- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-27
- Bylos Nr.
- 2SA-116-232/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01937-2009-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Ieškovas
- A. A., J. D.
- Atsakovas
- A. A., V. M.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro
- Kategorijos
- 124.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja L. U., teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apelianto (pareiškėjo) A. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 20 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovų A. A., J. D., A. A. ieškinį atsakovams A. A., V. M. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, tretysis asmuo Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarės L. Š. atstovė L. G.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2009 m. spalio 20 d. nutartimi (b.l. 122) ieškovų atsisakymą nuo ieškinio priėmė, nutraukė civilinę bylą pagal ieškovų A. A., J. D., A. A. ieškinį atsakovams A. A., V. M. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, tretysis asmuo Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarės L. Š. atstovė L. G..
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. A. kreipėsi į teismą su prašymu (b.l. 125-130) atnaujinti procesą Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009-10-20 nutartimi užbaigtoje civilinėje byloje dalyje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir priimti naują sprendimą – nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas po senelės L. A. mirties priėmė jos palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti. Nurodė, jog pareiškėjo atsisakymas nuo ieškinio dalyje dėl juridinio fakto nustatymo, negalėjo būti tenkinamas, nes Vilniaus rajono apylinkės teismui pateiktame bendraieškių A. A., J. D. ir A. A. atsisakyme nuo ieškinio nebuvo išreikšta tikroji pareiškėjo valia - pareiškėjas atsisakymą nuo ieškinio pasirašė nesuvokdamas ir objektyviai negalėdamas suvokti tikrųjų tokio atsisakymo teisinių pasekmių. Pabrėžė, kad pareiškėjas A. A. neturi teisinio išsilavinimo, byloje advokato paslaugomis nesinaudojo dėl sudėtingos finansinės padėties, atstovo, kuris tinkamai išaiškintų atliekamų procesinių veiksmų teisines pasekmes, taip pat neturėjo. Ieškinio atsisakė, kadangi buvo suklaidintas kito ieškovo - savo senelio A. A.. Tikrosios atsisakymo nuo ieškinio šioje byloje pasekmės pareiškėjui buvo išaiškintos tik 2011-10-11, kai jis kreipėsi į advokatę D. P., kad atsisakydamas ieškinio pareiškėjas prarado galimybę prašyti teismo patvirtinti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis iš tiesų priėmė savo močiutės A. A. palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti. Teigia, jog nurodytos naujai paaiškėjusios aplinkybės dėl pareiškėjo valios defekto turi ypatingos reikšmės šios civilinės bylos teisingam išsprendimui, todėl pareiškėjas prašo atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą dalyje dėl juridinio fakto nustatymo. Prašymą grindžia LR CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise A. A. iki pat mirties valdytas turtas 2009-01-27 testamente nurodytas nebuvo, todėl pareiškėjo manymu, paveldėtinas įpėdinių pagal įstatymą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo - atsakovas A. A. atsiliepimu (b.l. 141-144) su pareiškėjo A. A. prašymu nesutiko, nurodė, kad pareiškėjas, prieš pasirašydamas pranešimą teismui, kad ieškinio nutraukimo pasekmės yra žinomos, turėjo pakankamai laiko išsiaiškinti pranešimo teksto prasmę, parašas nebuvo išgautas prievarta ar apgaule. Mano, jog trisdešimtmetis, įgijęs universitetinį išsilavinimą, vairuojantis automobilį asmuo galėjo ir turėjo suprasti bei įvertinti nepainaus pranešimo teismui teksto ir savo veiksmų prasmę. Pažymėjo, jog naujomis bylos aplinkybėmis gali būti faktinės aplinkybės (įrodymai), bet ne procesinės bylos aplinkybės, procesiniai veiksmai, byloje dalyvaujančių asmenų žinojimas ar nežinojimas apie ginčo santykiams taikytiną teisę, jų požiūris į tai, teisingai ar neteisingai teismai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, nagrinėdami bylą iš esmės. Suinteresuoto asmens teigimu aplinkybės pagrindžiančios pareiškėjo valios defektą, atsisakant nuo ieškinio pareiškėjui tapo žinomos jau 2010 m. pradžioje, kuomet šis kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl įstatymo nustatyto termino priimti palikimą atnaujinimo ir išduoto paveldėjimo iš dalies panaikinimo, todėl nagrinėjamu atveju praleistas terminas prašymui dėl bylos atnaujinimo pateikti.
Suinteresuotas asmuo V. M. atsiliepimu (b.l. 146-149) su pareiškėjo prašymu nesutiko, nurodė, jog pareiškėjas yra suaugęs žmogus, turi universitetinį išsilavinimą, gali savarankiškai, nepriklausomai nuo kitų bendraieškovų nuspręsti pasirašyti ar nepasirašyti atsisakymą, be to, jis turėjo pakankamai laiko sprendimo priėmimui bei advokato konsultacijos gavimui. Pažymėjo, kad teisėja teismo posėdžio metu kelius kartus patarė ieškovams kreiptis dėl advokato pagalbos jei ieškovai norės tęsti bylinėjimą. Nors ieškovai nurodė, kad atsisakymo nuo ieškinio priežastis - finansiniai sunkumai, mano, kad ieškovai, pasitarę su advokatu, suprato jog bylinėtis nėra prasmės. Tai, kad pareiškėjas suprato atsisakymo nuo ieškinio pasekmių esmę, sprendžia iš jo tolesnio elgesio - pateikdamas teismui ieškinį dėl paveldėjimo pagal įstatymą liudijimo pripažinimo iš dalies negaliojančiu ir įstatymo nustatyto termino priimti palikimą atnaujinimo, pareiškėjas nebekėlė reikalavimo dėl juridinio fakto nustatymo. Pareiškėjo prašymas netenkinamas dėl senaties termino praleidimo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 20 d. nutartimi (b.l. 152-157) pareiškėjo prašymą atmetė. Atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovų A. A., J. D. ir A. A. ieškinį atsakovams A. A. ir V. M., trečiajam asmeniui Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarei L. Š. dėl 2009-01-27 A. A. sudaryto testamento pripažinimo negaliojančiu ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Nurodė, jog 2010-02-01 A. A. ir J. D. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu dėl įstatymo nustatyto termino priimti palikimą atnaujinimo, paveldėjimo pagal įstatymą liudijimo pripažinimo iš dalies negaliojančiu, t.y. pareiškimą pareiškė kitu pagrindu, todėl teismas sprendė, jog jau tuo metu pareiškėjas žinojo, kad atsisakius nuo ieškinio ir bylą nutraukus, tuo pačiu pagrindu kreiptis į teismą negalima. Todėl teismas padarė išvadą, kad prašymas atnaujinti procesą pateiktas (išsiųstas) 2011-11-11, t.y. praleidus CPK 368 str. 1 d. numatytą trijų mėnesių nuo aplinkybių, sudarančių proceso atnaujinimo pagrindą, sužinojimo, terminą. Nurodė, jog A. A., kuris nutarties priėmimo metu buvo pilnametis 27-erių metų asmuo, turėjo suprasti, kad nebegalės kreiptis į teismą su tapačiais reikalavimais (tuo pačiu pagrindu, ir tarp tų pačių šalių). Teismas nenustatė, kad pareiškėjo senelis A. A. ar kitas asmuo būtų privertęs pareiškėją pasirašyti pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo. Pareiškėjo argumentą, kad šis kreiptis teisinės pagalbos (konsultacijos) neturėjo galimybės dėl turtinės padėties, laikė nepagrįstu, nes po trijų su puse mėnesio nuo bylos Vilniaus rajono apylinkės teisme nutraukimo, kreipėsi į apygardos teismą; neneigė, jog ieškinį jam surašė advokatas. Teismas nesutiko ir su pareiškime nurodytu argumentu, jog byloje nebuvo keliami klausimai dėl testamente nenurodyto turto paveldėjimo. Nurodė, jog iš ieškinio aplinkybių matyti, jog ieškovams buvo žinoma, kad testamente nurodyta tik dalis palikėjai priklausiusio turto.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu (b.l. 159-164) pareiškėjas A. A. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir patenkinti pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo. Nurodė, jog pirmos instancijos teismas atsisakydamas tenkinti pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo netinkamai ištyrė byloje surinktus įrodymus, visiškai neatsižvelgė į pareiškėjo nurodomas faktines aplinkybes, klaidingai aiškino ir taikė materialinės teisės nuostatas, reglamentuojančias proceso atnaujinimo institutą. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad nors pareiškėjas pasirašė visus teismui pateiktus procesinius dokumentus, susijusius su atsisakymu nuo ieškinio, tačiau ištikrųjų jis nesuprato ir objektyviai negalėjo suprasti atliekamų procesinių veiksmų pasekmių tik dėl teisinių žinių stokos. Žemesnės instancijos teismas privalėjo išsamiai ištirti ar pareiškėjas, kuris priėmė palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti galėjo be jokios priežasties atsisakyti tokį turtą paveldėti. Pažymėjo, jog ta aplinkybė, kad pareiškėjui nebuvo tinkamai išaiškintos jo procesinės teisės negali būti pateisinama priežastimi užkirsti kelią jam paveldėti pagal įstatymą turtą, kuris nebuvo pakeistas testamentu. Aplinkybė, kad pareiškėjas 2010-02-01 kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su iškiniu dėl įstatymo nustatyto termino priimti palikimą atnaujinimo, paveldėjimo pagal įstatymą liudijimo pripažinimo iš dalies negaliojančiu, niekaip nepatvirtina kad pareiškėjas jau tada žinojo, kad atsisakius nuo ieškinio ir bylą nutraukus tuo pačiu pagrindu kreiptis į teismą negalima, priešingai šioje byloje apskritai nebuvo keliamas klausimas dėl atsisakymo nuo ieškinio pasekmių, todėl ieškovas apie nurodytą terminą sužinojo tik kreipęsis į jam atstovaujančią advokatę D. P. 2011-10-11.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo A. A. atsiliepimu į atskirtąjį skundą (b.l. 166-168) prašė A. A. atskirąjį skundą atmesti. Nurodė, jog pirmos instancijos teismo 2011-12-20 nutartyje pagrįstai nustatyta, kad pareiškėjo naujai paaiškėjusia aplinkybe nurodytas jo suklydimas dėl ieškinio atsisakymo pasekmių t.y., kad atsisakyme nuo ieškinio nebuvo išreikšta tikroji jo valia yra neįrodytas ir nesudaro pagrindo atnaujinti procesą. Pareiškėjas prieš pasirašydamas pranešimą teismui turėjo pakankamai laiko išsiaiškinti pranešimo teksto prasmę, parašas nebuvo išgautas prievarta ar apgaule. Pareiškėjas atsižvelgiant į jo amžių turi galimybę savarankiškai ir visa apimtimi įgyvendinti savo teises ir prisiimti pareigas, taip pat savarankiškai atsakyti už jų nevykdymą. Naujomis bylos aplinkybėmis gali būti faktinės aplinkybės (įrodymai), bet ne procesinės bylos aplinkybės, procesiniai veiksmai, byloje dalyvaujančių asmenų žinojimas ar nežinojimas apie ginčo santykiams taikytiną teisę, jų požiūris į tai, teisingai ar neteisingai teismai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, nagrinėdami bylą iš esmės.
Suinteresuotas asmuo V. M. atsiliepimu į atskirtąjį skundą (b.l. 169-171) prašė apelianto atskirtąjį skundą atmesti. Nurodė, jog pareiškėjas yra suaugęs žmogus, turintis universitetinį išsilavinimą, gali savarankiškai, nepriklausomai nuo kitų bendraieškovių nuspręsti pasirašyti ar nepasirašyti atsisakymą, turėjo pakankamai laiko sprendimo priėmimui bei advokato konsultacijos gavimui. Prašyme dėl bylos atnaujinimo pareiškėjas neneigė, kad bendraieškiai naudojasi advokato paslaugomis. Tai, kad pareiškėjas suprato atsisakymo nuo ieškinio pasekmių esmę, sprendžia iš jo tolesnio elgesio - pateikdamas teismui ieškinį dėl paveldėjimo pagal įstatymą liudijimo pripažinimo iš dalies negaliojančiu ir įstatymo nustatyto termino priimti palikimą atnaujinimo, pareiškėjas nebekėlė reikalavimo dėl juridinio fakto nustatymo. Pareiškėjas yra praleidęs prašymo dėl proceso atnaujinimo pateikimo terminus.
Suinteresuotas asmuo A. A. atsiliepimu į atskirtąjį skundą prašė apelianto atskirtąjį skundą tenkinti, atnaujinti procesą civ.b.Nr.2-3174-494/2009. Nurodė, nors ieškinio padavimo metu A. A. įtikino pareiškėją bei jo seserį prisijungti prie jau parengto ieškinio bendraieškiais, tačiau išsamiai nenurodė nei ieškiniu siekiamų padarinių nei galimų teisinių padarinių. Pareiškėjas gyveno kartu su A. A., todėl buvo visiškai priklausomas, savarankiškų sprendimų, susijusių su A. A. inicijuota byla, priimti negalėjo. A. A. atsisakius nuo ieškinio, tą patį buvo priverstas padaryti tiek A. A., tiek ir J. D.. Nurodė, jog pareiškėjas pasirašydamas atsisakymą nuo ieškinio iš esmės nesuprato ir negalėjo suprasti atliekamų procesinių veiksmų galimų teisinių padarinių, kadangi neturėjo savo teisinio atstovo, kurio paslaugomis dėl sudėtingos finansinės padėties negalėjo pasinaudoti.
Atskirasis skundas netenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Šalies argumentai
Byloje nustatyta, kad ieškovai A. A., J. D., A. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydami pripažinti negaliojančiu 2009-01-27 A. A. surašytą ir patvirtintą VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose testamentą; paveldėjimo teisės liudijimui gauti nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai J. D. ir A. A. po senelės A. A. mirties jos mirties dienai esamą palikimą priėmė nuo palikimo atsiradimo dienos. 2009-10-12 ieškovai kreipėsi į teismą su prašymu nutraukti minėtos civilinės bylos nagrinėjimą, patikslintame prašyme nurodė, jog toks prašymas teikiamas dėl finansinių priežasčių (b.l. 118-119). 2009-10-13 raštu teismas ieškovams išaiškino atsisakymo nuo ieškinio LR CPK 140 str. 1 d. pagrindu civilines pasekmes, jog ieškovui atsisakius nuo ieškinio ir teismui priėmus atsisakymą nuo ieškinio civilinė byla nutraukiama, o bylą nutraukus vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (LR CPK 140 str., 293 str. 4 p., 294 str. 2 d.), nurodė ieškovams pareikšti atsakymą į teismo pranešimą. 2009-10-19 teisme gautas trijų ieškovų A. A., J. D., A. A. pasirašytas pranešimas, kuriuo ieškovai nurodė, jog yra susipažinę su visomis nuo ieškinio atsisakymo pasekmėmis t.y. jog LR CPK 293 str. 4 p., 294 str. 2 d. pagrindu ieškovui atsisakius nuo ieškinio ir teismui priėmus atsisakymą nuo ieškinio civilinė byla nutraukiama, prašė atsisakymą nuo ieškinio priimti ir civilinę bylą nutraukti. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2009 m. spalio 20 d. nutartimi (b.l. 122) ieškovų atsisakymą nuo ieškinio priėmė, nutraukė civilinę bylą pagal ieškovų A. A., J. D., A. A. ieškinį atsakovams A. A., V. M. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, tretysis asmuo Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarės L. Š. atstovė L. G..
Pareiškėjas A. A. kreipėsi į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo LR CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindu, prašymą grindžia naujai paaiškėjusia aplinkybe - savo suklydimu dėl ieškinio atsisakymo pasekmių, teigia, jog atsisakyme nuo ieškinio nebuvo išreikšta tikroji jo valia, naujai paaiškėjusią aplinkybę sužinojo 2011-10-11 nepraleidęs trijų mėnesio termino.
Proceso atnaujinimo institutas – ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytą pagrindą, kuris konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999 m. spalio 28 d. sprendimas, priimtas byloje Brumarescu v. Rumunija (bylos Nr. 28342/95); 2002 m. liepos 25 d. sprendimas, priimtas byloje Sovtransavto Holding v. Ukraina (bylos Nr. 48553/99); kt.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. V. K. v. G. M., bylos Nr. 3K-3-303/2007; kt.). Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,, Lietgalis” v. B. J., bylos Nr. 3K-3-356/2006; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. R. v. I. R., bylos Nr. 3K-3-403/2008; kt.). Kad būtų užkirstas kelias formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, apsaugotos bylos dalyvių ir kitų asmenų teisės bei teisėti interesai, užtikrintas teisinių santykių stabilumas, asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis), nurodomą proceso atnaujinimo pagrindą turi patvirtinti išdėstyti motyvai, įrodymai (CPK 369 straipsnis).
Teismas, spręsdamas klausimą dėl prašymo atnaujinti procesą pagrįstumo, patikrina, ar prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto CPK 368 straipsnyje, ir pagrįstas įstatyme nustatytais pagrindais, t.y. ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas iš tiesų egzistuoja, ar pareiškėjo nurodytos aplinkybės atitinka įstatyme nustatytas aplinkybes, kurios yra pagrindas civilinei bylai atnaujinti, ir ar atnaujinimo pagrindą numatoma įrodinėti pagal įstatymo reikalavimus. Šioje prašymo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo stadijoje tiriami ir vertinami proceso atnaujinimo pagrindą patvirtinantys įrodymai. Šio posėdžio metu nenagrinėjama naujų įrodymų ar aplinkybių reikšmė visų byloje esančių įrodymų kontekste, nes tai jau reikštų pakartotinį bylos nagrinėjimą, kuris galimas tik po nutarties dėl proceso atnaujinimo priėmimo ir bylos nagrinėjimo CPK 370 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad apeliantas praleido terminą prašymui atnaujinti procesą paduoti. Pagal LR CPK 368 str. prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Apeliantas teigia, jog naujai paaiškėjusią aplinkybę apie tikrąsias atsisakymo nuo ieškinio pasekmes bei savo valios defektą šis sužinojo 2011-10-11 kai kreipėsi į advokatę D. P.. Tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos pareiškėjas jo nurodomą naujai paaiškėjusią aplinkybę iš esmės žinojo jau 2010-02-01, kuomet 2010-02-01 ieškovai A. A. ir J. D. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu kitu pagrindu t.y. dėl įstatymo nustatyto termino priimti palikimą atnaujinimo, paveldėjimo pagal įstatymą liudijimo pripažinimo iš dalies negaliojančiu, todėl kaip teisingai pirmos instancijos teismas konstatavo, pagrįstai manytina, jog jau tuo metu pareiškėjas žinojo, kad atsisakius nuo ieškinio ir bylą nutraukus, tuo pačiu pagrindu kreiptis į teismą negalima.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje suformuluota taisyklė, kad CPK 366 str. 1 d. 2 p. prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios aplinkybės, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t.y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-21 nutartis c. b. Nr. 3K-7-57/2008; 2009-12-23 nutartis c. b. Nr. 3K-3-598/2009; 2011-05-03 nutartis c. b. Nr. 3K-3-192/2011; 2011-07-28 nutartis c. b. Nr. 3K-3-337/2011; 2011-10-04 nutartis c. b. Nr. 3K-3-370/2011). Jeigu prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 str. 1 d. 2 p. kontekste. Taigi pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje šiuo pagrindu, turi įrodyti, kad jo nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau nurodytus kriterijus (CPK 369 str. 2 d.). Teismas, spręsdamas dėl proceso atnaujinimo byloje, tik patikrina, ar yra procesinės prielaidos procesui atnaujinti, tačiau nėra įstatymo įpareigotas išsamiai išanalizuoti pateiktus įrodymus.
Pagal LR CPK 140 straipsnio nuostatas ieškovas bet kurioje proceso stadijoje turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Rašytiniame pareiškime dėl ieškinio atsisakymo turi būti nurodyta, kad asmeniui yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės, kad nutraukus bylą, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (LR CPK 294 str. 2 d.). Svarbu, kad rašytiniame pareiškime dėl ieškinio atsisakymo būtų nurodyta, jog ieškovui yra žinomos šio procesinio veiksmo pasekmės.
Kaip matyti iš bylos medžiagos atsisakymo nuo ieškinio pasekmės pareiškėjui išaiškintos tinkamai. Apeliantas nenurodė pagrįstų argumentų, jog pasirašydamas pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo nesuprato ieškinio atsisakymo pasekmių, tokie pareiškėjo argumentai prieštarauja byloje užfiksuotoms objektyvioms aplinkybėms. Kaip matyti teismas 2009-10-13 raštu ieškovams išaiškino atsisakymo nuo ieškinio civilines pasekmes, jog ieškovui atsisakius nuo ieškinio ir teismui priėmus atsisakymą nuo ieškinio civilinė byla nutraukiama, o bylą nutraukus vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama. Ieškovai pranešime patvirtino, jog atsisakymo nuo ieškinio pasekmės t.y. ieškovui atsisakius nuo ieškinio ir teismui priėmus atsisakymą nuo ieškinio civilinė byla nutraukiama, o bylą nutraukus vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama, jiems yra žinomos. Tiek prašymus dėl ieškinio atsisakymo, tiek pranešimą, kad ieškovai yra susipažinę su ieškinio atsisakymo pasekmėmis, pareiškėjas pasirašė pats. Byloje nėra jokių įrodymų, jog prieš pareiškėją pasirašant minėtus prašymus būtų panaudota prievarta ar apgaulė. Be to pareiškėjas prieš pasirašydamas minėtą pranešimą turėjo pakankamai laiko išsiaiškinti teksto, prasmę. CK 1.5 str. įtvirtintas protingumo principas reikalauja, kad asmuo elgtųsi apdairiai, rūpestingai, atidžiai, teisingai ir sąžiningai. Protingumas reikalauja, kad asmuo domėtųsi savo teisėmis ir pareigomis, o kilus neaiškumui dėl jų - kreiptųsi teisinės pagalbos. Sprendžiant, ar asmuo gali teisingai suprasti susidariusią situaciją, vertintina ar tai fizinis, ar juridinis asmuo. Taip pat pažymėtina ir tai, kad CPK 51 str. 1 d. numatyta, jog asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, apeliantas yra pilnametis asmuo, byloje nėra jokių įrodymų, jog apeliantas dėl sveikatos būklės ar kitų priežasčių negalėtų savarankiškai priimti sprendimus, taip pat nėra pagrindo išvadai, kad apeliantas negalėtų suprasti teismo rašte nurodyto teksto prasmės, jog atsisakius nuo ieškinio šis nebegalės kreiptis į teismą. Be to kaip minėta, pareiškėjas turi teisę naudotis kvalifikuota teisininkų pagalba. Pareiškėjo argumentas, jog kreiptis teisinės pagalbos negalėjo dėl turtinės padėties yra atmestinas, kaip nepagrįstas. Esant sunkiai proceso šalies finansinei padėčiai, galima kreiptis dėl nemokamos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos. Byloje duomenų, jog pareiškėjas būtų kreipęsis dėl nemokamos teisinės pagalbos nėra. Pagal bylos medžiagą 2009-10-07 teismo posėdis buvo atidėtas, kadangi pareiškėjas ketino kreiptis teisinės pagalbos į advokatus. Jau 2010-02-01 kreipėsi į apygardos teismą su ieškiniu pasinaudomas teisininkų pagalba, ką patvirtino savo prašyme dėl proceso atnaujinimo. Be to apeliantas kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu dėl paveldėjimo pagal įstatymą liudijimo pripažinimo iš dalies negaliojančiu ir įstatymo nustatyto termino priimti palikimą atnaujinimo, t.y. kitu pagrindu, kas patvirtina, jog iš esmės apeliantas suprato tikrąsias ieškinio atsisakymo pasekmes. Šioje byloje kito ieškovo A. A. (apelianto senelio) atsiliepime nurodytos aplinkybės nepaneigia aukščiau minėtų nustatytų aplinkybių.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodė, jog reikšdamas ieškinį jis nežinojo, jog yra kito testamente nenurodyto turto. Minėtas argumentas prieštarauja bylos medžiagai. Kaip matyti iš paties ieškinio turinio ir bylos medžiagos, pareiškėjui buvo žinoma, jog testamentu buvo aprašytas ne visas mirusiajai priklausantis turtas, civilinėje byloje buvo išreikalauta paveldėjimo byla Nr.169/2009, kurioje yra fiksuoti duomenys tiek apie mirusiosios, tiek apie jos sutuoktinio turtą.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai dėl poreikio atnaujinti procesą šioje byloje nepagrįsti, o pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas ir priėmė teisėtą nutartį.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.