- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2022-12-21
- Bylos Nr.
- AN2-254-557/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00427-2022-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Panaikinti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti
- Teisėjas
- Linas Pauliukėnas (pirm.)
- Pažeidėjas
- V. P.
- Institucija
- Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinis skyrius
- Advokatai
- Eligijus Karbauskas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022 m. spalio 21 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus (toliau ir – VDI, Institucija) 2022-06-09 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-406-2022 (ROIK 22169418799) V. P. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį 1 000 Eur bauda už tai, kad jis, būdamas įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, atsakingu asmeniu, neužtikrino darbo santykių reglamentuojančių teisės normų tinkamo įgyvendinimo. Valstybinės darbo inspekcijos atlikto patikrinimo metu nustatytas pažeidimas dėl nelegalaus darbo, kai V. P., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, t. y. darbdaviui atstovaujančiu asmeniu, leido darbuotojai – Ukrainos pilietei A. B. – dirbti nuo 2022-03-26 iki 2022-03-27 indų plovėja, nesudarius su ja rašytinės darbo sutarties ir apie jos priėmimą į darbą teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui (toliau – ir VSDFV) apie darbuotojos įdarbinimą mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios. Tokiais savo veiksmais V. P. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 42 straipsnio 2 dalies, 43 straipsnio 1 dalies nuostatas ir Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – ir Užimtumo statymas) 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus.
Šalies argumentai
2. Nesutikdamas su Institucijos nutarimu, V. P., atstovaujamas advokato Eligijaus Karbausko, pateikė skundą Klaipėdos apylinkės teismui, prašydamas šį nutarimą panaikinti, administracinio nusižengimo teiseną jam nutraukti ir priteisti V. P. jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
3. Skundžiama 2022-10-21 nutartimi Klaipėdos apylinkės teismas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. P. skundo netenkino ir Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus 2022-06-09 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-406-2022 paliko nepakeistą.
II. Apeliacinio skundo argumentai
4. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas V. P. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022-10-21 nutartį ir Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2022-06-09 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-406-2022 ir administracinio nusižengimo teiseną jam nutraukti.
4.1. Nurodo, jog ANK 569 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Elektroniniai duomenys teismui pateikiami Lietuvos Respublikos teisingumo ministro (toliau – ir Teisingumo ministras) nustatyta tvarka ir forma. Elektroninių duomenų įrodomoji galia yra tokia pat kaip ir kitų įrodymų. To paties straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
4.2. Apelianto teigimu, skundžiamoje nutartyje teismas rėmėsi iš esmės tik A. B. paaiškinimais. Tačiau VDI darbuotojai pačios A. B. niekada neapklausė, jokių jos rašytinių parodymų nėra. Rašytiniai paaiškinimai, kurie pateikti Institucijai, nėra tinkamas, leistinas įrodymas, nes nėra duomenų, kad paaiškinimai yra A. B., o ji pati nebuvo apklausta dalyvaujant vertėjui.
4.3. Nagrinėjamu atveju nėra aišku, kas ir kada surašė lietuvių kalba tariamai A. B. parodymus, ji nebuvo įspėta už melagingų parodymų davimą ir t. t. Be to, A. B. nebuvo apklausta ir bylos nagrinėjimo teisme metu. Todėl tokiais duomenimis teismas neturėjo teisės remtis.
4.4. Nutartyje nurodyta, kad A. B. paaiškinimus surašė ne ji pati, o K. P.. Kaip nurodoma, ši surašė tekstą per Google vertėją, galbūt surašytą tekstą davė perskaityti A. B., o ši neva patvirtinto, kad surašytas tekstas yra aiškus ir teisingas (nutarties 3 psl.) Tačiau apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal tokią teismo išvadą yra akivaizdu, jog istoriją sukūrė ir paaiškinimą, naudodamasi Google vertėju, išvertė K. P., o A. B. tai tariamai patvirtino. Tačiau akivaizdu, kad tai nėra A. B. paaiškinimai, duoti teisės aktų nustatyta tvarka, t. y., kaip bylos nagrinėjimo metu nurodė VDI atstovė, pagal nustatytą darbo tvarką būtent VDI darbuotojas turėjo pareigą apklausti A. B.. Tačiau tai nebuvo padaryta, t. y. nei administracinio nusižengimo tyrimo metu, nei nagrinėjant bylą teisme teisės aktų nustatyta tvarka įrodymai nebuvo surinkti.
4.5. Taigi administracinio nusižengimo byloje susiklostė situacija, kai administracinio nusižengimo teisena buvo pradėta pagal K. P. skundą ir jos surašytus paaiškinimus, o tuo tarpu pati A. B. jokio skundo ir jokių paaiškinimų teisės aktų nustatyta tvarka neteikė.
Šalies argumentai
4.6. Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2020-01-17 patvirtintame įsakyme Nr. EV-13 dėl prašymų ir skundų bei asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos valstybinėje darbo inspekcijoje taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 12 punkte nurodyta: „Prašymas ar skundas žodžiu VDI valstybės tarnautojui ar darbuotojui, atsakingam už asmenų aptarnavimą, gali būti pateikiamas valstybine kalba, o taip pat rusų ar anglų kalba, jeigu šią kalbą supranta jį aptarnaujantis asmuo. Jeigu asmuo (jo atstovas) nemoka valstybinės kalbos arba VDI nėra valstybės tarnautojo ar darbuotojo, suprantančio anglų arba rusų kalbą, kuria asmuo ar jo atstovas kreipiasi, arba kai dėl sensorinio ar kalbos sutrikimo asmuo negali suprantamai reikšti minčių, jam kreipiantis žodžiu į VDI turi dalyvauti asmuo, gebantis išversti prašymą, skundą į valstybinę kalbą (vertėjas) arba asmens atstovas. Vertėją pakviečia asmuo, kuris kreipiasi į VDI savo iniciatyva.“
4.7. Taigi, kaip matyti, jeigu A. B. būtų turėjusi nusiskundimų dėl neva nelegalaus darbo, ji galėjo atvykti į VDI ir pateikti skundą rusų kalba, kaip tai numato Taisyklės. Tačiau ji pati į VDI nesikreipė, niekada nebuvo apklausta jokio VDI darbuotojo, iš jos nebuvo paimtas joks rašytinis paaiškinimas ar skundas. Nepaisant to, administracinė teisena vis dėlto buvo pradėta, remiantis ne A. B. paaiškinimais, o K. P. skundu ir jos paaiškinimais, nors ją apklausiant teisme buvo nustatyta, kad paaiškinimai yra pateikti ne faktinių aplinkybių pagrindu, o nuogirdomis ir K. P. susidaryta nuomone, kuri, apelianto teigimu, iš esmės neatitinka faktinių aplinkybių, nes ji nebuvo ir nematė, kad jis, V. P., būtų pavedęs A. B. dirbti, t. y. vykdyti darbines funkcijas. Priešingai, tiek jis, tiek D. K., buvęs kavinės patalpose asmuo, nurodė, kad A. B. jokio darbo nedirbo, t. y. nebuvo išduotos nei darbo priemonės, nei ji buvo apmokyta dirbti, ir t. t.
4.8. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad ANK 608 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog, baigęs administracinio nusižengimo tyrimą, jį atlikęs pareigūnas surašo administracinio nusižengimo protokolą. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinio nusižengimo protokolu apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio nusižengimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo nusižengimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-84-942/2016, 2AT-97-942/2017, 2AT-53-788/2017, 2AT-10-693/2018). Šios nuostatos iš esmės reiškia reikalavimą bylą nagrinėti tik dėl tų asmenų, kuriems yra administracinio nusižengimo protokolu inkriminuojamas administracinio nusižengimo padarymas, suformuluojamas kaltinimas, taigi teismas gali spręsti tik dėl jų kaltės ir dalyvavimo darant administracinius nusižengimus. Dėl kitų asmenų sprendimas negali būti priimamas, taip pat teismas turi vengti formuluočių, kuriomis konstatuojama kitų asmenų kaltė padarius administracinį nusižengimą (LAT nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-30-788/2021).
4.9. V. P. nurodo, kad iš skundžiamų Institucijos nutarimo ir teismo nutarties turinio matyti, kad jis buvo kaltinamas ir patrauktas administracinėn atsakomybėn už ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, tačiau nebuvo konkretizuota, kokiais įrodymais vadovaujantis jam inkriminuota ši veika. Taigi nebuvo atskleista pažeidimo esmė, o tai neabejotinai pažeidė vieną iš pagrindinių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisių – teisę gintis nuo pareikšto kaltinimo. Pirmosios instancijos teismas VDI nutarime padarytų pažeidimų nepašalino, priešingai, vadovavosi neteisėtais ir netinkamais įrodymais – K. P. skundu ir jos surašytais paaiškinimais, kurie, apelianto nuomone, negali būti tinkami ir teisėti įrodymai byloje, kad būtų pradėta administracinio nusižengimo teisena ir pritaikyta administracinė atsakomybė. Dėl to yra pagrindas Institucijos nutarimą ir teismo nutartį panaikinti.
4.10. ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1 000 Eur iki 5 000 Eur, o 2 dalyje nurodyta, kad šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 5 000 Eur iki 6 000 Eur. Ši norma yra blanketinė ir jos taikymas susijęs su normų, apibrėžiančių nelegalaus darbo sampratą, aiškinimu. Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.
4.11. Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad kvalifikuojant veiką pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, o darbą pripažįstant nelegaliu, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus, dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos, asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, asmuo dirba atlygintinai; 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas Nr. A5.-2624-806/2020)
4.12. V. P. nurodo, kad tiek 2022-04-28 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ rašytiniuose paaiškinimuose, tiek bylos nagrinėjamo teisme metu jis nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokia darbuotoja A. B. nedirbo ir nebuvo įdarbinta, jai nebuvo pavesta dirbti, kaip nurodyta Institucijos nutarime, nuo 2022-03-26 00.00 val. iki 2022-03-27 00.00 val. indų plovėja, minėtas asmuo niekada nevykdė jokių jo, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo, nurodymų ir nedirbo įmonės naudai ir interesais.
4.13. Taigi iš anksčiau nurodytų aplinkybių ir teismų praktikos akivaizdu, kad jo, V. P., veiksmuose nėra jokių objektyvių veikos požymių, kadangi:
– nėra nustatyta, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, t. y., kaip minėta, jis, V. P., nei pavedė, nei leido moteriai atlikti kažkokius veiksmus UAB „(duomenys neskelbtini)“ kavinėje. Jis nurodė, kad moteris tiesiog buvo kavinėje, kadangi buvo atvežta ir palikta. Kadangi moteris buvo ukrainietė, todėl ji buvo pavaišinta maistu ir kava, tačiau 2022-03-26 00.00 val. – 2022-03-27 00.00 val. ji UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ kavinėje nei plovė indus, nei atliko kitokias darbo funkcijas, kadangi, V. P. teigimu, jokios moters jis neįdarbino ir jai jokių darbinių funkcijų atlikimo nepavedė;
– darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus, dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos, asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, asmuo dirba atlygintinai – kaip minėta, jis, V. P., moterį tik informavo, kad norėdama dirbti ji turi pateikti jam dokumentus ir tik tada ji galės pradėti dirbti. Apeliantas dar kartą pažymi, kad moteris UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedirbo, nes nebuvo nei jokio jo ir moters susitarimo dėl darbo, jis nei leido, nei pavedė moteriai atlikti darbus UAB „(duomenys neskelbtini)“ interesais. Moteris tiesiog buvo kavinėje, kol jos atvažiavo pasiimti ją atvežusi K.;
– nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių – kaip minėta, jis, V. P., moteriai paaiškino sąlygas ir priėmimo tvarką, siekiant įsidarbinti, tačiau moteris pas jį taip ir nebeatvyko. Dar kartą pažymėtina, kad moteris UAB „(duomenys neskelbtini)“ kavinėje niekada nedirbo, jai niekada nebuvo pavesta atlikti jokių funkcijų.
Šalies argumentai
4.14. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas anksčiau paminėta, akivaizdu, kad nėra jokių įrodymų, jog A. B., kaip nurodyta skundžiamuose Institucijos nutarime ir teismo nutartyje, realiai dirbo indų plovėjos darbą bendrovės naudai. Nėra absoliučiai jokių įrodymų, kad tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir A. B. būtų susiklostę darbo sutarties požymių turintys santykiai, nes nebuvo sudarytas darbdavio susitarimas su A. B. dėl jos darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Be to, nėra jokių duomenų, kad A. B. dirbo paklusdama darbovietėje nustatytai darbo tvarkai pagal jo, V. P., pavedimą. Kaip jau buvo ne kartą nurodyta, jis tiesiog informavo moterį apie darbo pobūdį ir sąlygas, tačiau su A. B. nebuvo aptarta nei darbo laiko norma, nei konkretus darbo laikas, nei konkrečios darbo funkcijos, nei naudotinos priemonės, nei darbo užmokestis, nei konkreti darbo vieta, nei kitos svarbios aplinkybės darbo sutarčiai sudaryti.
4.15. V. P. nesuprantama, kodėl nei VDI, nei teismas nevertino UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pateiktų rašytinių paaiškinimų, kad moteriai buvo pristatyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla, papasakota apie darbo pobūdį, galimą darbo užmokestį ir paaiškintos sąlygos, kurias moteris turi įvykdyti (pristatyti dokumentus), jeigu nori dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jokie darbai, kaip nurodyta Institucijos nutarime, laikotarpiu nuo 2022-03-26 00.00 val. iki 2022-03-27 00.00 val. ir nurodymai moteriai pradėti dirbti nebuvo pateikti ir moteris jokių darbo funkcijų UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatliko, dėl jokio darbo užmokesčio susitarta taip pat nebuvo. Be kita ko, VDI nutarime net nenurodyta, kokiomis konkrečiomis valandomis neva dirbo A. B., nepateikti jos pačios paaiškinimai dėl minėtos situacijos ir jos neva atliktų funkcijų.
4.16. Be to, V. P. nuomone, jo veiksmuose nėra ir yra subjektyviųjų veikos požymių. ANK 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad administracinis nusižengimas yra tyčinis, jeigu jis padarytas tiesiogine ar netiesiogine tyčia. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad administracinis nusižengimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu: 1) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti; 2) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, ir jų norėjo. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad administracinis nusižengimas yra padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, ir, nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti.
4.17. ANK 9 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad administracinis nusižengimas yra padarytas dėl neatsargumo, jeigu jis padarytas dėl nepagrįsto pasitikėjimo arba nerūpestingumo. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nepagrįsto pasitikėjimo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti. Tuo tarpu 3 dalyje nurodyta, kad administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.
4.18. Apelianto teigimu, nagrinėjamoje situacijoje akivaizdu, kad jo veiksmuose nėra netgi subjektyviųjų požymių, nes jo veiksmuose nėra nei tyčinių, nei neatsargių veiksmų, kadangi, analizuojant jo veiksmus ANK 8 ir 9 straipsnių kontekste, matyti, kad jo supratimas neatitinka nei tiesioginės, nei netiesioginės tyčios, nei neatsargumo požymių, kadangi, kaip minėta, jis, V. P., ne kartą išaiškino A. B. įsidarbinimo sąlygas, tačiau ši pas jį daugiau neatvyko. 2022-03-26 ji tik buvo kavinėje, kurioje gali būti kiekvienas asmuo, tačiau, V. P. teigimu, jis jai nepavedė ir nenurodė atlikti jokių darbo funkcijų, moteris tiesiog buvo kavinėje ir bendravo su juo bei kavinės personalu, tačiau nedirbo, o laukė, kol jos atvyks pasiimti ją atvežusi moteris.
4.19. ANK 2 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. To paties straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius.
4.20. ANK 567 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.
Šalies argumentai
4.21. ANK 591 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.
4.22. Apibendrindamas tai, kas anksčiau išdėstyta, apeliantas V. P. yra įsitikinęs, kad administracinio nusižengimo teisena buvo pradėta dėl nesusipratimo ir jis buvo nubaustas, neatsižvelgus į byloje esančias aplinkybes, UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašytinius paaiškinimus, įrodymus ir į tai, kad jo veiksmuose nėra visų būtinųjų ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymių. Be kita ko, pirmosios instancijos teismas vadovavosi įrodymais, kurie yra neteisėti, todėl, apelianto nuomone, skundžiami Institucijos nutarimas ir teismo nutartis turi būti panaikinti, o administracinio nusižengimo teisena nutrauktina, jam nepadarius administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Apeliacinis skundas tenkintinas.
6. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas V. P. nesutinka su Institucijos ir pirmosios instancijos teismo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu ir padaryta išvada, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina jo kaltę padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, t. y. kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, t. y. darbdaviui atstovaujančiu asmeniu, leido darbuotojai – Ukrainos pilietei A. B. – dirbti nuo 2022-03-26 iki 2022-03-27 indų plovėja, nesudarius su ja rašytinės darbo sutarties ir apie jos priėmimą į darbą teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus VSDFV apie darbuotojos įdarbinimą mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios, tuo pažeidė DK 42 straipsnio 2 dalies, 43 straipsnio 1 dalies nuostatas ir Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus. Pasak apelianto, A. B. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedirbo ir nebuvo įdarbinta, jai nebuvo pavesta dirbti, kaip nurodyta Institucijos nutarime, nuo 2022-03-26 00.00 val. iki 2022-03-27 00.00 val. indų plovėja, minėtas asmuo niekada nevykdė jokių jo, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo, nurodymų ir nedirbo įmonės naudai ir interesais. Administracinė teisena jam buvo pradėta remiantis ne A. B. paaiškinimais, o K. P. skundu ir jos surašytais paaiškinimais, nors ją apklausiant teisme buvo nustatyta, kad paaiškinimai yra pateikti ne faktinių aplinkybių pagrindu, o nuogirdomis ir K. P. susidaryta nuomone, kuri, apelianto teigimu, iš esmės neatitinka faktinių aplinkybių, nes ji nebuvo ir nematė, kad jis būtų pavedęs A. B. dirbti, t. y. vykdyti darbines funkcijas. Tuo tarpu pati A. B. į VDI nesikreipė ir nebuvo apklausta jokio VDI darbuotojo, iš jos nebuvo paimtas joks rašytinis paaiškinimas ar skundas teisės aktų nustatyta tvarka ir nagrinėjamu atveju nėra aišku, kas ir kada surašė lietuvių kalba tariamai jos parodymus, ji nebuvo įspėta už melagingų parodymų davimą ir t. t. Todėl Institucijai pateikti rašytiniai paaiškinimai nėra tinkamas ir leistinas įrodymas, nes nėra duomenų, kad paaiškinimai yra A. B., o ji pati nebuvo apklausta dalyvaujant vertėjui nei Institucijoje, nei teisme. Todėl tokiais duomenimis teismas neturėjo teisės remtis, nes jie nėra tinkami ir leistini įrodymai.
7. ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.
8. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo sutikti su Institucijos ir pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu bei padaryta išvada, kad byloje surinktų duomenų visuma leidžia daryti neginčytiną išvadą dėl V. P. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje. Tokio procesinio sprendimo nei Institucija, nei pirmosios instancijos teismas nepagrindė visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, nepašalino byloje egzistuojančių abejonių dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės, asmens kaltę grindė nepatikimais duomenimis, todėl skundžiama teismo nutartis ir Institucijos nutarimas negali būti pripažinti pagrįstais.
9. Šioje byloje V. P. administracinėn atsakomybėn patrauktas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, t. y. darbdaviui atstovaujančiu asmeniu, leido darbuotojai – Ukrainos pilietei A. B. – dirbti nuo 2022-03-26 iki 2022-03-27 indų plovėja, nesudarius su ja rašytinės darbo sutarties ir apie jos priėmimą į darbą teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus VSDFV apie darbuotojos įdarbinimą mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios, tuo pažeidė DK 42 straipsnio 2 dalies, 43 straipsnio 1 dalies nuostatas ir Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus.
10. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, V. P. administracinė teisena pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį buvo pradėta remiantis K. P. ir A. B. VDI 2022-05-10 pateiktais rašytiniais paaiškinimais (b. l. 50, 51). A. B. 2022-05-10 paaiškinime, be kita ko, nurodyta, kad paaiškinimą jos vardu surašė K. P., nes ji pati nemoka lietuvių kalbos („Kadangi nemoku lietuvių kalbos, tai mano paaiškinimą iš mano žodžių padeda lietuvių kalba surašyti K. P.. <...> Paaiškinimo tekstą iš mano žodžių surašė K. P. ir papildomai davė perskaityti per „google“ vertėją automatiškai išverstą tekstą (pridedamas vertimas), kuris suprantamas, aiškus ir surašytas teisingai.“ (b. l. 51). Šiame K. P. A. B. vardu surašytame paaiškinime, adresuotame VDI Klaipėdos skyriaus inspektoriui, nurodyta, kad A. B. 2022-03-26 ir 2022-03-27 dirbo poilsio namuose „(duomenys neskelbtini)“ („<...> dirbau virtuvėje, tvarkiau indus, aptarnavau kelias indaploves, <...>, taipogi nurodė tarp indaplovių tvarkymo eiti išvalyti sauną.“), tačiau už darbą jai buvo sumokėta mažiau, nei buvo susitarta 2022-03-25, kai apie 15.00 val. kartu su K. ir dukra V. M. nuvyko pokalbiui į minėtus poilsio namus, esančius (duomenys neskelbtini). Tačiau šis K. P. per Google vertėją A. B. vardu surašytas ir Institucijai pateiktas paaiškinimas nėra išverstas ir patvirtintas įstatymų nustatyta tvarka, todėl, kaip pagrįstai pažymi apeliantas, nėra tinkamas ir leistinas įrodymas. Tiesa, nors šiame per Google vertėją surašytame 2022-05-10 paaiškinime rusų kalba ir VDI Klaipėdos skyriaus inspektoriui el. paštu pateiktame K. P. A. B. vardu surašytame 2022-05-10 paaiškinime (b. l. 51-53) yra vardo ir pavardės (A. B.) rankraštiniai įrašai (parašyta ne lietuvių kalba) ir parašas, tačiau pati A. B. nebuvo apklausta nei patikrinimą atlikusių VDI pareigūnų, nei bylą nagrinėjant teisme, ir dalyvaujant vertėjui nepatvirtino, kad šis jos vardu K. P. surašytas paaiškinimas, kaip jame nurodyta, surašytas iš jos žodžių. Pažymėtina, kad A. B. yra Ukrainos pilietė ir, tikėtina, ukrainietė, tačiau paaiškinimas per Google vertėją jai buvo verčiamas ne į ukrainiečių, bet į rusų kalbą. Net ir remiantis bendru išprusimu, be atskiro kvalifikuoto vertėjo įvertinimo akivaizdu, jog Google vertėjo atlikto teksto vertimo iš lietuvių į rusų kalbą kokybė yra daugiau nei abejotina (net ir pats dokumento pavadinimas PAAIŠKINIMAS į rusų kalbą yra „išverstas“ tokiu pačiu žodžiu PAAIŠKINIMAS, tik užrašytu rusiško raidyno raidėmis).
11. Nors, kaip matyti iš K. P. 2022-05-10 rašytinio paaiškinimo, jame, kaip ir A. B. vardu jos surašytame 2022-05-10 paaiškinime, be kita ko, nurodyta: „2022-03-25 apie 15.00 val. kartu su A. B. ir V. K. nuvykome pokalbiui dėl darbo į poilsio namus „(duomenys neskelbtini)“, esantį (duomenys neskelbtini). Kartu su ukrainietėmis dalyvavau kaip supratau šių poilsio namų vadovo V. pokalbyje su ukrainietėmis. Abi ukrainietės papasakojo savo darbinę patirtį, dar kartą paklausė dėl darbo užmokesčio ir sutarė, jog tos dienos vakare paskambinti ir pasiklausti dėl darbo. V. nurodymu paskambinus jam apie 21.00 val. pranešė, kad kitą dieną 12.00 val. atvykti tik A., kadangi ji turėjo patirties šioje srityje. 2022-03-26 d. apie 11.55 val. pati asmeniškai nuvežiau A. į poilsio namus „(duomenys neskelbtini)“ ir palikau ją ten. Susitarėme, jog pasibaigus darbui paskambins ir atvyksiu pasiimti. Lygiai taip pat ją nuvežiau ir pasiėmiau ir kitą dieną 2022-03-27. 2022-03-26 vakare pasiėmusi A. iš „(duomenys neskelbtini)“ mačiau, kad ji nuvargusi, minėjo, kad buvo labai daug žmonių, kad turėjo plauti virtuvėje indus bei tarpuose tarp šių darbų prižiūrėti ir valyti sauną, nebuvo net kada prisėsti ir pailsėti. Paklausus A., ar sudarė sutartį ir užmokėjo už darbą, nurodė, kad ne ir sakė atvykti dirbti kitą dieną. Viso A. išdirbo 15 valandų ir iš V. gavo grynais 45 eurus užmokestį, kadangi V. nurodė, kad ukrainiečiams šiuo metu visi moka po tris eurus už valandą, taipogi nurodė paskambins ir praneš, kada vėl ateiti į darbą, nes kol kas dirba tik savaitgaliais.“ (b. l. 50), tačiau pati K. P., nors nurodė, kad tiek 2022-03-26, tiek 2022-03-27 apie pietus nuvežė A. B. į darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir vakare po darbo ją parsivežė, tačiau dirbančios A. B. kavinėje nematė, o paaiškinimą (tiek savo, tiek A. B. vardu (pastarasis, kaip minėta, nėra išverstas ir patvirtintas įstatymų nustatyta tvarka), kaip pati nurodė, surašė iš jos žodžių.
12. Pats V. P. viso proceso metu (tiek savo rašytiniuose paaiškinimuose Institucijai (b. l. 17–18), tiek apklausiamas teisme) nuosekliai tvirtino, kad A. B. jo vadovaujamos įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ kavinėje 2022-03-26 ir 2022-03-27, kaip nurodyta Institucijos 2022-06-09 nutarime, nedirbo, ji tik 2022-03-25 buvo atvykusi kartu su dukra ir K. P. susitarti dėl darbo ir jis ukrainietėms papasakojo apie darbo pobūdį, nurodė galimą darbo užmokestį ir paaiškino, kad jei norės įsidarbinti, privalo pateikti prašymą priimti į darbą, pateikti asmens dokumentą, kad būtų parengta darbo sutartis. Kitą dieną atvykusi A. B. pasakė, kad nusprendė įsidarbinti ir atvyko į darbą, tačiau jai buvo paaiškinta, jog sudaryti darbo sutarties nėra techninių galimybių, nes reikia parengti sutartį ir ją išversti bent jau į rusų kalbą, be to, būtina išsiaiškinti, ar nėra papildomų reikalavimų įdarbinant užsieniečius. Kadangi moteris tiek tą, tiek kitą dieną buvo atvežta ir palikta ir įkalbėjo leisti pabandyti jai dirbti siūlomą darbą, nurodydama, kad bėgdama nuo karo Ukrainoje neturi jokio turto ir santaupų, jis leido A. B. būti įmonės patalpose, kad ji galėtų susipažinti su būsima darbo vieta ir darbo kolektyvu. Buvo susitarta, kad atsižvelgiant į moters situaciją, ji privalo pateikti asmens dokumentus ir po savaitgalio bus parengti įdarbinimui reikalingi dokumentai ir ji galės nuo ketvirtadienio pradėti dirbti. Tačiau po savaitgalio A. B. neatvyko ir darbo sutartis su ja nebuvo sudaryta. Kaip matyti iš D. K. (UAB „(duomenys neskelbtini)“ kavinės virtuvės šefo) 2022-05-11 rašytinio paaiškinimo VDI, jame, be kita ko, nurodyta, kad kovo mėn. V. atvedė į virtuvę moterį (vardo neprisimena), kad jis parodytų, ką ji turėtų daryti. Kadangi moteriai skaudėjo nugarą, ji negalėjo nieko daug daryti ir jam nepadėjo, kartu nurodė, kad virtuvė yra atskirai nuo plovyklos ir jis tiksliai nematė, kiek indaplovių ji pripildė, tik matė, kad J. P., direktoriaus žmona, lakstė ir plovė indus (b. l. 24).
13. Taigi, kaip matyti, tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. P., tiek jo vadovaujamos įmonės kavinėje virtuvės šefu dirbantis D. K. nepatvirtino, kad A. B. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Galimo nelegalaus darbo faktas šioje byloje buvo grindžiamas išimtinai K. P. ir pastarosios A. B. vardu 2022-05-10 surašytais paaiškinimais, Institucijai pateiktais K. P. el. paštu, tačiau, kaip minėta, pati K. P. dirbančios A. B. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nematė (ją tik nuvežė, kaip nurodė, į darbą ir vakare parsivežė, o ši papasakojo, kokius darbus dirbo, ir kad jai buvo sumokėta mažiau nei susitarė), o A. B. vardu surašytas paaiškinimas, kuris nėra išverstas ir vertėjo patvirtintas ir kurio ji pati nepatvirtino (t. y. nebuvo apklausta dalyvaujant vertėjui nei nagrinėjant bylą Institucijoje, nei teisme), negali būti laikomas patikimumu ir abejonių nekeliančiu objektyviu įrodymu šioje byloje V. P. kaltei pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį pagrįsti.
14. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog K. P., būdama Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurore ir turėdama ilgametę prokurorės darbo patirtį, neabejotinai suprato, jog ji neturi įgaliojimų atlikti Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnų funkcijų tiriant šią administracinio nusižengimo bylą, o būtent – paimti paaiškinimą iš lietuvių kalbos nemokančios Ukrainos pilietės, negana to, tai daryti nedalyvaujant vertėjai, ir netgi įspėti, kaip nurodoma paaiškinime, A. B. dėl administracinės atsakomybės pagal ANK 224 str. 2 d. Akivaizdu ir tai, jog Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnai, gavę iš K. P. tokį iš esmės neteisėtai paimtą A. B. paaiškinimą, privalėjo įstatymo nustatyta tvarka patys apklausti A. B. kaip liudytoją ir, esant pagrindui, spręsti klausimą dėl jos pripažinimo nukentėjusiąja, atitinkamai suteikdami jos parodymams įrodymų administracinio nusižengimo byloje statusą (ANK 569 str. 1 d.). Vienok dėl nesuprantamų priežasčių Institucijos pareigūnai A. B. neapklausė. Apklausti A. B. teisme galimybės nebuvo, nes bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu ji jau buvo išvykusi į Ukrainą.
15. Pažymėtina, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartys Nr. 2AT-24-139/2016, 2AT-78-788/2016, 2AT-27-976/2015). Pažymėtina ir tai, kad administracinio nusižengimo nagrinėjimo procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (LAT nutartis Nr. 2AT-31-2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N663-156/2007). Kaltu dėl nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais galima tik numanyti, jog teisės pažeidimas galbūt galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą.
16. Anksčiau aptartų aplinkybių pagrindu ir atsižvelgiant į įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, t. y. jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai institucijai, darytina išvada, kad šioje byloje nėra surinkta patikimų ir abejonių nekeliančių V. P. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, įrodymų, t. y. kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, t. y. darbdaviui atstovaujančiu asmeniu, leido darbuotojai – Ukrainos pilietei A. B. – dirbti nuo 2022-03-26 iki 2022-03-27 indų plovėja, nesudarius su ja rašytinės darbo sutarties ir apie jos priėmimą į darbą teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus VSDFV apie darbuotojos įdarbinimą mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios, tuo pažeidė DK 42 straipsnio 2 dalies, 43 straipsnio 1 dalies nuostatas ir Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus. Remiantis iš esmės vien K. P. paaiškinimu (kaip minėta, K. P. A. B. vardu surašytas paaiškinimas negali būti laikomas tinkamu ir leistinu įrodymu, nes jis nėra išverstas ir vertėjo patvirtintas įstatymų nustatyta tvarka, o pati A. B. nebuvo apklausta nei Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnų, nei bylą nagrinėjant teisme), būtų galima daryti tik prielaidą, kad V. P., „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, leido A. B. dirbti nuo 2022-03-26 iki 2022-03-27 indų plovėja, nesudarius su ja rašytinės darbo sutarties ir apie jos įdarbinimą nepranešus VSDFV teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau prielaidomis grįsti asmens kaltės negalima, o kitų patikimų ir abejonių nekeliančių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių nelegalaus darbo faktą V. P. vadovaujamoje įmonėje byloje nėra.
17. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, pažeidimai, susiję su įrodymų vertinimu, gali būti pripažįstami esminiais proceso pažeidimais, sukliudžiusiais teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą, tais atvejais, kai teismas ar administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) išvadas padaro nesiėmę įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; neįvertina visų bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu surinktų bylai teisingai išspręsti reikšmingų įrodymų; remiasi įrodymais, kurie dėl neatitikties ANK 569 straipsnio 1–3 dalyse nustatytiems reikalavimams negali būti pripažįstami įrodymais, arba atvirkščiai, duomenys nepagrįstai nepripažįstami įrodymais; neišdėsto teisinių argumentų dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (LAT nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-55-648/2018, 2AT-3-1073/2019, 2AT-24-458/2020).
18. Nagrinėjamoje byloje konstatuotina, kad Institucija ir pirmosios teismas išvadą, kad V. P. veiksmai atitinka ANK 95 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusižengimo sudėties požymius, padarė nesiėmę įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti. Tokio įrodymų vertinimo pagrindu priimti Institucijos 2022-06-09 nutarimas ir Klaipėdos apylinkės teismo 2022-10-21 nutartis negali būti laikomi atitinkantys jiems keliamus aiškumo, tikslumo ir įtikinamumo reikalavimus.
19. Dėl išvardytų motyvų yra pagrindas Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus 2022-06-09 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-406-2022 2022-06-09, kuriuo V. P. buvo pripažintas kaltu padaręs ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą ir nubaustas 1 000 Eur bauda, ir dėl jo priimtą skundžiamą nutartį panaikintini ir administracinio nusižengimo bylos teiseną V. P. nutraukti (ANK 591 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022 m. spalio 21 d. nutartį bei Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus 2022 m. birželio 9 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-406-2022 ir V. P. administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį nutraukti.
Nutarimas neskundžiamas.