- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-10
- Bylos Nr.
- 1A-146-361/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-04605-2020-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalius Jocys, Savinijus Katauskas, Aurelija Sadauskaitė
- Nuteistasis
- E. U., D. L.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Savinijaus Katausko ir Aurelijos Sadauskaitės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. U. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2021 m. kovo 23 d. nuosprendžio, kuriuo nuspręsta E. U. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, 258 straipsnio 2 dalį ir paskirti: pagal BK 258 straipsnio 2 dalį 10 parų areštą, pagal BK 259 straipsnio 1 dalį 15 parų areštą, pagal BK 260 straipsnio 1 dalį 2 metų laisvės atėmimą.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta laisvės atėmimo 2 metams bausmė.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė laisvės atėmimo 1 metams 4 mėnesiams bausmė.
E. U. skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas – paliktos iki bausmės vykdymo pradžios.
Dėl šiuo nuosprendžiu pagal BK 264 straipsnio 1 dalį nuteisto D. L. apeliacinio skundo negauta.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
1. E. U. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad neteisėtai laikė, gabeno narkotinę medžiagą, turėdamas tikslą ją vartoti ir turėdamas tikslą ją parduoti ar kitaip platinti, ir dalį šios medžiagos išplatino, o būtent už tai, kad jis iki 2020 m. sausio 31 d. 23.00 val. savo gyvenamajame bute, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė ne mažiau kaip 81,604 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), turėdamas tikslą ją vartoti ir turėdamas tikslą ją platinti. Tą pačią dieną mobiliąja programėle „Messenger“ susitarė su (duomenys neskelbtini) K. G. (kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą) dėl minėtos narkotinės medžiagos pardavimo laiko ir vietos kitiems privalomąją karo tarnybą atliekantiems kariams. K. G. šią informaciją tarpininkaujant D. L. ir A. M. (kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą) perdavė A. G. (kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą), kuriam E. U. 2020 m. sausio 31 d., apie 16.37 val., (duomenys neskelbtini) k., Tauragės r., aikštelėje prie Tauragės Konvencijos paminklo neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, atgabeno ir už 40 Eur pardavė 2,690 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių). Tokiu būdu E. U. dalį šios narkotinės medžiagos išplatino A. G., o likusią dalį – 78,914 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) – E. U. toliau neteisėtai laikė iki 2020 m. sausio 31 d. 23.00 val., kai kratos metu ją surado ir paėmė policijos pareigūnai. Be to, E. U. nuteistas už tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir aplinkybėmis neteisėtai įgijo civilinėje apyvartoje draudžiamą triuškinamojo poveikio šaltąjį nešaunamąjį ginklą – kastetą – ir jį iki 2020 m. sausio 31 d. 23.00 val. laikė savo namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), rūbinėje, kol kratos metu šį ginklą surado ir paėmė policijos pareigūnai.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
2. Nuteistasis E. U. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2021 m. kovo 23 d. nuosprendžio dalį, kuria jam pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskirta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ir paskirti arešto ar laisvės apribojimo bausmę.
2.1. Teigia, jog pagal BK 260 straipsnio 1 dalį yra nubaustas per griežtai. Teismas ne iki galo įvertino aplinkybes, jog apeliantas dėl jam inkriminuotų veikų padarymo prisipažino visiškai, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, ikiteisminio tyrimo ir teismo proceso nevilkino, o byla išnagrinėta sutrumpinto proceso tvarka. Palaiko tamprius ryšius su nusižudyti bandžiusia ir jo išgelbėta mama, persikėlė gyventi pas ją. Dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, darbdavės charakterizuojamas teigiamai, be to, yra jauno amžiaus, vedęs, o santuokoje mirė jo mažametis vaikas. Dėl vaiko mirties patyrė didelius išgyvenimus. Todėl jam skirta reali laisvės atėmimo bausmė yra akivaizdžiai prieštaraujanti teisingumo principui. Be to, dėl nusikaltimo jokių pasekmių neatsirado, žalos nepadaryta.
2.2. Motyvuodamas kasacinio teismo nutartimis, kuriose išaiškintas BK 54 straipsnio 3 dalies, bendrųjų bausmės skyrimo taisyklių nuostatų taikymas (Nr. 2K-365/2011, 2K-311/2011, 2K-7-259/2011, 2K-7-371/2011, 2K-430/2012, 2K-421/2013, 2K-150/2014, 2K-P-89/2014, 2K-186-942/2015, 2K-P-18-648/2016, 2K-340-648/2017), teigia, jog jam vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi skirtina švelnesnė bausmė, nes jis yra jauno amžiaus, išlaiko šeimą, o padarytas nusikaltimas yra mažesnio pavojingumo. Po nusikaltimo padarymo praėjo daug laiko, dėl savo poelgio jis labai išgyveno ir padarė reikiamas išvadas.
Atsiliepimas
3. Prokuratūra atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka. Atkreipia dėmesį į tai, jog apeliantas nors ir buvo dirbantis, tačiau pardavinėjo kanapes ir dalį jų laikė. Apeliantas įvykdė sunkų nusikaltimą siekdamas pasipelnyti. Į pakankamai jauną apelianto amžių teismas atsižvelgė ir skyrė jam minimalų sankcijoje numatytos bausmės dydį. Nusikaltimas padarytas praėjus pusmečiui po tragedijos apelianto šeimoje, padarytas iš savanaudiškų paskatų. Be to, po to per metus jis dar nubaustas administracine tvarka pagal ANK 71 straipsnio 1 dalį („Narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas be gydytojo paskyrimo“).
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
4. Nors apeliantas nesutinka su jam skirta realia laisvės atėmimo bausme, tačiau švelninti ar keisti šios bausmės į kitą nėra pagrindo. Į skunde nurodytas aplinkybes, jog apeliantas yra vedęs, dirbantis, teigiamai charakterizuojamas, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi bei į tai, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas atsižvelgė skirdamas minimalią BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą 2 metų laisvės atėmimo bausmę. Be to, ši minimali bausmė dar trečdaliu pagrįstai sumažinta iki 1 metų 4 mėnesių, teismui pritaikius BK 64¹ straipsnyje reglamentuotą procesinę taisyklę (apeliantui pripažinus kaltę, byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą).
5. Skunde nurodoma tragedija dėl vaiko mirties apelianto šeimoje, kaip teisingai pastebi prokurorė atsiliepime, įvyko apie pusmetį iki aktualaus nusikaltimo padarymo. Dar po to apeliantas nubaustas ir administracine tvarka pagal ANK 71 straipsnio 1 dalį. Ši bei apelianto akcentuojama jo jauno amžiaus aplinkybė savaime nemažina aktualaus nusikaltimo pavojingumo, kurį jis padarė siekdamas pasipelnyti, nors tuo metu turėjo darbą, taigi galėjo tinkamai pasirūpinti šeimos gerove, tam panaudodamas legalias pajamas.
6. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, o apeliacinės instancijos teismas bausmę pakoreguoti gali tik tada, kai kaltininkui paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. BK 260 straipsnio 1 dalis numato vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą nuo 2 iki 8 metų. Todėl teisinio pagrindo skirti apeliantui bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, nėra.
7. BK 75 straipsnio 3 dalis nustato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Taigi iš šio teisinio reglamentavimo išeina, kad asmeniui, padariusiam sunkų nusikaltimą ir nuteistam ne didesne kaip 5 metų laisvės atėmimo bausme, gali būti taikomas dalinis bausmės vykdymo atidėjimas, išskyrus už BK XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose numatytus nusikaltimus. E. U. padarytas sunkus tyčinis nusikaltimas, numatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje, patenka į BK 75 straipsnio 3 dalyje numatytą XXXVII skyrių, todėl ir dalinis bausmės vykdymo atidėjimas jam netaikytinas.
8. Byloje nėra jokių išimtinių aplinkybių ar kokių reikšmingų aplinkybių visumos, kuri leistų manyti, jog straipsnio sankcijos minimumą siekiančios bausmės paskyrimas E. U. aiškiai prieštarautų teisingumo principui (BK 54 straipsnio 3 dalis). Apelianto vaidmuo aktualioje veikoje buvo aktyvus ir vienas pagrindinių. Kitokia nei sankcijoje nustatyta bausmė gali būti paskirta tik esant BK 62 straipsnyje ar 54 straipsnio 3 dalyje nustatytiems pagrindams. Apelianto skundo argumentai nesudaro pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies ar 62 straipsnio nuostatų.
9. BK 54 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta tiesioginio teisingumo principo bausmių skyrimo procese taikymo galimybė: tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, jog baudžiamajame įstatyme nurodytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015). Tačiau bausmės švelninimas BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu gali būti pagrįstas tik aplinkybėmis, rodančiomis, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys 2K-361/2014, 2K-P-89/2014 ir kt.). BK 54 straipsnio 3 dalis suteikia teismui galimybę pašalinti prieštaravimą teisingumo principui, nors baudžiamasis įstatymas nepateikia šio principo apibrėžimo.
10. Teisingumas reiškia įstatymo nustatytą optimalų kaltininkui pasitaisyti reikalingą bausmės dydį. Teisingumo principui prieštarauja tiek aiškiai per griežtos, tiek ir aiškiai per švelnios bausmės paskyrimas. BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas negali būti suprastas kaip išimtis, kuriai negalioja BK 41 straipsnio 2 dalies ir 54 straipsnio 2 dalies nuostatos (kasacinė nutartis Nr. 2K-98/2008). Taikant BK 54 straipsnio 3 dalį svarbu ir tai, kad kaltininko asmenybės ir (ar) jo padarytos veikos vertinimas suponuotų išvadą, jog sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, būtų teisingas. Būtent šių aplinkybių viseto įvertinimas teismams leidžia daryti išvadą dėl bausmės atitikties teisingumo principui (kasacinė nutartis Nr. 2K-456/2013). Bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padaryto nusikaltimo pavojingumą. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajam paskirta bausmė yra adekvati jo padarytam nusikaltimui ir atitinka bausmės paskirtį.
11. Remdamasis anksčiau išdėstytomis aplinkybėmis, apygardos teismas konstatuoja, jog skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis (jo dalis) yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo E. U. apeliacinį skundą atmesti.