Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

atsakovui G. Ž.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. Š. reikalavimą atsakovui G. Ž. dėl iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos ir atsakovo G. Ž. reikalavimą ieškovui D. Š. dėl daiktų išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Byla pagal reikalavimą dėl iškeldinimo nutrauktina, pagal reikalavimą dėl turto išreikalavimo dalyje byla nutrauktina, likusioje dalyje jis atmestinas.

Vykdomojoje byloje Nr. 41-2335/2016 esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad žemės sklypą su pastatais, esančius (duomenys neskelbtini), tuometinis savininkas K. Ž. 2013 m. liepos 01 d. sutartimi išnuomojo UAB „Baltrix“, atstovaujamai direktoriaus G. Ž., 20 metų laikotarpiui ( 1 t. 111-113 l. ).

Išieškotojas V. J. antstoliui 2016-08-30 pateikė vykdymui Kauno rajono 1-ojo notaro biuro notaro 2016-08-24 įrašą dėl 35.700 EUR pagrindinės sumos ir kitų išlaidų išieškojimo iš skolininko G. Ž. ( 1 t. 1 l. ). Pagal antstolio 2016-11-11 patvarkymą ( 1 t. 19-20 l. ) UAB „Verslo konsultacija“ atliktos nekilnojamojo turto įvertinimo ekspertizės akte Nr. 16/12-07 ( pridedamas atskiras dokumentas ) nurodyta, kad žemės sklypo su pastatais, esančių (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2016-11-15 yra 79.800 EUR ( 1 t. 33-34 l., kt. ). Skolininkui G. Ž. pareiškus prieštaravimus dėl nurodytos vertės ( 1 t. 38-39, 42-43 l. ) pagal antstolio 2017-01-27 patvarkymą ( 1 t. 48-49 l. ) skolininko pasiūlytos UAB „Oberhaus“ atliktos nekilnojamojo turto įvertinimo ekspertizės akte Nr. 2398 EKZ/2017 ( pridedamas atskiras dokumentas ) nurodyta, kad šio turto rinkos vertė 2017-02-03 yra 47.000 EUR ( 1 t. 54-55 l., kt. ). Išieškotojui V. J. pateikus skundą ( 1 t. 60-63 l. ) ir prašymą ( 1 t. 64 l. ) pagal antstolio 2017-03-07 patvarkymą ( 1 t. 65-66 l. ) ekspertės - VĮ Registrų centro Šiaulių filialo darbuotojos - atliktos nekilnojamojo turto įvertinimo ekspertizės akte Nr. ŠIV-15/13946498 ( pridedamas atskiras dokumentas ) nurodyta, kad šio turto rinkos vertė 2017-02-03 yra 64.000 EUR ( 1 t. 79-80 l., kt. ). Turto pardavimo eigoje ( ji šioje byloje neaktuali, todėl neaptariama ) pagal antstolio 2017-08-02 patvarkymą ( 1 t. 153 l. ) paskelbtose elektroninėse varžytinėse turtą už 38.400 įsigijo D. Š. ( 1 t. 154 l. ).

Šiaulių apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2YT- 9863-1028/2017 pagal G. Ž. 2017-09-04 prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių ( 1-5 l. ) ir skundą dėl antstolio veiksmų ( 12-14 l., v/b 1 t. 155-157 l. ) 2017 m. spalio 10 d. nutartimi skundo netenkino ( 30-32 l. ). Ši nutartis palikta galioti Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gruodžio 11 d. nutartimi ( 49-54 l. ). Dėl kitų G. Ž. skundų, tiesiogiai nesusijusių su nagrinėjama byla, ir jų rezultatų ( pvz., 2 t. 196-198, 204-205 l., kt. ) teismas nepasisako. 2017-12-15 antstolis surašė šio turto pardavimo iš varžytinių pirkėjui D. Š. aktą ( 2 t. 248-253 l. ), kurio pagrindu ieškovas tapo turto savininku.

2018 m. vasario 13 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-1755-446/2018 iš G. Ž. bankrutuojančiai UAB „Baltrix“ buvo priteista 11.473,56 EUR žalos atlyginimo, palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos ( nurodomos bylos 35-38 l. ).

Kaip minėta, atsakovui G. Ž. priklausiusi sodyba su pastatais, esanti (duomenys neskelbtini) ( 20-23 l., kt. ), antstolio el. varžytinėse 2017-09-01 buvo parduota ieškovui D. Š. ( v. b. 1 t. 154 l. ) G. Ž. skundą dėl šių antstolio veiksmų Šiaulių apygardos teismas atmetė 2017 m. gruodžio 11 d. nutartimi ( c. b. Nr. 9863 49-54 l. ), kuri įsiteisėjo tą pačią dieną. Iki tol deklaruotą gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), deklaravęs ( tai neginčijama - Lietuvos CPK 187 str. ) G. Ž. taip pat tą pačią dieną savo ir nepilnamečio sūnaus G., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravo (duomenys neskelbtini) ( (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2018-01-09 pažyma Nr. 1 ). Šalių paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais taip pat nustatyta, kad sodybą savo žinion ieškovas D. Š. faktiškai perėmė savo žinion 2018 m. vasario 15 d., kai atvykęs su antstoliu pakeitė dalies pastatų ( gyvenamojo namo ir tvarto ) durų spynas. Atsakovo sūnaus G. gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) vėl deklaruota 2018-02-20 ( 49 l., kt. ), o savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) G. Ž. deklaravo 2018-05-15 ( 130 l. ).

Civilinės bylos Nr. e2-6-471/2017 duomenys patvirtina, kad visuose iki 2018 m. sausio mėn. rašytiniuose įrodymuose ( sutartyse, procesiniuose dokumentuose, kt. – 1 t. 3, 9, 35, 51, 87, 115, 120, 144 l., 2 t. 39, 44, 58 l. ir kt. ) G. Ž. gyvenamoji vieta buvo nurodyta (duomenys neskelbtini), ją jis nurodė ir 2018-01-03 prašyme dėl vykdomojo dokumento išdavimo ( 2 t. 73 l. ), tik 2018-01-23 prašyme savo adresą jau nurodė (duomenys neskelbtini) ( 2 t. 87 l. ).

Atskirai pažymėtina, kad 2015 m. gegužės 04 d. sutartinėje hipotekoje ( prisegta prie v. b. 3 t. viršelio ) nustatyta, kad G. Ž. šeimos gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) ( sutarties 3 l. ) ir draudžiama įkeičiamus daiktus ( tame tarpe namą kaip gyvenamąją patalpą ) apsunkinti daiktinėmis ar kitomis prievolinėmis teisėmis ( sutarties 4 l. ), o būtent tokiais veiksmais laikytinas gyvenamosios vietos deklaravimas joje be kreditoriaus sutikimo ( ką draudė atskiras šalių susitarimas – sutarties 5 psl. ).

Vertindamas akivaizdų datų ( Šiaulių apygardos teismo nutarties, t. y. galutinio sprendimo ginče dėl varžytinių, paskelbimo ir deklaravimo ) sutapimą teismas pilnai sutinka su ieškovo atstovės argumentais, kad a) atsakovas neabejotinai suprato, jog nepalankaus jam sprendimo priėmimo atveju nebebus sodybos savininku, b) jokių objektyvių priežasčių deklaruoti ten gyvenamąją vietą tuo metu jam nebuvo ir jis net nenurodė, c) jo teiginys, jog „taip susitarė su žmona“ yra visiškai deklaratyvus. Todėl pripažįstama, kad deklaravimas buvo susijęs ne su gyvenamosios vietos pakeitimu, o su siekiu užtęsti sodybos perdavimą naujam savininkui, šį priverčiant atsakovą, viešai deklaravusį gyvenamąją vietą ginčo sodyboje, formaliai iškeldinti ( juo labiau – su nepilnamečiu vaiku, kai į procesą įtraukiama vaiko teisių apsaugos institucija ) iš gyvenamosios patalpos teisminiu keliu. Tokį siekį patvirtina ir šalių bendravimo duomenys : „jūs čia registruotas ... mums tada reiktų teismo būdu jus iškraustyti“ ( 2017-12-28 – 53 l. ), „ar jūs jau turite nutartį ... teismo dėl iškraustymo ... turėsite nutartį, tai dienai aš jums ir perduosiu“ ( 2018-01-22 – 55 l. ), „visi klausimai nuo pirmadienio iki penktadienio darbo laiku dalyvaujant advokatui“ ( 2018-02-10 – 58-59 l. ). Vertindamas šiuos duomenis teismas nesutinka su atsakovo atstovo nuomone ( jais nesivadovauti, nes pateiktos tik ištraukos, palankios ieškovui ), kadangi pateiktas visas video ir pokalbių, kurių tikrumo atsakovas neginčija, tekstas ( 52-61 l. ). Be to, tokią atsakovo poziciją patvirtina jo 2018-02-19 pareiškimo policijai turinys ( nurodė, jog ieškovas perėmė sodybą „neturėdamas kaip reikalauja įstatymas teismo nutarties dėl iškeldinimo su joje nurodytais išsikėlimo terminais – 42 l. ). Todėl atsakovo argumentas atsiliepime ( jog jo gyvenamoji vieta ginčo sodyboje buvo deklaruota dar iki varžytinių įvykdymo, dėl ko jam nebuvo ir negalėjo būti žinoma apie šio turto pardavimo ieškovui faktą – 37 l. ) vertinamas ne tik kaip akivaizdžiai neatitinkantis tikrovės, bet ir logiškai nepaaiškinamas.

Tokioje situacijoje ( kai atsakovas su nepilnamečiu sūnumi ginčo sodyboje faktiškai negyveno, bet prieš ieškovui tampant savininku joje specialiai deklaravo gyvenamąją vietą ) teismas vertina, kad siekdamas apginti savo kaip savininko interesus ( Lietuvos CK 1.138 str. ) ieškovas buvo priverstas kreiptis į teismą su reikalavimu dėl iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos ( ieškinyje nurodoma – Lietuvos CK 6.612 str. pagrindu ), nes viešai deklaravus gyvenamąją vietą klausimą dėl asmens gyvenimo ar negyvenimo joje gali išspręsti tik teismas ir tai buvo nulemta atsakovo veiksmų. Proceso eigoje atsakovas savo ir sūnaus gyvenamosios vietos deklaravimą ginčo sodyboje panaikino, jie joje negyvena ( ir, kaip minėta, deklaravimo laikotarpiu negyveno ), t. y. ginčo dėl iškeldinimo nebeliko ( ką dalyvaujantys asmenys pripažįsta, nors pareiškimo dalyje dėl atsisakymo reikalavimo iškeldinti atsakovą ieškovas nepateikė ). Ginčas dėl daiktų sprendžiamas ne nagrinėjant reikalavimą dėl buvusio savininko ir jo šeimos narių iškeldinimo. Todėl dalyje pagal ieškovo reikalavimą civilinė byla nutraukiama : dėl G. Ž. iškeldinimo – pagal pareiškimą dėl ieškinio dalies atsisakymo ( 80-81 l. , Lietuvos CPK 293 str. 4 p. ), dalyje dėl G. Ž. iškeldinimo - atsakovui proceso eigoje reikalavimą patenkinus ( Lietuvos CPK 293 str. 9 p. ).

Reikalavimas dėl daiktų išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo

Nėra ir negali būti ginčo, kad ieškovas varžytinėse įgijo turtą, nurodytą antstolio A. B. 2017-12-15 turto pardavimo iš varžytinių akte Nr. S-17-41-53150 ( v. b. 2 t. 248-250 l. ) – 12 ha. žemės sklypą su gyvenamuoju namu, kiemo rūsiu, viraline, malkine, daržine, tvartu, ūkiniu pastatu, malkine ir kiemo statiniais. Varžytinės vykdytos remiantis ekspertės I. K. atliktos turto vertės ekspertizės aktu, kuriame papildomai nurodyta, kad viralinė, malkinė ( unikalus Nr. ...6042 ), ūkinis pastatas ir lauko tualetas yra nugriauti, tačiau NTR neišregistruoti, vietoje kelių iš jų ant senų pamatų stovi nauji ūkiniai pastatai, kurie neįregistruoti NTR, tačiau naudojami komercinei veiklai ( akto 14 psl. ), turto ( kiekvieno objekto atskirai ) vertė nurodyta 14-je lentelėje ( akto 29 psl. ). Antstolio vykdomas turto pardavimas iš varžytynių yra priverstinis skolininkui priklausančio turto realizavimas, kurio metu nuosavybės teisė į iš varžytynių parduodamą turtą pereina pirkėjui, o nuosavybės perėjimo momentas sutampa su varžytynių akto pasirašymo momentu ( Lietuvos CPK 691, 715 str., LAT 2018-12-19 nutartis Nr. e3K-3-387-421/2018 ).

Kilus ginčui dėl sodybos perdavimo sąlygų, atsakovas ne tik nesuformulavo konkretaus reikalavimo dėl daiktų pasiėmimo, tačiau jo pozicija visą laiką keitėsi. Dar 2017-09-11 raštu ieškovas informavo policiją apie atsakovo planus išleisti vandens telkinį ir išsisemti žuvis, išsivežti laivą ir statinius, išlupti grindis ir kt. ( v. b. 2 t. 177 l. ). 2018-02-19 pareiškime policijai atsakovas nurodė, kad yra neįleidžiamas į patalpas, kuriose yra jo dokumentai, pinigai, kompiuteriai, vertingos dovanos ( 41 l. ), nors tokių daiktų antstolio 2018-02-15 protokole neužfiksuota ( išskyrus neišvardintus dokumentus ir kompiuterio komplektą, kuriuos jis pats atsisakė pasiimti – 17-19 l. ). Vėliau ginčo dėl šių laikytinų itin svarbiais ( dokumentai, pinigai, vertingos dovanos ) daiktų kažkodėl nebeliko ir tokią atsakovo poziciją sunku logiškai paaiškinti. 2018-03-19 atsiliepime į ieškinį atsakovas patvirtino esant ginčą dėl jam priklausančių daiktų atsiėmimo, tačiau šių daiktų vėlgi nenurodė ( 35-38 l. ). Iš ieškovo 2018-04-09 rašto antstoliui matyti, kad tuo metu buvo kilęs ginčas dėl vandens čiaupų su praustuvėmis, elektros jungiklių, rozečių, laiptų, radiatorių, pečių, parketo grindų, hidroforo, sienų dailylenčių, trinkelių takelių, augančių medžių, akmenų, šulinio rentinių pasiėmimo, vandens iš tvenkinio išleidimo ( v. b. 3 t. 357-358, 360-361 l. ). Tik proceso eigoje atsakovas pateikė priešieškinį ( 83-87 l. ) ir vėliau ieškinį ( c. b. Nr. 23783 2-6 l. ), kuriuose reikalavo vienokių daiktų, o patikslintuose 2018-10-23 ( bylos Nr. 23785 83-87 l. ) ir 2018-11-05 ( bylos Nr. 23785 112-116 l. ) ieškiniuose kažkodėl pareiškė reikalavimą ir dėl papildomų daiktų išreikalavimo. Toks atsakovo elgesys ( konkretaus reikalavimo nesuformulavimas ir nepateikimas priešingai šaliai, jo nuolatinis keitimas ), vertintinas kaip nepateisinamai nerūpestingas ( o, kaip minėta, atsakovas yra verslininkas ) arba ( ir tai labiau tikėtina, įvertinus visas bylos aplinkybes ) kaip sąmoningas, siekiant užvilkinti sodybos perdavimą naujajam savininkui.

Kadangi atsakovo prašomi išreikalauti daiktai yra skirtingo pobūdžio, teismas pasisako dėl atskirų jų grupių.

Visų pirma, reikalauti lovos su čiužiniais, stalai, spintelės ( reikalavimas nesukonkretintas ), du kompiuteriai ir laivas-pirtis ( c. b. Nr. 23785 5 l. ) neabejotinai nėra nei žemės sklypo, nei pastatų priklausiniai, dėl jų priklausymo ir perdavimo atsakovui proceso eigoje ginčo nėra. Kiti bylos įrodymai patvirtina, kad reikalavimą dėl jų grąžinimo atsakovas pirmą kartą pareiškė tik 2018-04-30 priešieškinyje ( 83-87 l. ). Tačiau kompiuterius pats atsakovas atsisakė pasiimti dar 2018-02-15, kas užfiksuota antstolio protokole ( „name rasti kompiuteris, vaizduoklis ir klaviatūra; policijos pareigūnams pasiūlius G. Ž. ... atsisako susirinkti pastatuose esančius jo asmeninius daiktus“ – 18 l. ), kuris vertintinas kaip nenuginčytas oficialus dokumentas ( Lietuvos CPK 197 str. 2 ). Kiti įrodymai – atsakovo pripažinimas ilgą laiką vežus iš sodybos ir vietoje pardavinėjus jam priklausančius daiktus ( kempingą, medinę pirtį, baldus buitinę techniką, dalį lovų, pusę kėdžių, gyvūnus ir kt. – parodymai teismo posėdyje ), skelbimas dėl kėdžių pardavimo ( c. b. 23783 59 l. ), šalių bendravimo duomenys ( Š, t. y. Š. – „kada realu tikėtis, kad pasiimsi visus daiktus“ – 55 l., Ž, t. y. Ž. – sudėjau viską į skelbimus“ – 55 l., „į skelbiu.lt. ir gyvuliai, ir lovos, ir kėdės, viskas viskas, kas įmanoma, ir laivas“ – 56 l., Š – „kada planuoji pasiimti asmeninius daiktus? Stalus, baldus ... ir kitus“ – c. b. Nr. 23783 56 l., „tu tą laivą ketini pasiimti su pirtimi ... nes jis man ten maišo“ - c. b. Nr. 23783 61 l., susirašinėjimas dėl derinimo prieš pasiimant daiktus – bylos Nr. 23783 50-58 l., kt. ), tyrimus atlikusių pareigūnų konstatuoti faktai ( jog atsakovas pripažino 2018 m. 02 mėn. išsivežęs stalą, spintelę ir kriaukles – 64 l., 02-18 buvo išvežtas sniego motociklas, atsakovo žmona išsivežė šunis ir bulves – 46 l. ) ir kt. – nepatvirtina, kad šiuos daiktus pasiimti atsakovui būtų trukdoma ir jis šios aplinkybės neįrodė ( Lietuvos CPK 178 str. ). Todėl šiuos daiktus atsakovui atsiėmus byla šioje dalyje nutrauktina Lietuvos CPK 293 str. 9 p. pagrindu ( nes jis reikalavimo neatsisakė – Lietuvos CPK 293 str. 4 p. ).

Neginčijama, kad reikalaujami kalvio darbo laiptų turėklai, laiptų konstrukcijos ir lango grotos, unitazas, elektrinis vandens šildytuvas ( jei tai tas pats, kuris įrengtas ant stogo, nes tai patvirtinančių ar paneigiančių duomenų šalys nepateikė ) ir pastatoma dušo kabina yra sodyboje įrengti ( sumontuoti ) iki varžytinių ir naudojami pagal tiesioginę paskirtį, dėl ko ieškovas atsisakė juos grąžinti, ką patvirtina raštų duomenys ( v. b. 3 t. 357 l., „saulės boileris yra pastato priklausinys“ – c. b. Nr. 23783 54 l., kt. ). Vertindamas reikalavimo juos išreikalauti pagrįstumą teismas pilnai sutinka su ieškovo atstovės nurodytais argumentais, jog jie yra nuolatinai integruoti pastatų priklausiniai ( kitaip klausimas galėtų būti sprendžiamas, jei jie, pvz., būtų tik laikomi sodyboje ), skirti šių pastatų funkcionavimui, t. y. pagrindinio daikto poreikiams tenkinti, ką patvirtina jų techninės savybės ( skirtingai nei, pvz., atsakovo atstovo nurodytas pavyzdys su paveikslu ant sienos, kurių nesieja joks funkcinis ryšys ) ir kiti bylos duomenys ( nurodymas I. K. akte, kad name įrengtas vietinis vandentiekis ir ir nuotekų šalinimas, tik neįregistruotas NTR – akto 13 l. ), juos išmontavus pastatų funkcionavimas būtų akivaizdžiai apsunkintas ( 181-182 l.; LAT 2014-12-16 nutartis Nr. 3K-3-551/2014, kt. ). Todėl plačiau šių argumentų neaptarinėdamas teismas konstatuoja, kad reikalavimas juos išreikalauti yra nepagrįstas ir netenkintinas. Atskirai dėl civilinėje byloje Nr. e2-1755-446/2018 nustatytų aplinkybių ir priimto procesinio sprendimo teismas vertina, kad šioje byloje jie neturi įrodomosios reikšmės. Byloje Nr. 1755 buvo išspręstas ginčas dėl BUAB „Baltrix“ įgyto ir perleisto G. Ž. bei kito asmens nuosavybėn turto vertės atlyginimo. Gi šioje byloje sprendžiamas klausimas dėl viso turto, buvusio sodyboje varžytinių metu ( tame tarpe – ir įgyto iš UAB „Baltrix“ ) nuosavybės; o tai, kokiu būdu šį turtą G. Ž. įgijo ( gavo dovanų iš K. Ž., nupirko pats, perėmė iš UAB „Baltrix“ ir pan. ), neturi reikšmės sprendžiant ginčą su ieškovu.

Dėl 3 lauko pavėsinių, 6 medžio drožinių skulptūrų, daržinės, tvarto su daržine, vasarnamio, malkinės, lauko virtuvės ir 2 lauko tualetų – atskirų ant žemės pastatytų objektų – visų pirma teismas pažymi, kad pavėsinės yra atsakovui perduotos proceso eigoje, o reikalavimo dėl skulptūrų jis atsisakė, todėl šioje dalyje byla nutrauktina ( Lietuvos CPK 293 str. 4 p. ir 9 p. ). Be to, dėl pavėsinių perdavimo ginčo nebuvo dar iki priešieškinio pareiškimo ( susirašinėjimas 2018-04-20 : „ar tas pavesines nugriove važioceu vežti ... Negriovė. Padėsime nusiversti pavėsines“ – c. b. Nr. 23783 53 l., šalių paaiškinimai teismo posėdžių metu, kt. ).

Dėl kitų statinių teismas vertina, kad atsakovas neįrodė ( Lietuvos CPK 178 str. ), jog jie yra laikini. Eekspertės I. K. akte tai nenurodoma; netgi priešingai – jog kad ant kai kurių ( nedetalizuota ) nugriautų, bet neišregistruotų NTR pastatų senų pamatų stovi nauji ūkiniai pastatai, kurie neįregistruoti NTR, tačiau taip pat naudojami komercinei veiklai ( akto 14 psl. ). Taip pat nėra ginčo, kad visi jie turi pamatus ir laikančiąsias konstrukcijas, gali būti išardyti ir išvežti ne kaip atskiri objektai, o kaip statybinės medžiagos ( taip buvo nugriautos ir išvežtos pavėsinės ). Todėl teismas sutinka su ieškovo atstovės argumentu, kad žemės sklypui perėjus ieškovo nuosavybėn tokius ( neįregistruoti NTR ) statinius kaip antraeilius daiktus pagrindinio daikto priklausinius ištinka jo likimas ( Lietuvos CK 4.13 str. ir 4.14 str. 1 d. ). Tokį vertinimą ( Lietuvos CK 4.14 str. 2 d. ) patvirtina ir nuosavybės įgijimo proceso aplinkybės. Sodyba – žemės sklypas su visais jame esančiais pastatais – buvo įkeista 2015 m. gegužės 04 d. sutartine hipoteka ( prisegta prie v. b. 3 t. viršelio ). Joje nustatyta, kad hipotekos objektu laikomi visi žemė sklype esantys ar vėliau atsiradę statiniai ... vandentiekis ir kanalizacija ( papildomas argumentas vertinant atsakovo poziciją dėl jų tariamo nebuvimo ) ir kt. ( sutarties 5 psl. ). Kadangi varžytinės vykdytos šios hipotekos pagrindu, nėra abejonių, kad nupirkdamas įkeistą turtą – žemė sklypą su visais jame įkeitimo metu buvusiais ir vėliau atsiradusiais statiniais - ieškovas įgijo nuosavybę į juos visus.

Pagal LAT suformuotą praktiką parduodant žemės sklypą, kuriame yra pastatų, sutartyje turi būti aptartas nuosavybės teisės į juos perėjimo klausimas. Jeigu šis klausimas sutartyje ( šiuo atveju – varžytinių akte ) neaptartas, laikoma, kad nuosavybės teisė į parduotame žemės sklype esančius pastatus perėjo žemės sklypo pirkėjui Lietuvos CK 6.395 str. 1 d. pagrindu ( LAT 2012-12-30 nutartis Nr. 3K-3-583/2012, kt. ). Todėl atsakovo reikalavimas išreikalauti šiuos statinius yra nepagrįstas ir atmestinas.

Papildomai teismas konstatuoja, kad ginčas dėl įvykusių varžytinių yra galutinai išspręstas Šiaulių apygardos teismo 2017-12-11 nutartimi. Šioje byloje su juo susiję klausimai ( ar turtas įvertintas tinkamai, t. y. jį faktiškai apžiūrėjus, o ne tik pagal NTR duomenis; ar jis parduotas už realią kainą, kaip vertinti NTR duomenų neatitikimą faktinei situacijai, susijusiai su pastatų įrengimu, ar ne atsakovas pats kaltas, kad nesiėmė priemonių ginčo pastatams įregistruoti NTR ir vertinant sodybą įtraukti jų vertę bei kt. ) pakartotinai negali būti sprendžiami ir teismas dėl jų nepasisako.

Dėl baudos paskyrimo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Ieškovo atstovė taip pat prašo paskirti atsakovui 5000 EUR baudą už piktnaudžiavimą procesu. Dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį ... ar pateikė kitą procesinį dokumentą arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius ( Lietuvos CPK 95 str. 1 d. ). Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 d. numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5000 EUR baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui ( Lietuvos CPK 95 str. 2 d. ). Prašymas grindžiamas dviem motyvais : 1. jog atsakovas teikė priešieškinius dėl daiktų išreikalavimo suprasdamas, kad jo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti; 2. jog atsakovas piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis ir vilkino bylos nagrinėjimą deklaruodamas savo ir sūnaus gyvenamąją vietą sodyboje 2017-12-11, nors joje realiai negyveno, ir pradėjo reikšti nepagrįstas pretenzijas dėl daiktų ( 184-185 l. ).

Sutartinės hipotekos sąlygų, kuriomis grindžiamas atstovės prašymas, kaip ir visų kitų įrodymų, įvertinimas yra teismo prerogatyva ( Lietuvos CPK 185 str. ). Todėl konstatuoti, kad atsakovas, žinodamas sutartinės hipotekos turinį, iš anksto turėjo suprasti nesąs turto savininkas ir dėl to reiškė akivaizdžiai ir jam žinomai nepagrįstus reikalavimus, nėra pagrindo. Galima tik manyti, kad tokiu elgesiu ( reikalavimo pareiškimas tik proceso eigoje, jo keitimas ir pan. ) jis iš tiesų siekė sutrukdyti ieškovui netrukdomai naudotis įgytu turtu ( kaip nurodė ieškovas – papildomai pareikalavo 60.000 EUR, o jų negavęs pagrasino ilgu bylinėjimusi, kas faktiškai ir atsitiko ). Tačiau pagal formuojamą praktiką išvados dėl piktnaudžiavimo negali būti grindžiamos prielaidomis ar vadovaujamasi CPK taikoma įrodymų tikėtinumo taisykle ( nurodyta dar LAT 2004-09-29 nutartyje Nr. 3K-3-516/2004 ), jos turi būti įrodytos neginčijamai ( pagal analogiją taikant baudžiamojo ir administracinio proceso normas, reguliuojančias kaltės įrodymą ). Todėl vertinama, kad šiuo pagrindu konstatuoti atsakovo piktnaudžiavimą negalima.

Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis deklaruojant gyvenamąją vietą ginčo sodyboje teismas laiko, kad tokiais veiksmais ( joje negyvendamas, o tik siekdamas užvilkinti ginčą dėl sodybos atlaisvinimo; be to, įtraukdamas nepilnametį vaiką ir pažeisdamas sutartinės hipotekos įsipareigojimą dėl draudimo sudaryti papildomus turto apsunkinimus, tame tarpe – susijusius su gyvenamąją vieta ) atsakovas neabejotinai piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, kas sudaro pagrindą svarstyti baudos jam paskyrimo klausimą. Tačiau kitos bylos aplinkybės - jis sodyboje realiai neapsigyveno, ją ieškovas savo žinion perėmė 2018-02-15, t. y. netrukus praėjus sutartam išsikraustymo terminui ( iki vasario mėn. ), vėliau realiai ginčas vyko tik dėl turto, toje pačioje byloje ginčas buvo sprendžiamas ne atsakovo pasirinkimu, o aukštesnės instancijos teismo sprendimu ( nors ir pagal atsakovo prašymą ) ir kt. – rodo, jog minėti atsakovo veiksmai faktiškai didelės įtakos ieškovo galimybėms naudotis įsigytu turtu neturėjo. Taip pat atsižvelgtina, kad užbaigiant ginčą visos didelio dydžio bylinėjimosi ( visų pirma – atstovavimo ) išlaidos yra priteisiamos iš atsakovo, o ieškovas jų nepatiria. Todėl, įvertinęs atsakovo veiksmus, jų įtaką ieškovo teisių suvaržymui ir bylos baigtį, teismas mano, jog papildomai skirti atsakovui baudą Lietuvos CPK 95 str. pagrindu nėra būtina; šis ieškovo prašymas netenkinamas.

Aukščiau aptarta, kad reikalavimą dėl iškeldinimo ieškovas buvo priverstas pareikšti teisme dėl atsakovo nesąžiningų veiksmų ir jį atsakovas patenkino tik proceso eigoje. Todėl visos ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos šioje bylos dalyje – 75 EUR žyminio mokesčio ( 2 l. ), 250 EUR išlaidų antstoliui už aplinkybių konstatavimo protokolą ( 29 l. ) bei 500 EUR ( 28, 30 l. ), 200 EUR ( 110, 111 l. ), 200 EUR ( 112, 113 l. ), 200 EUR ( 114, 115 l. ) ir 200 EUR ( 160, 161 l. ), viso 1100 EUR, atstovavimo išlaidų pagal atstovės prašymus ( 109, 158 l. ) ieškovui priteisiama iš atsakovo ( Lietuvos CPK 94 str. ).

Pagal reikalavimą dėl daiktų išreikalavimo byla dalyje nutraukiama konstatuojant, jog atsakovui nebuvo pagrindo reikšti reikalavimą ( nes dėl to nebuvo ginčo ), o likusioje dalyje reikalavimas atmetamas, todėl pagal šį reikalavimą atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos jam neatlyginamos, o ieškovo turėtos išlaidos – 800 EUR ( 174, 175 l. ), 300 EUR ( 167, 169 l. ), 200 EUR ( 172, 173 l. ), 200 EUR ( 170, 171 l. ), 200 EUR ( 168, 169 l. ), 200 EUR ( už atstovavimą teismo posėdyje 2019-02-04 ) ir 200 EUR ( 163, 164 l. ), viso 2100 EUR - jam priteisiamos iš atsakovo ( Lietuvos CPK 93 str. ir 94 str. ). Dėl šių išlaidų pažymima, kad įvertinus Lietuvos CPK 98 str. 2 d. nustatytus kriterijus ( reikalavimas pareikštas tik proceso eigoje, keletą kartų tikslintas, šalinti trūkumai, reikalauta daug skirtingo pobūdžio daiktų, byla nagrinėta eilėje posėdžių dėl aukščiau minėtų priežasčių, atsakovo prašymu procesas vyko ne ieškovo gyvenamosios vietos teisme, kas turėjo įtakos atstovavimo išlaidų dydžiui ir kt. ) jas pripažinti esant per didelio dydžio nėra pagrindo. Atsakovo nurodymą mokėjimo dokumente, jog „apmokama už interesų atstovavimą Kelmės r. PK apklausoje ikiteisminio tyrimo byloje Nr. e2-3552-471/2018“ ( 175 l. ) teismas vertina kaip akivaizdų apsirikimą, nes nurodomas būtent šios civilinės bylos numeris. Prašomas atlyginti atstovavimo išlaidas teismo posėdyje 2019-02-04 ( 162 l. ) patvirtinantys dokumentai nepateikti. Tačiau kartu pateikti analogiško dydžio ( kaip ir visuose kituose posėdžiuose ) išlaidas už dalyvavimą posėdyje 2019-01-17 ( taip manytina, nes sąskaita išrašyta 2019-01-16 – 165, 166 l. ) patvirtinantys dokumentai. Kadangi už dalyvavimą šiame posėdyje atlyginti neprašoma ( 162 l.; vėlgi manytina – jog nagrinėjimas atidėtas neatvykus pačiam ieškovui – 145 l. ), vertinama, jog suklysta pateikiant išlaidas patvirtinančius dokumentus ir tokio pat dydžio išlaidos gali būti priteisiamos neatnaujinant įrodymų tyrimo.

Išlaidos, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu ( 1 l., c. b. Nr. 23783 1 l. ), viso 15,96 EUR, valstybei priteisiamos iš atsakovo ( Lietuvos CPK 88 str. 1 d. 3 p. ir 96 str. ).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Civilinę bylą dalyje pagal ieškovo D. Š. reikalavimą atsakovui G. Ž. dėl iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos nutraukti.

Civilinę bylą dalyje pagal atsakovo G. Ž. reikalavimą ieškovui D. Š. dėl daiktų - lovų su čiužiniais, stalų, spintelių, dviejų kompiuterių, laivo-pirties, trijų lauko pavėsinių ir 6 medžio drožinių skulptūrų - išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo nutraukti.

Atsakovo G. Ž. reikalavimą ieškovui D. Š. dėl daiktų - kalvio darbo laiptų turėklų, laiptų konstrukcijų ir lango grotų, unitazo, elektrinio vandens šildytuvo, pastatomos dušo kabinos, daržinės, tvarto su daržine, vasarnamio, malkinės, lauko virtuvės ir 2 lauko tualetų -išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo atmesti.

Priteisti iš G. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), D. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), tris tūkstančius penkis šimtus dvidešimt penkis eurus ( 3525 EUR ) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš G. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei penkiolika eurų 96 ct. (15,96 EUR ) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.