Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jankauskienės, Gyčio Večersko, Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo E. U. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. sausio 12 d. nutarties, kuria buvo atmestas E. U. skundas dėl Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2021 m. gruodžio 16 d. nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. E. U. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2021 m. kovo 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 str. 1 d., 260 str. 1 d., 258 str. 2 d., 63 str. 1,2 d., 65 str. 1 d. 1 p. paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ str. bausmė sumažinta 1/3 ir nuteistas galutine 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžia – 2021 m. birželio 28 d., bausmės pabaiga – 2022 m. spalio 28 d.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo E. U. skundas atmetamas.

5. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būtų lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi, pagal BVK įtvirtintą reguliavimą lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Sprendžiant, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama lygtinio paleidimo taikymui, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, kad būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir tolesnis pataisos procesas jau gali būti tęsiamas asmens neizoliavus nuo visuomenės pagrįstai tikintis, kad jis laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

6. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad Marijampolės apylinkės teismas, pritardamas Komisijos išvadoms, pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju dar nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis E. U. gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir toliau būti taisomas probacijos metu. Nutartis yra pakankamai argumentuota ir pagrįsta byloje esančiais duomenimis, tinkamai išaiškintos BVK nuostatos, reglamentuojančios lygtinio paleidimo institutą. Nepagrįstas skundo argumentas, jog teismas nevertino teigiamų nuteistojo savybių ir elgesio pokyčių, bet išskirtinai akcentavo būtent neigiamus aspektus. Apylinkės teismas įvertino tiek teigiamai, tiek ir neigiamai E. U. asmenybę apibūdinančias aplinkybes, tačiau pažymėjo, kad nustatytos teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Apylinkės teismo motyvai, kuriais nuteistojo E. U. skundas dėl Komisijos nutarimo buvo atmestas, yra tinkami, teismas įvertino visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, todėl naikinti apylinkės teismo nutartį pagrindo nėra.

7. Nors iš teismui pateiktoje medžiagoje esančių duomenų matyti, kad E. U. elgesio rizika žema, tačiau išlieka aktualūs kriminogeniniai veiksniai, t. y. gyvenimo stilius ir draugai – narkotinių medžiagų vartojimas ir jų įsigijimas, o tai jam buvo viena pagrindinių laisvalaikio veiklų, iki sulaikymo už šią nusikalstamą veiklą. Mąstymo ir elgesio srityje nurodyta, kad kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažįsta, tačiau analizuojant situacijas kurios privedė prie teisės pažeidimo, sieja su jaunu amžiumi, nepatyrimu, tuo metu išgyventa netektimi ir netinkamais būdais susidariusiai situacijai spręsti.

8.Komisija nutarime akcentavo, kad nuteistasis dalinai vykdo individualiame socialinės reabilitacijos pataisos plane numatytas priemones, nes nėra dalyvavęs individualiame pataisos plane numatytose socialinės reabilitacijos programose. Pažymėtina, kad Komisija, svarstydama nuteistojo E. U. lygtinio paleidimo klausimą, rėmėsi Komisijos posėdžio dienai buvusia informacija. Šiuo metu byloje yra pateikti duomenys, kad nuteistasis dalyvavo vienoje programoje ir dėl to buvo paskatintas padėka, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad ši aplinkybė, vertinant ją visų kitų nuteistojo asmenybę charakterizuojančių kontekste, nėra esminė, nesudaro absoliutaus pagrindo taikyti E. U. lygtinį paleidimą ir nekeičia situacijos tiek, kad būtų galima abejoti tiek Komisijos nutarimo, tiek skundžiamos teismo nutarties teisėtumu ir objektyvumu. Visos aptartos aplinkybės reiškia, kad nuteistojo pastangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pastebimos, tačiau dar nepakankamos, toliau vykdant Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos rekomendacijas, nusikalstamo elgesio rizika gali būti sumažinta, o asmens galimybės prisitaikyti prie gyvenimo laisvėje, pasirenkant nenusikalstamą gyvenimo būdą, padidintos. Aukščiau nustatytos aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti tuo, kad būdamas lygtinai paleistas, nuteistasis šiuo metu jau sugebės laikytis jam taikytinų draudimų ir įpareigojimų bei įstatymų ir visuomenėje nusistovėjusių moralės normų.

9. Dėl pagrįsto manymo, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant ir tai atsispindi ne tik nuteistojo elgesyje atliekant bausmę, bet ir jo asmenybės ypatumuose, požiūryje į padarytą nusikaltimą, paskirtos bausmės paskirtį ir jos veiksmingumą, ir pan. Teisėjų kolegijos manymu, įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padarytą nusikaltimą, taip pat kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta. E. U. laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą. Anksčiau jis buvo teistas, jam paskirta laisvės atėmimo bausmė, tačiau buvo taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, teismui padarius išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir nepasiunčiant nuteistojo realiai atlikti bausmės. Nors per bausmės vykdymo atidėjimo laiką nuteistais jokių pažeidimų nepadarė, tačiau po to jis ir vėl padarė tyčinį, sunkų, visuomenei pavojingą nusikaltimą. Šios aplinkybės pagrįstai pirmosios instancijos teismui leido daryti išvadą, jog nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kas sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu.

10. Skunde nuteistasis nurodo vieną aukštesniojo teismo nutarčių, kuomet nuteistajam buvo taikytas lygtinis paleidimas, padarius labai sunkų nusikaltimą bei nurodo jame išdėstytus motyvus ir teigia, kad teismų praktikoje nusikaltimo sunkumas nėra esminis lygtinio paleidimo klausimo sprendimo faktorius. Atsakydama į šį argumentą teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad iš skundžiamos nutarties matyti, kad pirmosios instancijos teismas apie E. U. nusikalstamas veikas pasisakė ir vertino visų kitų nuteistojo asmenybę charakterizuojančių aplinkybių visumoje, nesuteikdamas ypatingos ar prioritetinės – lemiamos reikšmės, taigi, jokių įstatymų nuostatų nepažeidė. Taip pat pažymėtina, kad kiekvienu konkrečiu atveju individualiai turi būti vertinama nuteistojo asmenybės ypatumai bei bausmės atlikimo aplinkybės, ir sprendimas priimamas tik atsižvelgiant į jas. Nurodytoje byloje nuteistojo asmenybę apibūdinančios aplinkybės, bei aplinkybės, susiję su nuteistojo bausmės atlikimu ir jo pažanga, nėra tapačios, todėl nėra pagrindo priimti tokį patį sprendimą.

11. Teisėjų kolegija įvertinusi anksčiau išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad nėra pagrindo spręsti, jog apylinkės teismas ar Komisija netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualią E. U. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų. Vertinamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad E. U. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo E. U. skundą ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. sausio 12 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.