Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo (toliau – ONKT) skyriaus prokuroro, nuteistojo R. S. gynėjo advokato Adomo Liutvinsko ir nuteistojo L. J. gynėjo advokato Eduardo Zaleskio apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 24 d. nuosprendžio, kuriuo:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 2 dalį – 750 MGL (97 500 Lt) dydžio bauda;

- pagal BK 226 straipsnio 2 dalį – 500 MGL (65 000 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos, jas iš dalies sudedant, ir R. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 000 MGL (130 000 Lt) dydžio bauda.

- pagal BK 226 straipsnio 1 dalį (dėl prekybos poveikiu advokatui) - laisvės atėmimu 8 mėnesiams;

- pagal BK 226 straipsnio 1 dalį (dėl prekybos poveikiu teisėjui) - laisvės atėmimu 1 metams;

- pagal BK 227 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos, jas iš dalies sudedant, ir L. J. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Alytaus rajono apylinkės teismo 2012-01-12 nuosprendžiu L. J. paskirta ir neatlikta bausme, jas iš dalies sudedant, ir L. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 3 mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, iš R. S. konfiskuota 2000 litų, gautų iš nusikalstamos veikos.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir Vilniaus apygardos prokuratūros ONKT skyriaus prokuroro, nuteistųjų R. S. ir L. J. gynėjų apeliacinius skundus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. S. pagal BK 226 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad pasinaudodamas savo tarnyba ir pažintimis su valstybės tarnautoju, savo naudai tiesiogiai reikalavo duoti ir susitarė priimti bei priėmė kyšį, pažadėjęs paveikti valstybės tarnautoją, kad šis neteisėtai veiktų vykdydamas įgaliojimus, o būtent: dirbdamas (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas savo tarnyba ir pažintimi su valstybės tarnautoju - (duomenys neskelbtini) V. D., 2011 m. gruodžio 19 d. apie 10.30 val. kabinete Nr. 250, esančiame (duomenys neskelbtini), savo naudai tiesiogiai iš (duomenys neskelbtini) V. P., atstovavusio L. J. interesus baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje (duomenys neskelbtini) 2011 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu L. J. pripažino kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 2 dalį bei paskyrė galutinę subendrintą 3 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę (toliau tekste – baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)), reikalavo duoti ir susitarė priimti 2 000 litų kyšį, pažadėjęs paveikti V.D., kad šis neteisėtai veiktų vykdydamas įgaliojimus, o būtent, kad (duomenys neskelbtini), nagrinėjant L. J. baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) apeliacine tvarka, būtų paskirtas būtent (duomenys neskelbtini) R. S. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2011 m. gruodžio 22 d. apie 12.30 val., (duomenys neskelbtini), R. S. savo naudai tiesiogiai priėmė iš V. P. 2 000 litų kyšį, pažadėjęs paveikti (duomenys neskelbtini) V. D., kad šis neteisėtai veiktų vykdydamas įgaliojimus, o būtent, kad į (duomenys neskelbtini), nagrinėjant L. J. baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) apeliacine tvarka, būtų paskirtas būtent (duomenys neskelbtini) R. S..

R. S. pagal BK 225 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad būdamas valstybės tarnautoju - (duomenys neskelbtini), savo naudai tiesiogiai pažadėjo, susitarė priimti ir priėmė kyšį už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, o būtent: dirbdamas (duomenys neskelbtini), 2011 m. gruodžio 19 d. apie 10.30 val. kabinete Nr. 250, esančiame (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) V. P., atstovavusiam L. J. interesus baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), savo naudai tiesiogiai pažadėjo ir susitarė priimti 30 000 litų kyšį už savo, kaip valstybės tarnautojo neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, o būtent - už palankių L. J. proceso sprendimų priėmimą, nagrinėjant apeliacine tvarka L. J. baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini). Tęsdamas nusikalstamą veiką, laikotarpyje nuo 2011 m. gruodžio mėn. iki 2012 m. balandžio 10 d., telefoninių pokalbių ir susitikimų, vykusių (duomenys neskelbtini) Vilniuje, metu, tiesiogiai aptarė ir suderino su V. P. kyšio priėmimo aplinkybes. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2012 m. balandžio 10 d. apie 12.08 val. tarpduryje kabineto Nr. 250, esančio (duomenys neskelbtini) Vilniuje, tiesiogiai savo naudai iš V. P. priėmė 30 000 litų kyšį už pageidaujamą savo, kaip valstybės tarnautojo, neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, o būtent už palankių L. J. proceso sprendimų priėmimą, nagrinėjant L. J. baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) apeliacine tvarka.

L. J. pagal BK 226 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad tiesiogiai pažadėjo ir susitarė duoti bei davė kyšį advokatui, siekdamas, kad advokatas, pasinaudodamas savo tarnyba ir pažintimis su valstybės tarnautoju, paveiktų valstybės tarnautoją, kad šis neteisėtai veiktų vykdydamas įgaliojimus, o būtent: siekdamas, kad (duomenys neskelbtini) V. P., atstovavęs jo interesus baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas savo tarnyba ir pažintimis su valstybės tarnautoju - (duomenys neskelbtini) R. S., paveiktų pastarąjį, kad šis neteisėtai veiktų vykdydamas įgaliojimus, o būtent, kad į (duomenys neskelbtini), nagrinėjant L. J. baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) apeliacine tvarka, būtų paskirtas būtent (duomenys neskelbtini) R. S., ir už palankių L. J. proceso sprendimų priėmimą nagrinėjant jo baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) apeliacine tvarka, laikotarpiu nuo 2011 m. gruodžio mėnesio iki 2012 m. balandžio mėnesio, veikdamas Vilniaus mieste, telefoninių pokalbių bei susitikimų, vykusių (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) metu, L. J. tiesiogiai pažadėjo ir susitarė su V. P. duoti pastarajam kyšį. Tęsdamas nusikalstamą veiką, L. J. 2011 m. gruodžio - sausio mėnesiais, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu, (duomenys neskelbtini) V. P. patalpose (duomenys neskelbtini), tiesiogiai davė V. P. 3 000 Lt kyšį už tai, kad pastarasis, pasinaudodamas savo tarnyba ir pažintimis su (duomenys neskelbtini) R. S., paveiktų pastarąjį, jog šis neteisėtai veiktų vykdydamas įgaliojimus, o būtent, kad į (duomenys neskelbtini), nagrinėjant L.J. baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) apeliacine tvarka, būtų paskirtas būtent (duomenys neskelbtini) R. S.. Tęsdamas nusikalstamą veiką, L. J. 2012-03-09 apie 7.50 val. ir 2012-04-05 apie 7.43 val., (duomenys neskelbtini) V. P. patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), per du kartus tiesiogiai davė V. P. 10 000 Lt kyšį už tai, kad pastarasis, pasinaudodamas savo tarnyba ir pažintimis su (duomenys neskelbtini) R. S., paveiktų pastarąjį, jog šis neteisėtai veiktų vykdydamas įgaliojimus, o būtent už palankių L. J. proceso sprendimų priėmimą nagrinėjant L. J. baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) apeliacine tvarka. Tokiu būdu L. J., siekdamas, kad (duomenys neskelbtini) V. P., pasinaudodamas savo tarnyba ir pažintimi su (duomenys neskelbtini) R. S., paveiktų pastarąjį, jog šis neteisėtai veiktų vykdydamas įgaliojimus, tiesiogiai pažadėjo ir susitarė duoti bei davė V. P. 13 000 Lt kyšį.

L. J. pagal BK 226 straipsnio 1 dalį nuteistas dar ir už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su V. P., netiesiogiai pažadėjo ir susitarė duoti bei davė kyšį teisėjui, siekdamas, kad pastarasis, pasinaudodamas savo tarnyba ir pažintimis, paveiktų valstybės tarnautoją, kad šis neteisėtai veiktų vykdydamas įgaliojimus, o būtent: L. J., veikdamas bendrininkų grupe su (duomenys neskelbtini) V.P., atstovavusiu jo interesus baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), siekdamas, kad (duomenys neskelbtini) R. S., pasinaudodamas savo tarnyba ir pažintimi su valstybės tarnautoju - (duomenys neskelbtini) V. D., paveiktų pastarąjį, kad šis neteisėtai veiktų vykdydamas įgaliojimus, o būtent, kad į (duomenys neskelbtini), nagrinėjant L. J. baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) apeliacine tvarka, būtų paskirtas būtent (duomenys neskelbtini) R. S., 2011 m. gruodžio 19 d. apie 10.30 val., kabinete Nr. 250, esančiame (duomenys neskelbtini), netiesiogiai - per V. P., pažadėjo ir susitarė su R. S. duoti pastarajam 2 000 litų kyšį. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2011 m. gruodžio 22 d. apie 12.30 val. (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), L. J. netiesiogiai - per V. P., perdavė R. S. 2000 litų kyšį už tai, kad pastarasis, pasinaudodamas savo tarnyba ir pažintimi su (duomenys neskelbtini) V. D., paveiktų pastarąjį, jog šis neteisėtai veiktų vykdydamas įgaliojimus, o būtent - kad į (duomenys neskelbtini) kolegiją, nagrinėjant L. J. baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) apeliacine tvarka, būtų paskirtas būtent (duomenys neskelbtini) R. S..

L. J. pagal BK 227 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, veikdamas bendrininkų grupe su V. P., L. J. netiesiogiai pasiūlė ir susitarė duoti bei davė kyšį valstybės tarnautojui už pageidaujamą valstybės tarnautojo neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, o būtent: veikdamas bendrininkų grupėje su (duomenys neskelbtini) V. P., atstovavusiu jo interesus baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), 2011 m. gruodžio 19 d. apie 10.30 val. kabinete Nr. 250, esančiame (duomenys neskelbtini) Vilniaus mieste, netiesiogiai - per V. P., pasiūlė ir susitarė duoti 30 000 litų kyšį (duomenys neskelbtini) R. S. už pageidaujamą jo, kaip valstybės tarnautojo, neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, o būtent - už palankių L. J. proceso sprendimų priėmimą, nagrinėjant L. J. baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) apeliacine tvarka. Tęsdamas nusikalstamą veiką, L. J. laikotarpiu nuo 2011 m. gruodžio mėnesio iki 2012 m. balandžio 10 dienos, telefoninių pokalbių ir susitikimų, vykusių (duomenys neskelbtini) patalpose (duomenys neskelbtini) Vilniuje, metu, netiesiogiai – per V. P., su R. S. aptarė ir suderino kyšio davimo aplinkybes. Tęsdamas nusikalstamą veiką, jis, 2012 m. balandžio 10 d. apie 12.08 val., tarpduryje kabineto Nr. 250, esančio (duomenys neskelbtini) Vilniuje, netiesiogiai - per V. P. - davė 30 000 litų kyšį (duomenys neskelbtini) R. S. už pageidaujamą jo, kaip valstybės tarnautojo, neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, o būtent - už palankių L. J. proceso sprendimų priėmimą, nagrinėjant L. J. baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) apeliacine tvarka.

Nepagrįsta teismo išvada, kad R. S. padarytos nusikalstamos veikos nebuvo sistemingas veikimas, o tik vienkartinis ir atsitiktinio pobūdžio veiksmas. Byloje nustatyta, jog R. S. su pasiūlytu kyšiu sutiko iš karto, nematęs baudžiamosios bylos, dėl kurios jam buvo pasiūlytas kyšis, dokumentų, nežinodamas bylos aplinkybių. Dėl kyšio buvo susitarta tuo metu, kai L. J. baudžiamoji byla dar buvo pirmosios instancijos teisme, joje nebuvo paduotas apeliacinis skundas ir ji nebuvo paskirta nagrinėti R. S.. Be to, R. S., susitaręs dėl kyšio priėmimo, iš karto ėmėsi aktyvių veiksmų, kad L. J. baudžiamoji byla būtų paskirta nagrinėti apeliacine tvarka būtent jam. Siekdamas šio tikslo, R. S. įvykdė kitą nusikaltimą - pareikalavo ir paėmė 2000 Lt kyšį už tai, kad pasinaudodamas savo tarnyba ir pažintimi, paveiktų tuometinį (duomenys neskelbtini) V. D., kad šis neteisėtai veiktų, vykdydamas įgaliojimus. Apeliantas pažymi, kad ikiteisminis tyrimas R. S. atžvilgiu buvo pradėtas ir procesinės prievartos priemonės sankcionuotos dėl visai kitos nusikalstamos veikos. Šių faktinių aplinkybių visuma rodo, kad R. S. padaryti nusikaltimai nebuvo vienkartiniai ir atsitiktinio pobūdžio veiksmai. R. S. nusikalstamas veikas darė sąmoningai pažeisdamas moralines ir įstatymines nuostatas, kas parodo jo tikrąją vertybinę orientaciją, žemas vertybines nuostatas, o tai patvirtina, jog kaltininko antivisuomeninės nuostatos buvo susiformavusios iki šių nusikalstamų poelgių ir padaryti nusikaltimai buvo nuoseklus kaltininko gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys.

Motyvuojamoji dalis

Vilniaus apygardos prokuratūros ONKT skyriaus prokuroro apeliacinis skundas atmestinas, nuteistųjų R. S. ir L. J. gynėjų apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Dėl nuteistojo R. S. gynėjo apeliacinio skundo argumentų

Apeliantas nuteistojo R. S. gynėjas iš esmės neginčija byloje nustatytų faktinių aplinkybių, tačiau nesutinka su nuteistojo R. S. nusikalstamos veikos teisniu vertinimu pagal BK 225 straipsnio 2 dalį ir nuteistajam R. S. paskirtos bausmės – baudos dydžiu. Apeliantas prašo nuteistojo R. S. nusikalstamą veiką iš BK 225 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į BK 225 straipsnio 1 dalį ir sumažinti nuteistajam R. S. teismo paskirtą galutinę subendrintą bausmę - baudą iki 100 MGL dydžio.

Tokie apelianto prašymai atmestini.

Dėl BK 225 straipsnio 2 dalies taikymo

Pirmosios instancijos teismas, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjęs visas šios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, pripažino, kad R. S. pagrįstai kaltinimas pagal BK 225 straipsnio 2 dalį ir už šios nusikalstamos veikos padarymą jį motyvuotai pripažino kaltu ir nuteisė.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis šios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybėmis ir remiantis jomis padarytomis teismo išvadomis dėl R. S. veiksmų teisinio vertinimo pagal BK 225 straipsnio 2 dalį.

Dėl to, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad R. S. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 225 straipsnio 2 dalį. Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes kvalifikuoti R. S. nusikalstamą veiką pagal BK 225 straipsnio 1 dalį nėra teisinio pagrindo.

Dėl BK 226 straipsnio 2 dalies taikymo

Apelianto skunde nurodoma abejonė dėl BK 226 straipsnyje numatytos teisės normos konstitucingumo, nepagrįsta jokiais teisiniais argumentais, todėl teisėjų kolegija neturi teisinės galimybės įvertinti tokio deklaratyvaus teiginio pagrįstumo.

Dėl bausmės griežtumo

Apeliantas nesutinka su nuteistajam R. S. paskirtos galutinės subendrintos bausmės - baudos dydžiu ir prašo jį mažinti. Kadangi dėl nuteistajam R. S. paskirtos bausmės teisingumo teismo nuosprendį skundžia ir prokuroras, nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentai, susiję su nuteistajam R. S. paskirta bausme, aptariami kartu su prokuroro apeliacinio skundo argumentais.

Dėl prokuroro apeliacinio skundo ir nuteistojo R. S. gynėjo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su nuteistajam R. S. paskirta bausme

Prokuroro prašymas griežtinti nuteistajam R. S. paskirtas bausmes atmestinas. Nuteistojo R. S. gynėjo prašymas – sumažinti nuteistajam R. S. paskirtą galutinę subendrintą bausmę – baudą iki 100 MGL dydžio – tenkintinas iš dalies.

Pagal baudžiamąjį įstatymą už nusikalstamos veikos padarymą skiriama tik tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė, kokia numatyta BK straipsnio, pagal kurį asmuo teisiamas, sankcijoje (BK 54 straipsnio 1 dalis). Išimtys iš šios bendros taisyklės gali būti taikomos tik esant BK 62 straipsnio 1, 2, 4 dalyse, 54 straipsnio 3 dalyje numatytoms sąlygoms. Teismas skiria bausmę laikydamasis BK 41 straipsnio 2 dalies, 54 straipsnio 2 dalies bei 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad R. S. padarė du baigtus, tyčinius nusikaltimus valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams. Nuteistojo padaryti nusikaltimai yra korupcinio pobūdžio. Pagal BK 11 straipsnio nuostatas nusikaltimas, numatytas BK 226 straipsnio 2 dalyje, priskiriamas apysunkių, o nusikaltimas, numatytas BK 225 straipsnio 2 dalyje, sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 ir 5 dalis). Nusikaltimai padaryti aktyviais nuteistojo veiksmais, veikiant tiesiogine tyčia, savanaudiškais motyvais ir tikslais. Nenustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Skundžiamame teismo nuosprendyje įvertinta ir nuteistojo asmenybė, atsižvelgta, kad R. S. nusikalto pirmą kartą, nebaustas administracine tvarka, charakterizuojamas teigiamai, kad yra tik iš dalies darbingas (nuo (duomenys neskelbtini) nustatytas darbingumo lygis (duomenys neskelbtini)), į jo padarytų nusikalstamų veikų atsitiktinį pobūdį. Prokuroras apeliaciniame skunde ginčija teismo išvadą dėl nuteistojo R. S. nusikalstamų veikų atsitiktinio pobūdžio, teigdamas, kad nuteistojo atlikti nusikalstami veiksmai buvo jo nusikalstamo gyvenimo būdo ir ankstesnio elgesio padarinys. Tačiau toks apelianto teiginys yra tik prielaida. Teismas, nustatinėdamas faktines bylos aplinkybes, vadovaujasi surinktais byloje įrodymais, o ne prielaidomis. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad nuteistasis R. S. anksčiau būtų įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, todėl apelianto teiginiai apie nuteistojo R. S. ankstesnį nusikalstamą gyvenimo būdą ir elgesį nepagrįsti objektyviais bylos duomenimis. Priešingai nei teigia apeliantas, skundžiamame teismo nuosprendyje įvertintos nuteistojo R. S. eitos pareigos, jo nusikalstamų veiksmų apimtis, jo padaryta itin didelė neturtinė žala teismui, valstybinės valdžios sistemai ir valstybei, kuri yra sunkiai pašalinama. Tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, šios aplinkybės negali būti sureikšmintos ir nulemti bausmės griežtumo. Visos BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytos aplinkybės turi vienodą reikšmę skiriant bausmę, todėl teismas, parinkdamas konkrečią bausmės rūšį ir dydį, vertina aplinkybių visumą, o ne pavienes BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Apeliantas skunde nurodo, kad teismas, skirdamas bausmę, neįvertino R. S. atliktų veiksmų tyčios turinio dėl objekto, t. y. kyšio dydžio, kuris yra artimas itin kvalifikuotam kyšiui – 250 MGL, už kurį baudžiamoji atsakomybė numatyta BK 225 straipsnio 3 dalyje. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad kyšio dydis yra viena iš kyšininkavimą (BK 225 straipsnis) kvalifikuojančių ir veikos pavojingumo laipsnį apsprendžiančių aplinkybių, tačiau tikslus kyšio dydis, patenkantis į BK 225 straipsnio 2 dalyje numatytas kyšio dydžio ribas (didesnis nei 1 MGL, mažesnis nei 250 MGL) bausmės skyrimui įtakos neturi (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Individualizuojant bausmę būtina atsižvelgti ne tik į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, bet ir į BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į visus BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodytus bausmės tikslus, nė vienam iš jų nesuteikiant išskirtinės prioritetinės reikšmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-444/2007, 2K-748/2007, 2K-547/2010 ir kt.). Kiekvienos bausmės kaip valstybės prievartos priemonės esmė yra nubaudimas, todėl jau vien bausmės paskyrimu pradedamas įgyvendinti ir tikslas nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį.

Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajam R. S. parinkta bausmės rūšis - bauda yra pakankama tiek bendrajai, tiek specialiajai prevencijai (sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų), tiek apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, tiek užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Dėl to, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad, nuteistajam R. S. už jo įvykdytas nusikalstamas veikas parinkta bausmės rūšis ir nustatyti konkretūs šios bausmės dydžiai atitinka BK 41, 54, 61 straipsnių reikalavimus, laikyti tokias bausmes aiškiai per švelniomis nėra pagrindo. Todėl prokuroro prašymas – griežtinti nuteistajam R. S. paskirtas bausmes už jo padarytas nusikalstamas veikas – atmetamas.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, atmestinas ir nuteistojo R. S. gynėjo prašymas - sumažinti teismo paskirtą nuteistajam R. S. galutinę subendrintą bausmę - baudą iki 100 MGL dydžio. Nuteistojo R. S. gynėjo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės: nuteistojo R. S. turtinė padėtis, jo sveikatos būklė, darbo neturėjimas yra kaltininko asmenybę charakterizuojančios aplinkybės ir jos teismo buvo įvertintos kitų, BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių kontekste. Apelianto skunde nurodoma aplinkybė, kad kitoje byloje V. P., kuris buvo R. S. nusikalstamų veikų iniciatorius, teismo baudžiamuoju įsakymu buvo paskirta mažesnio dydžio bauda, nagrinėjamoje byloje reikšmės neturi, nes kiekvienu konkrečiu atveju asmeniui skiriama individualizuota bausmė, atsižvelgiant į toje byloje nustatytas faktines aplinkybes ir vadovaujantis įstatymu. Apelianto nurodoma kasacinė nutartis, priimta baudžiamoje byloje 2K-24/2012, kurioje nuteistas prokuroras pagal BK 225 straipsnio 1 dalį nei veikos subjekto aspektu, nei joje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis nėra tapati arba labai panaši į nagrinėjamos bylos aplinkybes, todėl nagrinėjamos bylos kontekste neturi precedento galios.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistojo R. S. gynėjo prašymas - sumažinti nuteistajam R. S. paskirtos galutinės subendrintos bausmės - baudos dydį, apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, netenkintinas.

Dėl sutapties ir bausmių bendrinimo būdo

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai parinkęs nuteistajam R. S. bausmės rūšį ir bausmės dydžius už atskirus jo padarytus nusikaltimus, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą paskirtas bausmes subendrindamas, todėl skundžiamas teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo.

Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamoje byloje, nuteistojo R. S. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 225 straipsnio 2 dalyje ir BK 226 straipsnio 2 dalyje, sudaro idealiąją nusikalstamą veikų sutaptį. Nuteistojo R. S. padaryti nusikaltimai (abi nusikaltimų sudėtys formalios) įvykdyti tuo pačiu laiku - 2011 m. gruodžio 19 d. Nuteistojo R. S. nusikalstami veiksmai buvo apjungti vieningo sumanymo - gauti neteisėtą atlygį - kyšį. Šiam tikslui pasiekti nuteistasis reikalavo duoti ir sutarė priimti bei priėmė 2000 Lt kyšį, pažadėdamas paveikti baudžiamąsias bylas teisme skirstantį (duomenys neskelbtini), kad šis neteisėtai vykdytų įgaliojimus, o būtent: į (duomenys neskelbtini) kolegiją, nagrinėjant L. J. baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) apeliacine tvarka, paskirtų jį (R. S.). Esant tokioms aplinkybėms R. S. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 225 straipsnio 2 dalyje ir BK 226 straipsnio 2 dalyje sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį, todėl bendrinant bausmes paskirtas pagal minėtus BK straipsnius turi būti taikoma BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatyta bausmių bendrinimo taisyklė. Dėl to nuteistojo R. S. nuosprendis keistinas BPK 328 straipsnio 1 punkte numatytu pagrindu.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pasikeitus bausmių bendrinimo būdui, sumažėja nuteistajam R. S. paskirtos galutinės subendrintos bausmės – baudos dydis, ko apeliaciniame skunde prašo nuteistojo gynėjas, konstatuoja, kad nuteistojo R. S. gynėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Dėl nuteistojo L. J. gynėjo apeliacinio skundo argumentų

Dėl BK 226 straipsnio 1 dalies taikymo

Skundžiamu teismo nuosprendžiu L. J. nuteistas pagal BK 226 straipsnio 1 dalį už dvi nusikalstamas veikas: už prekybą poveikiu advokatui ir prekybą poveikiu teisėjui.

Apelianto prašymas tenkintinas iš dalies. Skundžiamo Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 24 d. nuosprendžio dalis dėl L. J. nuteisimo pagal BK 226 straipsnio 1 dalį (už prekybą poveikiu teisėjui) naikintina ir dėl šios nusikalstamos veikos L. J. išteisintinas, neįrodžius jo dalyvavimo padarant šią nusikalstamą veiką (BPK 329 straipsnio 1 punktas).

Pagal BK 226 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. redakcija) už prekybą poveikiu atsako tas, kas siekdamas, kad asmuo, pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, tarnyba, įgaliojimais, giminyste, pažintimis ar kita tikėtina įtaka valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai, tarptautinei viešajai organizacijai, jų valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, paveiktų atitinkamą instituciją, įstaigą ar organizaciją, valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad šie teisėtai ar neteisėtai veiktų ar neveiktų vykdydami įgaliojimus, jam ar trečiajam asmeniui tiesiogiai arba netiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį. Šio nusikaltimo objektyvioji pusė pasireiškia alternatyviais veiksmais: 1) pasiūlymu ar 2) pažadu ar 3) sutarimu duoti kyšį arba 4) kyšio davimu asmeniui ar trečiajam asmeniui tiesiogiai arba netiesiogiai, kad šis pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, tarnyba, įgaliojimais, giminyste, pažintimis ar kita tikėtina įtaka valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai, tarptautinei viešajai organizacijai, jų valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, paveiktų atitinkamą instituciją, įstaigą ar organizaciją, valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį už pageidaujamą teisėtą ar neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Prekybos poveikiu sudėtis formali, todėl nusikalstama veika laikoma baigta nuo bet kurios iš paminėtų keturių veikų padarymo momento. Šios nusikalstamos veikos subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine tyčia. Kaltininkas supranta, kad siūlo, pažada, susitaria ar duoda kyšį kaip neteisėtą atlygį už asmens (tarpininko) ar trečiojo asmens veikimą, tikslu paveikti atitinkamą instituciją, įstaigą ar organizaciją, valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį už jo (kyšio davėjo) pageidaujamą minėtų asmenų teisėtą ar neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Suprasdamas savo veikos pavojingumo pobūdį, kaltininkas siekia atlikti tokią veiką.

Dėl prekybos poveikiu advokatui

Šios nusikalstamos veikos aplinkybės glaustai gali būti išdėstytos taip: L. J. laikotarpiu nuo 2011 m. gruodžio mėn. iki 2012 m. balandžio mėn. tiesiogiai pažadėjo ir susitarė su (duomenys neskelbtini) V. P. duoti jam kyšį, siekdamas, kad šis, atstovaudamas jo interesus baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas savo tarnyba ir pažintimis su valstybės tarnautoju - (duomenys neskelbtini) R. S., pastarąjį paveiktų, kad šis neteisėtai veiktų vykdydamas įgaliojimus, t. y. būtų paskirtas į (duomenys neskelbtini) kolegiją, nagrinėjant jo baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, ir šioje byloje priimtų jam (L. J.) palankų proceso sprendimą. Tęsdamas nusikalstamą veiką, L. J. 2011 m. gruodžio - sausio mėn. tiesiogiai davė advokatui 3 000 Lt bei 2012-03-09 ir 2012-04-05, per du kartus, tiesiogiai davė 10 000 Lt kyšį, tokiu būdu L. J. tiesiogiai pažadėjo ir susitarė duoti bei davė (duomenys neskelbtini) V. P. 13 000 Lt kyšį.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistasis L. J. neigia papirkęs savo buvusį advokatą ir teigia, kad jis (duomenys neskelbtini) V. P. kyšio nesiūlė ir V. P. iš jo kyšio nereikalavo. (Duomenys neskelbtini) V. P. pasiūlė ir lenkė L. J. pasinaudoti neteisėtais būdais sprendžiant jo bylą apeliacine tvarka. L. J. sutiko su advokato siūlymu ir perdavė V. P. jo nurodytas pinigų sumas, kurios turėjo tekti valstybės tarnautojams ((duomenys neskelbtini)), nagrinėsiantiems jo baudžiamąją bylą apeliacine tvarka. Tačiau L. J., perduodamas pinigus advokatui, nesuvokė ir objektyviai negalėjo suvokti, kad tokiu būdu siekia papirkti ar paperka (duomenys neskelbtini) V.P.. Taigi apeliantas šiame epizode ginčija subjektyvųjį BK 226 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymį – kaltę (tyčią).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi byloje surinktus ir teisme iširtus įrodymus, sprendžia, kad L. J. kaltė dėl prekybos poveikiu advokatui įrodyta.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismai, nustatydami kaltės (tyčios) turinį, atsižvelgia ne tik į kaltininko parodymus, bet į visas padaryto nusikaltimo aplinkybės.

Nuteistasis L. J., duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme, jam pareikštą kaltinimą dėl kyšio davimo advokatui pripažino. Nuteistasis parodė, kad jis klausė savo (duomenys neskelbtini) V. P. kiek galėtų kainuoti nuosprendžio pakeitimas. V. P. jam tikslios sumos neįvardijo, tačiau kalbėjo, kad nuosprendžio pakeitimui reikia apie 50 000 - 60 000 Lt. Jo tikslas buvo, kad būtų panaikintas kaltinimas dėl sukčiavimo. Jis advokato neklausė kam konkrečiai bus perduoti pinigai, o šis jam nesakė, tačiau iš pokalbio konteksto suprato, kad pinigai bus perduoti teisėjui. Apie pinigų perdavimą jis su advokatu smulkiau nekalbėjo. Iki Naujųjų Metų jis advokatui perdavė 5 000 Lt, kitą sutartą pinigų sumą perdavė vėliau. Jam nebuvo žinoma kokią pinigų sumą advokatas pasilieka sau, o kokią perduoda teisėjams. V. P. apie pinigų paskirstymą neminėjo, jis neįvardijo ir teisėjo, kuriam bus perduoti pinigai, o jis į tai nesigilino (19 t. 170-171 b. l.). Taigi kaip matyti iš nuteistojo L. J. teisme duotų parodymų, jis neneigia žadėjęs, sutaręs ir davęs jį atstovaujančiam (duomenys neskelbtini) V. P. pastarojo nurodomas pinigų sumas, tam, kad advokatas, pasinaudodamas savo tarnyba ir pažintimi su valstybės tarnautojais, paveiktų juos, kad šie kyšio davėjo interesais neteisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus. Apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, kad ne L. J., o (duomenys neskelbtini) V. P. pasiūlė ir lenkė L. J. pasinaudoti neteisėtais būdais sprendžiant jo bylą apeliacine tvarka, nagrinėjamos bylos kontekste reikšmės neturi, nes L. J. dėl kyšio siūlymo advokatui nei kaltinamas, nei nuteistas nebuvo. Nagrinėjamoje byloje L. J. veikoje nustatyti BK 226 straipsnio 1 dalyje numatyti objektyvieji požymiai: pažadas ir susitarimas duoti kyšį ir kyšio davimas. Tai, kad nuteistasis L. J., žadėdamas, sutardamas ir duodamas advokatui jo nurodomas pinigų sumas, jų paskirstymu nesidomėjo ir su savo advokatu to neaptarinėjo (nežinojo kokią jo perduotą pinigų sumą pasilieka advokatas, o kokia pinigų suma yra perduodama valstybės tarnautojams), nereiškia, kad L. J., atlikdamas jam inkriminuotus veiksmus, nesuprato, kad jis kyšininkauja ir advokato atžvilgiu. Kad nuteistasis L. J. savo veiksmų pavojingumą suprato ir norėjo taip veikti, įrodo liudytojo V. P. parodymai. Šis liudytojas pirmosios instancijos teisme parodė, kad nuteistasis L. J. jo ne kartą klausė, ar šis galėtų kažką padaryti, kad jis (L. J.) nebūtų nuteistas laisvės atėmimo bausme. Jis minėjo, kad už tai gali susimokėti apie 40000 – 50 000 Lt. Advokatas patvirtino, kad jam už tai, kad jis perdavė pinigus teisėjui, siekiant palankaus L. J. sprendimo jo byloje, buvo sumokėta 13 000 Lt. Jis nuteistajam L. J. jokių dokumentų, patvirtinančių pinigų iš jo priėmimą nedavė, L. J. tokių dokumentų neprašė (19 t. 187-180 b. l.). Nuteistojo L. J. veiksmus dėl kyšininkavimo advokato atžvilgiu patvirtina ir byloje esantys garso įrašai, kurių patikimumo apeliantas neginčija, ir kurie įvertinti nuteistojo L. J. ir liudytojo V. P. parodymų kontekste, leidžia daryti vienareikšmę ir kategorišką išvadą, kad nuteistasis L. J., žadėdamas ir sutardamas sumokėti už jam palankų sprendimą jo baudžiamojoje byloje ir perduodamas žadėtus ir sutartus pinigus advokatui, suvokė pavojingą tokios nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad aptartoje L. J. nusikalstamoje veikoje yra visi būtini nusikaltimo, numatyto BK 226 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymiai, todėl jis teisingai ir pagrįstai už šią nusikalstamą veiką nuteistas.

Dėl prekybos poveikiu teisėjui

Šios nusikalstamos veikos aplinkybės glaustai gali būti išdėstytos taip: L. J., veikdamas bendrininkų grupe su V. P., atstovavusiu jo interesus baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), siekdamas, kad (duomenys neskelbtini) R. S., pasinaudodamas savo tarnyba ir pažintimi su valstybės tarnautoju - (duomenys neskelbtini) V. D., paveiktų pastarąjį, kad šis neteisėtai veiktų vykdydamas įgaliojimus, paskirdamas į (duomenys neskelbtini) kolegiją, nagrinėjančią L. J. baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) apeliacine tvarka, (duomenys neskelbtini) R. S., 2011 m. gruodžio 19 d. netiesiogiai, per V. P., pažadėjo ir susitarė su R. S. duoti pastarajam 2 000 litų kyšį. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2011 m. gruodžio 22 d. L. J. netiesiogiai, per V. P., perdavė R. S. 2 000 litų kyšį.

Šis apelianto prašymas tenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi byloje surinktus ir teisme iširtus įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, nevisapusiškai įvertino byloje visumą aplinkybių, susijusių su L. J. pareikštu kaltinimu dėl prekybos poveikiu teisėjui (BK 226 straipsnio 1 dalis), todėl dėl šio kaltinimo padarė išvadas neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių ir netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą.

Nuteistasis L. J. pirmosios instancijos teisme prisipažino davęs kyšį advokatui ir teisėjui, tačiau neigė kokiu nors būdu žadėjęs, sutaręs ar davęs kyšį (duomenys neskelbtini) R. S., kad šis pasinaudodamas savo tarnyba ir pažintimi su (duomenys neskelbtini) V. D., paveiktų pastarąjį, kad šis neteisėtai veiktų vykdydamas įgaliojimus. Nuteistasis parodė, jog jam nebuvo žinomos bylų skirstymo teisme taisyklės ir apie jas advokatas jam neminėjo. V. D. jis nepažinojo, jokių jo kontaktų neturėjo, jam advokatas tokios pavardės neminėjo (19 t. 170-171 b. l.).

Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas tokius nuteistojo L. J. parodymus, tai motyvavo tuo, kad L. J. nekaltinamas kyšio perdavimu V. D., o kaltinamas jo perdavimu (duomenys neskelbtini) V. P. bei (duomenys neskelbtini) R. S., o kadangi dėl šių kaltinimų L. J. savo kaltę pripažino pilnai, teismas padarė išvadą, kad L. J. savo kaltę dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pilnai pripažino.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, tokia pirmosios instancijos teismo išvada neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių.

Nagrinėjamoje byloje L. J. buvo pareikšti trys kaltinimai: 1) dėl prekybos poveikiu advokatui (BK 226 straipsnio 1 dalis); 2 ) dėl prekybos poveikiu teisėjui (BK 226 straipsnio 1 dalis) ir 3 ) dėl teisėjo papirkimo (BK 227 straipsnio 2 dalis). L. J. pripažino du jam pareikštus kaltinimus: dėl prekybos poveikiu advokatui ir teisėjo papirkimo, tačiau kategoriškai neigė prekybą poveikiu teisėjui.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nuteistasis L. J. netiesiogiai, per jį atstovavusį advokatą, pažadėjo ir sutarė duoti ir davė kyšį valstybės tarnautojui už pastarojo veikimą jo (kyšio davėjo) interesais, ir už tai jis yra nuteistas pagal BK 227 straipsnį (už papirkimą). Tačiau konkretaus valstybės tarnautojo, galinčio veikti kyšio davėjo interesais, paieška buvo (duomenys neskelbtini) V. P. užduotis, už ką nuteistasis L. J. jam pažadėjo, sutarė ir davė kyšį, už tai L. J. nuteistas pagal BK 226 straipsnio 1 dalį. Byloje nustatyta, kad V. P. dėl L. J. baudžiamosios bylos peržiūrėjimo apeliacine tvarka už neteisėtą atlygį 2011 m. gruodžio 19 d. kreipėsi į savo pažįstamą (duomenys neskelbtini) R. S. ir šio susitikimo metu R. S., pažadėjęs ir sutikęs paimti V. P. siūlomą 30 000 Lt kyšį už palankų sprendimą L. J. baudžiamojoje byloje, liepė V. P. paruošti popierius ir 2000 Lt būtinų jam suderinti, kad byla būtų paskirta jam, o V. P. su tokiu R. S. reikalavimu iš karto sutiko ir pažadėjo jam duoti reikalaujamą 2 000 Lt kyšį. Tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad iki 2011 m. gruodžio 19 d. įvykusio R. S. ir V. P. susitikimo, o taip pat po to, V. P. būtų aptarinėjęs su L. J. jo baudžiamosios bylos paskyrimo (duomenys neskelbtini) R. S. aplinkybes (būdą ar kitas detales), minėję (duomenys neskelbtini) asmenį atsakingą už bylų skirstymą teisme, ir galimą poveikį šiam valstybės tarnautojui. Liudytojas V. P. parodė, kad jam buvo svarbu, kad L. J. baudžiamoji byla būtų paskirta (duomenys neskelbtini) R. S., tačiau kokiu būdu tai bus padaryta jo nedomino, V. D. pavardė jų pokalbio metu minima nebuvo (19 t. 187-180 b. l.). Nuteistasis L. J. taip pat kategoriškai neigia žinojęs bylų skirstymo teisme taisykles ar kad apie jas jam būtų aiškinęs jo advokatas, taip pat neigė girdėjęs V. D. pavardę. Iš skundžiamame teismo nuosprendyje aptartų vaizdo ir garso įrašų matyti, kad R. S. savo iniciatyva, o ne nuteistojo L. J. prašymu, tarėsi su (duomenys neskelbtini) V. D. dėl L. J. baudžiamosios bylos jam paskyrimo. Tokios byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad byloje neįrodyta, kad L. J. tiesiogiai, ar netiesiogiai (per V. P.) būtų pažadėjęs, sutikęs duoti ir davęs R. S. 2000 Lt kyšį, kad šis paveiktų (duomenys neskelbtini) V. D., kad jis, kaip asmuo atsakingas teisme už baudžiamųjų bylų paskirstymą, paskirtų jo baudžiamąją bylą nagrinėti R. S.. Esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad L. J. dalyvavimas prekyboje poveikiu (duomenys neskelbtini) R. S. neįrodytas.

Dėl to, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo skundžiamo nuosprendžio dalis dėl L. J. nuteisimo pagal BK 226 straipsnio 1 dalį (prekyba poveikiu teisėjui) naikintina ir dėl nusikalstamos veikos L. J. išteisintinas, neįrodžius jo dalyvavimo padarant šią nusikalstamą veiką (BPK 329 straipsnio 1 punktas).

Dėl BK 227 straipsnio 2 dalies taikymo

Skundžiamu teismo nuosprendžiu L. J. nuteistas už valstybės tarnautojo papirkimą pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, t. y. už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su V. P., 2011 m. gruodžio 19 d. netiesiogiai, per V. P., pasiūlė ir susitarė duoti 30000 Lt kyšį ir 2012 m. balandžio 10 d. netiesiogiai, per V. P., davė 30 000 Lt kyšį (duomenys neskelbtini) R. S. už pageidaujamą jo, kaip valstybės tarnautojo, neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, o būtent už palankių L. J. proceso sprendimų priėmimą, nagrinėjant L. J. baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) apeliacine tvarka.

Apeliantas neneigdamas, kad L. J. netiesiogiai, per (duomenys neskelbtini) V. P., papirko, t. y. pažadėjo, sutarė ir davė 30 000 Lt kyšį valstybės tarnautojui - teisėjui, nesutinka su nuteistojo L.J. veikos kvalifikavimu pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, teigdamas, kad bylos duomenys nepatvirtina, kad L. J. siekė paperkamo valstybės tarnautojo neteisėto veikimo ar neveikimo vykdant įgaliojimus. Apeliantas tvirtina, kad L. J. visuomet siekė tik teisėto institucijos pareigūno ((duomenys neskelbtini)) veikimo, todėl prašo L. J. nusikalstamą veiką iš BK 227 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į BK 227 straipsnio 1 dalį.

Šis apelianto prašymas atmestinas, nes apelianto teiginiai apie galbūt teisėto sprendimo L. J. baudžiamojoje byloje priėmimą prieštarauja byloje nustatytoms L. J. padarytą veiką apibūdinančioms faktinėms aplinkybėms.

Nagrinėjamoje byloje nėra įrodymų, kad nuteistasis L. J. su savo (duomenys neskelbtini) V.P. būtų aptarinėję teisingo jo bylos apeliacine tvarka išnagrinėjimo galimybę ir siekę byloje teisingo ir teisėto teismo sprendimo. Priešingai, byloje surinktų ir teisme ištirtų bei patikrintų įrodymų visuma leidžia daryti vienareikšmę ir kategorišką išvadą, kad nuteistasis L. J., veikdamas kartu su (duomenys neskelbtini) V. P., pažadėjo, sutarė ir davė 30 000 Lt kyšį valstybės tarnautojui - (duomenys neskelbtini), siekdamas pastarojo neteisėto veikimo. Byloje nustatyta, kad nuteistasis L.J. dar iki (duomenys neskelbtini) teismo 2011 m. gruodžio 12 d. nuosprendžio apskundimo apeliacine tvarka pradėjo ieškoti galimybių už pinigus pakeisti jam priimtą nepalankų teismo nuosprendį ir dėl to kreipėsi į (duomenys neskelbtini) R. P.. Nuteistasis L. J. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios įvardijo ir konkretų tikslą, kurio buvo siekiama pažadant, sutinkant ir duodant kyšį valstybės tarnautojui, jo tikslas buvo išvengti realios laisvės atėmimo bausmės arba kad būtų panaikintas kaltinimas dėl sukčiavimo (19 t. 170-171 b. l.). Tokį tikslą patvirtino ir liudytojas V. P., kuris teisme parodė, kad jis į (duomenys neskelbtini) R. S. kreipėsi su konkrečiu prašymu, kad L. J. būtų išteisintas arba negautų realios laisvės atėmimo bausmės (19 t. 187-180 b. l.). Iš byloje esančių garso įrašų ir jų stenogramų matyti, kad būtent apie tokius kyšio davėjo pageidaujamus rezultatus kalbėjo ir (duomenys neskelbtini) R. S., savo padėjėjai aiškindamas L. J. bylos esmę (3 t. 177,178 b. l.). Aptartų bylos įrodymų pakanka padaryti išvadai, kad nuteistasis L. J. kyšio pagalba siekė jo pageidaujamo valstybės tarnautojo – (duomenys neskelbtini) neteisėto veikimo vykdant įgaliojimus, o būtent palankaus proceso sprendimo jo apeliacine tvarka nagrinėjamoje baudžiamoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Dėl to, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistojo L. J. nusikalstama veika pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes teisingai kvalifikuota pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, keisti šią kvalifikacija apeliaciniame skunde nurodytais apelianto argumentais nėra teisinio pagrindo.

Dėl bausmės griežtumo

Apeliantas teigia, kad nuteistajam L. J. yra paskirta neteisinga, aiškiai per griežta, bausmė, prašo taikyti nuteistajam L. J. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

Toks apelianto prašymas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam L. J. bausmės rūšį ir dydį už jo padarytus nusikaltimus, numatytus BK 226 straipsnio 1 dalyje (prekyba poveikiu advokatui) ir BK 227 straipsnio 2 dalį (teisėjo papirkimas) BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų reikalavimų nepažeidė.

L. J. įvykdė du baigtus tyčinius nusikaltimus, kurie priskiriami apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Abu nusikaltimai padaryti veikiant tiesiogine tyčia, savanaudiškais motyvais ir tikslais. Nustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – L. J. pripažino padaręs abi nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs. Nenustatyta nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Iš nuteistąjį L. J. charakterizuojančių aplinkybių matyti, kad jis anksčiau ne kartą teistas, jo teistumas neišnykęs ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintas, šioje byloje aptariamas nusikalstamas veikas padarė neatlikęs ankstesnės jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje paminėjo, kad teismui yra perduota dar viena baudžiamoji byla, kurioje L. J. priimtas apkaltinamasis nuosprendis už sunkių nusikaltimų padarymą, tačiau šis teismo nuosprendis dar nėra įsiteisėjęs, ir šią aplinkybę teismas įvertino kaip nuteistąjį neigiamai charakterizuojančią aplinkybę. Apeliantas tokios aplinkybės paminėjimą skundžiamame teismo nuosprendyje vertina kaip asmens nekaltumo prezumpcijos pažeidimą ir teismo šališkumą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokiu šios aplinkybės vertinimu nesutinka. Iš nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje paminėta aplinkybė apie nuteistajam L. J. pareikštus kaltinimus kitoje byloje jokios įtakos sprendžiant nagrinėjamoje byloje L. J. kaltumo klausimą neturėjo, taip pat ji neturėjo savarankiškos ar lemiamos reikšmės bausmės skyrimui. Pirmosios instancijos teismas paminėtą aplinkybę įvertino kitų nuteistąjį charakterizuojančių duomenų kontekste ir remiantis jų visuma konstatavo, kad nuteistojo asmenybė charakterizuojama neigiamai. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu sutinka, nes jis pagrįstas bylos medžiaga. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, vadovaudamasis BK 41 straipsnio 2 dalies (bausmės paskirtimi) ir 61 straipsnio 2 dalies (bausmės dydžio apskaičiavimo metodu, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių) nuostatomis, nuteistajam L. J. už jo įvykdytus nusikaltimus motyvuotai parinko bausmės rūšį – laisvės atėmimą ir už atskiras nusikalstamas veikas nustatė bausmės dydžius žymiai mažesnius už įstatymų sankcijose numatytus laisvės atėmimo bausmės vidurkius. Laikyti nuteistajam paskirtas bausmes aiškiai per griežtomis nėra teisinio pagrindo.

Apeliantas skunde teigia, kad nagrinėjamoje byloje yra visos BK 54 straipsnio 3 dalyje numatytos sąlygos, leidžiančios nuteistajam L. J. taikyti šio straipsnio nuostatas ir skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, ko apeliantas apeliaciniame skunde ir prašo.

Toks apelianto prašymas atmestinas.

Nagrinėjamu atveju taikyti nuteistajam L. J. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų nėra teisinio pagrindo, nes BK straipsnių, pagal kuriuos yra nuteistas L. J., sankcijose yra numatytos ir su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės. BK 226 straipsnio 1 dalies sankcijoje be laisvės atėmimo bausmės yra numatytos, alternatyvios bausmės rūšys: bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas; o BK 227 straipsnio 2 dalies sankcijoje: bauda arba areštas. Taigi esant baudžiamojo įstatymo, pagal kurį nuteistas kaltininkas, sankcijoje nustatytoms alternatyvioms laisvės atėmimui bausmės rūšims, taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas nėra pagrindo.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad keisti nuteistajam L. J. pirmosios instancijos teismo parinktą ir paskirtą bausmės rūšį ir dydžius, nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, nėra pagrindo.

Dėl sutapties ir bausmių bendrinimo būdo

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, paskyręs teisingas nuteistajam L. J. bausmes už BK 226 straipsnio 1 dalyje ir 227 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikaltimų padarymą, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą jas subendrindamas, todėl L. J. nuosprendis keistinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nuteistojo L. J. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 226 straipsnio 1 dalyje ir 227 straipsnio 2 dalyje, sudaro idealiąją nusikalstamą veikų sutaptį. Nuteistojo L. J. padarytos nusikalstamos veikos įvykdytos laikotarpiu nuo 2011 m. gruodžio mėn. iki 2012 m. balandžio 10 d. Visi L. J. nusikalstami veiksmai buvo apjungti vieningo sumanymo, siekiant pagrindinio visos nusikalstamos veikos tikslo – palankaus teismo procesinio sprendimo jo apeliacine tvarka nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Šiam tikslui pasiekti nuteistasis L. J. tiesiogiai pažadėjo, sutarė ir davė kyšį (duomenys neskelbtini) V. P. (BK 226 straipsnio 1 dalis) ir netiesiogiai, per (duomenys neskelbtini) V. P., papirko (duomenys neskelbtini) R. S. (BK 227 straipsnio 2 dalis). Esant tokioms aplinkybėms L. J. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 226 straipsnio 1 dalyje ir 227 straipsnio 2 dalyje sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį, todėl bendrinant paskirtas bausmes pagal minėtus BK straipsnius turi būti taikomos BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatos. Dėl to nuteistojo L. J. nuosprendis keistinas BPK 328 straipsnio 1 punkte numatytu pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 329 straipsnio 1 punktu, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 24 d. nuosprendžio dalį dėl L. J. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 226 straipsnio 1 dalį (prekyba poveikiu teisėjui) panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:

L. J. pagal Lietuvos Respublikos BK 226 straipsnio 1 dalį (prekyba poveikiu teisėjui) išteisinti, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 24 d. nuosprendį dėl bausmių bendrinimo pakeisti:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, L. J. Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 24 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes pagal Lietuvos Respublikos BK 226 straipsnio 1 dalį (prekyba poveikiu advokatui) ir BK 227 straipsnio 2 dalį, subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir L. J. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo teismo nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę subendrinti su Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 12 d. nuosprendžiu L. J. paskirta ir neatlikta bausme, jas iš dalies sudedant, ir L. J. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, R. S. Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 24 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes pagal Lietuvos Respublikos BK 225 straipsnio 2 dalį ir BK 226 straipsnio 2 dalį, subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir R. S. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 750 MGL (97 500 Lt (devyniasdešimt septynis tūkstančius penkis šimtus litų) arba 28 237,95 EUR (dvidešimt aštuonis tūkstančius du šimtus trisdešimt septynis eurus 95 euro centus) dydžio baudą.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro apeliacinį skundą atmesti.