- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-25
- Bylos Nr.
- 2A-173-154/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-07-3-02916-2010-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laisvė Aleknavičienė, Vytautas Kusevičius, Danutė Matiukienė
- Atsakovas
- UAB „Stipas“
- Ieškovas
- J. L.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Laisvės Aleknavičienės, Vytauto Kusevičiaus, Danutės Matiukienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Stipas“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. spalio 14 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1154-772/2013, iškeltoje pagal ieškovo J. L. įmonės ieškinį atsakovui UAB „Stipas“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
I. J. L. įmonė 2010-04-08 kreipėsi į teismą ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo UAB „Stipas“ 63935,64 Lt skolą, 11636,29 Lt delspinigius, 6 procentų metines palūkanas už termino įvykdyti prievolę praleidimą, t. y. 15599,91 Lt, ir bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: 1368,00 Lt žyminis mokestis ir 1210,00 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Bylą prašė nagrinėti dokumentinio proceso tvarka.
Nurodė, kad šalys 2005 m. rugpjūčio 19 d. sudarė sutartį Nr. 2005/08/04, kuria ieškovas J. L. IĮ už 177 000 Lt įsipareigojo atsakovui UAB „Stipas“ suprojektuoti, pagaminti ir instaliuoti automatinę lentų padavimo ir skersavimo liniją, o atsakovas UAB „Stipas“ - priimti atliktus darbus ir tinkamai bei laiku atsiskaityti už juos. Ieškovas savo pareigas vykdė tinkamai, t. y. atliko visus sutartyje numatytus darbus, ir 2006-07-03 išrašė PVM sąskaitą - faktūrą LIM Nr. 00183 už 177 000,00 Lt sumą. Tačiau atsakovas savo prisiimtus įsipareigojimus vykdė netinkamai, t. y. už atliktus darbus atsiskaitė tik iš dalies. Vadovaujantis 2007-03-07 tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktu ir ieškovo išrašu iš buhalterijos, atsakovas iki šios dienos liko skolingas ieškovui 63935,64 Lt, kuriuos prašė priteisti ieškovui. Be to, vadovaudamasis Sutarties 1.4. punktu, ieškovas prašė teismo priteisti iš atsakovo ir 0,1 procento dydžio delspinigius už 6 mėnesius, t. y. 11 636,29 Lt. Nurodė, kad atsakovas pažeidė sutarčių ir prievolių vykdymo principus, nes sutartinės prievolės turi būti vykdomos tinkamai, sąžiningai ir nustatytu laiku. Kadangi atsakovas praleido terminą tinkamai įvykdyti piniginę prievolę, todėl ieškovas prašė teismo iš atsakovo priteisti ieškovui ir 6 procentų dydžio metinės įstatyminės procesines palūkanos, t. y. 15 599,91 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2010 m. balandžio 23 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino visiškai (b. l. 22-23).
Atsakovas UAB „Stipas“ pateikė prieštaravimus dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 23 d. preliminarus sprendimo (b. l. 25-26).
Atsiliepimas
Atsakovas nurodė, kad jam neatsirado pareiga mokėti 47 000 Lt iš prašomų priteisti 63935,64 Lt, kadangi ieškovas nepagamino visos įrangos (nepagamino sutarties 1.1.7 ir 1.1.14 punktuose numatytos įrangos), dalis įrangos nebuvo sumontuota ir paleista, dėl to buvo grąžinta (buvo grąžinta sutarties 1.1.2; 1.1.3; 1.1.4 bei 1.1.6 punktuose numatyta įranga) bei tuo pagrindu atsakovas nepasirašė įrengimų priėmimo - perdavimo akto. Pagal Sutarties 2.3. punktą likusią 47000 Lt sumą Užsakovas turėtų sumokėti per 5 dienas po įrangos sumontavimo ir paleidimo, pasirašius įrengimų perdavimo - priėmimo aktą, todėl atsakovas 47 000 Lt sumos ieškovui neprivalo mokėti ir yra neskolingas. Atsakovas neprivalo mokėti 63 935,64 Lt sumos, kadangi dalis įrengimų nebuvo pagaminta, t. y. Sutarties 1.1.7 ir 1.1.14 punktuose numatyti įrengimai, kurių vertė po 10 000 Lt, iš viso 20 000 Lt. Dalis įrengimų, t. y. sutarties 1.1.2; 1.1.3; 1.1.4 ir 1.1.6 punktuose numatyti įrengimai, iš viso už 40 000 Lt (kiekvieno iš jų kaina po 10 000 Lt) buvo grąžinti ieškovui, kadangi ieškovas taip ir nesugebėjo šių įrengimų sumontuoti ir paleisti. Vietoje ieškovo nepagamintų ir nepristatytų bei nekokybiškų, nepaleistų ir grąžintų įrengimų, atsakovas UAB „Stipas“ turėjo užsakyti tuos įrengimus kitoje įmonėje - K. G. įmonėje ir sumokėjo 58466 Lt, ir tai patvirtina pridedamos 2 sutartys bei 3 PVM sąskaitos faktūros. Tą faktą, kad įranga buvo nekokybiška ir nebuvo paleista, papildomai patvirtina pridedami 3 pranešimai ir 2 pretenzijos iš galutinio pirkėjo UAB ,,Pamario medis“. Dėl atsakovo UAB „Stipas“ patirtų nuostolių iš ieškovo J. L. IĮ priteisimo, susijusių su ieškovo įsipareigojimų nevykdymu, bus pareikštas atskiras ieškinys;
I. J. L. įmonė pateikė teismui atsiliepimą dėl atsakovo prieštaravimų (b. l. 45-47). Ieškovas nurodė, kad priešingai nei teigia atsakovas, J. L. IĮ tinkamai vykdė savo pareigas ir atliko visus numatytus darbus. Pažymėjo, jog ieškovas po atliktų darbų - įrangos pagaminimo ir sumontavimo - atsakovo prašymu ir pageidavimu atvykdavo ir derindavo įrengimų sklandų veikimą, rodydavo atsakovo darbuotojams, kaip turi būti dirbama su įranga, apmokydavo juos ir pagal atsakovo pageidavimą pašalindavo nedidelius trūkumus. Tuo tarpu atsakovas UAB „Stipas“ nepateikia jokių savo teiginių dėl įrangos nepagaminimo ir nesumontavimo pagrįstumą patvirtinančių įrodymų. Be to, ieškovas iš atsakovo nėra gavęs jokių pranešimų ar nusiskundimų dėl esą netinkamai vykdytų sutartinių įsipareigojimų, nors tarp abiejų šalių 2005-08-19 sudarytoje sutartyje Nr. 2005/08/04 yra aiškiai pabrėžiama, jog iškilę ginčai turi būti sprendžiami derybų būdu. Atsakovas iki pat ieškovo kreipimosi į teismą su ieškiniu dienos pripažino savo įsiskolinimą ieškovo atžvilgiu ir žodžiu žadėjo atsiskaityti su ieškovu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. spalio 14 d. galutiniu sprendimu Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 23 d. preliminarų sprendimą pakeitė.
Ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė ieškovui J. L. įmonei iš atsakovo UAB „Stipas“ 63 935,64 Lt skolą, 3878,76 Lt delspinigių, 15 599,91 Lt materialinių palūkanų už laikotarpį nuo 2006-08-03 iki 2010-03-31 ir 6 procentų dydžio metines įstatymines procesines palūkanas už termino įvykdyti prievolę praleidimą nuo 67 814,40 Lt sumos nuo ieškinio priėmimo teisme dienos (2010-04-09) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas: 1251,00 Lt žyminio mokesčio ir 3210,00 Lt išlaidų už advokato ir teisines paslaugas.
Teismas atmetė atsakovo UAB „Stipas“ argumentas, kad jis su trečiuoju asmeniu K. G. įmone 2007-02-13 ir 2007-10-10 sudarė sutartis dėl ieškovo J. L. IĮ netinkamai suprojektuotos ir paleistos į gamybą linijos. Konstatavo, kad šalys, sudarydamos 2007-02-13 ir 2007-10-10 sutartis turėjo kitą projektą (idėją), nei tą, dėl kurio iš pradžių atsakovas UAB „Stipas“ tarėsi su ieškovu J. L. IĮ. Teismas nurodė, kad atsakovas negali reikalauti iš ieškovo tokios atliktų darbų kokybės, kokia būtų juos atliekant pagal kitą projektą ir brėžinius, atsižvelgiant į gautą rezultatą. Todėl ieškovo reikalavimą atsakovui sumokėti likusią 63 935,64 Lt sumą už ieškovo atliktus rangos (projektavimo) darbus patenkino. Teismas pažymėjo, kad viena iš rangovo pareigų yra iki sutarties sudarymo suteikti užsakovui visą reikiamą informaciją, susijusią su atliekamais darbais, taip pat informaciją apie darbui atlikti būtinas medžiagas bei darbui atlikti reikalingą laiką. Ši informacija reikalinga tam, kad užsakovas, prieš sudarydamas sutartį, galėtų adekvačiai įvertinti rangovo galimybes atlikti konkrečius darbus, patirtinas išlaidas ir kitas sąnaudas, taigi ši informacija leidžia užsakovui apsispręsti, ar tikslinga sudaryti sutartį. Konstatavo, kad atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų, kad ieškovas būtų netinkamai įvykdęs šį įstatymo reikalavimą, prieš jiems sudarant 2005-08-19 rangos darbų sutartį. Teismas pažymėjo, kad ieškovas ir atsakovas 2007-03-07 sudarė Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, kuriuo atsakovas UAB „Stipas“ tiesiogiai pripažino savo skolą ieškovui (b. l. 8), todėl ieškovo reikalavimą atsakovui pripažintino pagrįstu. Nurodė, kad teismui pasidomėjus per Šiaulių apskrities valstybinę mokesčių inspekcija apie ieškovo 2006-07-03 atsakovui UAB „Stipas“ išrašytos apmokėjimui už atliktus darbus PVM sąskaitos faktūros serija LIM Nr. 00183 įtraukimą į mokesčio registrus, gautas atsakymas, kad atsakovas UAB „Stipas“ apie tai deklaravo PVM deklaracijoje. Šį aplinkybė taip pat leido teismui daryti išvadą, kad atsakovas ne tik pripažino įvykusį sandorį su ieškovu, bet ir pasinaudojo galimybe susigrąžinti iš valstybės PVM mokestį per šio mokesčio ataskaitą. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas prašė jam grąžinti visą 27000 Lt PVM mokestį, nors ieškovui iki šiol tėra sumokėjęs tik 113 064,36 Lt, o ne 177 000 Lt.
Atsižvelgdamas į bendrą netesybų sumą, teismas sumažino ieškovo prašomus priteisti 11636,29 Lt delspinigius iki 3 878,76 Lt, išlaikant garantiją, kad sumažintos netesybos netaptų mažesnės už nuostolius, atsiradusius dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo vykdymo. Pažymėjo, kad tokiai teismo išvadai įtakos turi ir ieškovui priteistinų iš atsakovo 15 599,91 Lt palūkanų dydis.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Stipas“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. spalio 14 d. galutinį sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį visiškai atmesti.
1. Pagal byloje esančios šalių sudarytos 2005-08-19 rangos darbų sutarties 2.3 punktą buvo susitarta, kad atsakovas UAB „Stipas“ su ieškovu (rangovu) J. L. įmone už atliktus darbus atsiskaito etapais, o rangovui atlikus visišką linijos montažą ir paleidimą pagal pateiktą PVM sąskaitą faktūrą per 5 dienas po įrangos sumontavimo ir paleidimo, pasirašius įrengimų perdavimo priėmimo aktą. Todėl, pasak apelianto, atsakovo prievolė sumokėti visą rangos sutartyje numatytą kainą buvo siejama su visų aukščiau nurodytų sutarties 2.3 punkte numatytų juridinių faktų visuma, įskaitant ir perdavimo priėmimo akto pasirašymą. Joks darbų priėmimo - perdavimo aktas nebuvo pasirašytas, kadangi ne visi sutartyje numatyti darbai buvo atlikti. Šią aplinkybę savo sprendime pripažino ir pirmosios instancijos teismas. Teigia, kad Perdavimo - priėmimo akto nepasirašymas buvo sąlygotas netinkamo ieškovo sutartinių įsipareigojimų vykdymo, kadangi ieškovas nepagamino visos sutartos įrangos (t. y. nepagamino sutarties 1.1.7 ir 1.1.14 punktuose numatytos įrangos ), be to, dalis įrangos nebuvo sumontuota ir paleista, dėl to buvo grąžinta 1.1.2; 1.1.3; 1.1.4 bei 1.1.6 punktuose numatyta įranga. Dėl šios priežasties, vadovaujantis šalių sudarytos rangos sutarties 2.3 p., atsakovui neatsirado pareiga mokėti ieškovo reikalaujamos sumos.
2. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai remiasi byloje esančia 2006-07-03 PVM sąskaita faktūra, kaip dokumentu, kuris, neva, patvirtina tinkamą ieškovo įsipareigojimų įvykdymą bei pagamintos ir sumontuotos įrangos kokybę, o taip pat kaip dokumentu, kuris kartu su 2007-03-07 Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktu sudaro atsakovo prievolės sumokėti ieškovui 63 935,64 Lt sumą pagrindą. Pažymi, kad minėta PVM sąskaita faktūra nebuvo pasirašyta atsakovo direktoriaus, o apeliacinio skundo pateikimo metu apskritai yra grąžinta ieškovui, todėl negali būti vertinama kaip reikalavimo teisę į 63 935,64 Lt sumą ieškovui sukuriantis dokumentas, kartu patvirtinantis ieškovo tinkamą įsipareigojimų įvykdymą. Be to, pagrindinė PVM sąskaitos faktūros teisinė paskirtis yra buhalterinė - mokestinė, tačiau tai nėra dokumentas, neginčijamai patvirtinantis prekės ar paslaugos faktinį pateikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-164/2004).
3. Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas taip pat negali būti vertinamas kaip prievolės egzistavimą patvirtinantis įrodymas, kadangi šis aktas buvo sudarytas buhalterinių dokumentų, įskaitant ir aukščiau nurodytos PVM sąskaitos faktūros, pagrindu, todėl grąžinus PVM sąskaitą faktūrą minėtame akte esantys duomenys neatitinka tikrovės.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas J. L. įmonė prašo Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. spalio 14 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
1. Apeliantas UAB „Stipas“, ieškovui J. L. įmonei kreipusis į teismą ieškiniu dėl skolos už atliktus darbus, delspinigių ir palūkanų priteisimo, naudojosi dviem savo teisių gynimo būdais - teise atsisakyti apmokėti už, neva, netinkamai atliktus darbus, ir teise reikalauti nuostolių, kuriuos sudaro UAB „Stipas“ sumokėta J. L. įmonei suma, atlyginimo. UAB „Stipas“ kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą ieškiniu dėl atsakovo J. L. įmonė sutartinės prievolės netinkamo įvykdymo ir nuostolių priteisimo. UAB „Stipas“ tiek atsiliepimą į šioje byloje pareikštą J. L. įmonės ieškinį, tiek savo savarankišką ieškinį dėl nuostolių priteisimo grindė tais pačiais motyvais – kad darbai pagal 2005-08-19 Sutartį Nr. 2005/08-04 atlikti su trūkumais, todėl UAB „Stipas“ nekyla pareigos juos apmokėti. UAB „Stipas“ du savo teisių gynimo būdus – nuostolių atlyginimą ir darbų kainos sumažinimą arba jos nemokėjimą naudoja tai pačiai pažeistai teisei apginti, t. y. šiuos reikalavimus grindžia tomis pačiomis aplinkybėmis, neva, netinkama J. L. įmonės atliktų darbų kokybe. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2011 (2011 m. liepos 7 d. nutartis) nurodė, jog tokios teisės CK 6.665 straipsnyje užsakovui nenustatyta. Tai reiškia, kad užsakovas, reikalaujantis nuostolių atlyginimo, negali kartu pasinaudoti kitu savo teisių gynimo būdu ir atsisakyti apmokėti už, neva, netinkamai atliktus darbus. Šie teisių gynimo būdai vertintini kaip alternatyvūs ir negali būti naudojami kartu dėl to paties teisių pažeidimo. Analizuojant CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 6.665 straipsnio 3 dalies normas darytina išvada, kad užsakovas turi teisę pasirinkti vieną iš jose įtvirtintų teisių gynimo būdų. Taigi, aplinkybė, kad darbai atlikti su trūkumais, savaime nereiškia, jog jų nereikia apmokėti.
2. Šiaulių apygardos teismas 2011-11-16 priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-348-194/2011 dėl nuostolių atlyginimo (t. l, b. l. 102-106), kuriuo atmetė UAB „Stipas“ ieškinį atsakovui J. L. įmonei. Lietuvos apeliacinis teismas 2013-06-10 nutartimi atmetė UAB „Stipas“ apeliacinį skundą ir Šiaulių apygardos teismo 2011-11-16 sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos apeliacinis teismas 2013-06-10 nutartyje nurodė, jog nesutinka su apelianto UAB „Stipas“ nurodymu, kad priėmimo-perdavimo akto nebuvimo faktas įrodo, jog prievolė nebuvo įvykdyta tinkamai. UAB „Stipas“ prašė priteisti iš atsakovo J. L. įmonės, kaip sutarties šalies, nuostolius arba žalos atlygimą dėl atsakovo netinkamai įvykdytos 2005 m. rugpjūčio 19 d. sutarties. Ieškovo teigimu, atsakovas tinkamai nevykdė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, nes atsakovas nors ir suprojektavo, pagamino, tačiau įrengimo nepaleido, o sutarties 1.1.2., 1.1.3., 1.1.4., 1.1.6., 1.1.7., bei 1.1.14 punktuose numatyti įrengimai visumoje nebuvo atgabenti ir sumontuoti. Lietuvos Apeliacinio teismo teisėjų kolegija sutiko su Šiaulių apygardos teismo tai paneigiančiomis išvadomis ir nurodė, jog vien priėmimo-perdavimo akto nebuvimas, dar nerodo, jog atsakovas neįvykdė sutarties ar ją vykdė netinkamai. Teisėjų kolegija sutiko, kad skolų suderinimo akto pasirašymas ir dalinis skolos dengimas 2008 m. lapkričio 14 d. rodo, kad UAB „Stipas“ pripažino atsakovo J. L. IĮ sutarties įvykdymą ir likusių skolinių įsipareigojimų dengimą pagal jau įvykdytą sutartį.
3. Civilinėje byloje dėl nuostolių priteisimo nustatyti faktai, padarytos teismo išvados turi prejudicinę galią šioje civilinėje byloje Nr. 2-1154-772/2013 dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo. Pažymi, kad kol buvo nagrinėjama civilinė byla dėl nuostolių priteisimo, civilinė byla dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo buvo sustabdyta.
Žemesnės instancijos teismas
4. Nesutinka su apelianto UAB „Stipas“ argumentais, kad PVM sąskaitos - faktūros grąžinimas eliminuoja pareigą apmokėti už atliktus darbus. Tai, kad, įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, pirmosios instancijos teismas atsakovo argumentus atmetė, negali būti pripažįstama netinkamu įrodymų vertinimu ar įrodinėjimo taisyklių pažeidimu. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas nei nurodo kasatorius, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.).
Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Byloje yra nagrinėjamas ginčas dėl apmokėjimo už rangos darbus pagal Sutartį Nr. 2005/08-04, sudarytą 2005 m. rugpjūčio 19 d. tarp užsakovo UAB „Stipas“ ir „atlikėjo“ (rangovo) J. L. įmonės. Ieškovas (rangovas) J. L. įmonė reikalauja, kad atsakovas (užsakovas) UAB „Stipas“ galutinai atsiskaitytų už atliktus rangos darbus, o atsakovas UAB „Stipas“ teigia, kad dalies rangos darbų ieškovas neatliko, dalis darbų buvo atlikta nekokybiškai ir atsakovui teko samdyti kitus rangovus šių trūkumų ištaisymui, be to, Sutartyje buvo numatytas atsiskaitymas etapais ir 47 000 Lt galutinė suma turėjo būti rangovui sumokėta „per 5 dienas po įrangos sumontavimo ir paleidimo, pasirašius įrengimų perdavimo - priėmimo aktą“ (2.3. punktas), tačiau toks aktas tarp Sutarties šalių iki šiol nėra pasirašytas.
Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime konstatavo, kad nepaisant tarp Sutarties šalių nesurašyto įrengimų perdavimo - priėmimo akto, ieškovas (rangovas) J. L. įmonė 2005-08-16 Sutartyje nustatytu laiku atliko Sutartimi numatytus projektavimo ir rangos darbus, sumontavo ir paleido įrenginius, pagal Sutarties 3.2. punkto nuostatas (atlikęs pilną įrengimų montažą ir paleidimą) 2006-07-03 atsakovui išrašė PVM sąskaitą faktūrą (Serija LIM Nr. 00183) 177 000 Lt sumai, o atsakovas (užsakovas) UAB „Stipas“ šią PVM sąskaitą faktūrą dalinai apmokėjo (113064 Lt), 2007 m. kovo 7 d. „Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktu“ pripažino 2006-12-31 datai nesumokėtą 73 935,64 Lt skolą rangovui J. L. įmonei bei 2008-11-14 dalį šios skolos (10 000 Lt) sumokėjo, todėl teismas nusprendė, kad ieškovo J. L. įmonės reikalavimas priteisti 63 935,64 Lt skolą yra pagrįstas ir jį patenkino. Atsižvelgdamas į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus (CK 1.5 str.), ieškovo reikalaujamų sutartinių netesybų (delspinigių) sumą nuo 11 636,29 Lt sumažino iki 3 878,76 Lt.
Teisėjų kolegija, įvertinusi visus byloje surinktus įrodymus, apeliacinio skundo ir atsikirtimo į apeliacinį skundą argumentus, sprendžia, kad byla išnagrinėta išsamiai įvertinus visus byloje surinktus įrodymus; pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir teisingas, nes sprendimo išvados atitinka byloje surinktus įrodymus ir priimtas nepažeidžiant materialinės bei procesinės teisės normų reikalavimų; sprendimo motyvai išsamūs ir aiškūs, todėl teisėjų kolegija sutinka su teismo sprendimo motyvais bei išvadomis ir neturi pagrindo šioje nutartyje jų kartoti iš naujo.
Lietuvos Aukščiausias Teismas formuoja praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 10 14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009; 2010 03 16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 02 15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011), kad atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams detaliai nepasisakydamas dėl kiekvieno apeliacinio skundo argumento. Todėl teisėjų kolegija pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.
Teisėjų kolegija sprendžia, jog apelianto UAB „Stipas“ argumentai, kad:
- pirma, tarp užsakovo UAB „Stipas“ ir rangovo J. L. įmonės nepasirašius priėmimo- perdavimo akto, vadovaujantis Sutarties 2.3. punktu, atsakovui neatsirado pareiga mokėti ieškovo reikalaujamos sumos;
- antra, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai 2006-07-03 PVM sąskaitą faktūrą vertino kaip dokumentą, patvirtinantį tinkamą ieškovo įsipareigojimų įvykdymą, o 2007-03-07 „Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą“ vertino kaip atsakovo pripažinimą prievolės sumokėti ieškovui 63935,64 Lt sumą, nes PVM sąskaita faktūra nebuvo pasirašyta atsakovo direktoriaus, o apeliacinio skundo pateikimo metu yra grąžinta ieškovui, be to, pagrindinė PVM sąskaitos faktūros teisinė paskirtis yra buhalterinė - mokestinė, tačiau tai nėra dokumentas, neginčijamai patvirtinantis prekės ar paslaugos faktinį pateikimą, o „Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas“ buvo sudarytas buhalterinių dokumentų, įskaitant ir aukščiau nurodytos PVM sąskaitos faktūros, pagrindu, todėl grąžinus PVM sąskaitą faktūrą minėtame akte esantys duomenys neatitinka tikrovės.
Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, ne tik detaliai įvertino visus nagrinėjamoje byloje surinktus įrodymus (CPK 185 str.), bet įvertino ir tuos įrodymus bei išvadas, kuriuos padarė Šiaulių apygardos teismas 2011 m. lapkričio 16 d. sprendimu atmesdamas UAB „Stipas“ atsakovui J. L. įmonei pareikštą 113 065 Lt ieškinį dėl žalos atlyginimo vykdant tą pačią 2005 m. rugpjūčio 19 d. sutartį. Tiek Šiaulių apygardos teismas, tiek ir minėtą sprendimą peržiūrėjusi Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija, minėtoje byloje surinktų įrodymų pagrindu, pripažino, kad „vien priėmimo-perdavimo akto nebuvimas, dar nerodo, jog atsakovas neįvykdė sutarties ar ją vykdė netinkamai“. Teisėjų kolegija sutiko, kad „skolos akto pasirašymas 2007 metais kovo mėnesį ir dalinis skolos dengimas 2008 m. lapkričio 14 d. rodo, kad ieškovas pripažino atsakovo sutarties įvykdymą ir likusių skolinių įsipareigojimų dengimą pagal jau įvykdytą sutartį“. Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad „nesant darbų perdavimo-priėmimo akto, gali kilti darbų atlikimo laiko, kokybės ir kiti klausimai, tačiau vien šio akto nepateikimas nepaneigia užsakovo teisės į atlyginimą už atliktus darbus, jei darbų perdavimą galima nustatyti kitais įrodymais“ (b. l. 96-101, 102-106). Kadangi civilinė byla pagal UAB „Stipas“ ieškinį atsakovui J. L. įmonei dėl žalos atlyginimo buvo nagrinėjama tarp tų pačių šalių vykdant tą pačią 2005 m. rugpjūčio 19 d. sutartį, tai šiose bylose priimti sprendimai turi prejudicinę reikšmę (CPK 182 str. 2 p.).
Teisėjų kolegija sutinka su ieškovo J. L. įmonės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, kurie pateikti vadovaujantis Kasacinio teismo praktika, kad atsakovas UAB „Stipas“, tvirtindamas, kad J. L. įmonė pagal 2005-08-19 Sutartį netinkamai atliko rangos darbus, naudojosi dviem savo teisių gynimo būdais - teise atsisakyti apmokėti už, neva, netinkamai atliktus darbus, ir teise reikalauti nuostolių, kuriuos sudaro UAB „Stipas“ sumokėta J. L. įmonei suma, atlyginimo. UAB „Stipas“ abu reikalavimus grindė tais pačiais motyvais – kad darbai pagal 2005-08-19 Sutartį Nr. 2005/08-04 atlikti su trūkumais ir nepriimti užsakovo. Kaip jau buvo minėta, Šiaulių apygardos teismas UAB „Stipas“ reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo laikė nepagrįstu ir atmetė, todėl užsakovas, nebegali kartu pasinaudoti kitu savo teisių gynimo būdu ir atsisakyti apmokėti už, neva, netinkamai atliktus darbus. Šie teisių gynimo būdai vertintini kaip alternatyvūs ir negali būti naudojami kartu dėl to paties teisių pažeidimo. Analizuojant CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 6.665 straipsnio 3 dalies normas darytina išvada, kad užsakovas turi teisę pasirinkti vieną iš jose įtvirtintų teisių gynimo būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2011).
Dėl kitų apeliaciniame skunde nurodytų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neturi reikšmės teisingam klausimo išsprendimui.
Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes svarbias kilusio ginčo išsprendimui, surinktus įrodymus ištyrė ir įvertino laikydamasis CPK 176-185 straipsniuose numatytų taisyklių, tinkamai pritaikė procesinės teisės normas ir nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas ir, ir iš dalies patenkindamas ieškinį, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 263 str.), kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.
Pateikdamas apeliacinį skundą atsakovas UAB „Stipas“ turėjo sumokėti 1251 Lt žyminį mokestį Valstybei, tačiau 2013-11-22 mokėjimo nurodymu sumokėjo 500 Lt (b. l. 168), o Šiaulių apylinkės teismo 2013-11-22 nutartimi likusi dalis (751 Lt) buvo atidėta iki apeliacinės instancijos teismas priims šioje byloje procesinį sprendimą (b. l. 169). Todėl, atmetus apeliacinį skundą, iš apelianto (atsakovo) UAB „Stipas“ Valstybei priteistinas 751 Lt žyminis mokestis (CPK 93 str.).
I. J. L. įmonė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą teismui pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 1700 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b.l. 178,179). Atsižvelgiant, kad apeliacinis skundas netenkinamas, tačiau prašoma priteisti suma viršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą 8.11punkte numatytą maksimalų dydį (1,5 MMA), iš atsakovo UAB „Stipas“ ieškovui priteisiamos bylinėjimosi išlaidos mažintinos iki 1500 Lt (CPK 93 str. 1, 3 d., 98 str.).
Kadangi byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, dokumentų siuntimo išlaidų valstybei nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2011 m. spalio 14 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš UAB „Stipas“ (į. k. 145169212, buveinės adresas: Vairo g. 22, Šiauliuose) J. L. įmonei (į. k. 145232552, buveinės adresas: Merkinės g. 9A, Šiauliuose) 1500 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš UAB „Stipas“ (į. k. 145169212, buveinės adresas: Vairo g. 22, Šiauliuose) Valstybei 751 Lt (septynis šimtus penkiasdešimt vieną litą) žyminio mokesčio, jį sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, esančią Swedbank, AB (gavėjo įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5660).