Šiaulių apygardos teismo nutartis

2019-04-30 · Civilinė byla Nr. e2S-319-440/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-04-30
Bylos Nr.
e2S-319-440/2019
Teisminio proceso Nr.
2-23-3-00124-2018-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilija Valantienė
Atsakovas
G. Ž.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-319-440/2019Teisminio proceso Nr. 2-23-3-00124-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.9.1.3.; 3.1.9.5..; 3.3.2.3. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 30 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo G. Ž. atstovo advokato A. J. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2019 m. vasario 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-68-471/2019 pagal atsakovo G. Ž. atstovo advokato A. J. prašymą panaikinti paskirtą baudą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2019 m. vasario 4 d. nutartimi atsakovo G. Ž. atstovui advokatui A. J. paskirta 200 Eur bauda už neatvykimą į teismo posėdį.

Šalies argumentai

2. 2019 m. vasario 18 d. prašymu advokatas A. J. prašė panaikinti paskirtą baudą. Prašyme nurodoma, kad teismo posėdyje negalėjo dalyvauti dėl ligos, susirgo dieną prieš paskirtą teismo posėdį, šeimos gydytoja rekomendavo pirmas tris dienas neišeiti iš gyvenamosios vietos bei reguliariai naudoti vaistus. Kadangi susirgo sekmadienį, neturėjo galimybės apie tai informuoti teismą. Kartu su prašymu pateikia gydytojo išduotą medicininę pažymą.

3. Teismo posėdyje 2019 m. vasario 25 d. advokatas A. J. papildomai paaiškino, kad susirgęs savo gyvenamojoje vietoje neturėjo prieigos prie civilinės bylos medžiagos, o ieškovo atstovės pavardę buvo pamiršęs, dėl ko jos duomenų negalėjo rasti internete, todėl neturėjo galimybės iš anksto apie ligą informuoti priešingą šalį per atstovę.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės 2019 m. vasario 26 d. nutartimi atsakovo G. Ž. atstovo advokato A. J. prašymą tenkino iš dalies. 2019 m. vasario 4 d. nutartimi atsakovo G. Ž. atstovui advokatui A. J. už neatvykimą į teismo posėdį paskirtą 200 Eur baudą sumažino iki 100 Eur.

5. Teismas nurodė, kad advokatui A. J. bauda buvo faktiškai paskirta už neatvykimą į teismo posėdį be svarbių priežasčių, kartu atsižvelgiant į niekuo nepateisinamą nepasinaudojimą galimybe iš anksto apie savo ligą informuoti ieškovą ir jo atstovę. Prie prašymo pridėta medicininė pažyma patvirtina, kad 2019 m vasario 4 d. A. J. į teismo posėdį negalėjo atvykti dėl ligos, t. y. dėl svarbios priežasties. Kadangi jis susirgo vasario 4 d., o posėdis vyko tą pačią dieną 9.30 val. taip pat teismas vertino, kad jis iki teismo posėdžio pradžios neturėjo galimybės pateikti teismui neatvykimo priežastis patvirtinantį dokumentą. Šios aplinkybės sudaro pagrindą paskirtąją baudą mažinti.

6. Dėl A. J. argumentų apie negalėjimą iš anksto informuoti priešingą šalį (ieškovą ir jo atstovę), taip padedant jiems išvengti dėl posėdžio atidėjimo patirtus nepatogumus, teismas konstatavo, kad šie argumentai akivaizdžiai neatitinka ne tik advokato, kuriam keliami padidinti reikalavimai, bet ir kiekvieno rūpestingo proceso dalyvio elgesio (CPK 7 straipsnio 2 dalis) reikalavimų bei kooperacijos principo (CPK 8 straipsnis), todėl nurodė, kad plačiau dėl jų nepasisako.

7. Teismas nurodė, kad dėl aukščiau aptartų motyvų prašymas tenkinamas iš dalies, paskirta bauda sumažinama pusiau, nes paaiškėjo, kad asmuo į posėdį neatvyko dėl svarbių priežasčių ir jas patvirtinančio dokumento pateikti iki posėdžio neturėjo galimybės, tačiau neabejotinai turėjo galimybę apie būsimą neatvykimą iš anksto informuoti kitus asmenis ir to nepadarė (CPK 107 straipsnis).

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

8. Atskiruoju skundu advokatas A. J. prašo panaikinti 2019 m. vasario 28 d. nutartimi paskirtą 100 Eur baudą. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

8.1. A. A. J. susirgo 2019 m. vasario 3 d. (sekmadienį), apie tai nedelsiant informavo telefonu savo atstovaujamąjį G. Ž., kurį paprašė informuoti apie neatvykimo priežastį šalis. Teismo posėdis buvo paskirtas 2019 m. vasario 4 d., tai yra sekančią dieną - pirmadienį 9.30 val. Akivaizdu, kad norint informuoti proceso šalis apie ligą, tai buvo būtina padaryti sekmadienį arba ne vėliau kaip iki 7 val. ryto sekančią dieną. Visus procesinius dokumentus advokatas laiko advokato kontoroje adresu (duomenys neskelbtini). Advokatas teismo posėdžio metu informavo, kad namuose dokumentų, susijusių su byla nelaikė, todėl akivaizdu, kad duomenis apie šalis galėjo sužinoti tik nuvykęs į darbo vietą. Taip pat teismo posėdžio metu nurodė, kad dieną prieš teismo posėdį kai pasijuto blogai bei informavo savo šeimos gydytoją jam buvo labai aukšta temperatūra, todėl akivaizdu vykti į darbovietę neturėjo jokios galimybės. Susiklosčiusių aplinkybių visuma, o ne advokato nerūpestingumas bei jam keliamų padidintų reikalavimų nepaisymas, įtakojo, kad advokatas iš anksto neinformavo proceso šalį apie negalėjimą dalyvauti teismo posėdyje.

8.2. Ne kartą teismo praktikoje yra pasisakyta, kad neatvykimas dėl ligos, atostogos, komandiruotė, šalies atstovo užimtumas kitose bylose ir kiti panašūs atvejai nelaikomi svarbiomis priežastimis ir teismui paliekama diskrecijos teisė vertinti ar konkrečiu atveju, šios priežastys gali būti pripažintos svarbiomis, todėl atsižvelgiant į tai, kad posėdis buvo paskirtas pirmadienio rytą, kitos šalies atstovai nesužinoję teismo pozicijos dėl bylos eigos pagal susidariusią situaciją, vienašališkai negalėjo priimti sprendimo nevykti į teismo posėdį. Teismo poziciją jie galėjo sužinoti tik valandą iki paskirto teismo posėdžio, o atsižvelgiant į tai, kad bylos šalis gyvena ne mažiau kaip 200 km iki bylos nagrinėjimo vietos, todėl netgi žinojimas apie šalies ligą nesuteikė ieškovui ir jo atstovei galimybės nevykti į iš anksto numatytą teismo posėdį. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad advokatas nepažeidė jam keliamų padidintų bei rūpestingo proceso dalyvio elgesio reikalavimų bei kooperacijos principo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus (statyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

10. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta panaikini ieškovo atstovui paskirtą baudą už neatvykimą į teismo posėdį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11. CPK 106 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria baudas CPK numatytais atvejais ir jame nustatyto dydžio. CPK 246 straipsnis reglamentuoja šalių ir jų atstovų neatvykimo į teismo posėdį pasekmes. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyti atvejai, kuomet į teismo posėdį neatvyksta atsakovas, kuriam tinkamai nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą ir jis neturi atstovo, teismas bylos nagrinėjimą atideda. Bylos nagrinėjimas atidedamas taip pat tuo atveju, kai atsakovas bylą veda per atstovą, tačiau į teismo posėdį neatvyksta atsakovas ir jo atstovas ir tinkamai apie teismo posėdžio vietą ir laiką nepranešta atsakovo atstovui. Bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas atsakovo ar jo atstovo prašymu, jeigu jis iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis.

12. Atidėdamas bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę neatvykusiai šaliai paskirti iki trijų šimtų eurų dydžio baudą, jeigu įstatymai nustato šios šalies pareigą dalyvauti teismo posėdyje arba teismas pripažįsta šalies dalyvavimą teismo posėdyje būtinu ir negalima priimti sprendimo už akių (CPK 246 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad baudos skyrimas yra procesinė sankcija, kurios teismas imasi, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti ir siekia, jog byla būtų išnagrinėta teismo vieno posėdžio metu, jeigu tai nekenkia tinkamai išnagrinėti bylą. Dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnis). Pagrindinis principas, leidžiantis šaliai (jos atstovui) išvengti neigiamų procesinių teisinių padarinių neatvykus į teismo posėdį, yra pareiga laiku informuoti teismą apie nedalyvavimą teismo posėdyje ir pateikti įrodymus apie neatvykimą pateisinančias priežastis (CPK 246 straipsnio 2 dalis).

13. Civilinio proceso paskirtis yra užtikrinti greitą ir teisingą civilinės teisės reguliuojamų santykių srityje kylančių ginčų išsprendimą. Ši teisė laiduojama ir ieškovui, ir atsakovui, taip pat kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Laikydamiesi šių principinių nuostatų visi dalyvaujantys byloje asmenys, siekdami nepažeisti kitų, ypač priešingus interesus turinčių asmeniu, teisių ir interesų, privalo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai (CPK 7 straipsnio 2 dalis). Taip yra užtikrinamas civilinio proceso tikslų įgyvendinimas, atskleidžiamas vienas iš svarbiausių procesinių teisių paskirties aspektų – garantuoti operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą.

14. CPK 107 straipsnyje, numatančiame baudos panaikinimo ir sumažinimo tvarką, nėra nustatyti kriterijai, kuriais remiantis sprendžiama dėl baudos panaikinimo, todėl sprendžiant dėl baudos panaikinimo ar jos sumažinimo, turėtų būti vadovaujamasi universaliaisiais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnis).

15. Apeliantas atskirajame skunde teigia, kad norint informuoti proceso šalis apie ligą, tai buvo būtina padaryti sekmadienį arba ne vėliau kaip iki 7 val. ryto sekančią dieną. Visus procesinius dokumentus advokatas laiko advokato kontoroje adresu, kad namuose dokumentų, susijusių su byla nelaikė, todėl akivaizdu, kad duomenis apie šalis galėjo sužinoti tik nuvykęs į darbo vietą. Šie apelianto argumentai vertintini, kaip neįtikinantys, kadangi atsakovo atstovas kontaktinius ieškovo duomenis turėjo galimybę sužinoti iš atsakovo, bet šia galimybe nepasinaudojo. Juolab atsakovo atstovui, kuris neabejotinai privalėjo būti susipažinęs su bylos medžiaga (procesiniuose dokumentuose esančiais dalyvaujančių asmenų rekvizitais), turėjo būti žinoma, kad priešinga šalis ir jos atstovas į Kelmėje vykstantį teismo posėdį atvyksta iš Vilniaus, dėl ko neatvykus atsakovo atstovui ir neįvykus teismo posėdžiui, pastarieji gali patirti nepatogumus. Be to, atsakovo atstovas yra profesionalus teisininkas, todėl spręstina, kad jam žinomos įstatyme numatytos neatvykimo į teismo posėdį pasekmės.

16. Šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo atstovas neabejotinai turėjo galimybę apie būsimą neatvykimą iš anksto informuoti kitus asmenis. Apelianto nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, kad jis išnaudojo visas galimas teisėtas priemones dėl savalaikio informavimo. Todėl konkrečiu atveju yra pagrindo spręsti, kad ieškovo elgesys neatitinka ne tik advokato, kuriam keliami padidinti reikalavimai, bet ir kiekvieno rūpestingo proceso dalyvio elgesio (CPK 7 straipsnio 2 dalis) reikalavimų bei kooperacijos principo (CPK 8 straipsnis). Todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu atsakovo atstovui bauda už neatvykimą į teismo posėdį paskirta pagrįstai, o pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi įvertinęs konkrečias aplinkybes pagrįstai sprendė, jog yra pagrindas tik sumažinti paskirtą baudą, o ne ją panaikinti. Įvertinus tai, kas išdėstyta apelianto argumentai, kad jis nepažeidė jam keliamų padidintų bei rūpestingo proceso dalyvio elgesio reikalavimų bei kooperacijos principo, atmestini kaip nepagrįsti.

17. Kiti atskirojo skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam klausimo išnagrinėjimui neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

18. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį, dėl to skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2019 m. vasario 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Vilija Valantienė