Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2019-03-18 · Civilinė byla Nr. e2-68-471/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-03-18
Bylos Nr.
e2-68-471/2019
Teisminio proceso Nr.
2-23-3-00124-2018-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vidmantas Rudaitis
Ieškovas
D. Š.
Atsakovas
G. Ž.
Advokatai
Arūnas Justeikas, Laimutė Petrait
Civilinė byla Nr. e2-68-471/2019Teisminio proceso Nr. 2-23-3-00124-2018-8Procesinio sprendimo kategorija : 2.1.2.7; 2.4.2.10; 2.4.2.13; 2.6.16.11.1; 3.1.7.6; 3.1.7.8.; 3.1.7.11; 3.2.6.1; 3.2.8.4; 3.2.8.9 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 18 d.Kelmė
Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėjas Vidmantas Rudaitis,sekretoriaujant Ritai Valantiejienei,dalyvaujant ieškovui D. Š.,ieškovo atstovei advokatei Laimutei Petraitienei,

atsakovui G. Ž.

atsakovo atstovui advokatui Arūnui Justeikui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. Š. reikalavimą atsakovui G. Ž. dėl iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos ir atsakovo G. Ž. reikalavimą ieškovui D. Š. dėl daiktų išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas D. Š. pareiškė 2018-02-05 ieškinį ( 3-6 l. ), prašydamas iškeldinti atsakovą G. Ž. su nepilnamečiu sūnumi G. Ž., gimusiu (duomenys neskelbtini), ir jam priklausančiais daiktais iš ieškovui nuosavybės teise priklausančio turto, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Kelmės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui 2018-04-05 išvadoje ( 49-50 l. ) nurodžius, kad nepilnametis G. Ž. ginčo patalpoje negyvena, ieškovas 2018-05-03 pareiškimu ( 80-81 l. ) reikalavimo dėl G. Ž. iškeldinimo atsisakė.

Šalies argumentai

Proceso eigoje atsakovas G. Ž. pateikė 2018-04-30 priešieškinį ( 83-87 l. ), prašydamas išreikalauti iš ieškovo kalvio darbo laiptų turėklus, laiptų konstrukcijas ir lango grotas, unitazą, elektrinį vandens šildytuvą, 4 lovas su čiužiniais, stalus, spinteles, pastatomą dušo kabiną, du kompiuterius, laivą-pirtį, 3 lauko pavėsines ir 6 medžio drožinių skulptūras. Teismui 2018-05-03 nutartimi atsisakius priešieškinį priimti ( 96-97 l. ) atsakovas su ieškiniu, kuriame pareiškė analogišką reikalavimą, 2018-06-11 kreipėsi į Vilniaus apylinkės teismą ( bylos Nr. 2-23783-502/2018 2-6 l. ). Pagal atsakovo atstovo 2018-06-06 prašymą ( bylos Nr. 23785 8-9 l. ) Apeliacinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartimi ( bylos Nr. 23785 27-28 l. ) byla Nr. 23785 buvo prijungta prie bylos Nr. e2-68-471/2019. Tolesnėje proceso eigoje patikslintuose 2018-10-23 ( bylos Nr. 23785 83-87 l. ) ir 2018-11-05 ( bylos Nr. 23785 112-116 l. ) ieškiniuose atsakovas prašė išreikalauti iš ieškovo kalvio darbo laiptų turėklus, laiptų konstrukcijas ir lango grotas, unitazą, elektrinį vandens šildytuvą, pastatomą dušo kabiną, daržinę, tvartą su daržine, vasarnamį, malkinę, lauko virtuvę ir 2 lauko tualetus.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje 2019-02-25 ieškovas D. Š. paaiškino, kad prieš 2017 m. 09 mėn. antstolio organizuotose varžytinėse įsigydamas atsakovui priklausiusią sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), internete apie ją rado daug informacijos, iš kurios buvo matyti, kad tai realiai paslaugas teikianti kaimo turizmo sodyba. Be to, prieš ją pirkdamas buvo nuvykęs į vietą ir pastatus apžiūrėjo, tačiau tik iš išorės, nes kartu buvęs G. Ž. į pastatų vidų jo neįleido. Kaip pastatai buvo įregistruoti NTR, daug nesidomėjo. Iš informacijos internete, varžytinių dokumentuose ir apžiūrėjęs vietoje žinojo, kad viename pastate ( tvarte ) pirmame aukšte buvo pobūvių salė su įranga ( stalais, kėdėmis ir kt. ), virtuvė su maisto gaminimo įranga ir tualetas; antrame aukšte buvo 3 kambariai, tualetas, dušas ir patalpa su daug čiužinių, skirta svečių nakvynei. Kitas namas buvo skirtas svečių apgyvendinimui, jame taip pat buvo nedidelė salė, skirta maždaug iki 15 žmonių. Taip pat sodyboje buvo daug įvairių pagalbinių pastatų. Pagal visus požymius nuolatiniam gyvenimui buvo skirtas tik sargo namelis, o visuose kituose pastatuose nuolatinio žmonių gyvenimo požymių nebuvo. Tai matė nuvykęs į sodybą 2017 m. 09 mėn. jau po varžytinių, kai jį atsakovas pirmą kartą įleido į pastatų vidų.

Su G. Ž. bendrauti pradėjo dar iki varžytinių. Be to, toje vietovėje turi bendrų pažįstamų asmenų. Todėl gerai žino, kad G. Ž. šioje sodyboje niekada negyveno, jis visą laiką gyveno (duomenys neskelbtini), kur pats ieškovas nėra buvęs. Teigia, kad keletą asmeninių daiktų ( kompiuterį, kt. ) G. Ž. į sodybą atsivežė tik prieš įregistruodamas ten savo ir sūnaus gyvenamąją vietą po to, kai Šiaulių apygardos teisme galutinai pralaimėjo ginčą dėl varžytinių.

2017 m. 12 mėn. pabaigoje, jau turėdamas nuosavybės dokumentus, dar kartą atvažiavo į sodybą, kur su atvykusiu atsakovu susitarė, kad šis išsiveš visus savo daiktus ir sodybą atlaisvins iki 2018-02-01. Jis siūlė pasirašyti ir iš anksto paruoštą sodybos perdavimo aktą, bet atsakovas atsisakė, nes jie nesutarė dėl likusių daiktų, už kuriuos atsakovas pareikalavo papildomai sumokėti 60.000 EUR, bet jis ( ieškovas ) atsisakė. Kiek žino, atsakovas 2018 m. 01 mėn. dalį daiktų iš sodybos išsivežė. Tačiau vėl susitikus 2018 m. 02 mėn. pradžioje G. Ž. pasakė, kad yra sodyboje registruotas ir iš jos išsikels tik kai ieškovas turės teismo sprendimą dėl iškeldinimo. Taip pat jis sakė, kad sodyboje viską išgriaus, išleis vandenį, išgaudys žuvis ir pan. Matydamas, kad atsakovas aiškiai vengia atlaisvinti sodybą, dėl jo iškeldinimo kreipėsi į teismą. Be to, 2018 m. 02 mėn. padedamas antstolio dalyvaujant atsakovui perėmė sodybą savo žinion – pakeitė trijų pastatų spynas ir perdavė sodybą savo įgalioto asmens priežiūrai. Prasidėjus teismo procesui atsakovas iš sodybos pradžioje išregistravo sūnų, o vėliau išsiregistravo ir pats. Todėl šiuo metu ieškovui kliūčių naudotis sodyba ( išskyrus besitęsiantį ginčą dėl daiktų ) nebėra, liko neišspręstas tik klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Dėl atsakovo reikalavimo grąžinti neva jam priklausančius daiktus paaiškina, kad nuvykęs į sodybą 2017 m. 12 mėn. pabaigoje ( jau turėdamas nuosavybės dokumentus ) siūlė atsakovui pasirašyti sodybos perdavimo aktą, kurį turėjo paruošęs iš anksto. Taip pat siūlė nupirkti dalį ten buvusių atsakovo daiktų už 5.000 EUR, tačiau atsakovas pareikalavo pirkti visus daiktus už 60.000 EUR. Jis atsisakė, todėl sodybos perdavimo akto nepasirašė; tik susitarė, kad atsakovas visus daiktus išsiveš ir sodybą atlaisvins iki 2018-02-01. Taip pat nesurašė jokio dokumento, kokie atsakovo daiktai tuo metu buvo likę sodyboje, nes jų santykiai buvo geri, jis netrukdė atsakovui pasiimti daiktus ir ginčo dėl to tarp jų nebuvo. Jis net leido atsakovui sodyboje pravesti Naujųjų Metų renginį, kurį atsakovas sakė užplanavęs iš anksto. Žino, kad 2018 m. 01 mėn. atsakovas išvežė iš sodybos nedidelę dalį daiktų ( tame tarpe - nebaigtą medinę pirtį ); dalį daiktų – stalų, kėdžių, indų, buitinės technikos ir kt. - išsivežė jau prasidėjus teismo procesui dėl iškeldinimo 2018 m. 02-03 mėn., dalį ( tame tarpe gyvulius ir kt. ) pardavė pagal skelbimus atvykusiems pirkėjams pačioje sodyboje. Bylos eigoje jie papildomai susitarė, kad atsakovas pasiims dar likusius lovas, čiužinius ir kitus daiktus, kuriuos netrukus pasiėmė, todėl šiuo metu jokių atsakovui priklausančių daiktų sodyboje nebėra. Visą laiką jis atsakovui ne tik nekliudė pasiimti daiktus, bet pats ragino tai padaryti, siūlė pagalbą ir net padėjo dalį jų kraustyti. Į policiją kreipėsi ne dėl to, kad atsakovas vežė savo daiktus, o todėl, kad šis pradėjo tyčia niokoti jam nebepriklausančius pastatus ( išdaužė židinio stiklą, ėmė plėšti pastato apšiltinimo medžiagas ir pan. ). Vykstant teismo procesui 2018 m. 10 mėn. atsakovas dar išsivežė sodyboje buvusį didelį medinį laivą ir tris pavėsines. Visus atsakovo pasiimtus daiktus jis niekada netrukdė pasiimti, tai specialiai vilkino atsakovas, nes prasidėjus ginčams jam buvo pažadėjęs, jog išsikraustymas iš sodybos užtruks labai ilgai. Tai patvirtina ir jo pateikti duomenys, jog atsakovas internete skelbimuose kėdes pardavinėjo po 30 EUR/vnt., nors gamintojo puslapyje tokios naujos kėdės tuo metu kainavo po 18 EUR/vnt.

Varžytinės internetu vyko pagal UAB „Oberhaus“ atliktą turto vertinimą. Susipažinus su pateiktais dokumentais ir susirinkus papildomą informaciją internete jam kaina tiko, todėl sodybą ir nupirko. Kadangi nusipirko visą žemės sklypą su pastatais, tai joje buvę ir kiti neįregistruoti pastatai, kurių šiuo metu atsakovas reikalauja, yra sodybos priklausiniai ir priklauso jam ( ieškovui ). Pavėsinės buvo be pamatų, elektros, lengvai transportuojamos ir jam nereikalingos, todėl jas atsakovui leido išsivežti dar iki teismo ir niekada netrukdė to daryti. Dėl kitų atsakovo reikalaujamų daiktų paaiškina, kad kalvio darbai ( laiptų turėklai, konstrukcijos ir grotos ) jau perkant buvo sumontuoti name, todėl yra pastato priklausiniai, be žalos jam negali būti išardomi ir atsakovui nepriklauso. Analogiškai dušo kabina ir unitazas buvo sumontuoti iki varžytinių, iki šiol naudojami pagal paskirtį ir taip pat atsakovui nepriklauso. Jokio elektrinio vandens šildytuvo pavadinimu „Thermex“ sodyboje nerado. Yra tik sumontuotas ir naudojamas šildytuvas ( jo modelio nežino ) su saulės baterija ant stogo, kuris šiuo metu sugedęs, remontuojamas. Dėl nurodytų motyvų prašo atsakovo reikalavimą išreikalauti patikslintame ieškinyje nurodytus daiktus atmesti.

Šalies argumentai

Ieškovo D. Š. atstovė nurodė, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog atsakovas savo ir nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą ginčo sodyboje deklaravo 2017-12-11, o ieškinys dėl iškeldinimo pareikštas 2018-02-12, visą tą laikotarpį atsakovui nurodant, kad jis su sūnumi sodyboje gyvena ir pateikiant to įrodymus bei atsisakant išsikraustyti. Todėl ieškovas buvo priverstas teisme reikšti reikalavimą dėl atsakovo iškeldinimo. Tik po to atsakovas 2018 m. 02 mėn. išregistravo sūnų, o pats išsiregistravo 2018 m. 05 mėn. Tačiau visą šį laiką tęsėsi ginčai dėl atsakovo turto, esančio sodyboje, išgabenimo. Ieškovas netrukdė atsakovui išsivežti šiam priklausančio turto, netgi ragino ir padėjo tai daryti, ką patvirtina dalies daiktų išvežimas per šį laikotarpį, jų susirašinėjimo turinys, kt. Todėl atsakovo uždelsimas išsikraustyti buvo nulemtas ne ieškovo, o jo paties veiksmų ( tame tarpe – tyčinių ); reikalavimas patenkintas po ieškinio pareiškimo teisme, todėl visas su šiuo reikalavimu susijusias išlaidas ieškovui privalo atlyginti atsakovas.

Šalių susirašinėjimo yra pateikta daug ir jis vienodo turinio – atsakovas visą laiką nurodė „turėti teismo nutartį“, kad jis išsikraustytų, todėl ieškovas buvo priverstas kreiptis į teismą dėl iškeldinimo. Be to, atsakovas su sūnumi sodyboje prisiregistravo tik pralošęs bylą, neturėdamas jokio suinteresuotumo ( net pats negalėjo paaiškinti, kodėl tai padarė ) ir be jokių objektyvių priežasčių, analogiškai ir išsiregistravo, kas patvirtina, jog jo tikslas buvo tik užvilkinti sodybos atlaisvinimo procesą.

Dalyje dėl daiktų išreikalavimo pažymi, kad dėl iki šiol atsakovo pasiimtų daiktų ( lovų, stalų, spintelių, lauko pavėsinių, skulptūrų, laivo ir kt. ) ginčo niekada nebuvo. Ieškovas niekada netrukdė to padaryti, bet pats atsakovas piktybiškai dalies jų neėmė, o dėl dalies net nereiškė siekio pasiimti. Nors šiuos daiktus ( išskyrus lauko skulptūras, kurių atsisakė ) atsakovas pasiėmė jau proceso eigoje, tačiau tik dėl jo paties veiksmų - vengimo juos pasiimti. Todėl vertintina, kad jis pareiškė nepagrįstą ir nesąžiningą reikalavimą, į ką turi būti atsižvelgta sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.

Iki šiol atsakovo reikalaujami daiktai ( metaliniai laiptų turėklai, konstrukcijos ir grotos, unitazas ir dušo kabina ) yra integruoti pastatų priklausiniai, naudojami statinių kaip kaimo turizmo sodybos eksploatavimui; jų ryšys yra nuolatinio pobūdžio, šie daiktai be statinių, kuriuose yra naudojami, neatliktų savo funkcijų, be jų būtų apsunkintas pačių pastatų funkcionavimas. Šiuos daiktus išmontuoti būtų neprotinga, be to, jų vertė įtraukta į parduodamos sodybos vertę ( kas nurodyta turto vertinimo ir apžiūros aktuose ), todėl pagrindo juos perduoti atsakovui nėra. Elektrinio šildytuvo sodyboje išvis nėra ir atsakovas to neįrodė.

Reikalaujami pastatai yra nekilnojamieji daiktai. Jų negalima perkelti neišardant ( ką pripažino pats atsakovas ), o tai pakeistų jų paskirtį ir vertę. Be to, šie pastatai yra tik žemės sklypo, kurį įsigijo ieškovas, priklausiniai, nes neįregistruoti NTR. Todėl jie pagal įstatymus priklauso ieškovui, o atsakovas nepagrindė, jog yra jų savininkas. Pagal atsakovo su varžytines iniciavusiu kreditoriumi sudarytą įkeitimo sutartį visi žemės sklype esantys ir būsimi priklausiniai, tame tarpe – vėliau atsiradę statiniai – buvo įkeisti kreditoriui, o vėliau išvaržyti. Todėl atsakovas nėra šių daiktų savininkas ir neturi jų išreikalavimo teisės, dėl ko jo reikalavimas atmestinas, o jam už piktnaudžiavimą vadovaujantis Lietuvos CPK 95 str. skirtina bauda. Be to, atsakovas turėjo pareigą pastatus įregistruoti ir rūpintis, kad jie varžytinėse būtų parduoti kuo didesne kaina, tačiau to nepadarė, todėl pats yra kaltas dėl susidariusios situacijos. Pavėsines ieškovas atidavė, nes jam jos nebuvo reikalingos, tačiau tai nereiškia, kad jis privalėjo atiduoti ir kitus pastatus, kurie atsakovui nepriklauso.

Atsiliepimas

Atsakovas G. Ž. 2018-05-03 teismo posėdyje paaiškino, kad ginčo sodyba jam priklausė apie 10 metų ir ieškovui buvo parduota tik 2017 m. 12 mėn., nes 2017 m. 09 mėn. vykusias antstolio organizuotas varžytines jis apskundė Šiaulių apygardos teismui. Šioje sodyboje jis gyveno ilgą laiką ir tai, kad joje gyvenamąją vietą deklaravo 2017 m. 12 mėn., yra tik „sutapimas dėl datos“ ( cituojama ). Pardavus sodybą atvykęs ieškovas atsivežė perdavimo aktą, kurį jis ( atsakovas ) atsisakė pasirašyti ir ieškovui pasakė, kad išsivežęs visus jam priklausančius daiktus tą pačią dieną išsiregistruos. Po to jis iš sodybos palaipsniui vežė įvairius daiktus ( išsivežė kubilą, metalo laužą ir kt. ), tačiau 2018-02-07 su policija ir antstoliu atvykęs ieškovas jį iš sodybos išvarė, pakeitė pastatų spynas ir iki šiol neatiduoda įvairių daiktų ( dušo kabinų, lovų ir kt. ). Sodybai priklauso 12 ha. žemės, taip pat yra 12 pastatų; iš jų dalis laikini ir dėl jų iki šiol tęsiasi ginčas. Sodybą buvo išnuomojęs įmonei „Baltrix“ ( kurios direktorius yra jis pats ), įmonė teikė kaimo turizmo paslaugas. Dalis jam priklausančių daiktų sodyboje yra iki šiol. Todėl išsikelti sutinka tik po to, kai šie daiktai jam bus grąžinti.

2019-02-25 teismo posėdyje atsakovas G. Ž. paaiškino, kad jam apie 10 m. priklausančioje ginčo sodyboje (duomenys neskelbtini) renginiai vykdavo tik maždaug 2 kartus per metus, o jis joje faktiškai gyveno - dažnai atvykdavo dirbti įvairių darbų, nakvodavo, kada tik panorėdavo ir t. t. Ten buvo jo maisto, rūbų, sodyboje augino bulves, laikė vištas, avis, lamas ir pan. Anksčiau jo gyvenamoji vieta buvo deklaruota (duomenys neskelbtini) ( šis namas priklauso jam su žmona ), tačiau pablogėjus santykiams su žmona susitarė, kad jis su sūnumi Gyčiu išsikraustys gyventi atskirai, todėl ir deklaravo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Datų ( Šiaulių apygardos teismo nutarties ir deklaravimo ) sutapimas yra tik atsitiktinumas. Jis su sūnumi G. iš tiesų realiai gyveno toje sodyboje. Sūnų iš sodybos išregistravo 2018 m. 02 mėn., kad „nebūtų ginčo“ ( cituojama ). Šiuo metu sūnus gyvena nuosavame bute (duomenys neskelbtini). Visus 2017-2018 mokslo metus sūnus lankė (duomenys neskelbtini) mokyklą (duomenys neskelbtini). 2017 m. 12 mėn. atvykęs D. Š. jam liepė per sausio mėn. išsikraustyti i siūlė pasirašyti sodybos perdavimo aktą, tačiau jis atsisakė, nes už sodyboje likusius įvairius daiktus prašė 60.000 EUR, o ieškovas sutiko mokėti tik 3.000 EUR. Taip kilo ginčas dėl daiktų. Todėl jis pasakė, kad išsiregistruos tik kai išsiveš paskutinį daiktą. Kodėl išsiregistravo 2018 m. 05 mėn. ( kai ne visi daiktai, jo teigimu, buvo grąžinti ), nepaaiškina.

Šiuo metu yra deklaravęs gyvenamąją vietą ir gyvena (duomenys neskelbtini), kur nuomoja patalpą. Be to, sodyboje buvo leidęs gyventi nelaimę patyrusiam asmeniui, kuris prarado būstą. Jam leido pasistatyti vadinamąjį sargo namelį, kuriame žmogus gyveno, susipirko baldus ir įvairius daiktus. Jam buvo pažadėjęs, kad tame namelyje galės gyventi iki gyvenimo pabaigos, tačiau ieškovui užvaldžius sodybą šį asmenį teko iškraustyti. Dėl atsakovo neišsikraustymo iš sodybos be ginčo yra kaltas pats ieškovas, kuris jam neatidavė ieškovo nenupirktų ir todėl šiam nepriklausančių daiktų; be to, reikalavo išsikraustyti per greitai, nes iš sodybos reikėjo išvežti labai daug sukaupto turto.

Dėl savo reikalavimo grąžinti daiktus paaiškina, kad ieškovas į sodybos patalpas pirmą kartą pateko tik 2017 m. 12 mėn., nes jo be nuosavybės dokumentų neįsileido. Tuo metu jis jau tvarkėsi daiktus ir ruošėsi kraustytis. Po Naujųjų Metų jie susitarė, kad jis išsikraustys per mėnesį, todėl toliau vežėsi daiktus – patalynę, maistą ir kt., tačiau visko išsivežti per mėnesį nespėjo, nes sodyboje buvo sukaupęs labai daug turto. Tuo metu išsivežti turtą ieškovas jam netrukdė. 2018 m. 02 mėn. vietoje pagal skelbimus pardavė gyvulius ( avis, lamas ir arklius ). Iki prasidedant bylinėjimuisi taip pat išsivežė kempingą ant ratų ( 11 vietų miegamąjį namą ), pradėtą statyti medinę pirtį, baldus, buitinę techniką, dalį lovų, pusę kėdžių, patalynę. Jau prasidėjus bylinėjimuisi išpardavė pašarus ir gyvulius, o rudenį pagal susitarimą išsivežė medinį laivą, 3 pavėsines ir dalį malkų. Tačiau bylinėjimosi laikotarpiu išsivežti turtą jam ieškovas trukdė, nes jam atvykstant pastoviai kviesdavo policiją. Šiuo metu visus jam priklausančius daiktus, išskyrus reikalaujamus patikslintame ieškinyje, yra išsivežęs. Dėl šių daiktų paaiškina, kad kalvio darbo daiktai, boileris, unitazas, dušo kabina ir vandens šildytuvas buvo įgyti ir priklausė UAB „Baltrix“, kuri juos įrengė ir naudojo iš jo nuomotoje sodyboje dar iki jos pardavimo iš varžytinių. Vėliau bendrovė bankrutavo. Kitoje byloje šių daiktų vertė pinigais bendrovei buvo priteista iš jo kaip iš direktoriaus, todėl jis tapo šių daiktų savininku. Jie visi nėra ieškovo įgytų pastatų priklausiniai, gali būti paimti be žalos pastatams, todėl nori juos susigrąžinti. Reikalaujamus jam perduoti pastatus pastatė jis taip pat iki varžytinių. Visi šie pastatai varžytinėse ieškovui nebuvo parduoti, nes nebuvo įregistruoti NTR. Jie yra laikini statiniai ( be pamatų, juos galima lengvai išmontuoti ir pergabenti į kitą vietą ), todėl nori juos pasiimti – išardyti ir išsivežti. Šių pastatų NTR neįregistravo, nes turėjo daug darbo ir nespėjo. Prasidėjus ginčams su ieškovu šiam raštiško reikalavimo grąžinti daiktus nepateikė ir jokių atsakovų raštiškų atsisakymų tai padaryti negavo. Prašo jo reikalavimą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovo G. Ž. atstovas nurodė, kad ieškovui ginčo sodyboje priklauso tik tai, ką jis įsigijo varžytinių metu, o visas kitas turtas priklauso atsakovui. Atsakovas sodyboje deklaravo gyvenamąją vietą būdamas jos savininku, t. y. teisėtai, ir tokiais veiksmais jokių įstatymų reikalavimų nepažeidė. Surinkti įrodymai patvirtina, kad jis sodyboje gyveno apie 10 metų, ten buvo jo asmeniniai daiktai, maistas, auginamos daržovės, naminiai gyvūnai ir pan. Todėl nėra pagrindo teigti, kad jis ten tik specialiai deklaravo gyvenamąją vietą. Jis nuo susitarimo su ieškovu momentu vežėsi iš sodybos savo turtą, tačiau ieškovo nustatyto vieno mėnesio laikotarpio tam nepakako, nes turto buvo labai daug. Gi ieškovas nesuteikė jam daugiau laiko, o 2018 m. 02 mėn., padedamas antstolio ir policijos, atsakovą iš sodybos išvarė ir vėliau šiam trukdė pasiimti turtą, dėl ko atsakovas buvo priverstas pareikšti reikalavimą dėl turto išreikalavimo. Be to, vos pasibaigus sausio mėnesiui ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuris, tikėtina, buvo paruoštas dar anksčiau. Tai patvirtina, kad ieškovas nesistengė išspręsti ginčo geruoju. Ieškovo pateiktais susirašinėjimo duomenimis vadovautis negalima, nes susirašinėjimas yra emocinio pobūdžio dalykas; be to, neaiškus viso bendravimo kontekstas, o pateiktos tik ieškovo atrinktos jo dalys. Visi ikiteisminiai tyrimai atsakovo atžvilgiu yra nutraukti, kas patvirtina, kad ieškovas jam trukdė pasiimti daiktus ( neįleido į sodybą, rašė pareiškimus policijai ), o atsakovas jokių neteisėtų veiksmų neatliko. Be to, atsakovas iš sodybos buvo iškraustytas 2018 m. 02 mėn. ir jau tada ieškovas galėjo nutraukti bylą dėl iškeldinimo, tačiau to nepadarė, todėl jis pats kaltas dėl susidariusių bylinėjimosi išlaidų.

Dėl atsakovo reikalavimo nurodo, jog parduodamo turto kaina buvo nustatyta pagal ekspertizės duomenis ir varžytinių akte aiškiai nurodyta, koks turtas yra parduodamas. Ekspertizės akto 15 psl. nurodyta, jog turtas įvertintas pagal NTR duomenis. Šie duomenys neatitiko tikrovės ( įregistruoti ūkiniai pastatai, nors faktiškai jie buvo įrengti naudojimui kaimo turizmo reikmėms ), dėl ko sodyba parduota pusvelčiui. Pačiame varžytinių akte nurodyta, kad dalis perkamų pastatų yra nugriauti, o atsakovo reikalaujami pastatai nebuvo nupirkti, todėl ieškovas neturi jokių teisių į juos ir privalo grąžinti ieškovui.

Dėl atsakovo reikalaujamų kilnojamųjų daiktų nurodo, kad varžytinėse pastatas buvo parduotas kaip neįrengtas tvartas ( be elektros, 2-o aukšto ir kt. ). Todėl visi šie daiktai nėra tvarto įranga, jų ieškovas nenupirko, jie jam nepriklauso, gali būti be žalos pastatui išmontuoti ir privalo būti grąžinti atsakovui. Prieš perimant sodybą savo žinion ir pakeičiant spynas ieškovas ten esančio turto apyrašo nesudarė. Todėl turto dingimo atveju ( jei, pvz., dingo šildytuvas ) jis yra už tai atsakingas ir privalo atsakovui atlyginti nuostolius. Reikalaujami grąžinti pastatai nebuvo įregistruoti NTR, todėl pagal įstatymus jie nėra laikomi nekilnojamuoju turtu. Visi šie pastatai yra tokios pat konstrukcijos bei gali būti išardyti kaip ir grąžintosios pavėsinės, kas patvirtina reikalavimo teisingumą. Todėl prašo atsakovo reikalavimą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Byla pagal reikalavimą dėl iškeldinimo nutrauktina, pagal reikalavimą dėl turto išreikalavimo dalyje byla nutrauktina, likusioje dalyje jis atmestinas.

Vykdomojoje byloje Nr. 41-2335/2016 esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad žemės sklypą su pastatais, esančius (duomenys neskelbtini), tuometinis savininkas K. Ž. 2013 m. liepos 01 d. sutartimi išnuomojo UAB „Baltrix“, atstovaujamai direktoriaus G. Ž., 20 metų laikotarpiui ( 1 t. 111-113 l. ).

Žemesnės instancijos teismas

Raseinių apylinkės teismo 2014 m. liepos 22 d. sprendimu nutraukus santuoką tarp S. Ž. ir K. Ž. šis turtas atiteko K. Ž. nuosavybėn ( 1 t. 120-123 l. ); šis jį 2014 m. lapkričio 03 d. sutartimi dovanojo G. Ž. ( 1 t. 124-139 l. ).

Išieškotojas V. J. antstoliui 2016-08-30 pateikė vykdymui Kauno rajono 1-ojo notaro biuro notaro 2016-08-24 įrašą dėl 35.700 EUR pagrindinės sumos ir kitų išlaidų išieškojimo iš skolininko G. Ž. ( 1 t. 1 l. ). Pagal antstolio 2016-11-11 patvarkymą ( 1 t. 19-20 l. ) UAB „Verslo konsultacija“ atliktos nekilnojamojo turto įvertinimo ekspertizės akte Nr. 16/12-07 ( pridedamas atskiras dokumentas ) nurodyta, kad žemės sklypo su pastatais, esančių (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2016-11-15 yra 79.800 EUR ( 1 t. 33-34 l., kt. ). Skolininkui G. Ž. pareiškus prieštaravimus dėl nurodytos vertės ( 1 t. 38-39, 42-43 l. ) pagal antstolio 2017-01-27 patvarkymą ( 1 t. 48-49 l. ) skolininko pasiūlytos UAB „Oberhaus“ atliktos nekilnojamojo turto įvertinimo ekspertizės akte Nr. 2398 EKZ/2017 ( pridedamas atskiras dokumentas ) nurodyta, kad šio turto rinkos vertė 2017-02-03 yra 47.000 EUR ( 1 t. 54-55 l., kt. ). Išieškotojui V. J. pateikus skundą ( 1 t. 60-63 l. ) ir prašymą ( 1 t. 64 l. ) pagal antstolio 2017-03-07 patvarkymą ( 1 t. 65-66 l. ) ekspertės - VĮ Registrų centro Šiaulių filialo darbuotojos - atliktos nekilnojamojo turto įvertinimo ekspertizės akte Nr. ŠIV-15/13946498 ( pridedamas atskiras dokumentas ) nurodyta, kad šio turto rinkos vertė 2017-02-03 yra 64.000 EUR ( 1 t. 79-80 l., kt. ). Turto pardavimo eigoje ( ji šioje byloje neaktuali, todėl neaptariama ) pagal antstolio 2017-08-02 patvarkymą ( 1 t. 153 l. ) paskelbtose elektroninėse varžytinėse turtą už 38.400 įsigijo D. Š. ( 1 t. 154 l. ).

Šiaulių apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2YT- 9863-1028/2017 pagal G. Ž. 2017-09-04 prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių ( 1-5 l. ) ir skundą dėl antstolio veiksmų ( 12-14 l., v/b 1 t. 155-157 l. ) 2017 m. spalio 10 d. nutartimi skundo netenkino ( 30-32 l. ). Ši nutartis palikta galioti Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gruodžio 11 d. nutartimi ( 49-54 l. ). Dėl kitų G. Ž. skundų, tiesiogiai nesusijusių su nagrinėjama byla, ir jų rezultatų ( pvz., 2 t. 196-198, 204-205 l., kt. ) teismas nepasisako. 2017-12-15 antstolis surašė šio turto pardavimo iš varžytinių pirkėjui D. Š. aktą ( 2 t. 248-253 l. ), kurio pagrindu ieškovas tapo turto savininku.

2018 m. vasario 13 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-1755-446/2018 iš G. Ž. bankrutuojančiai UAB „Baltrix“ buvo priteista 11.473,56 EUR žalos atlyginimo, palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos ( nurodomos bylos 35-38 l. ).

Reikalavimas dėl iškeldinimo

Kaip minėta, atsakovui G. Ž. priklausiusi sodyba su pastatais, esanti (duomenys neskelbtini) ( 20-23 l., kt. ), antstolio el. varžytinėse 2017-09-01 buvo parduota ieškovui D. Š. ( v. b. 1 t. 154 l. ) G. Ž. skundą dėl šių antstolio veiksmų Šiaulių apygardos teismas atmetė 2017 m. gruodžio 11 d. nutartimi ( c. b. Nr. 9863 49-54 l. ), kuri įsiteisėjo tą pačią dieną. Iki tol deklaruotą gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), deklaravęs ( tai neginčijama - Lietuvos CPK 187 str. ) G. Ž. taip pat tą pačią dieną savo ir nepilnamečio sūnaus G., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravo (duomenys neskelbtini) ( (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2018-01-09 pažyma Nr. 1 ). Šalių paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais taip pat nustatyta, kad sodybą savo žinion ieškovas D. Š. faktiškai perėmė savo žinion 2018 m. vasario 15 d., kai atvykęs su antstoliu pakeitė dalies pastatų ( gyvenamojo namo ir tvarto ) durų spynas. Atsakovo sūnaus G. gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) vėl deklaruota 2018-02-20 ( 49 l., kt. ), o savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) G. Ž. deklaravo 2018-05-15 ( 130 l. ).

Civilinės bylos Nr. e2-6-471/2017 duomenys patvirtina, kad visuose iki 2018 m. sausio mėn. rašytiniuose įrodymuose ( sutartyse, procesiniuose dokumentuose, kt. – 1 t. 3, 9, 35, 51, 87, 115, 120, 144 l., 2 t. 39, 44, 58 l. ir kt. ) G. Ž. gyvenamoji vieta buvo nurodyta (duomenys neskelbtini), ją jis nurodė ir 2018-01-03 prašyme dėl vykdomojo dokumento išdavimo ( 2 t. 73 l. ), tik 2018-01-23 prašyme savo adresą jau nurodė (duomenys neskelbtini) ( 2 t. 87 l. ).

Vykdomojoje byloje Nr. 41-2335/2016 esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad jau po įvykusių varžytinių dokumentuose G. Ž. savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nurodė 2017-09-04 skunde ( 1 t. 155 l. ), 09-11 d. prašymuose ( 2 t. 162, 165 l. ), 09-13 d. skunde ( 2 t. 167 l. ), 09-20 d. pareiškime ( 2 t. 186 l. ) ir prašyme ( 2 t. 187 l. ), 12-01 prašyme ( 2 t. 208 l ) ir net 2018-01-08 prašyme ( 3 t. 306 l. ), o 2018-09-03 prašyme ją nurodė (duomenys neskelbtini) ( 3 t. 457 l. ). Ten pat ( (duomenys neskelbtini) ) ją G. Ž. nurodė dokumentuose civilinėje byloje Nr. 2YT- 9863-1028/2017 ( 1, 35 l., kt. ).

Šie duomenys ( daugybė paties G. Ž. rašytų dokumentų ) patvirtina, kad jis iki 2018 m. sausio mėn. savo gyvenamąją vietą viešai nurodė tik (duomenys neskelbtini). Jokių savo teiginius ( jog ilgą laiką gyveno ir ginčo sodyboje ) patvirtinančių įrodymų atsakovas nepateikė ( Lietuvos CPK 178 str. ). Nustatyta, jog jis nuosavybės teise priklausančią sodybą buvo išnuomojęs savo vadovaujamai bendrovei „Baltrix“, kuri vykdė kaimo turizmo veiklą; be to, sodyboje nuolatinai gyveno sargas A. V.. Todėl faktą dėl sodyboje buvusių daiktų ( baldų, virtuvės įrangos, kt. ), naminių gyvūnų ( šunų, arklių, kt. ), pasėlių ( pažymėtina - jie buvo 12 ha. žemės sklype ) teismas vertina kaip įrodymą ne dėl atsakovo nuolatinės gyvenamosios vietos ( kaip teigia jis ir atstovas ), o būtent dėl įprastinės tokio pobūdžio ( kaimo turizmo sodybos ) veiklos vykdymo. Pažymėtina, kad greta šių daiktų, kuriuos teismas vertina asmeniniais nuosavybės prasme, neužfiksuota jokių asmeninių daiktų, būdingų asmens nuolatinei gyvenamajai vietai ( tik šiam asmeniui skirti kasdieniai rūbai, maisto įrankiai, vaistai, įvairios smulkmenos ir kt. ).

2018-02-15 antstolio S. U. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole visi užfiksuoti asmeniniais įvardinti daiktai ( kėdės, stalai, lovos ir kt., išskyrus kompiuterio komplektą ) pagal savo paskirtį taip pat laikytini patvirtinančiais ne konkretaus asmens nuolatinę gyvenamąją vietą, o skirti būtent kaimo turizmo sodybos veiklai ( 21 kėdė vienoje ir 35 kėdės kitoje patalpoje, 6 čiužiniai ir t. t. ). Analogiškai teismas vertina atsakovo pripažinimą, kad „lovų buvo daug, todėl jis kurioje sugalvodavo, toje ir miegodavo“, kas akivaizdžiai nebūdinga nuolatinei gyvenamajai vietai, kurioje asmuo turi asmeninius, t. y. tik jam skirtus daiktus, o tokių protokole neužfiksuota. Dėl kompiuterio teismas pažymi, kad šis daiktas įprastai laikytinas itin asmeninio pobūdžio, tačiau konkrečios bylos aplinkybės ( jo ne tik palikimas sodyboje, bet ir atsisakymas pasiimti, kaip nurodyta antstolio protokole ) leidžia daryti išvadą, jog kompiuteryje nebuvo nei reikalingos kasdienei veiklai, nei reikšmingos asmeninės informacijos ( sunku įsivaizduoti, kaip atsakovas, būdamas verslininkas, kompiuterį su tokia informacija dėl visiškai nesuprantamų priežasčių atsisakytų pasiimti ir paliktų sodyboje, kurią savo žinion perima kitas asmuo ). Todėl vertinama, kad šis kompiuteris negalėjo būti skirtas atsakovo nuolatiniam naudojimui. Žymiai labiau tikėtina, jog nenaudojamas kompiuteris buvo paliktas sodyboje su tikslu pagrįsti atsakovo versiją ( jog jis sodyboje gyvena ir ten yra jo asmeniniai daiktai, tarp jų – ir kompiuteris ). Atsakovo 2018-02-19 pareiškime policijai ( 40-42 l. ) nurodytų kaip patalpose buvusių asmeninių daiktų – dokumentų, pinigų ir vertingų dovanų ( išskyrus kompiuterį, dėl kurio pasisakyta aukščiau, ir nenurodomus dokumentus, kuriuos jis kažkodėl atsisakė pasiimti ) – egzistavimą patvirtinančių įrodymų taip pat nėra. Šios aplinkybės patvirtina ieškovo teiginius, jog keletą kartų lankydamasis sodyboje dar iki jos perėmimo savo žinion jis matė asmens nuolatinio gyvenimo požymius tik sargo namelyje, o kituose pastatuose buvo daiktai, skirti sodybos nuomai. Tai patvirtino paties G. Ž. sargo ( todėl jį laikyti suinteresuotu duoti atsakovui nepalankius parodymus asmeniu nėra pagrindo ) A. V. parodymai, užfiksuoti policijos tyrėjo 2017-09-15 nutarime ( jog sargas nuo 2017 m. pavasario pastoviai gyvena sodyboje, o savininkas G. Ž. gyvena (duomenys neskelbtini) ir į sodybą atvyksta retkarčiais – v. b. 2 t. 177-178 l. ). Atkreiptinas dėmesys, kad į sodybą ne kartą atvykstant policijos ar kitiems pareigūnams G. Ž. joje nebuvo randamas ( pzv., 2017-09, diena nenurodoma, nuvykus policininkui M. Matijošaičiui – v. b. 2 t. 178 l., 2018-02-15 nuvykus antstoliui S. U. - 1 t. 17-19 l., nuvykus antstoliui A. B. – 65 l. ir kt. ). Tai, kad G. Ž. sodyboje negyveno, patvirtina VTAS išvadoje užfiksuoti (duomenys neskelbtini) seniūnijos darbuotojų paaiškinimai ( 49 l. ). Be to, namas, esantis (duomenys neskelbtini), visą laiką priklausė sutuoktiniams G. ir K. Ž. bendrosios jungtinės nuosavybės teise ( o ne K. Ž., kaip teigia atsakovas ) ir net Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. spalio 10 d. nutartimi buvo nustatyta, kad G. Ž. priklauso ½ jo dalis ( bylos Nr. 23785 125-128 l. ), t. y. jis visą laiką turėjo šią gyvenamąją patalpą.

Atskirai pažymėtina, kad 2015 m. gegužės 04 d. sutartinėje hipotekoje ( prisegta prie v. b. 3 t. viršelio ) nustatyta, kad G. Ž. šeimos gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) ( sutarties 3 l. ) ir draudžiama įkeičiamus daiktus ( tame tarpe namą kaip gyvenamąją patalpą ) apsunkinti daiktinėmis ar kitomis prievolinėmis teisėmis ( sutarties 4 l. ), o būtent tokiais veiksmais laikytinas gyvenamosios vietos deklaravimas joje be kreditoriaus sutikimo ( ką draudė atskiras šalių susitarimas – sutarties 5 psl. ).

Dėl atsakovo sūnaus G. gyvenamosios vietos nustatyta, kad jis anksčiau gyveno (duomenys neskelbtini). Jo gyvenamoji vieta ginčo sodyboje buvo deklaruota tik nuo 2017-12-11 iki 2018-02-20, tačiau jokių jo realų persikraustymą gyventi į šią sodybą patvirtinančių įrodymų nėra. Sodyboje neužfiksuota jokių jo daiktų ( pvz., minėtas antstolio 2018-02-15 protokolas ), jo paties buvimo ( išskyrus, pvz., trumpalaikį atvykimą su motina pasiimti daiktų, kas nurodyta policijos tyrėjo 2018-02-23 nutarime – 45-47 l. ) atvejų ( VTAS išvada – 49-50 l. ), jis visą šį laikotarpį mokėsi toje pačioje mokykloje (duomenys neskelbtini) ir pan.

Remdamasis aukščiau aptartais įrodymais teismas laiko nustatytu ( Lietuvos CPK 185 str. ), kad nei atsakovas G. Ž., nei jo sūnus G. ginčo sodyboje faktiškai negyveno, joje nuo 2017-12-11 tik buvo deklaruota jų gyvenamoji vieta. Todėl teismas iš dalies nesutinka su ieškovo atstovės argumentais baigiamojoje kalboje, kad bylos dėl iškeldinimo iškėlimo dieną atsakovas ne tik sodyboje laikė savo daiktus, bet vis dar joje gyveno ( 177 l. ). Tokia išvada grindžiama tik gyvenamosios vietos deklaravimu viešame registre ir paties atsakovo deklaravimu fakto ( kaip nurodoma atstovės kalboje, atsakovo atsiliepime – 35-38 l., paaiškinime VTAS atstovams – 49-50 l., pareiškime policijai – 40-42 l. ir kt. ), kurį teismas dėl aukščiau aptartų motyvų pripažįsta nebuvus. Gi vertindamas aptariamus ( 176-178 l. ) ieškovo atstovės argumentus teismas laiko, kad juose neatskirti du faktai – atsakovo ir jo nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta ginčo sodyboje ( ko realiai nebuvo ) ir atsakovui priklausančių daiktų ( tame tarpe tų, dėl kurių priklausymo jam ginčo nekilo ) buvimas sodyboje.

Vertindamas akivaizdų datų ( Šiaulių apygardos teismo nutarties, t. y. galutinio sprendimo ginče dėl varžytinių, paskelbimo ir deklaravimo ) sutapimą teismas pilnai sutinka su ieškovo atstovės argumentais, kad a) atsakovas neabejotinai suprato, jog nepalankaus jam sprendimo priėmimo atveju nebebus sodybos savininku, b) jokių objektyvių priežasčių deklaruoti ten gyvenamąją vietą tuo metu jam nebuvo ir jis net nenurodė, c) jo teiginys, jog „taip susitarė su žmona“ yra visiškai deklaratyvus. Todėl pripažįstama, kad deklaravimas buvo susijęs ne su gyvenamosios vietos pakeitimu, o su siekiu užtęsti sodybos perdavimą naujam savininkui, šį priverčiant atsakovą, viešai deklaravusį gyvenamąją vietą ginčo sodyboje, formaliai iškeldinti ( juo labiau – su nepilnamečiu vaiku, kai į procesą įtraukiama vaiko teisių apsaugos institucija ) iš gyvenamosios patalpos teisminiu keliu. Tokį siekį patvirtina ir šalių bendravimo duomenys : „jūs čia registruotas ... mums tada reiktų teismo būdu jus iškraustyti“ ( 2017-12-28 – 53 l. ), „ar jūs jau turite nutartį ... teismo dėl iškraustymo ... turėsite nutartį, tai dienai aš jums ir perduosiu“ ( 2018-01-22 – 55 l. ), „visi klausimai nuo pirmadienio iki penktadienio darbo laiku dalyvaujant advokatui“ ( 2018-02-10 – 58-59 l. ). Vertindamas šiuos duomenis teismas nesutinka su atsakovo atstovo nuomone ( jais nesivadovauti, nes pateiktos tik ištraukos, palankios ieškovui ), kadangi pateiktas visas video ir pokalbių, kurių tikrumo atsakovas neginčija, tekstas ( 52-61 l. ). Be to, tokią atsakovo poziciją patvirtina jo 2018-02-19 pareiškimo policijai turinys ( nurodė, jog ieškovas perėmė sodybą „neturėdamas kaip reikalauja įstatymas teismo nutarties dėl iškeldinimo su joje nurodytais išsikėlimo terminais – 42 l. ). Todėl atsakovo argumentas atsiliepime ( jog jo gyvenamoji vieta ginčo sodyboje buvo deklaruota dar iki varžytinių įvykdymo, dėl ko jam nebuvo ir negalėjo būti žinoma apie šio turto pardavimo ieškovui faktą – 37 l. ) vertinamas ne tik kaip akivaizdžiai neatitinkantis tikrovės, bet ir logiškai nepaaiškinamas.

Tokioje situacijoje ( kai atsakovas su nepilnamečiu sūnumi ginčo sodyboje faktiškai negyveno, bet prieš ieškovui tampant savininku joje specialiai deklaravo gyvenamąją vietą ) teismas vertina, kad siekdamas apginti savo kaip savininko interesus ( Lietuvos CK 1.138 str. ) ieškovas buvo priverstas kreiptis į teismą su reikalavimu dėl iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos ( ieškinyje nurodoma – Lietuvos CK 6.612 str. pagrindu ), nes viešai deklaravus gyvenamąją vietą klausimą dėl asmens gyvenimo ar negyvenimo joje gali išspręsti tik teismas ir tai buvo nulemta atsakovo veiksmų. Proceso eigoje atsakovas savo ir sūnaus gyvenamosios vietos deklaravimą ginčo sodyboje panaikino, jie joje negyvena ( ir, kaip minėta, deklaravimo laikotarpiu negyveno ), t. y. ginčo dėl iškeldinimo nebeliko ( ką dalyvaujantys asmenys pripažįsta, nors pareiškimo dalyje dėl atsisakymo reikalavimo iškeldinti atsakovą ieškovas nepateikė ). Ginčas dėl daiktų sprendžiamas ne nagrinėjant reikalavimą dėl buvusio savininko ir jo šeimos narių iškeldinimo. Todėl dalyje pagal ieškovo reikalavimą civilinė byla nutraukiama : dėl G. Ž. iškeldinimo – pagal pareiškimą dėl ieškinio dalies atsisakymo ( 80-81 l. , Lietuvos CPK 293 str. 4 p. ), dalyje dėl G. Ž. iškeldinimo - atsakovui proceso eigoje reikalavimą patenkinus ( Lietuvos CPK 293 str. 9 p. ).

Reikalavimas dėl daiktų išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo

Nėra ir negali būti ginčo, kad ieškovas varžytinėse įgijo turtą, nurodytą antstolio A. B. 2017-12-15 turto pardavimo iš varžytinių akte Nr. S-17-41-53150 ( v. b. 2 t. 248-250 l. ) – 12 ha. žemės sklypą su gyvenamuoju namu, kiemo rūsiu, viraline, malkine, daržine, tvartu, ūkiniu pastatu, malkine ir kiemo statiniais. Varžytinės vykdytos remiantis ekspertės I. K. atliktos turto vertės ekspertizės aktu, kuriame papildomai nurodyta, kad viralinė, malkinė ( unikalus Nr. ...6042 ), ūkinis pastatas ir lauko tualetas yra nugriauti, tačiau NTR neišregistruoti, vietoje kelių iš jų ant senų pamatų stovi nauji ūkiniai pastatai, kurie neįregistruoti NTR, tačiau naudojami komercinei veiklai ( akto 14 psl. ), turto ( kiekvieno objekto atskirai ) vertė nurodyta 14-je lentelėje ( akto 29 psl. ). Antstolio vykdomas turto pardavimas iš varžytynių yra priverstinis skolininkui priklausančio turto realizavimas, kurio metu nuosavybės teisė į iš varžytynių parduodamą turtą pereina pirkėjui, o nuosavybės perėjimo momentas sutampa su varžytynių akto pasirašymo momentu ( Lietuvos CPK 691, 715 str., LAT 2018-12-19 nutartis Nr. e3K-3-387-421/2018 ).

Vertindamas šalių elgesį šiame ginče ( tiek iki pareiškiant reikalavimą teisme, tiek iki tol ) teismas laiko, kad būtent atsakovo elgesys akivaizdžiai neatitiko protingam ir rūpestingam civilinių santykių dalyviui ( pažymėtina – atsakovas veikė ne tik kaip fizinis asmuo, bet ir kaip sodybą nuomojusios bendrovės vadovas, t. y. verslininkas, kuriam keliami padidinti reikalavimai ) keliamų elgesio reikalavimų. Visų pirma, jis 2017-12-11, galutinai pralaimėjęs teisminį ginčą dėl varžytinių, tą pačią dieną sodyboje deklaravo savo ir nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą. Tokį elgesį teismas vertina kaip aiškiai patvirtinantį asmens apsisprendimą būsimą ginčą dėl sodybos atlaisvinimo spręsti ne tarpusavio sutarimu su naujuoju savininku, o įprastai ilgo teisminio proceso dėl iškeldinimo keliu. Po to jis nors ir susitarė su ieškovu ( atsakovo teigimu – ieškovas jam liepė ) iš sodybos išsikraustyti iki 2018 m. 02 mėn., to ne tik nepadarė, bet iki nustatyto termino iškraustė tik nedidelę dalį savo turto - daugybė daiktų, gyvuliai ir kt. buvo išvežti iš sodybos ar parduoti vietoje atvykusiems pirkėjas jau po to ( ką atsakovas patvirtino ). Pažymėtina, kad apie tai, jog iš sodybos pasiims jam priklausančius daiktus, atsakovas policijos pareigūnui nurodė dar iki 2017-09-15 ( jo parodymai nurodytos dienos nutarime – v. b. 2 t. 178 l. ). 2017 m. 12 mėn. šalims tariantis dėl sodybos perdavimo sąlygų būtent atsakovas atsisakė pasirašyti ieškovo pateiktą sodybos perdavimo aktą, tačiau nei tada, nei iki sodybos perėmimo 2018-02-15 ( t. y. per 2 mėn. nuo turto pardavimo iš varžytinių akto surašymo ), nei iki priešieškinio ar savarankiško ieškinio teismui pateikimo reikalaujamų kaip jam priklausančių daiktų sąrašo nesudarė ir pretenzijos dėl jų ieškovui jokia forma ( per notarą, advokatą, pats įteikdamas ar išsiųsdamas raštą ) nepateikė, o tai padaryti pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles ( t. y. įrodyti, kokių daiktų jis reikalavo ir kad būtent ieškovas atsisakė juos perduoti ) privalėjo atsakovas ( Lietuvos CPK 178 str. ). Atkreiptinas dėmesys, kad tokio sąrašo prašė net pats ieškovas ( 2018-03-12 SMS – „iki to laiko prašau atsiųsk man paštu ... daiktų sąrašą, kurį planuoji pasiimti“ – c. b. Nr. 23783 52 l., „negavau daiktų sąrašo iš tavęs“ – c. b. Nr. 23783 53 l. ).

Kilus ginčui dėl sodybos perdavimo sąlygų, atsakovas ne tik nesuformulavo konkretaus reikalavimo dėl daiktų pasiėmimo, tačiau jo pozicija visą laiką keitėsi. Dar 2017-09-11 raštu ieškovas informavo policiją apie atsakovo planus išleisti vandens telkinį ir išsisemti žuvis, išsivežti laivą ir statinius, išlupti grindis ir kt. ( v. b. 2 t. 177 l. ). 2018-02-19 pareiškime policijai atsakovas nurodė, kad yra neįleidžiamas į patalpas, kuriose yra jo dokumentai, pinigai, kompiuteriai, vertingos dovanos ( 41 l. ), nors tokių daiktų antstolio 2018-02-15 protokole neužfiksuota ( išskyrus neišvardintus dokumentus ir kompiuterio komplektą, kuriuos jis pats atsisakė pasiimti – 17-19 l. ). Vėliau ginčo dėl šių laikytinų itin svarbiais ( dokumentai, pinigai, vertingos dovanos ) daiktų kažkodėl nebeliko ir tokią atsakovo poziciją sunku logiškai paaiškinti. 2018-03-19 atsiliepime į ieškinį atsakovas patvirtino esant ginčą dėl jam priklausančių daiktų atsiėmimo, tačiau šių daiktų vėlgi nenurodė ( 35-38 l. ). Iš ieškovo 2018-04-09 rašto antstoliui matyti, kad tuo metu buvo kilęs ginčas dėl vandens čiaupų su praustuvėmis, elektros jungiklių, rozečių, laiptų, radiatorių, pečių, parketo grindų, hidroforo, sienų dailylenčių, trinkelių takelių, augančių medžių, akmenų, šulinio rentinių pasiėmimo, vandens iš tvenkinio išleidimo ( v. b. 3 t. 357-358, 360-361 l. ). Tik proceso eigoje atsakovas pateikė priešieškinį ( 83-87 l. ) ir vėliau ieškinį ( c. b. Nr. 23783 2-6 l. ), kuriuose reikalavo vienokių daiktų, o patikslintuose 2018-10-23 ( bylos Nr. 23785 83-87 l. ) ir 2018-11-05 ( bylos Nr. 23785 112-116 l. ) ieškiniuose kažkodėl pareiškė reikalavimą ir dėl papildomų daiktų išreikalavimo. Toks atsakovo elgesys ( konkretaus reikalavimo nesuformulavimas ir nepateikimas priešingai šaliai, jo nuolatinis keitimas ), vertintinas kaip nepateisinamai nerūpestingas ( o, kaip minėta, atsakovas yra verslininkas ) arba ( ir tai labiau tikėtina, įvertinus visas bylos aplinkybes ) kaip sąmoningas, siekiant užvilkinti sodybos perdavimą naujajam savininkui.

Kadangi atsakovo prašomi išreikalauti daiktai yra skirtingo pobūdžio, teismas pasisako dėl atskirų jų grupių.

Visų pirma, reikalauti lovos su čiužiniais, stalai, spintelės ( reikalavimas nesukonkretintas ), du kompiuteriai ir laivas-pirtis ( c. b. Nr. 23785 5 l. ) neabejotinai nėra nei žemės sklypo, nei pastatų priklausiniai, dėl jų priklausymo ir perdavimo atsakovui proceso eigoje ginčo nėra. Kiti bylos įrodymai patvirtina, kad reikalavimą dėl jų grąžinimo atsakovas pirmą kartą pareiškė tik 2018-04-30 priešieškinyje ( 83-87 l. ). Tačiau kompiuterius pats atsakovas atsisakė pasiimti dar 2018-02-15, kas užfiksuota antstolio protokole ( „name rasti kompiuteris, vaizduoklis ir klaviatūra; policijos pareigūnams pasiūlius G. Ž. ... atsisako susirinkti pastatuose esančius jo asmeninius daiktus“ – 18 l. ), kuris vertintinas kaip nenuginčytas oficialus dokumentas ( Lietuvos CPK 197 str. 2 ). Kiti įrodymai – atsakovo pripažinimas ilgą laiką vežus iš sodybos ir vietoje pardavinėjus jam priklausančius daiktus ( kempingą, medinę pirtį, baldus buitinę techniką, dalį lovų, pusę kėdžių, gyvūnus ir kt. – parodymai teismo posėdyje ), skelbimas dėl kėdžių pardavimo ( c. b. 23783 59 l. ), šalių bendravimo duomenys ( Š, t. y. Š. – „kada realu tikėtis, kad pasiimsi visus daiktus“ – 55 l., Ž, t. y. Ž. – sudėjau viską į skelbimus“ – 55 l., „į skelbiu.lt. ir gyvuliai, ir lovos, ir kėdės, viskas viskas, kas įmanoma, ir laivas“ – 56 l., Š – „kada planuoji pasiimti asmeninius daiktus? Stalus, baldus ... ir kitus“ – c. b. Nr. 23783 56 l., „tu tą laivą ketini pasiimti su pirtimi ... nes jis man ten maišo“ - c. b. Nr. 23783 61 l., susirašinėjimas dėl derinimo prieš pasiimant daiktus – bylos Nr. 23783 50-58 l., kt. ), tyrimus atlikusių pareigūnų konstatuoti faktai ( jog atsakovas pripažino 2018 m. 02 mėn. išsivežęs stalą, spintelę ir kriaukles – 64 l., 02-18 buvo išvežtas sniego motociklas, atsakovo žmona išsivežė šunis ir bulves – 46 l. ) ir kt. – nepatvirtina, kad šiuos daiktus pasiimti atsakovui būtų trukdoma ir jis šios aplinkybės neįrodė ( Lietuvos CPK 178 str. ). Todėl šiuos daiktus atsakovui atsiėmus byla šioje dalyje nutrauktina Lietuvos CPK 293 str. 9 p. pagrindu ( nes jis reikalavimo neatsisakė – Lietuvos CPK 293 str. 4 p. ).

Neginčijama, kad reikalaujami kalvio darbo laiptų turėklai, laiptų konstrukcijos ir lango grotos, unitazas, elektrinis vandens šildytuvas ( jei tai tas pats, kuris įrengtas ant stogo, nes tai patvirtinančių ar paneigiančių duomenų šalys nepateikė ) ir pastatoma dušo kabina yra sodyboje įrengti ( sumontuoti ) iki varžytinių ir naudojami pagal tiesioginę paskirtį, dėl ko ieškovas atsisakė juos grąžinti, ką patvirtina raštų duomenys ( v. b. 3 t. 357 l., „saulės boileris yra pastato priklausinys“ – c. b. Nr. 23783 54 l., kt. ). Vertindamas reikalavimo juos išreikalauti pagrįstumą teismas pilnai sutinka su ieškovo atstovės nurodytais argumentais, jog jie yra nuolatinai integruoti pastatų priklausiniai ( kitaip klausimas galėtų būti sprendžiamas, jei jie, pvz., būtų tik laikomi sodyboje ), skirti šių pastatų funkcionavimui, t. y. pagrindinio daikto poreikiams tenkinti, ką patvirtina jų techninės savybės ( skirtingai nei, pvz., atsakovo atstovo nurodytas pavyzdys su paveikslu ant sienos, kurių nesieja joks funkcinis ryšys ) ir kiti bylos duomenys ( nurodymas I. K. akte, kad name įrengtas vietinis vandentiekis ir ir nuotekų šalinimas, tik neįregistruotas NTR – akto 13 l. ), juos išmontavus pastatų funkcionavimas būtų akivaizdžiai apsunkintas ( 181-182 l.; LAT 2014-12-16 nutartis Nr. 3K-3-551/2014, kt. ). Todėl plačiau šių argumentų neaptarinėdamas teismas konstatuoja, kad reikalavimas juos išreikalauti yra nepagrįstas ir netenkintinas. Atskirai dėl civilinėje byloje Nr. e2-1755-446/2018 nustatytų aplinkybių ir priimto procesinio sprendimo teismas vertina, kad šioje byloje jie neturi įrodomosios reikšmės. Byloje Nr. 1755 buvo išspręstas ginčas dėl BUAB „Baltrix“ įgyto ir perleisto G. Ž. bei kito asmens nuosavybėn turto vertės atlyginimo. Gi šioje byloje sprendžiamas klausimas dėl viso turto, buvusio sodyboje varžytinių metu ( tame tarpe – ir įgyto iš UAB „Baltrix“ ) nuosavybės; o tai, kokiu būdu šį turtą G. Ž. įgijo ( gavo dovanų iš K. Ž., nupirko pats, perėmė iš UAB „Baltrix“ ir pan. ), neturi reikšmės sprendžiant ginčą su ieškovu.

Dėl 3 lauko pavėsinių, 6 medžio drožinių skulptūrų, daržinės, tvarto su daržine, vasarnamio, malkinės, lauko virtuvės ir 2 lauko tualetų – atskirų ant žemės pastatytų objektų – visų pirma teismas pažymi, kad pavėsinės yra atsakovui perduotos proceso eigoje, o reikalavimo dėl skulptūrų jis atsisakė, todėl šioje dalyje byla nutrauktina ( Lietuvos CPK 293 str. 4 p. ir 9 p. ). Be to, dėl pavėsinių perdavimo ginčo nebuvo dar iki priešieškinio pareiškimo ( susirašinėjimas 2018-04-20 : „ar tas pavesines nugriove važioceu vežti ... Negriovė. Padėsime nusiversti pavėsines“ – c. b. Nr. 23783 53 l., šalių paaiškinimai teismo posėdžių metu, kt. ).

Dėl kitų statinių teismas vertina, kad atsakovas neįrodė ( Lietuvos CPK 178 str. ), jog jie yra laikini. Eekspertės I. K. akte tai nenurodoma; netgi priešingai – jog kad ant kai kurių ( nedetalizuota ) nugriautų, bet neišregistruotų NTR pastatų senų pamatų stovi nauji ūkiniai pastatai, kurie neįregistruoti NTR, tačiau taip pat naudojami komercinei veiklai ( akto 14 psl. ). Taip pat nėra ginčo, kad visi jie turi pamatus ir laikančiąsias konstrukcijas, gali būti išardyti ir išvežti ne kaip atskiri objektai, o kaip statybinės medžiagos ( taip buvo nugriautos ir išvežtos pavėsinės ). Todėl teismas sutinka su ieškovo atstovės argumentu, kad žemės sklypui perėjus ieškovo nuosavybėn tokius ( neįregistruoti NTR ) statinius kaip antraeilius daiktus pagrindinio daikto priklausinius ištinka jo likimas ( Lietuvos CK 4.13 str. ir 4.14 str. 1 d. ). Tokį vertinimą ( Lietuvos CK 4.14 str. 2 d. ) patvirtina ir nuosavybės įgijimo proceso aplinkybės. Sodyba – žemės sklypas su visais jame esančiais pastatais – buvo įkeista 2015 m. gegužės 04 d. sutartine hipoteka ( prisegta prie v. b. 3 t. viršelio ). Joje nustatyta, kad hipotekos objektu laikomi visi žemė sklype esantys ar vėliau atsiradę statiniai ... vandentiekis ir kanalizacija ( papildomas argumentas vertinant atsakovo poziciją dėl jų tariamo nebuvimo ) ir kt. ( sutarties 5 psl. ). Kadangi varžytinės vykdytos šios hipotekos pagrindu, nėra abejonių, kad nupirkdamas įkeistą turtą – žemė sklypą su visais jame įkeitimo metu buvusiais ir vėliau atsiradusiais statiniais - ieškovas įgijo nuosavybę į juos visus.

Pagal LAT suformuotą praktiką parduodant žemės sklypą, kuriame yra pastatų, sutartyje turi būti aptartas nuosavybės teisės į juos perėjimo klausimas. Jeigu šis klausimas sutartyje ( šiuo atveju – varžytinių akte ) neaptartas, laikoma, kad nuosavybės teisė į parduotame žemės sklype esančius pastatus perėjo žemės sklypo pirkėjui Lietuvos CK 6.395 str. 1 d. pagrindu ( LAT 2012-12-30 nutartis Nr. 3K-3-583/2012, kt. ). Todėl atsakovo reikalavimas išreikalauti šiuos statinius yra nepagrįstas ir atmestinas.

Papildomai teismas konstatuoja, kad ginčas dėl įvykusių varžytinių yra galutinai išspręstas Šiaulių apygardos teismo 2017-12-11 nutartimi. Šioje byloje su juo susiję klausimai ( ar turtas įvertintas tinkamai, t. y. jį faktiškai apžiūrėjus, o ne tik pagal NTR duomenis; ar jis parduotas už realią kainą, kaip vertinti NTR duomenų neatitikimą faktinei situacijai, susijusiai su pastatų įrengimu, ar ne atsakovas pats kaltas, kad nesiėmė priemonių ginčo pastatams įregistruoti NTR ir vertinant sodybą įtraukti jų vertę bei kt. ) pakartotinai negali būti sprendžiami ir teismas dėl jų nepasisako.

Dėl baudos paskyrimo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Ieškovo atstovė taip pat prašo paskirti atsakovui 5000 EUR baudą už piktnaudžiavimą procesu. Dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį ... ar pateikė kitą procesinį dokumentą arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius ( Lietuvos CPK 95 str. 1 d. ). Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 d. numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5000 EUR baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui ( Lietuvos CPK 95 str. 2 d. ). Prašymas grindžiamas dviem motyvais : 1. jog atsakovas teikė priešieškinius dėl daiktų išreikalavimo suprasdamas, kad jo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti; 2. jog atsakovas piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis ir vilkino bylos nagrinėjimą deklaruodamas savo ir sūnaus gyvenamąją vietą sodyboje 2017-12-11, nors joje realiai negyveno, ir pradėjo reikšti nepagrįstas pretenzijas dėl daiktų ( 184-185 l. ).

Sutartinės hipotekos sąlygų, kuriomis grindžiamas atstovės prašymas, kaip ir visų kitų įrodymų, įvertinimas yra teismo prerogatyva ( Lietuvos CPK 185 str. ). Todėl konstatuoti, kad atsakovas, žinodamas sutartinės hipotekos turinį, iš anksto turėjo suprasti nesąs turto savininkas ir dėl to reiškė akivaizdžiai ir jam žinomai nepagrįstus reikalavimus, nėra pagrindo. Galima tik manyti, kad tokiu elgesiu ( reikalavimo pareiškimas tik proceso eigoje, jo keitimas ir pan. ) jis iš tiesų siekė sutrukdyti ieškovui netrukdomai naudotis įgytu turtu ( kaip nurodė ieškovas – papildomai pareikalavo 60.000 EUR, o jų negavęs pagrasino ilgu bylinėjimusi, kas faktiškai ir atsitiko ). Tačiau pagal formuojamą praktiką išvados dėl piktnaudžiavimo negali būti grindžiamos prielaidomis ar vadovaujamasi CPK taikoma įrodymų tikėtinumo taisykle ( nurodyta dar LAT 2004-09-29 nutartyje Nr. 3K-3-516/2004 ), jos turi būti įrodytos neginčijamai ( pagal analogiją taikant baudžiamojo ir administracinio proceso normas, reguliuojančias kaltės įrodymą ). Todėl vertinama, kad šiuo pagrindu konstatuoti atsakovo piktnaudžiavimą negalima.

Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis deklaruojant gyvenamąją vietą ginčo sodyboje teismas laiko, kad tokiais veiksmais ( joje negyvendamas, o tik siekdamas užvilkinti ginčą dėl sodybos atlaisvinimo; be to, įtraukdamas nepilnametį vaiką ir pažeisdamas sutartinės hipotekos įsipareigojimą dėl draudimo sudaryti papildomus turto apsunkinimus, tame tarpe – susijusius su gyvenamąją vieta ) atsakovas neabejotinai piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, kas sudaro pagrindą svarstyti baudos jam paskyrimo klausimą. Tačiau kitos bylos aplinkybės - jis sodyboje realiai neapsigyveno, ją ieškovas savo žinion perėmė 2018-02-15, t. y. netrukus praėjus sutartam išsikraustymo terminui ( iki vasario mėn. ), vėliau realiai ginčas vyko tik dėl turto, toje pačioje byloje ginčas buvo sprendžiamas ne atsakovo pasirinkimu, o aukštesnės instancijos teismo sprendimu ( nors ir pagal atsakovo prašymą ) ir kt. – rodo, jog minėti atsakovo veiksmai faktiškai didelės įtakos ieškovo galimybėms naudotis įsigytu turtu neturėjo. Taip pat atsižvelgtina, kad užbaigiant ginčą visos didelio dydžio bylinėjimosi ( visų pirma – atstovavimo ) išlaidos yra priteisiamos iš atsakovo, o ieškovas jų nepatiria. Todėl, įvertinęs atsakovo veiksmus, jų įtaką ieškovo teisių suvaržymui ir bylos baigtį, teismas mano, jog papildomai skirti atsakovui baudą Lietuvos CPK 95 str. pagrindu nėra būtina; šis ieškovo prašymas netenkinamas.

Aukščiau aptarta, kad reikalavimą dėl iškeldinimo ieškovas buvo priverstas pareikšti teisme dėl atsakovo nesąžiningų veiksmų ir jį atsakovas patenkino tik proceso eigoje. Todėl visos ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos šioje bylos dalyje – 75 EUR žyminio mokesčio ( 2 l. ), 250 EUR išlaidų antstoliui už aplinkybių konstatavimo protokolą ( 29 l. ) bei 500 EUR ( 28, 30 l. ), 200 EUR ( 110, 111 l. ), 200 EUR ( 112, 113 l. ), 200 EUR ( 114, 115 l. ) ir 200 EUR ( 160, 161 l. ), viso 1100 EUR, atstovavimo išlaidų pagal atstovės prašymus ( 109, 158 l. ) ieškovui priteisiama iš atsakovo ( Lietuvos CPK 94 str. ).

Pagal reikalavimą dėl daiktų išreikalavimo byla dalyje nutraukiama konstatuojant, jog atsakovui nebuvo pagrindo reikšti reikalavimą ( nes dėl to nebuvo ginčo ), o likusioje dalyje reikalavimas atmetamas, todėl pagal šį reikalavimą atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos jam neatlyginamos, o ieškovo turėtos išlaidos – 800 EUR ( 174, 175 l. ), 300 EUR ( 167, 169 l. ), 200 EUR ( 172, 173 l. ), 200 EUR ( 170, 171 l. ), 200 EUR ( 168, 169 l. ), 200 EUR ( už atstovavimą teismo posėdyje 2019-02-04 ) ir 200 EUR ( 163, 164 l. ), viso 2100 EUR - jam priteisiamos iš atsakovo ( Lietuvos CPK 93 str. ir 94 str. ). Dėl šių išlaidų pažymima, kad įvertinus Lietuvos CPK 98 str. 2 d. nustatytus kriterijus ( reikalavimas pareikštas tik proceso eigoje, keletą kartų tikslintas, šalinti trūkumai, reikalauta daug skirtingo pobūdžio daiktų, byla nagrinėta eilėje posėdžių dėl aukščiau minėtų priežasčių, atsakovo prašymu procesas vyko ne ieškovo gyvenamosios vietos teisme, kas turėjo įtakos atstovavimo išlaidų dydžiui ir kt. ) jas pripažinti esant per didelio dydžio nėra pagrindo. Atsakovo nurodymą mokėjimo dokumente, jog „apmokama už interesų atstovavimą Kelmės r. PK apklausoje ikiteisminio tyrimo byloje Nr. e2-3552-471/2018“ ( 175 l. ) teismas vertina kaip akivaizdų apsirikimą, nes nurodomas būtent šios civilinės bylos numeris. Prašomas atlyginti atstovavimo išlaidas teismo posėdyje 2019-02-04 ( 162 l. ) patvirtinantys dokumentai nepateikti. Tačiau kartu pateikti analogiško dydžio ( kaip ir visuose kituose posėdžiuose ) išlaidas už dalyvavimą posėdyje 2019-01-17 ( taip manytina, nes sąskaita išrašyta 2019-01-16 – 165, 166 l. ) patvirtinantys dokumentai. Kadangi už dalyvavimą šiame posėdyje atlyginti neprašoma ( 162 l.; vėlgi manytina – jog nagrinėjimas atidėtas neatvykus pačiam ieškovui – 145 l. ), vertinama, jog suklysta pateikiant išlaidas patvirtinančius dokumentus ir tokio pat dydžio išlaidos gali būti priteisiamos neatnaujinant įrodymų tyrimo.

Išlaidos, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu ( 1 l., c. b. Nr. 23783 1 l. ), viso 15,96 EUR, valstybei priteisiamos iš atsakovo ( Lietuvos CPK 88 str. 1 d. 3 p. ir 96 str. ).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos CPK 268 - 270 straipsniais,

nusprendžia:

Civilinę bylą dalyje pagal ieškovo D. Š. reikalavimą atsakovui G. Ž. dėl iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos nutraukti.

Civilinę bylą dalyje pagal atsakovo G. Ž. reikalavimą ieškovui D. Š. dėl daiktų - lovų su čiužiniais, stalų, spintelių, dviejų kompiuterių, laivo-pirties, trijų lauko pavėsinių ir 6 medžio drožinių skulptūrų - išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo nutraukti.

Atsakovo G. Ž. reikalavimą ieškovui D. Š. dėl daiktų - kalvio darbo laiptų turėklų, laiptų konstrukcijų ir lango grotų, unitazo, elektrinio vandens šildytuvo, pastatomos dušo kabinos, daržinės, tvarto su daržine, vasarnamio, malkinės, lauko virtuvės ir 2 lauko tualetų -išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo atmesti.

Priteisti iš G. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), D. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), tris tūkstančius penkis šimtus dvidešimt penkis eurus ( 3525 EUR ) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš G. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei penkiolika eurų 96 ct. (15,96 EUR ) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.

Teisėjas Vidmantas Rudaitis