Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Tomo Šeškausko, Olego Fedosiuko ir pranešėjo Viktoro Aiduko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. B. kasacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nuosprendžio, kuriuo J. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 214 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams, 215 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams vienam mėnesiui, 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dešimčiai mėnesių.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4, dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, bausmės subendrintos ir paskirta vienerių metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, ši bausmė subendrinta su Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir J. B. nustatyta galutinė subendrinta dvejų metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Šiuo nuosprendžiu UAB „F.“ (buvusios UAB „C.“) civilinis ieškinys patenkintas iš dalies, iš nuteistojo J. B. ir atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės K. J. civiliniam ieškovui solidariai priteista 750 Lt turtinei žalai atlyginti.

Tuo pačiu nuosprendžiu atleista nuo baudžiamosios atsakomybės K. J., tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neapskųsta.

Taip pat skundžiama Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 27 d. nutartis, kuria atmestas nuteistojo J. B. apeliacinis skundas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

J. B. nuteistas pagal BK 214 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2010 m. gruodžio mėnesio pradžioje, tiksliau nenustatytu laiku, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose, nenustatytu būdu iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijo svetimus elektroninės mokėjimo priemonės naudotojos R. D. tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, t. y. atsiskaitomosios sąskaitos numerį, identifikavimo kodą, prisijungimo prie elektroninės bankininkystės slaptažodžius, ir visa tai neteisėtai perdavė K. J., turėdamas tikslą inicijuoti finansinę operaciją ir sukčiaujant, pasinaudojant R. D. sąskaita, elektroninės bankininkystės būdu užvaldyti UAB „C.“ priklausančius 750 Lt.;

Taip pat J. B. nuteistas pagal BK 215 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2010 m. gruodžio 14 d., 14.54 val., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose, veikdamas kartu su K. J., paskambinęs jai mobiliojo ryšio telefonu ir padiktavęs neteisėtai įgytus svetimus nukentėjusiosios R. D. elektroninės mokėjimo priemonės duomenis, K. J. naudojant savo kompiuterį Druskininkuose, (duomenys neskelbtini), per kompiuteriu suteiktą interneto prieigą, neteisėtai panaudodamas svetimus R. D. tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis – atsiskaitomosios sąskaitos numerį, identifikavimo kodą ir elektroninės bankininkystės slaptažodžius, apgaule R. D. vardu inicijavo ir atliko finansinę operaciją, t. y. prisijungė prie internetinės UAB „C.“ tarnybinės stoties, esančios Kaune, sudarė 750 Lt paskolos sutartį su UAB „C.“ ir įgijo svetimą UAB „C.“ turtą – 750 Lt, kuriuos iš R. D. sąskaitos pervedė į R. L. sąskaitą, taip savo naudai apgaule įgijo svetimą turtą.

Kasatorius nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nesilaikydamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ nuostatų, priėmė neteisingą, neargumentuotą nuosprendį, nepagrįstai vadovaudamasis kaltinamosios K. J. parodymais. Nuteistojo manymu, byloje nėra jokių objektyvių įrodymų (jokių telefoninių pokalbių išklotinių), patvirtinančių, kad jis prašė K. J. atlikti kompiuteriu neteisėtas operacijas ar perduoti kokius nors duomenis, todėl nuosprendis pagrįstas vien spėjimais ir prielaidomis. Teismas plečiamai aiškino BK 215 straipsnio nuostatas ir pritaikė jam šį straipsnį pažeisdamas BK 2 straipsnio 4 dalies nuostatas. Banko sąskaitos internetinio valdymo priemonės tam tikromis aplinkybėmis (atsiskaitant už prekes ir paslaugas) gali būti panaudotos kaip elektroninio mokėjimo priemonė, tačiau, kasatoriaus nuomone, pačios savaime (atliekant banko pavedimą, kai lėšos pervedamos ne už prekes ar paslaugas) nėra elektroninio mokėjimo priemonė BK 215 straipsnio prasme. Be to, banko sąskaitos valdymo priemonių turėjimas ir panaudojimas negali būti laikomas neteisėtu, jei banko sąskaitos savininkas šias priemones savanoriškai perdavė tretiesiems asmenims. Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį kasatorius taip pat nepagrįstai pripažintas kaltu, nes nėra konkrečių įrodymų, kad jis būtų ką nors apgavęs. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai išnagrinėjo jo paduotą apeliacinį skundą, nes neatsižvelgė į skunde nurodytas aplinkybes.

Atsiliepimu į nuteistojo J. B. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Vitalija Songailienė prašo kasacinį skundą atmesti.

Prokurorė nurodo, kad skundžiami teismų sprendimai yra teisėti ir pagrįsti. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino įrodymus, pagrįstai J. B. pripažino kaltu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir paskyrė teisingą bausmę, nepažeisdamas BK 54 straipsnio nuostatų. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pažeidimų, galinčių turėti įtakos nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui. Nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių abejoti teismo nešališkumu.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo J. B. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų laikymosi

Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis) pagal pagrindus, nustatytus BPK 369 straipsnyje, t. y. jeigu kasaciniame skunde nurodyta, jog teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 369 straipsnio 2 dalis) arba, nagrinėdami bylą, padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą byloje surinktus įrodymus patikrina bei įvertina pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai. Nagrinėjant bylą kasacine tvarka, įrodymų tyrimas neatliekamas ir įrodytomis pripažintos faktinės aplinkybės dar kartą nenustatinėjamos, o remiamasi žemesnės instancijos teismų posėdžiuose išnagrinėtais įrodymais.

Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad kasatorius iš esmės ginčija bylos įrodymų vertinimą. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 1–5 dalys). Taigi, duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva.

Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas J. B. kaltu dėl nusikaltimų, numatytų BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, rėmėsi šiais įrodymais: 1) nuo baudžiamosios atsakomybės atleistos K. J. parodymais; 2) nukentėjusiosios R. D. parodymais; 3) liudytojų R. L., A. B. parodymais; 4) duomenimis iš UAB „S.“, UAB „C.“; 5) informacija iš Alytaus pataisos namų.

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas J. B. bylą apeliacine tvarka, priimtoje nutartyje motyvuotai atsakė į apelianto skundo esminius argumentus.

Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismų priimti sprendimai pagrįsti leistinais ir patikimais įrodymais, o teismai juos vertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, todėl BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų nepažeidė.

Dėl BK 215, 182 straipsnių taikymo

Pagal BK 215 straipsnio 1 dalį atsako ir tas, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai panaudodamas vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis.

Kasatoriaus manymu, jam netinkamai pritaikytas BK 215 straipsnis, nes banko sąskaitos internetinio valdymo priemonės savaime, kai pinigai pervedami ne už prekes ar paslaugas, nėra elektroninio mokėjimo priemonė BK 215 straipsnio prasme. Kolegija pažymi, kad J. B. pagal šį straipsnį pirmosios instancijos teismo nuteistas ne už neteisėtą elektroninės mokėjimo priemonės panaudojimą, o už tai, kad neteisėtai panaudodamas svetimus (R. D.) naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis (atsiskaitomosios sąskaitos numerį, identifikavimo kodą, elektroninės bankininkystės slaptažodžius) apgaule R. D. vardu inicijavo ir atliko finansinę operaciją – svetimu vardu paėmė 750 Lt kreditą, pervedė pinigus į kito asmens sąskaitą bei apgaule savo naudai pasisavino UAB „C.“ turtą. Kadangi veikiant nusikalstamai buvo ne tik pateikti tapatybės patvirtinimo priemonių duomenys kredito įstaigai, bet ir gautas patvirtinimas iš kredito įstaigos apie disponavimą kredito įstaigos sąskaitoje esančiomis lėšomis (apie sąskaitoje esančių lėšų pervedimą į konkrečią sąskaitą), tai nuteistojo nusikalstama veika pagrįstai kvalifikuota ir kaip sukčiavimas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.

BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Šios baudžiamojo įstatymo nuostatos nebuvo pažeistos, teismai tinkamai kvalifikavo kasatoriaus padarytas nusikalstamas veikas pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dali.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas, skirdamas nuteistajam J. B. bausmę, BK 54, 61 straipsnių nuostatas pritaikė tinkamai, įvertino visas aplinkybes, reikšmingas bausmių skyrimui, ir pagrįstai paskyrė jam bausmę.

Nesant BPK 369 straipsnyje nustatytų nuosprendžių panaikinimo ir pakeitimo pagrindų, kasacinis skundas laikytinas nepagrįstu, o teismų sprendimai pripažintini teisėtais.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo J. B. kasacinį skundą atmesti.