Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto R. R. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. vasario 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys R. R., antstolis A. S.,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Antstolis 2023 m. gruodžio 27 d. patvarkymu pareiškėjo skundo netenkino. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos gyventojų registro išraše pareiškėjo gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į šią informaciją, antstolis priėmė vykdomąjį dokumentą vykdymui. 2010 m. sausio 25 d. vykdomasis dokumentas pirmą kartą buvo pateiktas vykdymui 2010 m. lapkričio 3 d.. 2017 m. birželio 8 d. vykdomasis dokumentas su išieškojimo negalimumo aktu grąžintas suinteresuotam asmeniu. Vykdomojo dokumento pateikimo vykdymui penkerių metų senaties terminas baigėsi 2022 m. birželio 8 d. Suinteresuotas asmuo antstoliui pateikė 2023 m. lapkričio 28 d. Panevėžio apylinkės teismo nutartį; 2021 m. birželio 29 d. elektroninį laišką, gautą iš (duomenys neskelbtini), 2023 m. spalio 29 d. raginimą, gautą iš (duomenys neskelbtini), 2023 m. birželio 20 d. kelto bilietą, gautą iš (duomenys neskelbtini). Susipažinęs su pateiktais dokumentais, antstolis priėmė sprendimą atnaujinti praleistą terminą. Pareiškėjas siekia išvengti prievolės grąžinti skolą. Jis turėjo piniginių resursų įvykdyti teismo sprendimą. Piniginės lėšos teismo sprendimo įvykdymui nuo pareiškėjo sąskaitos buvo nurašytos 2023 m. gruodžio 11 d., tai yra praėjus 4 dienoms nuo vykdomosios bylos užvedimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas netenkinamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

10. CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundams išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

11. Apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi nurodo, kad teismas netinkamai įvertino senaties termino praleidimo priežastis, neįvertino, jog apeliantas buvo užsienyje, 2022 metais mirė jo mama, o ir be to, buvo taikomi COVID-19 ribojimai, dėl ko buvo paralyžiuota ir institucijų veikla. Teigia, jog skolininkas yra nesąžiningas, visą turtą perleido motinai, pajamas gaudavo neoficialiai, dėl ko antstoliai negalėjo išieškoti skolos. Mano, kad šiuo atveju nepagrįstai buvo apginti, apelianto vertinimu, nesąžiningo asmens interesai.

12. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus (nutarties 11 punktas) daroma išvada, kad byloje keliamas klausimas ar pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl antstolio veiksmų teisėtumo tinkamai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes ir taikė proceso teisės normas.

13. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolio A. S. žinioje yra vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), pradėta vykdyti pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 25 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-3021-452/2010 dėl skolos ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko V. J. išieškotojo R. R. naudai. Šalys neginčija aplinkybės, jog vykdomasis dokumentas buvo pateiktas vykdyti 2010 m. lapkričio 3 d., kuris apeliantui grąžintas 2017 m. birželio 8 d. su išieškojimo negalimumo aktu, dėl ko terminas pateikti vykdomąjį dokumentą baigėsi 2022 m. birželio 8 d.. Pakartotinai vykdomasis dokumentas antstolio kontoroje gautas 2023 m. gruodžio 6 d.. 2023 m. gruodžio 7 d. priimtas patvarkymas atnaujinti praleistą vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti terminą ir priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. (duomenys neskelbtini), nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. (duomenys neskelbtini) ir surašytas vykdymo išlaidų apskaičiavimas Nr. (duomenys neskelbtini).

14. CPK 586 straipsnis reglamentuoja vykdymo veiksmų atlikimo pagrindus. Šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra šiame (XLI) skyriuje nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Aptariamo straipsnio antrojoje dalyje, be kita ko, įtvirtinta, kad be vykdomojo dokumento atlikti vykdymo veiksmus draudžiama.

15. Šios proceso įstatymo nuostatos patvirtina, kad vykdomojo dokumento pateikimas vykdyti yra pirminė, būtinoji ir kartu pagrindinė vykdymo veiksmų, kuriuos ex officio (pagal pareigas) atlieka antstolis, kaip valstybės įgaliotas asmuo (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, CPK 634 straipsnio 1 dalis), sąlyga. Šios sąlygos įgyvendinimas (vykdomojo dokumento pateikimas vykdyti) yra neatsiejamas nuo paties kreditoriaus, turinčio teisę inicijuoti priverstinio išieškojimo veiksmus, valios – tik pats kreditorius sprendžia, ar pasitelkti valstybę (per antstolio atliekamus vykdymo veiksmus), siekiant gauti savojo reikalavimo patenkinimą (CPK 650 straipsnio 1 dalis). CPK 586 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad vykdymo veiksmai gali būti pradėti ir atliekami tik pagal tokį vykdomąjį dokumentą, kuris pateiktas civilinio proceso įstatymo nustatyta tvarka. Antstolis, gavęs vykdomąjį dokumentą, pagal pareigas privalo patikrinti, ar šis dokumentas yra pateiktas laikantis nustatytos tvarkos (CPK 651 straipsnio 2 dalis), ir, priklausomai nuo tokio patikrinimo rezultato, priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir pradėti jį vykdyti (CPK 651 straipsnio 3 dalis) arba atsisakyti priimti jį vykdyti ir grąžinti jį pateikusiam asmeniui (CPK 651 straipsnio 1 dalis).

16. Pagal CPK 608 straipsnį išieškotojui, kuris praleido terminą vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti dėl priežasčių, teismo pripažintų svarbiomis, praleistas terminas teismo gali būti atnaujintas. Svarbios aplinkybės, sprendžiant vykdomojo rašto pateikimo termino atnaujinimo klausimą, teismo gali būti įvertintos, atsižvelgiant į ginčo esmę, šalių elgesį, priežastis, neleidusias kreiptis dėl sprendimo vykdymo anksčiau. Vykdomojo rašto pateikimo termino praleidimo priežastys turi būti svarios ir atitinkančios protingumo, sąžiningumo, teisingumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93-684/2016).

17. Termino praleidimo priežastys gali būti pripažįstamos svarbiomis, jeigu jos egzistavo dar terminui nepasibaigus ir atėmė galimybę arba sutrukdė asmeniui atlikti per nustatytą terminą reikiamus veiksmus, be to, šios priežastys turi pateisinti termino praleidimo laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 28 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-299/2007). Teismas įvertina pareiškėjo nurodomas subjektyvias termino praleidimo priežastis kartu su egzistavusiomis objektyviomis aplinkybėmis, dėl kurių visumos daroma išvada, ar iš tikrųjų egzistavo termino praleidimo svarbios priežastys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2008).

18. Klausimą, ar konkrečios termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į įstatyme nustatyto termino tikslus, konkrečias faktines bylos aplinkybes, dėl kurių šis terminas buvo praleistas, taip pat į kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti pareiškėjo nurodytų termino praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą ir pan. Be to, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-532/2008; 2017 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272-701/2017).

19. Nors apeliantas teigia, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino priežastis, dėl ko buvo praleistas vykdomojo dokumento pateikimo terminas, tačiau su šiais argumentais negalima sutikti. Pirmiausia pažymėtina, kad šalys neginčija aplinkybės, jog terminas vykdomojo dokumento pateikimui vykdymui baigėsi 2022 m. birželio 8 d., o vykdomasis dokumentas antstoliui buvo pateiktas 2023 m. gruodžio 6 d., tai yra daugiau kaip pusantrų metų praleidus įstatyme numatytą terminą (CPK 606 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju turi būti įvertina, kokios svarios aplinkybės (nutarties 18 – 19 punktai) apeliantui sutrukdė pateikti vykdomąjį dokumentą vykdyti pakankamai ilgą laiko tarpą ir ar jos sudaro pagrindą šį terminą atnaujinti. Pažymėtina, kad senaties terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti siejamas su tam tikro stabilumo užtikrinimu teisiniuose santykiuose. Jei išieškotojas per įstatymo nustatytą terminą nepateikia vykdomojo dokumento vykdyti, valstybė irgi nėra suinteresuota laikyti skolininką neapibrėžtos grėsmės būklės. Be to, visi vykdymo proceso dalyviai turi bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007).

20. Apeliantas teigia, kad šiuo atveju terminą praleido nežinodamas įstatyme numatyto senaties termino, teisinių žinių stokos, tačiau su šiais argumentais negalima sutikti. Pažymėtina, kad įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia nuo juose numatytų ribojimų taikymo ir nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo, vien ta aplinkybė, jog apeliantas neturi profesinių žinių, tai yra nežinojo apie senaties terminą, tai nesudaro pagrindo savaime atnaujinti praleistą senaties terminą vykdomajam dokumentui pateikti. Minėta atskirajame skunde nurodyta aplinkybė dėl senaties termino nežinojimo, teismo vertinimu gali būti vertinama ir su kitomis faktinėmis aplinkybėmis byloje, tačiau ne savaime lemianti termino atnaujinimą.

21. Kita vertus, taip pat kaip nepagrįsti atmetami apelianto argumentai, jog šiuo atveju priežastys pusantrų metų nepateikti vykdomąjį dokumentą vykdyti buvo COVID-19 ribojimai ar apelianto faktinis buvimas užsienio valstybėje ir ar artimojo giminaičio mirtis (duomenys neskelbtini) metais. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas apeliantas turėjo galimybę būdamas užsienyje ar dėl COVID-19 ribojimų naudotis elektroninių ryšių priemonėmis, o ir be to, negalima neatsižvelgti ir į tai, jog apeliantas visą laiką turėjo galimybę naudotis teisininkų – advokatų, atstovų pagalba, jau vykdomąjį dokumentą antstoliui buvo pateikęs ir anksčiau, kas leidžia daryti išvada, jog apeliantui buvo žinoma vykdomojo dokumento pateikimo tvarka, tačiau šiuo atveju apeliantas buvo pasyvus ir ilgą laiko tarpą delsė pateikti vykdomąjį dokumentą vykdymui. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, daro išvadą, kad apelianto nurodytos aplinkybės dėl praleisto termino vykdomajam raštui pateikti vykdyti atnaujinimo nelaikytinos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą jį atnaujinti (CPK 608 straipsnis) dėl ko pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo nutartį, kurią atskirojo skundo argumentais naikinti nėra teisinio pagrindo.

22. Pareiškėjas V. J. pateiktu atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skirti apeliantui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Teigia, jog apeliantas šmeižia pareiškėją, nurodo tikroves neatitinkančias aplinkybes. Prašo pusę baudos priteisti pareiškėjui.

23. CPK 95 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. CPK 7 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis ir rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu. Piktnaudžiauti procesu galima naudojantis procesinėmis teisėmis ne pagal jų paskirtį, tai yra veikiant prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, įtraukiant teismą į nepagrįstų nuolatinių iš esmės to paties turinio skundų svarstymą. Pažymėtina, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra objektyvus elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais išoriniais jo pasireiškimo požymiais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-915/2016). Įvertinus bylos faktines aplinkybes negalima sutikti jog šiuo atveju byloje yra akivaizdžių piktnaudžiavimo procesu požymių. Vien ta aplinkybė, jog apeliantas pateikė atskirąjį skundą nesudaro pagrindo vertinti, jog apeliantas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, dėl ko nutariama pareiškėjo prašymo dėl baudos skyrimo netenkinti.

24. Apeliantas 2024 m. balandžio 5 d. (Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pareiškėjas 2024 m. balandžio 15 d. (Nr. (duomenys neskelbtini)) pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose iš esmės dėsto argumentus (atsikirtimus) į šalių pateiktus atsiliepimus, papildo procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, jog pasibaigus atskirojo skundo padavimo terminui, jokie jo papildymai ar pakeitimai nėra galimi (CPK 323 straipsnis), šalių pateiktus paaiškinimus atsisakytina priimti.

Dėl bylos procesinės baigties

25. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl antstolio veiksmų teisėtumo, tinkamai atsižvelgė į faktines bylos aplinkybes, taikė proceso teisės normas, dėl ko pagrįstai tenkino pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų. Atsižvelgiant į tai, nutariama atskirojo skundo reikalavimų netenkinti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. vasario 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Pareiškėjo V. J. prašymo dėl baudos skyrimo R. R. netenkinti.

Apelianto R. R. 2024 m. balandžio 5 d. ir pareiškėjo V. J. 2024 m. balandžio 15 d. pateiktus rašytinius paaiškinimus ir įrodymus atsisakyti priimti.