Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitino proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. B. (ankstesnis vardas ir pavardė - A. V.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės ir darbo ministerijos, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Lietuvoje neteistas, teistas užsienyje,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

J. B. 2025 m. rugsėjo 14 d. apie 11 val. 05 min. (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėto pastato, iki kol buvo sustabdytas policijos pareigūnų, vairavo motorinę transporto priemonę - automobilį „Toyota Corolla“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent alkoholio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. ARKB-0260, patikros Nr. 2266630, jam nustatytas 1,82 promilių neblaivumas.

Šiais veiksmais J. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai

Kaltinamasis J. B. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai. Paaiškino, kad išgėrė, ryte sėdo už vairo, jautėsi gerai. Iš vakaro buvo mieste, pamiegojo 5 - 6 valandas. Ryte važiavo pas jį. Žino, kad blogai padarė. Tai buvo rugsėjo 14 d., alkoholį vartojo iki 4 val. ryto, vartojo alų, 5 - 6 bokalus išgėrė po, 0,5 litro tūrio. Po alkoholio vartojimo važiavo iki draugo namų Ž. Šančiuose, važiavo su „Bolt“. Ten pamiegojo 5 - 6 valandas. Prabudo apie 11 val. galbūt, gerai jautėsi, nusprendė važiuoti ir likus 1 km iki namų sustabdė policija. Sustabdė (duomenys neskelbtini), nuvažiavus apie 9 km iš 10 km. Važiuodamas jautėsi blaivus, važiavo „Toyota Corolla“, automobilis priklauso senelei. Su nustatytu neblaivumu sutinka. Transporto priemonės vertė apie 1 000 Eur. Senelė leido vairuoti šį automobilį, nes jo automobilis tuo metu buvo sugedęs. Labai blogai vertina savo veiksmus. Šiuo metu nedirba, išsilavinimas vidurinis, specialybės neįgijęs, bet mokinasi dirbti su fotoshopu. Užsienyje gyveno 12 metų, dabar grįžęs į Lietuvą apie 2 mėnesius. Planavo važiuoti dirbti ir mokintis į (duomenys neskelbtini), turėjo susitarimą per pažįstamus, planavo išvykti pusei metų. Grįžęs į Lietuvą gyvena iš santaupų, šiuo metu santaupų turi apie 2 000 Eur, skolų, kreditorinių įsipareigojimų neturi. Turi dukrą, ji gyvena Anglijoje, jai teikia išlaikymą 400 Eur pagal susitarimą. Su VšĮ „Emprekis“ nustatyta automobilio verte sutinka. Prieš 10 metų buvo sustatymas užsienyje, kai buvo nustatytas 0,42 promilės neblaivumas. Buvo paskirta bauda ir kursai dėl alkoholio vartojimo. Kitą kartą teistas buvo po metų už skridimą su dronu, skrido virš pastatų, virš kurių negalima skristi, buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė, ją atliko. Didžioje Britanijoje teistas, buvo paskirta deportacija visam gyvenimui. 2022 m. vėl buvo veika dėl vairavimo neblaiviam, tada buvo nustatytas neblaivumas 1,76 promilių, buvo paskirti viešieji darbai, juos atlikęs. Didžioje Britanijoje gyvena dukra Anglijoje, jis turi ten lankytis, todėl vyko į Didžiąją Britaniją, jam buvo paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliko. Mano, kad turi problemų dėl alkoholio vartojimo, bet nesigydo. G. V. yra senelė. Ji gyvena (duomenys neskelbtini). Su senele santykiai geri, klauso jos patarimų, bendrauja. (duomenys neskelbtini) gyvena pas tėvus šiuo metu. Senelę pasirinko, nes motina turėjo autoįvykį. Senelė nepriekaištingos reputacijos, gyvena viena, sveikatos problemų neturi, vertina, kad ji jam autoritetas. Mano, kad ji gali daryti įtaką, kad daugiau nenusikalstų. Vairuotojo pažymėjimą turėjo ir Anglijoje, ir Lietuvoje. Lietuvoje su teisėmis turėjo susitvarkyti dėl sveikatos patikros. Junginėje Karalystėje pažymėjimas buvo išduotas, po to buvo atimtas, bet po to susigrąžinau prieš pusantrų metų. Užsienyje dirbo prie statybų, daugiau nei 10 metų ir paveikslų rėmus gamino. Su žmona draugiškai susitarė dėl dukros išlaikymo ir bendravimo grafiko. Vardą ir pavardę keitėsi dėl to, kad galėtų nuvažiuoti į Angliją pasimatyti su dukra.

Be kaltinamosios parodymų, jo kaltę patvirtina kiti baudžiamojoje byloje surinkti bei teisme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, ištirti įrodymai.

Kaip galima laiduotoja teisiamojo posėdžio metu apklausta G. V. nurodė, kad palaiko pateiktą prašymą dėl laidavimo. Nurodė, kad su J. B. santykiai geri. Visada padeda, kai paprašo pagalbos. Susiskambina telefonu, paskutiniu metu pas ją sode dažnai būna, padeda. Ji gyvena (duomenys neskelbtini). Jis gyvena (duomenys neskelbtini). Kai važiuoja į sodą, nuvažiuoja iki jų, praeitą savaitę važiuodavo kas antrą dieną. Išsilavinimas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), visą laiką dirbo pagal profesiją iki šių metų, sustabdė veiklą savo įmonėje. Pajamos – pensija 1 700 Eur. Jeigu teismas nuspręstų taikyti užstatą, sutiktų jį sumokėti. J. B. jos pasakymų tikrai klauso, įtaką ketina daryti, įtraukiant į darbus sode, daugiau bendrauti. Kad anūkas vairavo neblaivus sužinojo, kai atostogavo su dukra. „Toyota Corolla“ automobilis jai priklauso, išvažiuodama atostogauti paliko mašiną prie jų namų, kad jeigu kas galėtų pasinaudoti. Dabar sužinojo, kad pasibaigęs B. vairuotojo pažymėjimas. Sužinojo ir tai, kad jis teistas Anglijoje už vairavimą neblaiviu, bet mano, jog šeima mane saugo ir nenorėjo, kad aš nesijaudinčiau ir nieko iš karto nesakė.

Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Nemuno policijos komisariato tyrėjos tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nustatyta, kad 2025 m. rugsėjo 14 d. apie 11.05 val., adresu (duomenys neskelbtini), J. B. vairavo automobilį „Toyota Corolla“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus. Alkoholio matuokliu „Alcotest 7510 Nr. ARKB-0260“, patikros Nr. 2266630 J. B. pirmu tikrinimu 11.10 val. nustatytas 1,82 promilių neblaivumas, antru tikrinimu 11.26 val. nustatytas 1,99 promilių girtumas (b. l. 4-14).

Iš 2025 m. rugsėjo 14 d. Policijos departamento prie Lietuvos respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 1-ojo skyriaus specialisto tarnybinio pranešimo dėl neblaivaus vairuotojo nustatyta, kad 2025 m. rugsėjo 14 d. patruliuojant kartu su vyresniuoju specialistu V. K., apie 11 val. 05 min. (duomenys neskelbtini) g., patikrinimui buvo sustabdytas automobilis „Toyota“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo J. B.. Pradėjus bendrauti su vairuotoju, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, patikrinus blaivumą su bekontakčiu alkotesteriu „Alcotest Drager 5000“, šis parodė, kad vairuotojo išpučiamame ore yra alkoholio. Paklausus vairuotojo, ar jis vartojo alkoholį, jis paaiškino, kad naktį buvo bare, o šiandien ryte atsigėrė alaus. Patikrinus blaivumą su alkotesteriu „Alcotest 7510 Nr. ARKB0260“, metrologinės patikros numeris Nr. 2266630, 11 val. 10 min. pirmu pūtimu buvo nustatytas 1,82 promilės girtumas. Antru pūtimu 11 val. 26 min. – 1,99 promilės girtumas (b. l. 15).

Iš 2025 m. rugsėjo 14 d. Neblaivumo nustatymo akto ir alkotesterio kvitų nustatyta, kad J. B. nustatyti neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, eiti tiesia linija gali, alkotesteriu „Alcotest 7510 Nr. ARKB0260“, metrologinės patikros numeris Nr. 2266630 (galioja iki 2025 m. spalio 10 d.), J. B., 11 val. 10 min. pirmu pūtimu buvo nustatytas 1,82 promilės girtumas. Antru pūtimu 11 val. 26 min. – 1,99 promilės girtumas. J. B. su tikrinimo rezultatais sutiko, pasirašė (b. l. 16-17, 25).

Iš AB „Regitra“ duomenų bazės išrašo nustatyta, kad automobilio „Toyota Corolla“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas - savininkas yra G. V. (b. l. 26-28).

Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos nustatyta, kad 2025 m. rugsėjo mėn., automobilio „Toyota Corolla 1.4“, gamybos periodas 2001 - 2007, pasirinkti metai 2003, kaina su PVM yra 1 360 Eur (b. l. 29).

Iš 2025 m. rugsėjo 14 d. Įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta - (duomenys neskelbtini) ir automobilis „Toyota Corolla,“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sudaryta fotolentelė (b. l. 30-43).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Be to, duomenys tikrinami tarpusavyje lyginant iš skirtingų šalių gautus duomenis. Teisėjas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Atitinkamos išvados gali būti daromos įvertinus tiek kiekvieną įrodymą atskirai, tiek ir įrodymų visumą (BPK 20 straipsnis). BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Kaltinamasis J. B. patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už tai, kad jis padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Šioje baudžiamojo įstatymo nuostatoje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas 1) vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdami neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba 2) vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba 3) vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Taigi aptariamo straipsnio dispozicijoje numatyti keli alternatyvūs nusikalstamos veikos požymiai, kurių bent vieno pakanka tam, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė.

Šiuo atveju J. B. inkriminuota tai, kad jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis kaip 1,51 promilių neblaivumas. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, pirmojo patikrinimo alkoholio kiekio matuokliu metu jai nustatytas 1,82 promilių neblaivumas, antru – 1,99 promilių neblaivumas. Pati kaltinamais šios aplinkybės nei apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamajame posėdyje neginčijo, sutiko. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis J. B. savo kaltę padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką prisipažino visiškai ir paaiškino, kad alkoholį vartojo iki 4 val. ryto, vartojo alų, 5 - 6 bokalus išgėrė po, 0,5 litro tūrio. Po alkoholio vartojimo važiavo iki draugo namų Ž. Šančiuose, važiavo su „Bolt“. Ten pamiegojo 5 -6 valandas. Prabudo apie 11 val. galbūt, gerai jautėsi, nusprendė važiuoti ir likus 1 km iki namų sustabdė policija. Sustabdė (duomenys neskelbtini), nuvažiavus apie 9 km iš 10 km. Važiuodamas jautėsi blaivus, važiavo „Toyota Corolla“, automobilis priklauso senelei. Su nustatytu neblaivumu sutinka.

Įvertinus kaltinamajam nustatytą neblaivumą ir jo pačio teisme duotus paaiškinimus, daroma išvada, jog kaltinamasis turėjo ir galėjo suprasti tai, kad dėl savo neblaivumo negalėjo vairuoti padidinto pavojaus šaltinio. Nesant jokios objektyvios būtinybės pasirinkęs tokį elgesio variantą, kuris pavojingas tiek jam pačiam, tiek kitiems eismo dalyviams, J. B. veikė tiesiogine tyčia.

Įvertinus ištirtų įrodymų visumą, kurie gauti baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta tvarka, yra neprieštaringi ir vieni kitus papildo, daroma išvada, kad J. B. kaltė, padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, yra įrodyta, jos padaryta veika kvalifikuota teisingai ir atitinka visus BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius.

IV. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą netaikymo

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis ir galima laiduotoja G. V. prašė atleisti J. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį G. V. atsakomybėn.

Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismo nuomone, šioje baudžiamojoje byloje nėra BK 40 straipsnyje išvardytų sąlygų visumos. Kaltinamasis J. B. padarė vieną nesunkų nusikaltimą transporto eismo saugumui, prisipažino nusikaltęs ir nuoširdžiai gailisi, nedirba, legalaus pragyvenimo šaltinio Lietuvoje neturi, teistas užsienyje keturis kartus: 2015 m. spalio 5 d. Didžiojoje Britanijoje East London Magisrates Court nuosprendžiu už vairavimą neblaiviam arba apsvaigus nuo narkotinių medžiagų 400 svarų sterlingų bauda, 85 svarų sterlingų bauda, vairuotojo pažymėjimo galiojimo sustabdymu 12 mėnesių, 40 svarų sterlingų bauda, 150 svarų sterlingų bauda, 2016 m. lapkričio 10 d. Didžiojoje Britanijoje Blackfriars Crown Court nuosprendžiu už kitą tyčinę nusikalstamą veiką 12 mėnesių laisvės atėmimo bausme, 100 svarų sterlingų bauda, 2022 m. spalio 13 d. Didžiojoje Britanijoje Leicester and Rutland Magistrates už vairavimą neblaiviam arba apsvaigus nuo narkotinių medžiagų, vairavimą, neturint vairuotojo pažymėjimo arba kai atimta teisė vairuoti, eismo taisyklių pažeidimus, paskirtas įpareigojimas įgyvendinti teismo nurodytas lytinio nuteisimo priemones, įskaitant įpareigojimą likti stebimam, 85 svarų sterlingų bauda, vairuotojo pažymėjimo galiojimo sustabdymu 40 mėnesių, viešųjų darbų bausme, 114 svarų sterlingų bauda, 2024 m. kovo 21 d. Didžiojoje Britanijoje už neteisėtą atvykimą į šalį arba gyvenimas joje, 18 mėnesių laisvės atėmimo bausme, 187 svarų sterlingų bauda (b. l. 68-75). Pabrėžtina, kad Didžiojoje Britanijoje teistas net du kartus, nes vairavo neblaivus, tam pat net du kartus buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, o šios veikos padarymo metu Lietuvoje neturėjo galiojančio vairuotojo pažymėjimo. Administracinių registro išrašo už 5 metus duomenimis kaltinamasis baustas administracine tvarka vieną kartą, bauda sumokėta (b. l. 65-67). Esant byloje duomenims, jog kaltinamasis Lietuvoje yra neteisėtas, esant duomenims, jog jis teistas Didžiojoje Britanijoje net du kartus už analogiškus nusikaltimus, be to paskutinį kartą teistas 2024 m. kovo 21 d. Didžiojoje Britanijoje už neteisėtą atvykimą į šalį arba gyvenimas joje 18 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kaltinamajam nurodžius, kad vardą ir pavardę pasikeitė tam, kad galėtų vykti į Didžiąją Britaniją, kas vertintina, jog ketina nepaisyti Didžioje Britanijoje paskirto nuosprendžiu draudimo į ją atvykti, kadangi jis deportuotas ir uždrausta atvykti į Didžiąją Britaniją visą gyvenimą, pagrindo išvadai, kad J. B. nedarys naujų nusikalstamų veikų nėra.

Be to, teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes, veiklos pobūdį ir realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, į jo charakteristiką ir kitus duomenis, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018, 2K-67-942/2019), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-145-895/2018, 2K-96-628/2019). Laiduotojas gali būti tik vertas teismo pasitikėjimo asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-116-1073/2018, 2K-186-942/2018, 2K-67-942/2019). Sprendžiant dėl laiduotojo atitikties BK 40 straipsnio 1, 3 dalyse nurodytiems reikalavimams, turi būti apibrėžta, kokį realų auklėjamąjį poveikį gali padaryti laiduotojas, atsižvelgiant, be kita ko, į kaltininko veiklą, jo padarytos nusikalstamos veikos ypatumus, kaltininko ir laiduotojo tarpusavio santykius ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-255/2014, 2K-132-699/2017, 2K-186-942/2018). Kasacinės instancijos teismo praktikoje išaiškinta ir tai, kad, taikydami BK 40 straipsnio nuostatas, teismai įpareigoti apsvarstyti, ar išties kaltininkas yra tokia nesavarankiška, nebrandi asmenybė, kurios gyvenimiškų vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo dar nesusiformavę. Būtent tokiam nusikalstamą veiką padariusiam ir aktyviai atgailaujančiam asmeniui BK 40 straipsnio nuostatos nustato papildomai reikalingą jo tolesnio elgesio korekciją, autoritetą turinčio asmens (teismo pasitikėjimo verto asmens, artimojo giminaičio, tėvų) priežiūrą, teigiamos įtakos darymą, kad nusikaltęs asmuo laikytųsi įstatymų, nedarytų naujų nusikalstamų veikų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-120-489/2016, 2K-88-976/2017, 2K-176-303/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2023 m. lapkričio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-224-1073/2023).

Teismo posėdžio metu galima laiduotoja G. V. nurodė, kad kaltinamasis yra jos anūkas. Galima laiduotoja teigė, kad kaltinamasis jos klauso, įtaką jam galėtų daryti pokalbiais, dažniau važiuoti į sodą dirbti. Be išdėstyto, pažymėtina ir tai, kad BK 40 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-312/2011, 2K-145-895/2018). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011).

Šiuo atveju kaltinamąjį ir galimą laiduotoją sieja šeiminiai santykiai, tačiau įvertinus kaltinamojo ir galimos laiduotojos nurodytas aplinkybes apie galimybę daryti įtaką, kaltinamajam teigiant, kad ketina vėl išvykti gyventi į užsienį, į (duomenys neskelbtini) pusei metų, tai, kad galimai laiduotojai iš esmės nėra žinoma kaltinamojo gyvenimo būdas ir praeitis, kadangi nurodė, jog apie jo teistumus ji sužinojo tik jam įvykdžius veiką, kas rodo, kad santykiai nėra labai artimi, teismo vertinimu, įvertinus nurodytas aplinkybes, teismų praktiką G. V. yra netinkama laiduotoja, nes jis realiai neturės galimybės daryti teigiamos įtakos J. B.. Išdėstytų aplinkybių kontekste spręstina, kad G. V. neturi ir neturės jokių realių galimybių J. B. daryti teigiamą įtaką ar, kokiais nors būdais įtakoti jo elgesį.

Taigi nesant būtinų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų, kaltinamojo J. B. atžvilgiu taikyti BK 40 straipsnio nuostatas nėra pagrindo, todėl prašymas atleisti J. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atmestinas.

V. Bausmės skyrimo motyvai

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą (BK 11 straipsnis), į jos pavojingumo visuomenei laipsnį, į asmens nusikalstamų veiksmų pasekmes, į kaltinamojo asmenybę, amžių, šeiminę padėtį bei kitas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes.

Kaltinamasis J. B., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą. Kaltinamasis savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai ir paaiškino nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).

BK 281¹ straipsnyje numatytos trys alternatyvios bausmių rūšys, tai yra bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Kaltinamasis baudžiamojon atsakomybėn Lietuvos Respublikoje traukiamas pirmą kartą teistas užsienyje keturis kartus: 2015 m. spalio 5 d. Didžiojoje Britanijoje East London Magisrates Court nuosprendžiu už vairavimą neblaiviam arba apsvaigus nuo narkotinių medžiagų 400 svarų sterlingų bauda, 85 svarų sterlingų bauda, vairuotojo pažymėjimo galiojimo sustabdymu 12 mėnesių, 40 svarų sterlingų bauda, 150 svarų sterlingų bauda, 2016 m. lapkričio 10 d. Didžiojoje Britanijoje Blackfriars Crown Court nuosprendžiu už kitą tyčinę nusikalstamą veiką 12 mėnesių laisvės atėmimo bausme, 100 svarų sterlingų bauda, 2022 m. spalio 13 d. Didžiojoje Britanijoje Leicester and Rutland Magistrates už vairavimą neblaiviam arba apsvaigus nuo narkotinių medžiagų, vairavimą, neturint vairuotojo pažymėjimo arba kai atimta teisė vairuoti, eismo taisyklių pažeidimus - įpareigojimas įgyvendinti teismo nurodytas lytinio nuteisimo priemones, įskaitant įpareigojimą likti stebimam, 85 svarų sterlingų bauda, vairuotojo pažymėjimo galiojimo sustabdymu 40 mėnesių, viešųjų darbų bausme, 114 svarų sterlingų bauda, 2024 m. kovo 21 d. Didžiojoje Britanijoje už neteisėtą atvykimą į šalį arba gyvenimas joje, 18 mėnesių laisvės atėmimo bausme, 187 svarų sterlingų bauda. Lietuvos Respublikoje administracine tvarka baustas vieną kartą, bauda sumokėta. Kaltinamasis iki nusikalstamos veikos padarymo į Respublikinės priklausomybės ligų centro Kauno filialą per 5 metus nesikreipė, nebuvo gydytas VĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje. Kaip matyti iš SODRA informacinės sistemos duomenų, jis Lietuvos Respublikoje nedirba, Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės ir darbo ministerijos neregistruotas. Kaltinamasis nevedęs, jo teigimu turi dukrą, kurią išlaiko. Jokių savarankiškų pajamų neturi, šiuo metu gyvena iš santaupų, turi apie 2000 Eur, ketina išvykti dirbti į (duomenys neskelbtini), tačiau byloje duomenų apie sudarytas darbo sutartis ir kitų dokumentų pagrindžiančių nurodytas aplinkybes nepateikė. Atsižvelgiant į baudžiamosios bylos aplinkybes, akivaizdu, jog kaltinamojo nevykdoma darbinė veikla ar palaikomi socialiniai ryšiai nėra pakankamai stiprūs, jog veiktų kaip apsauginis veiksnys nuo jo tolesnio nusikalstamumo.

Spręsdamas skirtinos bausmės klausimą teismas siekia įgyvendinti bausmės paskirtį, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-57-648/2021). Pažymėtina, kad konkrečią bausmę teismas skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis).

Skiriant bausmę kaltinamajam įvertintina tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, draudžiančius vairuoti transporto priemones esant neblaiviam. Taigi parinkdamas bausmės rūšį, teismas atsižvelgia į tai, kad J. B., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė nesunkų nusikaltimą, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, sunkinančių aplinkybių nenustatyta, duomenų apie pradėtus naujus ikiteisminius tyrimus kaltinamosios atžvilgiu negauta.

Dėl baudos bausmės pažymėtina, kad kaltinamasis niekur nedirba, neturi jokių savarankiškų pajamų, nesimoko, turto neturi, teikia išlaikymą dukrai, kuri gyvena su motina Didžiojoje Britanijoje, gyvena iš santaupų, kurios teisiamojo posėdžio metu sudarė tik 2 000 Eur. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad parinkus kaltinamajai finansinio pobūdžio bausmę – t. y. paskyrus baudą, J. B. būtų sudėtinga ją vykdyti, o paskirtos baudos kaltinamai nesumokėjus savanoriškai, priteista suma dėl išieškojimo išlaidų dar padidėtų, taigi, tokia bausmė nepateisintų jai keliamų tikslų bei neatitiktų paskirties.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas, sprendžia, jog šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus arešto bausmę. Teismas, įvertinęs tai, kad J. B. Lietuvos Respublikoje nėra teistas, teistas užsienyje keturis kartus, įskaitant du kartus realia laisvės atėmimo bausme, vieną kartą baustas administracine tvarka, bauda sumokėta, nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių aplinkybių nenustatyta, sprendžia, jog šiuo atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti šį asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, bus įgyvendinta paskyrus už nusikaltimą numatytą artimą minimaliam arešto bausmės dydį – 30 (trisdešimt) parų arešto bausmę.

Kadangi kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę padarius jam inkriminuotą nusikaltimą, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina 20 (dvidešimt) parų arešto bausmė.

Manytina, kad tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į pirmiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Atidėdamas paskirtos arešto bausmės vykdymą, teismas gali paskirti nuteistajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Šiuo atveju nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Šiuo atveju, kaltinamasis baudžiamojon atsakomybėn Lietuvos Respublikoje yra traukiamas pirmą kartą. Pažymėtina, jog kaltinamasis šiuo metu nedirba, duomenų apie naujus jam pradėtus ikiteisminius tyrimus, įvykdytas naujas nusikalstamas veikas nėra gauta. Teismo vertinimu, šiuo metu egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nebenusikals, o realus bausmės atlikimas, vis dėlto šiuo atveju įgyvendintų tik pavienę asmens nubaudimo funkciją. Dėl šios priežasties, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 6 dalies 5 punktu, 7 punktu, 8 punktu ir 10 punktu, paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtinas 4 (keturiems) mėnesiams metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant: 1) dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis, 2) bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu būti savo faktinėje gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar vykimu į gydymo įstaigas; 3) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 4) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

VI. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Kaltinamasis nusikalstamą veiką įvykdė, vairuodamas transporto priemonę ir naudodamasi jam suteikta specialia teise vairuoti transporto priemones, kai jam nustatytas neblaivumo laipsnis reikšmingai viršijo 1,51 promilių neblaivumą. Siekiant užkirsti kelią tokio pobūdžio veikas daryti ateityje, įvertinus jau aptartas kaltinamąją bei jo veikos pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, taip pat kaltinamosios atsakomybę lengvinančią aplinkybę (jog ji prisipažino padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi), vadovaujantis BK 67 straipsniu, kaltinamajai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams (BK 68 straipsnio 2 dalis), jį skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2025 m. rugsėjo 15 d. Pagrindo netaikyti šios poveikio priemonės byloje nėra, kadangi nenustatyta, kad tokios poveikio priemonės taikymas būtų neproporcingas ir neadekvatus kaltinamosios asmenybę bei jos veiką apibūdinančioms aplinkybėms, kurios nustatytos šioje baudžiamojoje byloje.

Baudžiamajame įstatyme numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad J. B. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė vairuodama automobilį „Toyota Corolla“, todėl transporto priemonė – automobilis „Toyota Corolla“, atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Teismas pažymi, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui turto (transporto priemonės) konfiskavimas įprastai taikomas siekiant užkirsti kelią turimą transporto priemonę vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Baudžiamojoje byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad minėto automobilio valdytojas - savininkas yra G. V..

Šioje baudžiamojoje byloje turtas (automobilis) yra identifikuotas, žinoma jo buvimo vieta, jis nėra paslėptas. Tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad G. V., kuriai automobilis priklauso nuosavybės teise būtų galėjusi žinoti, kad J. B. automobilį vairuos būdamas neblaivus. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad automobilis, kurį vairavo kaltinamasis priklauso G. V. sprendžia, jog nėra BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų sąlygų konfiskuoti automobilį iš trečiojo asmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-45-788/2019, Kauno apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-630-1049/2022). Tokiu atveju turtas (automobilis) yra grąžinamas teisėtam jo savininkui – G. V., o iš kaltininko gali būti išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma.

BK 72 straipsnio 5 dalyje yra numatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę bylos tyrimo ir (ar) nagrinėjimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-100-648/2019, 2K-164-222/2019, 2K-7-12-495/2020).

Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos nustatyta, kad 2025 m. rugsėjo mėn., automobilio „Toyota Corolla 1.4“, gamybos periodas 2001 - 2007, pasirinkti metai 2003, kaina su PVM yra 1 360 Eur (b. l. 29). J. B. nustatytos transporto priemonės vertės neginčijo. J. B. veikė tiesiogine tyčia, ji žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, galimas jos pasekmes ir norėjo taip elgtis, pasielgė itin neatsakingai, vartojęs alkoholio, praėjus neilgam laiko tarpui sėdo už automobilio vairo, vairavo mieste, kas įvertinus jo būklę, dar labiau didino pavojų eismo saugumui, važiavo gatvėmis, kur būna pakankamai intensyvus eismas. Nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą taikyti kaltinamajai turto konfiskavimo institutą.

Teismo manymu, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, J. B. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – 1 360 Eur konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, įsiteisėjęs nuosprendis dėl BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės perduodamas bausmę vykdančiai institucijai – antstoliui, kuris nuosprendį vykdo vadovaudamasis atitinkamomis CPK nuostatomis (CPK 584 straipsnio 1 dalies 2 punktas). CPK 624 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdo, antstolis ne vėliau kaip per 10 (dešimt) dienų nuo tos dienos, kurią pasibaigė terminas įvykdyti sprendimą, pradeda jį vykdyti priverstinai. Vadovaujantis CPK 625 straipsnio 1 dalimi, vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis šio kodekso nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu vykdymo veiksmus gali atidėti, vykdomąją bylą sustabdyti ar vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui. Įstatymas numato, jog antstolis gali spręsti dėl vykdymo veiksmų atidėjimo ir vykdomosios bylos sustabdymo.

Teismas pažymi, kad nuosprendžio vykdymo metu kaltinamoji, neturėdama galimybės iš karto sumokėti visos iš jo priteistos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, turi galimybę kreiptis į antstolį dėl atitinkamų sprendimų priėmimo, taip pat ir dėl skolos mokėjimo išdėstymo bei grafiko vykdomojoje byloje.

VII. Kiti klausimai

Byloje buvo negauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, todėl šių išlaidų priteisimo klausimas nesprendžiamas.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialios teisės sustabdymas paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

Civilinis ieškinys nepareikštas. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - automobilis „Toyota Corolla“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2025 m. rugsėjo 19d. grąžintas teisėtai savininkei G. V., nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas jai grąžintas (b. l. 52 - 56).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–303, 307–308, 310 straipsniais, teismas

nusprendžia:

J. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 30 (trisdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti J. B. sumažintą bausmę – 20 (dvidešimt) parų areštą.

Vadovaujantis 75 straipsnio 1, 5 dalimis, 6 dalies 5, 7, 8, 10 punktais, paskirtos bausmės vykdymą atidėti 4 (keturiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, vietoje jos paskiriant pareigas: dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis, neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Arešto bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti J. B. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejus) metus 6 (šešis) mėnesius, įskaitant draudimą tokią teisę įgyti, šios poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo specialios teisės sustabdymo dienos – 2025 m. rugsėjo 19 d., apie tai pranešant akcinei bendrovei „Regitra“.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš J. B. išieškoti konfiskuotino turto –automobilio „Toyota Corolla“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 360 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus šešiasdešimt eurų)

Išaiškinti kaltinamajai, kad konfiskuotino turto vertės dalį atitinkančią pinigų sumą privaloma sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610. Sumokėjus nurodytą sumą, mokėjimą patvirtinančius dokumentus privaloma pateikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams (Kaunas, Laisvės al. 103 arba elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt) pateikti mokėjimo dokumentą. Jeigu suma nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą.

J. B. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialios teisės sustabdymą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - automobilį „Toyota Corolla“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas grąžintas G. V..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka, skundą paduodant Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Išaiškinti, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka.