Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo pareiškėjos R. V. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gegužės 4 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-4538-883/2015 sprendžiant pareiškėjos R. V. skundo dėl antstolės V. Š. veiksmų, suinteresuoti asmenys A. P., M. M. ir M. V., priėmimo klausimą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo esmė

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - LR CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 straipsnis).

Kaip matyti iš apeliantės atskirojo skundo, byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria nustatytas terminas trūkumams pašalinti, pareiškiant LR CPK 135 straipsnio reikalavimus atitinkantį ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pažymėtina, kad LR CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Ši asmens teisė nėra absoliuti ir negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama tam tikra LR CPK nustatyta tvarka, laikantis įstatyme numatytų procesinių formos ir turinio reikalavimų (LR CPK 111 straipsnis), kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Tuo tarpu teismo pareiga, vadovaujantis civilinio proceso tikslais, imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai (LR CPK 2 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nutarė įpareigoti pareiškėją pašalinti trūkumus – pareikšti atitinkamą ieškinį, sumokant žyminį mokestį, kadangi turto pardavimo iš varžytynių aktų panaikinimo klausimas turi būti sprendžiamas ieškinio teisenos tvarka, o ne LR CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka. Apeliantė teigia, kad priimta nutartis yra neteisėta, kadangi pateiktą skundą pirmosios instancijos teismas turėjo nagrinėti iš esmės. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs atskirojo skundo motyvus bei pateikto skundo dėl antstolės V. Š. veiksmų turinį, neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, laiko juos nepagrįstais, neatitinkančiais civilinio proceso normų, kasacinio teismo praktikos.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą savo nutartyse yra pažymėjęs, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per kiek įmanoma trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau (LR CPK 7 straipsnis), tačiau šio principo įgyvendinimas negali suvaržyti vykdymo proceso dalyvių procesinių teisių. Vykdymo procese kreditorius ir skolininkas turi LR CPK 638-645 straipsniuose numatytas teises ir pareigas. Teisę skųsti antstolių veiksmus vykdymo proceso dalyviai turi tais atvejais, kai antstolio konkretaus veiksmo apskundimą nustato vykdymo procesą reglamentuojančios teisės normos. LR CPK XXXI skyriuje nustatyti skundo dėl antstolio veiksmų padavimo terminai ir sąlygos. Tačiau atvejais, kai antstolis vykdomąjį dokumentą jau yra įvykdęs, jo veiksmai nebegali būti skundžiami LR CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka, bet gali būti ginčijami specialia tvarka. LR CPK 602 straipsnis numato turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, nekilnojamojo turto pardavimo be varžytynių aktų pripažinimą negaliojančiais. Ši proceso teisės norma yra specialioji norma, nustatanti vykdymo procese galimus pažeidimus ir jų teisinius padarinius. Skolininko turto perleidimas kitų asmenų nuosavybėn priverstine tvarka gali būti pripažintas negaliojančiu, jeigu bus nustatyti LR CPK 602 straipsnyje nurodyti pagrindai, kurie savo esme yra neteisėti antstolio veiksmai. Jeigu pasinaudoti savo teise apskųsti antstolio veiksmą LR CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka proceso dalyviai nebeturi galimybės, tai netrukdo jiems, įvykus turto pardavimui, perdavimui, ginčyti ieškinio teisenos tvarka tokio pardavimo ar perdavimo akto LR CPK 602 straipsnyje numatytais pagrindais. Tais atvejais, kai turtas parduotas varžytynėse, o skolininkas skundžia antstolio veiksmus, kartu reikalaudamas pripažinti pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu, jeigu skunde nurodomos aplinkybės, kurios sudarytų LR CPK 602 straipsnyje numatytą akto pripažinimo negaliojančiu pagrindą, teisėjas, gavęs skundą dėl antstolių veiksmų LR CPK XXXI skyriaus tvarka, turi taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą (LR CPK 138 straipsnis) ir pasiūlyti pareiškėjui reikšti atitinkamą ieškinį, nes tokie ginčai nagrinėjami ieškinio teisenos tvarka, o LR CPK XXXI skyrius jų nagrinėjimo nereglamentuoja (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2005 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-7-262; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2008).

Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjos skundo dėl antstolės V. Š. veiksmų turinio matyti, jog ji nesutinka su 2015-02-27 turto pardavimo iš varžytynių aktais, kadangi pareiškėjos teigimu 2014-11-12 vykusių varžytynių metu antstolės vykdymo veiksmai buvo sustabdyti ir jokių vykdymo veiksmų ji atlikti negalėjo. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamu atveju, nors pareiškėja nėra pateikusi jokių rašytinių įrodymų apie įvykusias varžytynes, nėra pateikusi ginčijamų turto pardavimo iš varžytynių aktų (jų kopijų), tačiau įvertinęs aplinkybių visumą, nurodytas turto pardavimo iš varžytynių aktų surašymo datas, teismas turi pagrindo spręsti, kad antstolės surašytų turto pardavimo iš varžytinių aktų pagrindu turtas jau yra perduotas tretiesiems asmenims.

Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, kasacinio teismo praktiką, į LR CPK 715 straipsnio nuostatas, nustatančias, kad nuo turto pardavimo iš varžytinių akto pasirašymo momento laikoma, kad yra tinkamai įvykdyta pareiga perduoti turtą pirkėjui ir jam pereina nuosavybės teisė į iš varžytinių parduotą turtą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjos skundo dėl antstolės veiksmų priėmimo klausimą, tinkamai vadovaudamasis teismų praktika, LR CPK nuostatomis bei pagrįstai vertino, kad pareiškėjos reikalavimas pripažinti varžytynių aktus negaliojančiais atitinka LR CPK 602 straipsnyje nurodytus varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu pagrindus ir, kad toks reikalavimas turi būti sprendžiamas ieškinio teisenos tvarka, o ne LR CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismo argumentai, kad pareiškėja savo teises gali ginti pareikšdama ieškinį dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu, yra pagrįsti, atitinkantys procesinės teisės normas ir teismų praktiką.

Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atskirojo skundo argumentais nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas konkrečiu atveju netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu tvarką bei ieškinio trūkumų nustatymo klausimus, todėl atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsižvelgiant į tai, jog 2015-05-04 Šiaulių apylinkės teismo nustatytas terminas trūkumams pašalinti, jau yra pasibaigęs, siekiant užtikrinti proceso ekonomiškumą ir operatyvumą teismo nustatytas terminas trūkumams pašalinti pratęstinas (LR CPK 77 straipsnis). Ieškovei išaiškinta, kad pašalinti trūkumus – pareikšti LR CPK 135 straipsnio reikalavimus atitinkamą ieškinį, sumokant atitinkamą žyminį mokestį, nustatytinas terminas iki 2015-07-22.

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad jie neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui, todėl atskirai nepasisako.

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gegužės 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti pareiškėjai R. V. terminą iki 2015 m. liepos 22 d. Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gegužės 4 d. nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti.

Išaiškinti pareiškėjai, kad pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu nepašalinus nurodytų trūkumų, skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti pareiškėjai.