Šiaulių apygardos teismo sprendimas

žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovo P. P. ieškinį atsakovui M. S. dėl skolos ir nuostolių atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

dokumentus pagal išvadą Nr.3352. 30000 Lt P. perdavė, kad jis sumokėtų tretiesiems asmenims, nes jautėsi kaltas, suradęs C., kuri pardavinėjo abi išvadas. Šią sumą jis sumokėjo tiek, kiek buvo sumokėjęs C. už pirktą išvadą Nr.3352. Tuo metu išvados buvo pardavinėjamos, dauginant iš dviejų joje nurodytą kainą. Atsakovas šią kainą įvardino kaip išvadinę kainą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Tarp ieškovo ir atsakovo nebuvo susiklostę jokie pavedimo santykiai, jų tiesiogiai nesiejo įsipareigojimai vienas kitam. Tariamoji J. C. (S. J.) išdavė du įgaliojimus skirtingiems asmenims – M. S. ir K. P.. Ieškovas buvo susijęs su K. P., kuriam J. C. išdavė įgaliojimą tvarkyti nuosavybės teises į 27,58 ha žemės sklypą (15 b.l.). Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad atsakovas pasisavino iš ieškovo gautus pinigus. Kaip matyti iš prijungtoje Klaipėdos apygardos teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr.2-631-360/2010 (teisminio proceso Nr.2-57-3-00673-2009-4) esančio J. C. pakvitavimo (63 b.l.), atsakovas M. S. sumokėjo jai 122400 Lt už išvadas Nr.3351 ir Nr.3352. Kad pinigus už faktiškai parduodamą išvadą Nr.3351 jis gavo iš ieškovo P. P., ginčo nėra. Įgaliojimas buvo pasirašytas tarp J. C. ir K. P.. Būtent K. P. perįgaliojo vykdyti visus veiksmus R. R. ( baudžiamosios bylos Nr.40-1-517-07, 153 b.l., 11 t.). Įrodymų apie tai, kad atsakovas atliko kokius nors kitokius veiksmus, kuriuos būtų galima vertinti kaip pavedimo santykius, nėra.

Ieškovas nepagrįstai savo reikalavimą grindžia pavedimo santykiais, įformintais įgaliojimu (CK 6.760 straipsnis). Teismo posėdyje apklaustas liudytojas K. P. patvirtino, kad būtent jam atsakovas M. S. pasiūlė pirkti išvadą Nr.3351. Liudytojas taip pat patvirtino, kad su ieškovu kūrė elnyną, tam reikėjo žemės pievoms. Kaip matyti iš Klaipėdos apygardos teisme išnagrinėtoje byloje Nr.L2-1565-360/2009 esančio Susitarimo (5-6 b.l.), būtent ieškovas P. P. kartu su K. P. visiškai disponavo išvada Nr.3351, kaip J. C. įgaliotinis K. P. reiškė įsipareigojimus grąžinti 200000 Lt, ieškovas P. P. paėmė pinigus už perleistą išvadą Nr.3351 R. K., G. B., R. R. ir A. B.. Taigi, reikšti reikalavimus atsakovui kaip J. C. įgaliotiniui, tvarkančiam išvadą Nr.3351, ieškovas neturi pagrindo. Tokio pobūdžio bylose teismas negali būti aktyvus, įvertinant ir tai, kad ieškovas naudojasi kvalifikuota teisine pagalba. Pripažinus, kad tenkinti ieškinio pateiktu pagrindu negalima, ieškovas turi galimybę siekti apginti savo pažeistas ar ginčijamas teises kitais CK pagrindais (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Ieškovas nepagrįstai remiasi Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 25 d. nutartimi nustatytomis aplinkybėmis kaip prejudiciniais faktais. Šioje nutartyje yra konstatuota, kad M. S. 2007 m. balandžio 26 d. susitarime nedalyvavo ir šio susitarimo nepasirašė. Vadinasi, reikalavimas priteisti iš jo visa, ką sumokėjo ieškovas, vykdydamas Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. liepos 13 d. sprendimą civilinėje byloje Nr.2-631-360/2010 (7-14 b.l.), savaime nėra prejudicinis. Jeigu tai būtų laikoma kaip ieškovo reikalavimas atlyginti žalą, ieškovas privalėtų teikti ieškinį kitu pagrindu ir įrodinėti kitas esmines aplinkybes. Ieškovas turėtų įvertinti tą aplinkybę, kad nurodyta išvada Nr.3351 buvo pirkimo-pardavimo sandorio objektas.

Šiaulių apygardos teismo 2012 m. kovo 5 d. nutartimi buvo atidėtas 3481 Lt žyminio mokesčio dalies mokėjimas iki teismo sprendimo priėmimo (38 b.l.). Atmetant ieškinį, ši suma priteistina iš jo valstybei (CPK 96 straipsnio 2 dalis). Iš ieškovo valstybei taip pat priteistina 34,37 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

LR CPK 98 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 str. 2 d.). Rekomendacijų nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, bet šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, kad teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta Rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, kai teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais. Visais atvejais byloje sprendimą priimantis teismas sprendžia, kokios ir kokio dydžio advokato atstovavimo išlaidos turi būti priteisiamos. Maksimalūs dydžiai už advokato teikiamas teisines paslaugas apskaičiuojami taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindas yra Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga (toliau – MMA), kuri šiuo metu sudaro 800 Lt (Vyriausybės 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimas Nr. 1368 „Dėl minimalaus darbo užmokesčio“ (Žin., 2007, Nr. 137-5592). Byloje nustatyta, kad atsakovas iš viso advokatui sumokėjo 3500 Lt. Teismas sprendžia, kad atsakovo atstovas surašė atsiliepimą į ieškinį teisme (65-66 b.l.). Advokatas dalyvavo 2 teismo posėdžiuose, jis važinėjo iš Klaipėdos. Ginčijama ieškinio suma buvo pakankamai didelė, tačiau byloje nebuvo sprendžiami klausimai, reikalaujantys specialių žinių ar teisinių klausimų naujovių, šiais klausimais yra suformuota plati teismų praktika. Įvertinus atsakovo atstovo atliktą darbą, teismas daro išvadą, jog reikalaujamos priteisti išlaidos už advokato pagalbą neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų, todėl priteistina atstovavimo išlaidų suma mažintina iki 2000 Lt.

Atmetant ieškinį, panaikinamos laikinosios apsaugos priemonės – M. S. priklausančio turto areštas, taikytas Šiaulių apygardos teismo 2012 m. kovo 5 d. nutartimi ( CPK 150 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259, 263, 265, 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškovo P. P. ieškinį atsakovui M. S. atmesti.

Priteisti iš ieškovo P. P. ( a.k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 3515,37 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Priteisti iš ieškovo P. P. ( a.k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 2000 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovui M. S. ( a.k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)).

Įsiteisėjus teismo sprendimui, panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Šiaulių apygardos teismo 2012 m. kovo 5 d. atsakovo M. S. atžvilgiu.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją išsiųsti Centrinei hipotekos įstaigai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.