- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-24
- Bylos Nr.
- 2S-976-440/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-31-3-00302-2015-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Valantienė
- Pareiškėjas
- R. V.
- Suinteresuotas asmuo
- A. P., M. M., M. V.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. V. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. balandžio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-4538-883/2015, iškeltoje pagal pareiškėjos R. V. skundą dėl antstolės V. Š. veiksmų, suinteresuoti asmenys A. P., M. M. ir M. V., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja R. V. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą su skundu dėl antstolės V. Š. veiksmų, prašydama skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti antstolės V. Š. 2015-02-27 turto pardavimo iš varžytynių aktų Nr. 71-2014/2011(2), Nr. 71-2014/2011, Nr. 71-2015/2011(2) ir Nr. 71-2017/2011(4) vykdymą; panaikinti antstolės V. Š. 2015-02-27 turto pardavimo iš varžytynių aktus Nr. 71-2014/2011(2), Nr. 71-2014/2011, Nr. 71-2015/2011(2) ir Nr. 71-2017/2011(4). Nurodė, kad turto pardavimo iš varžytynių aktai yra neteisėti ir nepagrįsti, kadangi 2014-11-10 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-9477-797/2014 buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir sustabdytas antstolės V. Š. 2014-10-13 patvarkymo dėl varžytynių paskelbimo Nr. 0071/11/02015, Nr. 0071/11/02014 ir Nr. 0071/11/02017 vykdymas, tačiau antstolė 2014-11-12 įvykdė varžytynes, tuo padarydama kriminalinę veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 245 straipsnyje (1-2 b.l.).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2015-04-24 nutartimi pareiškėjos prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių netenkino. Teismas pažymėjo, kad turto pardavimo iš varžytynių aktas yra nuosavybę patvirtinantis dokumentas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - LR CPK) 715 straipsnis, 724 straipsnis), todėl pareiškėjos prašymas sustabdyti jų vykdymą yra suformuluotas teisiškai ydingai ir iš tokio reikalavimo formulavimo nėra aišku, kokių pasekmių siekia pareiškėja. Remiantis nurodytu teismas sprendė, kad prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių formuluotė neatitinka įstatymo reikalavimų, prašoma laikinoji apsaugos priemonė - turto pardavimo iš varžytynių akto vykdymo sustabdymas - nėra galima. Teismas pareiškėjai išaiškino, kad tuo atveju, jeigu ji siekia turto pardavimo iš varžytynių akto nuginčijimo, ji gali pareikšti ieškinį LR CPK 602 straipsnio nustatyta tvarka.
III. Atskirojo skundo esmė
Atskiruoju skundu pareiškėja R. V. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015-04-24 nutartį. Nurodo, kad antstolės V. Š. priimti turto pardavimo iš varžytynių aktai yra LR CPK 510 straipsnio 2 dalyje nurodyti procesiniai veiksmai, o LR CPK nenumato jokių išimčių dėl antstolio atliktų procesinių veiksmų ar neveikimo apskundimo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliantė laiko, jog pirmosios instancijos teismas turėjo spręsti prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinimo ar atmetimo klausimą iš esmės. Pažymėjo, kad prašymu sustabdyti turto pardavimo iš varžytynių akto vykdymą yra siekiama, jog būtų sustabdytas minėtų aktų perdavimas suinteresuotiems asmenims ir šių aktų įteisinimas atitinkame registre.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai
Apeliacinis procesas nutrauktinas.
LR CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (LR CPK 315 straipsnio 5 dalis). Šios nuostatos taikomos ir atskirųjų skundų priėmimui (LR CPK 338 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Šiaulių apylinkės teismas 2015-07-27 nutartimi pareiškėjos R. V. skundą dėl antstolės V. Š. veiksmų laikė nepaduotu ir jį grąžino pareiškėjai. Ši teismo nutartis įsiteisėjo 2015-08-07 (LR CPK 279 straipsnio 1 dalis).
Vadovaujantis LR CPK 144 straipsnio 1 ir 3 dalimis, laikinosios apsaugos priemonės yra taikomos siekiant užtikrinti ieškinio reikalavimų įvykdymą iki bus įvykdytas galimai ieškovui palankus galutinis teismo procesinis sprendimas (LR CPK 144 straipsnio 1 ir 3 dalys). Remiantis LR CPK 510 straipsnio 1 dalimi, jeigu skundą dėl antstolio veiksmų teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių pateikia teismui, kurio veikloje yra antstolio kontoros buveinė; teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendžia LR CPK nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, taigi ir jų taikymo teisėtumo klausimas sprendžiamas tik nagrinėjamoje byloje iki jos išnagrinėjimo iš esmės ir sprendimo, kurio vykdymo užtikrinimui jos buvo taikytos, įvykdymo arba iki bylos nutraukimo (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1536/2011). Konkrečiu atveju įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria, per teismo nustatytą terminą pareiškėjai neįvykdžius teismo įpareigojimų ir nepašalinus trūkumų, pareiškėjos skundas laikytas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjai, nebeliko šioje civilinėje byloje laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo (LR CPK 150 straipsnis). Esant tokioms aplinkybėms Šiaulių apylinkės teismo 2015-04-24 nutarties, kuria buvo netenkintas pareiškėjos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas apeliacine tvarka netenka teisinės prasmės.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje nebeliko apeliacijos objekto, todėl atsižvelgiant į tai, kad ši aplinkybė paaiškėjo pradėjus apeliacinį procesą, bei vadovaujantis proceso koncentracijos, ekonomiškumo principais, šis procesas nutrauktinas. Kadangi civilinio proceso normos tiesiogiai nenumato galimybės nutraukti apeliacinį procesą, kai po atskirojo skundo priėmimo atskirojo skundo objektas išnyksta, apeliacinės instancijos teismas taikydamas įstatymo analogiją, apeliacinį procesą nutraukia LR CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu (LR CPK 3 straipsnio 6 dalis, 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis).
Vadovaujantis LR CPK 315 straipsnio 5 dalimi, LR CPK 338 straipsniu, kai apeliacinis procesas nutraukiamas, priimama nutartis grąžinti žyminį mokestį. Už atskirąjį skundą sumokėti 28,00 Eur žyminio mokesčio (21 b.l.) grąžintini atsakovui (LR CPK 87 straipsnis).
LR CPK 315 straipsnio 5 dalis numato, kad kai apeliacinis procesas nutraukiamas, priimama nutartis grąžinti žyminį mokestį. Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis teikiant atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo nebuvo sumokėtas įstatymo nustatytas žyminis mokestis (LR CPK 80 straipsnio 2 dalis), todėl žyminio mokesčio grąžinimo klausimas nesprendžiamas.
Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150 straipsnis, 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 315 straipsnio 5 dalimi, 338 straipsniu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nutraukti apeliacinį procesą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. balandžio 24 d. nutarties.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti bylos dalyviams.