- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-06
- Bylos Nr.
- e2A-809-425/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-17582-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė, Laimantas Misiūnas, Eigirdas Činka
- Atsakovas
- D. B.
- Ieškovas
- M. S.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2A-809-425/2018
teisėja Rima Bražinskienė Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17582-2017-2
2018 m. gruodžio 6 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Eigirdo Činkos ir Laimanto Misiūno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės D. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-24113-545/2017 pagal ieškovo M. S. ieškinį atsakovei D. B. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas pirmosios instancijos teismui pateiktu ieškiniu prašė įpareigoti atsakovę D. B. sutvarkyti takelį bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Skala“ prieš 10 metų įrengė (duomenys neskelbtini) gatvėje, Vilniuje takelius: paklojo trinkeles, kad būtų galima saugiai praeiti palei gatvę. Atsakovė yra savininkė 10 arų žemės sklypo namui statyti, adresu (duomenys neskelbtini). Šioje gatvėje buvo pradėti inžinierinių tinklų atvedimo ir klojimo į sklypą darbai. Tam tikslui buvo nuardyta dalis takelio ties įvažiavimu į žemės sklypą. Po kelių mėnesių darbai sustojo, o takelio trinkelės nebuvo sudėtos atgal. Kvartalo gyventojai susiduria su nepatogumais eidami tuo takeliu ties sklypu, priklausančiu atsakovei. Žemės sklypo teritorija apleista ir neprižiūrima. Atsakovė išardyto takelio nesutvarko, raginama SMS žinute, jokių veiksmų sutvarkyti takelį nesiima, todėl įpareigotina tai padaryti teismo tvarka.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 31 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė atsakovės naudai 235,95 Eur bylinėjimosi išlaidų, atmetė atsakovės prašymą ieškovui skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, grąžino ieškovui permokėtą žyminio mokesčio dalį bei priteisė iš ieškovo teismo patirtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
4. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamoje byloje nėra surinkta įrodymų, kad būtent atsakovė išardė ieškovo nurodomos gatvės bendro takelio trinkeles. Šiuo atveju byloje nebuvo paneigti atsakovės argumentai, kad ji pirko nurodytą žemės sklypą investicijos tikslams, jokių statybos, kasybos ir remonto darbų nevykdė tiek nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, tiek už jo ribų bei, kad žemės sklype nesilankė, o už jai priklausančio žemės sklypo ribų takelio trinkeles galėjo išardyti buvę žemės sklypo savininkai ar kiti tretieji asmenys. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad takelio trinkeles išardė būtent atsakovė, dėl ko ji būtų atsakinga už jų paklojimą. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra įrodymų, pagrindžiančių atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas, o būtent, neįrodyti atsakovės neteisėti veiksmai ir priežastinis ryšys su kilusia žala.
5. Vertindamas atsakovės prašymą skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą savo procesinėmis teisėmis, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad asmens teisė kreiptis į teismą į viena esminių ir konstitucinių teisių, todėl aplinkybės, jog ieškovas civiliniam procese buvo pakankamai pasyvus, o pareikštas ieškinys nėra tenkinamas, nors ieškovo suinteresuotumas tvarkinga jį supančia aplinka yra suprantamas, nesudaro pagrindo konstatuoti akivaizdaus ieškinio nepagrįstumo bei spręsti, kad jis piktnaudžiauja jam suteiktomis procesinėmis teisėmis.
6. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas taip pat paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Teismas vertino, kad nors nėra viršyti rekomenduojami maksimalūs išlaidų, skirtų advokato pagalbai apmokėti, dydžiai, tačiau prašoma priteisti suma yra neprotingo dydžio. Byloje yra surašytas procesinis dokumentas – prašymas dėl atstovavimo bei baudos ieškovui paskyrimo už nepagrįsto ieškinio pateikimą ir bylos iškėlimą, tačiau teismas prašymą skirti ieškovui baudą pripažino nepagrįstu ir atmetė, todėl šio procesinio dokumento surašymo advokato kaštai neskaičiuojami, be to byla yra nesudėtinga, nereikalaujanti detalių teisinių žinių, atsakovės advokatas dalyvavo dviejuose posėdžiuose – 2017-08-16 parengiamasis posėdis truko 30 min., 2017-10-17 teismo posėdis truko 23 min. Įvertinęs visas išdėstytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovės advokato išlaidos, atsižvelgiant į pasiruošimo bylai laiką, atstovavimą teisme, sudėtingumą, yra priteistinos iš dalies, t.y. 50 proc., kuriuos sudaro 235,95 Eur.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
7. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo tenkinti atsakovės reikalavimą dėl atstovavimo išlaidų priteisimo pilna apimtimi bei ieškovui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirti baudą, kurios 50 proc. būtų priteista atsakovei. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
8. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas tik pusę atstovavimo išlaidų sumos atsakovei, nepateikė jokių skaičiavimų, juo labiau kad pusė ieškovo reikalavimų nebuvo tenkinta. Be to, vertinant prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydį, reikšminga yra tai, kad pagal rekomenduojamus dydžius, vien atsiliepimo į ieškinį surašymo suma yra gerokai didesnė, nei prašytas priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis. Kartu reikšminga ir tai, kad nors nagrinėjama byla išties nėra labai sudėtinga, teisinės konsultacijos bei pasiruošimas jai užėmė nemažai laiko, o teismų praktika panašaus pobūdžio bylos nepatvirtina, kad prašyta priteisti suma yra per didelė ar neproporcinga.
9. Kita vertus, aplinkybė, kad nebuvo tenkintas reikalavimas skirti baudą ieškovui negali būti pagrindu mažinti prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydį, kadangi tai neturi įtakos ieškovo tenkintų/atmestų reikalavimų daliai. Dėl to toks pirmosios instancijos teismo argumentas yra nepagrįstas. Negana to, vertinant teismo posėdžių laiką, skundžiamame sprendime nebuvo nurodyta, kad teismo posėdžiai prasidėdavo maždaug 10 minučių vėliau, o vieno posėdžio metu teismas darė 20 minučių pertrauką, per kurią susisiekė su ieškovu telefonu ir teiravosi, ar jis palaiko savo reikalavimą bei ar jis atvyks į kitą teismo posėdį, į kurį taip ir neatvyko bei apie tai nepranešė.
10. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenagrinėjo ir neanalizavo atsakovės prašymo skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, neaptarė ir atsakovo pateiktų įrodymų, patvirtinančių ieškovo nesąžiningus tyčinius veiksmus. Apeliantės vertinimu, šiuo konkrečiu atveju ieškovo konstitucinė teisė kreiptis į teismą aiškiai prasilenkė su pareiga tinkamai naudotis suteiktomis teisėmis bei nepažeisti kitų asmenų teisių.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas dalyje dėl atsakovei priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
12. Kaip matyti iš pateikto apeliacinio skundo, apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimis, kuriomis atsisakyta skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą savo procesinėmis teisėmis bei atsakovei priteistos ne visos prašytos priteisti atstovavimo išlaidos. Atsižvelgiant į tai, o taip pat vadovaujantis minėta CPK 320 straipsnio 1 dalies nuostata, civilinė byla nagrinėjama šia apimtimi ir kitoje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas nėra analizuojamas bei vertinamas.
13. Vertinant apeliacinio skundo argumentus, susijusius su ieškovui prašoma skirti bauda už piktnaudžiavimą savo procesinėmis teisėmis, pirmiausia pažymėtina, kad, priešingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime aptarė ir motyvavo, kodėl vertina, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti ieškovą piktnaudžiavus savo procesinėmis teisėmis.
14. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais (išoriniais) jo pasireiškimo požymiais. Jeigu visuma aplinkybių suponuoja, kad dalyvaujantis byloje asmuo jam įstatymo suteikta procesine teise akivaizdžiai naudojasi ne pagal paskirtį, bet siekdamas kitų tikslų (pvz., sąmoningai sukelti nepatogumų kitai šaliai, užvilkinti teisminį procesą ir pan.), toks elgesys nors ir išoriškai atrodo teisėtas, tačiau turi paslėptą neteisėtą tikslą ir reiškia piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Toks elgesys negali būti toleruojamas ir turi būti pripažįstamas piktnaudžiavimu, kaip tai apibrėžta CPK 95 straipsnyje, kartu taikant tokio veikimo teisines pasekmes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-256-915/2016). Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad CPK 95 straipsnyje numatytų teisinių padarinių už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis taikymui turi būti nustatytos dvi būtinos sąlygos: veiksmų neteisėtumas ir šalies nesąžiningumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose: Nr. 3K-3-404/2007, Nr. 3K-3-576/2008). Sprendžiant klausimą dėl CPK 95 straipsnyje nurodytų aplinkybių buvimo, turi būti atsižvelgiama į konkrečią bylos situaciją bei įvertinama visų šiam klausimui išspręsti įtaką turinčių aplinkybių svarba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2007).
15. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio, teismas vertino, kad ieškovas, kreipęsis dėl įpareigojimo sutvarkyti šaligatvį, turėjo pagrįstą interesą siekti, kad jo gyvenamoji aplinka, būtų tvarkinga. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu vertinimu visiškai sutinka. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovui ir atsakovei priklauso žemės sklypai, esantys netoli vienas kito, toje pačioje nuosavų gyvenamųjų namų teritorijoje, dėl ko ieškovo interesas į tvarkingą gyvenvietės aplinką, ties atsakovės žemės sklypu esant išardytam trinkelių šaligatviui, išties egzistuoja. Negana to, iš kartu su ieškiniu pateiktų pranešimų atsakovei turinio galima vertinti, kad ieškovas šiuo klausimu, t.y. dėl šaligatvio sutvarkymo, bandė susisiekti su atsakove ir nurodė jai iš esmės tokias pačias aplinkybes, kaip ir pareikštame ieškinyje. Apeliaciniame skunde nurodomi įrodymai, kurie išties skundžiamame sprendime nebuvo analizuoti, – elektroninis ieškovo ir, kaip galima suprasti, kito gyvenvietės kaimyno susirašinėjimas, taip pat neleidžia pripažinti ieškovą tyčia piktnaudžiavus savo procesinėmis teisėmis, kadangi aptartų duomenų turinys patvirtina ieškovo siekį užtikrinti tvarkingą gyvenamąją aplinką bei surasti informacijos ar būdų, kaip tą pasiekti.
16. Kartu apeliacinės instancijos teismas pritaria ir skundžiamame sprendime padarytai išvadai, kad ieškovo pasyvumas bylos procese taip pat nėra pagrindas konstatuoti aplinkybę, kad pastarasis piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, kadangi neatvykimas į teismo posėdį ar kitoks neaktyvus elgesys gali sukelti ir sukelia konkrečias procesines pasekmes, tačiau automatiškai, nepatvirtina asmens tyčinio piktnaudžiavimo savo procesinėmis teisėmis, juo labiau kad nagrinėjamu atveju yra pakankamai duomenų, leidžiančių vertinti, kad ieškovas išties siekė konkretaus rezultato – tvarkingos gyvenamosios aplinkos.
17. Tačiau, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinėje byloje esančius įrodymus, skundžiamo pirmosios instancijos teismo motyvus bei atsakovės išdėstytus argumentus, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju atsakovės prašytų priteisti atstovavimo išlaidų dydis buvo sumažintas nepagrįstai.
18. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal šio straipsnio 2 dalį tuo atveju, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
19. Nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta pirmiau, ieškinys yra atmestas visiškai, o atsakovė priešieškinio pateikusi nebuvusi, dėl ko, priešingai nei vertino pirmosios instancijos teismas, nėra pagrindo išvadai, kad ieškovas bent iš dalies laimėjo šią civilinę bylą. Kartu apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir su skundžiamame sprendime padaryta išvada, kad atsakovei priteistinų atstovavimo išlaidų dydis galėtų būti mažinamas dėl to, kad jos reikalavimas skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą savo procesinėmis teisėmis nebuvo tenkintas. Pabrėžtina, kad toks atsakovės reikalavimas nebuvo savarankiškas ir dėl jo nevyko atskiras teisminis procesas, dėl ko būtų pagrindas išvadai, kad atsakovė pralaimėjo dalį bylos. Negana to, iš į bylą pateiktos 2017-08-29 PVM sąskaitos – faktūros už teisines paslaugas bei suteiktų teisinių paslaugų ataskaitos matyti, kad atsakovei buvo suteiktos tokios teisinės paslaugos – susipažinimas su ieškiniu, atsiliepimo į ieškinį surašymas ir aptarimas, paieška Nekilnojamojo turto registruose, dalyvavimas teismo posėdyje bei ataskaitos dėl vykusio posėdžio pateikimas ir konsultacijos dėl tolimesnės bylos eigos, kurių laikas iš viso sudaro 11 valandų. Toks teisinių paslaugų teikimo laikas, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose nustatytus maksimalius civilinėse bylose priteisintų už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą dydžius, sudaro daugiau nei 900 Eur, kas gerokai viršija atsakovės prašytų priteisti atstovavimo išlaidų sumą – 471,90 Eur. Kita vertus, net ir vertinant, kad dalis teisinių paslaugų teikimo laiko yra nurodyta ne visiškai tiksliai – teismo posėdžių laikas nurodytas 2 valandos, nors abu teismo posėdžiai truko iki 30 minučių, toks netikslumas nekeičia faktinės situacijos, kad prašytų priteisti atstovavimo išlaidų dydis yra mažesnis, nei maksimali priteistinų atstovavimo išlaidų suma, apskaičiuojama pagal teisinių konsultacijų valandas. Kita vertus, visiškai sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog vien bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į ieškinį parengimo maksimali suma sudaro daugiau, nei 2000 Eur, dėl ko atsakovės prašytas priteisti atstovavimo išlaidas, kurios sudaro, kaip jau minėta pirmiau 471,90 Eur, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nei pripažinti neprotingomis ar neproporcingomis, nei mažinti.
20. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas keičia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl atsakovei priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio ir jas padidina iki 471,90 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
21. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra reikšmingi bei neturi įtakos skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, dėl ko apeliacinės instancijos teismas plačiau jų nenagrinėja ir dėl jų nepasisako. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-38/2008; Nr. 3K-3-252/2010; Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 31 d. sprendimo dalį dėl atsakovei D. B. priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio pakeisti.
Padidinti iš ieškovo M. S., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovės D. B., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai priteistų advokato procesinių dokumentų ruošimo ir atstovavimo išlaidų dydį iki 471,90 Eur (keturių šimtų septyniasdešimt vieno euro 90 ct).
Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.