Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno, teisėjų Dalios Kursevičienės ir Daliaus Jocio,

gynėjams Juozapui Surbliui, Daivai Rocevičienei, Antanui Lekstučiui, Juozui Ančiukaičiui, Jurijui Koreckij, Audronei Matiukienei, Vaclovui Janušauskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro, nuteistųjų R. B., J. A., H. K., V. A., V. V., N. A., E. K. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. nuosprendžio, kuriuo:

E. K. nuteistas pagal BK 289 str. laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal BK 182 str. 2 d. laisvės atėmimu ketveriems metams, pagal BK 214 str. 1 d. laisvės atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas ketveriems metams. Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., 9 d., ši bausmė subendrinta su Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013-07-01 nuosprendžiu, paskirta galutine bausme, jas iš dalies sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas šešeriems metams. Bausmę skirta atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2014 m. rugsėjo 2 d., į bausmės laiką įskaitant bausmę, atliktą pagal 2013-07-01 Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendį.

E. K. išteisintas pagal BK 198¹ str. 1 d., 215 str. 1 d., nes neįvykdė šių nusikalstamų veikų.

I. G. nuteistas pagal BK 289 str. laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal BK 182 str. 2 d. laisvės atėmimu ketveriems metams, pagal BK 214 str. 1 d. laisvės atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas ketveriems metams. Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., 9 d., paskirta bausmė subendrinta su Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013-07-01 nuosprendžiu paskirta galutine bausme, jas iš dalies sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas penkeriems metams. Bausmę skirta atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2014 m. rugsėjo 2 d., į bausmės laiką įskaitant bausmę, atliktą pagal 2013-07-01 Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendį.

I. G. išteisintas pagal BK 198¹ str. 1 d., 215 str. 1 d., nes neįvykdė šių nusikalstamų veikų.

V. V. nuteistas pagal BK 289 str. laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal BK 182 str. 2 d. laisvės atėmimu ketveriems metams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas ketveriems metams, bausmę skiriant atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2014 m. rugsėjo 2 d.

V. V. išteisintas pagal BK 198¹ str. 1 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., nes neįvykdė šių nusikalstamų veikų.

A. Š. nuteistas pagal BK 24 str. 6 d. ir 182 str. 2 d. laisvės atėmimu trejiems metams, pagal BK 214 str. 1 d. laisvės atėmimu trejiems metams, pagal BK 215 str. 1 d. laisvės atėmimu trejiems metams, pagal BK 198¹ str. 1 d. laisvės atėmimu šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas trejiems metams. Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., 9 d., paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-11 nuosprendžiu paskirta galutine bausme, jas iš dalies sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas ketveriems metams. Bausmę skirta atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2014 m. rugsėjo 2 d., į bausmės laiką įskaitant bausmę, atliktą pagal 2013-12-11 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį.

A. Š. išteisintas pagal BK 289 str., nes neįvykdė šios nusikalstamos veikos.

V. A. nuteistas pagal BK 182 str. 2 d. laisvės atėmimu ketveriems metams, pagal BK 289 str. laisvės atėmimu vieneriems metams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas ketveriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2014 m. rugsėjo 2 d.

N. A. nuteistas pagal BK 24 str. 6 d. ir 182 str. 2 d. laisvės atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., 9 d., paskirta bausmė subendrinta su Alytaus rajono apylinkės teismo 2012-11-12 nuosprendžiu paskirta galutine bausme, jas iš dalies sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas ketveriems metams. Bausmę skirta atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2014 m. rugsėjo 2 d., į bausmės laiką įskaitant bausmę, atliktą pagal 2012-11-12 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendį.

N. A. išteisintas pagal BK 289 str., nes neįvykdė šios nusikalstamos veikos.

J. A. nuteistas pagal BK 24 str. 6 d. ir 182 str. 2d. laisvės atėmimu trejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2014 m. rugsėjo 2 d.

J. A. išteisintas pagal BK 289 str., nes neįvykdė šios nusikalstamos veikos.

R. B. nuteista pagal BK 24 str. 6 d. ir 182 str. 2d. laisvės atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., 9 d., paskirta bausmė subendrinta su Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013-07-01 nuosprendžiu paskirta galutine bausme, jas iš dalies sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas trejiems metams šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2014 m. rugsėjo 2 d., į bausmės laiką įskaitant bausmę, atliktą pagal 2013-07-01 Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendį.

R. B. išteisinta pagal BK 289 str., nes neįvykdė šios nusikalstamos veikos.

H. K. nuteistas pagal BK 189 str. 2d. laisvės atėmimu dvejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2014 m. rugsėjo 2 d., į bausmės laiką įskaitant sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2013-04-04 iki 2014-01-03 imtinai.

H. K. išteisintas pagal BK 289 str., nes neįvykdė šios nusikalstamos veikos.

N. L. nuteista pagal BK 189 str. 2 d. bauda 50 MGL, pagal BK 258 str. 2 d. bauda 10 MGL. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos, jas iš dalies sudedant, ir galutinė bausmė N. L. skirta 60 MGL (7800 litų) bauda, į bausmės laiką įskaitant sulaikymo laiką nuo 2013-03-21 iki 2013-03-22 (vieną parą) ir laikant, kad N. L. 2 MGL (260 litų) paskirtos baudos yra sumokėjusi.

Nuosprendžiu nukentėjusiosios I. B. pareikštas 99248 litų civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu.

Nuspręsta nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti 2014-06-04 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi laikinai apribotas nuosavybės teises kaltinamųjų bei liudytojų turtui, išskyrus areštuotas pinigines lėšas, išimtas iš N. L. 8150 litų ir G. J. 1870 litų. Nusikalstamu būdu gautus pinigus – iš N. L. išimtus 8150 litų ir iš G. J. išimtus 1870 litų, saugomus Klaipėdos AVPK depozitinėje banko sąskaitoje, konfiskuoti (BK 72 str.). Nuosprendžiu taip pat nuspręsta, vadovaujantis BK 72 str. 1 d., 2 d., 5 d., iš kaltinamųjų E. K., I. G., V. V., A. Š. solidariai konfiskuoti ir išieškoti 35320,50 litų, o iš V. A., J. A., N. A., R. B. solidariai konfiskuoti ir išieškoti 63669,20 litų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. K., I. G. ir V. V. nuteisti už tai, kad padedant nuteistajam A. Š., veikdami bendrininkų grupe, pasisavinę valstybės tarnautojo ir viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens vardą, padarė neteisėtus veiksmus; neteisėtai įgijo, laikė ir perdavė svetimų elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti; neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos, pažeisdami informacinės sistemos apsaugos priemones; neteisėtai atliko finansines operacijas, neteisėtai panaudodami svetimų elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis; apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą:

E. K., I. G., V. V., laikomi Šiaulių tardymo izoliatoriaus, adresu Trakų g. 10, Šiauliai, 14-oje kameroje, ir A. Š. iki 2013 m. vasario 22 d. susitarė, kad I. G., E. K. ir V. V. neteisėtai naudojamu mobiliojo ryšio telefonu skambins atsitiktiniams asmenims, jiems prisistatys valstybės tarnautojais ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiais asmenimis, taip apgaule įgis asmens anketinius ir prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenis, juos perduos A. Š., ir, panaudodami šiuos duomenis bei kitais būdais įgis nukentėjusiųjų turtą.

Veikdami pagal sutartą planą, E. K., I. G. ir V. V. 2013 m. vasario 22 d., apie 17.50 val., iš mobiliojo ryšio telefono, kurio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), paskambino I. B. į laidinį telefoną, I. G. prisistatė Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro pareigūnu (vėliau – ir AB „Swedbank“ darbuotoja Daiva), E. K. – Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (toliau – FNTT) pareigūnu S. Š., V. V. – AB „Swedbank“ darbuotoju R. M., ir pasakę, kad per jos banko sąskaitą buvo atlikta neteisėta 457 000 Lt dydžio finansinė operacija, bei pasiūlę bendradarbiauti su FNTT pareigūnais ir banko darbuotojais padedant išaiškinti nusikaltimą padariusius asmenis, paprašė pasakyti ir taip įgijo I. B. anketinius bei prisijungimo prie sąskaitos AB „Swedbank“ elektroninės bankininkystės duomenis.

Tęsdami nusikalstamą veiką, E. K., I. G. ir V. V. 2013 m. vasario 23 d. iš mobiliojo ryšio telefono, kurio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), skambino I. B. ir nurodė jai pervesti pinigų į tariamo FNTT referento A. Š. banko sąskaitą, kad būtų galima nustatyti nusikaltimą padariusius asmenis. Vykdydama šiuos nurodymus, I. B. 2013 m. vasario 23 d. AB „Swedbank“ klientų aptarnavimo padalinyje, adresu Taikos pr. 52C, Klaipėda, į A. Š. sąskaitą AB „Swedbank“ pervedė 1500 Lt, iš kurių 1480 Lt, I. G. nurodymu, A. Š. tą pačią dieną, apie 13.25 val., išėmė AB „Swedbank“ bankomate, adresu Šaltkalvių g. 2, Vilnius.

Tęsdami nusikalstamą veiką, E. K., I. G. ir V. V. 2013 m. vasario 24 d. iš mobiliojo ryšio telefono, kurio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), skambino I. B. ir nurodė jai pervesti pinigų į tariamo FNTT referento A. Š. banko sąskaitą, kad būtų galima nustatyti nusikaltimą padariusius asmenis. Vykdydama šiuos nurodymus, I. B. 2013 m. vasario 24 d. banko AB DNB banko skyriuje, adresu Taikos pr. 61, Klaipėda, į A. Š. sąskaitą AB DNB banke pervedė 2500 Lt, kuriuos, I. G. nurodymu, A. Š. tą pačią dieną išėmė AB DNB banko Vilniaus Akropolio skyriuje, adresu Ozo g. 25, Vilnius.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, I. G. 2013 m. vasario 24 d. iki 11.16 val. telefonu perdavė A. Š. I. B. prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenis, nurodė prisijungti prie I. B. banko sąskaitos ir iš šios sąskaitos į savo banko sąskaitą persivesti ten esančius pinigus. Vykdydamas I. G. nurodymus, A. Š. tą pačią dieną iš I. B. banko sąskaitos į savo sąskaitą AB „Swedbank“ pervedė 78 Lt.

Tęsdami nusikalstamą veiką, E. K., I. G. ir V. V. 2013 m. vasario 25 d. iš mobiliojo ryšio telefono, kurio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), skambino I. B. ir nurodė jai pervesti pinigų į savo sąskaitą AB „Swedbank“ ir tariamo FNTT referento A. Š. banko sąskaitą, kad būtų galima nustatyti nusikaltimą padariusius asmenis. Vykdydama šiuos nurodymus, I. B. 2013 m. vasario 25 d. AB „Swedbank“ klientų aptarnavimo padalinyje, adresu Taikos pr. 52C, Klaipėda, į savo banko sąskaitą pervedė 2500 Lt, o AB DNB banko skyriuje, adresu Taikos pr. 61, Klaipėda, į A. Š. sąskaitą AB DNB banke pervedė 3500 Lt, kuriuos, I. G. nurodymu, A. Š. tą pačią dieną išėmė AB DNB banko Vilniaus Akropolio skyriuje, adresu Ozo g. 25, Vilnius.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, I. G. 2013 m. vasario 25 d. iki 12.37 val. telefonu perdavė A. Š. I. B. prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenis, nurodė prisijungti prie I. B. banko sąskaitos ir iš šios sąskaitos į savo banko sąskaitą persivesti ten esančius pinigus. Vykdydamas I. G. nurodymus, A. Š. tą pačią dieną iš I. B. banko sąskaitos į savo sąskaitą AB „Swedbank“ pervedė 2492,5 Lt.

Tęsdami nusikalstamą veiką, E. K., I. G. ir V. V. 2013 m. vasario 26 d. iš mobiliojo ryšio telefono, kurio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), skambino I. B. ir nurodė pervesti pinigų į tariamo FNTT referento A. Š. banko sąskaitas, kad būtų galima nustatyti nusikaltimą padariusius asmenis. Vykdydama šiuos nurodymus, I. B. 2013 m. vasario 26 d. AB „Swedbank“ klientų aptaranavimo padalinyje, adresu Taikos pr. 52C, Klaipėda, į A. Š. sąskaitą AB „Swedbank“ pervedė 5000 Lt, o AB DNB banko skyriuje, adresu Taikos pr. 61, Klaipėda, į A. Š. sąskaitą AB DNB banke pervedė 5000 Lt, kuriuos, I. G. nurodymu, A. Š. tą pačią dieną išėmė AB „Swedbank“ bankomate, adresu Ozo g. 25, Vilnius, ir AB DNB banko Vilniaus „Akropolio“ skyriuje, adresu Ozo g. 25, Vilnius.

Tęsdami nusikalstamą veiką, E. K., I. G. ir V. V. 2013 m. vasario 27 d. iš mobiliojo ryšio telefono, kurio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), skambino I. B. ir nurodė jai pervesti pinigų į tariamo FNTT referento A. Š. banko sąskaitas, kad būtų galima nustatyti nusikaltimą padariusius asmenis. Vykdydama šiuos nurodymus, I. B. 2013 m. vasario 27 d. AB „Swedbank“ klientų aptarnavimo padalinyje, adresu Taikos pr. 52C, Klaipėda, į A. Š. sąskaitą AB „Swedbank“ pervedė 5000 Lt, o AB DNB banko skyriuje, adresu Taikos pr. 61, Klaipėda, į A. Š. sąskaitą AB DNB banke pervedė 9000 Lt, kuriuos, I. G. nurodymu, A. Š. tą pačią dieną išėmė AB „Swedbank“ bankomate, adresu Sausio 13-osios g. 2, Vilnius, AB DNB banko Vilniaus „Akropolio“ skyriuje, adresu Ozo g. 25, Vilnius, ir AB DNB banko Karoliniškių skyriuje, adresu Laisvės pr. 28, Vilnius.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, I. G. 2013 m. vasario 27 d. iki 16.12 val. telefonu perdavė A. Š. I. B. prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenis, nurodė prisijungti prie I. B. banko sąskaitos ir iš šios sąskaitos į savo banko sąskaitą persivesti ten esančius pinigus. Vykdydamas I. G. nurodymus, A. Š. tą pačią dieną iš I. B. banko sąskaitos į savo sąskaitą AB „Swedbank“ pervedė 1250 Lt.

Tokiu būdu E. K., I. G., V. V., padedant A. Š., veikdami bendrininkų grupe, apgaule iš I. B. įgijo 35 320,5 Lt.

E. K., I. G. ir V. V. išteisinti dėl veikų, numatytų BK 198¹ str. 1 d., t. y. dėl neteisėto elektroninių duomenų perėmimo ir panaudojimo, ir 215 str. 1 d., t. y. dėl neteisėtos elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimo, padarymo.

V. V. taip pat išteisintas dėl veikos, numatytos BK 214 str. 1 d., t. y dėl netikros elektroninės mokėjimo priemonės gaminimo, tikros elektroninės mokėjimo priemonės klastojimo ar neteisėto disponavimo elektronine mokėjimo priemone arba jos duomenimis, padarymo.

A. Š. išteisintas dėl veikos, numatytos BK 289 str., t. y. dėl valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens vardo pasisavinimo, padarymo.

V. A. nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe, pasisavinus valstybės tarnautojo ir viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens vardą, padedant nuteistiesiems J. A., N. A. ir R. B., padarė neteisėtus veiksmus; apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą: E. K. 2013 m. vasario 27 d. vakare į Šiaulių tardymo izoliatoriaus, adresu Trakų g 10, Šiauliai, 14-ą kamerą perkeltam V. A. papasakojo prieš I. B. vykdomo nusikaltimo aplinkybes, V. A. nusprendė tęsti nusikalstamą veiką, telefonu bendrauti su I. B., jai prisistatydamas valstybės tarnautoju ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiu asmeniu, nurodys I. B. palikti grynuosius pinigus sutartose vietose, be to, jis, J. A. ir N. A. suras asmenis, kurie šiuos pinigus paims.

V. A. 2013 m. vasario 27 ir 28 d. iš mobiliojo ryšio telefonų, kurių abonentiniai numeriai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), skambino I. B., V. A. prisistatė FNTT kriminalistu G. V. ir nurodė jai į (duomenys neskelbtini)-o namo laiptinę Klaipėdoje atnešti pinigų, kad būtų galima nustatyti nusikaltimą padariusius asmenis. Vykdydama šiuos nurodymus, I. B. 2013 m. vasario 28 d., tarp 18 ir 19 val., (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje paliko 24 000 Lt.

Tą pačią dieną, V. A. prašomi, J. A. telefonu susitarė su R. B., kad ji už 1500 Lt atlygį paims I. B. paliktus apgaule įgytus pinigus ir juos paskirstys pagal tolimesnius nurodymus, N. A. telefonu susitarė su H. K., o pats V. A. – su N. L., kad H. K. ir N. L. paims apgaule įgytus pinigus iš R. B.. 2013 m. vasario 28 d. vakare R. B. iš (duomenys neskelbtini) namo laiptinės paėmė I. B. paliktus 24 000 Lt ir, J. A. nurodymu, tą pačią dieną Klaipėdoje 14 000 Lt perdavė H. K., 6000 Lt nuvežė N. L., 2013 m. kovo 1 d. 2500 Lt perdavė nenustatytam asmeniui, o 1500 Lt pasiliko sau.

Tokiu būdu V. A., padedant J. A., R. B., N. A., apgaule iš I. B. įgijo 24 000 Lt.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, V. A. 2013 m. kovo 1 d. iš mobiliojo ryšio telefono, kurio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), skambino I. B. ir nurodė jai į buto, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, pašto dėžutę įmesti pinigų, kad būtų galima nustatyti nusikaltimą padariusius asmenis. Vykdydama šiuos nurodymus, I. B. 2013 m. kovo 1 d., tarp 16 ir 17 val., į N. L. buto, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, pašto dėžutę įmetė 15 000 Lt.

Tą pačią dieną V. A. telefonu susitarė su N. L., kad ji iš savo pašto dėžutės paims I. B. paliktus apgaule įgytus pinigus ir juos paskirstys pagal tolimesnius nurodymus, N. A. telefonu susitarė su H. K., kad jis paims apgaule įgytus pinigus iš N. L.. 2013 m. kovo 1 d. vakare N. L. iš savo buto, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, pašto dėžutės paėmė I. B. paliktus 15 000 Lt, iš kurių 5000 Lt, V. A. nurodymu, tą pačią dieną Klaipėdoje perdavė H. K..

Tęsdamas nusikalstamą veiką, V. A. 2013 m. kovo 4 d. iš mobiliojo ryšio telefono, kurio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), skambino I. B. ir nurodė jai į buto, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, pašto dėžutę įmesti pinigų, kad būtų galima nustatyti nusikaltimą padariusius asmenis. Vykdydama šiuos nurodymus, I. B. 2013 m. kovo 4 d., tarp 16 ir 17 val., į N. L. buto, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, pašto dėžutę įmetė 9000 Lt ir 1500 eurų (5179,2 Lt). Iki 2013 m. kovo 4 d. N. A. su H. K. ir V. A. susitarė, kad tais atvejais, kai N. A. negalės telefonu susisiekti su H. K., su juo telefonu susisieks V. A. ir susitars, kad H. K. paimtų apgaule įgytus pinigus. 2013 m. kovo 4 d. V. A. telefonu susitarė su N. L., kad V. A. nurodys J. A. iš N. L. pašto dėžutės paimti I. B. paliktus apgaule įgytus pinigus ir juos atnešti į N. L. butą, o N. L. pinigus paskirstys pagal tolimesnius nurodymus. Taip pat V. A. telefonu susitarė su H. K., kad jis paims apgaule įgytus pinigus iš N. L.. 2013 m. kovo 4 d., J. A. iš N. L. buto pašto dėžutės paėmus I. B. paliktus 9000 Lt ir 1500 eurų ir juos atnešus į N. L. butą, N. L., V. A. nurodymu, 300 Lt pervedė J. A. vardu į Panevėžio pataisos namų depozitinę banko sąskaitą, 2013 m. kovo 5 d. (duomenys neskelbtini) namo kieme 1000 Lt perdavė H. K., 500 Lt pervedė į O. B. banko sąskaitą, 2000 Lt pervedė V. A. vardu į Šiaulių tardymo izoliatoriaus depozitinę banko sąskaitą, 2013 m. kovo 6 d. Klaipėdos autobusų stotyje, adresu Butkų Juzės g. 9, Klaipėda, 2000 Lt perdavė siuntiniu V. V. į Mažeikių autobusų stotį, 2013 m. kovo 7 d. Klaipėdos autobusų stotyje 500 Lt perdavė siuntiniu A. T. į Vilniaus autobusų stotį, 500 Lt pervedė G. T. vardu į Alytaus pataisos namų depozitinę banko sąskaitą, 2013 m. kovo 8 d. 1100 Lt pervedė į R. K. banko sąskaitą, o 6279,2 Lt pasiliko sau.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, V. A. 2013 m. kovo 4 d. iš mobiliojo ryšio telefono, kurio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), skambino I. B. ir nurodė jai nupirkti išankstinio mokėjimo mobiliojo ryšio paslaugų papildymų, kad būtų galima nustatyti nusikaltimą padariusius asmenis. Vykdydama šiuos nurodymus, I. B. 2013 m. kovo 4 d., apie 17 val., UAB „(duomenys neskelbtini)“ kioske Nr. 360, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, už 490 Lt nupirko išankstinio mokėjimo mobiliojo ryšio paslaugos „Pildyk“ ir „Labas“ papildymo kodų, kuriuos telefonu perdavė V. A..

Tęsdamas nusikalstamą veiką, V. A. 2013 m. kovo 5 d. iš mobiliojo ryšio telefono, kurio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), skambino I. B. ir nurodė jai į buto, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, pašto dėžutę įmesti pinigų, kad būtų galima nustatyti nusikaltimą padariusius asmenis. Vykdydama šiuos nurodymus, I. B. 2013 m. kovo 5 d., tarp 16 ir 17 val., į N. L. buto, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, pašto dėžutę įmetė 5000 Lt. Tą pačią dieną V. A. telefonu susitarė su N. L., kad ji iš savo pašto dėžutės paims I. B. paliktus apgaule įgytus pinigus ir juos paskirstys pagal tolimesnius nurodymus, taip pat V. A. telefonu susitarė su H. K., kad jis paims apgaule įgytus pinigus iš N. L.. 2013 m. kovo 5 d. vakare N. L. iš savo buto, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, pašto dėžutės paėmė I. B. paliktus 5000 Lt ir, V. A. nurodymu, tą pačią dieną (duomenys neskelbtini) namo kieme 4300 Lt perdavė H. K., o 700 Lt pasiliko sau.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, V. A. 2013 m. kovo 6 d. iš mobiliojo ryšio telefono, kurio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), skambino I. B. ir nurodė jai į buto, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, pašto dėžutę įmesti pinigų, kad būtų galima nustatyti nusikaltimą padariusius asmenis. Vykdydama šiuos nurodymus, I. B. 2013 m. kovo 6 d., tarp 15 ir 16 val., į N. L. buto, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, pašto dėžutę įmetė 5000 Lt. Tą pačią dieną V. A. telefonu susitarė su N. L., kad ji iš savo pašto dėžutės paims I. B. paliktus apgaule įgytus pinigus ir juos paskirstys pagal tolimesnius nurodymus, N. A. telefonu susitarė su H. K., kad jis paims apgaule įgytus pinigus iš N. L.. 2013 m. kovo 6 d. vakare N. L. iš savo buto, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, pašto dėžutės paėmė I. B. paliktus 5000 Lt, ir, V. A. nurodymu, tą pačią dieną (duomenys neskelbtini) namo kieme 5000 Lt perdavė H. K..

Tokiu būdu V. A., padedant N. A., J. A. ir R. B., apgaule iš I. B. įgijo 63 669,2 Lt.

N. A., J. A. ir R. B. taip pat išteisinti dėl veikos, numatytos BK 289 str., t. y. dėl valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens vardo pasisavinimo, padarymo.

H. K. nuteistas už tai, kad įgijo ir realizavo didelės vertės turtą, žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu: 2013 m. vasario 28 d. N. A. telefonu susitarė su H. K., kad H. K. paims apgaule įgytus pinigus iš R. B.. 2013 m. vasario 28 d. vakare R. B. iš (duomenys neskelbtini) namo laiptinės paėmė I. B. paliktus 24 000 Lt ir tą pačią dieną Klaipėdoje 14000 Lt perdavė H. K.. Tęsdami nusikalstamą veiką, 2013 m. kovo 1 d. N. A. telefonu susitarė su H. K., kad jis paims apgaule įgytus pinigus iš N. L.. 2013 m. kovo 1 d. vakare N. L. iš savo buto, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, pašto dėžutės paėmė I. B. paliktus 15000 Lt, iš kurių 5000 Lt perdavė H. K.. Tęsdamas nusikalstamą veiką. 2013 m. kovo 4 d. V. A. telefonu susitarė su H. K., kad jis paims apgaule įgytus pinigus iš N. L.. 2013 m. kovo 5 d. N. L., V. A. nurodymu, (duomenys neskelbtini) namo kieme 1000 Lt bei 4300 litų perdavė H. K.. 2013 m. kovo 6 d. N. A. telefonu susitarė su H. K., kad jis paims apgaule įgytus pinigus iš N. L., šis 2013 m. kovo 6 d. vakare (duomenys neskelbtini) namo kieme 5000 Lt perdavė H. K.. Visus įgytus pinigus, iš viso 29300 litų H. K. paskirstė V. A. ir N. A. nurodytu būdu.

H. K. išteisintas dėl veikos, numatytos BK 289 str., t. y. dėl valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens vardo pasisavinimo, padarymo.

N. L. nuteista už tai, kad įgijo ir realizavo didelės vertės turtą, žinodama, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu: 2013 m. kovo 1 d. V. A. telefonu susitarė su N. L., kad ji iš savo pašto dėžutės paims I. B. paliktus apgaule įgytus pinigus ir juos paskirstys pagal tolimesnius nurodymus. 2013 m. kovo 1 d. vakare N. L. iš savo buto, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, pašto dėžutės paėmė I. B. paliktus 15 000 Lt, žinodama, kad šie pinigai gauti nusikalstamu būdu, ir, V. A. nurodymu, tą pačią dieną (duomenys neskelbtini) namo kieme 5000 Lt, turėdama šiuos pinigus perduoti H. K., per klaidą perdavė nenustatytam su ikiteisminiu tyrimu nesusijusiam asmeniui, netrukus toje pačioje vietoje 5000 Lt perdavė H. K., 2013 m. kovo 2 d. 2000 Lt pervedė V. A. vardu į Šiaulių tardymo izoliatoriaus depozitinę banko sąskaitą, 500 Lt – E. G. vardu į Alytaus pataisos namų depozitinę banko sąskaitą, o 2500 Lt pasiliko sau.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2013 m. kovo 4 d. V. A. telefonu susitarė su N. L., kad V. A. nurodys J. A. iš N. L. pašto dėžutės paimti I. B. paliktus apgaule įgytus pinigus ir juos atnešti į N. L. butą, o N. L. pinigus paskirstys pagal tolimesnius nurodymus. Tą pačią dieną J. A. iš N. L. buto pašto dėžutės paėmus I. B. paliktus 9000 Lt ir 1500 eurų (5179,2 Lt) ir juos atnešus į N. L. butą, N. L., žinodama, kad šie pinigai gauti nusikalstamu būdu, V. A. nurodymu, 300 Lt pervedė J. A. vardu į Panevėžio pataisos namų depozitinę banko sąskaitą, 2013 m. kovo 5 d. (duomenys neskelbtini) namo kieme 1000 Lt perdavė H. K., 500 Lt pervedė į O. B. banko sąskaitą, 2000 Lt pervedė V. A. vardu į Šiaulių tardymo izoliatoriaus depozitinę banko sąskaitą, 2013 m. kovo 6 d. Klaipėdos autobusų stotyje, adresu Butkų Juzės g. 9, Klaipėda, 2000 Lt perdavė siuntiniu V. V. į Mažeikių autobusų stotį, 2013 m. kovo 7 d. Klaipėdos autobusų stotyje 500 Lt perdavė siuntiniu A. T. į Vilniaus autobusų stotį, 500 Lt pervedė G. T. vardu į Alytaus pataisos namų depozitinę banko sąskaitą, 2013 m. kovo 8 d. 1100 Lt pervedė į R. K. banko sąskaitą, o 6279,2 Lt pasiliko sau.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2013 m. kovo 5 d. V. A. telefonu susitarė su N. L., kad ji iš savo pašto dėžutės paims I. B. paliktus apgaule įgytus pinigus ir juos paskirstys pagal tolimesnius nurodymus. 2013 m. kovo 5 d., tarp 16 ir 17 val., N. L. iš savo buto pašto dėžutės paėmė I. B. paliktus 5000 Lt, žinodama, kad šie pinigai gauti nusikalstamu būdu, ir, V. A. nurodymu, tą pačią dieną (duomenys neskelbtini) namo kieme 4300 Lt perdavė H. K., o 700 Lt pasiliko sau.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2013 m. kovo 6 d. V. A. telefonu susitarė su N. L., kad ji iš savo pašto dėžutės paims I. B. paliktus apgaule įgytus pinigus ir juos paskirstys pagal tolimesnius nurodymus. 2013 m. kovo 6 d., tarp 15 ir 16 val., N. L. iš savo buto pašto dėžutės paėmė I. B. paliktus 5000 Lt, žinodama, kad šie pinigai gauti nusikalstamu būdu, ir, V. A. nurodymu, tą pačią dieną (duomenys neskelbtini) namo kieme 5000 Lt perdavė H. K..

Tokiu būdu N. L. įgijo ir realizavo nusikalstamu būdu gautą turtą, kurio vertė 39 179,2 Lt.

Be to, N. L. nuteista už tai, kad neteisėtai įgijo ir laikė nešaunamąjį ginklą: ji 2012 m. vasarą garaže, esančiame Klaipėdoje, rado fabrikinės gamybos 4,5 mm kalibro pneumatinį šautuvą „Gamo CF-30“, priskiriamą nešaunamajam C kategorijos ginklui, kurį laikė savo bute, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, kol 2013 m. kovo 21 d., apie 7.45 val., šį ginklą rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį:

Pripažinti E. K. kaltu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 289 straipsnį ir paskirti 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį ir paskirti 5 metų laisvės atėmimo bausmę, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 198¹ straipsnio 1 dalį ir paskirti 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį ir paskirti 5 metų laisvės atėmimo bausmę, pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir paskirti 7 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir E. K. paskirti galutinę subendrintą 7 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę,

I. G. pripažinti kaltu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 289 straipsnį ir paskirti 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį ir paskirti 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 198¹ straipsnio 1 dalį ir paskirti 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį ir paskirti 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir paskirti 7 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir I. G. paskirti galutinę subendrintą 7 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę,

V. V. pripažinti kaltu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 289 straipsnį ir paskirti 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį ir paskirti 5 metų laisvės atėmimo bausmę, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 198¹ straipsnio 1 dalį ir paskirti 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį ir paskirti 5 metų laisvės atėmimo bausmę, pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir paskirti 7 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir V. V. paskirti galutinę subendrintą 7 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę,

A. Š. pripažinti kaltu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 289 straipsnį ir paskirti 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį ir paskirti 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 198¹ straipsnio 1 dalį ir paskirti 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį ir paskirti 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir paskirti 7 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir A. Š. paskirti galutinę subendrintą 7 metų laisvės atėmimo bausmę,

V. A. pripažinti kaltu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 289 straipsnį ir paskirti 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir paskirti 7 metų 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir V. A. paskirti galutinę subendrintą 7 metų 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 27 straipsnio 3 dalimi, V. A. pripažinti pavojingu recidyvistu,

J. A. pripažinti kaltu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 289 straipsnį ir paskirti 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir paskirti 6 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir J. A. paskirti galutinę subendrintą 6 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę,

R. B. pripažinti kalta pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 289 straipsnį ir paskirti 1 metų laisvės atėmimo bausmę, pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir paskirti 4 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir R. B. paskirti galutinę subendrintą 4 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę,

N. A. pripažinti kaltu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 289 straipsnį ir paskirti 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir paskirti 7 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir N. A. paskirti galutinę subendrintą 7 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę,

H. K. pripažinti kaltu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 289 straipsnį ir paskirti 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir paskirti 6 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir H. K. paskirti galutinę subendrintą 6 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę,

N. L. pagal BK 189 straipsnio 2 dalį paskirti 200 MGL (26 000 litų) dydžio baudą, pagal BK 258 straipsnio 2 dalį paskirti 10 MGL (1300 litų) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir N. L. paskirti galutinę subendrintą bausmę 205 MGL (26 650 Lt) dydžio baudą.

Konfiskuoti šias sumas: 35 320,5 Lt solidariai konfiskuoti iš E. K., I. G., V. V. ir A. Š.; 24 000 Lt solidariai konfiskuoti iš E. K., I. G., V. V., V. A., J. A., R. B., N. A. ir H. K.; 15 000 Lt solidariai konfiskuoti iš E. K., I. G., V. V., V. A., N. A., H. K. ir N. L.; 24 179,2 Lt solidariai konfiskuoti iš V. V., V. A., N. A., H. K. ir N. L.; 490 Lt solidariai konfiskuoti iš V. V. ir V. A.. Iki konfiskavimo ir išieškojimo įvykdymo palikti baudžiamojoje byloje paskirtus nuosavybės teisės apribojimus.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Prokuroras apeliaciniu skundu nurodo, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismas nuosprendyje išdėstė išvadas, kurios neatitinka bylos aplinkybių, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nepagrįstai visus nuteistuosius išteisino pagal tam tikrus BK straipsnius, netinkamai paskyrė bausmes ir netinkamai išsprendė kitus nuosprendžio klausimus.

Prokuroro manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš kaltinimo pašalino aplinkybę, kad visi nuteistieji, išskyrus N. L., darydami nusikalstamas veikas dalyvavo organizuotoje grupėje. Teismo nuosprendyje nurodoma, kad nenustatyta aplinkybė, kad tarp visų kaltinamųjų buvo bendras susitarimas įvykdyti sukčiavimą iš nukentėjusiosios. Nebuvo aptarta aplinkybė, kokiu būdu tas sukčiavimas bus vykdomas bei kokios sumos bus išreikalautos iš nukentėjusiosios. Taip pat nustatyta, kad dalis kaltinamųjų vienas kito net nepažinojo, todėl apie kokius nors išankstinius susitarimus tarp visų kaltinamųjų kalbėti nėra pagrindo. BK 25 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Taigi konstatuojant organizuotos grupės buvimą pakanka nustatyti, kad bent tarp dviejų asmenų buvo susitarimas, įvykęs bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, daryti BK 25 straipsnio 3 dalyje nurodytus nusikaltimus. Pagal BK 25 straipsnio 3 dalį konstatuojant organizuotos grupės buvimą, nėra būtina nustatyti, kad visi organizuotos grupės nariai būtų bendrai susitarę daryti nusikaltimus ar kad kiekvienas narys susitartų su kiekvienu kitu nariu. Konstatuojant organizuotos grupės buvimą taip pat nėra būtina, kad kiekvienas grupės narys pažinotų kitus narius, užtenka, kad organizuotos grupės narys būtų susitaręs su bent vienu kitu organizuotos grupės nariu dėl nusikaltimų darymo, o apie kitus organizuotos grupės narius gali žinoti tik abstrakčiai arba net apskritai nežinoti. Taip pat nėra būtina, kad susitarimas daryti nusikaltimus būtų išankstinis, kadangi BK 25 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad toks susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, taigi iki to momento, kai nusikalstama veika būna baigta.

Pasisakydamas dėl I. G., E. K., V. V. ir A. Š. veiksmų kvalifikavimo, kaip atliktų dalyvaujant organizuotoje grupėje, prokuroras apeliaciniame skunde pažymi, kad šiuo atveju baudžiamojoje byloje nustatyta, kad E. K., I. G. ir V. V., laikomi Šiaulių tardymo izoliatoriuje, susitarė neteisėtai naudojamu mobiliojo ryšio telefonu skambinti atsitiktiniams asmenims, jiems prisistatyti valstybės tarnautojais ir viešojo administravimo funkcijas atliekančiais asmenimis, taip apgaule įgyti asmens anketinius ir prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenis, panaudojant šiuos duomenis, bei kitais būdais įgyti nukentėjusiųjų turtą. Taigi buvo nustatyta, kad E. K., I. G. ir V. V. susitarė daryti nusikaltimus, numatytus BK 289 straipsnyje, BK 214 straipsnio 1 dalyje, BK 215 straipsnio 1 dalyje ir BK 182 straipsnio 1–3 dalyse. Taip pat jiems reikėjo asmens, kuris prisijungtų prie nukentėjusiosios banko sąskaitos, iš kurios persivestų ten esančius pinigus, į kurio banko sąskaitą nukentėjusioji pervestų pinigus ir kuris šiuos pinigus paskirstytų pagal jam duotus nurodymus. Dėl šių veikų, t. y. nusikaltimų, numatytų BK 214 straipsnio 1 dalyje, BK 198¹ straipsnio 1 dalyje, BK 215 straipsnio 1 dalyje, BK 182 straipsnio 1–3 dalyse, I. G. susitarė su A. Š., kuris žinojo, kokiu būdu bus pradedamas sukčiavimas, o apie I. G. susitarimą su A. Š. ir apie tai, kokius veiksmus turės atlikti A. Š., žinojo E. K. ir V. V.. Vykdant nusikalstamą veiką prieš nukentėjusiąją I. B., kiekvienas iš šių asmenų atliko tam tikrą užduotį ir turėjo skirtingą vaidmenį – I. G. I. B. prisistatė Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro pareigūnu ir AB „Swedbank“ darbuotoja Daiva, E. K. – Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnu S. Š., V. V. – AB „Swedbank“ darbuotoju R. M., I. B. pinigus pervesdavo į A. Š. banko sąskaitą, kuris pinigus išimdavo bankomatuose ir bankų skyriuose, taip pat I. G. I. B. prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenis telefonu perdavė A. Š., kuris prisijungdavo prie I. B. banko sąskaitos, iš kurios persivesdavo ten esančius pinigus. Taigi I. G., E. K., V. V. ir A. Š. veiksmai turi būti kvalifikuoti kaip atlikti dalyvaujant organizuotoje grupėje, ir visi jie turi būti nuteisti pagal BK 289 straipsnį, BK 214 straipsnio 1 dalį, BK 198¹ straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir BK 182 straipsnio 2 dalį, kadangi pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką organizuotoje grupėje visi bendrininkai laikomi nusikaltimo vykdytojais (LAT kasacinė nutartis Nr. 2K-255/2013).

Pasisakydamas dėl N. A. veiksmų kvalifikavimo, kaip atliktų dalyvaujant organizuotoje grupėje, prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad teismo nuosprendžiu taip pat nustatyta, kad, kai V. A. nusprendė tęsti nusikalstamą veiką, jis, J. A. ir N. A. turėjo surasti asmenis, kurie paims I. B. paliktus grynuosius pinigus. Taigi teismo nuosprendžiu konstatuota, kad V. A. buvo susitaręs su J. A. ir N. A. daryti nusikaltimus ir kiekvienas iš jų, darydamas nusikaltimą, atliko tam tikrą užduotį ir turėjo skirtingą vaidmenį – V. A. telefonu bendraudavo su I. B., jai prisistatydamas valstybės tarnautoju ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiu asmeniu, nurodydavo I. B. palikti grynuosius pinigus sutartose vietose, J. A. ir N. A. surasdavo asmenis, kurie šiuos pinigus paimdavo, ir jiems duodavo nurodymus dėl pinigų paskirstymo. Pažymėtina, kad J. A. Šiaulių tardymo izoliatoriaus 14 kameroje buvo ne tik tuo metu, kai su I. B. telefonu bendravo V. A., tačiau taip pat ir tuo metu, kai su ja telefonu bendravo ir E. K., I. G. bei V. V., todėl jis puikiai suvokė, kokiu būdu nuo pat pradžių buvo vykdoma nusikalstama veika prieš I. B.. Nors N. A. tuo metu buvo laikomas kitoje Šiaulių tardymo izoliatoriaus kameroje, tačiau objektyvūs baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad N. A. tikrai žinojo apie vykdytą sukčiavimą ir sukčiavimo būdu gautus jam perduotus pinigus. Visų pirma N. A. puikiai suprato, kad jam pinigų siūlę E. K., I. G. ir V. A. tuo metu buvo laikomi Šiaulių tardymo izoliatoriuje ir jokiais teisėtais būdais pinigų negalėjo gauti, juo labiau tokių didelių sumų, ir juo labiau – tų didelių sumų visiškai veltui siūlyti N. A.. N. A. pripažino, kad jam buvo visiškai neįdomu, ir jis neklausė, iš kur E. K., I. G. ir V. A. gauna tokias dideles sumas pinigų ir kodėl jų nori neatlygintinai duoti N. A.. R. B. pirmą kartą N. A. atsiųstam H. K. perdavė net 14 000 litų. N. A. kartu su V. A. buvo nuteistas už telefoninio sukčiavimo nusikaltimus (t. 10, b. l. 96), taigi jam puikiai buvo žinoma, kad V. A., E. K. ir I. G. vykdo telefoninio sukčiavimo nusikaltimus ir pinigų gauna būtent iš šių nusikaltimų, be to, jis žinojo, kad toje kameroje, kurioje buvo laikomas V. A., yra paties N. A. paduotas mobiliojo ryšio telefonas. N. A. taip pat nesidomėjo, kodėl jam siūlyti pinigai turėjo būti paimti iš žmogaus Klaipėdoje ir iš kur jis šiuos pinigus buvo gavęs. Kaip nurodė N. A., jam buvo pasakyta, kad pinigai turės būti paimti iš R. B., N. A. apklausos metu pripažino supratęs, kad R. B. tikrai negali uždirbti ir teisėtai disponuoti tokia didele pinigų suma (t. 10, b. l. 97), tačiau ir ši aplinkybė jam jokių papildomų klausimų neiškėlė, ir jis vis tiek nieko nesiaiškino dėl pinigų kilmės aplinkybių. Vien tik už pinigų pervedimą N. A. savo sesers dukrai I. J. leido pasilikti net 500 litų (t. 5, b. l. 152). Savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų metu N. A. pats pripažino, kad tuo metu, kai jam buvo pasiūlyti pinigai, jis jau žinojo, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus 14 kameroje yra vykdomas telefoninis sukčiavimas, kurį pradėjo E. K., I. G. ir V. V., nežinojo tiksliai, prieš kokį asmenį yra sukčiaujama, tačiau puikiai suprato, kad yra vykdomas nusikaltimas: N. A. pasakė, kad nežinojo, jog „varkė“ sukama yra Klaipėdoje, bet matė, kad jiems moka ne už tai, kad kiemą šluoja. Pareigūnas paklausė, ar jis supratimą, kad jie sukčiauja, turėjo, ir N. A. atsakė, kad jam buvo visiškai aišku, kad čia kažkokia „varkė“ (t. 5, b. l. 82–84, 86). Iš savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų protokolo taip pat labai aiškiai matyti, kad E. K., I. G. ir V. V. iš N. A. gaudavo brangiai kainuojančių narkotinių ir psichotropinių medžiagų, už kurias jam atsiskaitydavo iš telefoninio sukčiavimo gautais pinigais – N. A. pasakė, kad jeigu jis turėdavo „kaifo“, tai ir pasidalydavo su minėtais asmenimis (t. 5, b. l. 83). Taip pat N. A. pasakė, kad oficialius parodymus duos kitokius, o būtent tokius, kad jis nežinojo, kaip buvo gauti jam perduoti pinigai, nes nenori, kad vėliau prieš jį būtų šnekama (t. 5, b. l. 92–93). Prokuroras pažymi, kad 2014 m. rugpjūčio 5 d. posėdyje, taupant proceso laiką, teisiamojo posėdžio pirmininko buvo paprašyta leisti paskelbti savo tapatybės neatskleidžiančio ikiteisminio tyrimo pareigūno veiksmų – pokalbio su N. A. – protokolo reikšmingas dalis, tačiau teisiamojo posėdžio pirmininkas to neleido padaryti, argumentuodamas tuo, kad savo tapatybės neatskleidžiančio ikiteisminio tyrimo pareigūno veiksmų protokolas buvo paminėtas išvardijant bylos dokumentus. Tačiau BPK 290 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad dokumentų išvardijimu gali būti apsiribojama tik tuo atveju, kai nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškia, jog jie nepageidauja, kad dokumentai būtų skelbiami ir apžiūrimi. Šiuo atveju valstybinis kaltintojas išreiškė pageidavimą, kad būtų paskelbtos tam tikros reikšmingos savo tapatybės neatskleidžiančio ikiteisminio tyrimo pareigūno veiksmų protokolo dalys, todėl, vadovaujantis BPK 290 straipsnio 1 dalimi, tai turėjo būti padaryta. Taip pat pastebėtina, kad nepaskelbus savo tapatybės neatskleidžiančio ikiteisminio tyrimo pareigūno veiksmų protokolo reikšmingų dalių, kurios nurodomos šiame apeliaciniame skunde, jos nebuvo nurodytos ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, šios protokolo dalys nebuvo vertinamos ir jomis nebuvo vadovaujamasi priimant sprendimą dėl N. A.. Skunde nurodoma, kad visos šios objektyvios byloje nustatytos aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, kad N. A. žinojo apie Šiaulių tardymo izoliatoriaus 14 kameroje vykdytą sukčiavimą, kurie būtent asmenys jį vykdė, su V. A. buvo susitaręs surasti asmenis, kurie paims apgaule įgytus pinigus, pats įgijo didelę dalį iš I. B. apgaule gautų pinigų, kuriuos jam siūlė E. K., I. G. ir V. A., žinodamas, kad šie pinigai gauti būtent iš telefoninio sukčiavimo, todėl N. A. šioje nusikalstamoje veikoje atliekant atskirą užduotį ir turint atskirą skirtingą vaidmenį, pačiam atlikus dalį BK 182 straipsnio 2 dalies dispozicijoje numatytų objektyviųjų veiksmų, t. y. savo naudai įgijus svetimo turto, jis turi būti pripažintas ne kaip sukčiavimo padėjėjas, o kaip organizuotos grupės narys ir atsakyti už visas organizuotos grupės padarytas nusikalstamas veikas, apie kurias jam buvo žinoma, t. y. pagal BK 289 str. ir BK 182 str. 2 d.

Pasisakydamas dėl R. B. veiksmų kvalifikavimo, kaip atliktų dalyvaujant organizuotoje grupėje, prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad R. B. teisiamojo posėdžio metu parodė puikiai supratusi, kad J. A., E. K. ir kiti Šiaulių tardymo izoliatoriaus 14 kameroje laikyti asmenys vykdė telefoninio sukčiavimo nusikaltimą, prisistatydami valstybės tarnautojais ir viešojo administravimo funkcijas atliekančiais asmenimis, ir kad 24 000 Lt, kuriuos jos prašė paimti J. A., buvo gauti būtent iš šio nusikaltimo. Dalį iš šių pinigų – 1500 Lt – R. B. pasiliko sau. Taigi R. B. žinant apie vykdomą nusikalstamą veiką ir jos vykdymo būdą, pačiai šioje nusikalstamoje veikoje atliekant atskirą užduotį ir turint atskirą skirtingą vaidmenį, pačiai atlikus dalį BK 182 straipsnio 2 dalies dispozicijoje numatytų objektyviųjų veiksmų, t. y. savo naudai įgijus svetimo turto, ji taip pat, analogiškai kaip ir N. A., turi būti pripažinta ne kaip sukčiavimo padėjėja, o kaip organizuotos grupės narė ir atsakyti už visas organizuotos grupės padarytas nusikalstamas veikas, apie kurias jai buvo žinoma, t. y. pagal BK 289 str. ir BK 182 str. 2 d.

Pasisakydamas dėl H. K. veiksmų kvalifikavimo, kaip atliktų dalyvaujant organizuotoje grupėje, prokuroras apeliaciniame skunde pažymi, kad nors teismo nuosprendyje nurodyta, kad byloje nėra duomenų, jog H. K. žinojo apie V. A. ar N. A. vykdomą sukčiavimą, tačiau, kaip ir N. A. atveju, H. K. žinojimą ir suvokimą apie vykdytą sukčiavimą ir pinigų kilmę patvirtina objektyvieji baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai. Visų pirma H. K. žinojo, kad N. A. ir V. A. yra laikomi Šiaulių tardymo izoliatoriuje ir jokiais teisėtais būdais negali gauti tokių didelių pinigų sumų. Apklausos ir savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų metu N. A. nurodė, kad H. K. buvo jo pagalbininkas ir jau buvo kartu teisiamas už telefoninius sukčiavimus (t. 5, b. l. 85; t. 10, b. l. 97), taigi H. K. žinojo, ką jis ir pats patvirtino, kad laikomas nelaisvėje N. A. pinigų gauna būtent iš telefoninio sukčiavimo nusikaltimų (t. 11, b. l. 6). H. K. paimdavo įspūdingai dideles pinigų sumas, todėl buvo akivaizdu, kad jos negalėjo būti gautos teisėtais būdais. H. K. pats pripažino, kad kai N. A. pirmą kartą jo paprašė iš R. B. paimti didelę sumą pinigų, H. K. iš karto kilo didelis įtarimas, kad jis yra siunčiamas paimti iš sukčiavimo gautus pinigus, ir tas jo įtarimas visiškai pasiteisino. Nors H. K. teisme tvirtino, kad įtaręs, jog pinigai gauti nusikalstamu būdu, skambino N. A., ir jis jį įtikino, kad pinigai gauti teisėtu būdu, tačiau tokiu deklaruojamu H. K. nežinojimu apie pinigų kilmę būtų galima patikėti tik tuo atveju, jei jis būtų paėmęs pinigus tik vieną kartą ir nedidelę pinigų sumą. Tačiau iš baudžiamosios bylos medžiagos akivaizdžiai matyti, kad pinigų H. K. vyko paimti kelis kartus, paimdavo dideles tūkstantines pinigų sumas ir net nesistengė sužinoti ir tiksliai išsiaiškinti, iš kur N. A. ir V. A. šiuos pinigus gauna, nesistengė išsiaiškinti, kodėl pačios R. B. ir N. L. negali pinigų pervesti reikiamiems adresatams ar kodėl pati N. A. sesuo negali atvažiuoti pasiimti pinigų, H. K. nekilo jokių klausimų, kaip pinigai atsiduria pas R. B. ir N. L.. Taip pat už kiekvieną pinigų paėmimą H. K. N. A. ir V. A. leisdavo pasilikti pakankamai dideles pinigų sumas – po kelis šimtus litų, tokie pinigai už pakankamai lengvą H. K. darbą yra labai dideli, tačiau H. K. vėlgi nekildavo jokių klausimų, kodėl jam paliekamos tokios didelės sumos. Svarbu ir tai, kad H. K. dalį paimtų pinigų pervedinėdavo į įkalinimo įstaigas. Visos šios objektyvios byloje nustatytos aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, kad H. K. suprato ir suvokė, kad N. A., V. A. ir kiti asmenys vykdo telefoninio sukčiavimo nusikaltimą, pačiam šiame nusikalstamoje veikoje atliekant atskirą užduotį ir turint atskirą skirtingą vaidmenį, t. y. paimant pinigus iš R. B. ir N. L. ir juos paskirstant pagal N. A. ir V. A. nurodymus, žinant, kad šie pinigai gauti būtent iš telefoninio sukčiavimo, pačiam atlikus dalį BK 182 straipsnio 2 dalies dispozicijoje numatytų objektyviųjų veiksmų, t. y. savo naudai įgijus svetimo turto, jis taip pat, analogiškai kaip ir N. A. bei R. B., turi būti pripažintas kaip organizuotos grupės narys ir atsakyti už visas organizuotos grupės padarytas nusikalstamas veikas, apie kurias jam buvo žinoma, t. y. pagal BK 289 str. ir BK 182 str. 2 d. Prokuroras pastebi, kad teismo nuosprendyje neteisingai nurodoma, jog H. K. visus įgytus pinigus, iš viso 29 300 Lt, paskirstė V. A. ir N. A. nurodytu būdu (7 puslapis), nes teisiamojo posėdžio metu pats H. K. nurodė, kad N. A. leido jam pasilikti 2000 Lt, N. A. nurodė, kad buvo sužinojęs, jog V. A. buvo leidęs H. K. pasiimti 1000 Lt (10 puslapis), taigi akivaizdu, kad ne visus paimtus pinigus H. K. paskirstydavo pagal jam duodamus nurodymus, pakankamai didelę dalį pinigų pasilikdavo sau, taigi atlikdavo dalį BK 182 straipsnio 2 dalies dispozicijoje numatytų objektyviųjų veiksmų – pats įgydavo apgaule gautą svetimą turtą.

Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad ne visi nuteistieji tiesiogiai įvykdė visas nusikalstamas veikas, dėl kurių jiems buvo pareikšti kaltinimai, pvz., ne visi asmenys, panaudodami I. B. prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenis, jungėsi prie jos banko sąskaitos, ne visi asmenys telefonu bendravo su I. B. ir jai prisistatė valstybės tarnautojais ir viešojo administravimo funkcijas atliekančiais asmenimis, tačiau pagal teismų praktiką ir baudžiamosios teisės teoriją, tais atvejais, kai nusikalstamas veikas padaro organizuota grupė, jos nariai turi būti traukiami baudžiamojon atsakomybėn ir dėl tų nusikalstamų veikų, kurios susijusios su jų padarytomis nusikalstamomis veikomis ir apie kurias jiems buvo žinoma. Būtent todėl pagal BK 289 straipsnį, BK 214 straipsnio 1 dalį, BK 198¹ straipsnio 1 dalį, BK 215 straipsnio 1 dalį turi atsakyti ir tie organizuotos grupės nariai, kurie patys šių nusikaltimų nevykdė, bet apie juos žinojo.

Dėl E. K., I. G. ir V. V. dalyvavimo nusikalstamoje veikoje nuo 2013 m. vasario 27 d. apeliaciniu skundu pažymima, kad teismo nuosprendyje nurodoma, jog E. K. ir I. G. nustačius, kad nukentėjusioji savo sąskaitose pinigų neturi, jie nutarė užbaigti savo nusikalstamą veiką. Pastebėtina, kad, pagal nuteistųjų parodymus, E. K., I. G., V. V. ir A. Š. nusikalstamą veiką prieš I. B. nusprendė užbaigti ne todėl, kad ji savo sąskaitose nebeturėjo pinigų, o nenorėdami, kad jų nusikalstama veika būtų kvalifikuojama pagal BK 182 straipsnio 2 dalį dėl apgaule įgyto didelės vertės svetimo turto. Jau pirmųjų pokalbių su I. B. metu nuteistieji nustatė, kad jos banko sąskaitoje nėra pakankamai pinigų, tačiau jai buvo duodami nurodymai savo grynuosius pinigus pervesti į A. Š. banko sąskaitą, taip pat skolintis pinigų iš kitų asmenų ir šiuos pinigus taip pat pervesti į A. Š. banko sąskaitą. Nors E. K., I. G. ir V. V. nurodė, kad, kai iš I. B. apgaule įgytų pinigų suma priartėjo prie 250 MGL dydžio ribos, jie nusprendė šios nusikalstamos veikos nebetęsti, tačiau, kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, jie ne tik apie šią nusikalstamą veiką papasakojo V. A., bet ir toliau patys aktyviai dalyvavo prieš I. B. vykdomame nusikaltime. Visų pirma E. K., I. G. ir V. V. buvo laikomi toje pačioje Šiaulių tardymo izoliatoriaus 14 kameroje ir puikiai girdėjo, kaip V. A. bendravo su nukentėjusiąja I. B. ir kokiu būdu toliau vyko sukčiavimas. Taip pat iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad, kai J. A. R. B. nurodė iš (duomenys neskelbtini) namo laiptinės Klaipėdoje paimti I. B. paliktus 24 000 Lt, nurodymus R. B. dėl šių pinigų paskirstymo kartu su J. A. davė ir E. K., tai teisiamajame posėdyje nurodė tiek R. B., tiek E. K.. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad aprašomojoje nuosprendžio dalyje išdėstant nuteistųjų parodymus yra remiamasi ne teisiamajame posėdyje duotais nuteistųjų parodymais, o kaltinamajame akte išdėstytais parodymais (išskyrus V. A. parodymus), tačiau išdėstant R. B. parodymus yra nurodyta, kad nurodymus dėl pinigų paskirstymo jai davė tik J. A. (nuosprendžio 9 puslapis), nors, kaip minėta, tiek teisiamojo posėdžio metu R. B. buvo nurodžiusi, kad nurodymus jai davė ir J. A., ir E. K., tiek kaltinamajame akte, išdėstant R. B. parodymus (23 puslapis), nurodyta, kad nurodymus dėl pinigų paskirstymo davė E. K. ir J. A., R. B. apklausos protokoluose užfiksuota, kad J. A. buvo perdavęs telefoną E. K., kuris liepė išsikviesti taksi ir nuvažiuoti adresu (duomenys neskelbtini), kur duris atidarys moteris, kuriai R. B. turės perduoti 6000 Lt (t. 10, b. l. 11), po to E. K. vėl jai skambino ir prašė H. K. paduoti ne 8000 Lt, o 14 000 Lt, E. K. pasakė, kad prie R. B. namų atvažiuos vyras, kurio vardas nelietuviškas, su tamsios spalvos automobiliu. Eidama link to automobilio, R. B. su E. K. kalbėjo telefonu, po to įsėdo į automobilį, tada E. K. liepė perduoti telefoną vairuotojui. Kai vyras išvažiavo, R. B. vėl paskambino E. K. (t. 10, b. l. 12), E. K. įsikišo tik tada, kai reikėjo paimtus 24 000 Lt paskirstyti, ir nurodė, kad 6000 Lt reiks nuvežti į (duomenys neskelbtini)–24, 14 000 Lt paduoti asmeniui su žaliu „Mercedes-Benz“ automobiliu, kurį įvardijo kaip „K.“ (t. 10, b. l. 17). E. K. ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus, kuriuos patvirtino teisiamojo posėdžio metu ir kuriais remiamasi nuosprendyje, taip pat buvo nurodęs, kad R. B. nueiti paimti I. B. paliktus pinigus įkalbinėjo tiek jis, tiek ir J. A.. Kai R. B. paėmė pinigus, E. K. paskambino N. A. ir jam pasakė, kad gali jam duoti pinigų, bei įspėjo, kad jis juos leistų taupiai, o N. A. pasakė, kad pinigus reikia nuvežti jo seseriai. Po to su V. A. susitarė, kad gali pinigų skirti bendram pažįstamam N. A., po to E. K. pasakė, kad dalis pinigų būtų pervesta E. G. (t. 6, b. l. 88–89). Nors teismo nuosprendyje išdėstant E. K. parodymus yra remiamasi kaltinamajame akte išdėstytais E. K. parodymais, tačiau nuosprendyje neišdėstyta ta kaltinamajame akte nurodytų E. K. parodymų dalis, kurioje pasakyta, kad E. K. ir J. A. pirmąją pinigų sumą Klaipėdos mieste paimti įkalbino R. B., kuri, paėmusi pinigus, juos paskirstė E. K. ir J. A. nurodytu būdu. Kai V. A. neturėjo kur dėti pinigų, E. K. kartu su V. A. nusprendė dalį pinigų perduoti N. A.. Dalį pinigų, gautų iš I. B., E. K. persiuntė pažįstamam E. G. į Alytaus pataisos namų depozitinę banko sąskaitą (kaltinamojo akto 21–22 puslapiai). Teismo nuosprendžiu nustatyta, kad 2013 m. kovo 6 d. Klaipėdos autobusų stotyje N. L., V. A. nurodymu, 2000 Lt perdavė siuntiniu V. V. motinai V. V. į Mažeikių autobusų stotį. Šiuos pinigus N. L. pašto dėžutėje V. A. nurodymu I. B. buvo palikusi 2013 m. kovo 4 d. Taigi šios aplinkybės parodo, kad po to, kai su I. B. telefonu pradėjo bendrauti V. A., A. Š. prieš I. B. vykdytoje nusikalstamoje veikoje nebedalyvavo, tačiau joje aktyviai, atlikdami tam tikras užduotis ir turėdami skirtingus vaidmenis, toliau dalyvavo E. K., I. G. ir V. V., todėl jie taip pat pagal BK 289 straipsnį ir BK 182 straipsnio 2 dalį turi būti nuteisti ir už tuos nusikalstamos veikos epizodus, kurie buvo padaryti po to, kai su nukentėjusiąja I. B. telefonu pradėjo bendrauti V. A..

Dėl V. V. išteisinimo pagal BK 214 str. 1 d., BK 198¹ straipsnio 1 dalį, BK 215 straipsnio 1 dalį, kaip neįvykdžius šių nusikalstamų veikų, prokuroro apeliaciniu skundu pažymima, kad toks teismo sprendimas yra visiškai nemotyvuotas. Teismo nuosprendžiu nustatyta, kad 2013 m. vasario 22 d. V. V. kartu su E. K. ir I. G. skambino I. B., prisistatę valstybės tarnautojais ir viešojo administravimo funkcijas atliekančiais asmenimis ir apgaule įgijo I. B. anketinius bei prisijungimo prie sąskaitos AB „Swedbank“ elektroninės bankininkystės duomenis. Be to, teisiamojo posėdžio metu V. V. pats pripažino, kad skambino I. B. prisistatęs banko darbuotoju, iš jos išviliojo kodus ir prisijungęs prie jos banko sąskaitos sužinojo, kad sąskaitoje yra 80 Lt, o po to kodus perdavė E. K.. Tokie V. V. parodymai yra užfiksuoti 2014 m. sausio 20 d. posėdžio protokole, tačiau šie tikrai reikšmingi ir svarbūs parodymai nėra išdėstyti pačiame nuosprendyje. Šiuos teisiamojo posėdžio metu duotus V. V. parodymus patvirtino ir kiti baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai, todėl tokie V. V. veiksmai neabejotinai turi būti kvalifikuojami pagal BK 214 str. 1 d., BK 198¹ straipsnio 1 dalį ir BK 215 straipsnio 1 dalį.

Dėl V. A. nuteisimo už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe, pasisavinęs valstybės tarnautojo ir viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens vardą, padedant J. A., N. A. ir R. B., padarė neteisėtus veiksmus; apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, prokuroras apeliaciniu skundu pažymėjo, kad BK 25 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Taigi būtina bendrininkų grupės sąlyga yra bent dviejų vykdytojų buvimas. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas vykdytoju pripažino tik V. A., o J. A., N. A. ir R. B. pripažino padėjėjais. Taigi nesant dar bent vieno vykdytojo, V. A. negalėjo būti nuteistas kaip dalyvavęs bendrininkų grupėje. Kaip jau buvo minėta šiame apeliaciniame skunde, V. A. turi būti nuteistas kaip organizuotos grupės narys pagal BK 289 str. ir BK 182 str.2 d.

Dėl J. A. ir R. B. veikos kvalifikavimo prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad šie asmenys buvo kaltinami tik dėl dalyvavimo iš I. B. apgaule užvaldant 24 000 Lt, kuriuos I. B. paliko (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje, kuriuos J. A. nurodymu paėmė R. B. ir vėliau paskirstė pagal J. A. ir E. K. nurodymus. Teisiamojo posėdžio metu taip pat nebuvo gauta jokių duomenų, kad J. A. ir R. B. būtų dalyvavę apgaule užvaldant kitus I. B. pinigus, todėl iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turi būti pašalintos aplinkybės dėl jų nuteisimo už dalyvavimą iš I. B. apgaule įgyjant 63 669,2 Lt, paliekant jų nuteisimą, dalyvaujant organizuotoje grupėje, iš I. B. apgaule įgyjant 24 000 Lt.

Dėl H. K. veikos kvalifikavimo prokuroras apeliaciniame skunde pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu H. K. nuteistas pagal BK 189 straipsnio 2 dalį dėl įgijimo ir realizavimo didelės vertės turto žinant, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu. Pastebėtina, kad, kaip ir nurodyta nuosprendyje, H. K. pats tiesiogiai buvo įgijęs 29 300 Lt, kurie neviršija 250 MGL (32 500 Lt) sumos. Kaip jau buvo minėta šiame apeliaciniame skunde, H. K. turi būti nuteistas kaip organizuotos grupės narys pagal BK 289 str. ir BK 182 str. 2 d.

Pasisakydamas dėl paskirtų bausmių, prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad, nors pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytos aplinkybės, į kurias turėjo būti atsižvelgta skiriant ir individualizuojant bausmes, tačiau iš nuteistiesiems paskirtų bausmių yra akivaizdu, kad jiems buvo paskirtos neteisingos bausmės, taip pat skiriamos bausmės buvo individualizuotos nepakankamai. Prokuroras pažymi, kad V. A. Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 3 d. nuosprendžiu buvo pripažintas pavojingu recidyvistu, todėl, vadovaujantis BK 56 straipsnio 2 dalimi, jam turėjo būti paskirtos griežtesnės negu straipsnio sankcijoje už padarytus nusikaltimus nustatytų laisvės atėmimo bausmių vidurkis bausmės. Nors šioje baudžiamojoje byloje tirtus nusikaltimus V. A. padarė dar iki jo pripažinimo pavojingu recidyvistu, tačiau vadovaujantis tais pačiais motyvais, nurodytais Kauno miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 3 d. nuosprendyje, V. A. gali būti pripažintas pavojingu recidyvistu ir šioje baudžiamojoje byloje bei jam turi būti paskirtos griežtesnės negu straipsnio sankcijoje už padarytus nusikaltimus nustatytų laisvės atėmimo bausmių vidurkis bausmės. Be to, V. A. pats vienas telefonu bendraudamas su I. B. apgaule iš jos įgijo dvigubai didesnę pinigų sumą nei prieš tai iki jo trise bendravę E. K., I. G. ir V. V., todėl V. A. turi būti paskirta griežtesnė bausmė nei E. K., I. G. ir V. V..

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skiriant bausmes nepakankamai buvo atsižvelgta į tai, kad dauguma nuteistųjų yra daug kartų teisti, yra teisti ir už visiškai analogiškas nusikalstamas veikas, šioje byloje tirtus nusikaltimus padarė atlikdami laisvės atėmimo bausmes ir laikomi Šiaulių tardymo izoliatoriuje, taip pat labai svarbi aplinkybė, kad iš nukentėjusiosios I. B. buvo apgaule įgyta ypač didelė pinigų suma, siekianti beveik 100 000 Lt, ir ši suma yra net tris kartus didesnė už BK 182 straipsnio 2 dalies dispozicijos reikalaujamą 250 MGL dydžio sumą. Individualizuojant bausmes buvo nepakankamai atsižvelgta į tai, kad, pavyzdžiui, R. B. visiškai pripažino savo kaltę, davė itin išsamius ir teisingus parodymus bei nuoširdžiai gailėjosi, tačiau jai pagal BK 182 straipsnio 2 dalį buvo paskirta lygiai tokia pati bausmė kaip ir A. Š., N. A. ir J. A., kurie kaltės nepripažino ir davė ne tokius išsamius ir teisingus parodymus. Teismas nustatė R. B. atsakomybę lengvinančią atsakomybę, tačiau jai paskirta tokia pati bausmė kaip ir A. Š., N. A. bei J. A., kuriems tokia lengvinanti aplinkybė nenustatyta. Nors teismo nuosprendyje konstatuota, kad H. K. veiksmai iš esmės atitinka veiksmus, kuriuos atliko N. L., tačiau H. K. veiksmai taip pat atitiko ir veiksmus, kuriuos atliko R. B.. Pagal anksčiau aptartas baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes dėl H. K. tyčios, jo veiksmai turi būti kvalifikuojami taip pat kaip ir R. B., o ne N. L. veikos. Kadangi H. K. savo kaltės nepripažino ir nedavė išsamių ir tiesą atitinkančių parodymų, jam turi būti paskirta griežtesnė bausmė nei R. B..

Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad būtent I. G. telefonu bendravo su A. Š., jam perdavė I. B. prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenis, duodavo nurodymus dėl pinigų paskirstymo, todėl I. G. bausmės pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, BK 198¹ straipsnio 1 dalį ir BK 215 straipsnio 1 dalį turi būti paskirtos griežtesnės nei E. K. ir V. V., kurie patys su I. G. nebendravo ir jam jokių nurodymų nedavė.

Apeliaciniame skunde pasisakydamas dėl konfiskuotinų pinigų, prokuroras pažymi, kad baudžiamojoje byloje nustatyta, kad dalis apgaule iš I. B. įgytų pinigų buvo pervesti į Alytaus pataisos namuose bausmes atliekančių asmenų sąskaitas: 2013 m. kovo 2 d. N. L. V. A. nurodymu 500 Lt pervedė E. G. vardu, 2013 m. kovo 7 d. V. A. nurodymu 500 Lt pervedė G. T. vardu. Šie pinigai, kaip nusikalstamos veikos rezultatas, vadovaujantis BK 72 straipsniu, turi būti konfiskuoti iš E. G. ir G. T.. Baudžiamojoje byloje taip pat nustatyta, kad nuteistasis H. K. dalyvavo ir atliko reikšmingą bei svarbų vaidmenį apgaule iš I. B. įgyjant 63 179,2 Lt, todėl ši pinigų suma iš H. K. solidariai kartu su kitais nuteistaisiais turi būti konfiskuota ir išieškota. N. L. dalyvavo ir atliko reikšmingą svarbų vaidmenį iš I. B. įgyjant 39 179,2 Lt, todėl ši pinigų suma iš N. L. solidariai kartu su kitais nuteistaisiais turi būti konfiskuota ir išieškota.

Apeliaciniame skunde pasisakydamas dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo, prokuroras nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis tuo, kad nukentėjusiosios pareikštas civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas, panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. birželio 4 d. nutartimi paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą. Tačiau pagal BPK 151 straipsnį laikinas nuosavybės teisės apribojimas turi užtikrinti ne tik civilinį ieškinį, bet ir turto konfiskavimą. Šiuo atveju, priėmus sprendimą dėl nuteistųjų turto konfiskavimo, turi būti paliktas galioti ir laikinas nuosavybės teisės apribojimas, kad paskirtasis turto konfiskavimas būtų užtikrintas ir neatsirastų kliūčių jam įvykdyti.

Apeliaciniu skundu nuteistoji R. B. prašo jos veiką perkvalifikuoti iš BK 182 str. 2 d. į BK 189 str. 2 d. Apeliantė nurodo, kad jai neteisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, nes nuteistųjų H. K. ir N. L., atlikusių tas pačias veikas kaip ir ji, veika kvalifikuota pagal BK 189 str. 2 d., dėl to ir jos veika turėtų būti kvalifikuojama pagal BK 189 str. 2 d. Apeliantė pažymi, kad savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytos veikos.

Apeliaciniu skundu nuteistasis J. A. prašo jo veiką perkvalifikuoti iš BK 182 str. 2 d. į BK 182 str. 1 d., sušvelninti paskirtą bausmę, teisingai subendrinti bausmę ir netenkinti 63 669,20 Lt civilinio ieškinio. Apeliantas nurodo, kad jo veika įgytas turtas negali būti laikytinas didelės vertės, nes sukčiavimu užvaldyti tik 24 000 Lt, dėl to jo veika turi būti kvalifikuojama pagal BK 182 str. 1 d., be to, teismas neteisingai pritaikė BK 26 str. 1 d., nurodančią, kad bendrininkai atsako tik už tas vykdytojo padarytas nusikalstamas veikas, kurias apėmė jų tyčia. Apeliaciniame skunde pažymima, kad teismas priėmė sprendimą bausmę skaičiuoti nuo 2014-09-02, pridedant dalį senos bausmės. Dėl šios priežasties apeliantas neteko pataisos namuose jau atliktos laisvės atėmimo bausmės ir teisės į lygtinį paleidimą už senesnį nuosprendį.

Apeliaciniu skundu nuteistasis H. K. prašo panaikinti apylinkės teismo nuosprendį ir jį išteisinti. Apeliantas nurodo, kad savo veiksmais jis tik stengėsi padėti draugui N. A., kuris prašė pagalbos. Ne kartą klausė N. A., iš kur gauti pinigai, ir šis jam nurodydavo, kad jie gaunami iš prekybos telefonais, yra visiškai legalūs – tai patvirtina telefoniniai pokalbiai, kurie nebuvo pridėti prie bylos Apeliantas pažymi, kad dažnai padėdavo N. A. parūpinti mobiliųjų telefonų, juos nupirkdavo, išsiųsdavo, paimdavo gautus pinigus. Tokią jo veiklą patvirtina 2013-03-21 pas G. J. atliktos kratos metu rasti mobilieji telefonai, taip pat G. J. parodymai. Faktas, kad apeliantas yra kartu su N. A. atlikęs bausmę, neįrodo, kad jis žinojo apie pinigų kilmę, atvirkščiai – jam buvo patikinta, kad pinigai gauti legaliais būdais, ir jo į nusikalstamą veiką neįtrauks. Apeliantas nurodo, kad jis neturėjo pagrindo abejoti tokiais N. A. žodžiais, nes pinigus paimdavo arba iš pažįstamos R. B., arba iš pažįstamos N. L., o atiduodavo tik N. A. sesei ar siųsdavo į Šiaulius. Prašo apeliacinio proceso metu perklausyti telefoninius pokalbius ir, jei įmanoma, išreikalauti trūkstamus pokalbius, kurie matomi išklotinėse.

Apeliaciniu skundu nuteistasis V. A. prašo pakeisti apylinkės teismo nuosprendį, sušvelninant jam skirtą bausmę, ir subendrinant ją su kita bausme, taip pat prašo nesunaikinti mobiliojo telefono „Samsung E1200H“. Apeliantas nurodo, kad savo kaltę pripažįsta visiškai ir labai gailisi. Prašo nesunaikinti byloje esančio telefono, nes šis telefonas nėra susijęs su byla.

Apeliaciniu skundu nuteistasis V. V. prašo pakeisti apylinkės teismo nuosprendį ir sušvelninti jam skirtą bausmę, skiriant trumpesnį laisvės atėmimo terminą.

Apeliaciniu skundu nuteistasis N. A. prašo panaikinti apylinkės teismo nuosprendį ir jį išteisinti. Nurodo, kad su niekuo nesitarė dėl jokio nusikaltimo vykdymo, jokių nusikaltimų nedarė, neorganizavo nieko neteisėto, todėl nesupranta, kodėl yra kaltinamas pagal BK 182 str. 2 d., nors jokio sukčiavimo nevykdė. Apeliantas pabrėžia, kad žino ir žinojo, kad V. A. atlieka telefoninius sukčiavimus, žinojo tik patį faktą, tačiau šis su juo detalėmis nesidalydavo, nepasakodavo, kaip ir kada sukčiauja. Pažymi, kad V. A. yra jo pažįstamas, jų santykiai draugiški, todėl nenustebo, kai V. A. pasiūlė jam finansinę pagalbą, ir sutiko ją priimti. Nežinojo, kad pinigai gauti iš sukčiavimo telefonu – tokiu atveju pinigų nebūtų ėmęs. Apeliantas nurodo, kad jam sutikus priimti finansinę pagalbą iš V. A., šis pasakė, kad norint gauti pinigus, juos reikia pasiimti Klaipėdoje. Todėl jis susisiekė su H. K., kurio ir paprašė paimti pinigus, kuriuos jam skyrė V. A.. V. A. duodant pinigus apeliantas neklausė, o V. A. nepasakė, kokia tų pinigų kilmė.

Apeliaciniu skundu nuteistasis E. K. prašo jo veiką perkvalifikuoti iš BK 182 str. 2 d. į BK 182 str. 1 d., sušvelninti paskirtą bausmę, ją skiriant taikyti BK 64¹ str. Nurodo, kad jam paskirta bausmė yra per griežta, nes jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to gailisi. Pabrėžia, kad nors teismas nustatė, kad prieš nukentėjusiąją buvo atliktas 35 320,50 litų sumos sukčiavimas, tačiau atliekant nusikalstamą veiką, kartu su V. V. ir I. G. iš nukentėjusiosios I. B. išviliojo tik 32 000 Lt, nes žinojo, kad išviliojus daugiau, jų veika bus kvalifikuojama pagal BK 182 str. 2 dalį, už kurią numatyta griežtesnė bausmė. Nurodo, kad kas išviliojo daugiau pinigų, jis nežino, tiek tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu davė tikslius parodymus.

Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė nuteistųjų apeliacinius skundus tenkinti, o prokuroro apeliacinį skundą atmesti. Prokuroras prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti ir tenkinti jo apeliacinį skundą.

Prokuroro ir nuteistojo V. A. apeliaciniai skundai iš dalies tenkintini. Nuteistųjų R. B., J. A., H. K., V. V., N. A., E. K. apeliaciniai skundai atmestini.

Kaip matyti iš paduotų apeliacinių skundų, prokuroras savo apeliaciniu skundu ginčija visų nuteistųjų (išskyrus N. L.) veikų kvalifikavimą, atitinkamai bausmių skyrimo ir turto konfiskavimo klausimus, taip pat daugumos nuteistųjų išteisinimą dėl atskirų jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų. Nuteistieji H. K. ir N. A. apeliaciniais skundais prašo juos išteisinti, R. B., J. A. ir E. K. prašo perkvalifikuoti jų veikas ir sušvelninti bausmę, V. A. ir V. V. prašo sušvelninti bausmę. Atsižvelgiant į paduotų apeliacinių skundų turinį, apeliacinės instancijos teismo išvados atskirais apeliacine tvarka ginčijamais klausimais pateikiamos kartu tiek dėl prokuroro, tiek ir dėl nuteistųjų apeliacinių skundų.

Skundžiamu nuosprendžiu teismas pripažino, kad E. K., I. G., V. V. ir A. Š., veikdami bendrininkų grupe, įvykdė sukčiavimą. Visus šiuos asmenis, išskyrus A. Š., kurio veika kvalifikuota kaip padėjėjo, teismas pripažino nusikaltimo vykdytojais. Teismas pripažino, kad šiems asmenims užbaigus nusikalstamą veiką, ją vykdyti pradėjo V. A., pasitelkdamas padėjėjus – J. A., N. A., R. B., kurie žinojo apie vykdomą sukčiavimą ir padėjo savo veiksmais – surasdami asmenis, kurie gali paimti pinigus, duodami jiems nurodymus. Teismas taip pat pripažino, kad N. L. ir H. K. įgijo ir realizavo didelės vertės turtą, žinodami, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu, tačiau nenustatyta, kad jie padėjo sukčiauti.

Prokuroras su tokia nuteistųjų nusikalstamų veikų kvalifikacija nesutinka, nurodo, kad visų kaltinamųjų (išskyrus N. L.) nusikalstamos veikos buvo padarytos dalyvaujant organizuotoje grupėje, kad E. K., I. G., V. V. tęsė nusikalstamą veiką ir V. A. prisijungus.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamame nuosprendyje pateiktą įrodymų vertinimą, taip pat pats atlikęs įrodymų tyrimą, įvertinęs ištirtus įrodymus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį, rėmėsi neleistinais įrodymais, netinkamai nustatė bendrininkavimo formą ir neteisingai kvalifikavo nuteistųjų veikas.

Dėl duomenų nepripažinimo įrodymais

Apylinkės teismas, be kitų įrodymų, skundžiamą nuosprendį grindė ir savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų protokolais (t. 5, b. l. 54–65, 66–80, 81–94, 95–123). Šiais protokolais savo apeliaciniame skunde remiasi ir prokuroras. Tuo tarpu nuteistasis N. A. apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu teikė prašymą apklausti pareigūnus, kurie atliko savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmus, ir ginčijo šių veiksmų teisėtumą. Apeliacinės instancijos teismas šių duomenų nepripažįsta įrodymais, iš štai dėl ko.

Atliekant byloje ikiteisminį tyrimą, Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2013 m. balandžio 2 d. nutartimi (t. 2, b. l. 16–17) buvo patenkintas prokuroro prašymas dėl procesinių prievartos priemonių taikymo ir leista Klaipėdos AVPK ONTB pareigūnams, neatskleidžiant savo tapatybės, nuo 2013 m. balandžio 2 d. iki 2013 m. liepos 2 d. susitikti su E. K., J. A., M. P., V. V., S. G., D. L. bei J. A. ir kalbėtis apie jiems žinomas galbūt padarytų nusikalstamų veikų aplinkybes, motyvus ir pan., darant garso ir vaizdo įrašus.

Iš byloje esančio savo tapatybės neatskleidžiančio ikiteisminio tyrimo pareigūno veiksmų protokolo matyti, kad 2013-04-24 Klaipėdos AVPK ONTB 4-ojo skyriaus vyresnysis tyrėjas R. J. pagal ikiteisminio tyrimo teisėjos 2013 m. balandžio 2 d. nutartį areštinės apklausų kambaryje Nr. 1, Jūros g. 1, Klaipėdoje, susitiko su V. V. ir užfiksavo reikšmingus duomenis byloje (t. 5, b. l. 54–65).

Iš byloje esančio savo tapatybės neatskleidžiančio ikiteisminio tyrimo pareigūno veiksmų protokolo matyti, kad 2013-05-22 Klaipėdos AVPK ONTB 4-ojo skyriaus vyresnysis tyrėjas R. J. pagal ikiteisminio tyrimo teisėjos 2013 m. balandžio 2 d. nutartį areštinės apklausų kambaryje Nr. 4, Jūros g. 1, Klaipėdoje, susitiko su M. P. ir užfiksavo reikšmingus duomenis byloje (t. 5, b. l. 66–80).

Iš byloje esančio savo tapatybės neatskleidžiančio ikiteisminio tyrimo pareigūno veiksmų protokolo matyti, kad 2013-04-24 Klaipėdos AVPK ONTB 4-ojo skyriaus vyresnysis tyrėjas R. J. pagal ikiteisminio tyrimo teisėjos 2013 m. balandžio 2 d. nutartį areštinės apklausų kambaryje Nr. 1, Jūros g. 1, Klaipėdoje, susitiko su N. A. ir užfiksavo reikšmingus duomenis byloje (t. 5, b. l. 81–94).

Iš byloje esančio savo tapatybės neatskleidžiančio ikiteisminio tyrimo pareigūno veiksmų protokolo matyti, kad 2013-04-12 Klaipėdos AVPK ONTB 4-ojo skyriaus vyresnysis tyrėjas R. J. ir 1-ojo skyriaus vyriausioji tyrėja K. A. pagal ikiteisminio tyrimo teisėjos 2013 m. balandžio 2 d. nutartį Klaipėdos AVPK patalpose, kabinete Nr. 222, Jūros g. 1, Klaipėdoje, susitiko su V. A. ir užfiksavo reikšmingus duomenis byloje (t. 5, b. l. 95–123).

BPK 158 str. inter alia numatyta, kad tiriant nusikaltimus, ikiteisminio tyrimo pareigūnai tyrimą gali atlikti, neatskleisdami savo tapatybės. Toks įpareigojimas numatytas ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjos 2013 m. balandžio 2 d. nutartyje, kuria leista neatskleidžiant savo tapatybės susitikti su nuteistaisiais ir kalbėtis apie jiems žinomas galbūt padarytų nusikalstamų veikų aplinkybes. Iš pateiktų protokolų matyti, kad su nuteistaisiais buvo kalbamasi Klaipėdos AVPK patalpose, tarnybiniame kabinete ir areštinės apklausų kambaryje, šiems asmenims žinant ir aiškiai suvokiant, kad su jais apie bylai svarbias aplinkybes policijos tarnybinėse patalpose bendrauja policijos pareigūnai. Aptartos aplinkybės rodo, kad bendraudami su nuteistaisiais, ikiteisminio tyrimo pareigūnai iš esmės neatliko jokių BPK 158 str. numatytų veiksmų ir nesilaikė esminės ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartyje bei įstatyme nustatytos tokių veiksmų atlikimo sąlygos tyrimą atlikti, neatskleidžiant savo tapatybės. Kolegijos nuomone, Klaipėdos AVPK pareigūnai šiuo atveju atliko ne BPK 158 str. ir ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartyje numatytus veiksmus, o atskleidę nuteistiesiems savo tapatybę, faktiškai atliko jų apklausą.

Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagal BPK 20 str. 5 d. teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi viena iš tinkamo įrodymų vertinimo sąlygų – ta, kad teisėjų vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Neatsiejamos įrodymų vertinimo sąlygos – įrodymų leistinumas ir liečiamumas. Įrodymų leistinumas reiškia, kad įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys. Spręsdamas klausimą, ar duomenys yra gauti teisėtais būdais, teismas turi patikrinti, ar jų gavimo būdas neprieštarauja įstatyme nustatytiems reikalavimams. Pagal teismų praktiką, tais atvejais, kai reikšmingus bylai duomenis pateikia proceso dalyviai (įtariamasis, kaltinamasis, gynėjas, nukentėjusysis, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas, taip pat įtariamojo, kaltinamojo, nukentėjusiojo, civilinio ieškovo, civilinio atsakovo atstovas) arba bet koks fizinis ar juridinis asmuo, teismas turi patikrinti, ar šie duomenys gauti įstatyme neuždraustu būdu (principas „galima tai, kas neuždrausta įstatymo“). Tuo tarpu tais atvejais, kai duomenis surenka valstybės institucijos ar pareigūnai (ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, ikiteisminio tyrimo teisėjas, teismas), būtina patikrinti, ar jie gauti įstatyme nurodytu būdu (principas „leidžiama tai, kas numatyta įstatyme“) ir ar nebuvo pažeista įstatyme nustatyta duomenų gavimo tvarka. Nustačius, kad renkant duomenis buvo pažeista jų gavimo tvarka, būtina įvertinti, ar nustatytos tvarkos pažeidimai turėjo įtakos gautų duomenų patikimumui ir ar dėl šių pažeidimų buvo suvaržytos įstatymų garantuotos baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens teisės.

Iš protokolų turinio matyti, kad suimti nuteistieji būdavo pristatomi į policijos tarnybines patalpas, jiems buvo žinoma, kad su jais bendrauja policijos pareigūnai, pareigūnai nuteistiesiems uždavinėjo klausimus, aiškindamiesi jiems rūpimas bylos aplinkybes. Pokalbių metu pareigūnai, apie tai neinformavę nuteistųjų, slapta darė garso įrašą, šie pokalbiai nebuvo fiksuojami apklausos protokole, prieš pokalbį suimtiems nuteistiesiems nebuvo paaiškinta, kad jie turi teisę neduoti jokių paaiškinimų ir neatsakinėti į klausimus, turėti gynėją, kad viskas, ką jie pasakys, gali būti prieš juos panaudota proceso metu. Akivaizdu, kad tokiu būdu, prisidengiant neva savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų atlikimu, faktiškai buvo vykdoma nuteistųjų apklausa, kurios metu nebuvo paisoma fundamentalių įtariamojo teisių neduoti parodymų prieš save, atsisakyti atsakinėti į klausimus, naudotis gynėjo paslaugomis, tuo esmingai suvaržant įstatymų garantuotos baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens teises. Remiantis tuo, kas išdėstyta, tokiu būdu gauti duomenys neatitinka BPK 20 str. 4 d. įrodymams keliamų reikalavimų ir negali būti pripažinti įrodymais. Todėl kolegija šiais duomenimis nesiremia ir jų detaliau nevertina. Toliau apeliacine tvarka tikrinant nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą bus remiamasi tik įstatymo nustatyta tvarka gautais, BPK numatytais proceso veiksmais patikrintais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais duomenimis.

Dėl I. G., E. K., V. V. ir A. Š. nusikalstamų veikų padarymo dalyvaujant organizuotoje grupėje

Pagal veikų padarymo metu galiojusią BK 25 str. 3 d. redakciją organizuota grupė, kaip viena iš bendrininkavimo formų, yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Organizuota grupė gali susiformuoti rengimosi padaryti nusikaltimą stadijoje arba jau pradėtos ar tęsiamos veikos metu. Pagal teismų praktiką vaidmenų pasiskirstymas, esant organizuotai grupei, nereikalauja, kad visi bendrininkai visiškai ar iš dalies realizuotų nusikaltimo sudėtį. Skirtingai nei esant bendrininkų grupei, kelių vykdytojų buvimas nėra būtinas organizuotos grupės požymis. Be to, kai kurie organizuotos grupės nariai gali atlikti veiksmus, kurie atitinka padėjėjo požymius (BK 24 str. 6 d.), tačiau, konstatavus organizuotą grupę, jie prilyginami nusikaltimo vykdytojui ir atsako kaip nusikaltimo vykdytojai. Organizuotą grupę, be susitarimo ir tyčios požymių, išskiria būtent vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-96/2010). Nustatant organizuotos grupės buvimą, atsižvelgtina į rengto ar padaryto nusikaltimo (ar nusikaltimų) pobūdį ir sudėtingumą, ar grupės nariai aptarė jo padarymo būdą, vietą, laiką ir kitus svarbius momentus, susitarė dėl kiekvieno užduoties ar vaidmens, numatė priemones, padedančias paslėpti nusikaltimo pėdsakus bei išvengti atsakomybės, ir pan. Inkriminuojant atskiram bendrininkui organizuotos grupės aplinkybę, būtina, kad šis suprastų priklausąs tokiai grupei.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo, kad byloje surinktų įrodymų visuma neleidžia daryti išvados, kad nusikalstamos veikos, atliktos veikiant organizuota grupe, nes nenustatyta aplinkybė, kad tarp visų kaltinamųjų buvo bendras susitarimas įvykdyti sukčiavimą iš nukentėjusiosios. Nurodė, kad nebuvo aptarta aplinkybė, kokiu būdu sukčiavimas bus vykdomas bei kokios sumos bus išreikalautos iš nukentėjusiosios. Taip pat nustatyta, kad dalis kaltinamųjų vienas kito net nepažinojo, todėl apie kokius nors išankstinius susitarimus tarp visų kaltinamųjų kalbėti nėra pagrindo. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į kasacinio teismo formuojamą praktiką, kad aplinkybė, jog ne visi organizuotos grupės nariai dalyvavo padarant kiekvieną iš nusikalstamos veikos (BK 182 str. 2 d.) epizodų ir ne visi grupės nariai pažinojo kiekvieną grupės narį, nebuvo detaliai ir iš anksto aptarę visų nusikalstamos veikos detalių, neturi reikšmės konstatuojant tokią bendrininkavimo formą (kasacinė nutartis 2K-525/2014), negali sutikti su tokiu pirmosios instancijos teismo pateiktu veikų kvalifikavimu ir bendrininkavimo formos nustatymu.

Iš nuteistojo I. G. parodymų, duotų pirmosios instancijos teismo posėdyje, matyti, kad jis pasiūlė pasukčiauti, kai jie gavo telefoną, paskambino B., ir ji padiktavo savo duomenis. Tuomet jis pasiūlė E. K. iki galo išspausti nukentėjusiąją (t. 14, b. l. 158). Iš teisiamojo posėdžio metu paskelbtų I. G. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų (t. 17, b. l. 136) matyti, kad 2013-02-22 jis kartu su E. K., J. A., V. V., M. P. buvo Šiaulių TI. E. K. iš suimtojo N. A. pasiskolino mobiliojo ryšio telefoną „Siemens C45“. Jam ir E. K. kilo mintis vykdyti telefoninius sukčiavimus. Jis atsitiktine tvarka skambino Klaipėdos miesto TEO abonentams. Paskambinęs I. B., prisistatė Klaipėdos apskrities VPK Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro darbuotoju ir apgaulės būdu gavo jos prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenis banke AB „Swedbank“. Tada jis E. K. nukentėjusiajai pristatė FNTT tyrėju S. Š.. E. K., bendraudamas su I. B., įgijo jos pasitikėjimą. Tada E. K. nurodė I. B. pervesti grynuosius pinigus į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos referento A. Š. banko sąskaitą banke AB „Swedbank“ . Šios sąskaitos duomenis E. K. nurodė jis, kadangi A. Š. yra jo sūnėnas. Vėliau jis telefonu susisiekė su A. Š., kurio paprašė paimti pinigus, pervestus I. B., o vėliau per kitus asmenis paskirstyti į jo nurodytas sąskaitas. Jis A. Š. paprašė savo vardu atsidaryti banko sąskaitą AB DNB banke, kad į šią sąskaitą būtų galima pervesti sukčiavimo metu gautus pinigus. Tokiu būdu I. B. į A. Š. banko sąskaitas banke AB „Swedbank“ ir AB DNB banke laikotarpiu nuo 2013-02-23 iki 2013-02-27 pervedė 34000 Lt. E. K. jam pasakė, kad I. B. banko sąskaitoje turi būti įtraukta senatvės pensija, todėl jis I. B. internetinės bankininkystės duomenis telefonu perdavė A. Š., kad šis prisijungtų prie I. B. banko sąskaitos ir joje esančius pinigus persivestų į savo banko sąskaitas. A. Š. jis nesakė, kad vykdo sukčiavimą prieš I. B.. Kai į tardymo izoliatoriaus kamerą buvo įkeltas V. A., jis baigė vykdyti nusikaltimą prieš I. B. (t. 6, b. l. 173–176, 181).

Iš nuteistojo E. K. parodymų, duotų pirmosios instancijos teismo posėdyje, matyti, kad I. G. pirmas paskambino nukentėjusiajai I. B., ir jis taip pat kalbėjo su ja. Moteris davė savo elektroninės bankininkystės duomenis. E. K. pradėjo pasakoti moteriai visokias istorijas, pasakė, kad su B. pagalba apsaugos jos lėšas. Iš nukentėjusiosios B. paėmė apie 30 000 Lt ir po to nusprendė moters nebeapgaudinėti (t. 14, b. l. 158). Iš teisiamojo posėdžio metu paskelbtų E. K. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų (t. 17, b. l. 136) matyti, kad jis nuo 2013 m. vasario 22 d. iki 27 d., būdamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje, vykdė telefoninį sukčiavimą kartu su I. G. ir V. V.. Jis atsitiktinai sužinojo I. B. telefoną, bendraudamas įgijo jos pasitikėjimą. Su I. B. jis kalbėjo prisistatydamas FNTT pareigūnu S. Š.. V. V. kalbėjo su nukentėjusiąja, prisistatydamas M. pavarde, o I. G. – moterimi. I. B. jam padiktavo banko AB „Swedbank“ internetinės bankininkystės kodus, kuriuos perdavė kitam nuteistajam, kuris ir buvo atsakingas už prisijungimą prie I. B. banko sąskaitos ir joje buvusių pinigų persiuntimo. Kai jis vėliau sužinojo, kad I. B. sąskaitoje pinigų neturi, nurodė jai pervesti pinigus į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos referento A. Š. banko sąskaitą tam, kad būtų galima sulaikyti asmenis, vykdančius neteisėtas finansines operacijas. A. Š. sąskaitos duomenis jam buvo pateikęs I. G., kuris ir bendravo su A. Š. dėl pervestų pinigų paėmimo bei jų pervedimo į kitas sąskaitas. Jis per I. G. prašė A. Š. dalį pinigų pervesti jo draugui N. A., taip grąžindamas pastarajam skolą, o pats iš neteisėtos veiklos gavo apie 20 000 Lt. Po to jam pagailo nukentėjusiosios ir jis savo nusikalstamą veiką prieš ją užbaigė (t. 6, b. l. 87–90).

Iš nuteistojo V. V. parodymų pirmosios instancijos teismo posėdyje matyti, kad atvežtas į ŠTI, buvo apgyvendintas kameroje kartu su K., A., G., P.. Jį pasišaukė K., prašė padėti atlikti sukčiavimą, nes reikės pinigų, ir jis sutiko. Skambino prisistatęs banko darbuotoju, iš nukentėjusiosios išviliojo kodus. Prisijungęs prie jos sąskaitos sužinojo, kad ten 80 Lt, ir kodus perdavė K. (t. 15, b. l. 187). Kito pirmosios instancijos teismo posėdžio metu patvirtino, kad jo kaltė tokia, kad prisistatė banko darbuotoju, sužinojo prisijungimo kodus ir juos padavė E. K. (t. 17, b. l. 138).

Iš nuteistojo A. Š. parodymų, duotų pirmosios instancijos teismo posėdyje, matyti, kad jam pinigus pervedė draugo močiutė, ir po to jam pasakė, kur tuos pinigus pervesti. Po to per draugus paprašė jo tuos pinigus perduoti. Teigė, jog nežinojo, iš kur yra pinigai, jam buvo sakoma, kad pinigus siunčia I. G. močiutė. A. Š. buvo neįdomu ir jis nesigilino, iš kur gauti pinigai (t. 14, b. l. 158). Iš teisiamojo posėdžio metu A. Š. patvirtintų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad 2013-02-22 jam į mobiliojo ryšio telefoną paskambino dėdė I. G., kuris paprašė padiktuoti savo sąskaitos banke AB „Swedbank“ numerį. Kai jis tai padarė, I. G. paprašė pasididinti piniginių operacijų sąskaitoje limitą bei atsidaryti kitą sąskaitą AB DNB banke. Iš pradžių I. G. pasakė, kad pinigus į banko sąskaitą perves I. G. draugo močiutė. Vėliau į jo banko sąskaitą I. G. pervedė 1500 Lt ir nurodė, kad išimtus pinigus jis pervestų nuteistajam į Šiaulių TI banko sąskaitą. Kitą dieną I. G. į jo banko sąskaitą pervedė 2500 Lt, kuriuos taip pat liepė pervesti į kitas banko sąskaitas. 2013-02-25 I. G. į jo banko sąskaitas pervedė iš viso 6000 Lt, kuriuos nurodė išimti ir perduoti kokiam nors pažįstamam, kad šis pervestų pinigus į I. G. nurodytas banko sąskaitas. Tada jis paprašė savo draugo M., kad šis pervestų pinigus. 2013-02-26 I. G. jam pervedė 10 000 Lt, kuriuos taip pat liepė per kitus draugus pervesti į kitas banko sąskaitas. Tada jis paprašė savo draugo E. jam padėti pervesti pinigus. Ilgainiui jis suprato, kad I. G. jam siunčia iš sukčiavimo gautus pinigus. Su juo telefonu kalbėjo ne tik I. G., bet ir kitas I. G. draugas (t. 8, b. l. 6–9, 12–14).

Iš nukentėjusiosios I. B. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kurie buvo paskelbti (mirus nukentėjusiajai) teisme, matyti, kad 2013-02-22 vakare, apie 19 val., į jos namų telefoną Nr. 8-46-238588 paskambino nepažįstamas vyriškis, kuris prisistatęs Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnu S. Š. nurodė, kad per jos banko AB „Swedbank“ sąskaitą yra pervesti ir paimti, t. y. išplauti, 457 000 Lt, ir jis su kolegomis tiriąs šį nusikaltimą kartu su banko AB „Swedbank“ darbuotojais R. M. bei viena moterimi. S. Š. įtikino I. B. ir nurodė, kad siekiant išaiškinti asmenis, įvykdžiusius šį nusikaltimą, ji turinti jiems padiktuoti savo prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenis, po to pervesti grynuosius pinigus į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos referento A. Š. banko sąskaitą, kad pareigūnai, disponuodami tais pinigais, galėtų sučiupti nusikaltėlius. Be to, R. M. I. B. pažadėjo, kad be kita ko, jis imsis priemonių perkelti I. B. skolas iš UAB Medicinos banko. Paskatinta tokių pasakojimų, I. B. 2013-02-23 į A. Š. banko sąskaitą pervedė 1500 Lt, 2013-02-24 – 2500 Lt, 2013-02-25 į AB „Swedbank“ sąskaitą – 2500 Lt, į AB DNB – 3500 Lt, 2013-02-26 – 10000 Lt, 2013-02-27 – 14 000 Lt (t. 1, b. l. 6–9). Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad I. B. parodė vietas, kuriuose bankų filialuose ji pervedė pinigus į A. Š. banko sąskaitas, taip pat kur ji sukčiautojų nurodymu padėjo grynuosius pinigus bei kuriame spaudos kioske nupirko papildymus (t. 1, b. l. 36–41).

Iš I. B. banko AB „Swedbank“ sąskaitos išrašo matyti, kad neteisėtai prisijungus prie I. B. banko sąskaitos, iš jos 2013-02-24 į A. Š. banko sąskaitą buvo pervesti 78 Lt; 2013-02-25 – 2,50 Lt ir 2490 Lt; 2013-02-27 – 1250 Lt (t. 1, b. l. 5).

Iš I. B. pateiktų banko AB „Swedbank“ nurodymų pervesti įmokėtus grynuosius pinigus matyti, kad 2013-02-23 I. B. A. Š. į jo sąskaitą banke AB „Swedbank“ pervedė 1500 Lt, 2013-02-26 – 5000 Lt, 2013-02-27 – 5000 Lt, o 2013-02-25 – 2500 Lt ji pervedė į savo banko sąskaitą, iš kurios 2490 Lt vėliau neteisėtai prisijungus prie jos banko sąskaitos, pinigai buvo pervesti į A. Š. banko sąskaitą (t. 1, b. l. 16–20).

Iš I. B. pateiktų AB DNB banko kasos pajamų orderių matyti, kad 2013-02-24 I. B. A. Š. į jo sąskaitą AB DNB banke pervedė 2500 Lt, 2013-02-25 – 3500 Lt, 2013-02-26 – 5000 Lt, 2013-02-27 – 9000 Lt (t. 1, b. l. 21–25).

Iš A. Š. banko AB „Swedbank“ ir AB DNB banko sąskaitų išrašų bei fotonuotraukų matyti, kad A. Š. I. B. jam pervestus pinigus paėmė Vilniaus mieste (t. 1, b. l. 65–69, 71).

Iš Šiaulių TI banko sąskaitos banke AB „Swedbank“ matyti, kad dalis I. B. pinigų per kitus asmenis buvo pervesta J. A., I. G., V. A., M. P., N. A., E. K. (t. 1, b. l. 126–140).

Iš telefonų skambučių ir trumpųjų pranešimų išklotinių matyti, kad nusikaltimą prieš I. B. vykdę asmenys jai skambino iš mobiliojo ryšio telefonų, kurių abonentiniai numeriai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Šios SIM kortelės buvo naudojamos mobiliojo ryšio telefonuose, kurių IMEI (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (t. 4, b. l. 135–147, 148–163).

Taigi iš I. G. parodymų, kad būtent jam su E. K. kilo mintis vykdyti telefoninius sukčiavimus, kad jis su E. K. pasitarė ir nusprendė, kad E. K. iš nukentėjusiosios pabandys vilioti ir grynuosius pinigus (t. 6, b. l. 173–174), iš E. K. teismo posėdžio metu patvirtintų parodymų, kad I. G. tarėsi su V. V. dėl sukčiavimų, o po to ir jis paprašė, kad I. G. jį tariamai sujungtų su pašnekovu (t. 6, b. l. 87), iš V. V. teismo posėdžio metu duotų parodymų, kad jį pasišaukė E. K. ir pasakė, kad reikės padėti atlikti sukčiavimą, ir jis sutiko (t. 15, b. l. 187); ir kitų byloje esančių anksčiau aptartų ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų nustatyta, kad I. G., E. K., V. V. ir A. Š., veikdami organizuota grupe, pasisavinus valstybės tarnautojo ir viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens vardą, padarė neteisėtus veiksmus – neteisėtai įgijo, laikė ir perdavė svetimų elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti; neteisėtai atliko finansines operacijas, neteisėtai panaudojant svetimų elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis; apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą.

Nusikalstami veiksmai padaryti tokiomis aplinkybėmis: I. G., E. K. ir V. V., laikomi Šiaulių tardymo izoliatoriuje, ir A. Š. susitarė neteisėtai naudojamu mobiliojo ryšio telefonu skambinti atsitiktiniams asmenims, jiems prisistatyti valstybės tarnautojais ir viešojo administravimo funkcijas atliekančiais asmenimis, taip apgaule įgyti asmens anketinius ir prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenis, panaudojant šiuos duomenis bei kitais būdais įgyti nukentėjusiųjų turtą. Veikdami pagal sutartą planą, V. V., E. K. ir I. G. 2013 m. vasario 22 d., apie 17.50 val., iš mobiliojo ryšio telefono, kurio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), paskambino I. B. į laidinį telefoną, I. G. prisistatė Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro pareigūnu (vėliau – ir AB „Swedbank“ darbuotoja Daiva), E. K. – Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (toliau – FNTT) pareigūnu S. Š., V. V. – AB „Swedbank“ darbuotoju R. M. ir pasakė, kad per jos banko sąskaitą buvo atlikta neteisėta 457 000 Lt dydžio finansinė operacija bei pasiūlę bendradarbiauti su FNTT pareigūnais ir banko darbuotojais, padedant išaiškinti nusikaltimą padariusius asmenis, paprašė pasakyti ir taip įgijo I. B. anketinius bei prisijungimo prie sąskaitos AB „Swedbank“ elektroninės bankininkystės duomenis. Tęsiant nusikalstamą veiką, 2013 m. vasario 23 d. iš mobiliojo ryšio telefono, kurio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), skambino I. B. ir nurodė jai pervesti pinigų į tariamo FNTT referento A. Š. banko sąskaitą, kad būtų galima nustatyti nusikaltimą padariusius asmenis. Vykdydama šiuos nurodymus, I. B. 2013 m. vasario 23 d. AB „Swedbank“ klientų aptarnavimo padalinyje, adresu Taikos pr. 52C, Klaipėda, į A. Š. sąskaitą AB „Swedbank“ pervedė 1500 Lt, iš kurių 1480 Lt, I. G. nurodymu, A. Š. tą pačią dieną, apie 13.25 val., išėmė AB „Swedbank“ bankomate, adresu Šaltkalvių g. 2, Vilnius. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2013 m. vasario 24 d. iš mobiliojo ryšio telefono, kurio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), skambino I. B. ir nurodė jai pervesti pinigų į tariamo FNTT referento A. Š. banko sąskaitą, kad būtų galima nustatyti nusikaltimą padariusius asmenis. Vykdydama šiuos nurodymus, I. B. 2013 m. vasario 24 d. banko AB DNB banko skyriuje, adresu Taikos pr. 61, Klaipėda, į A. Š. sąskaitą AB DNB banke pervedė 2500 Lt, kuriuos, I. G. nurodymu, A. Š. tą pačią dieną paėmė AB DNB banko Vilniaus „Akropolio“ skyriuje, adresu Ozo g. 25, Vilnius. Tęsiant nusikalstamą veiką, I. G. 2013 m. vasario 24 d., iki 11.16 val., telefonu perdavė A. Š. I. B. prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenis, nurodė prisijungti prie I. B. banko sąskaitos ir iš šios sąskaitos į savo banko sąskaitą persivesti ten esančius pinigus. Vykdydamas I. G. nurodymus, A. Š. tą pačią dieną iš I. B. banko sąskaitos į savo sąskaitą AB „Swedbank“ pervedė 78 Lt. Tęsdami nusikalstamą veiką, V. V., E. K. ir I. G. 2013 m. vasario 25 d. iš mobiliojo ryšio telefono, kurio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), skambino I. B. ir nurodė jai pervesti pinigų į savo sąskaitą AB „Swedbank“ ir tariamo FNTT referento A. Š. banko sąskaitą, kad būtų galima nustatyti nusikaltimą padariusius asmenis. Vykdydama šiuos nurodymus, I. B. 2013 m. vasario 25 d. AB „Swedbank“ klientų aptaranavimo padalinyje, adresu Taikos pr. 52C, Klaipėda, į savo banko sąskaitą pervedė 2500 Lt, o AB DNB banko skyriuje, adresu Taikos pr. 61, Klaipėda, į A. Š. sąskaitą AB DNB banke pervedė 3500 Lt, kuriuos, I. G. nurodymu, A. Š. tą pačią dieną paėmė AB DNB banko Vilniaus „Akropolio“ skyriuje, adresu Ozo g. 25, Vilnius. Tęsdamas nusikalstamą veiką, I. G. 2013 m. vasario 25 d., iki 12.37 val., telefonu perdavė A. Š. I. B. prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenis, nurodė prisijungti prie I. B. banko sąskaitos ir iš šios sąskaitos į savo banko sąskaitą persivesti ten esančius pinigus. Vykdydamas I. G. nurodymus, A. Š. tą pačią dieną iš I. B. banko sąskaitos į savo sąskaitą AB „Swedbank“ pervedė 2492,5 Lt. Tęsdami nusikalstamą veiką, V. V., E. K. ir I. G. 2013 m. vasario 26 d. iš mobiliojo ryšio telefono, kurio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), skambino I. B. ir nurodė pervesti pinigų į tariamo FNTT referento A. Š. banko sąskaitas, kad būtų galima nustatyti nusikaltimą padariusius asmenis. Vykdydama šiuos nurodymus, I. B. 2013 m. vasario 26 d. AB „Swedbank“ klientų aptarnavimo padalinyje, adresu Taikos pr. 52C, Klaipėda, į A. Š. sąskaitą AB „Swedbank“ pervedė 5000 Lt, o AB DNB banko skyriuje, adresu Taikos pr. 61, Klaipėda, į A. Š. sąskaitą AB DNB banke pervedė 5000 Lt, kuriuos, I. G. nurodymu, A. Š. tą pačią dieną išėmė AB „Swedbank“ bankomate, adresu Ozo g. 25, Vilnius, ir AB DNB banko Vilniaus „Akropolio“ skyriuje, adresu Ozo g. 25, Vilnius. Tęsdami nusikalstamą veiką, 2013 m. vasario 27 d. iš mobiliojo ryšio telefono, kurio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), skambino I. B. ir nurodė jai pervesti pinigų į tariamo FNTT referento A. Š. banko sąskaitas, kad būtų galima nustatyti nusikaltimą padariusius asmenis. Vykdydama šiuos nurodymus, I. B. 2013 m. vasario 27 d. AB „Swedbank“ klientų aptarnavimo padalinyje, adresu Taikos pr. 52C, Klaipėda, į A. Š. sąskaitą AB „Swedbank“ pervedė 5000 Lt, o AB DNB banko skyriuje, adresu Taikos pr. 61, Klaipėda, į A. Š. sąskaitą AB DNB banke pervedė 9000 Lt, kuriuos, I. G. nurodymu, A. Š. tą pačią dieną išėmė AB „Swedbank“ bankomate, adresu Sausio 13-osios g. 2, Vilnius, AB DNB banko Vilniaus „Akropolio“ skyriuje, adresu Ozo g. 25, Vilnius, ir AB DNB banko Karoliniškių skyriuje, adresu Laisvės pr. 28, Vilnius. Tęsdamas nusikalstamą veiką, I. G. 2013 m. vasario 27 d. iki 16.12 val. telefonu perdavė A. Š. I. B. prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenis, nurodė prisijungti prie I. B. banko sąskaitos ir iš šios sąskaitos į savo banko sąskaitą persivesti ten esančius pinigus. Vykdydamas I. G. nurodymus, A. Š. tą pačią dieną iš I. B. banko sąskaitos į savo sąskaitą AB „Swedbank“ pervedė 1250 Lt.

Tai, kad E. K., I. G., V. V. ir A. Š., atlikdami anksčiau išvardytus veiksmus, apgaule iš I. B. įgijo 35 320,5 Lt, dalyvaudami organizuotoje grupėje, ir tai, kad šie nuteistieji skirstėsi vaidmenis, matyti iš E. K. parodymų, kad jo rūpestis buvo apgaudinėti I. B., o I. G. turėjo ieškoti sąskaitos (t. 6, b. l. 87). Vykdydamas jam paskirtą užduotį – surasti asmenį, kuris prisijungtų prie nukentėjusiosios banko sąskaitos, iš kurios persivestų ten esančius pinigus, į kurio banko sąskaitą nukentėjusioji pervestų pinigus ir kuris šiuos pinigus paskirstytų pagal jam duotus nurodymus, I. G. susitarė su A. Š.. Tai, kad A. Š. suprato, kokiu būdu vykdomas sukčiavimas, kad žinojo, jog I. G. veikia ne vienas, ir kad žinojo, jog jo funkcija bus išgryninti ir pagal I. G. nurodymus paskirstyti į savo sąskaitą gautus pinigus, iš dalies patvirtina paties A. Š. parodymai, kad ilgą laiką sutikęs gryninti pinigus, jis atsisakė tai daryti, tačiau, paskambinus I. G. draugui, sutiko tęsti veiką, kad I. G. nuolatos skubindavo ir liepdavo nedelsiant išgryninti pinigus (t. 8, b. l. 6–9), taip pat ir E. K. parodymai, kad I. G. kontroliavo A. Š., kad jis kuo skubiau pinigus išgrynintų, atsidarytų papildomą sąskaitą banke, pasididintų sąskaitos limitą (t. 6, b. l. 88). Iš šių parodymų akivaizdu, kad apie I. G. susitarimą su A. Š. ir apie tai, kokius veiksmus turės atlikti A. Š., žinojo E. K. ir V. V., kurie gyveno toje pačioje kameroje. Tai, kad kiekvienas iš asmenų turėjo pasiskyrę tam tikrą vaidmenį, patvirtina ir aplinkybė, kad I. G. I. B. prisistatė Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro pareigūnu ir AB „Swedbank“ darbuotoja Daiva, E. K. – Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnu S. Š., V. V. – AB „Swedbank“ darbuotoju R. M., o A. Š. atlikdavo veiksmus laisvėje su vien tik jam prieinamomis priemonėmis (atsidarė sąskaitą, pasididino sąskaitos limitą, grynindavo pinigus bankomatuose, prisijungdavo prie elektroninės bankininkystės) – I. B. pervedus pinigus į A. Š. banko sąskaitą, jis pinigus išimdavo bankomatuose ir bankų skyriuose, juos paskirstydamas pagal I. G. nurodymus, taip pat I. G. telefonu perdavus I. B. prisijungimo prie elektroninės bankininkystės kodus, A. Š. prisijungdavo prie I. B. banko sąskaitos, iš kurios persivesdavo ten esančius pinigus.

Tuo būdu I. G., E. K., V. V. ir A. Š. atlikti veiksmai, iš nukentėjusiosios apgaule įgyjant 35 320,5 Lt, kvalifikuojami pagal BK 182 str. 2 d. kaip didelės vertės svetimo turto įgijimas apgaule savo ir kitų asmenų naudai, veikiant organizuota grupe, t. y. pagal du alternatyvius BK 182 str. 2 d. numatytus kvalifikuojamuosius požymius (visiškai kiekvienam nuteistajam dalyvaujant užvaldyti pinigų sumų dydžiai, apibūdinantys kvalifikuojamąjį didelės vertės svetimo turto užvaldymo požymį, bus apibendrinti tolesnėje šio nuosprendžio dalyje). Nors nuteistasis E. K. apeliaciniame skunde teigia, kad jam dalyvaujant iš nukentėjusiosios buvo išviliota tik 32000 litų, šis jo aiškinimas visiškai paneigtas anksčiau aptartais įrodymais. Kita vertus, nustatyta, kad nuteistieji buvo susitarę daryti ne vieną, o neapibrėžtą skaičių analogiškų nusikaltimų. Esant tokiam susitarimui, vienas sukčiavimas įgyjant svetimą turtą, kurio vertė neviršija 250 MGL dydžio sumos, irgi kvalifikuojamas kaip sukčiavimas, padarytas organizuota grupe (kasacinė nutartis Nr. 2K-35/2013). Todėl tenkinti E. K. apeliacinį skundą ir jo veiką perkvalifikuoti pagal BK 182 str. 1 d. nėra jokio teisinio pagrindo. Pažymėtina, kad I. G. ir A. Š. su jų veikos kvalifikacija sutiko ir nuosprendžio apeliacine tvarka neskundžia, o V. V. apeliacine tvarka ginčija tik jam paskirtos bausmės dydį.

Skundžiamu nuosprendžiu teismas A. Š. veiką taip pat kvalifikavo pagal BK 198¹ str. 1 d. ir 215 str. 1 d. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokia nuteistojo veikų kvalifikacija. Kvalifikuojant nuteistųjų veiką pagal BK 198¹ str. 1 d. ir 215 str. 1 d., reiktų konstatuoti, jog šios veikos padarytos esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, nes idealioji nusikalstamų veikų sutaptis yra atvejis, kai kaltininkas viena veika tuo pačiu metu padaro dvi ar daugiau nusikalstamų veikų, numatytų skirtingose baudžiamojo įstatymo normose. Nors A. Š., kaip organizuotos grupės vykdytojo, padaryta veika iš pirmo žvilgsnio lyg ir atitinka šį atvejį – A. Š. prisijungė prie nukentėjusiosios internetinės bankininkystės sistemos ir atliko pinigines operacijas, tačiau idealioji nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai viena baudžiamojo įstatymo norma padarytų veikų neaprėpia. Nagrinėjamoje byloje situacija kita: A. Š. veika, kvalifikuota pagal BK 198¹ str. 1 d., yra veikos, kvalifikuotos pagal BK 215 str. 1 d., sudėtinė dalis, nes BK 215 str. 1 d. objektyvioji pusė nagrinėjamu atveju pasireiškia veiksmų visuma – neteisėtu bent vienos finansinės operacijos iniciavimu ar atlikimu neteisėtai panaudojant bent vienos svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, o BK 198¹ str. 1 d. pasireiškia veiksmais, kai neteisėtai prisijungiama prie informacinės sistemos, pažeidžiant informacinės sistemos apsaugos priemones. Informacinės sistemos apsaugos priemonės – techninė arba programinė įranga, skirta apsaugoti informacinę sistemą nuo įvairaus pobūdžio pažeidimų. Yra naudojamos įvairios saugumo priemonės: slaptažodžiai, duomenų šifravimas, skaitmeniniai parašai ir pan. Visos taisyklės ir procedūros, nustatančios, kaip tam tikra informacinė sistema teikia saugumo paslaugas, yra saugumo politika. Prisijungimas pažeidžiant informacinės sistemos apsaugos priemones bus tuo atveju, kai priėjimas prie informacinės sistemos resursų yra gaunamas apeinant informacinės sistemos saugumo politikos nustatytas procedūras ir procesus. Toks pažeidimas gali būti tiek procedūrinio, tiek techninio pobūdžio, iš jų prisistatant kitu vartotoju, naudojant ne savo slaptažodį ir pan. Akivaizdu, kad neteisėtai inicijuoti ar atlikti bent vieną finansinę operaciją, neteisėtai panaudojant bent vienos svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, šioje byloje nagrinėjamais atvejais buvo galima tik neteisėtai prisijungiant prie informacinės sistemos, pažeidžiant informacinės sistemos apsaugos priemones – panaudojant neteisėtai gautus I. B. prisijungimo prie banko sąskaitos elektroninės bankininkystės duomenis. Taigi šiuo atveju kvalifikuojant atliktas veikas, konstatuotina ne idealioji nusikalstamų veikų sutaptis, o kitas reiškinys, baudžiamosios teisės teorijoje vadinamas visumos ir dalies konkurencija, kur visuma yra BK 215 str. 1 d., o dalis – BK 198¹ str. 1 d. Esant visumos ir dalies konkurencijai, taikoma bendra visumą nustatanti norma, nes ji atitinka visus padarytos veikos požymius, išskyrus atvejį, kai nusikalstamos veikos dalis, įeinanti į visumą, yra pavojingesnė nei pati visuma ir reikalauja sutapties taikymo.

BK 215 str. 1 d. nustatyta griežčiausia bausmė yra laisvės atėmimas iki šešerių metų (apysunkis nusikaltimas pagal BK 11 str. 4 d.), o BK 198¹ str. 1 d. – laisvės atėmimas iki vienerių metų (nesunkus nusikaltimas pagal BK 11 str. 3 d.). Taigi BK 215 str. 1 d. numatytas neteisėtas elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimas (visuma) yra pavojingesnė veika nei BK 198¹ str. 1 d. numatytas neteisėtas prisijungimas prie informacinės sistemos (dalis), todėl A. Š. veika turėjo būti kvalifikuota tik pagal BK 215 str. 1 d., o jos kvalifikavimas dar ir pagal BK 198¹ str. 1 d. yra perteklinis. Egzistuojant visumos ir dalies konkurencijai, teismų praktikoje taikoma bendra visumą nustatanti norma (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-652/2007). Taip pat atsižvelgiama ir į tai, kad analogiškose bylose, kai, atliekant sukčiavimą, įgyjami asmens elektroninės bankininkystės duomenys, jais pasinaudojant prisijungiama prie elektroninės bankininkystės informacinės sistemos ir inicijuojama piniginė operacija, asmenų veikos kvalifikuojamos tik pagal BK 182 str. ir 215 str. (kasacinės nutartys 2K-356/2012, 2K-459/2013, 2K-508/2014, Nr. 2K-59/2015 ir kt.). Dėl šios priežasties A. Š. veika perkvalifikuojama iš BK 198¹ str. 1 d. ir 215 str. 1 d. į BK 215 str. 1 d. Atitinkamai netenkinamas prokuroro apeliaciniame skunde suformuluotas prašymas dėl E. K., I. G. ir V. V. nuteisimo pagal BK 198¹ str. 1 d.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į kasacinio teismo precedentą analogiškoje byloje (kasacinė nutartis Nr. 2K-35/2013), konstatuoja, kad kitokia situacija susiklosto kvalifikuojant nuteistųjų veiką pagal BK 289 str. ir 182 str., nes šiuo atveju veikas reikia kvalifikuoti pagal abu baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnius kaip padarytas esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai. Pagal BK 289 str. atsako tas, kas pasisavinęs valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens vardą padarė neteisėtus veiksmus, o pagal BK 182 str. atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino.

Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens vardo pasisavinimą darant sukčiavimą apima apgaulės požymis, kuris yra būtinas nustatant sukčiavimą. Nukentėjusiosios I. B. apgaulė pasireiškė tuo, kad nuteistieji I. G., E. K., V. V. ir vėliau šią veiką pratęsęs V. A., melagingai prisistatydami valstybės tarnautojais ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiais asmenimis (Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro pareigūnu, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnu, AB „Swedbank“ darbuotojais), nurodė, kad siekiant išaiškinti asmenis, įvykdžiusius nusikaltimą, ji turinti jiems padiktuoti savo prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenis, po to pervesti grynuosius pinigus į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos referento A. Š. banko sąskaitą arba padėti juos nurodytoje vietoje, kad pareigūnai, disponuodami tais pinigais, galėtų sučiupti nusikaltėlius, tačiau tai neeliminuoja jų veiksmų kvalifikavimo ir pagal BK 289 straipsnį teisingumo. Tiek nukentėjusiosios apgaulė, tiek viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens (policijos pareigūno) vardo pasisavinimas padaryti tais pačiais veiksmais. Pasisavinę valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio darbuotojo vardą, nuteistieji padarė neteisėtus (nusikalstamus) veiksmus – sukčiavimą, o tai atitinka BK 289 straipsnio dispoziciją. Tais atvejais, kai tais pačiais veiksmais padaromos nusikalstamos veikos, numatytos skirtinguose BK straipsniuose, konstatuojama idealioji nusikalstamų veikų sutaptis ir pagal BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktą bausmės bendrinamos jas apimant (kasacinės nutartys Nr. 2K-361/2011, 2K-408/2012 ir kt.).

Remdamasi tuo, kas išvardyta, sutikdama su prokuroro apeliacinio skundo argumentais dėl nuteistųjų dalyvavimo organizuotoje grupėje, teisėjų kolegija konstatuoja, kad I. G., E. K., V. V. ir A. Š. atlikti veiksmai, iš nukentėjusiosios apgaule įgyjant 35 320,5 Lt, buvo padaryti dalyvaujant organizuotoje grupėje, todėl, remiantis susiformavusia teismų praktika (kasacinės nutartys Nr. 2K-525/2014, 2K-510/2014), kad organizuotoje grupėje visi bendrininkai laikomi nusikaltimo vykdytojais, visų šių asmenų veiksmai kvalifikuotini pagal BK 289 str., BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d. ir BK 182 str. 2 d. Remiantis tuo, kas išdėstyta, ir tenkinant šią prokuroro apeliacinio skundo dalį, E. K. ir I. G. papildomai pripažįstami kaltais pagal BK 215 str. 1 d., V. V. – pagal BK 214 str. 1 d. ir 215 str. 1 d., A. Š. – pagal BK 289 str. Kolegija mano, kad prokuroro siūloma nuteistųjų veikų kvalifikacija ir pagal BK 25 str. 3 d. yra aiškiai perteklinė. Laikantis prokuroro logikos, ir visas bendrininkų grupe padarytas veikas reiktų papildomai kvalifikuoti pagal BK 25 str. 2 d., tačiau teismų praktikoje taip nėra daroma. Nustačius, kad I. G., E. K., V. V. ir A. Š. nusikalto, veikdami organizuota grupe, ši aplinkybė, vadovaujantis BK 60 str. 1 d. 2 p., pripažįstama jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe dėl nusikaltimų, numatytų BK 289 str., BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., padarymo (vadovaujantis BK 60 str. 2 d., ši aplinkybė nelaikoma atsakomybę sunkinančia dėl BK 182 str. 2 d. numatyto nusikaltimo padarymo). Kolegijos nuomone, tokio teisinio organizuotos nusikalstamos veiklos įvertinimo nagrinėjamu atveju visiškai pakanka, todėl prokuroro siūlymas dėl papildomo veikos kvalifikavimo pagal BK 25 str. 3 d. atmetamas.

Dėl V. A., J. A., N. A., H. K., R. B., E. K. ir V. V. nusikalstamų veikų padarymo dalyvaujant organizuotoje grupėje

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nustatė, kad E. K. ir I. G. supratus, kad nukentėjusioji savo sąskaitose pinigų neturi, jie nutarė užbaigti savo nusikalstamą veiką, o į kamerą atvykęs V. A., sužinojęs visas aplinkybes, nusprendė tęsti šią veiklą, tačiau ne per nukentėjusiosios banko sąskaitas, o prašydamas atnešti grynuosius pinigus. Teismas konstatavo, kad byloje surinktų įrodymų visuma neleidžia daryti išvados, kad ir V. A. pradėjus kontaktuoti su I. B., nusikalstamos veikos buvo atliktos veikiant organizuota grupe, tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgdama į anksčiau minėtą kasacinio teismo formuojamą praktiką, negali sutikti su tokiu pirmosios instancijos teismo nuteistųjų veikų kvalifikavimu ir bendrininkavimo formos nustatymu.

Iš nuteistojo V. A. parodymų, duotų pirmosios instancijos teismo posėdyje, matyti, kad jį atkėlus į 14 kamerą, jam E. K. pasakė, kad yra apgauta Klaipėdos miesto gyventoja ir ja jau norima atsikratyti, nes reikiamą sumą pinigų jau buvo surinkę. Todėl V. A. pasakė, kad negalima nieko paleisti, ir jis pats viską sutvarkys. Paprašė, kad sujungtų jį su moterim. Kai jį sujungė su nukentėjusiąja, jis jai pasakė, kad reikia surinkti labai didelę sumą pinigų rytojui, kitaip bus didelių problemų su Mokesčių inspekcija ir kitomis valdiškomis įstaigomis. Moteris pasakė, kad rytdienai galinti surinkti apie 24000 Lt. Sutarė, kad su ja susisieks rytojaus dieną. Kai sužinojo, kad nukentėjusioji surinko pinigų sumą, pasakė, kad lauktų skambučio su nurodymais, ką reikės daryti su lėšomis. Po pokalbio su nukentėjusiąja pradėjo įkalbinėti J. A., kad surastų žmogų, kuris galėtų paimti pinigus. Tada paaiškino nukentėjusiajai, kad reikia su taksi nuvykti iki tokios vietos, kur vietoje viską paaiškins. Jai nuvykus, pasakė, kad įėjus į namo laiptinę, padėtų pinigus ant elektros skydinės ir vyktų namo. Už tai, kad paėmė pinigus, per J. A. pasakė R. B., kad pasiliktų šiek tiek pinigų sau. Tada paskambino savo draugui N. A. ir paklausė, ar turi pinigų, pasakė, kad duos, tik turi susirasti, kas pasiims pinigus Klaipėdoje, nes žmogus neis į banką ir nesiuntinės. Kol jis ieškojo, pasiskambino nukentėjusiajai ir pasakė, kad rytdienai reikia surinkti pinigų dar kažkokią sumą, kurios tiksliai neatsimena. Ji sakė, kad pasistengs. Po pokalbio su nukentėjusiąja suprato, kad dar galės iš jos pasipelnyti. Tada prisiminė savo pažįstamą J. A., kuri atlieka bausmę Panevėžio pataisos namuose, susisiekė su ja ir pasakė, kad reikia jos pagalbos, t. y., kad nėra pas ką saugiai Klaipėdoje pasidėti pinigų. Ji, nieko blogo neįtardama, pasiūlė saugiai padėti pinigus pas jos mamą N. L.. Ji padavė savo mamos telefono numerį. Jis paskambino N. L. ir paprašė, kad palaikytų pinigus pas save, o ryt poryt pasakys, ką su jais daryti. Nurodė, kad pats neturi galimybės atvykti į Klaipėdą. Po pokalbio su N. L. susisiekė su N. A. ir paklausė, ar rado žmogų, kuriam galėtų paduoti pinigus. Sakė, kad paprašė P., kurį iš matymo pažįsta. Tada pasakė J. A., kad R. B. turi paduoti pinigus žmogui ir nuvežti pagal adresą. Nurodė dvi sumas su įvardijimu, kad tiek ir tiek žmogui paduotų, tiek ir tiek nuvežtų nurodytu adresu. Siūlė pinigų E. K., tačiau jis jų atsisakė ir pareiškė, kad jam jų nereikia. Kitos dienos rytą kalbėjo su nukentėjusiąja, kai ji pasakė, kad surinks kažkokią sumą pinigų, nusprendė pasinaudoti N. L. paslaugomis. Tai kartojosi kelis kartus. Sužinojusi, kad jis yra kalinys, N. L. labai išsigando ir jo klausė, ar tikrai jokio nusikaltimo nedaro. Po to pervesti lėšas į parduotuvę ar kur kitur ji atsisakė. Prieš N. A. išvykstant į Klaipėdos miesto teismą, buvo paprašęs, kad duotų H. K. numerį, gal reikės jam pinigų duoti (t. 15, b. l. 182–185).

Iš nuteistojo J. A. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, paskelbtų ir nuteistojo patvirtintų pirmosios instancijos teismo posėdyje (t. 17, b. l. 132) matyti, kad 2013-02-22 jis buvo Šiaulių TI 14-oje kameroje kartu su E. K., I. G.. Atvažiavęs iki pat vasario 28 d. vakaro jis žiūrėjo televizorių užsidėjęs ausines, todėl, kas dedasi kameroje, jis negirdėjo. Po to kažkurią dieną į kamerą buvo įkelti kiti nuteistieji V. V., V. A.. Kažkurią dieną prie jo priėjo nuteistasis V. A., kuris pasakė, kad yra pinigų Klaipėdoje ir kad juos reikia paimti. Iš kur tie pinigai, V. A. nieko nesakė. Jis pasakė V. A., kad gali suorganizuoti pinigų paėmimą Klaipėdoje. Tada jis paskambino savo pažįstamai R. B., kuri sutiko paimti pinigus – 24 000 ar 23 000 litų. Jis pasakė R. B., kad pinigus reikės paimti nuo elektros įvado skydinės (duomenys neskelbtini)-ojo namo laiptinėje. Kas nusprendė, kad būtent ten reikės paimti pinigus, jis nežino, tačiau anksčiau jis tame name gyveno. Apie tai, kada R. B. reikės paimti pinigus, jam pasakė V. A.. Atėjus laikui, jis paskambino R. B. ir pasakė paimti pinigus. Paėmusi voką su pinigais, ji paskambino. Apie tai jis pasakė V. A., kuris pasakė perduoti jai, kad ji eitų namo. Maždaug po valandos V. A. liepė paskambinti R. B. ir jos paprašyti, kad ji pinigus padalytų į kelias dalis ir išvežiotų Klaipėdoje bei perduotų V. A. nurodytiems asmenims. Anot J. A., R. B. turėjo pinigus nuvežti pati pagal du adresus, tačiau kur tiksliai, jis nepamena. Kaip buvo išdalyti pinigai ir kiek jų liko R. B., jis nežino. Jis pats už tai pinigų negavo. Apklausos metu J. A. negalėjo paaiškinti, kodėl A. Š. 2013-02-24 į jo Šiaulių TI banko sąskaitą pervedė pinigus – 1100 Lt (t. 9, b. l. 145–147).

Iš nuteistosios R. B. parodymų, duotų pirmosios instancijos teismo posėdyje, matyti, kad vasario 28 dieną jai paskambino J. A. ir paprašė iš sutartos vietos paimti pinigus. Ji pastarąjį pažinojo iš anksčiau, su jais kartu buvo nuteista. Nurodė, kad negalvojo pasisavinti svetimų pinigų, tačiau jau buvo nukentėjusi nuo jų, jai trūkdavo pinigų. Kai reikėjo paimti pinigus, susirado asocialų žmogų, kuriam prižadėjo 200 litų už tai, kad nuo skydinės paimtų dokumentus. Ji pati stebėjo tą žmogų, jis nuėjo ir paėmė dokumentus. Tuos pinigus pagal K., K. nurodymus ji paskirstė, kaip reikėjo. Ką daryti, jai nurodydavo ir A.. Ji žinojo, kad tai yra nusikalstama veika (t. 14, b. l. 159). Šiais parodymais ji iš dalies patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad 2013-02-28 jai paskambino J. A., kuris pasiūlė už 1500 Lt atlygį padėti vykdyti sukčiavimą. J. A. jai nurodė, kad reikės Klaipėdoje paimti nukentėjusiosios paliktus pinigus – 24 000 Lt. Ji sutiko. Kadangi yra teisiama už anksčiau įvykdytą sukčiavimą, baimindamasi būti sulaikyta, nepažįstamo asmens paprašė paimti nukentėjusiosios paliktą voką. Perėmusi pinigus, ji juos parsinešė namo. Po to jai paskambinęs J. A. nurodė, kaip ji turinti padalyti 24 000 Lt. 14 000 Lt perdavė savo namų kieme nurodytam asmeniui, 6000 Lt nuvežė į (duomenys neskelbtini)-ą namą ir perdavė pagyvenusiai moteriai, o 2000 Lt kitą dieną perdavė Klaipėdos m. nepažįstamai moteriai, likusius 1500 Lt pasiliko sau kaip atlygį (t. 10, b. l. 9–13, 17, 20). R. B. parodymų patikrinimo vietoje metu parodė, iš kur paėmė nukentėjusiosios paliktus pinigus ir kaip juos paskirstė (t. 10, b. l. 14–16). Asmens parodymo atpažinti iš nuotraukos metu R. B. atpažino H. K. nurodydama, kad, E. K. nurodymu, 2013-02-28 jam perdavė 14 000 Lt (t. 10, b. l. 21–23).

Iš nuteistojo N. A. parodymų, duotų pirmosios instancijos teismo posėdyje, matyti, kad jis paprašė K., kad atvažiuotų paimti pinigus, nuvežtų jo seseriai. Nurodo, kad būtų nevežęs sesei pinigų, jei būtų žinojęs, kad pinigai iš nusikalstamos veikos. A. jam davė pinigų, paskambino ir paklausė, ar jam reikia pinigų. Kai ėmė pinigus, nieko blogo neįžvelgė. Neklausė, ar jie nusikalstamu būdu gauti. Po to jis paskambino K., paprašė, kad paimtų pinigus ir nuvežtų jo sesei. K. iš karto paklausė, ar tie pinigai ne iš kokios nusikalstamos veiklos – jis patikino, kad ne. Kai jis paėmė iš Ritos pinigus ir iš paskos jo važiavo policija, jis N. A. uždavė klausimą, ar tikrai čia ne iš nusikalstamos veiklos tie pinigai. Jis leido K. pasiimti 1000 Lt, kadangi jis yra draugas, padeda, į perdavimus nešioja viską iš savo pinigų. Nurodė, kad jam A. veltui davė apie 14000 Lt, o jam K. nėra gaila duoti 1000 Lt (t. 15, b. l. 187–188). Baigiamųjų kalbų pirmosios instancijos teisme metu N. A. nurodė, kad apie nusikaltimą sužinojo tik tada, kai jo sesers namuose buvo atlikta krata. H. K. prašė nuvažiuoti paimti pinigus, nes pats to padaryti negalėjo. Pats jokio nusikaltimo neorganizavo, tačiau organizavo jam siūlomų pinigų paėmimą (t. 17, b. l. 161). Šiais parodymais N. A. papildė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad, kai V. A. jo paprašė, jis telefonu susisiekė su H. K., kurio paprašė nuvažiuoti iki (duomenys neskelbtini)-o namo, kur R. B., J. A. nurodymu, H. K. perdavė 10 000 Lt. Jis dalį pinigų norėjo pasidėti pas savo seserį G. J., todėl H. K. jo nurodymu nuvežė iš R. B. paimtus pinigus G. J.. Likusius pinigus jis nurodė H. K. pervesti į kitų asmenų banko sąskaitas bei nupirkti jam įvairių daiktų. Kitą dieną V. A. jam nurodė savo surastą asmenį siųsti į (duomenys neskelbtini)-o namo kiemą ir ten iš moters paimti 5000 Lt. Kai jis pinigų paimti nusiuntė H. K., paaiškėjo, kad moteris per klaidą pinigus perdavė pašaliniam asmeniui. Kitą dieną V. A. vėl paskambinęs jam pranešė, kad vėl iš tos pačios moters (duomenys neskelbtini)-o namo kieme reikia paimti pinigus. Kadangi jis buvo konvojuojamas į Klaipėdos AVPK areštinę, todėl V. A. telefonu suvedė su H. K. ir nurodė, kad kol jis neturės galimybės naudotis mobiliuoju ryšiu, V. A. pats viską derintų su H. K.. Kitą dieną sužinojo, kad V. A. H. K. buvo pasiuntęs paimti 4000 Lt, iš kurių 1000 Lt jis leido H. K. pasilikti sau, o likusius liepė nuvežti G. J. (t. 10, b. l. 96–100).

Iš nuteistojo H. K. parodymų pirmosios instancijos posėdžio metu matyti, kad 2013 m. vasario 28 d. jam paskambino A.. Paklausė, ar jis galės nuvažiuoti pas R. B. paimti A. pinigus ir nuvežti jo seseriai. K. K. nuvažiavo pas R. B., ji padavė jam 8000 litų. Jis nepažino R. B., klausė A., kaip čia yra, tą dieną paskui jį važiavo policija, ir jis išsigando. Kai į automobilį įlipo B., K. K. kilo mintis, kad kažkas gali būti nešvaraus. Kai buvo pas B., jis pagalvojo, kad tai buvo nukentėjusioji. Iš gautų pinigų jis sau pasiėmė per 1000 litų. Po to nuvežė A. sesei pinigus. Paskui A. jam pasakė nuvažiuoti pas tetą L. paimti pinigų (t. 14, b. l. 159). Baigiamųjų kalbų pirmosios instancijos teisme metu H. K. nurodė, kad buvo įsitikinęs, jog pinigai buvo gauti už telefonus. Nuvykęs pas R. B., jos neatpažino, tai ir supanikavo, nes pagalvojo, kad jį pasiuntė daryti nusikaltimą. Sutinka, kad paėmė pinigus ir nuvežė juos seseriai. Iš tos sumos pasiėmė jam priklausančius pinigus už pirktus telefonus. Iš N. A. suprato, kad jis taip pat nežinojo, jog tie pinigai gauti sukčiavimo būdu, nes N. A. jį pats įtikinėjo, kad tie pinigai švarūs. Be to, juos vežė N. A. seseriai. Iš H. K. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu patvirtintų parodymų (t. 14, b. l. 159), duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad 2013-02-28 jam iš Šiaulių TI paskambino pažįstamas N. A., kuris H. K. paprašė, kad šis vakare paimtų jam priklausančius pinigus ir vėliau juos nuvežtų jo seseriai G. J.. Pasiskolinęs G. S. automobilį, H. K., N. A. nurodymu, nuvažiavo prie (duomenys neskelbtini)-to namo, kur iš moters, vardu Rita, paėmė pinigus, kurių neperskaičiavo. Paėmęs pinigus, H. K. įtarė, kad pinigai galėjo būti gauti sukčiavimo būdu, todėl, norėdamas pasitikrinti, N. A. melagingai nurodė, kad jį persekioja policijos pareigūnai. Tačiau, kai pokalbio metu N. A. nepasimetė, H. K. nusprendė, kad pinigai „švarūs“, t. y. gauti teisėtai. N. A. leido H. K. pasilikti 2000 Lt, o likusius nurodė perduoti G. J.. Kitą dieną H. K. paskambinęs N. A. nurodė nuvažiuoti pas N. L. ir vėliau susisiekti su V. A., pravarde Fėdia. Tą dieną per klaidą N. L. 5000 Lt perdavė pašaliniam asmeniui, tačiau vėliau tą pačią dieną H. K. iš N. L. paėmė 4000 ar 5000 Lt, kuriuos paskirstė N. A. ar V. A. nurodytu būdu. Kadangi buvo siųstas ne kartą iš N. L. paimti pinigų, todėl tiksliai negalėjo prisiminti, ar N. A., ar V. A. jį siuntė ir kokias sumas paėmė (t. 11, b. l. 5–9, 13–14).

Iš nuteistosios N. L. parodymų, duotų pirmosios instancijos teismo posėdyje, matyti, kad vasario mėnesį jai paskambino A. ir pasakė, kad atneš pinigus, 6000 litų, pasakė, kad turi paskambinti, ir vaikinas jai paskambino tą pačią dieną. Paskui jai į pašto dėžutę atnešė ir įdėjo 5000 litų. Už dienos atnešė 15000 litų. A. pasakė, kam kiek išsiųsti pinigų. Paskui atėjo kitas žmogus ir paėmė 5000 litų – ji išsigando, kad atidavė ne tam žmogui. Telefonu jai skambindavo vienas asmuo. Vyriškis sakė, kad čia švari byla yra, o ji nežinojo, kad pinigai yra įgyti nusikalstamu būdu. Nurodė, kad atidavė 9000 Lt, visus pinigus, kuriuos gavo. Ji nematydavo, kas palieka pinigus. Yra mačiusi vieną moterį žaliu paltu, jai vyriškiai sakė, kad tai yra slaptas agentas. A. jai pasakė, kad moteris nemokėjo mokesčių, o dabar moka jiems, kad jos neįduotų (t. 14, b. l. 160). Teisiamojo posėdžio metu N. L. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad 2013-02-28 jai iš Panevėžio PN paskambino duktė J. A., kuri paprašė suteikti pagalbą perimant pinigus ir juos pervesti į banko sąskaitas. Ji, norėdama padėti savo dukrai, 2013-02-28 iš nepažįstamos moters savo namuose perėmė 6000 Lt, kuriuos vėliau paskirstė V. A. nurodytu būdu. 2013 m. kovo 1 d. J. A. perdavė jos telefono numerį V. A.. V. A. paskambino ir paprašė paimti pinigus iš jos buto, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, pašto dėžutės. Paimtame voke ji rado 15 000 Lt. Supratusi, kad pinigai gauti nusikalstamu būdu, ji apie tai informavo J. A., tačiau vėliau pinigus paskirstė pagal V. A. nurodymą. Po to 2013-03-04 V. A. nurodymu ji iš savo pašto dėžutės paėmė voką su 9000 Lt ir 1500 eurų, 2013-03-05 – voką su 5000 Lt, 2013-03-06 – voką su 5000 Lt. Šiuos pinigus ji paskirstė V. A. nurodytu būdu, persiųsdama pinigus per banko sąskaitas ar perduodama autobusu į Mažeikių ir Vilniaus autobusų stotis. Taip pat ji kelis kartus perdavė pinigus V. A. pasiųstam asmeniui H. K. savo namų kieme (t. 11, b. l. 93–95, 100–101).

Iš teisiamojo posėdžio metu nuteistojo E. K. duotų parodymų, kuriais jis patvirtino V. A. papasakotą įvykių versiją, matyti, jog E. K. pripažino, jog skambino į Klaipėdą apgaudinėti žmonių. Neturėjo pasirinkimo, kur skambinti, turėjo tik Klaipėdos numerį, tačiau nepamena, iš kur tą numerį gavo (t. 15, b. l. 186–187). Baigiamųjų kalbų pirmosios instancijos teisme metu E. K. nurodė, kad padaryto nusikaltimo neneigia, jis jį pradėjo. Tuos kodukus ėmė ir vienas, ir antras, ir trečias. Moteris, kai kalbėjo su juo asmeniškai, tai ji sakė, kad turi autoservisą ir turi problemų. Ji pati sakė, kad sutiktų duoti kyšį už tai, kad nebūtų atliekamas auditas. E. K. suvokia, kad padarė nusikaltimą, kad įtraukė daug asmenų į šią veiką. Jis įkalbėjo tiek V. V., tiek I. G.. Ilgą laiką sėdėjo su N. A., ir šis žinojo, kad E. K. turi ir šiaip pinigų. R. B. taip pat įkalbėjo jis (t. 17, b. l. 160–161). Iš pirmosios instancijos teismo posėdžio metu paskelbtų E. K. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų (t. 17, b. l. 136) matyti, kad į tardymo izoliatoriaus 14-tą kamerą įkėlus V. A., pastarajam papasakojo visą sukčiavimo mechanizmą, ir V. A. nusprendė toliau tęsti nusikaltimą. E. K. susitarė su V. A., kad jis paskambins I. B. ir vėliau telefoną perduos V. A., kurį I. B. pristatys FNTT kriminalistu G. V.. V. A. pokalbio su I. B. metu sugalvojo naują sukčiavimo būdą, t. y. nurodė I. B. nešioti grynuosius pinigus Klaipėdos m., o jis su savo kolegomis seks asmenis, atėjusius tų pinigų pasiimti. I. B. patikėjo V. A. pasakojimu, todėl ji nešė grynuosius pinigus į V. A. nurodytas vietas. E. K. ir J. A. pirmąją pinigų sumą Klaipėdos m. paimti įkalbino R. B.. Kai R. B. paėmė I. B. paliktus pinigus, ji juos paskirstė E. K. ir J. A. nurodytu būdu. Dalį pinigų perdavė N. A. per jo nurodytą asmenį. Po to V. A. dar kelias dienas skambino I. B. ir ją toliau apgaudinėjo, nurodydamas atnešti pinigus į pašto dėžutę Klaipėdos m. Pirmą kartą į pašto dėžutę I. B. atvežė 15 000 Lt. Pinigus iš pašto dėžutės paimdavo asmuo, vykdantis V. A. nurodymą. Kadangi V. A. neturėjo kur dėti pinigų, E. K. kartu su V. A. nusprendė dalį pinigų perduoti N. A.. Nusikaltimas buvo vykdomas naudojantis iš N. A. pasiskolintu mobiliojo ryšio telefonu „Siemens“ ir SIM kortelėmis. Dalį pinigų, gautų iš I. B., V. A. persiuntė pažįstamam G. T. į Alytaus pataisos namų depozitinę banko sąskaitą ir jo seseriai A. T., dalį pinigų E. K. persiuntė pažįstamam E. G. į Alytaus pataisos namų depozitinę banko sąskaitą, dalį pinigų V. V. perdavė savo motinai V. V. (t. 6, b. l. 87–90, 94).

Iš nuteistojo V. V. parodymų pirmosios instancijos teismo posėdyje matyti, kad į kamerą atkėlus V. A., jis jo paprašė paskolinti 1000 Lt ir davė jam savo mamos numerį (t. 15, b. l. 187). Tokiais parodymais V. V. papildė savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, iš kurių matyti, kad kai 2013-03-05 jis buvo vienoje kameroje su V. A., šis jo paklausė, ar jis negalėtų padėti persivesti pinigus į Kauno TI sąskaitą. V. A. jam sakė, kad neturi žmogaus, kuris galėtų tai padaryti. Kadangi jam pačiam reikėjo pinigų, jis paklausė, ar V. A. jam galėtų paskolinti pinigų, ir šis sutiko. Tada jis pasakė V. A., kad galėtų pagelbėti jo mama V. V., ir ji jam perves pinigus į Kauno TI. Tuomet V. A. pasakė, kad mama turės nueiti į Mažeikių autobusų stotį ir paimti pinigus (t. 7, b. l. 71).

Iš nuteistojo I. G. parodymų, duotų pirmosios instancijos teismo posėdyje, matyti, kad jis pasiūlė pasukčiauti, kai jie gavo telefoną, paskambino B., ir ji padiktavo savo duomenis. Nematė, kad V. V. ar V. A. sukčiautų (t. 14, b. l. 158). Iš teisiamojo posėdžio metu paskelbtų I. G. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų (t. 17, b. l. 136) matyti, kad I. B. į A. Š. banko sąskaitas banke AB „Swedbank“ ir AB DNB banke laikotarpiu nuo 2013-02-23 iki 2013-02-27 pervedė 34000 Lt, ir, kai į tardymo izoliatoriaus kamerą buvo įkeltas V. A., I. G. baigė vykdyti nusikaltimą prieš I. B. (t. 6, b. l. 173–176, 181).

Iš nukentėjusiosios I. B. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kurie buvo paskelbti (mirus nukentėjusiajai) teisme, matyti, kad po to, kai ji 2013-02-27 pervedė 14 000 Lt, jai kalbant su S. Š., pastarasis ją sujungė su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos kriminalistu G. V., kuris jai nurodė, kad jau yra sulaikyti keli asmenys, tačiau norint sulaikyti ir likusiuosius, ji turinti padėti grynuosius pinigus sutartose vietose Klaipėdos m. Tikėdama jai pasakojama istorija, ji 2013-02-28 (duomenys neskelbtini)-o namo laiptinėje padėjo voką su 24 000 Lt, 2013-03-01 buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, pašto dėžutėje – voką su 15 000 Lt, 2013-03-04 buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, pašto dėžutėje – voką su 9000 Lt ir 1500 eurų (5179,20 Lt), 2013-03-05 buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, pašto dėžutėje – voką su 5000 Lt, 2013-03-06 buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, pašto dėžutėje – voką su 5000 Lt. Be to, ji 2013-03-04 spaudos kioske Taikos pr., Klaipėdoje, G. V. nurodymu nupirko išankstinio mokėjimo mobiliojo ryšio paslaugos papildymų už 490 Lt, kurių kodus padiktavo telefonu G. V.. Pardavėjai kioske nurodė, kad papildymus perka savo sūnui. Visus pinigus, kuriuos ji pervedė į A. Š. banko sąskaitą bei padėjo Klaipėdos mieste, ji skolinosi iš savo pažįstamų bei kreipėsi dėl greitojo kredito suteikimo. G. V. buvo pažadėjęs visus jos pinigus sugrąžinti 2013-03-07 atnešant jai į namus, tačiau I. B., nesulaukusi G. V., kreipėsi į policiją. Be to, I. B. nurodė, kad tais atvejais, kai ji turėjo į nurodytą vietą atnešti grynuosius pinigus, jai G. V. iškviesdavo taksi automobilį iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 1, b. l. 6–9, 42, 44–45).

Iš Alytaus pataisos namų banko sąskaitos AB SEB išrašų matyti, kad dalis I. B. pinigų per kitus asmenis buvo pervesta G. T., E. G. (t. 1, b. l. 162–164).

Iš telefonų skambučių ir trumpųjų pranešimų išklotinių matyti, kad nusikaltimą prieš I. B. vykdę asmenys jai skambino iš mobiliojo ryšio telefonų, kurių abonentiniai numeriai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Šios SIM kortelės buvo naudojamos mobiliojo ryšio telefonuose, kurių IMEI (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (t. 4, b. l. 135–147, 148–163).

Iš 2013-05-08 Šiaulių AVPK Šiaulių miesto PK rašto Nr. 40-S-5882 matyti, kad 2013-03-06 atlikus kratą Šiaulių TI 14-oje kameroje, iš nuteistojo V. A. buvo paimtas mobiliojo ryšio telefonas „Siemens M50“, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), su SIM kortele, kurios abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), lapas su I. B. internetinės bankininkystės duomenimis. Daiktai apžiūrėti, pridėti prie ikiteisminio tyrimo medžiagos (t. 2, b. l. 181, 185–188, 190–191).

Iš 2013-04-11 Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo rašto Nr. 9-7866 matyti, kad 2013-03-06 Lukiškių TI-K iš V. A. buvo paimtos trys SIM kortelės, kurių abonentiniai numeriai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Šios SIM kortelės apžiūrėtos, pridėtos prie bylos medžiagos (t. 2, b. l. 195, t. 3, b. l. 5–6, 11–12).

Iš 2013-04-29 Šiaulių tardymo izoliatoriaus rašto Nr. 14/01-8803 matyti, kad 2013-03-08 Šiaulių TI iš V. A. buvo paimtas mobiliojo ryšio telefonas „Samsung“, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), su SIM kortele, kurios abonentinis numeris (duomenys neskelbtini). Daiktai apžiūrėti, pridėti prie bylos medžiagos (t. 3, b. l. 14–16, 20–21).

Iš 2013-03-15 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė laikmeną kompaktiniame diske su 2013-03-04 I. B. pirktais išankstinio mokėjimo mobiliojo ryšio paslaugos papildymų kodais, pagal kuriuos tyrimo metu nustatyta, kad I. B. nupirkti papildymo kodai buvo naudojami papildant mobiliojo ryšio telefonų Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sąskaitas. Tyrimo metu nustatyta, kad telefonais, kurių abonentiniai numeriai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Panevėžio PN naudojosi nuteistoji J. A., o mobiliojo ryšio telefonais, kurių abonentiniai numeriai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), – Šiaulių TI nuteistieji V. A., E. K. ir kiti asmenys (t. 2, b. l. 120–123).

Iš 2013-03-14 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo paimtas kompaktinis diskas su telefoninių skambučių įrašais. Apžiūrėjus diską, nustatyta, kad V. A. 2013 m. vasario 28 d., kovo 1 d., kovo 5 d., kovo 6 d. kvietė taksi automobilį I. B., kad ši vyktų prie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) namų (t. 2, b. l. 112–115).

Iš telefonų skambučių ir trumpųjų pranešimų išklotinės matyti, kad, vykdant nusikaltimą, A. Š. naudojosi mobiliojo ryšio telefonu, kurio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), H. K. – (duomenys neskelbtini), N. A. – (duomenys neskelbtini), R. B. – (duomenys neskelbtini), N. L. – (duomenys neskelbtini) (t. 4, b. l. 131–198, t. 5, b. l. 1–52).

Iš abonentinio numerio (duomenys neskelbtini) išklotinėse užfiksuotų N. A. ir H. K. telefoninių pokalbių (t. 4, b. l. 102–130), taip pat šių asmenų pokalbių, ištirtų apeliacinės instancijos teismo posėdyje (t. 19, b. l. 29–40), matyti, kad N. A. ir H. K. bendravo dėl pinigų pasiėmimo iš R. B. ir N. L., o vėliau su H. K. pradėjo bendrauti ir V. A..

Taigi iš teismo posėdyje ištirtų byloje esančių įrodymų matyti, kad iš E. K. sužinojęs apie vykdomą sukčiavimą ir nukentėjusiosios patiklumą, V. A. nusprendė tęsti sukčiavimą prieš I. B.. V. A. susitarė su E. K., kad jis paskambins I. B. ir vėliau telefoną perduos V. A., kurį I. B. pristatys FNTT kriminalistu G. V., po to susitarė su J. A. ir N. A., kad jis telefonu bendraus su I. B., jai prisistatydamas valstybės tarnautoju ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiu asmeniu, nurodys I. B. palikti grynuosius pinigus sutartose vietose, o J. A. ir N. A. suras asmenis, kurie šiuos pinigus paims. Taip iš byloje esančių anksčiau aptartų ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų nustatyta, kad V. A., N. A., J. A., R. B., H. K., E. K. ir V. V., veikdami organizuota grupe, pasisavinę valstybės tarnautojo ir viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens vardą, apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą. Nusikalstami veiksmai padaryti tokiomis aplinkybėmis: 2013 m. vasario 27 d. vakare E. K. į Šiaulių tardymo izoliatoriaus 14 kamerą perkeltam V. A. papasakojo prieš I. B. vykdomo nusikaltimo aplinkybes ir nusprendė tęsti sukčiavimą prieš I. B.. V. A. susitarė su E. K., kad jis paskambins I. B. ir vėliau telefoną perduos V. A., kurį I. B. pristatys FNTT kriminalistu G. V., po to susitarė su J. A. ir N. A., kad jis telefonu bendraus su I. B., jai prisistatydamas valstybės tarnautoju ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiu asmeniu, nurodys I. B. palikti grynuosius pinigus sutartose vietose, o J. A. ir N. A. suras asmenis, kurie šiuos pinigus paims. Tęsiant nusikalstamą veiką, 2013 m. vasario 27 ir 28 d. E. K. skambino I. B., o V. A., perimdamas pokalbį iš E. K., I. B. prisistatė FNTT kriminalistu G. V. ir nurodė jai į (duomenys neskelbtini)-o namo laiptinę, Klaipėdoje, atnešti pinigų, kad būtų galima nustatyti nusikaltimą padariusius asmenis. Vykdydama šiuos nurodymus, I. B. 2013 m. vasario 28 d., tarp 18 ir 19 val., (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje paliko 24 000 Lt. Tą pačią dieną J. A. telefonu susitarė su R. B., kad ji už 1500 Lt atlygį paims I. B. paliktus apgaule įgytus pinigus ir juos paskirstys pagal tolimesnius nurodymus, N. A. telefonu susitarė su H. K., V. A. – su N. L., kad H. K. ir N. L. paims apgaule įgytus pinigus iš R. B.. 2013 m. vasario 28 d. vakare R. B. iš (duomenys neskelbtini) namo laiptinės paėmė I. B. paliktus 24 000 Lt ir, J. A. ir E. K. nurodymu, tą pačią dieną Klaipėdoje 14 000 Lt perdavė H. K., 6000 Lt nuvežė N. L., 2013 m. kovo 1 d. 2500 Lt perdavė nenustatytam asmeniui, o 1500 Lt pasiliko sau. Taip veikdami pagal iš anksto paruoštą planą, V. A., J. A., N. A., R. B., H. K. ir E. K., dalyvaudami organizuotoje grupėje (V. V. šiame nusikalstamos veikos epizode nedalyvaujant), apgaule iš I. B. įgijo 24 000 Lt. Po šio nusikalstamos veikos epizodo J. A. ir R. B. organizuotos grupės veikoje nebedalyvavo.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, V. A. 2013 m. kovo 1 d. iš mobiliojo ryšio telefono, kurio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), skambino I. B. ir, patartas E. K., nurodė jai į buto, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, pašto dėžutę įmesti pinigų, kad būtų galima nustatyti nusikaltimą padariusius asmenis. Vykdydama šiuos nurodymus, I. B. 2013 m. kovo 1 d. tarp 16 ir 17 val. į N. L. buto, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, pašto dėžutę įmetė 15 000 Lt. Tą pačią dieną V. A. telefonu susitarė su N. L., kad ji iš savo pašto dėžutės paims I. B. paliktus apgaule įgytus pinigus ir juos paskirstys pagal tolimesnius nurodymus, N. A. telefonu susitarė su H. K., kad jis paims apgaule įgytus pinigus iš N. L.. 2013 m. kovo 1 d. vakare N. L. iš savo buto, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, pašto dėžutės paėmė I. B. paliktus 15 000 Lt, iš kurių 5000 Lt V. A., pasitarusio su E. K., nurodymu tą pačią dieną Klaipėdoje perdavė H. K.. Taip veikdami pagal iš anksto paruoštą planą, V. A., N. A., H. K. ir E. K., dalyvaudami organizuotoje grupėje, (V. V. šiame nusikalstamos veikos epizode nedalyvaujant) apgaule iš I. B. įgijo 15 000 Lt. Po šio nusikalstamos veikos epizodo E. K. organizuotos grupės veikoje nebedalyvavo.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, V. A. 2013 m. kovo 4 d. iš mobiliojo ryšio telefono, kurio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), skambino I. B. ir nurodė jai į buto, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, pašto dėžutę įmesti pinigų, kad būtų galima nustatyti nusikaltimą padariusius asmenis. Vykdydama šiuos nurodymus, I. B. 2013 m. kovo 4 d., tarp 16 ir 17 val., į N. L. buto, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, pašto dėžutę įmetė 9000 Lt ir 1500 eurų (14179,2 Lt). Tą pačią dieną V. A. telefonu susitarė su N. L., kad V. A. nurodys J. A. iš N. L. pašto dėžutės paimti I. B. paliktus, apgaule įgytus pinigus ir juos atnešti į N. L. butą, o N. L. pinigus paskirstys pagal tolimesnius nurodymus. Taip pat V. A. telefonu pagal iki 2013 m. kovo 4 d. N. A. su H. K. ir V. A. sudarytą susitarimą, kad tais atvejais, kai N. A. negalės telefonu susisiekti su H. K., su juo telefonu susisieks V. A. ir susitars, kad H. K. paimtų apgaule įgytus pinigus, susitarė su H. K., kad jis paims apgaule įgytus pinigus iš N. L., o su V. V., žinančiu apie vykdomą sukčiavimą prieš I. B. ir anksčiau pačiam dalyvavus sukčiaujant, susitarė, kad dalis pinigų – 2000 litų – bus perduota jo motinai V. V.. 2013 m. kovo 4 d., J. A. iš N. L. buto pašto dėžutės paėmus I. B. paliktus 9000 Lt ir 1500 eurų ir juos atnešus į N. L. butą, N. L., V. A. nurodymu, 300 Lt pervedė J. A. vardu į Panevėžio pataisos namų depozitinę banko sąskaitą, 2013 m. kovo 5 d. (duomenys neskelbtini) namo kieme 1000 Lt perdavė H. K., 500 Lt pervedė į O. B. banko sąskaitą, 2000 Lt pervedė V. A. vardu į Šiaulių tardymo izoliatoriaus depozitinę banko sąskaitą, 2013 m. kovo 6 d. Klaipėdos autobusų stotyje, adresu Butkų Juzės g. 9, Klaipėda, 2000 Lt perdavė siuntiniu V. V. į Mažeikių autobusų stotį, 2013 m. kovo 7 d. Klaipėdos autobusų stotyje 500 Lt perdavė siuntiniu A. T. į Vilniaus autobusų stotį, 500 Lt pervedė G. T. vardu į Alytaus pataisos namų depozitinę banko sąskaitą, 2013 m. kovo 8 d. 1100 Lt pervedė į R. K. banko sąskaitą, o 6279,2 Lt pasiliko sau. Taip veikdami pagal iš anksto paruoštą planą, V. A., N. A., H. K. ir V. V., dalyvaudami organizuotoje grupėje, apgaule iš I. B. įgijo 14 179,2 Lt. Po šio nusikalstamos veikos epizodo V. V. organizuotos grupės veikoje nebedalyvavo.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, V. A. 2013 m. kovo 4 d., veikdamas organizuotos grupės interesais – siekdamas užsitikrinti, kad nebūtų prarasta nusikaltimo darymo ir organizuotos grupės dalyvių tarpusavio bendravimo priemonė ir būtų galima tęsti nusikalstamą veiką, iš mobiliojo ryšio telefono, kurio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), skambino I. B. ir nurodė jai nupirkti išankstinio mokėjimo mobiliojo ryšio paslaugų papildymų, kad būtų galima nustatyti nusikaltimą padariusius asmenis. Vykdydama šiuos nurodymus, I. B. 2013 m. kovo 4 d. apie 17 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kioske Nr. 360, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, už 490 Lt nupirko išankstinio mokėjimo mobiliojo ryšio paslaugos „Pildyk“ ir „Labas“ papildymo kodų, kuriuos telefonu perdavė V. A.. Tokiu būdu, dalyvaudamas organizuotoje grupėje ir veikdamas organizuotos grupės interesais, V. A. apgaule iš I. B. įgijo 490 Lt, kuriuos vėliau panaudojo tęsdamas nusikalstamą veiką.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, V. A. 2013 m. kovo 5 d. iš mobiliojo ryšio telefono, kurio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), skambino I. B. ir nurodė jai į buto, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, pašto dėžutę įmesti pinigų, kad būtų galima nustatyti nusikaltimą padariusius asmenis. Vykdydama šiuos nurodymus, I. B. 2013 m. kovo 5 d., tarp 16 ir 17 val., į N. L. buto, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, pašto dėžutę įmetė 5000 Lt. Tą pačią dieną V. A. telefonu susitarė su N. L., kad ji iš savo pašto dėžutės paims I. B. paliktus, apgaule įgytus pinigus ir juos paskirstys pagal tolimesnius nurodymus, taip pat V. A. telefonu susitarė su H. K., kad jis paims apgaule įgytus pinigus iš N. L.. 2013 m. kovo 5 d. vakare N. L. iš savo buto, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, pašto dėžutės paėmė I. B. paliktus 5000 Lt ir, V. A. nurodymu, tą pačią dieną (duomenys neskelbtini) namo kieme 4300 Lt perdavė H. K., o 700 Lt pasiliko sau. Taip veikdami pagal iš anksto paruoštą planą, V. A., N. A., H. K., dalyvaudami organizuotoje grupėje, apgaule iš I. B. įgijo 5000 Lt.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, V. A. 2013 m. kovo 6 d. iš mobiliojo ryšio telefono, kurio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), skambino I. B. ir nurodė jai į buto, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, pašto dėžutę įmesti pinigų, kad būtų galima nustatyti nusikaltimą padariusius asmenis. Vykdydama šiuos nurodymus, I. B. 2013 m. kovo 6 d., tarp 15 ir 16 val., į N. L. buto, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, pašto dėžutę įmetė 5000 Lt. Tą pačią dieną V. A. telefonu susitarė su N. L., kad ji iš savo pašto dėžutės paims I. B. paliktus, apgaule įgytus pinigus ir juos paskirstys pagal tolimesnius nurodymus, N. A. telefonu susitarė su H. K., kad jis paims apgaule įgytus pinigus iš N. L.. 2013 m. kovo 6 d. vakare N. L. iš savo buto, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, pašto dėžutės paėmė I. B. paliktus 5000 Lt ir V. A. nurodymu tą pačią dieną (duomenys neskelbtini) namo kieme 5000 Lt perdavė H. K.. Taip veikdami pagal iš anksto paruoštą planą, V. A., N. A., H. K., dalyvaudami organizuotoje grupėje, apgaule iš I. B. įgijo 5000 Lt.

Tai, kad V. A., N. A., J. A., R. B. ir H. K. nusikalstamą veiką atliko dalyvaudami organizuotoje grupėje ir kad jie buvo pasiskirstę vaidmenimis – funkcijomis, patvirtina V. A. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duoti parodymai, kad po pokalbio su nukentėjusiąja jis pradėjo įkalbinėti J. A., kad surastų žmogų, kuris galėtų paimti pinigus, ir šis sutiko, ir kad paskambino N. A., kuriam pasakė, jog šis surastų žmogų Klaipėdoje, kuris paimtų pinigus (t. 15, b. l. 184–185), J. A. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriais jis pripažino, kad nurodė R. B. paimti I. B. ant elektros skydinės paliktus 24 000 litų ir juos padalyti trims asmenims (t. 9, b. l. 146), N. A. teismo posėdžio metu duoti parodymai, kad jis paskambino H. K. ir paprašė, kad jis paimtų pinigus ir nuvežtų jo sesei ir kad leido šiam pasiimti dalį pinigų sau (t. 15, b. l. 187). Taigi V. A. buvo susitaręs su J. A. ir N. A. daryti nusikaltimus, ir kiekvienas iš jų, darydamas nusikaltimą, atliko tam tikrą užduotį ir turėjo skirtingą vaidmenį – V. A. telefonu bendraudavo su I. B., nurodydavo I. B. palikti grynuosius pinigus sutartose vietose, J. A. ir N. A. surasdavo asmenis, kurie šiuos pinigus paimdavo, ir jiems duodavo nurodymus dėl pinigų paskirstymo. Iš byloje esančių pokalbių išklotinių, nukentėjusiosios parodymų, paties V. A. parodymų pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu ir kitos byloje esančios ir teismo posėdyje ištirtos medžiagos matyti, kad iniciavęs E. G., E. K. ir V. V. nusikalstamos veikos pratęsimą, V. A. dalyvavo visuose nusikalstamos veikos epizoduose nuo 2013 m. vasario 27 d. iki 2013 m. kovo 6 d., tokiu būdu būdamas organizuotos grupės narys ir atsakingas už visas organizuotos grupės padarytas nusikalstamas veikas, apie kurias jam buvo žinoma, t. y. pagal BK 182 str. 2 d., iš I. B. apgaule įgyjant 63 669,2 Lt.

N. A. tuo metu, kai buvo atliekamos nusikalstamos veikos prieš nukentėjusiąją (t. 2, b. l. 174–176), buvo laikomas kitoje Šiaulių tardymo izoliatoriaus kameroje, tačiau tai, kad N. A. tikrai žinojo apie vykdytą sukčiavimą ir sukčiavimo būdu gautus jam perduotus pinigus, patvirtina baudžiamojoje byloje surinkti ir anksčiau aptarti įrodymai. Iš apklaustų asmenų parodymų akivaizdu, jog N. A. suprato, kad jam pinigų siūlęs V. A. tuo metu buvo laikomas Šiaulių tardymo izoliatoriuje, teisėtais būdais tokių pinigų sumų negalėjo gauti ir atitinkamai neturėjo jokių teisėtų galimybių tokių didelių sumų veltui siūlyti N. A.. R. B. pirmą kartą N. A. atsiųstam H. K. perdavė 14 000 litų, apklausos metu N. A. pripažino supratęs, kad R. B. tikrai negali uždirbti ir teisėtai disponuoti tokia didele pinigų suma (t. 10, b. l. 97), tačiau toliau tęsė savo veiką. N. A. versija, kad jam buvo visiškai neįdomu ir jis neklausė, iš kur V. A. gauna tokias dideles sumas pinigų ir kodėl jų nori neatlygintinai duoti jam (t. 15, b. l. 187), neišlaiko elementarios loginės kritikos. Pažymėtina, kad N. A. kartu su V. A. jau buvo nuteistas už telefoninio sukčiavimo nusikaltimus (t. 10, b. l. 96), taigi jam buvo gerai žinoma, kad V. A. vykdo telefoninio sukčiavimo nusikaltimus ir pinigų gauna būtent iš šių nusikaltimų, be to, jis žinojo, kad toje kameroje, kurioje buvo laikomas V. A., yra jo paties paduotas mobiliojo ryšio telefonas. Pažymėtina, kad gautais pinigais N. A. nevaržomai disponavo kaip savais, vien už pinigų pervedimą N. A. savo sesers dukrai I. J. leido pasilikti net 500 litų (t. 5, b. l. 152). Apeliaciniame skunde N. A. pripažįsta, kad jis žino ir žinojo, jog V. A. atlieka telefoninius sukčiavimus, tačiau su juo detalėmis nesidalydavo. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal kasacinio teismo praktiką, net ir tais atvejais, kai vienam organizuotos grupės nariui nėra iki galo aišku ir žinoma, kokiais būdais jiems paskirtus vaidmenis atlieka kiti organizuotos grupės dalyviai, taip pat kai ne visi bendrininkai visiškai ar iš dalies realizuoja nusikaltimo sudėtį, tačiau jiems žinoma ir jie supranta, kokia veika vykdoma, tokie asmenys atsako pagal vykdytojo atliktas nusikalstamas veikas. Būtent tai, kad N. A. žinojo, kad V. A. vykdo telefoninį sukčiavimą, kad V. A. jo prašo paskirstyti iš šios veikos įgytus pinigus ir kad N. A. surado asmenis laisvėje, kurie paimtų iš nukentėjusiosios gautus pinigus, rodo, kad jis dalyvavo organizuotoje grupėje ir tai suvokė, t. y. N. A. žinojo apie Šiaulių tardymo izoliatoriaus 14 kameroje vykdytą sukčiavimą, žinojo, kurie asmenys jį vykdė, ir su V. A. buvo susitaręs surasti bei surado asmenis, kurie paims apgaule įgytus pinigus. Remdamasi tuo, kas išvardyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad N. A. buvo organizuotos grupės narys ir atsako už visas organizuotos grupės padarytas nusikalstamas veikas, apie kurias jam buvo žinoma, t. y. pagal BK 182 str. 2 d. Dalyvaujant N. A., iš I. B. apgaule buvo įgyta 63 669,2 Lt. Atitinkamai nuteistojo N. A. apeliacinio skundo argumentai, kad neva jis nepadarė inkriminuoto nusikaltimo, yra visiškai nepagrįsti, todėl N. A. apeliacinis skundas atmetamas.

H. K. apeliaciniame skunde nurodo, kad savo veiksmais jis tik stengėsi padėti draugui N. A., kuris prašė jo pagalbos, o pinigus manė esant gaunamus iš prekybos mobiliaisiais telefonais, ir tai neva patvirtina pas G. J. rasti mobilieji telefonai. Tokius H. K. teiginius paneigia ir jo dalyvavimą organizuotoje grupėje patvirtina N. A. parodymai, kad H. K. buvo jo pagalbininkas ir jau buvo kartu teisiamas už telefoninius sukčiavimus (t. 5, b. l. 85; t. 10, b. l. 97), taigi H. K. žinojo, ką jis ir pats patvirtino, kad laikomas nelaisvėje N. A. pinigų gauna būtent iš telefoninio sukčiavimo nusikaltimų (t. 11, b. l. 6). Iš abonentinio numerio (duomenys neskelbtini) išklotinėse užfiksuotų N. A. ir H. K. telefoninių pokalbių (t. 4, b. l. 102–130), taip pat šių asmenų pokalbių, ištirtų apeliacinės instancijos teismo posėdyje (t. 19, b. l. 29–40), matyti, kad nors apeliantas skunde teigia, kad šių pokalbių turinys neva patvirtina jo versiją, kad jis nusikalstamos veikos neatliko, tačiau būtent šie pokalbiai atskleidžia, kad N. A. ir H. K. bendravo dėl pinigų pasiėmimo iš R. B. ir N. L., o vėliau su H. K. pradėjo bendrauti ir V. A.. Teisėjų kolegija sutinka su prokuroro apeliacinio skundo argumentais, kad H. K. paimdavo įspūdingai dideles pinigų sumas, todėl buvo akivaizdu, kad jos negalėjo būti gautos teisėtais būdais. H. K. pats pripažino, kad, kai N. A. pirmą kartą jo paprašė iš R. B. paimti didelę sumą pinigų, H. K. iš karto kilo didelis įtarimas, kad jis yra siunčiamas paimti iš sukčiavimo gautus pinigus. Be to, aplinkybę, kad H. K. suprato, kad pinigai gauti nusikalstamu būdu, patvirtina ir byloje esantys 2013-02-28 pokalbiai, iš kurių matyti, kad, H. K. paėmus pinigus, šis išsigando pamatęs policijos pareigūnų ekipažą, o H. K. 26 pokalbio metu pasakyti žodžiai (t. 4, b. l. 106): „aš tau sakau, kad <...> jie čia <...> tiesiai nuvedė, aš <...> su švogerio mašina, ar jisai <...> durnas“, t. y., kad jis išsigando, jog yra atsiųstas paimti pinigų tiesiai iš nukentėjusiosios, o ne iš tarpininko, parodo, kad H. K. tikrai suprato, kad pinigai gaunami nusikalstamu būdu, nes kitu atveju nebūtų pagrindo baimintis paimti pinigus tiesiogiai ar, juos paėmus, baimintis policijos pareigūnų ekipažo. Šių pokalbių turinys paneigia ir H. K. apeliaciniame skunde keliamą versiją, jog pinigus jis ėmė tik iš jam pažįstamos R. B. ir N. L., ir dėl to jam nekilo įtarimų. Iš pokalbių matyti, kad 2013-02-28 atvažiavęs paimti pinigų, 22 pokalbyje (t. 4, b. l. 105) jis klausia, „ar boba turi būti“, t. y., atvažiavęs paimti pinigų, jis net nenumanė, kas jam juos atneš, ir net R. B. jam atnešus pinigus, šis jos nepažino ir 32 pokalbyje (t. 4, b. l. 105) pasakė: „man tai grynai ne jinai“, iš to darytina išvada, kad H. K. ketino paimti pinigus iš bet kurio N. A. atsiųsto žmogaus. Be to, nors H. K. teisme tvirtino, kad įtaręs, jog pinigai gauti nusikalstamu būdu, skambino N. A., ir jis jį įtikino, kad pinigai gauti teisėtu būdu, tačiau iš baudžiamosios bylos medžiagos akivaizdžiai matyti, kad pinigų H. K. vyko paimti kelis kartus, paimdavo dideles pinigų sumas, imdavosi atsargumo priemonių, kurių nebūtų reikėję, jei važiuotų paimti legaliais būdais gautų pinigų, ir net nesistengė sužinoti ir tiksliai išsiaiškinti, iš kur N. A. ir V. A. šiuos pinigus gauna, nesistengė išsiaiškinti, kodėl pačios R. B. ir N. L. negali pinigų pervesti reikiamiems adresatams ar kodėl pati N. A. sesuo negali atvažiuoti pasiimti pinigų, be to, H. K. nekilo jokių klausimų, kaip pinigai atsiduria pas R. B. ir N. L.. Svarbu pažymėti, kad H. K. dalį paimtų pinigų pervedinėdavo į įkalinimo įstaigas, taip užtikrindamas, kad pinigus gautų ne tik jis, bet ir laisvės atėmimo vietoje esantys organizuotos grupės dalyviai. Vien apelianto skunde nurodoma aplinkybė, kad jis manė, jog pinigai gauti iš legalios prekybos telefonais, net jei tokia prekyba iš tiesų egzistavo, nepaneigia, jog kartu buvo vykdomas sukčiavimas, o gaudamas nepamatuotai dideles sumas už elementarių funkcijų atlikimą, H. K. neabejotinai suvokė, kad iš laisvės atėmimo vietos gaunami nurodymai buvo susiję su nelegalia sukčiavimo veikla. Atliekant įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme, buvo išreikalauti ir teismo posėdyje išklausyti trūkstami 2013-02-28 H. K. telefoniniai pokalbiai, šių pokalbių turinys tik papildė byloje jau buvusius pokalbius, tai visiškai paneigia nuteistojo versiją, neva trūkstami pokalbiai paneigia jo kaltę ir pareigūnų buvo specialiai nuslėpti. Visos šios objektyvios byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad H. K. suprato ir suvokė, kad N. A., V. A. ir kiti asmenys vykdo telefoninio sukčiavimo nusikaltimą, pats šioje nusikalstamoje veikoje atliko atskirą užduotį ir turėjo atskirą skirtingą vaidmenį, t. y. imdavo pinigus iš R. B. ir N. L. ir juos paskirstydavo pagal N. A. bei V. A. nurodymus ir žinojo, kad šie pinigai gauti būtent iš telefoninio sukčiavimo. Remdamasi tuo, kas išvardyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad H. K. buvo organizuotos grupės narys ir atsako už visas organizuotos grupės padarytas nusikalstamas veikas, apie kurias jam buvo žinoma, t. y. pagal BK 182 str. 2 dalį, dėl 63 669,2 Lt įgijimo apgaule.

Nors J. A. teisme nurodė nežinojęs, jog pinigai, kuriuos turi paimti jo surastas asmuo, yra gauti iš sukčiavimo, tai paneigia objektyvūs byloje esantys duomenys: J. A. Šiaulių tardymo izoliatoriaus 14 kameroje buvo ne tik tuo metu, kai su I. B. telefonu bendravo V. A., tačiau taip pat ir tuo metu, kai su ja telefonu dar bendravo E. K., I. G. bei V. V., todėl jis turėjo suvokti, kokiu būdu nuo pat pradžių buvo vykdoma nusikalstama veika prieš I. B., o jo versiją, neva jis visą laiką buvo su ausinėmis, todėl negirdėjo, kas vyksta kameroje, paneigia V. A. parodymai ir paties J. A. parodymai, kad jam būnant vienoje kameroje su V. A., šis priėjo prie jo ir pasakė, kad pinigai yra Klaipėdoje ir juos reikia paimti, J. A. šį prašymą išgirdo ir sutiko padėti (t. 9, b. l. 145). Aplinkybę, kad pinigai buvo gauti neteisėtais būdais, J. A., be abejonės, suprato iš to, kad V. A. jo paprašė surasti žmogų paimti labai didelę sumą – net 24 000 Lt, kuri, pinigams būnant gautiems legaliu būdu, tikrai nebūtų perduodama tokiu neatsargiu būdu – paliekant ją ant elektros skydinės (t. 9, b. l. 146). Nors J. A. skunde teisingai nurodo, kad jo veika užvaldytas turtas negali būti laikomas didelės vertės, nes sukčiavimu jam dalyvaujant užvaldyti tik 24 000 Lt, tačiau nepagrįstai prašo jo veiką kvalifikuoti pagal BK 182 str. 1 d. Pažymėtina, kad BK 182 str. 2 d. yra įtvirtinta kvalifikuota sukčiavimo sudėtis su alternatyviais kvalifikuojančiais požymiais, vienas iš jų – nusikalstamos veikos padarymas dalyvaujant organizuotoje grupėje, neatsižvelgiant į užvaldyto turto vertę. Remdamasi tuo, kas išvardyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad J. A. buvo organizuotos grupės narys ir atsako už visas organizuotos grupės padarytas nusikalstamas veikas, apie kurias jam buvo žinoma, t. y. pagal BK 182 str. 2 d. dėl 24 000 Lt užvaldymo.

R. B. dalyvavimą organizuotoje grupėje patvirtina nuteistųjų V. A., N. A. ir J. A. parodymai, taip pat ir pačios R. B. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duoti parodymai, kad vasario 28 dieną jai paskambino J. A. ir paprašė iš sutartos vietos paimti pinigus, kad ji suprato, jog tai yra nusikalstama veika, kad J. A. jai sakydavo, ką daryti, ir ji važinėjo adresais ten, kur jai liepdavo, kad pagal K. ir K. nurodymus paskirstydavo pinigus (t. 14, b. l. 159). Be to, R. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 14 000 Lt ji perdavė savo namų kieme E. K. nurodytam asmeniui, 6000 Lt nuvežė į (duomenys neskelbtini)-ą namą ir perdavė pagyvenusiai moteriai, 2000 Lt kitą dieną perdavė Klaipėdos m. nepažįstamai moteriai, likusius 1500 Lt pasiliko sau kaip atlygį, o už tuos pinigus nusipirko telefoną (t. 10, b. l. 11); ir nors teisiamojo posėdžio metu ji šiuos parodymus pakeitė ir nurodė, kad ji iš sukčiavimu gautų pinigų nepasiėmė nė lito ir nurodė, kad jai 1500 Lt tik buvo žadėta, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į R. B. teismo posėdyje nurodytą aplinkybę, kad tie pinigai jai buvo tarsi atlyginimas (t. 14, b. l. 159), konstatuoja, kad R. B. ir pati tiesiogiai užvaldė dalį pinigų.

R. B. apeliaciniame skunde nurodo, kad jos veika turi būti kvalifikuojama ne pagal BK 182 str. 2 d, o pagal BK 189 str. 2 d., kaip pirmosios instancijos teismas kvalifikavo ir H. K. bei N. L., jos manymu, tapačias veikas. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su šiuo apeliacinio skundo argumentu, kad R. B. atliko tokio pat pobūdžio veikas, kaip ir H. K., dėl to jų veikos ir kvalifikuotinos vienodai – pagal BK 182 str. 2 d., tačiau negali sutikti, kad R. B. ir H. K. padarytos nusikalstamos veikos požymiai atitiko N. L. nusikalstamos veikos požymius. Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad R. B. ir H. K. žinojo, kad E. K., J. A., N. A., V. A. ir kiti jiems pažįstami asmenys atlikinėja laisvės atėmimo bausmes, kad jie ne kartą buvo darę telefoninio sukčiavimo nusikaltimus, todėl puikiai suvokė, kad ir tuos pinigus, kuriuos jie paimdavo, E. K., N. A. ir V. A. gavę būtent dėl telefoninio sukčiavimo. Pažymėtina, kad R. B. ir H. K. ir patys jau įsiteisėjusiais teismų nuosprendžiais yra teisti už panašaus pobūdžio telefoninius sukčiavimus, kurius vykdė tie patys asmenys. Nors R. B. ir H. K. tiksliai nežinojo, kas būtent skambino ir kokiai nukentėjusiajai, kas melagingai prisistatė pareigūnais, tačiau jie suvokė, kad kažkas tikrai šiuos veiksmus atliko, kad nusikaltimo užbaigimui – nukentėjusiosios turto įgijimui – jie ir yra pakviesti dalyvauti organizuotoje grupėje, t. y. paimti pinigus ir paskirstyti juos pagal jiems duotus nurodymus. Tuo tarpu N. L. nežinojo, kad buvo daromi telefoniniai sukčiavimai, kad kažkas skambindavo nukentėjusiajai ir jai melagingai prisistatydavo pareigūnu, ji tik suvokė, kad turinti paimti pinigus ir juos perduoti, o pinigų kilmės ji nežinojo. Nors vėliau sužinojusi, kad V. A. jai skambina iš laisvės atėmimo vietos, N. L. ir toliau perdavinėjo pinigus, taip suprasdama, kad pinigai gauti nusikalstamu būdu, tačiau ji nežinojo ir neįtarė apie vykdytą telefoninį sukčiavimą ir pareigūno vardo pasisavinimą, todėl jos veikoje nesant subjektyviojo požymio – tyčios – suvokimo, kad ji prisideda prie organizuotos grupės, vykdžiusios telefoninį sukčiavimą, ji, skirtingai nei R. B. ir H. K., nebuvo kaltinama pagal BK 182 straipsnį. Kartu pažymima, kad byloje nėra duomenų, kad iš nukentėjusiosios įgijus 24 000 Lt, R. B. būtų toliau dalyvavusi organizuotoje grupėje ar žinojusi apie jos daromus nusikaltimus. Remdamasi tuo, kas išvardyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad R. B. buvo organizuotos grupės narė ir atsako už visas organizuotos grupės padarytas nusikalstamas veikas, apie kurias jai buvo žinoma, t. y. pagal BK 182 str. 2 d. dėl 24 000 Lt įgijimo apgaule.

Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas nustatė, kad E. K., I. G. ir V. V. savo nusikalstamą veiką užbaigė 2013 m. vasario 27 d. dieną, laikotarpiu nuo 2013 vasario 22 d. iki 2013 vasario 27 d. iš nukentėjusiosios išvilioję 35320,5 Lt. Tačiau tai, kad E. K. toliau dalyvavo nusikalstamoje veikoje ir be minėtos 35 320,5 Lt sumos iki 2013 m. kovo 1 d. dalyvavo apgaule įgyjant dar 39 000 Lt, patvirtina byloje esantys įrodymai: paties E. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kurios jis patvirtino pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu (t. 17, b. l. 136), kad jis paskambino I. B. ir pokalbio eigoje telefoną perdavė V. A., kad „iš tos 24 000 Lt sumos N. A. mes niekaip negalėjome perduoti 14 000 Lt“, kad vėliau „jau nebeturėjome ką sugalvoti ir sugalvojome tą pašto dėžutę“ ir kad, išvilioję 15 000 Lt, jis su V. A. nusprendė paduoti N. A. (t. 6, b. l. 88–9); R. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad jai paėmus 24 000 litų, ji paskambino J. A., o iš šio telefoną perėmęs E. K. nurodė, kaip toliau elgtis ir kam perduoti pinigus (t. 10, b. l. 11), šiuos parodymus ji patvirtino ir duodama parodymus pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu, nurodydama, kad tuos pinigus paskirstė pagal K. ir K. nurodymus (t. 14, b. l. 159), kad vykdė K. nurodymus (t. 15, b. l. 186). Iš to, kas išvardyta, matyti, kad E. K. dalyvavo sukčiavime ne tik nuo 2013 m. vasario 22 iki 27 d. apgaule įgyjant 35 320,5 Lt, tai jis pripažino duodamas parodymus (t. 6, b. l. 88), tačiau ir vėliau, pradėdamas pokalbį su nukentėjusiąja ir perduodamas telefoną V. A. bei skambindamas R. B. ir nurodydamas, kaip paskirstyti šiuos pinigus, kai 2013 m. vasario 28 d. buvo išvilioti 24 000 Lt, taip pat kartu su V. A. sugalvodamas, kad pinigai gali būti perduodami, paliekant juos pašto dėžutėje, adresu (duomenys neskelbtini), o vėliau kartu nuspręsdamas, kad jie turi būti perduodami N. A., taip prisidėdamas prie dar 15 000 Lt išviliojimo iš R. B. 2013 m. kovo 1 d. Remdamasi tuo, kas išvardyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad po to, kai veiką pradėjo vykdyti V. A., kartu su juo organizuotoje grupėje veikė ir E. K., todėl jis atsako už visas šios organizuotos grupės padarytas nusikalstamas veikas, apie kurias jam buvo žinoma ir kuriose jis dalyvavo, t. y. pagal BK 182 str. 2 dalį dėl dar 39 000 Lt įgijimo apgaule. Nors E. K. apeliaciniame skunde nurodo, kad iš I. B. iš viso išviliojo tik 32 000 Lt, ir todėl jo veika užvaldytas turtas negali būti laikomas didelės vertės, tačiau bylos duomenimis nustatyta, kad, dalyvaudamas organizuotoje grupėje su V. V., I. G. ir A. Š., iki 2013-02-27 iš nukentėjusiosios savo ir kitų naudai E. K. įgijo 35 320,5 Lt, o veikdamas organizuota grupe, kai nukentėjusiajai skambindavo V. A., dalyvavo įgyjant dar 39 000 Lt. Be to, BK 182 str. 2 d. yra įtvirtinta kvalifikuota sukčiavimo sudėtis su alternatyviais kvalifikuojamaisiais požymiais, vienas iš jų – nusikalstamos veikos padarymas dalyvaujant organizuotoje grupėje, neatsižvelgiant į užvaldyto turto vertę, taigi šiuo atveju E. K. veikoje yra du BK 182 str. 2 d. numatyti alternatyvūs kvalifikuojamieji požymiai – didelė savo ar kitų naudai sukčiavimu įgyto turto vertė ir sukčiavimas organizuota grupe.

Nors nukentėjusioji I. B. apklausų metu nurodė, kad R. M. prisistatęs V. V. kartu su kitais asmenimis su ja bendravo ir duodavo nurodymus dėl grynųjų pinigų įnešimo į A. Š. banko sąskaitas iki 2013 m. vasario 27 d. (t. l, b. 1. 45), aplinkybę, kad V. V. ir toliau dalyvavo nusikalstamoje veikoje, ir be iki 2013 m. vasario 27 d. kartu su I. G. ir E. K. apgaule įgytos 35 320,5 Lt sumos, dalyvavo dar ir 2013 m. kovo 4 d. iš nukentėjusiosios pasisavinant 9000 Lt ir 1500 Eur, patvirtina byloje surinkti įrodymai. Tai matyti iš byloje esančių kaltinamojo V. V. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kad jo mama gali pagelbėti V. A., ir ji jam galėtų pervesti pinigus (t. 7, b. l. 71), ir iš teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų, kad jis V. A. davė savo mamos numerį (t. 15, b. l. 187), nuteistosios N. L. parodymų, kad V. A. jai liepė dalį pinigų perduoti autobusu (t. 11, b. l. 160), liudytojos V. V. ikiteisminio tyrimo metu apklausos metu duotų parodymų, kad 2013-03-05 jai paskambino sūnus V. V., kuris paprašė 2013-03-06 Mažeikių autobusų stotyje paimti siuntinį. Kai ji nurodytu laiku paėmė siuntinį, jame rado 2000 Lt, iš kurių 1000 Lt ji pervedė V. A., o likusius paskirstė V. V. nurodytu būdu (t. 4, b. l. 19). Remdamasi tuo, kas išvardyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad po to, kai veiką pradėjo vykdyti V. A., kartu su juo organizuotoje grupėje veikė ir V. V.: V. A. pasakė savo mamos telefono numerį, nurodydamas, kad ji gali perduoti pinigus, ir taip padėjo gauti iš nukentėjusiosios 2013 m. kovo 4 d. apgaule išviliotų pinigų (9000 Lt ir 1500 Eur, iš viso 14 179,2 Lt) dalį, todėl pripažįsta, kad V. V. dalyvavo organizuotoje grupėje kartu su V. A., todėl jis atsako už visas šios organizuotos grupės padarytas nusikalstamas veikas, apie kurias jam buvo žinoma, t. y. pagal BK 182 str. 2 d. ir dėl 14 179,2 Lt įgijimo apgaule.

Teisėjų kolegija pažymi, jog, nors prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad V. V., E. K. ir I. G., atlikdami tam tikras užduotis ir turėdami skirtingus vaidmenis ir po 2014 m. vasario 27 d. dalyvavo nusikalstamoje veikoje, kai nukentėjusiajai skambindavo V. A., tai, pasak prokuroro, patvirtina aplinkybė, kad šie nuteistieji buvo laikomi toje pačioje Šiaulių tardymo izoliatoriaus 14 kameroje ir puikiai girdėjo, kaip V. A. bendravo su nukentėjusiąja I. B. ir kokiu būdu toliau vyko sukčiavimas, byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad V. V., E. K. ir I. G. visą laiką veikė kartu su V. A.. Vien faktas, kad nuteistieji buvo laikomi toje pačioje kameroje, nesuponuoja išvados, kad visi joje gyvenantys asmenys visą laiką bendrininkavo atliekant nusikalstamą veiką. Nors nustatyta, kad V. V., E. K. ir I. G. iš nukentėjusiosios apgaule išviliojus 35 320,5 Lt, E. K. kartu su V. A. išviliojo dar 34 000 Lt, o V. V. kartu su V. A. neteisėtai įgijo 14 179,2 Lt, nėra duomenų, kad jie visi nepertraukiamai būtų tęsę šią veiką iki sukčiavimo pabaigos 2013 m. kovo 6 d. Byloje nesurinkta įrodymų, paneigiančių ir I. G. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad į kamerą įkėlus V. A., t. y. 2014 m. vasario 27 d., jis nebesukčiavo (t. 6, b. l. 175), t. y. apgaule iš nukentėjusiosios įgijus 35 320,5 Lt, jis nusikalstamos veikos nebetęsė. Tai, kad I. G. nebetęsė nusikalstamos veikos ir nebedalyvavo organizuotos grupės veikloje, matyti ir iš to, kad jis nebeatliko jam pavesto vaidmens – su nukentėjusiąja pradėjus bendrauti V. A., jis nebeieškojo asmens laisvėje, kuris paimtų pinigus, – tuo užsiėmė N. A. ir J. A..

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir sutikdama su prokuroro apeliacinio skundo argumentais dėl nuteistųjų dalyvavimo organizuotoje grupėje, teisėjų kolegija konstatuoja, kad V. A., N. A., J. A., R. B., H. K., E. K. ir V. V. atlikti veiksmai, iš nukentėjusiosios apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgyjant svetimą turtą, buvo padaryti dalyvaujant organizuotoje grupėje, todėl, remiantis teismų praktika (kasacinės nutartys Nr. 2K-525/2014, 2K-510/2014 ir kt.), kad organizuotoje grupėje visi bendrininkai laikomi nusikaltimo vykdytojais, visų šių asmenų veiksmai kvalifikuotini pagal BK 182 str. 2 d. (pagal kvalifikuojantį požymį „sukčiavimas dalyvaujant organizuotoje grupėje“, „didelės vertės svetimo turto įgijimo“ kvalifikuojančio požymio inkriminavimas kiekvienam nuteistajam bus aptariamas toliau) ir BK 289 str. Šioje dalyje, tenkinant prokuroro apeliacinį skundą, N. A., J. A., R. B. veika iš BK 24 str. 6 d. ir 182 str. 2 d. perkvalifikuojama pagal BK 182 str. 2 d., H. K. veika iš BK 189 str. 2 d. perkvalifikuojama pagal BK 182 str. 2 d., ir jie papildomai pripažįstami kaltais pagal BK 289 str. Nustačius, kad V. A., N. A., J. A., R. B. ir H. K. nusikalto, veikdami organizuotoje grupėje, ši aplinkybė, vadovaujantis BK 60 str. 1 d. 2 p., pripažįstama jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe dėl nusikaltimų, numatytų BK 289 str.

Dėl apgaule įgyto turto vertės, dalyvaujant organizuotoje grupėje

E. K., sukčiaudamas, organizuota grupe su I. G., A. Š. ir V. V. dalyvavo iš nukentėjusiosios I. B. apgaule įgyjant 35 320,5 Lt, sukčiaudamas, organizuota grupe su V. A., N. A., J. A., R. B. ir H. K. dalyvavo iš nukentėjusiosios I. B. apgaule įgyjant 24 000 Lt, sukčiaudamas, organizuota grupe su V. A., N. A. ir H. K. dalyvavo iš nukentėjusiosios I. B. apgaule įgyjant 15 000 Lt, iš viso E. K., sukčiaudamas, organizuota grupe dalyvavo apgaule įgyjant 74 320,5 Lt.

I. G., sukčiaudamas, organizuota grupe su E. K., A. Š. ir V. V. dalyvavo apgaule įgyjant 35 320,5 Lt.

A. Š., sukčiaudamas, organizuota grupe su E. K., I. G. ir V. V. dalyvavo apgaule įgyjant 35 320,5 Lt.

V. V., sukčiaudamas organizuota grupe su I. G., A. Š. ir E. K. dalyvavo apgaule įgyjant 35 320,5 Lt, sukčiaudamas organizuota grupe su V. A., N. A. ir H. K. dalyvavo apgaule įgyjant 14 179,2 Lt, iš viso V. V., sukčiaudamas, organizuota grupe dalyvavo apgaule įgyjant 49 499,7 Lt.

J. A., sukčiaudamas, organizuota grupe su E. K., N. A., V. A., R. B. ir H. K. dalyvavo apgaule įgyjant 24 000 Lt.

R. B., sukčiaudama, organizuota grupe su E. K., N. A., J. A., V. A. ir H. K. dalyvavo apgaule įgyjant 24 000 Lt.

V. A., sukčiaudamas, organizuota grupe su E. K., N. A., J. A., R. B. ir H. K. dalyvavo apgaule įgyjant 24 000 Lt, sukčiaudamas organizuota grupe su E. K., N. A. ir H. K. dalyvavo apgaule įgyjant 15 000 Lt, sukčiaudamas organizuota grupėje su V. V., N. A. ir H. K. dalyvavo apgaule įgyjant 14 179,2 Lt, sukčiaudamas organizuotos grupės interesais apgaule įgijo 490 Lt, sukčiaudamas, organizuota grupe su N. A. ir H. K. dalyvavo apgaule įgyjant 10 000 Lt, iš viso V. A., sukčiaudamas, organizuota grupe dalyvavo apgaule įgyjant 63 669,2 Lt.

N. A., sukčiaudamas, organizuota grupe su E. K., V. A., J. A., R. B. ir H. K. dalyvavo apgaule įgyjant 24 000 Lt, sukčiaudamas organizuota grupe su E. K., V. A., ir H. K. dalyvavo apgaule įgyjant 15 000 Lt, sukčiaudamas organizuota grupe su V. V., V. A. ir H. K. dalyvavo apgaule įgyjant 14 179,2 Lt, sukčiaudamas organizuota grupe su V. A. ir H. K. dalyvavo apgaule įgyjant 10 000 Lt, iš viso N. A., sukčiaudamas, organizuota grupe dalyvavo apgaule įgyjant 63 179,2 Lt.

H. K., sukčiaudamas, organizuota grupe su E. K., V. A., J. A., R. B. ir N. A. dalyvavo apgaule įgyjant 24 000 Lt, sukčiaudamas, organizuota grupe su E. K., V. A. ir N. A. dalyvavo apgaule įgyjant 15 000 Lt, sukčiaudamas, organizuota grupe su V. V., V. A. ir N. A. dalyvavo apgaule įgyjant 14 179,2 Lt, sukčiaudamas, organizuota grupe su V. A. ir N. A. dalyvavo apgaule įgyjant 10 000 Lt, iš viso H. K., sukčiaudamas, organizuota grupe dalyvavo apgaule įgyjant 63 179,2 Lt.

Taigi E. K., V. V., I. G., A. Š., V. A., N. A., H. K. veika kvalifikuojama pagal BK 182 str. 2 d. kaip sukčiavimas, dalyvaujant organizuotoje grupėje, ir didelės vertės svetimo turto įgijimas apgaule, o J. A. ir R. B. veika kvalifikuojama pagal BK 182 str. 2 d. kaip sukčiavimas, dalyvaujant organizuotoje grupėje.

Dėl E. K.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu yra nustatyta E. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė dėl visų nusikaltimų, už kuriuos jis yra nuteistas, šios nuosprendžio dalies prokuroras apeliacine tvarka neginčija. Šiuo nuosprendžiu E. K. nuteisiant ir už nusikaltimą, numatytą BK 215 str. 1 d., kuris su kitais nusikaltimais sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, BK 59 str. 1 d. 2 p. numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė E. K. pripažįstama ir dėl šio nusikaltimo. E. K. veiką kvalifikavus pagal BK 182 str. 2 d. ne tik kaip didelės vertės svetimo turto įgijimą apgaule, bet ir kaip sukčiavimą dalyvaujant organizuotoje grupėje, dėl šio nusikaltimo E. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Dėl kitų nusikaltimų nustatyta BK 60 str. 1 d. 2 p. numatyta E. K. atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

Skundžiamu nuosprendžiu E. K. pagal BK 182 str. 2 d. paskirta artima sankcijos vidurkiui (sankcijos vidurkis – 4 metai 1 mėnuo ir 15 dienų laisvės atėmimo), tačiau jo nesiekianti bausmė. E. K. yra recidyvistas ir nuolat daro tyčinius nusikaltimus, padarė tyčinį sunkų savanaudišką nusikaltimą laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, jam dalyvaujant pagrobto turto vertė daugiau kaip 2 kartus viršija BK 190 str. 1 d. numatytą didelės vertės turto ribą, šiuo nuosprendžiu nustatytas dar vienas BK 182 str. 2 d. numatytas veiką kvalifikuojantis požymis. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, kolegija nemato jokio pamatuoto pagrindo tenkinti E. K. apeliacinį skundą ir kokiu nors būdu švelninti jam paskirtą bausmę. Kadangi byla nebuvo nagrinėjama supaprastinto proceso tvarka, taip pat nebuvo atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, nėra pagrindo ir BK 64¹ str. nuostatų taikymui. Kita vertus, esant atsakomybę lengvinančiai aplinkybei ir nenustačius atsakomybę sunkinančių aplinkybių, prokuroro apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai neduoda pakankamo pagrindo teigti, kad E. K. pagal BK 182 str. 2 d. yra paskirta aiškiai per švelni bausmė ir ją reikėtų griežtinti. Pažymėtina, kad ir pats prokuroras apeliaciniame skunde pripažįsta, kad E. K. vaidmuo grupiniame nusikaltime nebuvo toks reikšmingas, kaip, pvz., I. G.. Taigi, kolegijos nuomone, apeliacinių skundų argumentai neduoda pakankamai pamatuoto pagrindo keisti skundžiamu nuosprendžiu E. K. pagal BK 182 str. 2 d. paskirtos bausmės dydį. Atitinkamai, nustačius vieną atsakomybę lengvinančią ir vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kolegija nemato pagrindo keisti ir pagal BK 289 str. bei 214 str. 1 d. paskirtas artimas sankcijų vidurkiui sankcijose numatytas laisvės atėmimo bausmes. Remiantis anksčiau aptartais motyvais, artima sankcijos vidurkiui sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė skiriama ir už BK 215 str. 1 d. numatytą nusikaltimą. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., bausmės bendrinamos apėmimo būdu. Vadovaujantis BK 63 str. 4 d. ir 9 d., ši subendrinta bausmė dalinio sudėjimo būdu bendrinama su Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013-07-01 nuosprendžiu paskirta galutine bausme pirmosios instancijos teismo pasirinkta bausmių bendrinimo proporcija. Įskaičius atliktą bausmę pagal ankstesnį nuosprendį, bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2013-07-01.

Dėl I. G.

Anksčiau aptarti motyvai dėl E. K. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių, padarytų nusikaltimų pobūdžio ir jų padarymo aplinkybių taikytini ir I. G.. Pats I. G. nuosprendžio apeliacine tvarka neskundžia, tuo tarpu prokuroro apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų bausmių skyrimo I. G. klausimais. Nustatyta, kad I. G. dalyvavo užvaldant daugiau kaip 2 kartus mažesnės vertės turtą negu E. K., ir šio turto vertė nedaug viršija BK 190 str. 1 d. numatytą didelės vertės turto ribą, todėl prokuroro apeliacinio skundo argumentai dėl būtinumo I. G. skirti griežtesnę nei E. K. bausmę yra nepagrįsti. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo I. G. paskirtos artimos sankcijų vidurkiui laisvės atėmimo bausmės yra teisingos, panaši bausmė skirtina ir pagal BK 215 str. 1 d. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., bausmės bendrinamos apėmimo būdu. Vadovaujantis BK 63 str. 4 d. ir 9 d., ši subendrinta bausmė dalinio sudėjimo būdu bendrinama su Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013-07-01 nuosprendžiu paskirta galutine bausme pirmosios instancijos teismo pasirinkta bausmių bendrinimo proporcija.

Dėl V. V.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu yra nustatyta V. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė dėl nusikaltimų, už kuriuos jis yra nuteistas, šios nuosprendžio dalies prokuroras apeliacine tvarka neginčija. Šiuo nuosprendžiu V. V. nuteisiant ir už nusikaltimus, numatytus BK 215 str. 1 d., 214 str. 1 d., kurie su kitais nusikaltimais sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, BK 59 str. 1 d. 2 p. numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė V. V. pripažįstama ir dėl šių nusikaltimų. V. V. veiką kvalifikavus pagal BK 182 str. 2 d. ne tik kaip didelės vertės svetimo turto įgijimą apgaule, bet ir kaip sukčiavimą dalyvaujant organizuotoje grupėje, dėl šio nusikaltimo V. V. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Dėl kitų nusikaltimų nustatyta BK 60 str. 1 d. 2 p. numatyta V. V. atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

Skundžiamu nuosprendžiu V. V. pagal BK 182 str. 2 d. paskirta artima sankcijos vidurkiui, tačiau jo nesiekianti bausmė. V. V. yra recidyvistas ir nuolat daro tyčinius nusikaltimus, padarė tyčinį sunkų savanaudišką nusikaltimą laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, jam dalyvaujant pagrobto turto vertė gerokai viršija BK 190 str. 1 d. numatytą didelės vertės turto ribą, šiuo nuosprendžiu nustatytas dar vienas BK 182 str. 2 d. numatytas veiką kvalifikuojantis požymis. Remiantis tuo, kas išdėstyta, kolegija nemato jokio pamatuoto pagrindo tenkinti V. V. apeliacinį skundą ir švelninti jam paskirtą bausmę. Kita vertus, esant atsakomybę lengvinančiai aplinkybei ir nenustačius atsakomybę sunkinančių aplinkybių, prokuroro apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai neduoda pakankamo pagrindo teigti, kad V. V. pagal BK 182 str. 2 d. yra paskirta aiškiai per švelni bausmė, ir ją reikėtų griežtinti. Pažymėtina, kad ir pats prokuroras apeliaciniame skunde pripažįsta, kad E. K., I. G. ir V. V. užvaldė gerokai mažesnės vertės turtą negu V. A., todėl jiems turėtų būti skiriama mažesnė nei V. A. bausmė. Taigi, kolegijos nuomone, apeliacinių skundų argumentai neduoda pakankamai pamatuoto pagrindo keisti skundžiamu nuosprendžiu V. V. pagal BK 182 str. 2 d. paskirtos bausmės dydį. Atitinkamai, nustačius vieną atsakomybę lengvinančią ir vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kolegija nemato pagrindo keisti ir pagal BK 289 str. paskirtą artimą sankcijos vidurkiui laisvės atėmimo bausmę. Remiantis anksčiau aptartais motyvais, artima sankcijos vidurkiui sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė skiriama ir už BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d. numatytus nusikaltimus. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., bausmės bendrinamos apėmimo būdu.

Dėl A. Š.

Nuteistojo A. Š. atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta. A. Š. veiką kvalifikavus pagal BK 182 str. 2 d. ne tik kaip didelės vertės svetimo turto įgijimą apgaule, bet ir kaip sukčiavimą dalyvaujant organizuotoje grupėje, dėl šio nusikaltimo A. Š. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Dėl kitų nusikaltimų nustatyta BK 60 str. 1 d. 2 p. numatyta A. Š. atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

Skundžiamu nuosprendžiu A. Š. veika buvo kvalifikuota kaip padėjimas padaryti nusikaltimą, numatytą BK 182 str. 2 d. Šiuo nuosprendžiu A. Š. pripažįstamas kaltu padaręs BK 182 str. 2 d. numatytą nusikaltimą, dalyvaujant organizuotoje grupėje, todėl yra pagrindas už šį nusikaltimą jam skirti griežtesnę bausmę. A. Š. nusikalstamą veiką padarė, būdamas recidyvistas, buvo aktyvus bendrininkų padarytų nusikaltimų vykdytojas, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, todėl už šį nusikaltimą jam skirtina griežtesnė bausmė nei E. K., I. G. ir V. V. – BK 182 str. 2 d. sankcijos vidurkiui artima, tačiau jį viršijanti laisvės atėmimo bausmė. A. Š. veiką perkvalifikavus iš BK 198¹ str. 1 d., 215 str. 1 d. į BK 215 str. 1 d., atsižvelgiant, kad ją, kaip ir veikas, numatytas BK 214 str. 1 d. ir 289 str., A. Š. padarė nesant jo atsakomybę lengvinančių ir egzistuojant jo atsakomybę sunkinančiai aplinkybei, už nusikalstamų veikų, numatytų BK 214 str. 1 d., BK 215 str. 1 d. ir 289 str., padarymą skiriamos griežtesnės nei E. K., I. G. ir V. V. bausmės. Kita vertus, nustatyta, kad A. Š., kaip ir I. G., dalyvavo užvaldant daugiau kaip 2 kartus mažesnės vertės turtą negu E. K., ir šio turto vertė nedaug viršija BK 190 str. 1 d. numatytą didelės vertės turto ribą, jis nebuvo organizuotos grupės daromų nusikaltimų iniciatorius, todėl kolegija nemato pagrindo griežtinti jam bausmes tiek, kiek to yra prašoma prokuroro apeliaciniame skunde, ir mano, kad A. Š. asmenybė ir padarytų nusikaltimų pobūdis suponuoja iš esmės panašaus dydžio bausmių skyrimą kaip ir jo bendrininkams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., bausmės bendrinamos apėmimo būdu. Vadovaujantis BK 63 str. 4 d. ir 9 d., ši subendrinta bausmė dalinio sudėjimo būdu bendrinama su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu paskirta galutine bausme pirmosios instancijos teismo pasirinkta bausmių bendrinimo proporcija.

Dėl V. A.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu yra nustatyta V. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė dėl abiejų nusikaltimų, už kuriuos jis yra nuteistas, šios nuosprendžio dalies prokuroras apeliacine tvarka neginčija. V. A. veiką kvalifikavus pagal BK 182 str. 2 d. ne tik kaip didelės vertės svetimo turto įgijimą apgaule, bet ir kaip sukčiavimą dalyvaujant organizuotoje grupėje, dėl šio nusikaltimo A. A. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Dėl BK 289 str. įtvirtinto nusikaltimo nustatyta BK 60 str. 1 d. 2 p. numatyta V. A. atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

Nors prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad V. A. Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 3 d. nuosprendžiu buvo pripažintas pavojingu recidyvistu, todėl, vadovaujantis BK 56 str. 2 d., jam turėjo būti paskirtos griežtesnės negu sankcijų vidurkis bausmės, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu V. A. pavojingu recidyvistu dar nebuvo pripažintas, todėl vėlesnis jo pripažinimas pavojingu recidyvistu negalėjo turėti įtakos, skiriant V. A. bausmes skundžiamu nuosprendžiu. Kita vertus, šiuo metu jau įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 3 d. nuosprendžiu V. A. pripažinus pavojingu recidyvistu, pagal BK 27 str. 5 d. nuostatas jis bus laikomas pavojingu recidyvistu iki teistumo išnykimo ar panaikinimo. Todėl pakartotinai pripažinti V. A. pavojingu recidyvistu, kaip to prašoma prokuroro apeliaciniame skunde, nėra įstatymų numatyto pagrindo.

Skundžiamu nuosprendžiu V. A. pagal BK 182 str. 2 d. paskirta artima sankcijos vidurkiui, tačiau jo nesiekianti bausmė. V. A. yra recidyvistas ir nuolat daro tyčinius nusikaltimus, padarė tyčinį sunkų savanaudišką nusikaltimą laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, jam dalyvaujant pagrobto turto vertė beveik 2 kartus viršija BK 190 str. 1 d. numatytą didelės vertės turto ribą, šiuo nuosprendžiu nustatytas dar vienas BK 182 str. 2 d. numatytas veiką kvalifikuojantis požymis. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, kolegija nemato jokio pamatuoto pagrindo tenkinti V. A. apeliacinį skundą ir kokiu nors būdu švelninti jam paskirtą bausmę. Kita vertus, esant atsakomybę lengvinančiai aplinkybei ir nenustačius atsakomybę sunkinančių aplinkybių, prokuroro apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai neduoda pakankamo pagrindo teigti, kad V. A. pagal BK 182 str. 2 d. yra paskirta aiškiai per švelni bausmė, ir ją reiktų griežtinti. Pažymėtina, jog nors prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad V. A., pats vienas telefonu bendraudamas su I. B., apgaule iš jos įgijo dvigubai didesnę pinigų sumą nei prieš tai iki jo trise bendravę E. K., I. G. ir V. V., todėl V. A. turi būti paskirta griežtesnė bausmė, tačiau, iš dalies tenkinant prokuroro apeliacinį skundą, šiuo nuosprendžiu pripažinta, kad E. K. dalyvavo apgaule įgyjant 74 320,5 Lt, t. y. didesnės vertės turtą, nei dalyvaujant V. A.. Taigi, kolegijos nuomone, apeliacinių skundų argumentai neduoda pakankamai pamatuoto pagrindo keisti skundžiamu nuosprendžiu V. A. pagal BK 182 str. 2 d. paskirtos bausmės dydį. Atitinkamai, nustačius vieną atsakomybę lengvinančią ir vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kolegija nemato pagrindo keisti ir pagal BK 289 str. paskirtą artimą sankcijos vidurkiui laisvės atėmimo bausmę. Kolegija atkreipia dėmesį, kad skundžiamu nuosprendžiu V. A. paskirtą subendrintą bausmę bendrinant su ankstesniu nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, turėtų būti taikomas dalinio ar visiško bausmių sudėjimo būdas, kadangi BK 63 str. 5 d. numatytų bausmių apėmimo sąlygų nenustatyta. Tokiu būdu bendrinant bausmes, būtų pabloginta nuteistojo teisinė padėtis. Prokuroras savo apeliaciniu skundu bendrinti bausmių V. A. neprašo. Todėl V. A. prašymas dėl bausmių bendrinimo, bylą apeliacine tvarka dėl šios dalies nagrinėjant tik pagal nuteistojo apeliacinį skundą ir vengiant pabloginti nuteistojo padėtį, negali būti tenkinamas. Bausmių bendrinimo klausimai paliktini spręsti BPK 347 str. nustatyta tvarka.

Dėl N. A.

Nuteistojo N. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta. N. A. veiką kvalifikavus pagal BK 182 str. 2 d. ne tik kaip didelės vertės svetimo turto įgijimą apgaule, bet ir kaip sukčiavimą dalyvaujant organizuotoje grupėje, dėl šio nusikaltimo N. A. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Dėl BK 289 str. įtvirtinto nusikaltimo nustatyta BK 60 str. 1 d. 2 p. numatyta N. A. atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

Skundžiamu nuosprendžiu N. A. veika buvo kvalifikuota kaip padėjimas padaryti nusikaltimą, numatytą BK 182 str. 2 d. Šiuo nuosprendžiu N. A. pripažįstamas kaltu, padaręs BK 182 str. 2 d. numatytą nusikaltimą, dalyvaujant organizuotoje grupėje, todėl yra pagrindas už šį nusikaltimą jam skirti griežtesnę bausmę. N. A. yra recidyvistas, nusikalto ankstesnės laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, atliko reikšmingą vaidmenį organizuotos grupės veikloje, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, todėl jam skirtina artima BK 182 str. 2 d. sankcijos vidurkiui, jį nežymiai viršijanti laisvės atėmimo bausmė. Nesant N. A. atsakomybę lengvinančių ir esant jo atsakomybę sunkinančiai aplinkybei, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 289 str., padarymą taip pat skiriama griežtesnė už sankcijos vidurkį laisvės atėmimo bausmė. Kita vertus, N. A. nebuvo organizuotos grupės daromų nusikaltimų iniciatorius, todėl kolegija nemato pagrindo griežtinti jam bausmės tiek, kiek to yra prašoma prokuroro apeliaciniame skunde, ir mano, kad N. A. asmenybė ir padarytų nusikaltimų pobūdis suponuoja iš esmės panašaus dydžio bausmių skyrimą kaip ir jo bendrininkams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., bausmės bendrinamos apėmimo būdu.

Skundžiamu nuosprendžiu N. A. paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 str. 4 d. ir 9 d., dalinio sudėjimo būdu buvo subendrinta su Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu paskirta galutine bausme. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, 2014-09-16 įsiteisėjo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 31 d. nuosprendis, kuriuo N. A. pagal BK 182 str. 1 d. paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., subendrinta su Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausme, kuri Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutartimi sumažinta vienu trečdaliu, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2014-01-31, į bausmės laiką įskaityta pagal Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 12 d. nuosprendį atlikta bausmė. Todėl, siekiant išvengti teisinės painiavos dėl dvigubo bausmių bendrinimo, šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu N. A. paskirta subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 63 str. 4 d. ir 9 d., dalinio sudėjimo būdu bendrinama su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 31 d. nuosprendžiu (su Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžiu padarytais pakeitimais) paskirta galutine bausme pirmosios instancijos teismo pasirinkta bausmių bendrinimo proporcija. Tokiu būdu bus palengvinama ir nuteistojo N. A. padėtis, kadangi į bausmės laiką įskaitoma atlikta bausmė pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 31 d. nuosprendį (kuris savo ruožtu apima ir atliktą bausmę pagal Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 12 d. nuosprendį).

Dėl J. A.

Nuteistojo J. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta. J. A. veiką kvalifikavus pagal BK 182 str. 2 d. kaip sukčiavimą dalyvaujant organizuotoje grupėje, dėl šio nusikaltimo J. A. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Dėl BK 289 str. įtvirtinto nusikaltimo nustatyta BK 60 str. 1 d. 2 p. numatyta J. A. atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

Skundžiamu nuosprendžiu J. A. veika buvo kvalifikuota kaip padėjimas padaryti nusikaltimą, numatytą BK 182 str. 2 d. Šiuo nuosprendžiu J. A. pripažįstamas kaltu padaręs BK 182 str. 2 d. numatytą nusikaltimą, dalyvaujant organizuotoje grupėje, todėl yra pagrindas už šį nusikaltimą jam skirti griežtesnę bausmę. J. A. yra recidyvistas, nusikalto ankstesnės laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, tačiau atsižvelgiant į tai, kad jis dalyvavo tik viename organizuotos grupės veiklos epizode, kad jam dalyvaujant pagrobto turto vertė (24 000 Lt) BK 190 str. 1 d. prasme nelaikytina didelė, todėl jam skirtina artima BK 182 str. 2 d. sankcijos vidurkiui, tačiau jo nesiekianti bausmė. Nesant J. A. atsakomybę lengvinančių ir esant jo atsakomybę sunkinančiai aplinkybei, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 289 str., padarymą jam skiriama griežtesnė už sankcijos vidurkį laisvės atėmimo bausmė. Skiriant bausmę, atsižvelgiama ir į tai, kad J. A. organizuotos grupės daromų nusikaltimų neorganizavo, tik vykdė jam pavestą funkciją, todėl kolegija nemato pagrindo griežtinti jam bausmes tiek, kiek to yra prašoma prokuroro apeliaciniame skunde. Atitinkamai dėl nurodytų aplinkybių nėra pagrindo ir bausmės švelninimui, kaip to apeliaciniu skundu prašo nuteistasis J. A.. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., bausmės bendrinamos apėmimo būdu.

Pažymėtina, kad skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė, priešingai nei savo apeliaciniame skunde nurodo J. A., nėra subendrinta su ankstesniais nuosprendžiais jam paskirtomis bausmėmis. Bendrinant bausmes, turėtų būti taikomas dalinio ar visiško bausmių sudėjimo būdas, kadangi BK 63 str. 5 d. numatytų bausmių apėmimo sąlygų nenustatyta. Tokiu būdu bendrinant bausmes, būtų pabloginta nuteistojo teisinė padėtis. Prokuroras savo apeliaciniu skundu bendrinti bausmių J. A. neprašo. Todėl J. A. prašymas dėl bausmių bendrinimo ir bausmės laiko skaičiavimo patikslinimo, bylą apeliacine tvarka dėl šios dalies nagrinėjant tik pagal nuteistojo apeliacinį skundą ir vengiant pabloginti nuteistojo padėtį, negali būti tenkinamas. Bausmių bendrinimo klausimai paliktini spręsti BPK 347 str. nustatyta tvarka, kaip ir V. A. atveju. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad byloje pareikštas civilinis ieškinys skundžiamu nuosprendžiu paliktas nenagrinėtas, todėl kolegija plačiau nepasisako dėl apelianto J. A. prašymo netenkinti civilinio ieškinio. Remiantis tuo, kas išdėstyta, J. A. apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl R. B.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu yra nustatyta R. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, šios nuosprendžio dalies prokuroras apeliacine tvarka neginčija. Šiuo nuosprendžiu R. B. nuteisiant ir už nusikaltimą, numatytą BK 289 str., kuris su kitu nusikaltimu sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, BK 59 str. 1 d. 2 p. numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė R. B. pripažįstama ir dėl šio nusikaltimo. R. B. veiką kvalifikavus pagal BK 182 str. 2 d. kaip sukčiavimą dalyvaujant organizuotoje grupėje, dėl šio nusikaltimo R. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Dėl BK 289 str. įtvirtinto nusikaltimo nustatyta BK 60 str. 1 d. 2 p. numatyta R. B. atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

Skundžiamu nuosprendžiu R. B. veika buvo kvalifikuota kaip padėjimas padaryti nusikaltimą, numatytą BK 182 str. 2 d. Šiuo nuosprendžiu R. B. pripažįstama kalta padariusi BK 182 str. 2 d. numatytą nusikaltimą, dalyvaujant organizuotoje grupėje. R. B. nusikalto būdama ne kartą teista, esant neišnykusiam teistumui, tačiau jos teistumų skaičius yra žymiai mažesnis nei kitų organizuotos grupės dalyvių. Ji dalyvavo tik viename organizuotos grupės veiklos epizode, jai dalyvaujant pagrobto turto vertė (24 000 Lt) BK 190 str. 1 d. prasme nelaikytina didele. Prokuroro apeliaciniame skunde, kuriuo prašoma sugriežtinti bausmę R. B., pasigendama vertų dėmesio tokį prašymą pagrindžiančių argumentų. Priešingai, prokuroro apeliaciniame skunde keletą kartų akcentuojama, kad R. B. visiškai pripažino savo kaltę, davė itin išsamius ir teisingus parodymus bei nuoširdžiai gailėjosi, todėl jai turėtų būti skiriama švelnesnė nei kitiems bendrininkams bausmė. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, kolegija mano, jog teisinga skirti pagal BK 182 str. 2 d. R. B. tokio pat dydžio bausmę, kokia buvo paskirta skundžiamu nuosprendžiu. Atitinkamai, nustačius vieną R. B. atsakomybę lengvinančią ir vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 289 str., padarymą skiriama sankcijos vidurkiui artima laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., bausmės bendrinamos apėmimo būdu. Vadovaujantis BK 63 str. 4 d. ir 9 d., ši subendrinta bausmė dalinio sudėjimo būdu bendrinama su Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013-07-01 nuosprendžiu paskirta galutine bausme pirmosios instancijos teismo pasirinkta bausmių bendrinimo proporcija.

Dėl H. K.

Nuteistojo H. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta. H. K. veiką kvalifikavus pagal BK 182 str. 2 d. ne tik kaip didelės vertės svetimo turto įgijimą apgaule, bet ir kaip sukčiavimą dalyvaujant organizuotoje grupėje, dėl šio nusikaltimo H. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Dėl BK 289 str. įtvirtinto nusikaltimo nustatyta BK 60 str. 1 d. 2 p. numatyta H. K. atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

Skundžiamu nuosprendžiu H. K. veika buvo kvalifikuota pagal BK 189 str. 2 d. Šiuo nuosprendžiu H. K. veika perkvalifikuojama pagal BK 182 str. 2 d., todėl yra pagrindas už šį nusikaltimą jam skirti griežtesnę bausmę. H. K. yra recidyvistas, atliko reikšmingą vaidmenį organizuotos grupės veikloje, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, jam dalyvaujant pagrobto turto vertė beveik 2 kartus viršija BK 190 str. 1 d. numatytą didelės vertės turto ribą, todėl jam skirtina artima BK 182 str. 2 d. sankcijos vidurkiui, jį nežymiai viršijanti laisvės atėmimo bausmė (analogiška bausmė skirta ir N. A., kuriam dalyvaujant buvo užvaldyta analogiška suma). Nesant H. K. atsakomybę lengvinančių ir esant jo atsakomybę sunkinančiai aplinkybei, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 289 str., padarymą taip pat skiriama griežtesnė už sankcijos vidurkį laisvės atėmimo bausmė. Kita vertus, H. K. (kaip ir N. A.) nebuvo organizuotos grupės daromų nusikaltimų iniciatorius, todėl kolegija nemato pagrindo griežtinti jam bausmes tiek, kiek to apeliaciniu skundu prašo prokuroras, ir mano, kad H. K. asmenybė ir padarytų nusikaltimų pobūdis suponuoja iš esmės panašaus dydžio bausmių skyrimą kaip ir jo bendrininkams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., bausmės bendrinamos apėmimo būdu.

Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, 2014-09-16 įsiteisėjo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 31 d. nuosprendis, kuriuo H. K. nuteistas pagal BK 182 str. 1 d. (už sukčiavimą 2011 m. vasario 21 d. nukentėjusiosios V. A. atžvilgiu) laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, pagal BK 182 str. 1 d. (už sukčiavimą 2011 m. vasario 27 d. nukentėjusiosios F. Č. atžvilgiu) laisvės atėmimu 1 metams 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo faktinio jo sulaikymo dienos. Minimu nuosprendžiu H. K. nuteistas už nusikaltimus, kurie pagal pavojingumą labai skiriasi nuo BK 182 str. 2 d. numatyto nusikaltimo. Todėl, vadovaujantis BK 63 str. 2 d., 5 d. 2 p. ir 9 d., bausmės bendrinamos apėmimo būdu, į bausmės laiką įskaitant atliktą bausmę pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 31 d. nuosprendį ir tokiu būdu palengvinant nuteistojo padėtį.

Dėl N. L.

Skundžiamu nuosprendžiu N. L. nuteista pagal BK 189 str. 2 d. 50 MGL bauda ir pagal BK 258 str. 2 d. 10 MGL bauda. Nors prokuroras apeliaciniu skundu prašo N. L. pagal BK 189 str. 2 d. paskirti didesnę baudą, tačiau jokių motyvų ir argumentų, kodėl teismas turėtų padidinti N. L. skirtą bausmę, apeliaciniame skunde nepateikia. Atvirkščiai, prokuroro apeliaciniame skunde akcentuojama, kad N. L. veiksmai yra mažiau pavojingi, jai priešpastatomos H. K. ir R. B. atliktos veikos. N. L. anksčiau neteista, yra pensinio amžiaus, našlė, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, nustatyta jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Prokuroro apeliacinio skundo argumentai nepaneigia N. L. aiškinimo, kad jos materialinė padėtis yra sunki, ir ji neišgalėtų sumokėti didesnės baudos. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, kolegija nemato jokio pamatuoto pagrindo griežtinti N. L. bausmę prokuroro apeliaciniame skunde siūlomu būdu.

Skundžiamu nuosprendžiu teismas N. L. paskirtas bausmes sudėjo, vadovaujantis BK 63 str. 1 d. ir 4 d., to paties savo apeliaciniu skundu klaidingai prašo ir prokuroras. Atkreiptinas dėmesys, kad BK 189 str. 2 d. numatyta nusikalstama veika yra priskiriama prie apysunkių nusikaltimų (BK 11 str. 4 d.), tuo tarpu BK 258 str. 2 d. numatytas teisės pažeidimas yra priskiriamas prie baudžiamųjų nusižengimų (BK 12 str.). Taigi šioms nusikalstamoms veikoms esant skirtingų rūšių (BK 10 str.), jas bendrinant turi būti vadovaujamasi BK 63 str. 2 d. ir 5 d. 2 p., nes padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims, todėl bausmės bendrinamos apėmimo būdu.

Skundžiamu nuosprendžiu teismas nustatė, kad N. L. laikinai sulaikyta išbuvo vieną parą. Iš bylos medžiagos matyti, kad N. L. buvo laikinai sulaikyta 2013 m. kovo 21 d. 10.00 val. (t.11, b. l. 108), o iš laikinojo sulaikymo paleista 2013 m. kovo 22 d. 16.30 val. (t.11, b. l. 110), todėl, vadovaujantis BK 66 str. 2 d., į bausmės laiką įskaitomos dvi sulaikymo paros. Nustatant konkretų neatliktos baudos dydį pinigine išraiška, atsižvelgiama, kad pagal nusistovėjusią teismų praktiką baudos dydžiui nustatyti vertinamas MGL dydis, buvęs veikos padarymo metu. Veikos padarymo metu MGL dydis buvo 130 litų, atitinkamai 46 MGL dydžio bauda yra 5980 litų arba 1731 euras (Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 7 str. 4 d.).

Dėl turto konfiskavimo

Pagal BK 72 str. 1 d. turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką, jo bendrininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuojamas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismas privalo konfiskuoti: 1) perduotus kaltininkui ar jo bendrininkui nusikalstamai veikai padaryti pinigus ar kitus materialią vertę turinčius daiktus; 2) darant nusikalstamą veiką panaudotus pinigus ir kitus materialią vertę turinčius daiktus; 3) iš nusikalstamos veikos gautus pinigus ir kitus materialią vertę turinčius daiktus.

Taigi turto konfiskavimas yra baudžiamojo poveikio priemonė, kurios turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn ir kuri skiriama pilnamečiui, nepilnamečiui ar juridiniam asmeniui kartu su bausme, taip pat atleidus jį nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas tais atvejais, kada jis skiriamas kartu su bausme arba atleidžiant nuo bausmės, sudaro baudžiamosios atsakomybės turinį. Baudžiamoji atsakomybė yra individuali, todėl pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį ir tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio (BK 2 str. 3 ir 4 d.). Kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs (LAT nutartis Nr. 2K-531/2012), kad asmeniui bausmė ir kitos baudžiamajame įstatyme nustatytos valstybės prievartos priemonės (pvz., auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės) yra taikomos individualiai, t. y. konkrečiam asmeniui, kuris teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu pripažįstamas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, todėl kiekvienu atveju teismas turi nustatyti, kokią konkrečią dalį lėšų iš nusikalstamos veikos gavo kiekvienas nuteistasis asmeniškai. Tais atvejais, kai neįmanoma nustatyti, kokiomis dalimis bendrininkai tarpusavyje pasidalijo pagrobtą turtą, teismas iš bendrininkų jį konfiskuoja lygiomis dalimis (LAT nutartys Nr. 2K-68/2010, 2K-527/2014).

Nagrinėjamoje byloje, nukentėjusiajai I. B. mirus, jos pareikštas 99248 litų dydžio civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas, kadangi nukentėjusiosios teisių perėmėjai nepageidavo tęsti proceso dėl civilinio ieškinio. Iš proceso eigos galima spręsti, kad jie neketina ateityje reikšti ieškinio ir civilinio proceso tvarka. Esant nurodytoms aplinkybėms, nuteistųjų nusikalstamu būdu iš I. B. įgytas turtas turi būti konfiskuojamas.

Akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas turto konfiskavimą nuteistiesiems taikyti solidariai, nukrypo nuo susiformavusios teismų praktikos ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Tokią pat klaidą daro ir prokuroras, apeliaciniame skunde prašydamas turto konfiskavimą nuteistiesiems taikyti solidariai. Apeliacinės instancijos teismas minimą baudžiamojo įstatymo taikymo klaidą ištaiso, atsižvelgdamas į šiuo nuosprendžiu nustatytą nuteistųjų nusikalstamų veikų apimtį.

Nagrinėjamoje byloje, atliekant grupinę nusikalstamą sukčiavimo veiką, pinigai buvo perduodami iš vienų asmenų kitiems, todėl, net ir konstatavus, kad konkretūs asmenys tam tikru momentu disponavo pagrobta pinigų suma, daugeliu atveju neįmanoma nustatyti, kokią pinigų dalį konkretus organizuotos grupės dalyvis pasiliko sau, o kokią perdavė kitam organizuotos grupės nariui ar kitam sukčiavime nedalyvavusiam asmeniui. Pavyzdžiui, organizuotos grupės nariui gavus pinigus į savo sąskaitą ir juos išgryninus (A. Š. atveju) ar juos paėmus sutartoje vietoje (R. B. atveju), pinigai laisvės atėmimo vietoje esančių asmenų nurodymais buvo paskirstomi laisvėje esantiems asmenims, kurie perskirstydavo gautus pinigus, dalį jų pervesdami į laisvės atėmimo vietos banko sąskaitą įvairių asmenų vardu. Identifikuoti, kokią konkrečią pinigų sumą iš visos bendrininkų užvaldytos pinigų sumos asmeniškai užvaldė konkretus asmuo, būtų galima tik nustačius, kad pinigus į tardymo izoliatoriaus sąskaitą perveda asmuo, kuris buvo prisidėjęs prie jų paskirstymo, pinigai gaunami organizuotos grupės nario vardu, ir kai perdavimas atliekamas po nusikalstamos veikos epizodo, kuriame jis dalyvavo. Tuo atveju, jei organizuota grupe sukčiavęs asmuo gauna pinigus į sąskaitą nuo asmens, kurio dalyvavimas paskirstant apgaule įgytus pinigus nėra nustatytas, arba šie pinigai yra pervedami prieš asmeniui sudalyvaujant organizuotos grupės veikloje, arba pinigai pervedami ne organizuotos grupės nariui, negalima patikimai nustatyti, kokią tiksliai pinigų sumą asmeniškai užvaldė kiekvienas grupinio nusikaltimo bendrininkas. Todėl, kiekviename epizode nustačius organizuotos grupės narių nusikalstamu būdu bendrai įgytą turtą, nesant galimybių tiksliau nustatyti, kokią konkrečią pinigų sumą iš visos bendrininkų užvaldytos pinigų sumos asmeniškai užvaldė konkretus asmuo, teismas jį konfiskuoja iš tame epizode dalyvavusių bendrininkų lygiomis dalimis. Tuomet, kai nustatyta tiksli konkretaus asmens atitinkamame nusikalstamos veikos epizode įgyta pagrobtų pinigų suma (pvz., R. B., H. K. atveju) ir nustatyta, kad tas asmuo daugiau turto negavo, iš tokio asmens konfiskuojama tik minima suma, nepriskiriant šiam asmeniui likusios bendrininkų pagrobtos sumos dalies.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalimi, kuri apeliacine tvarka nėra skundžiama, nustatyta, kad N. L. iš organizuotos grupės užvaldytų ir jos paskirstytų pinigų 9479,2 Lt (2500 Lt, 6279,2 Lt ir 700 Lt) pasiliko sau, t. y juos įgijo. Dalis šių pinigų – 8150 Lt – yra rasta ir paimta 2013 m. kovo 21 d. ikiteisminio tyrimo metu pas N. L. atliktos kratos metu, jie skundžiamu nuosprendžiu konfiskuoti. Likusi N. L. įgyta nusikalstamu būdu gautų pinigų dalis – 1329,2 Lt – iš N. L. taip pat turi būti konfiskuoti. Todėl nuosprendžio dalis dėl turto konfiskavimo iš N. L. keičiama ir, vadovaujantis BK 72 str. 1 d., 2 d., iš N. L. konfiskuojami ne tik kratos metu rasti 8150 Lt, bet ir papildomai 1329,2 Lt, iš viso 9479,2 Lt (2745 Eur). N. L. nebuvo kaltinama ir nėra nuteista už sukčiavimą, todėl prokuroro apeliaciniame skunde išdėstytas prašymas taikyti jai turto konfiskavimą tokiais pat pagrindais ir proporcijomis, kaip ir šioje byloje nuteistiems kitiems asmenims, kurie sukčiavo, veikdami organizuota grupe, yra visiškai nepagrįstas ir todėl negali būti tenkinamas.

Iš V. A., N. L., H. K. ir N. A. parodymų analizės matyti, kad nuo tada, kai organizuota grupė iš I. B. apgaule įgijo 24000 Lt ir dalį šių pinigų – 6000 Lt – R. B. perdavė N. L. tolimesniam paskirstymui, pinigai visuomet būdavo perduodami juos paliekant N. L. pašto dėžutėje. N. L. paėmus pinigus, ji kiekviename epizode dalį jų perduodavo kitiems asmenims arba pervesdavo į sąskaitas, tačiau dalis užvaldytų pinigų likdavo pas ją. Susiklosčius tokiai situacijai, kai dar neišskirsčius visų gautų pinigų, N. L. būdavo atnešama nauja suma, neįmanoma patikimai atsekti, kuri N. L. įgytos sumos (9479,2 Lt) dalis yra gauta kiekviename konkrečiame epizode. Todėl kolegija šiuos pinigus paskirsto proporcingai skirtinguose epizoduose užvaldyto turto vertei laikydama, kad 15 proc. (9479,2 Lt nuo 63179,2 Lt) kiekviename epizode pagrobtos sumos buvo įgyta N. L., t. y. 3600,88 Lt iš pagrobtų 24000 Lt, 2250,55 Lt iš 15000 Lt, 2127,40 Lt iš 14179,2 Lt ir 1500,36 iš 10000 Lt.

Sukčiaudami organizuota grupe, E. K., I. G., A. Š. ir V. V. dalyvavo iš nukentėjusiosios I. B. apgaule įgyjant 35 320,5 Lt. Konstatavus, kad neįmanoma nustatyti, kokiomis dalimis bendrininkai tarpusavyje pasidalijo pagrobtą turtą, teismas nustato, kad iš E. K., A. Š., V. V. ir I. G. konfiskuotina po 8830,13 Lt.

Sukčiaudami organizuota grupe E. K., V. A., N. A., J. A., R. B. ir H. K. dalyvavo iš nukentėjusiosios I. B. apgaule įgyjant 24 000 Lt. Iš R. B. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kad 1500 Lt pasiliko sau kaip atlygį (t. 10, b. l. 11) ir jos teisiamojo posėdžio metu (t. 14, b. l. 159) duotų parodymų, kad tie pinigai jai buvo tarsi atlyginimas, matyti, kad iš šiame epizode užvaldytos sumos R. B. iš viso asmeniškai gavo 1500 Lt. Įrodymų, rodančių, kad R. B. būtų gavusi didesnę sumą, byloje nėra. Iš N. A. parodymų, duotų pirmosios instancijos teismo posėdyje, matyti, kad jis paprašė K., kad atvažiuotų paimti iš R. B. pinigus, nuvežtų jo seseriai ir kad V. A. H. K. buvo pasiuntęs paimti 4000 Lt, iš kurių 1000 Lt jis leido H. K. pasilikti sau, o likusius liepė nuvežti G. J. (t. 10, b. l. 96–100). Iš H. K. parodymų pirmosios instancijos posėdžio metu matyti, kad iš R. B. gautų pinigų jis sau pasiėmė virš 1000 litų, o likusius nuvežė A. sesei G. J. (t. 14, b. l. 159), matyti, kad šiame epizode H. K. iš viso asmeniškai gavo 1000 Lt. Įrodymų, patvirtinančių, kad H. K. būtų gavęs didesnę sumą, byloje nėra. 2013 m. kovo 12 d. ikiteisminio tyrimo metu pas G. J. kratos metu rasti ir paimti organizuotos grupės iš I. B. apgaule šio epizodo metu įgyti ir H. K. atvežti 1870 Lt, jie skundžiamu nuosprendžiu konfiskuoti. Taigi šiame epizode pagrobti pinigai – 1870 Lt – jau yra konfiskuoti iš G. J., 3600,88 Lt konfiskuoti ir konfiskuotini iš N. L., iš R. B. konfiskuotina 1500 Lt, iš H. K. konfiskuotina 1000 Lt. Nesant galimybių nustatyti, kokiomis dalimis bendrininkai tarpusavyje pasidalijo likusį pagrobtą turtą, teismas nustato, kad iš E. K., N. A., J. A. ir V. A. konfiskuotina po 4007,28 Lt.

Sukčiaudami organizuota grupe, E. K., V. A., N. A. ir H. K. dalyvavo iš nukentėjusiosios I. B. apgaule įgyjant 15 000 Lt. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad iš šios sumos V. A. asmeniškai gavo 2000 Lt, kai šią sumą į Šiaulių TI sąskaitą 2013 03 02 jo vardu pervedė N. L. (t. 1, b. l. 133). Iš N. L. įgytos sumos šiam epizodui priskirtina 2250,55 Lt. Nesant galimybių nustatyti, kokiomis dalimis bendrininkai tarpusavyje pasidalijo likusį pagrobtą turtą, teismas nustato, kad iš E. K., N. A. ir H. K. konfiskuotina po 2687,36 Lt, iš V. A. konfiskuotina 4687,36 Lt.

Sukčiaudami organizuota grupe, V. V., N. A., V. A. ir H. K. dalyvavo iš nukentėjusiosios I. B. apgaule įgyjant 14 179,2 Lt. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad iš šios sumos V. A. asmeniškai gavo 4000 Lt, kai 2000 Lt į Šiaulių TI sąskaitą 2013 03 05 jo vardu pervedė N. L. (t. 1, b. l. 135) ir kai 2000 Lt į Šiaulių TI sąskaitą 2013 03 05 jo vardu pervedė H. K. (t. 1, b. l. 135). Iš N. L. įgytos sumos šiam epizodui priskirtina 2127,40 Lt. Nesant galimybių nustatyti, kokiomis dalimis bendrininkai tarpusavyje pasidalijo likusį pagrobtą turtą, teismas nustato, kad iš V. V., N. A. ir H. K. konfiskuotina po 2012,95 Lt, iš V. A. konfiskuotina 6012,95 Lt.

Sukčiaudamas organizuotos grupės interesais, V. A. iš nukentėjusiosios I. B. apgaule įgijo 490 Lt, ši suma iš jo konfiskuotina.

Sukčiaudami organizuota grupe, N. A., V. A. ir H. K. dalyvavo iš nukentėjusiosios I. B. apgaule įgyjant 10 000 Lt. Iš N. L. įgytos sumos šiam epizodui priskirtina 1500,37 Lt. Nesant galimybių nustatyti, kokiomis dalimis bendrininkai tarpusavyje pasidalijo likusį pagrobtą turtą, teismas nustato, kad iš N. A., V. A. ir H. K. konfiskuotina po 2833,21 Lt, iš N. L. konfiskuotini šiam epizodui priskirti pas ją padėti 1500,37 Lt.

Vadovaujantis tuo, kas išvardyta, ir BK 72 str. 1 d., 2 d., 5 d. iš nuteistųjų konfiskuotinos sumos, kurias jie įgijo savo naudai sukčiaudami organizuota grupe:

iš E. K. 15524,77 Lt (4496 Eur);

iš I. G. 8830,13 Lt (2557 Eur);

iš V. V. 10843,08 Lt (3140 Eur);

iš A. Š. 8830,13 Lt (2557 Eur);

iš V. A. 18030,80 Lt (5222 Eur);

iš N. A. 11540,8 Lt (3342 Eur);

iš J. A. 4007,28 Lt (1160 Eur);

iš R. B. 1500 Lt (434 Eur);

iš H. K. 8533,52 Lt (2471 Eur).

Pas G. J. kratos metu rastų ir paimtų 1870 Lt (541,59 Eur) konfiskavimas paliekamas galioti, patikslinant konfiskavimo pagrindą (vadovaujantis BK 72 str. 1 d., 2 d., 4 d. 5 p.).

Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, jog dalis apgaule iš I. B. įgytų pinigų buvo pervesti į Alytaus pataisos namuose bausmes atliekančių asmenų sąskaitas: 2013 m. kovo 2 d. N. L. V. A. nurodymu 500 Lt pervedė E. G. vardu, 2013 m. kovo 7 d. V. A. nurodymu 500 Lt pervedė G. T. vardu, todėl šie pinigai, kaip nusikalstamos veikos rezultatas, vadovaujantis BK 72 str., turi būti konfiskuoti iš E. G. ir G. T.. Teisėjų kolegija pažymi, kad G. T. ir E. G. sąskaitose minimos sumos nerastos, byloje nėra duomenų, kam toliau buvo perduoti į G. T. ir E. G. sąskaitas pervesti pinigai ir kur jie šiuo metu yra, nenustatyta, kad minimi asmenys būtų žinoję arba turėję ar galėję žinoti, jog šie pinigai gauti nusikalstamu būdu, E. G. ir G. T. byloje nėra kuo nors kaltinami, todėl, nenustačius būtinos BK 72 str. 4 d. 5 p. taikymo sąlygos, turto konfiskavimas iš jų negalimas. Atitinkamai paliekama galioti ir nuosprendžio dalis, kuria panaikinamas G. T. ir E. G. taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas.

Prokuroras apeliaciniame skunde teisingai nurodo, kad pagal BPK 151 straipsnį laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikomas ne tik civilinio ieškinio, bet ir turto konfiskavimo užtikrinimui, todėl, priėmus sprendimą dėl nuteistųjų turto konfiskavimo, iki šios sprendimo dalies įvykdymo turi būti paliktas galioti ir laikinas nuosavybės teisės apribojimas. kad paskirtasis turto konfiskavimas būtų užtikrintas ir neatsirastų kliūčių jam įvykdyti. Todėl šioje dalyje tenkinant prokuroro apeliacinį skundą, laikino nuosavybės teisių apribojimo taikymas nuteistiesiems pratęsiamas iki visiško nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo.

Skundžiamu nuosprendžiu apylinkės teismas nusprendė konfiskuoti ir sunaikinti pas nuteistąjį V. A. 2013 m. kovo 8 d. asmens kratos ir daiktų patikrinimo metu rastą ir paimtą mobilųjį telefoną „Samsung E1200M“, kaip priemonę, skirtą vykdyti nusikalstamas veikas. Apeliaciniu skundu V. A. prašo telefono nesunaikinti, nes šis telefonas yra nesusijęs su byla. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad telefonas iš nuteistojo paimtas praėjus dviem paroms nuo paskutinio sukčiavimo epizodo, tačiau byloje nėra įrodymų, kad šiuo telefonu I. B. atžvilgiu būtų vykdytas sukčiavimas, todėl šio telefono aparato negalima konfiskuoti BK 72 str. 2 d. numatytu pagrindu kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės. Kita vertus, BVK priede Nr. 1 pateiktas daiktų ir reikmenų, kuriuos draudžiama turėti laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, sąrašas, kurio 6 p. inter alia nurodyta, kad draudžiama turėti telefonus (jų dalis ir priedus), o to paties kodekso 112 str. 4 d. numato, kad nuteistiesiems, išskyrus šio Kodekso 91 ir 152 straipsniuose numatytus atvejus, draudžiama turėti su savimi minėtame priede nurodytus daiktus, o rasti nuteistųjų pataisos įstaigoje turimi vertingi daiktai motyvuotu pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu paimami ir perduodami į pataisos įstaigos Socialinės paramos nuteistiesiems fondą. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintų tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 15 p. numatyta, kad pas nuteistuosius rasti pinigai ir vertingi daiktai, vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 54 straipsnio 5 dalimi ar 112 straipsnio 4 dalimi, motyvuotu tardymo izoliatoriaus direktoriaus nutarimu (3 priedas) paimami ir perduodami į tardymo izoliatoriaus Socialinės paramos suimtiesiems (nuteistiesiems) fondą, o tų pačių Taisyklių 14 p. įtvirtinta, kad kiti rasti ir paimti daiktai ir reikmenys atiduodami saugoti į sandėlį ar sunaikinami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (Žin., 1998, Nr. 61-1726; 2002, Nr. 72-3016) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Remdamasi tuo, kas išvardyta, vadovaudamasi BPK 94 str. 1 d. 2 p. ir iš dalies tenkindama nuteistojo V. A. apeliacinį skundą, teisėjų kolegija nusprendžia perduoti iš V. A. Šiaulių TI paimtą mobilųjį telefoną „Samsung E1200M“, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), Šiaulių TI, kad izoliatoriaus direktorius priimtų nutarimą dėl telefono perdavimo į tardymo izoliatoriaus Socialinės paramos suimtiesiems (nuteistiesiems) fondą (Taisyklių 15 p.) arba dėl jo sunaikinimo (Taisyklių 14 p.).

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka pagal nuteistojo V. A. ir kitų nuteistųjų bei prokuroro apeliacinius skundus, buvo kreiptasi į Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl gynėjo paskyrimo nuteistajam V. A.. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu šioje byloje nuteistajam V. A. antrinę teisinę pagalbą suteikti parinkta advokatė D. Rocevičienė, kuri gynė nuteistąjį V. A. nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

Byloje gautas Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas, vadovaujantis BPK 106 str. 2 d., Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 21 str. 6 d., Už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 69, 14.1.4 punktu, valstybės naudai išieškoti iš nuteistojo V. A. 165, 02 euro antrinės teisinės pagalbos išlaidų už jo gynybą.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2008, 2K-267/2009, 2K-174/2014, 2K-303/2014), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Ši praktika taikytina ne tik kasaciniam, bet ir apeliaciniam procesui.

Nagrinėjamu atveju byloje yra paduotas ne tik nuteistojo V. A. apeliacinis skundas, bet ir prokuroro apeliacinis skundas nuteistojo V. A. padėtį bloginančiais pagrindais. Taigi apeliacinis procesas šiuo atveju vyksta nepriklausomai nuo nuteistojo V. A. valios. BPK 322 str. 1 d. imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį numatytas ir gynybos, ir kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, tais atvejais, kai byloje gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymai atlyginti antrinės teisinės pagalbos išlaidas netenkinami (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Todėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti iš V. A. valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidas netenkintinas, nes būtinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš V. A. paneigtų Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punkte ir BPK 44 straipsnio 8 dalyje numatytą kaltinamojo teisę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-165-648/2015).

Vadovaudamasi BPK 320 str. 3 d. ir 5 d., 326 str. 1 d. 1 p. ir 3 p., 2 d. 2 p., 4 d., 328 str. 1, 2, 3, 4 p., 329 str. 2 p., 331 str. teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

1. Panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. nuosprendžio dalį dėl E. K. išteisinimo pagal BK 215 str. 1 d. ir priimti naują nuosprendį: E. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 215 str. 1 d., ir nubausti jį laisvės atėmimu trejiems metams.

Kitą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. nuosprendžio E. K. dalį pakeisti. Pripažinti, jog nustatyta, kad E. K., sukčiaudamas organizuota grupe, dalyvavo apgaule įgyjant 74 320,5 Lt. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., E. K. pagal BK 289 str., 214 str. 1 d., 182 str. 2 d. paskirtas bausmes ir šiuo nuosprendžiu pagal BK 215 str. 1 d. paskirtą bausmę subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę laisvės atėmimą ketveriems metams. Vadovaujantis BK 63 str. 4 d. ir 9 d., šią subendrintą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 1 d. nuosprendžiu paskirta galutine bausme, ir paskirti E. K. galutinę subendrintą šešerių metų laisvės atėmimo bausmę. Bausmę skirti atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2013-07-01.

Vadovaujantis BK 72 str. 1 d. ir 2 d., nuteistajam E. K. taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – 4496 eurų pinigų sumos konfiskavimą.

Nuteistojo E. K. apeliacinį skundą atmesti.

2. Panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. nuosprendžio dalį dėl I. G. išteisinimo pagal BK 215 str. 1 d. ir priimti naują nuosprendį: I. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 215 str. 1 d., ir nubausti jį laisvės atėmimu trejiems metams.

Kitą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. nuosprendžio I. G. dalį pakeisti. Pripažinti, jog nustatyta, kad I. G., sukčiaudamas organizuota grupe, dalyvavo apgaule įgyjant 35 320,5 Lt. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., I. G. pagal BK 289 str., 214 str. 1 d., 182 str. 2 d. paskirtas bausmes ir šiuo nuosprendžiu pagal BK 215 str. 1 d. paskirtą bausmę subendrinti apėmimo būdu, ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą ketveriems metams. Vadovaujantis BK 63 str. 4 d. ir 9 d., šią subendrintą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 1 d. nuosprendžiu paskirta galutine bausme, ir paskirti I. G. galutinę subendrintą penkerių metų laisvės atėmimo bausmę. Bausmę skirti atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2014-09-02, į bausmės laiką įskaitant bausmę, atliktą pagal 2013 m. liepos 1 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendį.

Vadovaujantis BK 72 str. 1 d. ir 2 d., nuteistajam I. G. taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – 2557 eurų pinigų sumos konfiskavimą.

3. Panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. nuosprendžio dalį dėl V. V. išteisinimo pagal BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d. ir priimti naują nuosprendį: V. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 214 str. 1 d., ir nubausti jį laisvės atėmimu trejiems metams, pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 215 str. 1 d., ir nubausti jį laisvės atėmimu trejiems metams.

Kitą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. nuosprendžio V. V. dalį pakeisti. Pripažinti, jog nustatyta, kad V. V., sukčiaudamas organizuota grupe, dalyvavo apgaule įgyjant 49 499,7 Lt. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., V. V. pagal BK 289 str., 182 str. 2 d. paskirtas bausmes ir šiuo nuosprendžiu pagal BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę laisvės atėmimą ketveriems metams. Bausmę skirti atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2014-09-02.

Vadovaujantis BK 72 str. 1 d. ir 2 d., nuteistajam V. V. taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – 3140 eurų pinigų sumos konfiskavimą.

Nuteistojo V. V. apeliacinį skundą atmesti.

4. Panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. nuosprendžio dalį dėl A. Š. išteisinimo pagal BK 289 str. ir priimti naują nuosprendį: A. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 289 str., ir nubausti jį laisvės atėmimu vieneriems metams ir dviem mėnesiams.

Kitą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. nuosprendžio A. Š. dalį pakeisti. A. Š. veiką perkvalifikuoti iš BK 24 str. 6 d. ir 182 str. 2 d. į BK 182 str. 2 d. ir paskirti ketverių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. A. Š. veiką perkvalifikuoti iš BK 198¹ str. 1 d., 215 str. 1 d. į BK 215 str. 1 d. ir paskirti trejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. A. Š. pagal BK 214 str. 1 d. skirti trejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., A. Š. pagal BK 289 str., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d. ir 182 str. 2 d. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę laisvės atėmimą ketveriems metams ir šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 4 d. ir 9 d., šią subendrintą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu paskirta galutine bausme ir paskirti A. Š. galutinę subendrintą penkerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Bausmę skirti atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2014-09-02, į bausmės laiką įskaitant bausmę, atliktą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nuosprendį.

Vadovaujantis BK 72 str. 1 d. ir 2 d., nuteistajam A. Š. taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – 2557 eurų pinigų sumos konfiskavimą.

5. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. nuosprendį V. A. pakeisti. Pripažinti, jog nustatyta, kad V. A. dalyvavo apgaule įgyjant 63 669,2 Lt, sukčiaudamas organizuota grupe.

Vadovaujantis BK 72 str. 1 d. ir 2 d., nuteistajam V. A. taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – 5222 eurų pinigų sumos konfiskavimą.

6. Panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. nuosprendžio dalį dėl N. A. išteisinimo pagal BK 289 str. ir priimti naują nuosprendį: N. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 289 str., ir nubausti jį laisvės atėmimu vieneriems metams ir dviem mėnesiams.

Kitą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. nuosprendžio N. A. dalį pakeisti. N. A. veiką perkvalifikuoti iš BK 24 str. 6 d. ir 182 str. 2 d. į BK 182 str. 2 d. ir paskirti ketverių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., N. A. pagal BK 289 str. ir 182 str. 2 d. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę laisvės atėmimą ketveriems metams ir šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 4 d. ir 9 d., šią subendrintą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 31 d. nuosprendžiu (su Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžiu padarytais pakeitimais) paskirta galutine bausme ir paskirti N. A. galutinę subendrintą penkerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Bausmę skirti atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2014-09-02, į bausmės laiką įskaitant bausmę, atliktą pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 31 d. nuosprendį.

Vadovaujantis BK 72 str. 1 d. ir 2 d., nuteistajam N. A. taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – 3342 eurų pinigų sumos konfiskavimą.

Nuteistojo N. A. apeliacinį skundą atmesti.

7. Panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. nuosprendžio dalį dėl J. A. išteisinimo pagal BK 289 str. ir priimti naują nuosprendį: J. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 289 str., ir nubausti jį laisvės atėmimu vieneriems metams ir dviem mėnesiams.

Kitą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. nuosprendžio J. A. dalį pakeisti. J. A. veiką perkvalifikuoti iš BK 24 str. 6 d. ir 182 str. 2 d. į BK 182 str. 2 d. ir paskirti ketverių metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., J. A. pagal BK 289 str. ir 182 str. 2 d. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą ketveriems metams. Bausmę skirti atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2014-09-02.

Vadovaujantis BK 72 str. 1 d. ir 2 d., nuteistajam J. A. taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – 1160 eurų pinigų sumos konfiskavimą.

Nuteistojo J. A. apeliacinį skundą atmesti.

8. Panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. nuosprendžio dalį dėl R. B. išteisinimo pagal BK 289 str. ir priimti naują nuosprendį: R. B. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 289 str., ir nubausti ją laisvės atėmimu vieneriems metams.

Kitą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. nuosprendžio R. B. dalį pakeisti. R. B. veiką perkvalifikuoti iš BK 24 str. 6 d. ir 182 str. 2 d. į BK 182 str. 2 d. ir paskirti trejų metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., R. B. pagal BK 289 str. ir 182 str. 2 d. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę laisvės atėmimą trejiems metams. Vadovaujantis BK 63 str. 4 d. ir 9 d., šią subendrintą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 1 d. nuosprendžiu paskirta galutine bausme ir paskirti R. B. galutinę subendrintą trejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Bausmę skirti atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2014-09-02, į bausmės laiką įskaitant bausmę, atliktą pagal Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 1 d. nuosprendį.

Vadovaujantis BK 72 str. 1 d. ir 2 d., nuteistajai R. B. taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – 434 eurų pinigų sumos konfiskavimą.

Nuteistosios R. B. apeliacinį skundą atmesti.

9. Panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. nuosprendžio dalį dėl H. K. išteisinimo pagal BK 289 str. ir priimti naują nuosprendį: H. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 289 str., ir nubausti jį laisvės atėmimu vieneriems metams ir dviem mėnesiams.

Kitą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. nuosprendžio H. K. dalį pakeisti. H. K. veiką perkvalifikuoti iš BK 189 str. 2 d. į BK 182 str. 2 d. ir paskirti ketverių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., H. K. pagal BK 289 str. ir 182 str. 2 d. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę laisvės atėmimą ketveriems metams ir šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 2 d., 5 d. 2 p. ir 9 d., šią subendrintą bausmę apėmimo būdu subendrinti su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 31 d. nuosprendžiu paskirta galutine bausme ir paskirti H. K. galutinę subendrintą ketverių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Bausmę skirti atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2014-09-02, į bausmės laiką įskaitant suėmime išbūtą laiką nuo 2013-04-04 iki 2014-01-03 ir bausmę, atliktą pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 31 d. nuosprendį.

Vadovaujantis BK 72 str. 1 d. ir 2 d., nuteistajam H. K. taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – 2471 euro pinigų sumos konfiskavimą.

Nuteistojo H. K. apeliacinį skundą atmesti.

10. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. nuosprendį N. L. pakeisti. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d. ir 5 d. 2 p., N. L. pagal BK 189 str. 2 d. ir BK 258 str. 2 d. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – 50 MGL dydžio baudą. Į paskirtą bausmę įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2013 m. kovo 21 d. iki 2013 m. kovo 22 d. (dvi paras) ir nustatyti, kad baudos dydis, kurį nuteistoji per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi sumokėti į Teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, yra 46 MGL (1731 euras).

Vadovaujantis BK 72 str. 1 d. ir 2 d., nuteistajai N. L. taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – 2745 eurų pinigų sumos konfiskavimą.

11. Kitoje dalyje Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. nuosprendį pakeisti.

Patikslinti, kad pas G. J. kratos metu rasti ir paimti 1870 Lt (541 euras) konfiskuojami, vadovaujantis BK 72 str. 1 d., 2 d. ir 4 d. 5 p.

R. B. nuosavybės teisių į jai priklausantį turtą – jos vardu AB „Swedbank“ esančias banko sąskaitas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini); AB SEB banke esančią sąskaitą (duomenys neskelbtini); AB Šiaulių banke esančias sąskaitas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini),

N. L. nuosavybės teisių į jai priklausantį turtą – jos vardu AB „Swedbank“ esančias banko sąskaitas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); AB SEB banke esančią sąskaitą (duomenys neskelbtini); į jos vardu registruotą gyvenamąjį butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, ir 8 150 Lt, kurie perduoti saugojimui į Klaipėdos apskrities VPK depozitinę banko sąskaitą,

E. K. nuosavybės teisių į jam priklausantį turtą – jo vardu pervestas ir pervedamas pinigines lėšas Alytaus pataisos namų depozitinėje banko sąskaitoje (duomenys neskelbtini), Šiaulių tardymo izoliatoriaus depozitinėje banko sąskaitoje (duomenys neskelbtini), Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo depozitinėje banko sąskaitoje (duomenys neskelbtini) ir Kauno tardymo izoliatoriaus depozitinėje banko sąskaitoje (duomenys neskelbtini),

I. G. nuosavybės teisių į jam priklausantį turtą – jo vardu pervestas ir pervedamas pinigines lėšas Marijampolės pataisos namų depozitinėje banko sąskaitoje (duomenys neskelbtini), Šiaulių tardymo izoliatoriaus depozitinėje banko sąskaitoje (duomenys neskelbtini), Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo depozitinėje banko sąskaitoje (duomenys neskelbtini) ir Kauno tardymo izoliatoriaus depozitinėje banko sąskaitoje (duomenys neskelbtini),

J. A. nuosavybės teisių į jam priklausantį turtą – jo vardu pervestas ir pervedamas pinigines lėšas Alytaus pataisos namų depozitinėje banko sąskaitoje (duomenys neskelbtini), Šiaulių tardymo izoliatoriaus depozitinėje banko sąskaitoje (duomenys neskelbtini), Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo depozitinėje banko sąskaitoje (duomenys neskelbtini) ir Kauno tardymo izoliatoriaus depozitinėje banko sąskaitoje (duomenys neskelbtini),

N. A. nuosavybės teisių į jam priklausantį turtą – jo vardu pervestas ir pervedamas pinigines lėšas Šiaulių tardymo izoliatoriaus depozitinėje banko sąskaitoje (duomenys neskelbtini),

V. A. nuosavybės teisių į jam priklausantį turtą – jo vardu pervestas ir pervedamas pinigines lėšas Alytaus pataisos namų depozitinėje banko sąskaitoje (duomenys neskelbtini), Šiaulių tardymo izoliatoriaus depozitinėje banko sąskaitoje (duomenys neskelbtini), Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo depozitinėje banko sąskaitoje (duomenys neskelbtini) ir Kauno tardymo izoliatoriaus depozitinėje banko sąskaitoje (duomenys neskelbtini),

G. J. nuosavybės teisių į jai priklausantį turtą – pinigus 1870 litų, kurie perduoti saugojimui į Klaipėdos apskrities VPK depozitinę banko sąskaitą,

H. K. nuosavybės teisių į jam priklausantį turtą – rankinį laikrodį TISSOT PRS200 ir 114 litų, saugomus Klaipėdos apskrities VPK, bei jo vardu pervestas ir pervedamas pinigines lėšas Šiaulių tardymo izoliatoriaus depozitinėje banko sąskaitoje (duomenys neskelbtini), taikymo terminą pratęsti iki nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo.

Iš V. A. Šiaulių TI paimtą mobilųjį telefoną „Samsung E1200M“, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), perduoti Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriui Bausmių vykdymo kodekso 112 str. 4 d. numatytiems sprendimams priimti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.