- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-09-10
- Bylos Nr.
- A5.-2624-806/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02297-2020-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- T. S., Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Institucija
- LR Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius
- Kategorijos
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VDI) atstovui G.Z.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vedusio, auginančio du vaikus, dirbančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
T. S., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įm.kodas (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, pažeidė imperatyvias Darbo kodekso bei Užimtumo įstatymo nuostatas, o būtent nesudaręs rašytinės darbo sutarties ir apie P. V. įdarbinimą įstatymų nustatyta tvarka nepranešęs valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, nelegaliai įdarbino ir laikotarpiu 2020-07-28 nuo 10.00 iki 11.50 val. leido įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai užkandinėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), P. V. vykdyti picos kepėjo darbą. Tokiu būdu T. S. savo veiksmais (neveikimu) pažeidė Darbo kodekso 42 straipsnio 1 ir 2 dalių, Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas T. S. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra pakankamai nauja įmonė. Pažeidimas padarytas iš nepatyrimo. Stengiasi savo veikloje laikytis įstatymų. P. V. buvo naujas žmogus, atėjęs pabandyti, ar tiks naujas darbas. Prieš tai buvo atleistas vienas darbuotojas, kuris matomai parašė skundą VDI. Nežinojo, kad negalima bandomuoju laikotarpiu leisti dirbti be sutarties. Suklaidino buhalterė, kuri pasakė, kad galima. Šiuo momentu su P. V. jau yra pasirašyta normali darbo sutartis. Jis dirba įmonėje. Labai gailisi dėl nusižengimo.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
ANK 95 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už nelegalų darbą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims. Ši teisės norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus. Pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Nagrinėjamu atveju reikšmingos ir DK 42 straipsnio 1 bei 2 dalių nuostatos, remiantis kuriomis, darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (DK 34 str.), o apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Sodros teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Pažymėtina, jog darbo sutartis turi būti sudaryta raštu (DK 43 str.).
Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, jog kvalifikuojant veiką pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, o darbą pripažįstant nelegaliu, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus, dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos, asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, asmuo dirba atlygintinai; 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.
Byloje surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina T. S. kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo. Esminės pažeidimo padarymo aplinkybės užfiksuotos administracinio nusižengimo protokole. 2020 m. rugpjūčio 5 d. Nelegalaus darbo tyrimo akte Nr. NDA 1090-0265 nurodyta, jog Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus inspektoriai G.Z. ir T. V., vykdydami Vilniaus teritorinio skyriaus patarėjos - vyriausiosios darbo inspektorės, atliekančios skyriaus vedėjos funkcijas, D.L. 2020 m. liepos 28 d. pavedimą Nr. 1318, po gauto pranešimo apie galimai nelegalius darbuotojus bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, atliko neplaninį patikrinimą nelegalaus darbo kontrolės klausimais adresu (duomenys neskelbtini). 2020-08-05 Tyrimo veiksmų protokole užfiksuota, kad 2020-07-28 apie 11.50 val. buvo patikrintas prekybos kioskas su užrašu „(duomenys neskelbtini)“, esantis adresu (duomenys neskelbtini), prekiaujantis picomis ir pitomis. Prekybos kioske rasti dirbantys A. V. , gim. (duomenys neskelbtini), ir P. V., gim. (duomenys neskelbtini). Asmenys buvo užsidėję kepuraites su logotipu „(duomenys neskelbtini)“ ir ryšėjo prijuostes su šiuo logotipu. P. V. socialinio draudimo fondo valdybos (toliau - VSDFV) informacinėje sistemoje nustatyta, kad A. V. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ į. k. (duomenys neskelbtini). Duomenų apie P. V. socialinį draudimą patikrinimo metu VSDFV informacinėje sistemoje nenustatyta (b.l. 3-4).
P. V. 2020-07-28 teikdamas paaiškinimą VDI nurodė, kad „su T. tarėsi pasibandyti“ naujame darbe, prieš kelias dienas išėjo iš kito darbo. Tarėsi 26 dieną dėl 28 dienos pasibandymo. Atvažiavo į darbą pasibandyti 10.00 val. Sukrovė prekes ir atvažiavo į darbo vietą, jį supažindino, viską aprodė, jis papjaustė produktų ir pradėjo daryti picas. Prieš tai dirbo picerijoje. Su įmonės savininku sutarė dėl 800 eurų atlyginimo, kepurę ir prijuostę su logotipu paėmė šiame namuke. Darbo pradžioje atvažiavo į paruošiamąją virtuvę (duomenys neskelbtini). Darbuotojas G. atvežė į namuką (b.l. 8) .
UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius T. S. 2020-08-04 VDI pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad jų įmonė nuo šių metų kovo mėnesio vysto užkandinių/picerijų veiklą. Atidarę vieną suprato, kad reikia plėtros, todėl šiuo metu įrenginėja dar dvi užkandines bei atsirinkinėja personalą. Po pokalbio su potencialiu kandidatu prašo pusdienį padirbėti jų užkandinėje, norėdami įvertinti jo profesionalumą. Jei kandidatas tinkamas, su juo sudaro darbo sutartį. Taip elgėsi nežinodamas, kad pažeidžia LR darbo kodeksą. 2020-07-28 atsirinkinėjo potencialų kandidatą į picų kepėjus P. V., kuris pusdienį dirbo jų užkandinėje, adresu (duomenys neskelbtini). Nežinojo, kad net žinių patikrinimui turi pastarąjį įdarbinti dieną prieš jam ateinant į darbą, todėl apsilankius darbo inspekcijos inspektoriams pastarasis neturėjo darbo sutarties. Labai gailisi, kad pažeidė darbo įstatymą, tačiau tai buvo atlikta nepiktybiškai, tikrai nesiekė nesumokėti mokesčių valstybei. P. V. nuo 2020-07-29 yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas (b.l.7).
UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius T. S. pateikė P. V. 2020-07-28 darbo sutarties ir darbo laiko apskaitos žiniaraščio (2020 m. liepos mėn.) kopijas (b.l. 9-11).
Apibendrindamas surinktus duomenis, teismas konstatuoja, kad byloje yra įrodyta, jog 2020-07-28 apie nuo 10.00 iki 11.50 val. prekybos kioske su užrašu „(duomenys neskelbtini)“, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), P. V. atliko darbo funkcijas (krovė prekes, pjaustė produktus, darė picas) UAB „(duomenys neskelbtini)” naudai. Darė tai, būdamas susitaręs su vadovu T. S. dėl darbo pobūdžio (picų kepėjas), užmokesčio (800 Eur), laikėsi įmonės darbo tvarkos (dirbo oficialiu užkandinės darbo laiku). T. S. leido P. V. dirbti užkandinėje, darbui išdavė rūbus su įmonės logotipais. Darbas buvo dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties ir nepranešus apie asmens įdarbinimą Sodros teritorinei įstaigai, kaip tai numato aukščiau paminėti teisės aktai. Darbuotojo ir darbdavio nurodyta aplinkybė, jog P. V. buvo tik atėjęs „pasibandyti darbo“, šio darbo metu darbdavys turėjo įsitikinti būsimo darbuotojo gebėjimais ir galimybėmis dirbti sutartą darbą, T. S. atsakomybės dėl nelegalaus darbo nešalina. DK 36 straipsnio 1 dalis numato, jog siekiant patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat ar sulygtas darbas tinka darbuotojui, sudarydamos darbo sutartį darbo sutarties šalys gali sulygti dėl išbandymo. Tokiu būdu, įstatymas leidžia darbdavio ir darbuotojo susitarimą dėl išbandymo, tačiau imperatyviai numato, jog tokiu atveju vis tiek turi būti sudaryta darbo sutartis. Pažymėtina, kad tokią sutartį prieš terminą gali nutraukti tiek darbdavys, kuriam netinka darbuotojas (DK 36 str. 3 d.), tiek pats darbuotojas (DK 36 str. 4 d.). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes T. S., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)” direktoriaus – veiksmai (neveikimas) teisingai kvalifikuoti pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį.
T. S. atsakomybę lengvina tai, kad nusižengimą pripažino ir nuoširdžiai gailisi dėl jo (ANK 35 str. 1 d. 1 p.), sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į nusižengimo pobūdį (padarytas nusižengimas, susijęs su asmens darbo ir socialinėmis teisėmis), pažeidėjo kaltės formą ir rūšį (neatsargi kaltės forma), pažeidimo padarymo aplinkybes, nelegaliai išdirbtą laikotarpį (nelegalus darbas truko itin trumpą laiko tarpą, asmuo buvo nedelsiant po patikrinimo įdarbintas), į tai, kad nenustatyta pažeidėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, į T. S. asmenybę (dirbantis, byloje nepateikta duomenų apie ankstesnius baustumus administracine tvarka, LITEKO duomenimis, praeityje baustas už įvairių rūšių administracinius nusižengimus, tarp jų ir nelegalų darbą, tačiau galiojančių nuobaudų neturi). Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad T. S. skirtina minimali ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bauda.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
T. S. už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, paskirti 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) dydžio baudą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 20121561219.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.