- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-20
- Bylos Nr.
- 2S-363-267/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-07-3-02916-2010-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Burbulienė, Vytautas Kursevičius, Birutė Simonaitienė
- Ieškovas
- Juozo Limanto įmonės
- Atsakovas
- UAB „Stipas“
- Kategorijos
- 110.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Danutė Burbulienė Civilinė byla Nr. 2S-363-267/2011
Teisėjas Jonas Stubrys Teisminio proceso Nr. 2-07-3-02916-2010-3 Procesinio sprendimo kategorija 110.3., 122.4.
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. gegužės 20 d.
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Burbulienės (pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Juozo Limanto įmonės atskirąjį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 29 d. nutarties, kuria pakeistos laikinosios apsaugos priemonės, panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-19-772/2011 pagal ieškovės Juozo Limanto įmonės ieškinį atsakovui UAB „Stipas“ dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė.
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2010-04-09 nutartimi, civilinėje byloje Nr. 2-19-772/2011, iškeltoje pagal ieškovės Juozo Limanto įmonės ieškinį dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo, atsakovui UAB „Stipas“ taikė laikinąsias apsaugos priemonės – areštavo ne didesnei kaip 91 171,84 Lt sumai atsakovui UAB „Stipas“, priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą. Nurodė jam nesant, ar esant nepakankamai areštuoti pinigines lėšas, leidžiant atsiskaityti su ieškove Juozo Limanto įmone, bendrovės darbuotojais ir valstybės bei Sodros biudžetais. Antstolis R. K. 2010-05-13 surašė turto aprašą, pagal kurį ieškovo reikalavimų užtikrinimui areštuotas atsakovui priklausantis pastatas – sandėlis su administracinėmis patalpomis (duomenys neskelbiami). Taip pat antstolis nurodė, kad joks kitas atsakovo turtas, ar skolininkui priklausančios piniginės lėšos nėra areštuotos. Atsakovo UAB „Stipas“ atstovas advokatas A. K. 2011-03-28 pateikė prašymą, kuriuo prašė atnaujinti bylos nagrinėjimą ir panaikinti taikytą laikinąją apsaugos priemonę, teigdamas, kad pagal minėtą teismo nutartį yra areštuotas ir kitas atsakovo turtas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė.
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2011 m. kovo 29 d. nutartimi prašymą patenkino.
Nurodė, kad ieškovės Juozo Limanto įmonės pareikštiems piniginiams reikalavimams užtikrinti pakanka antstolio sudarytame turto apyraše nurodyto nekilnojamojo turto, todėl paskirta laikinoji apsaugos priemonė – turto areštas, keistina kita – įrašu viešame registre dėl nuosavybės perleidimo draudimo, tuo pačiu panaikinant viso kito atsakovui priklausančio turto areštą. Pažymėjo, kad šiam procesiniam veiksmui atlikti, vadovaujantis CPK 166 str. 3 d., nereikalinga atnaujinti sustabdytos bylos nagrinėjimą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė.
Atskiruoju skundu ieškovė Juozo Limanto įmonė prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 29 d. nutartį, išspręsti klausimą iš esmės ir palikti galioti 2010-04-09 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
1. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2011-03-29 nutartį, netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas. Šiaulių miesto apylinkės teismas atsakovo prašymą dėl 2010-04-09 nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ar panaikinimo išnagrinėjo nepranešęs Juozo Limanto įmonei, ir taip ieškovei buvo užkirstas kelias pareikšti savo nuomonę dėl atsakovo pareikšto prašymo.
2. Apeliantės nuomone, teismo nutartis yra nemotyvuota. Teismas visais atvejais privalo motyvuoti savo sprendimą taikyti, pakeisti ar panaikinti laikinąsias apsaugos priemones. Nagrinėjant atsakovo UAB „Stipas“ prašymą pakeisti ar panaikinti jau pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones buvo būtina įvertinti, ar aplinkybės, dėl kurių byloje buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, yra pasikeitusios ar išnykusios.
Atsakovas atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai.
Atskirasis skundas atmestinas.
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Vadovaujantis CPK 146 straipsniu teismas gali dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu pakeisti laikinąją apsaugos priemonę kita. Atsakovas gali nurodyti, kokį konkretų turtą areštuoti, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nesukeltų arba sukeltų kuo mažesnius nuostolius. Laikinosios apsaugos priemonės – konkretaus nekilnojamojo daikto arešto, pakeitimas kito konkretaus daikto areštu, sistemiškai aiškinant teisės normas, plačiąja prasme laikytinas vienos laikinosios apsaugos priemonės pakeitimu kita laikinąja apsaugos priemone (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. birželio 14 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-374/2007). Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, keičiamos ir panaikinamos bet kurioje proceso stadijoje.
Civilinio proceso kodekso 146 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita. Apie tokį prašymą teismas privalo pranešti dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims, kurie dėl tokio prašymo turi teisę pareikšti prieštaravimus.
Atskiruoju skundu ieškovė Juozo Limanto įmonė ginčija teismo nutartį, kuria pakeistos laikinosios apsaugos priemonės, remiantis tuo, jog teismas pažeidė CPK 146 str. 1 d. įtvirtintą procesinės teisės normą, reglamentuojančią prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo nagrinėjimo tvarką. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas atsakovo UAB „Stipas“ prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones išnagrinėjo nepranešęs ieškovei. Dėl šios priežasties konstatuotinas CPK 146 straipsnio 1 dalies pažeidimas. Kolegija, įvertinusi atskirojo skundo, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, bylos medžiagą, sprendžia, kad keisti ar naikinti skundžiamos teismo nutarties dėl nurodyto procesinės teisės normos pažeidimo nėra pagrindo, nes klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo iš esmės išspręstas teisingai. Teismo nutarties panaikinimas vien dėl nurodyto pažeidimo, kuris neįtakoja skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, būtų laikytinas formaliu ir neatitinkančiu pagrindinių civilinio proceso principų, reikalaujančių nagrinėti bylą, taip pat ir atskirus procesinius klausimus vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (Civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 1 d.), taip pat neatitiktų proceso koncentracijos principo (Civilinio proceso kodekso 7 straipsnio 1 dalis), reikalaujančio nagrinėti bylą ar spręsti procesinį prašymą kuo greičiau ir nevilkinti proceso. Proceso teisės normų pažeidimą, negalėjusį lemti teisingo bylos išsprendimo, įstatymų leidėjas pripažįsta formaliu, nesudarančiu pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (nutartį) (CPK 328 straipsnis). Be to, apeliantės procesinės teisės (pateiti atsikirtimus į pareikštą prašymą) pažeidimas pašalintas, nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje.
Apeliantė teigia, kad teismo nutartis yra nemotyvuota, o nagrinėjant atsakovo UAB „Stipas“ prašymą pakeisti ar panaikinti jau pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones buvo būtina įvertinti, ar aplinkybės, dėl kurių byloje buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, yra pasikeitusios ar išnykusios. CPK 148 str. 4 d. leidžia bylą iš esmės nagrinėjančiam teismui taikyti laikinąsias apsaugos priemones – turto areštą (CPK 145 str. 1 d. 1 ir 3 p.), nors ir nėra žinoma konkreti areštuojamo turto sudėtis ir jį identifikuojantys duomenys (pvz., pavadinimas, kodas, buvimo vieta, vertė, kt.). Surasti turtą ir aprašyti areštuotą turtą paprastai pavedama ieškovo, kurio naudai buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, pasirinktam antstoliui. Tokiu atveju iš esmės iki skolininko turto apyrašo sudarymo skolininkui suvaržomos teisės į visą jo turtą. Pagal Turto arešto aktų registro įstatymo 11 str. 2 d., laikino įregistravimo žyma panaikinama, kai antstolis pateikia areštuoto turto apyrašą. Teisėjų kolegija nusprendė, kad pirmosios instancijos teismas pakankamai motyvuotai nutartyje išdėstė, kad paskirta laikinoji apsaugos priemonė – turto areštas, keistina kita, kadangi ieškovės Juozo Limanto įmonės pareikštiems piniginiams reikalavimams užtikrinti pakanka antstolio sudarytame turto apyraše nurodyto nekilnojamojo turto (CPK 145 str. 2 d.). Todėl atskirojo skundo argumentas, kad teismo nutartis yra nemotyvuota, atmestinas.
Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pakeisdamas laikinąją apsaugos priemonę, tinkamai aiškino ir taikė civilinio proceso kodekso 144-152 straipsnių normas ir atsakovo prašymą išsprendė teisingai. Pagrindų panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra (Civilinio proceso kodekso 329, 330, 338 str.). Todėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 29 d. nutartis paliekama nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 p.), o ieškovės atskirasis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 straipsniais,
nutaria:
Palikti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 29 d. nutartį nepakeistą.