svetimkūnis gimdoje (netirpūs siūlai po CP operacijos) (1 t., b. l. 450). Santariškių klinikų chirurginės operacijos protokole nurodyta, kad klinikinė diagnozė – (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 446–447). Valstybinio patologijos centro (duomenys neskelbtini) tyrimo išvadoje nurodoma, kad galutinė (duomenys neskelbtini) diagnozė – (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 480). Operaciją atlikusio gydytojo V. R. klinikinė (prieš operacinė) diagnozė nepasitvirtino, o histologiškai patvirtinta kita diagnozė – (duomenys neskelbtini), kuri, kaip 2023 m. gegužės 11 d. teismo posėdyje paaiškino gydytoja E. I. D., taip pat yra indikacija (duomenys neskelbtini), todėl (duomenys neskelbtini) diagnozės nesutaptis realios įtakos gydymui (operacijos poreikiui) neturėjo (2023 m. gegužės 11 d. teismo posėdžio garso įrašas: 34 min. 56 sek. – 41 min. 08 sek.). Taigi, nė viename iš paminėtų medicininių dokumentų nebuvo nurodyta, kad indikacijos operacijai buvo būtent gimdoje likęs netirpus siūlas. Byloje taip pat nėra duomenų, kad Ligoninės gydytojai nurodė apeliantei (duomenys neskelbtini) dėl gimdoje esančių netirpių siūlų ar išrašė siuntimą tokią procedūrą atlikti kitoje įstaigoje. Išrašant iš Ligoninės apeliantei buvo tik rekomenduojama spręsti dėl (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 433). Taigi, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliante, kad (duomenys neskeobtini) operacija buvo atlikta būtent dėl gimdoje buvusio svetimkūnio (netirpių siūlų).
46. Antra, remiantis tiek ekspertizės akte pateiktomis išvadomis, tiek specialių žinių turinčių asmenų (eksperto M. Š., gydytojos E. I. D., iš dalies gydytojo V. R.) teismo posėdžių metu pateiktais paaiškinimais, sutiktina su atsakovės pozicija, kad nebuvo indikacijų (duomenys neskelbtini) dėl joje prieš 25 metus paliktų siūlų, nes (duomenys neskelbtini) indikacija buvo nurodoma atitinkama (duomenys neskelbtini) būklė, kurios susiformavimui neturėjo įtakos gimdoje paliktas siūlas. Teismo posėdyje operaciją atlikęs gydytojas V. R. nurodė, kad (duomenys neskelbtini) operaciją atliko dėl (duomenys neskelbtini) ir padarė tik prielaidą, jog jo nustatytai diagnozei nepasitvirtinus, (duomenys neskelbtini) galėjo sukelti ir gimdoje palikti siūlai (2023 m. gegužės 11 d. teismo posėdžio garso įrašas: 22 min. 40 sek. – 23 min. 06 sek.). Teismo posėdžio metu gydytoja, atlikusi mikroskopinį atsiųsto apeliantės apatinio gimdos segmento tyrimą, nurodė, kad nustatė diagnozę – (duomenys neskelbtini), nes diagnozė (duomenys neskelbtini) nepasitvirtino. Paaiškino, kad nustatyta diagnozė galėjo lemti apeliantės sveikatos būklės pakitimus – (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad dėl (duomenys neskelbtini) tikslingai, nes (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad tyrė išoperuotos gimdos apatinį segmentą, kurį tiriant mikroskopu reakcijos į 1995 metais naudotus siūlus nebuvo. Atkreipė dėmesį, kad jei panaudoti netirpūs siūlai būtų lėmę apeliantės sveikatos būklę, sukėlę gimdos sienelės pakitimus, ji būtų turėjusi kreiptis į gydytojus žymiai anksčiau, dar 1996 metais (2023 m. gegužės 11 d. teismo posėdžio garso įrašas: 34 min. 25 sek. – 41 min. 08 sek.). Teismo posėdyje ekspertas M. Š. paaiškino, kad indikacijų (duomenys neskelbtini) dėl gimdoje prieš 25 metus paliktų siūlų nebuvo, nes pastarieji nesukėlė sveikatos sutrikimų, (duomenys neskelbtini) operacija buvo pagrįstai pasirinkta dėl (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini) (šios dvi sąvokos sinoniminės). Nors vėliau (duomenys neskelbtini) tyrimu (duomenys neskelbtini) šią diagnozę atmetė, bet nustatė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), kurios tiriant ultragarsu turi panašų vaizdą ir taip pat yra indikacija (duomenys neskelbtini), todėl nėra pagrindo teigti, jog diagnostika buvo klaidinga ar sukėlė netinkamą gydymo metodo pasirinkimą (2023 m. rugsėjo 6 d. teismo posėdžio garso įrašas: 40 min. 30 sek. – 46 min. 45 sek.; 1 val. 19 min. 20 sek. – 1 val. 21 min. 11 sek.).
47. Trečia, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, remiantis byloje pateiktais duomenimis bei specialistų paaiškinimais, nėra pagrindo išvadai, kad būtent gimdoje prieš 25 metus palikti netirpūs siūlai sukėlė neaiškios kilmės negalavimus. Gydytoja E. I. D. teismo posėdžio metu paaiškino, kad atlikdama tyrimą gimdos audinių reakcijos į svetimkūnį (siūlus) nematė (2023 m. gegužės 11 d. teismo posėdžio garso įrašas: 34 min. 25 sek. – 34 min. 45 sek.). Taip pat, pažymėjo, kad nepaisant to, jog jai buvo pateikta ne ta tiriamosios medžiagos vieta, ji apie paliktus siūlus žinojo iš siuntimo ir jei gimdoje būtų buvę su tuo susijusių pakitimų, ji būtų pastebėjusi tai tyrimo metu (2023 m. gegužės 11 d. teismo posėdžio garso įrašas: 34 min 56 sek. – 40 min. 02 sek.). Šiuos teiginius patvirtina ir eksperto M. Š. teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai, kad jei apeliantės organizme būtų kilęs uždegiminis procesas, jis apimtų ne tik vietą kurioje buvo siūlai, bet ir visą gimdą, todėl jis būtų matomas (duomenys neskelbtini) tyrimo metu (2023 m. rugsėjo 6 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 25 min. 11 sek. – 1 val. 26 min. 28 sek.). Ekspertizės akto 9 punkte (žr. šios nutarties 39 punktą) nurodyta, kad nėra mokslinių tyrimų apie netirpių siūlų gimdoje patvirtintas komplikacijas ar šalutinius sveikatos sutrikimus, o nagrinėjamu atveju (duomenys neskelbtini) tyrimai neparodė nei (duomenys neskelbtini) reiškinių, nei (duomenys neskelbtini). Be to, kaip matyti iš ekspertizės akto išvadų (žr. šios nutarties 39 punktą), apeliantė į gydytojus dėl (duomenys neskelbtini) pobūdžio nusiskundimų nesikreipė iki 2021 metų. Taigi, aptartų aplinkybių visuma paneigia apeliantės nurodytus argumentus, kad sveikatos sutrikimus (duomenys neskelbtini) galėjo lemti gimdoje paliktų netirpių siūlų poveikis organizmui. Šios išvados taip pat nepaneigia byloje pateikti nauji įrodymai dėl kylančių sveikatos problemų (žr. šios nutarties 26 punktą), kadangi juose taip pat nėra duomenų apie netirpių siūlų neigiamus padarinius apeliantės sveikatos būklei.
48. Apibendrindama aukščiau pateiktus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio su atsiradusiais padariniais. Apeliaciniame skunde pateiktas nagrinėjamos situacijos suvokimas yra paremtas iš esmės pačios apeliantės subjektyviu vertinimu, bet ne medicininiais duomenimis ir objektyviais įrodymais, todėl nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo konstatuoti atsakovės veiksmų neteisėtumą ar pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimą, taip pat tai, kad teiktos medicininės paslaugos neatitiko jų teikimo metu (1995 metais) buvusį medicinos mokslo lygį ir gerąją medicinos praktikos patirtį. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių neteisėtus Ligoninės gydytojų veiksmus (neveikimą), susijusius su ieškovės ligos diagnostika ir (ar) gydymu, kurie būtų priežastiniu ryšiu susiję su ieškovės nurodoma žala.
Dėl procesinės bylos baigties
49. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reguliuojančias civilinės atsakomybės teisinius santykius, teisingai paskirstė įrodinėjimo pareigas civiliniame procese, todėl pagrįstai ieškinį atmetė, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo kitaip vertinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl jis paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
50. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, (peticijos Nr. 18390/91); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktai; 2022 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022 29 punktas).
Dėl bylinėjimo išlaidų priteisimo
51. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio.
52. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatūros advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatytų maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 7 punktą rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje.
53. Atmetus apeliantės apeliacinį skundą, ji neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 ir 302 straipsniai).
54. Atsakovė pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, kurios sudaro 2 783 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Kartu su prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovė taip pat pateikė patirtas išlaidas pagrindžiančius įrodymus (sąskaitą už teisines paslaugas ir 2024 m. sausio 5 d. mokėjimo nurodymą).
55. Už advokato teisines paslaugas apmokėta 2024 m. I ketvirtį (2024 m. sausio mėn.), todėl bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimui imamas 2023 m. III ketvirčio Lietuvos statistikos departamento skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 2 018,20 Eur. Vadinasi, pagal Rekomendacijų 8.11 punktą, maksimali priteistina suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą yra 2 623,66 Eur (2 018,20 x 1,3).
56. Nagrinėjamu atveju atsakovės prašoma priteisti 2 783 Eur išlaidų suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą viršija Rekomendacijų 8.11 punkto pagrindu apskaičiuotos maksimaliai leistinų priteisti atstovavimo išlaidų sumą. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje kilusio ginčo pobūdį, sudėtingumą, bylos apimtį, procesinių dokumentų apimtis, atsižvelgdama į aplinkybę, kad byloje nebuvo nagrinėjami nauji ar išskirtiniai teisiniai klausimai, daro išvadą, kad yra pagrindas sumažinti trečiojo asmens prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą ir priteisti Rekomendacijų pagrindu apskaičiuotą maksimaliai leistinų priteisti atstovavimo išlaidų sumą – 2 623,66 Eur.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2023 m. lapkričio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės R. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) atsakovės viešosios įstaigos Respublikinės Panevėžio ligoninės (juridinio asmens kodas 191340120) naudai 2 623,66 Eur (du tūkstančius šešis šimtus dvidešimt tris eurus ir 66 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.