Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Kazio Kailiūno ir Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo P. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2012 m. birželio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-643-372/2012 pagal ieškovo P. P. ieškinį atsakovui M. S. dėl skolos ir nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Byloje esantys įrodymai ir liudytojas K. P. patvirtino, kad susitarimas dėl išvados Nr. 3351, išduotos J. C. vardu, pardavimo įvyko tarp P. P. ir M. S.. Esminės pirkimo – pardavimo sandorio aplinkybės šioje byloje yra įrodytos: 1) M. S. neginčijo teisme, kad pinigus už išvadą Nr. 3351 gavo iš P. P.; 2) civilinėje byloje Nr. 2-631-360/2010 esantis J. C. pakvitavimas M. S. dėl rankpinigių sumokėjimo J. C. už abi išvadas Nr. 3351 ir Nr. 3352 bendrai 116 290 Lt sumai patvirtina, kad M. S. įsigijo abi išvadas ir vieną jų – Nr. 3351 perpardavė P. P. už daug didesnę kainą; 3) nurodytoje byloje esantis J. C. pakvitavimas, kad ji gavo iš M. S. 122 400 Lt už abi išvadas; 4) paaiškėjus, kad išvadas Nr. 3351 yra suklastota, M. S., o ne J. C. grąžino P. P. 30 000 Lt, kuriuos jis perdavė R. R.; 5) Klaipėdos apygardos teisme M. S. pats įsipareigojo grąžinti jo nurodytą 96 000 Lt sumą pripažindamas, kad jis pardavė P. P. šią išvadą; 6) P. P. net nebuvo susitikęs su J. C., nesitarė su ja dėl sandorio, pinigus perdavė tik M. S..

Visos nurodytos aplinkybės patvirtina, kad P. P. nupirko iš M. S. išvadą Nr. 3351, todėl paaiškėjus, kad ši išvada yra suklastota, atsakovas privalo grąžinti visus gautus pinigus ir padengti nuostolius, atsiradusius dėl bylinėjimosi Klaipėdos apygardos teisme.

Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad tarp šalių nebuvo susiklostę pavedimo santykiai ir jų nesiejo jokie tarpusavio įsipareigojimai. Pateikti įrodymai neįrodo, kad tarp šalių susiklostė pirkimo – pardavimo santykiai, kaip grindžia ieškovas, šios aplinkybės išsamiai aptartos 2012-06-06 sprendime, t. y. kad ieškovas pats pirko išvadą Nr. 3351 iš J. C. ir ją kaip savininkas pardavė R. K., G. B., R. R. ir A. B., o pastarieji asmenys iš ieškovo reikalavimo pinigų, nes M. S. nebuvo šios išvados savininkas bei 2007-04-26 susitarimo dalyvis.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Šiaulių apskrities viršininko administracija 2002-09-25 parengė išvadą Nr. 3352 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn J. C.“, t. y. 8,42 ha ploto valstybės išperkamos žemės, 14 314 Lt vertės (baudž. b., b. l. 11). Šiaulių apskrities viršininko administracija 2002-09-25 parengė išvadą Nr. 3351 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn J. C.“, t. y. 27,58 ha ploto valstybės išperkamos žemės, 46 886 Lt vertės (baudž. b., t. 1, b. l. 151).

2006-08-22 M. S. sumokėjo J. C. 1 000 Lt rankpinigių už 2002-09-25 išvadas Nr. 3352 ir Nr. 3351. Bendra suma 116 290 Lt (civ. byla Nr. 2-631-360/2010, b. l. 62). 2006-08-25 Plungės rajono notaro biure buvo išduoti įgaliojimai, kuriais J. C. įgaliojo M. S. tvarkyti nuosavybės teisės į turėtą žemę atkūrimo dokumentus pagal 2002-09-25 išvadą Nr. 3352 (baudž. byla, t. 1, b. l. 129) bei įgaliojo K. P. tvarkyti nuosavybės teisės į turėtą žemę atkūrimo dokumentus pagal 2002-09-25 išvadą Nr. 3351 (baudž. byla, t. 1, b. l. 139). 2006-08-25 raštu J. C. patvirtino M. S. atsiskaitymą už nurodytas išvadas, sumokant 122 400 Lt (c.b. 2-631-360/2010, b. l. 63, baudž. byla, t. 1, b. l. 99).

K. P., veikdamas kaip J. C. įgaliotinis, 2007-04-06 perįgaliojo R. R. tvarkyti nuosavybės teisės į turėtą žemę atkūrimo dokumentus pagal 2002-09-25 išvadą Nr. 3351 (c.b. Nr. 2-631-360/2010, b. l. 47). 2007-04-06 tarp R. K., G. B., A. B. ir R. R. ir K. P. bei P. P. buvo sudarytas rašytinis susitarimas, kuriuo K. P. ir P. P. gavo 163 800 Lt už išvadas Nr. 3351 ir Nr. 3352 (civilinė byla Nr. L2-1565-360/2009, b. l. 5-6 - kopija). 2007-04-06 išvada Nr. 3351 gauta Šilalės rajono žemėtvarkos skyriaus Laukuvos seniūnijoje 2007-04-06. Ją pateikė R. R. (baudž. b., t. 1, b. l. 156-157). M. S. 2007-06-14 perįgaliojimu perįgaliojo O. S. tvarkyti nuosavybės teisės į turėtą žemę atkūrimo dokumentus pagal išvadą Nr. 3352 (b.b., t. 1, b. l. 7).

Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. liepos 13 d. sprendimu priteisė iš atsakovų K. P. ir P. P. 133 800 Lt skolos konstatuodamas, kad atsakovai netinkamai vykdė 2007-04-06 susitarimu prisiimtą įsipareigojimą (pavedimą) ir perdavė suklastotą išvadą Nr. 3351. Atsakovai dalį sumos, t. y. 30 000 Lt, grąžino ieškovams.

Plungės rajono apylinkės teismas 2010 m. rugpjūčio 19 d. nuosprendžiu pripažino S. J. kalta padarius BK 300 str. 1 d., 300 str. 2 d. numatytas veikas.

Apeliantas nesutinka su teismo priimtu sprendimu dėl netinkamo materialinės teisės normų taikymo bei įrodymų vertinimo, todėl teisėjų kolegija pasisako dėl šių argumentų pagrįstumo.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad reikšti reikalavimus atsakovui M. S. kaip tariamos J. C. įgaliotiniui, tvarkančiam 2002-09-25 žemės grąžinimo išvadą Nr. 3351, ieškovas neturi pagrindo. Sprendime, atsižvelgus į esmines bylos aplinkybes, į bylą pateiktus įrodymus, padaryta išvada, kad tarp šalių nebuvo susiklostę jokie pavedimo santykiai, taip pat šalių tiesiogiai nesiejo įsipareigojimai vienas kitam. Nors apeliantas nurodo, kad teismas neanalizavo bylai reikšmingų duomenų dėl pirkimo – pardavimo santykių tarp šalių buvimo ir tokiu būdu, pasak jo, neatskleidė bylos esmės, tačiau su tokiais argumentais nėra pagrindo sutikti, kadangi teismui konstatavus, kad ieškovo pasirinktas teisių gynimo būdas yra netinkamas, ir nenustačius pagrindo tokios kategorijos nagrinėjamoje byloje būti aktyviam, buvo nustatytos esminės aplinkybės, kuriomis remiantis byloje pareikšti reikalavimai pripažinti nepagrįstais ir papildomų aplinkybių nebuvo pagrindo aiškintis kaip neturinčių įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 263 str.). Taip pat sutiktina su teismo motyvais, kad teismas nagrinėjamoje byloje neturi būti aktyvus ir nagrinėti bylą pagal pareikštus reikalavimus, kadangi ieškovas turi pareigą tinkamai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką (CPK 5 str. 1 d., 135 str.), ypač, kai jis yra atstovaujamas profesionalaus teisininko, t. y. asmens, užsiimančio teisių paslaugų teikimu ir išmanančio teisės klausimus.

Dėl nurodyto, apeliacinio skundo argumentas, jog teismo sprendime nebuvo pasisakyta dėl pirkimo – pardavimo santykių tarp P. P. ir M. S. buvimo, nesudaro pagrindo pripažinti, kad teismo sprendimas priimtas neatskleidus bylos esmės ir dėl to turi būti panaikintas iš esmės teisėtas ir pagrįstas sprendimas (CPK 329 str. 1 d.). Tokia išvada grindžiama byloje nustatytomis aplinkybėmis, šalių paaiškinimais, pateiktais įrodymais (CPK 183, 185 straipsniai).

Pažymėtina, kad nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad yra įrodyta, kad M. S., įsigijęs abi išvadas iš J. C., vieną jų – Nr. 3351 perpardavė P. P. už daug didesnę kainą, kadangi jis prieštarauja tiek nagrinėjamoje byloje, tiek išnagrinėtose baudžiamojoje bei civilinėje bylose nustatytoms aplinkybėms.

Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, atsakovas tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis iš J. C. įsigijo išvadą Nr. 3352, sumokėdamas už ją apie 30 000 Lt (sumokėta suma skirtingai nurodoma įvairiuose procesiniuose dokumentuose) (b. l. 66, 102, baudž. byla, b. l. 25), kadangi negalėjo nupirkti dviejų išvadų, o K. P., su kuriuo buvo pažįstamas, pasiūlė įsigyti kitą išvadą - Nr. 3351. Byloje nėra ginčo dėl to, kad K. P. įsigijant išvadą Nr. 3351 dalyvavo tik formaliai. Kaip jis pats paliudijo, pinigų už išvadą nemokėjo, tik tarpininkavo norėdamas padėti P. P. nusipirkti žemės (kadangi K. P. ir P. P. turėjo bendrą užsiėmimą – elnyną, žemės reikėjo pievoms šienauti), tai jis galėjo padaryti atkūręs J. C. vardu nuosavybę ir žemę pagal įgaliojimą perrašęs P. P. (b. l. 102-103). Tuo tarpu P. P. šioje byloje yra pripažįstamas faktiniu pirkėju, nes M. S. paaiškino, kad P. P. jam perdavė apie 93 000 Lt sumą (b. l. 99-100), kad būtų sumokėta už įsigyjamą išvadą, K. P. taip pat patvirtino, kad jis pirko išvadą, tačiau pinigus mokėjo P. P. (b. l. 103), pats ieškovas pripažįsta, kad jis pirko išvadą ne pats, o per K. P., kadangi priešingu atveju vėliau nebūtų galėjęs sudaryti sandorio pats su savimi (b. l. 100), jo perduotus pinigus kartu su savo pinigų suma atsakovas sumokėjo (atidavė) J. C., pardavusiai šias išvadas. Šios aplinkybės yra nustatytos ir Plungės rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 19 d. nuosprendžiu. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia tarp šalių faktiškai susiklosčiusi situacija sudaro pagrindą pripažinti pagrįstais atsakovo atsikirtimus, kad jis ne tik nepardavė išvados Nr. 3351 P. P., tačiau ir negalėjo to padaryti, kadangi 2006-08-25 jis nebuvo įsigijęs šios išvados ir negalėjo ja disponuoti. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog būtent ieškovas P. P. kartu su K. P. disponavo išvada Nr. 3351, ir tai patvirtina 2007-04-06 sudarytas susitarimas tarp R. K., G. B., A. B. ir R. R. ir K. P. bei P. P., kuriuo buvo parduotos išvados už 163 800 Lt.

Pažymėtina ir tai, kad tariama J. C. pagal tuo metu susiklosčiusią praktiką išdavė įgaliojimus M. S. ir K. P. tvarkyti nuosavybės teisės į turėtą žemę atkūrimo dokumentus, kurie buvo patvirtinti notariškai, jie buvo prilyginti pirkimo – pardavimo sandoriams, nes tuo metu įsigyti žemės grąžinimo išvadų pirkimo – pardavimo sandoriu nebuvo galima. Atsižvelgiant į tokias aplinkybes, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo konstatuoti, kad M. S. veikė kaip J. C. įgaliotinis ir pardavė suklastotą išvadą Nr. 3351 P. P., todėl turi atsakyti už netinkamai įvykdytą prievolę (CK 6.760 str.), kadangi byloje nėra nustatyta, kad M. S. J. C. būtų išdavusi tokį įgaliojimą jam veikti kaip įgaliotiniui (CK 2.137 str.), priešingai, į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad P. P. faktiškai dalyvaudamas pirkimo – pardavimo sandorio sudaryme, išvados Nr. 3351 iš M. S. neįgijo, kadangi į bylą nėra pateikta įrodymų, kad jis būtų šios išvados savininku. Taip pat svarbu pažymėti, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jis perdavė atsakovui didesnę pinigų sumą negu jos reikėjo išvadai Nr. 3351 įsigyti, o konstatuoti tokią aplinkybę remiantis vien ieškovo paaiškinimais bei Klaipėdos apygardos teismo 2010-07-13 sprendimu, nėra pakankamo pagrindo (CPK 178 str., 185 str.). Kaip teisingai konstatavo teismas, nenustatyta, kad atsakovas būtų pasisavinęs ieškovo pinigus. Tai, kad atsakovas civilinės bylos Nr. 2-631-360/2010 nagrinėjimo metu nurodė, kad grąžino P. P. 30 000 Lt, nes išvada buvo suklastota, be to, kad įsipareigojo grąžinti iš viso 96 000 Lt (b. l. 133), nesudarė pagrindo teismui tenkinti ieškinio pagal pareikštus reikalavimus.

Taigi pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo tarp P. P. ir M. S. susiklosčiusius teisinius santykius kvalifikuoti kaip pirkimo – pardavimo ar pavedimo teisinius santykius, kadangi M. S. tiesiog tarpininkavo P. P., siekiančiam įsigyti žemės grąžinimo išvadą, pinigų perdavimo momente, ir byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti, kad jis veikė kaip pardavėjas ar įgaliotas asmuo.

Peržiūrėjus pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacine tvarka, konstatuotina, kad teismo sprendimas priimtas nepažeidžiant procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą (CPK 185 str.), tinkamai kvalifikuojant ginčo teisinius santykius, todėl apeliacinio skundo argumentais keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Atmetus apeliacinį skundą, atsakovui iš apelianto priteistina 1 000 Lt jo turėtų bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (b. l. 136), kadangi prašomų priteisti išlaidų dydis neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakyme Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytiems maksimaliems dydžiams bei atitinka CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais,

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2012 m. birželio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš P. P., a. k. (duomenys neskelbtini) M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 000 Lt (vieną tūkstantį litų) bylinėjimosi išlaidų.