Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui U. B., ieškovo atstovei advokatei G. S., atsakovei I. B., atsakovės atstovei advokatei V. Č., institucijos teikiančios išvadą byloje Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovams E. B., J. Ž., E. L. ir A. B.,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo U. B. patikslintą ieškinį atsakovei I. B. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikams priteisimo bei pagal atsakovės I. B. priešieškinį ieškovui U. B. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, institucija teikianti išvadą byloje Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau - VTAS),

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškiniu (b.l. 1-3), patikslintu ieškiniu (b.l. 70-71) ieškovas prašė: 1. Nutraukti ieškovo ir atsakovės santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), iširusią dėl atsakovės kaltės, po santuokos nutraukimo paliekant šalims santuokines pavardes. 2. Nustatyti su ieškovu nepilnamečių vaikų K. B. ir K. B. gyvenamąją vietą. 3. Priteisti iš atsakovės išlaikymą nepilnamečiams vaikams K. B. ir K. B. po 150,00 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės, paskiriant ieškovą vaiko išlaikymui skirtų lėšų uzufruktoriumi. 4. Priteisti atsakovei asmeninės nuosavybės teise butą (duomenys neskelbtini), 14510,00 Eur vertės; butą (duomenys neskelbtini), 11092,00 Eur vertės, bei 1898/26621 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 12493,00 Eur vertės, o ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteisti žemės sklypą (duomenys neskelbtini), 1854,00 Eur vertės, žemės sklypą su pastatais (duomenys neskelbtini), 3886,00 Eur bendros vertės; žemės sklypą (duomenys neskelbtini), 215,00 Eur vertės; 1897/26621 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 12486,00 Eur vertės. Taip pat ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteisti automobilį „VW GOLF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 3000,00 Eur vertės, automobilio priekaba „IFOR WILLIAMS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 800,00 Eur vertės; krautuvą „KOMATSU SK04J“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 5000,00 Eur vertės; motociklą „QINGQI PIONNER“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 500,00 Eur vertės; automobilį „MITSUBISHI PAJERO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 1500,00 Eur vertės. 5. Nustatyti nepilnamečio vaiko K. B. bendravimo su atsakove tvarką, kad jai būnant Lietuvoje jos bendravimas būtų be jokių apribojimų nenustatant konkretaus bendravimo grafiko, tačiau atsižvelgiant į vaiko dienos ir ugdymo režimą bei atsakovės ir vaiko bendravimo poreikius bei galimybes, atsakovei būnant užsienyje – nustatyti atsakovės ir sūnaus bendravimą tik vasaros atostogų metu vieną mėnesį atsakovės pasirinkimu su galimybe išskaidyti bendravimo laikotarpį po dvi savaites.

Ieškinyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta jo ir atsakovės santuoka. Gyvenant šeimoje (duomenys neskelbtini) gimė dukra K. B., o (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus K. B.. Paaiškino, kad šiuo metu jų santuoka yra visiškai iširusi, o nuo 2016 m. spalio mėn. visiškai netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo. Nėra tikimybės, kad jie vėl pradės gyventi kaip šeima. Yra tvirtai apsisprendęs su atsakove bendro gyvenimo daugiau nebetęsti.

Kaip nurodė ieškinyje, atsakovė maždaug prieš 4 metus pradėjo bendrauti ir palaikyti artimus ryšius su kitais vyriškos lyties asmenimis, o 2016 m. spalio mėn. išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini) ir nuo to laiko yra nusišalinusi nuo visų kaip sutuoktinės pareigų. Pažymėjo, kad ji nors ir dirba užsienyje, vaikų išlaikyti nepadeda. Paaiškino, jog dėl visiško abejingumo judviejų santuokos likimui, jo ir ieškovės tarpusavio santykiai pašlijo galutinai, santuokiniai ryšiai galutinai nutrūko ir atstatyti jų neįmanoma, taikytis su atsakove nepageidauja. Sutuoktiniai bendro ūkio netvarko, gyvena atskirai, tarpusavyje nebendrauja.

Atsižvelgiant į vaikų prisirišimą prie ieškovo bei glaudžius jų tarpusavio santykius, sūnaus pageidavimą likti gyventi su ieškovu, vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu labiausiai atitiktų tokio amžiaus vaiko interesus, užtikrintų vaiko edukacinį tęstinumą lietuviškoje mokykloje, įprastoje aplinkoje, taip pat poreikių patenkinimą ir sveikas bei saugias gyvenimo sąlygas.

Atsižvelgiant į ieškinyje nurodytus vaikų poreikius, kiekvieno vaiko išlaikymui per mėnesį reikalinga apie 300,00 Eur suma. Ieškovas taip pat pasižada tenkinti vaikų poreikius ir prie kiekvieno vaiko išlaikymo prisidėti po 150,00 Eur.

Išlaikymo sau iš atsakovės ieškovas nereikalauja.

Santuokos metu prievolių tretiesiems asmenims – kreditoriams neįgijo.

Bendrą santuokinį turtą sudaro nekilnojamasis turtas: žemės sklypas su pastatais ir kitais statiniais, esantis (duomenys neskelbtini), 3795/26621 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypas (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), butas (duomenys neskelbtini), butas (duomenys neskelbtini). Bendrą santuokinį turtą sudaro kilnojamasis turtas: automobilis VW GOLF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilis „MITSUBISHI PAJERO“, valst., Nr. (duomenys neskelbtini); automobilio priekaba „IFOR WILLIAMS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); krautuvas „KOMATSU SK04J“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), motociklas „QINGQI PIONNER“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Paaiškino, jog su atsakove buvo aptarę, kaip norėtų, kad išvardintas turtas būtų padalintas ir šias aplinkybes nurodė ieškinyje, t. y. pirminiu ieškiniu prašė priteisti atsakovei asmeninės nuosavybės teise žemės sklypą (duomenys neskelbtini), 1854,00 Eur vertės, ir butą (duomenys neskelbtini), 11092,00 Eur vertės, bei 1898/26621 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 12493,00 Eur vertės, o jam asmeninės nuosavybės teise prašė priteisti žemės sklypą su pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini), 3886,00 Eur bendros vertės; žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 215,00 Eur vertės; butą (duomenys neskelbtini), 14510,00 Eur vertės; 1897/26621 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 12486,00 Eur vertės. Taip pat jam asmeninės nuosavybės teise prašė priteisti automobilį „VW GOLF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 3000,00 Eur vertės, automobilio priekaba „IFOR WILLIAMS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 800,00 Eur vertės; krautuvą „KOMATSU SK 04J“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 5000,00 Eur vertės; motociklą „QINGQI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 500,00 Eur vertės. Tačiau patikslinus ieškinį, po santuokos nutraukimo butą (duomenys neskelbtini), prašo priteisti atsakovei, nes jai asmeninės nuosavybės teise priklauso 155/966 dalis žemės sklypo, jam asmeninės nuosavybės teise priteisiant žemės sklypą (duomenys neskelbtini), bei transporto priemonę „MITSUBISHI PAJERO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 1500,00 Eur vertės, nereikalaujant kompensacijos iš atsakovės.

Siekiant užtikrinti atsakovės ir nepilnamečio sūnaus K. B. interesus tarpusavio bendravimo srityje, patikslintu ieškiniu siūlo atsakovei būnant Lietuvoje jos bendravimą su vaiku nustatyti be apribojimų, nenustatant konkretaus grafiko, tačiau atsižvelgiant į vaiko dienos ir ugdymo režimą bei atsakovės ir vaiko bendravimo poreikius bei galimybes, o atsakovei būnant užsienyje siūlo nustatyti bendravimą tik vasaros atostogų metu vieną mėnesį atsakovės pasirinkimu su galimybe išskaidyti bendravimo laikotarpį po dvi savaites.

Ieškovas pateikė atsiliepimą į atsakovės priešieškinį (b.l. 114-116), kuriuo su juo sutinka tik iš dalies. Siekdamas išvengti atsakovės elgesio moralinių aspektų nagrinėjimo ir vienas kito kaltinimų teisme, sutinka, jog santuoka būtų nutraukta dėl abiejų šalių kaltės.

Kategoriškai nesutinka, jog teismo sprendimu vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakove. Pažymėjo, kad dėl vaiko gyvenamosios vietos su ja tartasi nebuvo. Mano, kad vaikui nepagrįstai skiriamos pastabos dėl vaiko nešvaros. Atsakovė artimai bendrauja su vaiko mokytoja, nors vaikas ja nepasitiki. Atsakovė vaikui nepadėdavo paruošti pamokų, šią pareigą perkeldavo vyresniajai dukrai K.. Paaiškino, kad VTAS, įvertinęs vaiko gyvenimo sąlygas pas ieškovą, visiškai nepasidomėjo, kokios gyvenimo sąlygos būtų sudaromos vaikui (duomenys neskelbtini), kur vaikas gyventų. Vaikui pakeitus gyvenamąją vietą bei aplinką, buvę elgesio ir mokymosi medžiagos įsisavinimo sutrikimai gali atsinaujinti. Vaikas šiuo metu visapusiškai pasikeitė, visur turi draugų, pastovus treniruočių lankymas davė rezultatų, iškovojo III vietą (duomenys neskelbtini) imtynių varžybose, liovėsi patyčios, jis išmoko rašyti, skaičiuoti ir skaityti.

Pripažino, kad nedirbo samdomo darbo, tačiau ilgą laiką vertėsi individualia veikla, pašalpų niekada neprašė, sukaupė nekilnojamojo turto. Geriausiai vaiko interesus atitiktų sūnaus K. gyvenamosios vietos nustatymas su juo, priteisiant iš atsakovės 150,00 Eur išlaikymą periodinėmis išmokomis. Su atsakovės siūlomu turto padalijimu nesutinka, nes sodas jam brangus ne tiek pinigine išraiška, kiek įdėtu darbu, todėl šį sodą atsakovei jis gali kompensuoti kitu turtu. Prašo atsakovei priteisti 1898//26621 žemės sklypo (duomenys neskelbtini), butą (duomenys neskelbtini), ir butą (duomenys neskelbtini), bei sodybą (žemės sklypą, gyvenamąjį namą su statiniais ir priklausiniais, adresu (duomenys neskelbtini), o jam priteisinat žemės sklypą (duomenys neskelbtini, 1898/26621 žemės sklypo (duomenys neskelbtini), žemės sklypą (duomenys neskelbtini), ir visą kilnojamąjį turtą: automobilį „VW GOLF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilį „MITSUBISHI PAJERO“, valst., Nr. (duomenys neskelbtini); automobilio priekabą „IFOR WILLIAMS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), krautuvą „KOMATSU SK04J“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), motociklą „QINGQI PIONNER“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Ieškovas teismo posėdžio metu prašė tenkinti ieškinio reikalavimus. Papildomai paaiškino, jog sutinka su atsakovės priešieškinio reikalavimu nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovas iš esmės nurodė argumentus, kuriuos išreiškė procesiniuose dokumentuose. Kategoriškai nesutinka, kad vaiko K. B. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakove. Nurodė, jog abu butai yra išnuomoti po 70,00 Eur per mėnesį. Ieškovas su sūnumi gyvena jo motinai priklausančiame gyvenamajame būste. Dėl sodo su nebaigtu statyti nameliu padalinimo po santuokos nutraukimo persigalvojo vasarą, kai jį pamatė. Planuoja sodo namelį baigti statyti. Paaiškino, jog jo siūlomas santuokoje įgyto turto padalinimas susideda į visą visumą ir turi būti patenkintas.

Ieškovės atstovė advokatė teismo posėdžio metu nurodė, kad patikslinto ieškinio reikalavimai turėtų būti pilnai tenkinami (išskyrus santuokos nutraukimo reikalavimą). Pažymėjo, jog patikslintas ieškinys pagrįstas. Ieškovas nukrypsta nuo lygių dalių principo, sutinka palinkti atsakovei daugiau turto ir nereikalauja už tai kompensacijos iš atsakovės. Prašo priteisti iš atsakovės valstybei patirtas bylinėjimosi išlaidas teikiant ieškovui antrinę teisinę pagalbą. Palaiko ieškovo reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo ir nepilnametei dukrai, iki ji tapo pilnamete.

Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį (b.l. 38-41), kuriuo su ieškiniu sutiko iš dalies. Atsakovė kategoriškai nesutiko, kad santuoka iširo dėl jos kaltės. Nurodė, kad šalys nesutaria jau ne vienerius metus. Labiausiai atsakovę atstūmė vyro pomėgis persirenginėti moteriškais drabužiais ir taip vaikščioti po namus. Situacijos nelengvino ir nuolatinis ieškovo tyčiojimasis iš sutuoktinės. Nesutarimai kilo dėl to, kad ieškovas nedirbo ir neketino pradėti dirbti. Vėliau atsakovas pradėjo registruotis įvairiuose pažinčių tinklalapiuose, su moterimis važinėti į įvairius renginius, ne namuose sutikinėjo Naujuosius metus. Pažymėjo, jog visuma šių aplinkybių privedė prie to, kad šalių santykiai atšalo ir faktiškai šeima iširo. Paaiškino, kad ieškojo darbo Lietuvoje, tačiau jo rasti nepavyko. Dėl šios priežasties išvyko iš Lietuvos. Nurodė, jog užsienyje gyvena ne su kitu vyru, o su savo mama, seserimi ir jos šeima. Mano, jog santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo atsakovė pageidavo pasilikti santuokinę pavardę.

Patvirtino, kad žodiniu susitarimu su sutuoktiniu buvo sutarę kaip pasidalins santuokos metu įgytą turtą ir ieškovo pirminis ieškinys buvo pareikštas laikantis susitarimo. Atsakovė tada neprieštaravo, kad visas turtas būtų padalintas tokia tvarka, kaip nurodė atsakovas.

Manė, jog dukros K. B. gyvenamosios vietos ar jos išlaikymo dydžio klausimai nėra aktualūs, nes ji greit taps pilnamete. Pagrindinis ginčas kyla dėl sūnaus K. B. gyvenamosios vietos nustatymo, nes ji turi būti nustatyta su atsakove. Nurodė, jog ieškovas ilgą laiką niekur nedirba. 2016 m. kovo mėn. atsakovė išvažiavo į (duomenys neskelbtini), tačiau grįžo tų pačių metų birželio mėn. Neradusi darbo 2016 m. spalio mėn. ji išvyko į (duomenys neskelbtini), kur gyvena jos mama ir sesuo su šeima. Pažymėjo, jog apsigyveno su seserimi ir mama, susirado darbą. Su ieškovu buvo sutarę, jog kai įsikurs, pasiims ir sūnų, tačiau ieškovas tam nebeduoda sutikimo. Sūnus labai nori gyventi su ja, tokį sūnaus norą palaiko ir vaiko mokytoja.

Siekiant užtikrinti vaiko teisę mokytis gimtąja kalba susisiekta su (duomenys neskelbtini) gimnazija, kuri moko vaikus pagal nuotolinio mokymo programą. Gautas patvirtinimas, kad jei vaikas gyvens su mama, jis galės mokytis šioje gimnazijoje. Paaiškino, kad nuo jos išvykimo 2016 m. spalio mėn. pabaigoje matyti, kad vaiko tėvas nesugeba užtikrinti pilnos vaiko priežiūros – per 6 mėnesius vaikas gavo 24 pastabas dėl neatliktų namų darbų ir neatsineštų mokymosi priemonių. Pažymėjo, kad kol atsakovė buvo Lietuvoje, vaikas tokių pastabų negaudavo.

Tarp šalių nėra ginčo, kad vaiko išlaikymui iš ieškovo būtų priteista po 150,00 Eur periodinių išmokų kas mėnesį, atsakovei pavedant lėšas tvarkyti uzufrukto teise.

Atsakovė pateikė priešieškinį (97-98,), kuriuo nesutiko su ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimais dėl santuokoje įgyto turto padalijimo. Prašė santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.Nurodė, jog iš karto sutiko žemę, esančią po pastatu (duomenys neskelbtini), perleisti ieškovui ir sudaryti taikos sutartį. Sutinka, kad ieškovui atitektų žemės sklypas su statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), bei 1897/26621 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Taip pat sutinka, kad ieškovui atitektų automobilis „VW GOLF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio priekaba „IFOR WILLIAMS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), krautuvas „KOMATSU SK04J“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), motociklas „QINGQI PIONNER“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovė sutinka, kad jai atitektų butas, adresu (duomenys neskelbtini), bei 1898/266214 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). 155/966 dalys žemės sklypo, esančios po pastatu (duomenys neskelbtini), priklausančios atsakovei asmeninės nuosavybės teise, ieškovui atitektų kaip kompensacija už jam tenkančią mažesnę turto dalį. Atsakovė prašo jai priteisti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) ir žemės sklype esantį gyvenamąjį namą, bei priteisti automobilį „MITSUBISHI PAJERO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Priešieškiniu atsakovė patikslino žemės sklypo su statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), turto balansą ir nurodė jų vertes. Nurodė, jog žemės sklypą su statiniais, esantį (duomenys neskelbtini), 956,00 Eur vertės, sudaro sklype esantys statiniai: gyvenamasis namas, 2456,00 Eur vertės; ūkinis pastatas, 18,00 Eur vertės; malkinė 22,00 Eur vertės; tvartas 213,00 Eur vertės; kluonas 157,00 Eur vertės; malkinė 49,00 Eur vertės ir kiemo statiniai 15,00 Eur vertės (bendra žemės sklypo ir statinių vertė 3886,00 Eur).

Mano, kad sūnaus K. gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su ja, nes ieškovas ilgą laiką nedirba. Išvykdama į (duomenys neskelbtini) buvo sutarusi su ieškovu, kad berniuką pasiims pas save. Tačiau ieškovas ėmė nesutikti dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su atsakove, pradėjo labai riboti bendravimą su vaiku, nors sūnus labai nori gyventi su ja. Nurodė, jog, kaip ir minėta atsiliepime, vaiko tėvas nesugeba užtikrinti pilnos vaiko priežiūros. Paaiškino, kad nuo 2017 m. rugsėjo mėn. situacija nepagerėjo – per tris mėnesius vaikas gavo 32 pastabas dėl neatliktų namų darbų bei dėl to, kad neturi sporto aprangos, reikiamų priemonių, - dvi pastabos, kad vaikas ateina į mokyklą purvinais drabužiais ir smirdantis. VTAS išvadoje taip pat pažymėta, kad namuose trūksta švaros ir tvarkos. Ieškovas visais būdais riboja vaiko bendravimą su atsakove, neleidžia vaikui net per atostogas vykti pas atsakovę, vaikas, be kito priežiūros, negali bendrauti su atsakove ryšio priemonėmis (per Skype). Atsakovė neprieštarautų, kad būtų nustatyta ieškovo bendravimo su vaiku tvarka, nustatant, kad ieškovas gali nekliudomai bendrauti su vaiku jo gyvenamojoje vietoje, taip pat nustatant, kad ieškovas praleidžia su vaiku pusę vaiko mokyklinių vasaros atostogų.

Atsakovė priešieškiniu taip pat prašė nustatyti nepilnamečio sūnaus K. B. gyvenamąją vietą su atsakove ir priteisti iš ieškovo K. B. naudai po 150,00 Eur išlaikymo per mėnesį.

Teismo posėdžio metu atsakovė priešieškinio reikalavimus palaikė ir iš esmės rėmėsi argumentais, išdėstytais procesiniuose dokumentuose. Pažymėjo, jog užsienyje turi pastovų darbą ir darbdavys sutiktų atsižvelgti, kad ji gyvens su sūnumi, jei K. B. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ja. Sutinka prisidėti prie nepilnamečio vaiko atsakovo teikiamo išlaikymo 150,00 Eur suma per mėnesį.

Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu prašė priteisti ieškovo atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas už suteiktą teisinę pagalbą byloje. Nesutinka, jog ieškovė turi pareigą dėl išlaikymo, jau pilnamete tapusiai dukrai K. B.. Pažymėjo, jog šis klausimas yra išspręstas, nes K. B. savarankiškai kreipėsi į teismą ir nuo pilnametystės jai teikiamas išlaikymas (parama) iš atsakovės. Ieškovas tinkamai neprižiūri sūnaus K. B. ir tai patvirtina bylos rašytiniai įrodymai. Atsižvelgiant į VTAS išvadą, mano, jog jei būtų tenkintas ieškovo ieškinys dėl vaiko gyvenamosios vietos, tai atsakovei turi būti sudarytos sąlygos nuo 18.00 val. iki 21.30 val. nuotoliniu būdu ir nekliudomai bendrauti su sūnumi ryšio priemonėmis – telefonu ar internetiniu ryšiu. Dėl atostogų su vaiku, mano, jog atsakovė turi turėti daugiau laiko, kad jį praleistų su vaiku. Nesutinka, jog būtų nukrypta nuo lygių dalių principo dalinant santuokoje įgytą sutuoktinių turtą. Išvadoje (b.l. 58-59,85) institucija teikianti išvadą byloje nurodė, jog specialistai lankėsi adresu (duomenys neskelbtini), esančiame gyvenamajame name, priklausančiame ieškovo motinai L. Š., kuri leidžia jam su vaikais čia gyventi. Namo antrame aukšte yra atskiras kambarys K., o K. gyvena viename kambaryje su tėvu. Lankymosi metu gyvenamosiose patalpose trūko tvarkos ir švaros. Vaikų nuomonė nesiaiškinta, atsižvelgiant į tėvų priešiškus reikalavimus. I. B. ir U. B. šeima neįrašyta į VTAS socialinės rizikos šeimų sąrašą, skundų nebuvo gauta. Mano, jog siekiant išsiaiškinti vaiko geriausius interesus, tikslinga, kad K. B. apklaustų teismo psichologas. Jei vaiko K. B. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su tėvu, jo patikslintu ieškiniu prašoma nustatyti vaiko bendravimo tvarka su motina atitiktų vaiko interesus.

Po teismo psichologo pateiktos vaiko apklausos, VTAS atstovas nurodė, kad tenkinus atsakovės priešieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo vaikas patirtų nepatogumų keičiant jo ugdymo įstaigą. Atsižvelgus į vaiko nuomonę, tikslinga jo gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu. Mano, jog išlaikymo dydis vaikui, dėl kurio tėvai sutarė yra optimalus. Papildomai prašė teismo nustatyti tvarką, kuria vaikas su atsakovė bendrautų ryšio priemonėmis. Nevertina ieškovo elgesio, susijusio su K. B. mokytojos pastabomis, kaip fakto dėl ieškovo sūnaus nepriežiūros.

Šiaulių apygardos teismo psichologė V. Š. išklausė vaiko K. B. nuomonę ir nurodė, kad nesaugumą jam kelia mintis, kad jam reikėtų kalbėti kita kalba, tektų atsiriboti nuo mokyklos, draugų. Gyvendamas pas tėtį, norėtų praleisti daugiau laiko su užsienyje gyvenančia mama. Su mama norėtų susitikti kokį 10 kartų, du su puse mėnesio, kai atvažiuoja norėtų susitikti visada. Vaiko gyvenime svarbus tiek tėčio, tiek mamos dėmesys, todėl rekomenduojama savo bendravimą su vaiku susiplanuoti taip, kad berniukas turėtų galimybę pabūti su abiem tėvais (įprastu metu, per šventes, atostogas, leidžiant laisvalaikį). Pagrindinis tėvų uždavinys šiuo atveju - atsižvelgti ir lanksčiau reaguoti į vaiko nuomonę, išgyvenamas emocijas, neįtraukiant sūnaus į tarpusavio konfliktus.

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys ir priešieškinys tenkintini iš dalies.

I. B. ir U. B. susituokė (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto civilinės metrikacijos sk., įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 5). Santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė dukra K. B.; 2(duomenys neskelbtini) gimė K. B. (b.l. 6,7). Valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad U. B. nuosavybe registruotas žemės sklypas, gyvenamasis namas, ūkinis pastatas, malkinė, tvartas, kluonas, malkinė ir kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini); U. B. nuosavybe registruotas 3795/26621 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); I. B. nuosavybe registruotas žemės sklypas ir gyvenamasis namas (statusas formuojamas), esantys (duomenys neskelbtini); I. B. nuosavybe registruotas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini); U. B. ir I. B. bendrąja jungtine nuosavybe registruotas butas (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo 155/966 dalis (duomenys neskelbtini) registruota I. B. asmenine nuosavybe); U. B. bendrąja jungtine nuosavybe registruotas butas (duomenys neskelbtini) (b.l. 9-12,13-17,18-19,20-21,22-23,24-25,74-76). Pagal VĮ „Regitra“ duomenų išrašą U. B. nuosavybe registruotos transporto priemonės: automobilis „VW GOLF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio priekaba „IFOR WILLIAMS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); motociklas „QINGQI PIONNER“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 26,27,28). Pagal VĮ „Regitra“ duomenų išrašą I. B. nuosavybe registruota transporto priemonė: automobilis „MITSUBISHI PAJERO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 73). Šiaulių rajono savivaldybės administracijos U. B. nuosavybe registruotas krautuvas „KOMATSU SK04J“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 29). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau - VSDFV) duomenimis, U. B. nėra registruotas išmokų gavėjų registre, nuo 2017 m. liepos 5 d. sudarė darbo sutartį dėl darbo (duomenys neskelbtini) pareigose (b.l. 8,77-79). U. B. yra 45 proc. darbingas, ką patvirtina neįgaliojo pažymėjimo kopija (b.l. 79). Bylos duomenimis I. B. 2015 m. lapkričio 16 buvo tikrinta Šiaulių apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos (b.l. 62). Metalo laužo pirkimo – pardavimo sutartimi 2017 m. kovo 31 d. U. B. (duomenys neskelbtini) pardavė metalo laužo (b.l. 53). Už laikotarpį 2017-01-01 – 2017-12-31 U. B. VšĮ „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“ išrašė mokėjimo pranešimą (b.l. 64). Pateiktas 2016-11-01 – 2017-05-14 I. B. banko sąskaitos išrašas (b.l. 43-44). Pateikti K. B. elektroninio dienyno duomenys (2016-09-16 - 2017-05-09; 2017-09-06 – 2017-11-22) apie pastabas ir pagyrimus (b.l. 45-49,106-109). Pateiktos pažymų kopijos apie K. B. specialiųjų poreikių įvertinimą, ugdymo ir (ar) švietimo pagalbos skyrimo (b.l. 60-61). Pateiktas K. B. susirašinėjimo su mama I. B. išrašas.

Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 str. 2 d. numato, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigas numato CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92 ir 3.100 str. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada, tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis. Pagal CK 3.60 str. preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Taip pat teismas gali pripažinti, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str.).

Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė pripažinti, kad jo ir atsakovės santuoka iširo dėl atsakovės kaltės. Priešieškiniu atsakovė prašė nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovei pareiškus priešieškinį, ieškovas sutiko, jog santuoka būtų nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, teismas daro išvadą ir nesant ginčo dėl šio reikalavimo, yra pagrindas pripažinti, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str.). Teismas pritaria šalių argumentams, jog santuokiniai sutuoktinių ryšiai galutinai nutrūko nuo 2016 m. spalio mėn., ir atstatyti jų neįmanoma. Sutuoktiniai daugiau nei vieneri metai gyvena skyrium, bendro ūkio netvarko, santuokinio gyvenimo negyvena ir tarpusavyje nebendrauja. Tuo šis atsakovės priešieškinio reikalavimas tenkintinas visiškai. Atsakovei prašant ir ieškovui neprieštaraujant po santuokos nutraukimo atsakovei paliktina santuokos metu turėta pavardė B., o atsakovui – B. (CK 3.69 str. 1 d.). Tiek ieškovas, tiek atsakovė yra darbingi (atsakovas darbingas tik 45 proc.), tačiau nereiškiant reikalavimų dėl vieno iš buvusio sutuoktinio išlaikymo priteisimo, po santuokos nutraukimo išlaikymas jiems nepriteistinas, ginčo dėl to nėra.

Teismas, nutraukdamas santuoką, turi nustatyti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką ir išspręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų išlaikymo, taip pat vieno sutuoktinio išlaikymo bei jų bendro turto padalijimo klausimus, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 str.). Todėl dėl šiai civilinei bylai aktualių klausimų išsprendimo pasisako žemiau.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Tarp šalių yra kilęs ginčas dėl vaiko gyvenamosios nustatymo. Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu, o jeigu kyla ginčas – teismo sprendimu (CK 3.169 str. 1,2 d.). Teismas ginčą išsprendžia, atsižvelgdamas į vaiko norą, vadovaudamasis vaiko interesais (CK 3.174 str. 2 d.) bei principu, kad abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėjant vaikus yra lygios, o vaikų gyvenamoji vieta nustatoma įvertinus, su kuriuo iš tėvų gyvendamas vaikas bus geriau prižiūrimas ir auklėjamas, kurio pakankamai geros materialinės sąlygos, kad jis kito iš tėvų atitinkamai remiamas galėtų deramai augti ir tobulėti; lemiamą reikšmę turi tėvų asmeniniai bruožai, santykiai su vaikais, požiūris į vaikus, vaikų auklėjimo prioritetai ir kt. (Jungtinių Tautų vaiko teisių apsaugos konvencijos 12 str.).

Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė nustatyti vaiko K. B. gyvenamąją vietą su juo, o atsakovė pareiškė priešieškinį, prašydama vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Vertinant šių reikalavimų pagrįstumą, būtina nustatyti, ar esanti aplinka, kurioje nepilnametis vaikas šiuo metu gyvena su vienu iš tėvų, tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta nustačius vaiko gyvenamąją vietą su kitu iš jo tėvų. Pažymėtina, jog K. B., gim. (duomenys neskelbtini), bylos nagrinėjimo metu tapo pilnamete, todėl jos gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo klausimai bei klausimas dėl išlaikymo (paramos) priteisimo tapo nebeaktualūs.

Aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys, ką nurodė išvadoje ir vaiką apklaususi teismo psichologė. Atsakovė buvo nurodžiusi, jog ieškovas ilgą laiką niekur nedirba. Tačiau teismui pateikti duomenys, jog ieškovas 2017-07-05 įsidarbino. Atsakovė pažymėjo, jog (duomenys neskelbtini) apsigyveno su seserimi ir mama, susirado darbą. Tačiau teismas neturi duomenų apie atsakovės gyvenimo sąlygas iš kompetentingos institucijos. Nors atsakovė nurodė, jog sūnus labai nori gyventi su ja, tačiau vaikas yra labiau linkęs pasirinkti tėčio aplinką, išreiškia baimes, susijusias su gyvenamosios vietos keitimu, išvykimu į jam nepažįstamą aplinką ir mokymosi tvarką užsienyje. Kad vaikui reikalingas jo mokslo tęstinumas, nes nustatyti tam tikri specialūs poreikiai, nurodė ir vaiko mokytoja A. J.. Kad K. B. liktų gyventi su tėvu pritarė ne tik vaiko sesuo K. B., bet ir išvadą teikiančios institucijos atstovas.

Atsakovė pateikė duomenis apie vaikui pateiktas mokytojos pastabas, VTAS išvadoje nurodytas aplinkybes dėl vaiko švaros ir tvarkos jo gyvenamojoje vietoje bei duomenis apie vaiko išvaizdą, jam atvykus pas psichologę. Šie argumentai nesudaro pagrindo teigti, jog K. B. yra neprižiūrimas. Mokytojos pastabų turinys dėl vaiko rodo, jog jas galima koreguoti ir nepateikta priešingų duomenų, jog ieškovas į jas nereagavo. Sutiktina, jog dėl ieškovo vertinimo, kaip vaikas turi būti ugdomas, rengtis ar mokytis, susidaro tam tikrų bendravimo nesklandumų su mokytoja, tačiau šios aplinkybės nėra ypač reikšmingos nagrinėjamam klausimui. Šią teismo išvadą patvirtino ir išvadą teikiančios institucijos atstovas. Nors siekiant užtikrinti vaiko teisę mokytis gimtąja kalba susisiekta su (duomenys neskelbtini) gimnazija, kuri moko vaikus pagal nuotolinio mokymo programą ir gautas patvirtinimas, kad jei vaikas gyvens su mama, jis galės mokytis šioje gimnazijoje, tačiau teismas, įvertinęs pateiktus duomenis apie vaiko poreikius mokslui, išklausęs jo mokytojos, sesers ir tėvo parodymų dėl vaiko savarankiškumo ir kt. gebėjimų, abejoja, ar apskritai vaikas galėtų mokytis nuotoliniu būdu.

Teismo vertinimu klausimui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo spręsti yra esamas vaiko gyvenamosios vietos sąlygų pastovumas, ryšys su ieškovo motina (vaikui senele) L. Š. ir seserimi K. B.. Vaikas šiuo metu gyvena su tėvu, o atsakovė nuo 2016 m. spalio mėn. išvyko į užsienį. Taip pat vaikas šiuo metu lanko ugdymo įstaigos pradines klases, taip pat lanko papildomus sporto užsiėmimus, tęsiamas jo nustatytų ugdymo specialiųjų ir kitų mokymosi poreikių tenkinimas. Atsižvelgiant į vaiko gyvenimo su tėvu laikotarpį, jo mamai išvykus, ir įvykusius reikšmingus įvykius jo ugdyme, sporto veikloje, teismo vertinimu šiuo metu yra svarbus vaiko gyvenamosios vietos aplinkos pastovumas, kurioje jis pragyveno nuo pat gimimo ir keisti vaiko gyvenamosios vietos aplinkos nėra pagrindo.

Pažymėtina ir tai, kad, sprendžiant dėl to, ar esanti aplinka užtikrina vaiko poreikius, jo galimybes sveikai augti ir vystytis, būtina atsižvelgti į bendruosius vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš skyriumi gyvenančių tėvų kriterijus: šeimos aplinkos sąlygas; vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų; tėvų dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus; tėvų požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-04-26 nutartis byloje 3K-3-269/2013). Vaiko interesus kiekvienoje byloje būtina individualizuoti. Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti jam reikalingais dalykais, žaisti, lavinti savo gabumus, būti apsaugotas nuo suaugusių kasdienių rūpesčių ir pan. Pažymėtina, kad teismo sprendimo ir šiuo atveju negali nulemti tėvų lytis, t. y. teismas negali suteikti tėvui ar motinai privilegijų, spręsdamas jų ginčą dėl to, su kuriuo iš jų nustatytina vaiko gyvenamoji vieta. Vaiko interesai tai yra esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Institucijos teikiančios byloje išvadą specialistai ištyrė tik ieškovo gyvenamosios vietos gyvenimo ir buities sąlygas vaikui, apsilankydami šeimoje. Šiuo metu ieškovas su sūnumi ir pilnamete dukra gyvena ieškovo motinai priklausančiame gyvenamajame name. Namo antrame aukšte yra atskiras kambarys dukrai, o sūnus gyvena su tėvu viena kambaryje. K. B. yra atskira lova. Lankymosi metu gyvenamosiose patalpose trūko švaros ir tvarkos. Teismas neturi duomenų apie atsakovės gyvenamąją vietą.

Teismo vertinimu aplinka, kurioje dabar gyvena K. B., yra jam pastovi ir saugi bei užtikrina vaiko poreikius, jo galimybes sveikai augti ir vystytis. Tuo tarpu, teismui neturint duomenų apie atsakovės gyvenamojoje vietoje, jos sūnui sudarytas sąlygas gyventi, vertina, jog tik ieškovas vaikui turi tinkamas sąlygas gyventi. Teismas jau ne kartą pažymėjo, jog nėra aišku, kokiomis buities sąlygomis gyventų nepilnametis vaikas užsienyje atsakovės sesers gyvenamosiose patalpose, jei jis gyventų kartu su atsakove. Taip pat pažymėtina, jog pas ieškovo motiną yra tinkamos sąlygos leisti vaikui laiką po pamokų, ilsėtis, galimybė ruošti pamokas ir kt.

Tačiau svarbiausia, jog sprendžiant klausimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, būtina atsižvelgti į šio vaiko nuomonę (CK 3.174 str. 2 d., 380 str. 1 d.). Šiaulių apygardos teismo psichologės išvadoje konstatuotas vaiko glaudus ryšys su abiem tėvais, tačiau akcentuojamas vaiko noras gyventi pas tėtį, kuo daugiau laiko praleidžiant su mama. Todėl teismas skatina abi šalis atsižvelgti ir lanksčiau reaguoti į išsakytą vaiko nuomonę, neįtraukti vaiko į tarpusavio konfliktus. Įvertinus vaiko amžių (greit vaikui sukaks dešimt metų), dabartinę emocinę ir psichologinę būseną (bylos duomenimis berniuko poreikis jaustis saugiam), artimą ryšį tiek su tėvu, tiek su motina, bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta aplinkybių, kad vaiko noras šiuo metu gyventi su tėvu galėtų prieštarautų jo interesams (CK 3.174 str. 2 d.).

Įvertinus šalių parodymus, liudytojų A. J., L. Š. ir K. B. paaiškinimus ir byloje esančius rašytinius įrodymus, konstatuotina, kad nepilnamečio K. B. interesus (ugdymo, po pamokinio lavinimo ir kt.) šiuo metu labiausiai atitinka jo gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu U. B.. Todėl tuo visiškai tenkintinas ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, o atsakovo priešieškinio reikalavimas - atmestinas, nes nėra pagrindo nustatyti ir tuo pačiu keisti nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir ją nustatyti kartu su atsakove (motina) (Vaiko teisių apsaugos konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str. 1 d., 3.161 str., 3.168 str., 3.169 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.). Vaiko gyvenamoji vieta nustatytina jo tėvo gyvenamojoje vietoje (CK 3.169 str. 1,2 d.). Kiti šalių nurodyti ginčo motyvai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nėra teisiškai reikšmingi.

Pažymėtina, teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata (galutinio sprendimo) galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, bet kuri šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo.

Dėl išlaikymo vaikui (K. B.) periodinėmis išmokomis priteisimo.

Tėvų prievolė išlaikyti savo vaikus yra absoliuti, t. y. nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimė susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, ar vaiko tėvai gyvena kartu (santuokoje, partnerystėje ir pan.) ar atskirai, vaikas atskirtas nuo tėvų ar apribota jų valdžia (išskyrus vaiko įvaikinimą), tėvai (kiekvienas jų) turi teikti išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-15 nutartis byloje Nr. 3K-3-513/2011). Tėvai atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (požiūrių) sistemai, už paramą vaikui siekiant išsilavinimo, jam realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-09-13 nutartis byloje Nr. 3K-3-469/2006, 2006-11-22 nutartis byloje Nr. 3K-3-628/2006).

Kaip nurodo ieškovas, atsakovė nuo ieškinio pateikimo teismui dienos neteikia materialinio išlaikymo savo sūnui. Atsakovė teigia priešingai, jog rūpinosi šeima, pervedė pinigų į dukters sąskaitą, užsakė maisto prekių į namus, siuntė siuntinius su nupirktais drabužiais, mokymosi priemonėmis. Ieškovas prašė priteisti sūnui išlaikymą iš motinos periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur kas mėnesį. Teismo posėdžio metu ginčo dėl išlaikymo dydžio tarp šalių nekilo, todėl teismas nedetalizuoja nepilnamečio K. B. poreikių, kuriuos ieškinyje nurodė ieškovas. Išvadą teikiančios institucijos nurodė, jog toks išlaikymo dydis atitinka vaiko interesus ir teismas su tokiu vertinimu sutinka. Išklausius ieškovo ir atsakovės teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, konstatuotina, kad nurodyti sūnaus poreikiai ir išlaidos jiems patenkinti atitinka protingumo kriterijų, jie nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu. Priešingai, visos išlaidos yra susietos su būtinomis sąlygomis, kurias tėvai privalo užtikrinti (maistas, apranga, higiena, sveikata, laisvalaikio poreikiai ir kt.). Teismas sprendžia ar tėvai gali skirti tokio dydžio išlaikymą savo vaikui.

Materialiai išlaikyti vaikus yra abiejų tėvų pareiga. Vaiko išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. (CK 3.192 str.). Šios turtinės asmeninės prievolės vaiko tėvai negali atsisakyti vykdyti arba perkelti vykdymą kitiems asmenims ar vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. Tėvai, siekdami garantuoti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai bei socialiai vystytis, realizuoti ir tenkinti savo įgimtus ir įgytus sugebėjimus, privalo savo pareigas vykdyti tinkamai. Sprendžiant išlaikymo dydžio klausimą, pirmenybė teikiama ne tėvų turtinei padėčiai, bet vaiko interesams. Pareiga materialiai išlaikyti vaiką susijusi su gyvybiškai svarbių vaiko vystymosi poreikių patenkinimu, todėl ji turi būti teikiama nuolat, be pertraukų ir reikiamo dydžio bei formos. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-10 nutartis byloje Nr. 3K-3-495/2009).Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu.

Pažymėtina, kad vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 str. 1 d.), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Dėl to, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant išlaikymo vaikams dydžio nustatymo klausimą, atsižvelgtina į tai, jog savo nepilnamečius vaikus privalo išlaikyti abu vaiko tėvai, jų teikiamo išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas sąlygas vaiko vystymuisi. Pažymėtina, jos siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus.

Atsakovė nurodo, kad prie išlaikymo prisidėjo užtikrindama vaiko maistą, aprangą, mokymosi priemones. Pažymėtina, kad išlaikymo instituto paskirtis ir tikslas – nuolatinis lėšų teikimas kasdienių vaiko poreikių tenkinimui, siekiant užtikrinti tinkamą jo vystymąsi, ugdymą, gebėjimų tobulinimą ir kt., o išlaikymas vaikui reikalingas nuolat, tai yra kiekvieną dieną. Tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-09 nutartis byloje Nr. 3K-3-233/2011). Byloje nepateikta duomenų, kad atsakovė kiekvieną mėnesį būtent ieškovui nuo ieškinio pateikimo teismui dienos padeda išlaikyti vaiką skirdamas jam pinigines lėšas, rūbus, mokymosi priemones, ką patvirtino ir liudytoja K. B..

Teismo vertinimu atsakovė I. B. yra sveika ir darbinga, galinti uždirbti lėšų tiek savo pragyvenimui, tiek vaiko išlaikymui, ko neneigia ir ji pati. Įvertinus aukščiau išdėstytą konstatuotina, jog atsakovė turi pareigą rasti būdus ir galimybes, kaip išlaikyti savo nepilnametį vaiką, suteikiant jam galimybę tinkamai gyventi, augti ir vystytis. Byloje iš tiesų nėra duomenų, pagrindžiančių kokia apimtimi prie vaiko išlaikymo prisidėjo atsakovė, todėl teismas jos motyvus dėl teikiamo išlaikymo atmeta kaip neįrodytus (jie vertintini priteisiant iš atsakovės išlaikymo įsiskolinimą K. B. išlaikymui).

Teismas atsižvelgęs į bylos rašytinius įrodymus apie abiejų šalių turtinę padėtį, nagrinėjamu atveju konstatuoja, jog 150,00 Eur dydžio išlaikymas iš motinos (atsakovės) yra proporcingas šalių turtinei padėčiai bei sprendimo priėmimo dienai yra pakankamas normalių vaiko vystymosi sąlygų užtikrinimui, atsižvelgiant ir į vaiko amžių. Iš atsakovės priteistinas 150,00 Eur išlaikymas nepilnamečiui sūnui K. B. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškovo kreipimosi dėl išlaikymo priteisimo į teismą dienos (2017-04-13) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Tuo yra visiškai tenkintinas ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo, o atsakovės priešieškinio reikalavimas atmestinas.

Išlaikymo lėšomis uzufrukto teise pavestina disponuoti nepilnamečio vaiko tėvui U. B. (CK 3.185 str. 1 d.). Išaiškintina, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik vaiko interesams tenkinti (CK 3.203 str. 1 d.).

Pažymėtina, kad pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar vaiko poreikiams ir esant ginčui, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 str.).

Dėl vaiko bendravimo tvarkos su motina nustatymo.

Tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaiką ir yra atsakingi už savo vaiko auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaiko sveikata, jo dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikui yra lygios, tačiau tėvai atlikdami šias pareigas turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis. CK 3.165 str. 3 d. numato, kad visus klausimus, susijusius su vaiko auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu ir tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas.

Bylos duomenimis atsakovė neprašė nustatyti konkrečios jos bendravimo tvarkos su sūnumi tvarkos patikslinto ieškinio tenkinimo atveju. Priešieškinyje nurodė, jog atsakovė neprieštarautų, kad būtų nustatyta ieškovo bendravimo su vaiku tvarka, nustatant, kad ieškovas gali nekliudomai bendrauti su vaiku jo gyvenamojoje vietoje, taip pat nustatant, kad ieškovas praleidžia su vaiku pusę vaiko mokyklinių vasaros atostogų. Teismo posėdžio metu, atsižvelgiant į VTAS pateiktą išvadą byloje dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, atsakovės atstovė mano, jog jei būtų tenkintas ieškovo ieškinys dėl vaiko gyvenamosios vietos, tai atsakovei turi būti sudarytos sąlygos nuo 18.00 val. iki 21.30 val. nuotoliniu būdu ir nekliudomai bendrauti su sūnumi ryšio priemonėmis – telefonu ar internetiniu ryšiu. Dėl atostogų su vaiku, mano, jog atsakovė turi turėti daugiau laiko, kad jį praleistų su vaiku.

Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė nustatyti nepilnamečio vaiko K. B. bendravimo su atsakove tvarką, kad jai būnant Lietuvoje jos bendravimas būtų be jokių apribojimų nenustatant konkretaus bendravimo grafiko, tačiau atsižvelgiant į vaiko dienos ir ugdymo režimą bei atsakovės ir vaiko bendravimo poreikius bei galimybes, atsakovei būnant užsienyje – nustatyti atsakovės ir sūnaus bendravimą tik vasaros atostogų metu vieną mėnesį atsakovės pasirinkimu su galimybe išskaidyti bendravimo laikotarpį po dvi savaites.

Atsižvelgiant šiuos šalių argumentus bei į ieškovo, atsakovės ir jos atstovės ir institucijos teikiančios išvadą atstovų paaiškinimus, vaiko nuomonę, nustatytina ieškovės prašoma tokią atsakovės dalyvavimo auklėjant nepilnametį sūnų K. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir bendravimo su juo tvarką: atsakovei būnant Lietuvoje jos bendravimas būtų be jokių apribojimų nenustatant konkretaus bendravimo grafiko, tačiau atsižvelgiant į vaiko dienos ir ugdymo režimą bei atsakovės ir vaiko bendravimo poreikius bei galimybes, atsakovei būnant užsienyje – nustatyti atsakovės ir sūnaus bendravimą metu ieškovo ir atsakovės pasirinkimu su galimybe išskaidyti bendravimo laikotarpį po per pusę. Kadangi iš esmės šalys nutarė neriboti ir maksimaliai išnaudoti vaiko bendravimo tvarką su motina, konkreti bendravimo su vaiku tvarka nenustatytina. Tačiau teismas mano, jog visų sūnaus atostogų metu, atsakovė su sūnumi gali bendrauti pusė šių atostogų trukmės, todėl ieškovo pasiūlyta bendravimo tvarka keistina dalyje dėl atsakovės bendravimo su sūnumi per atostogas. Nėra duomenų, jog ieškovas ribotų atsakovės bendravimą su sūnumi jo atostogų metu, ar taip elgtųsi jau pilnametė K. B.. Tačiau ieškovo bendravimo tvarka teismo papildytina, jog ieškovas pagal vaiko poreikius turi sudaryti galimybę kasdien bendrauti su jo motina laikotarpyje nuo 18.00 val. iki 21.30 val. nuotoliniu būdu ir nekliudomai, nenustatant konkrečios bendravimo tvarkos šiomis priemonėmis ir jų trukmės. Ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimai tenkintini iš dalies, atsakovės – atmestini.

Teismas nenustatė, jog atsakovei būtų trukdoma bendrauti su sūnumi, o pateiktas K. B. susirašinėjimo su mama I. B. išrašas rodo tik motinos ir dukros K. B. tarpusavio nesutarimus dėl išlaikymo, kurie šiai bylai nėra reikšmingi. VTAS taip pat neturi duomenų, jog atsakovei kada buvo trukdoma bendrauti su sūnumi.

Išaiškintina, jog vaikui paaugus ir tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti kitokią bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 str. 4 d.).

Dėl išlaikymo (įsiskolinimo) vaikui (K. B.) priteisimo.

Pradėjus bylos nagrinėjimą K. B., gim. (duomenys neskelbtini), tapo pilnamete. Teismas pažymi, jog išlaikymas priteisiamas vaikui, o ne jo įstatyminiam atstovui – tėvui (CK 3.157 str., 3.272 str. 1 d.). Išlaikymui priteistą turtą tvarko uzufrukto teise tas iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi nepilnametis vaikas (CK 3.190 str. 1 d.). Nors atsakovės atstovė pažymėjo, kad išlaikymo klausimas K. B. yra išspręstas, nes ji savarankiškai kreipėsi į teismą ir nuo pilnametystės jai teikiamas išlaikymas (parama) iš atsakovės. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, iš atsakovės dukrai K. B. išlaikymas (parama) priteista tik nuo pilnametystės ir susieta su jos mokslo metų pradžia (rugsėjo 1 d.). Pažymėtina, jog pagal susiklosčiusią teismų praktiką nėra reikalaujama, kad bylose dėl išlaikymo priteisimo dalyvautų ir patys nepilnamečiai vaikai, kurių naudai priteisiamas išlaikymas.

Ieškovo patikslintas ieškinys atsakovei dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo buvo pareikštas už laikotarpį, kuris apima periodą nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. nuo 2017-04-13 iki K. B. pilnametystės ir ieškiniu neprašoma priteisti išlaikymo (paramos) pilnamečiui vaikui už laikotarpį, kai K. B. tarpo pilnamete.

Teismas pažymi, jog tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus iki pilnametystės negali būti perkeliama. Tarp šalių kilo ginčas, ar šalių dukrai sulaukus pilnametystės, ieškovas turi teisę reikšti reikalavimus dėl atsakovės pareigos išlaikyti dukrą. Įvertinus tai, jog tarp šalių nėra ginčo dėl išlaikymo dydžio, vertinant ir dukros poreikius, teismas mano, jog jie proporcingi priteistam išlaikymui Todėl atsakovė turi pareigą sumokėti ieškovui išlaikymo įsiskolinimą laikotarpiu nuo 2017-04-13 iki 2017-07-26, nes tinkamai nepasirūpino jo teikimu dukrai K. B.. Iš įsiskolinimo sumos atimtinos 100,98 Eur ir 56,71 Eur sumos, atsakovės išleista užsakant šeimai maistą, nes nenustatyta, jog užsakymas buvo atšauktas ar grąžintas, bei 40,00 Eur pervestų pačiai K. B.. Todėl iš dalies tenkintinas ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo K. B. priteisimo. Iš atsakovės priteistina išlaikymo įsiskolinimo 322,31 Eur suma ieškovui už K. B. išlaikymą nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki jos pilnametystės (104 d. x 5,00 Eur dienai – 197,69 Eur sumą).

Dėl santuokos metu įgyto turto padalinimo.

Nutraukiant santuoką, teismas turi išspręsti bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 str.). CK 3.87 ir 3.88 str. įtvirtinta prezumpcija, kad santuokos metu įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nepriklausomai nuo to, įgytas jis vieno ar abiejų sutuoktinių vardu, kol nėra įrodyta, jog jis yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios ir nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK 3.123 str. numatytais atvejais (CK 3.117 str. 1,2 d.). Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia turi būti nustatomas dalintinas turtas ir jo vertė, ir tik po to turi būti sprendžiama dėl kiekvienam iš sutuoktinių priklausančių kompensacijų bei priteistinų turto dalių (CK 3.118 - 3.119 str.). Įstatyme nustatyta, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, galiojančias bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 str.). teismas sutinka su atsakovės atstovės argumentais, jog byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių būtų galima nukrypti nuo lygių turto dalių principo.

Dėl santuokoje įgyto kilnojamojo turto padalinimo.

Šalys sutarė, jog nekilnojamasis turtas: automobilis „VW GOLF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 3000,00 Eur vertės, automobilio priekaba „IFOR WILLIAMS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 800,00 Eur vertės; krautuvas „KOMATSU SK04J“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 5000,00 Eur vertės; motociklas „QINGQI PIONNER“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 500,00 Eur vertės, po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atitektų ieškovui. Atsakovei neprieštaraujant dėl tokio minimo kilnojamojo turto padalinimo, teismas šį susitarimą patvirtina.

Tarp šalių kilo ginčas, kam po santuokos nutraukimo atiteks automobilis „MITSUBISHI PAJERO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 1500,00 Eur vertės. Ieškovui naudotis šiuo turtu, kartu tenkinant nepilnamečio vaiko poreikius, asmeninės nuosavybės teise priskirtinas lengvasis automobilis „VW GOLF“, o atsakovei, taikant sutuoktinių lygių turto dalių padalinimo principą, taip pat tenkinant nepilnamečio vaiko poreikius natūra priskirtinas automobilis „MITSUBISHI PAJERO“.

Toks kilnojamojo turto padalinimo natūra klausimo išsprendimas, iš dalies tenkinant patikslinto ieškinio ir priešieškinio reikalavimus dėl kilnojamojo turto padalinimo atitinka ir nepažeidžia sutuoktinių bendro turto padalinimo principo ir teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5). Todėl automobilis „MITSUBISHI PAJERO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 1500,00 Eur vertės, po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteistinas atsakovei.

Dėl santuokoje įgyto nekilnojamojo turto padalinimo.

Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad šalys santuokos metu įgijo nekilnojamąjį turtą: U. B. nuosavybe registruotą žemės sklypą, gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą, malkinę, tvartą, kluoną, malkinę ir kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini); U. B. nuosavybe registruotas 3795/26621 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); I. B. nuosavybe registruotą žemės sklypą ir gyvenamąjį namą (statusas formuojamas), esančius (duomenys neskelbtini); I. B. nuosavybe registruotą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); U. B. ir I. B. bendrąja jungtine nuosavybe registruotą butą (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo 155/966 dalis (duomenys neskelbtini), registruota I. B. asmenine nuosavybe); U. B. bendrąja jungtine nuosavybe registruotą (duomenys neskelbtini); kuris sudaro bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę. Ginčo dėl jo vertės nėra. Gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statusas nėra įregistruotas, nes jis nėra baigtas. Tarp šalių nėra ginčo dėl nekilnojamojo turto įvertinimo ir jam pritaria.

Nors ieškovas prašė nukrypti nuo lygių santuokinio turto dalių principo ir teismas mano, kad tam ir nėra pagrindo ir sutinka su atsakovės atstovės argumentu.

Teismas natūra padalina sutuoktiniams priklausančius beveik vienodos vertės du butus, - ieškovui priskirdamas po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise butą (duomenys neskelbtini), 11092,00 Eur vertės, o atsakovei butą (duomenys neskelbtini), 14510,00 Eur vertės, atsižvelgiant į ieškovo atstovės argumentą, jog žemės sklypo 155/966 dalis (duomenys neskelbtini), registruota I. B. asmenine nuosavybe.

Teismas atmeta nemotyvuotą ieškovo argumentą, dėl ko jam turi būti priteistas sodas su nameliu (statusas formuojamas), esantis (duomenys neskelbtini) ir vertina anksčiau šalių pateiktą teismui susitarimą dėl likusio nekilnojamojo turto padalinimo, jį padalinant natūra. Po santuokos nutraukimo ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteistinas nekilnojamasis turtas: žemės sklypas 956,00 Eur vertės, gyvenamasis namas 2456,00 Eur vertės, ūkinis pastatas, 18,00 Eur vertės, malkinė 22,00 Eur vertės, tvartas 213,00 Eur vertės, kluonas 157,00 Eur vertės, malkinė 49,00 Eur vertės ir kiemo statiniai, 15,00 Eur vertės, esantys (duomenys neskelbtini) 3386,00 Eur vertės); 1897/26621 dalis žemės sklypo, 12486,00 Eur vertės, esančio (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, 215,00 Eur vertės, esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovei po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteistinas nekilnojamasis turtas: 1898/26621 dalis žemės sklypo, 12493,00 Eur vertės, esančio (duomenys neskelbtini); ir žemės sklypas 1854,00 Eur vertės ir gyvenamasis namas (statusas formuojamas), esantys (duomenys neskelbtini).

Todėl darytina išvada, kad viso santuokos metu įgyto šalių nurodyto turto, kuris sudaro bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę vertė yra 66836,00 Eur (ieškovo turto vertė yra 36479,00 Eur, atsakovės – 30357,00 Eur. Šalys nurodė, jog kreditorių neturi. Turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo klausimus reglamentuoja CK 3.116 ? 3.129 str. Turto padalijimo klausimai sprendžiami visų pirma vadovaujantis CK 3.118 str. reikalavimais. Šiame straipsnyje nustatyti tam tikri sutuoktinių turto dalijimo tvarkos ypatumai, taikomi tais atvejais, kai sutuoktiniai turi vykdytinų prievolių. CK 3.118 str. numato, kad dalijant bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, sudaromas turto balansas, tai yra pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir kiekvieno iš jų asmeninis turtas.

Teismas nustatė, jog santuokos metu turto vertė yra 66836,00 Eur. Tiek įstatyme, tiek teismų praktikoje dominuojančiu pripažįstamas turto padalijimas natūra, jeigu taip galima padalyti (CK 3.127 str. 3 d.). Teismas taip ir padalino santuokoje įgytą turtą, nes dalijant turtą natūra, paprastai nereikia kompensuoti antrajam sutuoktiniui jo dalies pinigais. Teismo vertinimu teismo atliktas sutuoktinių turto padalinimo būdas atitinka šalių interesus, o atsakovei iš ieškovo priteistina 6122,00 Eur piniginė kompensaciją už jam tenkančią didesnę santuokos metu įgyto turto dalį (CK 3.3 str. 1 d., 3.123 str. 1 d., 3.127 str. 3 d.).

Tenkinus ieškovo patikslintą ieškinį ir atsakovės priešieškinį iš dalies (iš esmės 75 proc. visų ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimų ir 25 proc. atsakovės priešieškinio reikalavimų) iš atsakovės valstybei priteistinos 8,28 Eur (75 proc. nuo 11,04 Eur) procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, nes jos viršija minimalią 3,00 Eur sumą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 96 str. 1,6 d.). Atsakovės žyminis mokestis valstybei santuokos nutraukimo dalyje sudarė 75,00 Eur; vaiko gyvenamosios vietos nustatymo dalyje - 75,00 Eur; 75,00 Eur nuo 3354,00 Eur dydžio turo padalinimo sumos. Teismas vertina, jog atsakovė šiose dalyse visiškai apmokėjo (251,00 Eur (b.l. 100,00)) žyminiu mokesčiu priešieškinio reikalavimus ir, todėl bylinėjimosi išlaidos valstybei iš atsakovės skaičiuotinos ir priteistinos: bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant dalyje – 30,25 Eur (56,25 Eur – likutis žyminio mokesčio 26,00 Eur) (nuo 75, Eur sumos); išlaikymo dalyje – 41,00 Eur (150,00 Eur x 12 x 3%, mažinant 75 proc.), išlaikymo įsiskolinimo dalyje - 15,00 Eur (322,31 Eur x 3%, mažinant 75 proc.) ir turto padalinimo dalyje 608,00 Eur (30357,00 – 3354,00 Eur), t. y. iš viso 694,25 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro žyminis mokestis (CPK 80 str., 93 str. 1 d., 96 str. 1 d.). 2017-02-03 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimu U. B. buvo suteikta 100 proc., kuri 2018-03-07 pratęsta (b.l. 146), valstybės garantuojama ir apmokama teisinė pagalba (b.l. 30-31), todėl remiantis 2018-02-06 pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (b.l. 43), iš atsakovės priteistinos 440,37 Eur išlaidos (75 proc. nuo 587,16 Eur sumos) už advokato teisines paslaugas ieškovei (CPK 93, 96, 99 str.). Iš ieškovo priteistina 350,00 Eur suma (25 proc. nuo 1400,00 Eur sumos) bylinėjimosi išlaidų sumą atsakovei už jai byloje teiktas advokatės teisines paslaugas (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1,2 d., 98 str.).

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270, straipsniais

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

patikslintą ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) iaulių miesto civilinės metrikacijos sk., įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp I. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ir U. B., a.k. (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovui U. B. palikti pavardę B. atsakovei I. B. palikti santuokinę pavardę B.

Nustatyti, kad nei vienam buvusiam sutuoktiniui kitas sutuoktinis išlaikymo nemoka.

Nustatyti nepilnamečio sūnaus K. B., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su tėvu U. B., a.k. a.k. (duomenys neskelbtini) jo gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš motinos I. B., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus K. B., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui 150,00 Eur (vieno šimto penkiasdešimties eurų) dydžio kas mėnesį mokamas periodines išmokas nuo 2017-04-13 iki sūnaus pilnametystės.

Paskirti vaiko tėvą U. B., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo vaikui lėšų tvarkytoju uzufrukto teise.

Priteisti iš motinos I. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 322,31 Eur (trijų šimtų dvidešimt dviejų eurų trisdešimt vieno euro cento) išlaikymo įsiskolinimą nepilnametės dukros K. B., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui, susidariusį laikotarpiu nuo 2017-04-13 iki 2017-07-26, ieškovui U. B., a.k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti tokią motinos I. B., a.k. (duomenys neskelbtini) dalyvavimo auklėjant nepilnametį sūnų K. B., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) ir bendravimo su juo tvarką: I. B. būnant Lietuvoje jos bendravimas būtų be jokių apribojimų nenustatant konkretaus bendravimo grafiko, tačiau atsižvelgiant į vaiko dienos ir ugdymo režimą bei atsakovės ir vaiko bendravimo poreikius bei galimybes, atsakovei būnant užsienyje – nustatyti atsakovės ir sūnaus bendravimą atostogų metu ieškovo ir atsakovės pasirinkimu su galimybe išskaidyti bendravimo laikotarpį po lygiai (t. y. per pusę lygiomis dalimis). Taip pat nustatyti, jog tėvas U. B. atsižvelgiant į vaiko dienos ir ugdymo režimą bei atsakovės ir vaiko bendravimo poreikius bei galimybes turi sudaryti galimybę kasdieną bendrauti su jo motina I. B. laikotarpyje nuo 18.00 val. iki 21.30 val. nuotoliniu būdu ir nekliudomai, nenustatant konkrečios bendravimo tvarkos ryšio priemonėmis ir jų trukmės.

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai.

Ieškovui U. B., a.k. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti santuokos metu įgytą kilnojamąjį turtą: automobilį „VW GOLF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 3000,00 Eur vertės, automobilio priekabą „IFOR WILLIAMS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 800,00 Eur vertės; krautuvą „KOMATSU SK04J“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 5000,00 Eur vertės; ir motociklą „QINGQI PIONNER“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 500,00 Eur vertės.

Atsakovei I. B., a.k. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti santuokos metu įgytą automobilį „MITSUBISHI PAJERO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 1500,00 Eur vertės.

Po santuokos nutraukimo ieškovui U. B., a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 956,00 Eur vertės, gyvenamąjį namą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2456,00 Eur vertės, ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 18,00 Eur vertės, malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 22,00 Eur vertės, tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 213,00 Eur vertės, kluoną, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 157,00 Eur vertės, malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 49,00 Eur vertės ir kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 15,00 Eur vertės, esančius (duomenys neskelbtini), (3386,00 Eur vertės); 1897/26621 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 12486,00 Eur vertės, esančias (duomenys neskelbtini); emės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 215,00 Eur vertės, esantį (duomenys neskelbtini).

Atsakovei I. B., a.k. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti nekilnojamąjį turtą: 1898/26621 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 12493,00 Eur vertės, esančias (duomenys neskelbtini); ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1854,00 Eur vertės ir gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) statusas formuojamas), esančius (duomenys neskelbtini).

Iš ieškovo U. B., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovei I. B., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti 6122,00 Eur (šešių tūkstančių vieno šimto dvidešimt dviejų eurų) piniginę kompensaciją už ieškovui tenkančią didesnę dalį santuokos metu įgyto turto natūra.

Iš ieškovo U. B., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovei I. B., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti 350,00 Eur (trijų šimtų penkiasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės I. B., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas: 694,25 Eur (šešis šimtus devyniasdešimt keturis eurus dvidešimt penkis euro centus) žyminio mokesčio (įmokos kodas 5660) ir 8,28 Eur (aštuonis eurus dvidešimt aštuonis euro centus) išlaidų, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (įmokos kodas 5660).

Priteisti iš atsakovės I. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 440,37 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt eurų trisdešimt septynis euro centus) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei, kurios mokamos į Valstybės mokesčių inspekcijos prie LR FM surenkamąsias sąskaitas „Swedbank“, AB Nr. (duomenys neskelbtini), AB Luminor Bank Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas Nr. (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių bankas Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą - (duomenys neskelbtini), įmokos kodą - 5630, mokėjimo paskirtį - įmoka už suteiktą ieškovui U. B. antrinę teisinę pagalbą.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos privaloma šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.