Šiaulių apygardos teismo nutartis

2015-06-29 · Civilinė byla Nr. 2S-810-569/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2015-04-20Šiaulių apylinkės teismas
  2. 2KT-41-267/2015Nutartis · 2015-04-22Šiaulių apygardos teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2015-06-29Šiaulių apygardos teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2015-07-09Šiaulių apygardos teismas
  5. Pirmoji instancijaNutartis · 2015-07-27Šiaulių apylinkės teismas
  6. Atskirasis skundasNutartis · 2015-11-24Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-06-29
Bylos Nr.
2S-810-569/2015
Teisminio proceso Nr.
2-31-3-00302-2015-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Lina Muchtarovienė
Pareiškėjas
R. V.
Kategorijos
  • 103.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-810-569/2015Teisminio proceso Nr. 2-31-3-00302-2015-2Procesinio sprendimo kategorija 103.4; 122.4. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. birželio 29 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. V. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gegužės12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2‑4538‑883/2015.

Teismas, išnagrinėjęs skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

2015-04-17 Pakruojo rajono apylinkės teisme buvo gautas pareiškėjos R. V. skundas dėl antstolės V. Š. veiksmų, kuriuo pareiškėja prašė panaikinti antstolės V. Š. 2015 m. vasario 27 d. turto pardavimo iš varžytinių aktus bei taikyti laikinąsias apsaugos priemones; suinteresuoti asmenys byloje A. P., M. M. ir M. V.. Šiaulių apygardos teismo 2015-04-22 nutartimi pareiškėjos R. V. prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti 2015-02-27 turto pardavimo iš varžytynių aktų Nr. 71-2014/2011(2), 71-2014/2011, 71-2015/2011(2), 71-2017/2011(4) vykdymą perduotas nagrinėti Šiaulių apylinkės teismui. Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. balandžio 24 d. nutartimi prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių netenkino. Pareiškėja R. V. pateikė pirmosios instancijos teismui atskirąjį skundą dėl 2015 m. balandžio 24 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. gegužės 12 d. nutartimi nustatė pareiškėjai R. V. terminą iki 2015-05-25 pašalinti nurodytus atskirojo skundo trūkumus: nurodyti skundžiamos nutarties gavimo datą, pateikti įrodymus, patvirtinančius žyminio mokesčio sumokėjimą. Teismas vertino, kad atskirasis skundas neatitinka bendrųjų ir specialiųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai. Pažymėjo, kad pareiškėja nenurodė skundžiamos teismo nutarties gavimo datos, todėl teismas negali spręsti, ar skundas paduotas laikantis CPK 335 straipsnio 1 dalyje numatyto termino. Taip pat pažymėjo, kad pareiškėja nepateikė teismui duomenų apie tai, kad už skundą sumokėtas žyminis mokestis.

III. Atskirojo skundo esmė

Atskiruoju skundu pareiškėja R. V. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gegužės 12 d. nutartį.Apeliantė nurodo, kad teikdama atskirąjį skundą, neturėjo nurodyti skundžiamos nutarties gavimo datos, nes skundžiama nutartis buvo siųsta pareiškėjai registruotu laišku per Valstybės įmonę Lietuvos paštas. Valstybės įmonės Lietuvos paštas viešai prieinamoje siuntų paieškos sistemoje yra nurodoma pašto siuntų įteikimo data, o pašto siuntos numeris yra žinomas siuntėjui – teismui. Todėl, apeliantės teigimu, viešai skelbiamų duomenų ji nurodyti neprivalo. Atskirasis skundas yra teikiamas dėl veiksmų tiesiogiai susijusių su antstolio veiksmais, o skundai dėl antstolių veiksmų apskundimo žyminiu mokesčiu neapmokestinami.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK329 straipsnis, 338 straipsnis).

Atskirasis skundas tenkintinasiš dalies.

Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pareiškėjai nustatytas atskirojo skundo trūkumų šalinimas, yra pagrįsta ir teisėta.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėja R. V. pateikė skundą dėl antstolės V. Š. veiksmų, kuriuo prašė panaikinti antstolės V. Š. 2015 m. vasario 27 d. turto pardavimo iš varžytinių aktus bei taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. balandžio 24 d. nutartimi prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių netenkino. Pareiškėja R. V. pateikė pirmosios instancijos teismui atskirąjį skundą dėl 2015 m. balandžio 24 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pirmosios instancijos teismas nustatė terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti.

Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įpareigojo pateikti įrodymus apie žyminio mokesčio už atskirąjį skundą sumokėjimą, kadangi atskirasis skundas yra teikiamas dėl veiksmų, tiesiogiai susijusių su antstolio veiksmais, o skundai dėl antstolių veiksmų apskundimo žyminiu mokesčiu neapmokestinami. Su šiais apeliantės argumentais apeliacinės instancijos teismas sutinka. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nurodė, kad už atskiruosius skundus dėl nutarčių taikant laikinąsias apsaugos priemones mokamas 28 Eur žyminis mokestis. Kadangi apeliantė su atskiruoju skundu nepateikė įrodymų, kad toks žyminis mokestis yra sumokėtas, pirmosios instancijos teismas, remdamasis CPK 80 straipsnio 2 dalies norma, įpareigojo apeliantę pateikti įrodymus apie žyminio mokesčio už atskirąjį skundą sumokėjimą. Pažymėtina, kad viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus sumokėjimas (CPK 80 straipsnis). Įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminį mokestį, siekia kelių viešajam interesui svarbių tikslų: netiesiogiai užkirsti galimybę reikšti nepagrįstus reikalavimus, skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir kt. Tačiau nors įstatyme nustatyta, kad žyminis mokesčio sumokėjimas yra viena iš būtinų tinkamo teisės į teisminę gynybą realizavimo elementų, siekiant, kad žyminio mokesčio mokėjimas netaptų nepakeliama našta ir nepagrįstai neribotų teisminės gynybos reikalaujančių asmenų teisių ir interesų, CPK yra numatytas sąrašas subjektų ir atvejų, kuriais asmenys yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Nagrinėjamu atveju reikšmingas yra CPK 510 straipsnis, kuriame reglamentuojamas skundo dėl antstolių veiksmų padavimas. Minėto straipsnio 6 dalyje numatyta, kad už šiame straipsnyje nurodytus skundus žyminis mokestis nemokamas (CPK 510 straipsnio 6 dalis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vertintina, kad pareiškėja R. V., paduodama skundą dėl antstolės V. Š. veiksmų, nuo žyminio mokesčio mokėjimo buvo atleista. Nagrinėjamu atveju skundas paduotas dėl nutarties, kuria apeliantei nustatytas terminas nurodyti skundžiamos nutarties gavimo datą ir pateikti įrodymus, patvirtinančius žyminio mokesčio sumokėjimą, t.y.sumokėti žyminį mokestį už atskirąjį skundą, kuris yra paduotas skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo byloje. Remiantis žyminio mokesčio mokėjimo ir atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo teisine reglamentacija, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad sistemiškai vertinant CPK 80 ir 510 straipsnių nuostatas, taip pat remiantis CPK 338 straipsniu, vertintina, jog pirmosios instancijos teismas, skundžiama 2015 m. gegužės 12 d. nutartimi įpareigodamas pareiškėją pateikti įrodymus apie žyminio mokesčio už atskirąjį skundą dėl 2015-04-24 nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sumokėjimą neteisingai aiškino ir taikė žyminio mokesčio institutą reglamentuojančias CPK normas, dėl to spręsdamas atskirojo skundo priėmimo klausimą, nepagrįstai nurodė pareiškėjai pateikti įrodymus, patvirtinančius žyminio mokesčio sumokėjimą, kadangi pareiškėja yra atleidžiama ne tik nuo žyminio mokesčio už skundą dėl antstolio veiksmų mokėjimo (CPK 510 straipsnio 6 dalis), bet taip pat ir nuo žyminio mokesčio, mokėtino už atskirąjį skundą dėl nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių mokėjimo. Dėl šios priežasties skundžiamos 2015 m. gegužės 12 d. nutarties dalis dėl įpareigojimo pareiškėjai pateikti įrodymus, patvirtinančius žyminio mokesčio sumokėjimą, naikinama.

Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo įpareigojimu nurodyti skundžiamos nutarties gavimo datą. Nurodo, kad skundžiama nutartis buvo siųsta registruotu laišku per Valstybės įmonę Lietuvos paštas. Valstybės įmonės Lietuvos paštas viešai prieinamoje siuntų paieškos sistemoje yra nurodoma pašto siuntų įteikimo data, o pašto siuntos numeris yra žinomas siuntėjui – teismui, todėl, apeliantės teigimu, viešai skelbiamų duomenų ji nurodyti neprivalo. Su šiais apeliantės argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka. CPK 335 straipsnyje yra numatyta atskirųjų skundų padavimo tvarka ir terminai. Minėtame straipsnyje nurodyta, kad atskirieji skundai paduodami per tą teismą, kurio nutartis yra skundžiama, per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos. Jeigu skundžiama teismo nutartis šio kodekso nustatyta tvarka priimta rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos. Skundžiama nutartis priimta 2015 m. gegužės 12 d., atskirasis skundas Šiaulių apylinkės teisme gautas 2015 m. gegužės 25 d. Kadangi skundžiama nutartis priimta rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos. Atsižvelgiant į CPK 335 straipsnio nuostatas, darytina išvada, kad apeliantas, teikdamas atskirąjį skundą, turi pridėti įrodymus, patvirtinančius skundžiamos nutarties gavimo datą, kad įrodyti, jog nėra nepraleidęs CPK 335 straipsnyje nustatyto skundo padavimo termino (CPK 178 straipsnis).Teismas neprivalo savo iniciatyva tikrinti viešų Valstybės įmonės Lietuvos paštas duomenų. Įrodinėjimo pareigą byloje turi šalys. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vertintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo apeliantę nurodyti skundžiamos nutarties gavimo datą.

Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gegužės 12 d. nutartis keistina, paliekant galioti pirmosios instancijos teismo įpareigojimą pareiškėjai nurodyti skundžiamos nutarties gavimo datą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas

nutaria:

Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gegužės 12 d. nutartį, paliekant galioti teismo įpareigojimą pareiškėjai R. V. nurodyti skundžiamos Šiaulių apylinkės teismo 2015-04-24 nutarties gavimo datą.

Teisėja Lina Muchtarovienė