- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-18
- Bylos Nr.
- 2-283-186/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01877-2015-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Žironas
- Ieškovas
- D. J.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Žironas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo D. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-5930-232/2015, kuria atsisakyta priimti D. J. ieškinį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas (toliau ir LVAT) 2012 m. rugsėjo 20 d. nutartimi pakeitė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 11 d. sprendimą administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. J. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, ir Valstybės tarnybos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo ir žalos atlyginimo. LVAT panaikino sprendimo dalis, kuriomis: pareiškėjo D. J. atleidimas iš valstybės tarnybos Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisijoje 2011 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. P-106 pripažintas neteisėtu; pareiškėjas D. J. laikytas atleistu iš pareigų pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 297 straipsnio 4 dalį (teismo sprendimu) nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos; priteista iš atsakovės Lietuvos valstybės pareiškėjui D. J. 12 749,61 Lt vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2012 m. vasario 14 d. iki 2012 m. gegužės 11 d., vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2012 m. gegužės 12 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjo dienos, skaičiuojant po 209,01 Lt už kiekvieną darbo dieną, 4 389,21 Lt išeitinė išmoka, 200 Lt neturtinei žalai atlyginti.
2015 m. rugsėjo 21 d. Vilniaus apygardos teisme (toliau ir VAT) gautas ieškovo D. J. ieškinys Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kuriuo prašoma priteisti iš Lietuvos valstybės 58 110,92 Eur turtinei žalai (dėl LVAT neteisėtų veiksmų pripažįstant ieškovo atleidimą iš pareigų teisėtu) atlyginti už laikotarpį nuo 2012-02-14 iki 2015-09-21, taip pat priteisti iš Lietuvos valstybės minėtai turtinei žalai atlyginti po 62,55 Eur už kiekvieną darbo dieną, skaičiuojant nuo 2015-09-22 iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos; jei Vilniaus apygardos teismas šioje byloje nuspręstų, kad nėra pagrindo tenkinti aukščiau nurodyto reikalavimo, prašo priteisti iš Lietuvos valstybės 56 672,23 Eur turtinei žalai (dėl LVAT neteisėtų veiksmų netenkinant ieškovo reikalavimo dėl atleidimo datos nukėlimo) atlyginti už laikotarpį nuo 2012-02-14 iki 2015-09-21, taip pat – priteisti iš Lietuvos valstybės minėtai turtinei žalai atlyginti po 62,55 Eur už kiekvieną darbo dieną, skaičiuojant nuo 2015-09-22 iki teismo sprendimo įsiteisėjo dienos; priteisti iš Lietuvos valstybės 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; priteisti 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2015 m. spalio 5 d. nutartimi ieškinį priimti atsisakė. Teismas vadovavosi LR CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintu draudimu iš naujo nagrinėti teismo išspręstą ginčą, pagal kurį teismas turi atsisakyti priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo ar arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Teismas nurodė, jog šia norma įstatymų leidėjas apsaugo, kad dėl vieno ir to paties ginčo nebūtų priimta kelių teismo sprendimų. Teismas pažymėjo, kad ieškiniu prašoma priteisti žalą ne dėl neteisėtų teismo veiksmų (pvz. procedūrinių pažeidimų, užsitęsusio bylos nagrinėjimo ar kt.), bet iš esmės yra kvestionuojama įsiteisėjusi ir instancine tvarka neskundžiama Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2012-09-20 nutartis. Kadangi ginčas dėl ieškovo atleidimo iš pareigų yra išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje byloje teismas nutarė, kad nauji ginčai dėl to paties dalyko negalimi.
III. Atskirojo skundo argumentai
Ieškovas padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo Vilniaus apygardos teismas 2015 m. spalio 5 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skunde nurodo, kad ieškinys, paduotas VAT ir LVAT išnagrinėtas ieškinys nėra tapatūs pagal ieškinio pagrindą – nes LVAT išnagrinėtoje byloje pareiškėjas ginčijo neteisėtą atleidimą iš darbo, o šioje – reikalauja žalos, padarytos neteisėtais teismo veiksmais. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje pasisakydamas, jog prašoma priteisti žala kildinama ne iš neteisėtų teismo veiksmų (pvz. procedūrinių pažeidimų, užsitęsusio bylos nagrinėjimo ar kt.), sprendė dėl materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybių, kas yra negalima procesinėje ieškinio priėmimo stadijoje.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Byloje sprendžiama dėl ieškinių tapatumo.
Minėta, kad LVAT priėmė galutinį ir neskundžiamą procesinį sprendimą administracinėje byloje, kurioje pareiškėjas D. J. prašė pripažinti neteisėtu jo atleidimą iš darbo valstybės tarnyboje, priteisti vidutinį darbo užmokestį ir neturinės žalos atlyginimą. LVAT šiuos reikalavimus pripažino nepagrįstais. Bendrosios kompetencijos teismui paduotu ieškiniu ieškovas D. J. prašo priteisti žalą, padarytą neteisėtais LVAT veiksmais ir neturtinės žalos atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas ieškinį priimti atsisakė nurodęs, kad dėl to paties ginčo gali būti priimtas tik vienas teismo sprendimas.
Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktą teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu [...]. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-489/2007; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2009; 2011 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-123/2011). Nagrinėjamu atveju aptariamų bylų šalys sutampa.
Ieškinio dalykas yra reikalavimas, kurį ieškovas pareiškia atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Administraciniuose teismuose nagrinėtoje byloje pareiškėjas D. J. prašė priteisti vidutinį darbo užmokestį ir neturinės žalos, kilusios dėl neteisėto atleidimo iš darbo, atlyginimą. Šioje byloje pareikštu ieškiniu ieškovas D. J. prašo priteisti neteisėtais teismo veiksmais padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Nors abiejose bylose reikalaujama dydžiu artimos pinigų sumos, tačiau dėl priverstinės pravaikštos neišmokėtas darbo užmokestis nėra tapatus teismo veiksmais, kaip nagrinėjančios bylą institucijos, galimai padarytai žalai.
Ieškinio dalykas yra susijęs su ieškinio pagrindu – aplinkybėmis, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Administraciniuose teismuose nagrinėtoje byloje reikalavimo pagrindas buvo neteisėti valstybės institucijos veiksmai atleidžiant pareiškėją iš darbo, o šioje byloje – neteisėti teismo veiksmai nagrinėjant bylą dėl neteisėto atleidimo iš darbo. Pareiškimo ir ieškinio pagrindai nesutampa. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, pareiškimą administracinėje byloje ir pateiktą ieškinį pripažino tapačiais, nes padarė išvadą, jog ieškovas nenurodė netinkamų teismo veiksmų nagrinėjant administracinę bylą, o žalos atsiradimą grindžia teismo priimto ir jau galiojančio procesinio sprendimo neteisėtumu. Įstatyme nenumatyta galimybė kitoje byloje pareikštu ieškiniu nuginčyti įsiteisėjusį ir galiojantį teismo sprendimą, tačiau ieškovui pareiškime nurodžius ieškinio pagrindą – neteisėtus teismo veiksmus ir esant kitokiam ieškinio dalykui, nėra procesinio pagrindo ieškinio priėmimo stadijoje spręsti dėl ieškinio tapatumo ir, tuo pačiu, dėl jo pagrįstumo.
Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą nutartyje pasisakė dėl ieškinio esmės ir procesinį įstatymą pritaikė netinkamai, dėl ko byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Tai yra pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį ir perduoti klausimą spręsti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 5 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.